- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-24
- Bylos Nr.
- e2-341-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“, uždaroji akcinė bendrovė „HAUPAS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Vlado Kerpausko, skundą dėl 2025 m. gruodžio 10 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – E. L., uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“ ir uždaroji akcinė bendrovė „HAUPAS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-7-555/2026 (buvęs Nr. eB2-1810-555/2016) atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“; nemokumo administratore paskyrė UAB „BankromaX“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d.
2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų sąrašą, kurį vėlesnėmis teismo nutartimis patikslino.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorę UAB „BankromaX“ ir nauju bankrutuojančios UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskyrė Vidmantą Rutkauską.
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi likvidavo UAB „Laugina“ dėl bankroto. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorių Vidmantą Rutkauską ir likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Laugina“ nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskyrė Mindaugą Krupavičių.
6. LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos iš hipoteka užtikrinto reikalavimo patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkės LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus Vlado Kerpausko pateiktą sprendimo projektą – „Patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalis) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą“ (toliau– ir skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas).
Šalies argumentai
7. LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2025 m gruodžio 29 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: i) panaikinti 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; ii) jeigu teismas nuspręs, kad šioje proceso stadijoje galima nustatyti kreditorei LUAB „Kontmena“, kurios reikalavimas užtikrintas hipoteka, (toliau – ir hipotekos kreditorė) tenkančią administravimo išlaidų dalį, panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad LUAB „Laugina“ bankroto byloje nėra aiškus administravimo išlaidų dydis, tenkantis hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“, todėl nemokumo administratorius siūlė atidėti kreditorių susirinkimo šaukimą iki bus priimti ir įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025.
Žemesnės instancijos teismas
9. LUAB „Kontmena“ nemokumo administratorius Vladas Kerpauskas 2025 m. gruodžio 10 d. atsiuntė balsavimo raštu biuletenį, kuriame nepritariant savo paties anksčiau pasiūlytam sprendimo projektui, pateikė ir balsavo už skundžiamą nutarimo projektą.
10. 2025 m. spalio 23 d. prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą LUAB „Kontmena“ laikėsi pozicijos, jog nustatant administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo taikytinos ĮBĮ nuostatos. Vis dėlto balsavimo raštu biuletenyje kreditorė nuomonę pakeitė ir skaičiuodama įkaito turėtojai tenkančią sumą rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ). Tokią nuomonę ji grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2‑242-798/2025 pateiktu išaiškinimu. Tačiau nurodytos bylos nagrinėjimo dalyku buvo Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pažymėjo, kad klausimas dėl teisinio reguliavimo taikytino LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimo tenkinimo eilei ir tvarkai teismų spręstas jau ne vieną kartą, o pozicija šiuo klausimu nuosekli, kurioje yra išaiškinta, jog atsakovės UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai, bei įkaito turėtojui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymui taikytinas ĮBĮ.
12. ĮBĮ ir JANĮ skirtingai reglamentuoja bankroto proceso administravimo išlaidų dalies, tenkančios įkaito turėtojui, nustatymą. Nustatant hipotekos kreditorei tenkančią administravimo išlaidų dalį, turėjo būti taikomas ĮBĮ. Dėl to ta aplinkybė, jog buvo pritaikytas netinkamas įstatymas ir nustatyta aiškiai neproporcinga hipotekos kreditorei tenkanti administravimo išlaidų dalis, sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą kreditorių sprendimą panaikinti.
13. Skundžiamas sprendimas dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymo negalėjo būti priimtas. Visais atvejais, prieš atsiskaitant su kreditoriais (įskaitant ir įkaito turėtoją/hipotekos kreditorių), turi būti padengtos visos administravimo išlaidos. Tebevykstant atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto procesui ir teisminiams ginčams, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai lėšų reikės įmonės administravimui.
14. Jeigu teismas vis tik laikytų, kad buvo galima priimti nutarimą dėl įkaito turėtojai tenkančios administravimo išlaidų dalies nustatymo, tuomet apmokėtina administravimo išlaidų suma apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad šioje bankroto proceso stadijoje pakanka argumentų laikyti, jog atliekų tvarkymo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos ir dėl to bendra LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų suma (įskaitant numatomas būsimas) yra 2 638 837,32 Eur (248 216,83 Eur + 68 737,93 Eur + 444 639,56 Eur + 1 716 143 Eur + 161 100 Eur). Įvertinus hipotekos kreditorės LUAB „Kontmena“ turimo finansinio reikalavimo dydį ir patirtas LUAB „Laugina“ administravimo išlaidas, jai proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur (2 638 837,32 Eur x 34,04 procentai), o ne 227 008,56 Eur, kaip siūlo/pageidauja kreditorė.
Atsiliepimas
15. Suinteresuoti asmenys (kreditorės) UAB „HAUPAS“, UAB „Testona“ ir UAB „Riboleksas“ atsiliepimais prašė nemokumo administratoriaus skundą tenkinti.
16. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB „Kontmena“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vlado Kerpausko, atsiliepimu prašė skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad skundas turi būti paliktas nenagrinėtas, nes jis paduotas tokio teisės neturinčio subjekto (LUAB „Laugina“). Pažymėjo, kad skunde teisingai nurodyta, jog hipotekos kreditorė vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025 pateiktu išaiškinimu, kuris nagrinėjamam klausimui neaktualus. JANĮ 98 straipsnio 1 dalis numato, kad iš įkeisto turto vertės išlaidos atskaitomos pardavus arba perdavus įkeistą turtą. Įkeistas turtas buvo parduotas 2022–2023 metų laikotarpiu, paskutinis įkeistas daiktas perduotas 2023 m. spalio 4 d. Vadinasi, nemokumo administratorius 2023 m. spalio mėn. turėjo pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 konstatuota, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami tik po to, kai apmokamos administravimo išlaidos. Nustatant hipotekos kreditoriui tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį, vertinamos tik iki įkeisto turto pardavimo patirtos administravimo išlaidos. Tokį aiškinimą patvirtina JANĮ 98 straipsnio 1 dalies formuluotė – „pardavus arba perdavus įkeistą turtą“. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų apie patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas, todėl dėl įkeisto turto patirtas išlaidas LUAB „Kontmena“ apskaičiavo pagal savo turėtus duomenis (dokumentus). Ne dėl įkeisto turto patirtos išlaidos viršija minėtą 15 proc. nuo hipoteka užtikrinto reikalavimo dalį (943 759,48 Eur × 15 proc. = 141 563,92 Eur), todėl atskaitoma tik 15 proc. dalis, o prie administravimo išlaidų pridėta 160 124,60 Eur suma: 18 560,68 Eur pagal JANĮ 98 straipsnio 1dalies 1 punktą ir 141 563,92 Eur pagal JANĮ 98 straipsnio 2 dalį (apima JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus). Atitinkamai, kreditorei LUAB „Kontmena“ išmokėtina suma, atskaičius iš reikalavimo, užtikrinto hipoteka, dengiamą 160 124,60 Eur išlaidų sumą, sudaro 783 634,88 Eur. Kadangi 100 000 Eur jau išmokėta, todėl likusi mokėtina hipotekos kreditorei dalis sudaro 683 634,88 Eur (783 634,88 Eur - 100 000 Eur).
18. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) E. L. atsiliepime prašė skundą palikti nenagrinėtą arba procesą nutraukti, arba skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodė, kad sutinka, jog yra prieštaravimas kuris įstatymas (JANĮ ar ĮBĮ) turėtų būti taikomas. Skundo argumentai, kad su kreditoriais bus galima atsiskaityti tik tada, kada bus padengtos visos administravimo išlaidos, prieštarauja faktiniams nemokumo administratoriaus veiksmams (atliko iš dalies atsiskaitymus kai kuriems kreditoriams). Kita skundo dalis, kad LUAB „Kontmena“ proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur, grindžiama abstrakcija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
20. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi skundą patenkino – panaikino 2025 m. gruodžio 10 d. LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ir priteisė LUAB „Laugina iš suinteresuoto asmens (kreditorės) LUAB „Kontmena“ administravimo išlaidų 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Teismas nustatė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimas sušauktas kreditorių susirinkimo pirmininkės ir didžiausios kreditorės LUAB „Kontmena“ iniciatyva. Skundžiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu priimtas toks sprendimas – patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditorei 683 634,88 Eur sumą.
22. Skundas pateiktas ir pasirašytas atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, dėl to teismas nesutiko su suinteresuotais asmenimis (kreditoriais) LUAB „Kontmena“ ir E. L. kad skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo padavė tokios teisės neturintis asmuo – atsakovė LUAB „Laugina“, o ne jos nemokumo administratorius.
23. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos. Tokių pažeidimų nenustatė ir teismas. Skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas didžiausiai kreditorei LUAB „Kontmena“ pritarus savo pateiktam sprendimo projektui (balsavo už 56,49 proc. visų dalyvavusių susirinkime kreditorių reikalavimų balsų). Taigi, skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas balsų dauguma (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis).
24. Atsižvelgęs į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskiria kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pat remiantis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021), teismas padarė išvadą, kad sprendžiant dėl hipotekos kreditorės reikalavimo patenkinimo atsakovės bankroto byloje, pradėtoje iki JANĮ įsigaliojimo, turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025. Teismas sutiko su atsakovės nemokumo administratoriaus argumentais, kad LUAB „Kontmena“ nepagrįstai vadovavosi JANĮ nuostatomis. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo metu galutinė faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma dėl nuolatinai vykstančių teisminių ginčų, nebuvo žinoma. Dėl to, 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas – patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti, skiriamą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo ir ne vėliau kaip per 10 dienų (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis) nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir yra neteisėtas.
25. Teismas pažymėjo ir tai, kad būtent hipotekos kreditorei tenkanti padengti administravimo išlaidų dalis tiesiogiai turi įtakos kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėms (jų apimčiai). Be to, kad apskaičiuoti, kokia konkreti administravimo išlaidoms dengti skirta suma turi būti išskaičiuota iš hipotekos kreditoriui išmokėtinos sumos yra ne to konkretaus kreditoriaus, tačiau LUAB „Laugina“ bankroto procesą administruojančio nemokumo administratoriaus pareiga. Taigi, vien faktas, kad šiuo atveju hipotekos kreditorė, o ne nemokumo administratorius, apskaičiavo sau tenkančią padengti administravimo išlaidų dalį ir, turėdama didžiausią finansinį reikalavimą bankroto byloje, pati už jį nubalsavo (prieš tai dar pakeisdama sprendimo projektą į jos pageidaujamą), prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia LUAB „Laugina“ ir kitų (mažesniųjų ir balsavusių prieš tokį sprendimo projektą) kreditorių teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
26. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantė) LUAB „Kontmena“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (alternatyvūs reikalavimai prioriteto tvarka): i) palikti skundą nenagrinėtą; ii) nustatyti hipotekos kreditorei tenkančią apmokėti iš hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos administravimo išlaidų 160 124,60 Eur sumą (pagal JANĮ); iii) nustatyti hipotekos kreditorei tenkančią apmokėti iš hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos administravimo išlaidų 227 008,56 Eur sumą (pagal ĮBĮ); iv) priteisti LUAB „Kontmena“ iš nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentus:
26.1. Skundas paduotas subjekto, kuriam JANĮ nesuteikia teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, dėl to jis (skundas) turi būti paliktas nenagrinėtas. 2025 m. gruodžio 29 d. skundą ir vėliau dar du procesinius dokumentus padavė ne Mindaugas Krupavičius, o LUAB „Laugina“. Skundą parengė (teisinę paslaugą suteikė) advokatas, veikęs pagal su LUAB „Laugina“, kaip juridiniu asmeniu, sudarytą atstovavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė fizinio ir juridinio asmenų. Juridinio asmens veiksmai gali būti atlikti tik per atstovus: nemokumo administratorių arba advokatą. Teismo nurodyta aplinkybė, kad dokumentus į Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) įkėlė M. Krupavičius, nepatvirtina, jog skundą pateikė nemokumo administratorius M. Krupavičius. Analogiška situacija buvo išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025, kuria teismas nutraukė apeliacinį procesą, kadangi nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų apskundė LUAB „Laugina“, o ne M. Krupavičius, dėl kurio nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų buvo priimta. Šiuo atveju skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos.
26.2. Klausimas dėl LUAB „Laugina“ bankroto byloje atsiskaitymui su kreditoriaus taikytino JANĮ yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir neturi būti pakartotinai sprendžiamas (CPK 18 straipsnis). Apeliantė vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025 62 punktu (kreditorių reikalavimai iš atsakovės turto tenkinami pagal JANĮ nuostatas).
26.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021 ratio decidendi (aplinkybės) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nėra atsižvelgta į juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros pradžios momentą (dėl to nėra pasisakyta). Į pripažinimo likviduojama dėl bankroto momentą nėra niekaip atsižvelgta ir skundžiamos teismo nutarties 25 punkte nurodytoje 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025.
26.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykle dėl JANĮ taikymo ir negalėjo nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismo sukurto precedento. Taip pat negalėjo vadovautis senu (senesnių nutarčių) precedentu. Nepagrįstai vadovaudamasis ĮBĮ teismas padarė neteisingas išvadas. Kita vertus, net ir pritaikęs ĮBĮ nuostatas, teismas turėjo ne tik panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą, bet ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantės 2025 m. spalio 23 d. prašyme buvo (yra) pateiktas skaičiavimas pagal ĮBĮ nuostatas. Tai reiškia, kad teismas turėjo galimybes išspręsti klausimą iš esmės pagal teisės normą, kurią jo nuomone reikėjo taikyti, ir priimti procesinį sprendimą dėl administravimo išlaidoms apmokėti skiriamos sumos iš hipoteka užtikrino reikalavimo. Nepagrįstai neišsprendęs šio klausimo, teismas ginčą išsprendė neteisingai.
26.5. Apeliantė nesutinka, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia mažųjų kreditorių teises. Hipotekos kreditorė turi pirmenybę prieš kitus kreditorius nepriklausomai nuo to, kada bankroto procese dengiamas jos finansinis reikalavimas. Nei JANĮ, nei ĮBĮ nedraudžia hipotekos kreditorei balsuoti dėl administravimo išlaidų dalies, tenkančios hipotekiniam reikalavimui. Kreditorė LUAB „Kontmena“ teisėtai naudojosi savo balsavimo teise. JANĮ tiesiogiai įtvirtina galimybę kreditoriams siūlyti sprendimų projektus. Nė vienas kitas kreditorius nepasiūlė sprendimo projekto.
26.6. Nemokumo administratorius paskutinį įkeistą daiktą pardavė 2023 m. spalio mėn., tačiau per ilgą laiką (2,5 metų) neapskaičiavo administravimo išlaidoms dengti skirtos sumos. Esant nemokumo administratoriaus neveikimui, kreditorei teko pačiai atlikti visą darbą, kaip vienintelei reikalavimo, užtikrinto hipoteka, turėtojai ir kreditorių susirinkimo pirmininkei.
26.7. Imperatyvių teisės normų pažeidimas yra detalizuojamas skundžiamoje teismo nutartyje, nurodant, kad pažeista ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis (26, 27 punktai) ir 36 straipsnio 1 dalis (28 punktas). Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025 suformuota praktika (32 punktas). Tačiau šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1112-854/2025 faktinės aplinkybės labai skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025 buvo nustatyta, kad kreditoriai nusprendė visą iš įkeisto turto realizavimo gautą sumą, neatskaičius bankroto administravimo išlaidų, pervesti hipotekos kreditoriui, tai teismas laikė prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms (nutarties 34 punktas); apskųsto kreditorių sprendimo neįmanoma įgyvendinti, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų (bendras sąskaitų likutis sudarė 42 226,52 Eur, o kreditorių sprendimu įpareigota pervesti 90 349,03 Eur), Nagrinėjamu atveju LUAB „Laugina“ įkeistas turtas parduotas ir banko sąskaitoje yra apie 1 500 000 Eur, todėl kreditorė balsavo dėl 683 634,88 Eur sumos pervedimo hipotekos kreditoriui (943 759,48 Eur dydžio reikalavimas); skolininkės banko sąskaitoje esanti pinigų suma daugiau nei dvigubai viršija hipotekos kreditorei pervestiną sumą.
26.8. Nepriklausomai kuris įstatymas (JANĮ ar ĮBĮ) taikomas, abu įstatymai nustato, kad su hipotekos kreditoriumi turi būti atsiskaityta per įstatyme nustatytą dienomis skaičiuojamą terminą. JANĮ 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavus įkeistą turtą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje buvo nurodyta, kad, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Įkeistas turtas parduotas 2022–2023 metų laikotarpiu, paskutinis – 2023 m. spalio 4 d. Nemokumo administratorius turėjo pareigą sušaukti susirinkimą patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti skiriamą sumą iš hipoteka užtikrino reikalavimo, tačiau to nepadarė iki šiol.
26.9. Visos iki įkeisto turto pardavimo patirtos administravimo išlaidos yra visiškai padengtos, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad negalima spręsti dėl hipotekos kreditorei tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies. Faktą, kad dėl hipotekos kreditoriui tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies sprendžiama bankroto proceso eigoje pardavus įkeistą turtą, bet nežinant visų būsimų administravimo išlaidų, patvirtina ir teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
26.10. Skundžiama teismo nutartimi kuriama situacija, kad negalima atsiskaityti su hipotekos kreditore, kol: i) nepadengtos visos bankroto proceso administravimo išlaidos ir ii) nėra žinomas galutinis tikslus administravimo išlaidų dydis, yra absurdiška ir neįmanoma. Objektyviai nėra įmanoma atsiskaityti su hipotekos kreditore po visų bankroto administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo, nes dėl hipotekos kreditorės prisidėjimo prie administravimo išlaidų turi spręsti kreditorių susirinkimas. Pateikęs skundą dėl tokio susirinkimo sprendimų, nemokumo administratorius visada gali sakyti, kad dar tęsiasi bylinėjimasis ir nėra aiškus galutinis išlaidų dydis. Tokiu būdu administratorius gali amžinai blokuoti atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi (bent jau toks teisės normų aiškinimas pateiktas skundžiamos teismo nutarties 26 ir 32 punktuose).
26.11. Įstatymo leidėjas (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis; JANĮ 98 straipsnio 3 dalis) numato atsiskaitymą su hipotekos kreditoriumi per konkretų (7/10 dienų) terminą. Be to, nustatant hipotekos kreditoriui tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį vertinamos tik iki įkeisto turto paravimo patirtos administravimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016, 32 punkte ir 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012 išaiškinta dėl ĮBĮ taikymo (ši taisyklė nepasikeitė ir JANĮ) – apskaičiuojant hipotekos kreditoriaus prisidėjimą prie administravimo išlaidų, vertinamos išlaidos patirtos iki turto pardavimo dienos. Nemokumo administratorius, atsakydamas į apeliantės paklausimą, nepateikė duomenų apie įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, todėl kreditorė suskaičiavo įkeisto turto turėtas išlaidas pagal savo turimus duomenis (dokumentus).
26.12. Skaičiuojant ne dėl įkeisto turto patirtas išlaidas, taikomas JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytas 15 proc. apribojimas. Ne dėl įkeisto turto patirtos išlaidos viršija minėtą 15 proc. nuo hipoteka užtikrinto reikalavimo dalį (943 759,48 Eur × 15 proc. = 141 563,92 Eur), todėl atskaitoma tik 15 proc. dalis.
26.13. 160 124,60 Eur administravimo išlaidų sumą sudaro: 18 560,68 Eur (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 141 563,92 Eur ( JANĮ 98 straipsnio 2 dalis (apima JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus). Atskaičius iš reikalavimo, užtikrinto hipoteka, dengiamą 160 124,60 Eur išlaidų sumą, gaunama 783 634,88 Eur. Kadangi 100 000 Eur buvo išmokėti, likusi mokėtina dalis sudaro 683 634,88 Eur.
26.14. Jeigu atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi turėtų būti taikomos ĮBĮ nuostatos, administravimo išlaidoms apmokėti skiriama suma iš hipoteka užtikrino reikalavimo turėtų būti apskaičiuojama 2025 m. spalio 23 d. prašyme dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo nustatyta tvarka. Pardavus hipoteka įkeistą turtą gauta 2 160 850 Eur suma viršija hipoteka užtikrintą kreditoriaus reikalavimą. 2023 m. spalio 4 d. buvo gauta 3 392 976,63 Eur įplautų, o patirta administravimo išlaidų suma sudarė 666 874,57 Eur (neįskaičius administravimo išlaidų, kurias teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti). Nemokumo administratorius 2024 m. sausio 30 d. padengė hipotekos kreditorės 100 000 Eur reikalavimo dalį, todėl mokėtina suma mažintina jau išmokėta 100 000 Eur suma ir išmokėtina 616 750,92 Eur suma.
26.15. Vadovaudamasis bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principais, teismas turėjo išspręsti klausimą dėl hipotekos kreditorei tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies, palikdamas galioti skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą arba pakoreguodamas administravimo išlaidoms tenkančią sumą. Byloje yra visi duomenys, todėl šį klausimą gali išspręsti apeliacinės instancijos teismas.
Atsiliepimas
27. Atsakovė LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
27.1. Skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduotas tokią teisę turinčio asmens –LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026 analogiško pobūdžio argumentus yra atmetęs.
27.2. Lėšų pervedimas kreditoriams negali būti aiškinamas kaip teisių ir pareigų atsiradimas po JANĮ įsigaliojimo bei lemti naujo teisinio reguliavimo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). Byloje nėra ginčo, kad bankroto byla atsakovei iškelta ir pradinis kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimų eilei ir tvarkai, bei hipotekos kreditorei tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies nustatymui taikytinas ĮBĮ.
27.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, jog bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos dengiamos iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, taip pat iš įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Šioje teisės normoje (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje) tiesiogiai nurodyta, jog administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, įskaitant gautų pardavus bankrutuojančios įmonės įkeistą turtą, iki jų įstatymo nustatyta tvarka paskirstymo ir išmokėjimo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).
27.4. ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą, o ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje – prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusio įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimo tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).
27.5. Hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 ir kt.).
27.6. Pagal ĮBĮ 34 straipsnį, įkeitimu arba hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu arba hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Taigi, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami anksčiau negu kitų kreditorių, bet tik po to, kai apmokamos administravimo išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad susitarimo sudarymo dieną visos bankroto administravimo išlaidos buvo apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022).
27.7. LUAB „Laugina“ bankroto procesas pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl jos bankroto byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir tvarkai taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-819-854/2024, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant byloje duomenų apie kreditorių susirinkimo nustatytą įkaito turėtojui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį bei apie galutinį nemokumo proceso administravimo išlaidų dydį, nėra pagrindo spręsti apie įmonės galimybes vykdyti atsiskaitymą su kreditoriais ĮBĮ 34– 35 straipsniuose nustatyta tvarka.
27.8. Kol nėra žinomos ir padengtos LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidos tol nėra galimybės nustatyti hipotekos kreditorei tenkančios proporcingos dalies ir jos išmokėti. Šiuo metu yra patiriamos teisinės išlaidos advokato pagalbai, bei išlaidos antstoliui sprendimų vykdymui, kurios priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas). LUAB „Laugina“ skirtinguose teismuose dalyvauja civilinėse bylose, be to, LUAB „Laugina“ bankroto proceso ilgą trukmę nulėmė kreditorės UAB „Kontmena“ elgesys (dešimt kartų reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir net visam Kauno apygardos teismui ir kt.).
27.9. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. (nemokumo administratorė buvo UAB „BankromaX“) buvo patirta ir patvirtinta 248 216,83 Eur administravimo išlaidų. Nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (administravo Vidmantas Rutkauskas) – 68 737,93 Eur administravimo išlaidų. Nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus administravimo laikotarpiu, nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d., Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo patvirtinta 444 639,56 Eur administravimo išlaidų ir nustatyta papildoma 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmata iki LUAB „Laugina“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Žemesnės instancijos teismas
27.10. Teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti administravimo išlaidas atliekų sutvarkymui (už UAB „Start invest“ suteiktas paslaugas) bei dalį išlaidų už advokatų suteiktas paslaugas. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 priteisė iš nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atsakovei LUAB „Laugina“ 65 105,68 Eur žalos atlyginimą (įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 25 d.), konstatavęs, kad LUAB „Laugina“ atsakinga už jos valdytoje teritorijoje buvusių atliekų sutvarkymą ir išlaidos atliekų tvarkymui bet kuriuo atveju būtų patirtos; išlaidų atliekų tvarkymui nepatvirtinimas atsakovės kreditorių susirinkime (teismo nutartimi) neužkerta kelio jų įtraukti į galutinę bankroto ataskaitą. LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 8 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje faktiškai patirtų administravimo išlaidų ataskaitoje nurodė, kad atliekų tvarkymui patirta 1 716 143 Eur (su PVM) išlaidų. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 patvirtino LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d.
27.11. LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimo išlaidų suma (įskaitant numatomas būsimas) yra 2 638 837,32 Eur, hipotekos kreditorei LUAB „Kontmena“ proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 898 260,22 Eur (2 638 837,32 × 34,04 proc.). Taigi, hipotekos kreditorės deklaruojama jai tenkanti administravimo išlaidų dalis yra visiškai nepagrįsta. Nesąžiningu būdu siekiama LUAB „Kontmena“ tenkančią administravimo išlaidų dalį perkelti kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
28. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) E. L. atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šio prašymo netenkinus, iš Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties pašalinti 32 ir 33 papunkčius. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos motyvus:
28.1. Bendra teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma LUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo 2 805 660,42 Eur. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi visam LUAB „Laugina“ procesui nustatė ne didesnę nei 240 979 Eur administravimo sumą, iš kurios skiriant 66 163,00 Eur administratoriaus atlyginimui. Tai reiškia, kad M. Krupavičiaus dispozicijoje buvo 174 816 Eur administravimo lėšų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-550 330/2021 nustatė, kad 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra viršyta, tačiau nemokumo administratorius M. Krupavičius net keletą metų dėl to jokių veiksmų nesiėmė.
28.2. LUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarka nustatyta 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1510-555/2022 (Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, patikslindamas jos rezoliucinę dalį); LUAB „Laugina“ paskutinis turto vienetas buvo parduotas 2023 m. vasarą. Visas LUAB „Kontmena“ įkeistas turtas (14 butų Neringoje) buvo parduotas 2022–2023 metų laikotarpiu, t. y. nuo paskutinio LUAB „Kontmena“ naudai įkeisto turto pardavimo praėjo daugiau nei du metai, o iš jo pardavimo, kaip matyti iš minimo banko sąskaitos išrašo, gauta 2 200 000 Eur pajamų. M. Krupavičius nuolatos teigė, kad visi LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai bus patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304 407/2022; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-280/2022 ir kt.). LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius turėjo objektyvią galimybę 2023 m. liepos 26 d. padengti visas tuo metu buvusias teisėtas administravimo išlaidas (administravimo išlaidos visos jau buvo išties padengtos) ir patenkinti LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus bei atkurti atsakovės mokumą bei grąžinti jos akcininkui su vertingu nekilnojamuoju bei kitu turtu.
28.3. 2023 m. pabaigoje–2024 m. pradžioje M. Krupavičius patenkino reikalavimų dalį – visiškai padengė pirmosios eilės kreditorių reikalavimus ir iš dalies (100 000 Eur iš 943 759,48 Eur) padengė hipoteka užtikrintą LUAB „Kontmena“ reikalavimą bei sumokėjo 21 909,27 Eur antrosios eilės kreditorei UAB „Euromisa“ (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 6 d. nutartys). Likę nepatenkinti reikalavimai sudaro 2 631 915,32 Eur. Vadinasi, per beveik 10 metų vykstantį LUAB „Laugina“ nemokumo procesą, gavus virš 5 mln. eurų pajamų, kreditorių reikalavimai buvo (šiuo metu yra) patenkinti mažiau nei 1,7 proc.
Žemesnės instancijos teismas
28.4. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją (nors kreditoriai šio klausimo net nesprendė) ir patvirtino 444 639,56 Eur administravimo išlaidų sąmatą viršijusią dalį, taip pat patvirtino 161 100 Eur papildomą administravimo išlaidų sąmatą iki LUAB „Laugina“ išregistravimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-942-934/2024 panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir E. L. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d. faktiškai patirtas 444 639,56 Eur administravimo išlaidas, priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
28.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį, nurodė, kad atsakovės likvidavimo dėl bankroto procedūros pradėtos galiojant JANĮ ir pagal JANĮ nuostatas, todėl kreditorių reikalavimai iš atsakovės turto tenkinami pagal JANĮ nuostatas. Pagal JANĮ 99 straipsnio 7 dalį patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.
28.6. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino atsakovės bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą, Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026 palikta nepakeista.
28.7. Šiai dienai yra situacija, kai LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už sutvarkytų atliekų tvarkymą valstybinėje žemėje, kurios atsirado ne iš atsakovės veiklos (ir kurių įeritorijojeį monės perdavimo nemokumo administratorei UAB „BankromaX“ metu nebuvo, M. Krupavičius sudaro 2022 m. vasario mėn.), tokiu būdu sumažinus LUAB „Laugina“ turto masę tiek, kad šiuo metu atsakovė jau neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti mokumą.
28.8. E. L. sutinka, kad yra prieštaravimas tarp Lietuvos apeliacinio teismo ir įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo procesinių sprendimų dėl to, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. E. L. nuomone, ginčui aktualūs išaiškinimai, pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P- 537/2011.
Šalies argumentai
28.9. E. L. nesutinka su LUAB „Kontmena“ argumentais dėl taikytino teisinio reguliavimo, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties argumentai prieštarauja kitiems teismo procesiniams sprendimams šiame teisminiame procese. Teismas nurodė, kad sprendžiant tapatų klausimą, taikytinas suformuotas horizontalusis precedentas ir apeliantų naujus argumentus galima patogiai ignoruoti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-254-866/2026 25 punktas), o kai nėra taip patogu, tai šiame teisminiame procese horizontalus precedentas nebetaikomas, nes bankroto procesas yra dinamiškas ir kintantis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026 65 punktas).
28.10. E. L. sutinka su skundžiamos teismo nutarties 25 punkte nurodytais argumentais, kad turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos (tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025), tačiau nesutinka su skundžiamos nutarties esme ir interpretacijomis, nes tuo atveju kai nemokumo administratorius nevykdo pareigos nustatyti hipotekos kreditoriui tenkančią dalį administravimo išlaidų sąmatoje ir atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tokį ginčą turėtų išspręsti iš esmės.
28.11. Iš LUAB „Laugina“ parduoto LUAB „Kontmena“ naudai įkeisto turto pardavimo gautos 2 160 850 Eur sumos, net ir atskaičius absoliučiai visas M. Krupavičiaus nurodytas 898 260,22 Eur išlaidas, kurias tenka apmokėti LUAB „Kontmena“, vis tiek LUAB „Kontmena“ finansinis reikalavimas ne tik patenkinamas 943 759,48 Eur apimtimi, tačiau visiškai padengus LUAB „Laugina“ patirtas administravimo išlaidas (jau įvykęs faktas, nes administravimo išlaidų skolų LUAB „Laugina“ neturi, arba bent jau tokių duomenų byloje nėra), pilnai padengus LUAB „Kontmena“ hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą (iš dalies įvykęs faktas, nes M. Krupavičius jau yra pervedęs 100 000 Eur kaip hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo padengimą LUAB „Kontmena“), dar lieka 318 830,3 Eur suma tenkinti kitiems LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka.
28.12. Nėra teisinės ir faktinės priežasties šioje byloje vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1112-854/2025, nes paskutiniais duomenimis (2026 m. kovo 9 d.) LUAB „Laugina“ banko sąskaitoje turėjo daugiau nei pakankamai lėšų, o atsiskaitymo su hipotekos kreditore klausimas nėra sprendžiamas išskirtinai dėl M. Krupavičiaus ir LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sumos, kuri apmokėtina realizavus hipoteką įkeistą turtą ir hipotekos kreditoriaus dengtino kreditorinio reikalavimo momento ir dydžio. Atsižvelgiant į apeliacijos objektą, šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų susijusių su kitais bankroto proceso veiksmais (pagrindais atstatydinti nemokumo administratorių, teismo šališkumu ir kt.).
Dėl taikytino teisinio reguliavimo tenkinant kreditorių reikalavimus
31. JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi paminėta įstatymo nuostata JANĮ taikymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susiejo su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021, 15 punktas).
32. Nuostata (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) negali būti aiškinama siaurai, t. y. kaip neapimanti paties atsiskaitymo su kreditoriais, nes tokio pobūdžio veiksmai (lėšų pervedimas kreditoriams) neabejotinai patenka į įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos sąvoką. Lėšų pervedimas kreditoriams negali būti aiškinamas kaip teisių ir pareigų atsiradimas po JANĮ įsigaliojimo, o tai ir lemtų naujo teisinio reguliavimo taikymą. Aiškinimas, kad tokie atsiskaitymo su kreditoriais veiksmai priskirtini teisių ir pareigų kategorijai, kelia grėsmę ir kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės bei tvarkos sampratos iškreipimui tuo aspektu, kad susidarytų atskiros kreditorių eilės, kurių dalis būtų patvirtinta pagal ĮBĮ reikalavimus, kita dalis – pagal JANĮ reikalavimus. Toks aiškinimas būtų akivaizdžiai netinkamas ir iškreiptų JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintos pereinamosios nuostatos – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kaip išimties, – esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021, 30 punktas).
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnyje nustatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
34. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, bei kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ir sprendžiant ginčo klausimą pagrįstai vadovavosi ĮBĮ nuostatomis.
Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo padengimo momento ir jam tenkančios pareigos apmokėti administravimo išlaidas
35. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Byloje nėra ginčo, kad visas hipoteka įkeistas turtas yra parduotas.
36. Pagal ĮBĮ 34 straipsnio nuostatas, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bankrutuojanti įmonė kreditorių reikalavimus tenkina tik likvidavimo stadijoje, laikydamasi ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021, 37 punktas). JANĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Taigi, pagal JANĮ nuostatas kreditorių reikalavimų tenkinimas siejamas su dar vėlesniu bankroto proceso etapu, nei buvo nustatyta ĮBĮ, atitinkamai taikant nurodytas išimtis, kurios taikytinos ne anksčiau kaip įmonės likvidavimo pradžios momentas (JANĮ 94 straipsnis). Bylos duomenimis UAB „Laugina“ likviduojama dėl bankroto pripažinta Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d. Byloje nėra ginčo, kad hipoteka apsunkintas turtas buvo realizuotas likvidavimo procese, todėl įvertinus JANĮ 155 straipsnyje nustatytas pereinamąsias nuostatas susijusias su kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (kaip nurodyta aukščiau kreditorių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi), įmonės pripažinimo likviduojama momentas, šiuo atveju yra neaktualus.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių prieštaravimo nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, 24 punktas).
39. Hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, 26 punktas).
40. Administravimo išlaidos skaičiuotinos iki įkeisto turto pardavimo ar perdavimo įkaito kreditoriui. Administravimo išlaidų konkrečią sumą po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą, ir pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
41. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus laikosi teisiškai nepagrįstos pozicijos, jog turi būti žinomos visos bankroto proceso metu patirtos administravimo išlaidos ir tik tuomet bus galima apskaičiuoti hipotekos kreditoriui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų sumą, nes administravimo išlaidos skaičiuotinos iki turto pardavimo ar perdavimo įkaito kreditoriui momento. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis momentas nėra sietinas su faktiniu administravimo išlaidų patvirtinimo momentu.
42. Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nemokumo administratorius, realizavęs hipoteka įkeistą turtą, turėjo pareigą apskaičiuoti hipotekos kreditoriui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų sumą, o iš likusių lėšų padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimą.
Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo
43. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
44. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021).
45. Asmenys, galintys skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus nurodyti JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra nurodytas ir nemokumo administratorius. Tiek atskirajame skunde, tiek E. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad skundas dėl kreditorių susirinkimų nutarimo panaikinimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes skundą pateikė tokios subjektinės teisės neturintis asmuo. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad: teismas aiškiai neskiria fizinio ir juridinio asmens; ieškovė yra juridinis asmuo veikiantis per teismo paskirtą nemokumo administratorių; bet kokie ieškovės kaip juridinio asmens atlikti veiksmai gali būti atlikti tik per atstovus (nemokumo administratorių arba advokatą); ieškovė visus veiksmus atliko per atstovus, kurie aiškiai nurodė, kad veikia kaip juridinio asmens atstovai; teismo nurodyta aplinkybė, kad dokumentus į EPP įkėlė M. Krupavičius, nepatvirtina, kad skundą pateikusia bylos šalimi yra M. Krupavičius; juridinis asmuo negali įkelti dokumentų į EPP neveikdamas per savo atstovą fizinį asmenį; tuo tarpu M. Krupavičius turėjo galimybę dokumentuose nurodyt „ieškovu“ save, o ne LUAB „Laugina“, užsakyti ir apmokėti teisines paslaugas kaip M. Krupavičius, o ne kaip LUAB „Laugina. Tokia apeliantės pozicija stokoja tiek loginio nuoseklumo, tiek teisinio pagrįstumo.
46. Pirma, nemokumo administratorius nemokumo procese neveikia kaip savarankiškas fizinis asmuo, o kaip nurodoma ir pačios apeliantės jis veikia kaip teismo paskirtas juridinio asmens atstovas (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis), nes nemokumo administratorius visų pirma atstovauja ne save kaip fizinį asmenį, o įmonę, kurios nemokumo procesą administruoja. Antra, JANĮ 55 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nemokumo administratorius gali apskųsti kreditorių susirinkimų sprendimus, nereiškia, jog bankroto procese nemokumo administratoriaus statusas keičiasi nuo bankroto procese sprendžiamo klausimo pobūdžio, išskyrus atvejus kai sprendžiama dėl paties atstovo (nemokumo administratoriaus) paskyrimo/atstatydinimo, t. y. klausimas yra tiesiogiai susiję su nemokumo administratoriaus statusu ar interesu, kaip ir yra nurodoma atskirajame skunde cituojamose teismų nutartyse. Todėl, šiuo apsektu atskirajame skunde dėstomi argumentai, laikytini teisiškai nepagrįstais.
47. Spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas procedūrinių pažeidimų nenustatė. Atskirajame skunde ši teismo išvada nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčijamo sprendimo metu galutinė faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma dėl nuolatinai vykstančių teisminių ginčų, nebuvo žinoma ir atsižvelgiant į ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką padarė išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir nėra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad tik patvirtinus faktiškai patirtas administravimo išlaidas atsiranda pagrindas paskirstyti kreditoriams tenkančių apmokėti šių išlaidų proporcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020). Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad toje pačioje pirmosios instancijos teismo cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad proporcingai apmokamos administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, 25 punktas), bet ne administravimo išlaidos patirtos iki bankroto proceso pabaigos. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritaria atskirojo skundo argumentams, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje nurodytus argumentus.
49. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra priimtas išimtinai pačios hipotekos kreditorės iniciatyva, jos pačios pasiūlyto sprendimo numatytu darbotvarkės klausimu projekto pagrindu, padarė išvadą, jog vien pats faktas, kad šiuo atveju hipotekos kreditorė, o ne nemokumo administratorius, apskaičiavo tokią sau tenkančią padengti administravimo išlaidų dalį ir, turėdama didžiausią finansinį reikalavimą bankroto byloje, pati už jį nubalsavo (prieš tai dar pakeisdama sprendimo projektą į kokį pati pageidauja), prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia atsakovės bei jos kitų (mažesniųjų ir balsavusių prieš tokį sprendimo projektą) kreditorių teises. Su šių išvadų pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
50. Pirma, pagal JANĮ 1 dalies 2 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą ir siūlyti darbotvarkėje svarstytinus klausimus (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas). Antra, nors pareigą apskaičiuoti, hipotekos kreditoriui tenkančią apmokėti administravimo išlaidų sumą, turi nemokumo administratorius, tačiau savaime tokios pareigos buvimas neeliminuoja kreditoriaus teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo aktualiu klausimu. Trečia, nors sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)teisėtumo gali turėti įtakos kokių kreditorių balsais skundžiamas sprendimas priimtas, atsižvelgiant į spręsto klausimo pobūdį, tačiau vien tik balsų daugumos turėjimas savaime nesuponuoja išvados dėl sprendimo prieštaravimo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir (ar) kitų kreditorių teisių pažeidimo.
51. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nemokumo administratoriaus argumentais, kad apskaičiuodama sau pačiai tenkančią padengti administravimo išlaidoms skirtą dalį, hipotekos kreditorė LUAB „Kontmena“ nepagrįstai vadovavosi JANĮ nuostatomis. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadoms, kad ginčo klausimui išnagrinėti taikytinos ĮBĮ nuostatos, išskyrus laikotarpį už kurį administravimo išlaidos turėtų būti apskaičiuotos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorės pateiktas patirtų administravimo išlaidų apskaičiavimas nėra suderinimas su taikytinu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
52. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad nepriklausomai nuo taikytino teisinio reguliavimo (JANĮ ar ĮBĮ), teismas galėjo apskaičiuoti hipotekos kreditorės mokėtiną administravimo išlaidų sumą ir išspręsti ginčą iš esmės (apeliantė pateikė savo skaičiavimus ir atskirajame skunde), atitinkamai ir atskiruoju skundu formuluojami alternatyvūs prašymai išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti hipotekos kreditoriui tenkančią apmokėti iš hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos 160 124,60 Eur administravimo išlaidų sumą (pagal JANĮ), arba nustatant hipotekos kreditoriui tenkančią apmokėti iš hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos 227 008,56 Eur administravimo išlaidų sumą (pagal ĮBĮ). Dėl JANĮ taikymo šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl teismas nesikartoja.
53. Apskaičiuodama pagal ĮBĮ jai tenkančią apmokėti administravimo išlaidų sumą nurodo: įkeistas turtas buvo parduotas 2022-2023 m., paskutinis įkeistas daiktas perduotas 2023 m. spalio 4 d.; pardavus hipoteka įkeistą turtą gauta suma (2 160 850 Eur), viršija patvirtintą kreditorinį reikalavimą; iki paskutinio hipoteka apsunkinto turto objekto pardavimo 2023 m. spalio 4 d. buvo gauta 3 392 976,63 Eur įplautų; iki paskutinio hipoteka apsunkinto turto objekto pardavimo buvo patirta 666 874,57 Eur administravimo išlaidų (neįskaičiuojamos administravimo išlaidos, kurias teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti); hipoteka apsunkintas reikalavimas sudaro 943 759,48 Eur (34,04 proc.); hipotekos kreditoriaus apmokėtina administravimo išlaidų suma sudaro 227 008, 56 Eur (666 874,57 x 34,04 proc.).
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks skaičiavimas (pagal ĮBĮ) yra ydingas. Hipotekos kreditoriui tenkantys atskaitymai ĮBĮ nebuvo detalizuoti, kaip yra nustatyta JANĮ 98 straipsnyje, tačiau dėl administravimo išlaidų apmokėjimo proporcijos nustatymo, taikant ĮBĮ, pateikti išaiškinimai kasacinės instancijos teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020), pagal kurią hipotekos kreditorei (vertinant tik atskirajame skunde nurodytus duomenis ir nevertinant aplinkybės, kad kreditorė neatsižvelgia į išlaidas patirtas už atliekų sutvarkymą) iš įkeisto turto apmokėtina administravimo išlaidų suma sudarytų 431 471,80 Eur (bankroto proceso metu gauta 3 392 976,63 Eur lėšų, iš kurių iš įkeisto turto 2 160 850 Eur, t. y. 63,69 proc. gautų pajamų (2 160 850 / 3 392 976,63 x 100), iš kitų gautų lėšų – 1 232 126, 63 Eur (3 392 976,63 – 2 160 850), t. y. 36,31 proc. (1 232 126, 63 / 3 392 976,63 x 100); tiesioginės turto administravimo išlaidos, kai nurodo kreditorė atskirajame skunde, sudaro 18 560,68 Eur, kitos išlaidos – 648 313,89 Eur (666 874,57 – 18 560,68) lėšų, gautų už įkeistą turtą, kreditorei tenkanti mokėti administravimo išlaidų suma 431 471,80 Eur (18 560,68+ 412 911,12 Eur (648 313,89 x 63,69 proc./ 100 proc.); iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengtina suma – 235 402,77 Eur (666 874,57 – 18 560,68 – 412 911,12).
55. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas negali sutikti su apeliante, kad pagal jos nurodytus duomenis, jai tenkanti apmokėti administravimo išlaidų suma iš pajamų gautų realizavus įkeistą turtą sudaro 227 008, 56 Eur, ne tokia suma, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus skaičiavimus, nėra teisinga. Tokiu būdu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, nes nuo to kokia dalimi hipotekos kreditorius turės apmokėti administravimo išlaidas tiesiogiai priklauso kokia dalimi bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.
56. Sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas privalėjo išspręsti ginčą iš esmės, visų pirma reikėtų priminti, kad pareiga apskaičiuoti faktiškai patirtas administravimo išlaidas tenka nemokumo administratoriui. Tiek pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą, tiek pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, administravimo išlaidų sąmatą nustato ir keičia kreditorių susirinkimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas). Taigi, teismo teisė įsikišti į kreditorių kompetenciją pateisinama tik išimtiniais atvejais. Tiek pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, tiek pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį, teismas neskundžiama nutartimi turi pareigą nustatyti tik administravimo išlaidų sąmatą, kuria nemokumo administratorius gali disponuoti administruodamas bankroto procesą. Tačiau, nėra nustatytos teismo pareigos spręsti klausimą iš esmės tais atvejais, kai ginčas kyla dėl faktiškai patirtų išlaidų ir (ar) kaip šiuo atveju, dėl hipotekos kreditoriui tenančios apmokėti administravimo išlaidų sumos iš lėšų gautų realizavus hipoteka apsunkintą turtą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti ginčą iš esmės. Atitinkamai, šis klausimas negali būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teismas, viena vertus dėl to, kad apeliantės pateikti skaičiavimai negali būti laikomi teisingais, kita vertus dėl to, kad apeliantė nevertina išlaidų susijusių su atliekų tvarkymu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas sprendimas naikintinas vien dėl to, kad jis priimtas balsų daugumą turinčios kreditorės balsais, pritariant jos pačios pasiūlytam projektui, taip pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei kitų kreditorių interesus, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimo tvarkos ir tenkančios apmokėti administravimo išlaidų sumos turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos, o ne JANĮ nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi priimant skundžiamą kreditorių sprendimą. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantės pateikti skaičiavimai negali būti laikomi teisingais, nes tik tinkamai apskaičiavus administravimo išlaidas ir apeliantei tenkančią apmokėti proporcingą dalį, būtų tinkami užtikrinti visų kreditorių interesai.
58. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl E. L. atsiliepime suformuluoto prašymo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties 32 ir 33 punktuose nurodytus motyvus, nes dėl to atskirasis skundas nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepriima ir nevertina kreditorės UAB „Euromisa“ prašymo (DOK-1776) dėl nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus neveikimo įvertinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, nes toks prašymas ne tik nepatenka į šios bylos apeliacijos objektą, bet ir neatitinka apeliacinės instancijos teismui teikiamų procesinių dokumentų formos, turinio ir pateikimo tvarkos reikalavimų (CPK 111, 335 straipsniai).
59. Apibendrinant darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
61. Nemokumo administratorius M. Krupavičius pateikė prašymą priteisti iš apeliantės atsakovei LUAB „Laugina“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
62. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose (2 dalis).
63. Nemokumo administratoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, todėl, atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės atsakovės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, juridinio asmens kodas 304708672, administravimo išlaidų, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina, juridinio asmens kodas 261411420, naudai priteisti 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ prašymą (DOK-1776), dėl nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus neveikimo įvertinimo, atsisakyti priimti.