Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Waste management“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos mažosios bendrijos „Waste Management“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

3. Byloje nustatyta, kad LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti LUAB „Laugina“ 2024 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti padidintą LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą: LUAB „Laugina“ turto pardavimui, apsaugai, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, turto pervežimo, dokumentų tvarkymo ir perdavimo archyvui ir kitiems būtiniems veiksmams atlikti: padidinti administravimo išlaidų sąmatą 1 895 466 Eur; nustatyti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. 3 procentų plius pridėtinės vertės mokestis priemokas už įplaukas, apskaičiuotas nuo įplaukų už bankroto proceso metu teismo priteistas ir faktiškai išieškotas sumas, ir nuo įplaukų už parduotą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šį, taip pat kitų asmenų (kreditorių) skundus dėl LUAB „Laugina“ 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimų sprendimų, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 panaikino LUAB „Laugina“ 2024 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (padidinimo) nutarė išspręsti iš esmės – patvirtinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d., faktiškai patirtas 444 639,56 Eur administravimo išlaidas ir papildomą 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmatą, skirtą LUAB „Laugina“ administravimui iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratoriui teisę perskirstyti patvirtintas išlaidas pagal poreikį; panaikino LUAB „Laugina“ 2024 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais; netenkino pareiškėjos UAB „INDEBT“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nutartyje nurodyta, kad jos dalis, kuria iš esmės yra išspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (padidinimo) bei netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo, yra neskundžiama.

5. Pareiškėja MB „Waste Management“, teigia, kad su LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/2023 dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo paslaugų teikimo, 2024 m. gegužės 16 d. papildomo susitarimo prie Sutarties Nr. 1/2023 pagrindu suteikė paslaugas, o pareiškėjos teisė gauti atlyginimą už šias paslaugas kyla iš teismų procesinių sprendimų (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-7269-1137/2024, kuria patvirtinta taikos sutartis). Apeliantė argumentus, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, grindė tuo, jog dalyvavę civilinės bylos Nr. eB2-829-555/2024 nagrinėjime asmenys, t. y. LUAB „Kontmena“ ir E. L., Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį traktuoja kaip teismo procesinį sprendimą, dėl kurio apeliantė neteko teisės į 1 716 143 Eur sumą už faktiškai suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, pateikė prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 ir Nr. e2SP-7269-1137/2024.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskųsta nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo esmės.

8. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

9. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teismą, nes nėra galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), dėl kurio galėtų būti atnaujintas procesas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka.

10. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, egzistuojant vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tai reiškia, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, išskyrus teismų procesinius sprendimus nutraukti bylą. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.

11. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Aptarta CPK norma nustato išimtines kategorijas bylų, kuriose procesas negali būti atnaujinamas, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Toks įstatymo ribojimas yra poreikio tam tikros kategorijos ginčuose apsaugoti pamatines vertybes, viešąjį interesą išraiška.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto, tuo pačiu metu bendrovei – skolininkei – likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios bendrovės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto proceso tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininkės priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai bendrovei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat bendrovės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

13. Bankroto byloje sprendžiami iš bankroto teisinių santykių kylantys ginčai dėl daugelio su bankroto procesu susijusių, klausimų (pvz., iškeliama bankroto byla, tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžiama dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia). Bankroto byloje gali būti išsprendžiami ginčai iš esmės arba tarpiniai klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad byloje, kurioje išspręstas tarpinis bankroto proceso klausimas, prašymas atnaujinti procesą taip pat negali būti paduodamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-553/2022 ir jos 24 punkte nurodyta praktika). Tarpiniais laikomi tokie sprendimai, kuriais nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, o tik atliekami tarpiniai bankroto proceso veiksmai (pvz., dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo, dėl administravimo išlaidų sąmatos ir kt.). Šie veiksmai laikytini bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1228-933/2022).

14. Tai, kad teismo procesiniai sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų (įskaitant dėl atlyginimo nemokumo administratoriui, administravimo išlaidų), laikomi bankroto procedūros etapu, bet ne bylos užbaigimu, pasisakyta ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1098-553/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1281-881/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-553/2022).

15. Apeliantė remiasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-99-407/2025, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-700-407/2023), tačiau nurodytose civilinėse bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apeliantės nurodytoje teismų praktikoje pasisakyta dėl proceso atnaujinimo, susiklosčius išskirtinėms situacijoms, kai nėra galimybių apskųsti teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, ar galimybių prašyti patikslinti reikalavimus. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą dėl teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus skundus dėl kreditorių susirinkimų sprendimų panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyto draudimo kreditorių susirinkimui pačiam pakeisti savo valią konkrečiu jo kompetencijai priskirtu klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-927-330/2022, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-889-854/2024). Toks išaiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nutartis, priimta išnagrinėjus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, laikytina tarpine nutartimi bankroto proceso metu, kuria išsprendžiami tik procedūriniai klausimai, dėl kurių proceso atnaujinimas nėra galimas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 straipsnio nuostatas, teisė tvirtinti bei keisti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą numatyta kreditorių susirinkimui bei teismui (šioje normoje nustatytais atvejais). Taip pat šio straipsnio 8 dalyje reglamentuotos pasekmės, kuomet kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina. Asmenų, kurie tiekė prekes, suteikė paslaugas, t. y. tų, kuriems nemokumo administratorius sumokėjo lėšas bankroto proceso metu, dalyvavimas administravimo išlaidų tvirtinimo procese nenumatytas. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis dėl skolos priteisimo yra pareiškęs reikalavimus kitose civilinėse bylose, t. y. turi galimybę apginti savo teises. Taigi, apeliantė neįrodė išskirtinių sąlygų, proceso atnaujinimo instituto taikymui.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.