Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-99-407/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
e2-99-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00100-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“
Civilinė byla Nr. e2-99-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00100-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.4.6; 3.3.2.6.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ nemokumo administratoriaus Juozo Šukevičiaus prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Penki perlai“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Šukevičius.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. sausio 9 d. nutartimis.

3. Nemokumo administratorius 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymas patenkintas ir patvirtintas antros eilės kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d.).

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 4 dalimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Deimosa“ gauti finansinio reikalavimo ar jo dalies patenkinimą BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje; 2) nagrinėti šį prašymą žodinio proceso tvarka ir atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024 nagrinėjimą; 3) atnaujinus civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024 nagrinėjimą įtraukti suinteresuotais asmenimis trečiuosius asmenis; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti bylos nagrinėjime T. V. dalyvavimą būtinu; 5) išreikalauti papildomus įrodymus; 6) ex officio (savo iniciatyva) panaikinti 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Deimosa“ ir T. V.; 7) nagrinėti ginčą iš esmės ir 2024 m. kovo 25 d. prašymą dėl kreditorinių reikalavimo sąrašo dalyje dėl UAB „Deimosa“ įtraukimo į BUAB „Penki perlai“ atmesti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra BUAB „Penki perlai“ kreditorius. Nemokumo administratorius 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant kreditorių UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą patenkino ir patikslino BUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu.

6. Pareiškėjas R. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties ir prašė ją panaikinti. Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas pareiškėjo R. K. skundą, 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria į BUAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu, panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 nutarė nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti ir patvirtinti antros eilės kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas R. K. nurodė, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nepranešus apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neįtraukus jo, kaip suinteresuoto asmens į bylą, todėl vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 7 punkto pagrindais turi būti atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 atsisakė priimti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. eB2-2184-640/2024, kurioje buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Deimosa“ kreditorinis reikalavimas.

11. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas galimas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju byloje, kurią prašoma atnaujinti, nėra priimta galutinė įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria buvo užbaigta BUAB „Penki perlai“ bankroto byla, o buvo išspręstas tik tarpinis klausimas, t. y. kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti civilinį procesą dėl tarpinės nutarties bankroto proceso metu, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), dėl kurio galėtų būti atnaujintas procesas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjo nurodyta nutartimi nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės, ji yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos būsima baigtimi, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

12. Teismas taip pat atsižvelgė į CPK 366 straipsnio 3 dalį numatančia, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Būtent pagal pareiškėjo atskirąjį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria į BUAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-380-881/2024). Tačiau bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo įtrauktas į jos nagrinėjimą bei jam nebuvo žinoma apie priimtą procesinį sprendimą, t. y. kad teismas, išnagrinėjęs pakartotinai bylą, patvirtino UAB „Deimosa“ kreditorinį reikalavimą. Neįtraukus pareiškėjo į bylos nagrinėjimą, jis negalėjo pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis, t. y. ginčyti teismo sprendimą ir pan.

13.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje, kurią yra prašoma atnaujinti, nėra priimtas galutinis sprendimas dėl kurio būtų galima teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo vertinimu, bankroto bylose, kuriose klausimai išskirti nagrinėti pagal bendrąsias ginčo taisykles atskiroje byloje, priimti sprendimai turėtų būti vertinami kaip galutiniai.

13.3. Teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios yra skirtos užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo išskirtoje byloje dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, procesas gali ir turi būti atnaujintas, nes buvo patvirtintas neteisėtas finansinis reikalavimas, į išskirtą bylą neįtraukus pareiškėjo ir nesudarius galimybės jam CPK nustatyta tvarka reikalavimo neteisėtumo įrodyti, o toks reikalavimas sukels įtaką teisiniams santykiams BUAB „Penki perlai“ bankroto bylai ir jos galimai eigai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybės byloje, kurioje buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas

16. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (CPK 2, 6 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).

18. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis nustato draudimą atnaujinti procesą bankroto bylose. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra vien formalaus ir dispozityvaus pobūdžio. Bankroto byloje įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos, jis per 5 darbo dienas pateikiamas Juridinių asmenų registrui išregistruoti įmonę ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos įmonė išregistruojama iš jo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 5–6 dalys). Taigi, užbaigus bankroto bylą ir įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus įmonei jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi, taigi negalimas ir proceso atnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 21 punktas).

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama ir suprantama kaip siekianti užtikrinti bankroto tikslų ir pagrindinių principų įgyvendinimą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 22 punktas).

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija vėlesnėje nutartyje yra konstatavusi, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Toks aiškinimas pagrįstas tuo, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali būti nulemtas liudytojų melagingų parodymų, melagingos eksperto išvados ar suklastotų dokumentų, vėliau nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat dėl į bylą nepateiktų tam tikrų įrodymų dėl šalių nežinojimo apie jų egzistavimą, kuriuose galėjo būti atspindimos reikšmingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Be to, ĮBĮ nenustato teisinio mechanizmo kaip ištaisyti pirmiau aptartas klaidas, galinčias lemti neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 31, 33 punktai).

21. Klausimams, susijusiems su kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylose tvirtinimu (patikslinimu), proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje įprastai netaikomas, kadangi bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais: 1) apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba 2) pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi.

22. Tačiau susiklosčius išskirtinėms situacijoms, kai nėra galimybių apskųsti teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, ar galimybių prašyti patikslinti reikalavimus, teismų praktika pripažįsta proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybę (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-700-407/2023).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorius 2024 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant kreditorių UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą patenkino ir patikslino BUAB „Penki perlai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu. Dėl šios nutarties pareiškėjas R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalis, kuria į BUAB „Penki perlai“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Deimosa“ su 150 000 Eur finansiniu reikalavimu, panaikinta, o klausimas dėl UAB „Deimosa“ kreditorinio reikalavimo (ne)patvirtinimo pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-380-881/2024). Pareiškėjas R. K. apie priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį buvo informuotas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi paskyrė UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti 2024 m. liepos 22 d. 9 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (civilinės bylos Nr. eB2-2184-640/2024), tačiau pareiškėjas R. K. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jam apie paskirtą rašytinį teismo posėdį nebuvo pranešta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nors būtent jo atskirąjį skundą patenkinęs Lietuvos apeliacinis teismas, šį klausimą grąžino pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 nutarta nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti ir patvirtinti antros eilės kreditorės UAB „Deimosa“ 150 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje. Apie šios pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimą pareiškėjas R. K. taip pat nebuvo informuotas.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 21 punkte nurodyti būdai nagrinėjamu atveju nėra taikytini pareiškėjui R. K., kadangi pareiškėjas, sprendžiant pakartotinai klausimą dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl neįgijo subjektinės teisės apeliacine tvarka skųsti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB „Deimosa“ kreditorinis reikalavimas. Negalėdamas pasinaudoti šia teise, pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties pateikė prašymą atnaujinti procesą.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus BUAB „Penki perlai“ bankroto bylos stadiją (nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos), šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, kurios leidžia spręsti, jog teisinis reguliavimas pareiškėjui nenumato specialaus teisinio mechanizmo ginti savo pažeistas teises BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje, vadovaujantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, kuri formuojama ta linkme, kad CPK nustatytas draudimas atnaujinti procesą bankroto bylose negali lemti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimo, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę pateikti, o pirmosios instancijos teismas pareigą priimti ir nagrinėti prašymą atnaujinti procesą dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Penki perlai“ bankroto byloje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo instituto taikymo galimybes bylose, kuriose buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, todėl pareiškėjo R. K. atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo R. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Apelianto pateiktas prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant toje byloje baigiamąjį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). Įstatymas nenumato, kad būtų sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kurios patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą bei jų apskundimą aukštesnės instancijos teismui, kai bylos procesas dar ne tik nepasibaigęs, bet net ir neprasidėjęs.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo R. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2184-640/2024 priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis