- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-145-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00706-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ prašymas dėl atstatydinimo iš administratoriaus pareigų uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-344-230/2020).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Šampano namai“ bankroto bylą, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskyrė MB „Ius Lt“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „Šampano namai“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. BUAB „Šampano namai“ nemokumo administratorius MB „Ius Lt“ pateikė teismui prašymą atstatydinti iš BUAB ,,Šampano namai“ pareigų, nes situacija yra ženkliai pasikeitusi – nebeliko didžiosios dalies darbuotojų, turinčių teisę administruoti nemokumo procedūras, o MB „Ius Lt“ turi vykdyti 10 įmonių bankroto procedūras. Administratorius, teikdamas sutikimą-deklaraciją, nebuvo nurodęs, kad prisiima Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalyje nurodytą riziką. Keliant bankroto bylą taip pat nebuvo atskleistas faktas, kad bendrovė neturi jokio turto. Bankroto proceso metu jokio turto buvimo fakto nepaaiškėjo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu turto egzistavimo taip pat nebuvo nustatyta. Teismas ne ,,gali atstatydinti“, ,,turi teisę atstatydinti“, o atstatydina be alternatyvių pasirinkimų administratorių, kai yra bent viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Visi minėtame straipsnyje įvardinti atstatydinimo pagrindai pagal savo esmę yra tokie, kad teismas šiuo atveju ir negali turėti diskrecijos teisės. Šie pagrindai pagal savo esmę yra tokie, kad juos atitinkantis administratorius akivaizdžiai negali vykdyti nemokumo procedūrų ir įstatymų leidėjas numatė, kad toks administratorius turi būti atstatydintas. Vienas iš JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų yra kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo. Administratorius, kaip kiekvienas verslo subjektas, turi teisę pasirinkti darbą ir gauti už jį adekvatų atlygį. Šiuo atveju administratorius objektyviai neturi galimybės apmokėti darbuotojams už bendrovės administravimą, užtikrinti jos nemokumo procedūrų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratoriaus kandidatūrą parenka tik iš tų asmenų, kurie yra pareiškę sutikimą administruoti įmonę (įmones) įstatymo nustatyta tvarka. Nemokumo administratorius MB „Ius Lt“, būdamas savo srities profesionalas, pateikdamas sutikimą administruoti įmonę (įmones), privalo veikti pagal jo veiklai taikytinus padidinto rūpestingumo ir apdairumo standartus, o dėl šių standartų nesilaikymo atsiradusios neigiamos pasekmės turi tekti pačiam administratoriui. Nemokumo administratorius MB „Ius Lt“ nepagrįstai vadovaujasi ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, kadangi ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis reglamentuoja atvejus, kai bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, o šiuo atveju atsakovei BUAB „Šampano namai“ nei iškeliant bankroto bylą, nei vėlesnėje proceso stadijoje nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atmestas administratoriaus prašymas taikyti supaprastintą bankroto procesą BUAB „Šampano namai“ bankroto byloje). Atsižvelgiant į tai, administratoriaus argumentas, kad jis, teikdamas sutikimą-deklaraciją, nebuvo nurodęs, jog prisiima ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodytą riziką, atmestinas kaip nepagrįstas. Nemokumo administratoriaus nurodomas argumentas, kad keliant bankroto bylą nebuvo atskleistas faktas, jog bendrovė neturi jokio turto, taip pat nesudaro administratoriaus atstatydinimo pagrindo. Nemokumo administratorius, sutikdamas administruoti BUAB „Šampano namai“, prisiėmė riziką dėl įmonės administravimo, kartu ir dėl galimų tokio sutikimo neigiamų pasekmių (pvz., dėl to, kad įmonėje gali nebūti pakankamai lėšų administravimo išlaidoms apmokėti), ir turi šias pareigas vykdyti tinkamai.
5. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus vidiniai darbo organizavimo ypatumai negali būti pagrindu atstatydinti administratorių už užimamų pareigų, nes kaip matyti iš paties administratoriaus pateikto prašymo, išėjęs iš darbo J. N. pats tiesiogiai niekada neadministravo įmonių, o P. V. nemokumo procedūrų pilnu krūviu nevykdė, todėl šių darbuotojų išėjimas iš darbo neturėjo reikšmingos įtakos bankroto procedūrų vykdymui/darbo organizavimui, vykdant šias procedūras. Nemokumo administratorius MB „Ius Lt“ nepateikė duomenų, jog jis dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo ir padidėjusio darbo krūvio yra pateikęs prašymus atsistatydinti iš užimamų pareigų ir kitose bankroto bylose. Administratorius nepateikė objektyvių įrodymų, kad neturi galimybės vienu metu vykdyti 10 įmonių bankroto procedūrų (pvz., dėl didelės bankroto bylų apimties ir pan.), o nemokumo administratoriaus atstatydinimas dėl darbuotojų sumažėjimo ir padidėjusio darbo krūvio pažeistų tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
6. Teismas akcentavo, kad pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administratorių teismas atstatydina be alternatyvių pasirinkimų. Bankroto administratoriaus atrankos tvarka sukurta siekiant užtikrinti administratorių atrankos ir skyrimo skaidrumo principą ir į šio principo reikalavimus turi būti atsižvelgiama, be kita ko, sprendžiant bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą. Sutikus su administratoriaus argumentu, kad teismas turi pareigą atstatydinti bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa parinktą teismo paskirtą administratorių vien pastarajam pareiškus tokį reikalavimą, nepriklausomai nuo šio reikalavimo motyvų, būtų sudarytos prielaidos apeiti įstatyme įtvirtintą atsitiktinę bankroto administratorių paskyrimo procedūrą ir daryti įtaką konkretaus nemokumo administratoriaus parinkimui. Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratoriaus kandidatūrą parenka tik iš tų asmenų, kurie yra pareiškę sutikimą administruoti įmonę (įmones) įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas nemokumo administratoriaus argumentas, kad JANĮ nuostatos neįpareigoja administratoriaus vykdyti bankroto procedūras prieš administratoriaus valią.
Šalies argumentai
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra reikšmingas bankroto proceso etapas. Nemokumo administratorius MB „Ius Lt“ 2020 m. balandžio 28 d. jau buvo pateikęs teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi didžioji dauguma procedūrų bankroto byloje yra atliktos (išskyrus klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir su tuo susijusias teisines pasekmes), todėl administratoriaus atstatydinimas iš pareigų ir naujo administratoriaus paskyrimas užvilkintų bankroto procedūras ir pažeistų tiek BUAB „Šampano namai“, tiek jos kreditorių interesus.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius MB „Ius Lt“ 2020 m. liepos 23 d. buvo pateikęs prašymą dėl atstatydinimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymas dėl atstatydinimo iš administratoriaus pareigų UAB „Šampano namai“ bankroto byloje atmestas, nutartis yra įsiteisėjusi.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Nemokumo administratorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti MB „Ius Lt“ iš bankrutavusios UAB ,,Šampano namai“ nemokumo administratoriaus pareigų. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo argumentacija, kad administratoriaus atsistatydinimas pažeistų atsitiktinės administratoriaus atrankos principą neturi nei teisinio, nei loginio pagrindimo. Skiriant nemokumo administratorių tiek pirmą kartą, tiek pagal poreikį jį keičiant vėlesnėse proceso stadijose, tai atliekama remiantis tais pačiais principais ir naudojantis ta pačia atrankos programa. Šiuo atveju skiriant naująjį administratorių esamas Administratorius negali daryti jokio poveikio būsimai kandidatūrai, nes, kaip jau minėta, ją parenka programa. Atsitiktinumo principas jokiu būdu nepažeidžiamas, nes dabartinis administratorius negali siūlyti savo administratoriaus kandidatūros, priimti sprendimo, kas administruos Įmonę ir pan. Tai visada nulemiama programos, kurios administratoriai ar kiti subjektai nekontroliuoja ir jokiu būdu negali įtakoti, kad būtų parinktas konkretus asmuo. Taip gaunasi, kad teismas negali atstatydinti jokio administratoriaus, nes kažkokiu neaiškiu būdu (kurio teismas racionaliai nepaaiškina) būsimas administratorius jau nebus atrinktas atsitiktiniu būdu. Programa taip ir sukurta, kad niekas iš anksto nežino, kam bus paskirta administruoti įmonę, o atsistatydinantis administratorius niekaip negali iš anksto žinoti, kad bus paskirtas kitas jo pageidaujamas administratorius (netgi jeigu ir turėtų tokį ketinimą). Administratoriumi bus paskirtas tas, kurį parinks programa ir a priori teigti, kad tokiu būdu siekiama tikslaus administratoriaus parinkimo, nėra nei teisinio, nei faktinio, nei loginio pagrindo.
9.2. Administratorius aiškiai ir sąžiningai paaiškino savo darbuotojų atleidimo priežastis, paaiškino jų ankstesnę darbo specifiką. Darbuotojų, turinčių reikiamą patirtį, įgijusių administratoriaus kvalifikaciją, praradimas tiesiogiai įtakoja juridinio asmens galimybę atlikti bankroto proceso darbus. Pirmosios instancijos teismas formaliai pateikė niekuo nepagrįstus argumentus, kad administratorius kažko nepagrindė. Juridinis asmuo savo pareigas įgyvendina per konkrečius žmones – atitinkamus darbuotojus / specialistus. Žmogiškųjų išteklių nebuvimas akivaizdžiai įtakoja galimybę dirbti. Pastebėtina, kad dėl įvykusių teisinio reguliavimo pokyčių apskritai įdarbinti naujus administratorius tapo sudėtinga. Be to administratorius negali pasiūlyti jiems ir adekvataus atlygio, nes už darbą turi būti atlyginta, o dabar finansinių resursų samdyti naujus darbuotojus nėra. Šį faktą patvirtinta ir prižiūrinčios institucijos viešai skelbiama informacija. Be to administratorius nei įgijo naujų darbuotojų, nei apsiima administruoti naujus procesus, nes tam nėra galimybės.
9.3. Bankroto byla įmonei buvo iškelta 2018 m. spalio 12 d. galiojant ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta: ,,Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai: <..> 2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika)“. Administratorius, teikdamas sutikimą – deklaraciją nebuvo nurodęs, kad prisiima nurodytą riziką. Keliant bankroto bylą taip pat nebuvo atskleistas faktas, jog bendrovė neturi jokio turto. Tai kad pirmosios instancijos teismas bylos iškėlimo stadijoje tinkamai nenustatė Įmonės turtinės būklės, nepaneigia fakto, kad turto nėra. Pastebėtina, kad administratorius atliko nemažai bankroto procedūrų, nustatė tikrąją įmonės turtinę padėtį ir ją atskleidė savo paskutinėje veiklos ataskaitoje, kuri teikta tiek teismui, tiek kreditoriams bei pasiūlė užbaigti bankrotą, tačiau nei kreditoriams, nei teismui tai netiko. Nesuprantama apie kokį turto buvimo faktą teigia pirmosios instancijos teismas, kai administratorius tokio nenustatė ir nurodė, kad jo nepavyko rasti. Kaip įrodinėti, kad pastarasis neegzistuoja, jei jo objektyviai nėra (yra tik tuščia vieta, kuri vertės neturi). Akivaizdu, kad jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje nebuvo atlikta tinkama įmonės veiklos analizė ir dabar kažkokiu būdu bandoma išinterpretuoti, jog egzistuoja kažkoks turtas, kurio niekas negali įvardinti ir parodyti, nes jo paprasčiausiai nėra. Teismo argumentai yra neįtikinami ir teismų procesiniai sprendimai negali būti grindžiami neegzistuojančiomis aplinkybėmis.
9.4. JANĮ 39 straipsnio norma yra imperatyvi. Kaip matyti, JANĮ konkrečiai įrašyta, kad teismas ne ,,gali atstatydinti“, ,,turi teisę atstatydinti“, o atstatydina be alternatyvių pasirinkimų administratorių, kai yra bent viena iš JANĮ 39 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad visi JANĮ 39 straipsnyje įvardinti atstatydinimo pagrindai pagal savo esmę yra tokie, kad teismas šiuo atveju ir negali turėti diskrecijos teisės.
9.5. Tarp JANĮ 39 straipsnyje numatytų pagrindų yra tokie: administratorius netenka teisės vykdyti nemokumo procesus, administratorius negalėjo būti paskirtas administruoti įmonės nemokumo procesą ir pan. Šie pagrindai pagal savo esmę yra tokie, kad juos atitinkantis administratorius akivaizdžiai negali vykdyti nemokumo procedūrų ir įstatymų leidėjas numatė, kad toks administratorius turi būti atstatydintas. Pastebėtina, kad tarp JANĮ 39 straipsnyje 1 dalyje numatytų pagrindų yra ir jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo. Iš esmės tokios pačios nuostatos dėl administratoriaus atstatydinimo jo prašymu buvo nustatytos ir ĮBĮ. Pirmosios instancijos teismo pateikta interpretacija, kad nurodytieji pagrindai nėra imperatyvūs visiškai neatitinka įstatymo leidėjo numatytų teisinio reguliavimo tikslų. Akivaizdu, kad teismas pateikė tokius įstatymo išaiškinimus, kurie iš esmės pakeitė jo prasmę. Tokiu teismo elgesiu pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. JANĮ, ĮBĮ nustatytos teisės normos, jomis asmenims suteiktos teisės tampa niekinėmis ir administratorius praranda jomis galimybę pasinaudoti nors pagrįstai to tikėjosi.
9.6. Byloje susiklosto parodoksali ir nenormali situacija, kad administratorius aiškiai nurodo, jog negali objektyviai vykdyti įmonės bankroto procedūrų, tačiau teismas teigia priešingai. Visa reikšminga informacija teismui yra pateikti ir netgi aišku, kad bankroto procedūra tinkamai negali vykti, tačiau teismas teikia išaiškinimus, kad pakeitus administratorių bus pažeisti įmonės, kreditorių interesai. Tačiau akivaizdu, kad jie jau dabar pažeidžiami, nes pats administratorius pripažįsta, kad procesas negali tinkamai vykti ir paaiškina to priežastis. Tokio teismo neveikimo pasėkoje iš tikrųjų gali atsirasti reali žala. Administratorius šiuo atveju siekia išvengti bet kokių pažeidimų/ žalų, o teismas, neracionaliais/ formaliais, nesuprantamais argumentais bando palaikyti neteisėtumo būseną ir išinterpretuojama, jog tai normalu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Šampano namai“ kreditorius UAB „Skolų išieškojimas“ nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, bankroto administratoriaus atskirasis skundas turi būti atmestas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl teismo nutarties apskundimo apeliacine tvarka
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). BUAB „Šampano namai“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau prašymas pateiktas ir klausimas dėl administratoriaus (ne)atstatydinimo išspręstas galiojant JANĮ, todėl teismo nutarties apskundimo tvarka vertinama vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
13. Nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindus ir procedūrą nustato JANĮ 39, 40 straipsniai. Nurodytuose straipsniuose nėra numatyta nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybė. Nors JANĮ 40 straipsnio 2, 6 dalyse įvardijamos tam tikros neskundžiamos nutartys (teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama; teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama), tačiau JANĮ 40 straipsnio 2, 6 dalyse įvardintos nutartys nesudaro neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių baigtinio sąrašo.
14. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
15. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 16 punktas).
16. Taigi sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 40 straipsnyje (ar kituose straipsniuose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
17. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 19 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nemokumo administratoriaus prašymas dėl jos atstatydinimo, tokių pasekmių nesukelia. Tai patvirtina ir ginčui aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, kurioje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1174-407/2019; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas. Taigi aplinkybė, kad prašymą dėl atstatydinimo iš administratoriaus pareigų pateikė pats administratorius, o teismui jo netenkinus, šią nutartį apskundė, nekeičia fakto, kad dėl to, jog administratorius neatstatydintas, negalėtų vykti bankroto procesas, nes tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Įstatymo leidėjo valia įgaliojimai patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių (įskaitant ir prašymų atsistatydinti iš administratoriaus pareigų) teisėtumą ir pagrįstumą bei jų netenkinti yra suteikti tik bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas toks prašymas atstatydinti administratorių, teisėtumo bei pagrįstumo patikra aukštesnės instancijos teismuose neatliekama (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019 12, 13 punktai).
19. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti nutarties, neapsisako dėl skundo argumentų, susijusių su šios nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas mažosios bendrijos „Ius Lt“ prašymas atstatydinti ją iš BUAB „Šampano namai“ nemokumo administratoriaus pareigų, pagal įstatymą negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas mažosios bendrijos „Ius Lt“ prašymas dėl jos atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ nemokumo administratoriaus pareigų.