Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-8-555/2025 dalyje dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi LUAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „BankromaX“, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista; nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 nutarė atstatydinti bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratorę UAB „BankromaX“ ir bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriumi paskirti V. R. (sąrašo Nr. duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. R. atstatydintas iš likviduojamos UAB „Laugina“ administratoriaus pareigų nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. ir likviduojamos UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 3 d.

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2025 nemokumo administratorius M. K. buvo atstatydintas iš likviduojamos UAB „Laugina“ administratoriaus pareigų ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. M., tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025 Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį dalyje dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo, panaikino.

Likviduojamos UAB ,,Laugina“ kreditorius E. L. teikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-8-555/2025 nagrinėjimą dalyje dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo; atstatydinti atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K. ir LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirti V. M. pasinaudojant paskutinės LUAB „Laugina“ atrankos, naudotos procese, kurį prašoma atnaujinti, rezultatais; nutarties daliai, kuria atstatydinamas esamas nemokumo administratorius ir paskiriamas kitas nemokumo administratorius, nustatyti skubų vykdymą. Pareiškėjas (kreditorius) E. L. proceso atnaujinimą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais.

Dėl galimybės spręsti dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).

CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kt. procesiniu sprendimu) arba teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.

CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje, jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse.

Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

Bankroto byla iš esmės yra užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (JANĮ 100 straipsnis), arba nutarčiai, kuria byla nutraukiama (JANĮ 78 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad: (1) teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, todėl tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020), (2) nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatyme neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, kreditoriai gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Taigi, teismo nutartis, kuria prašymas dėl LUAB ,,Laugina“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo bankroto byloje atmestas, yra tarpinis teismo procesinis sprendimas.

Nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos visetas leidžia daryti išvadą, kad proceso atnaujinimas negalimas net dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės, juo labiau dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo bankroto procese, t. y. nagrinėjamu atveju dėl teismo nutarties, kuria spręstas administratoriaus (ne)atstatydinimo klausimas, kas sudaro pagrindą, teismui priėmus kreditoriaus E. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje/jos dalyje, civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė procesą atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais. Šiuo atveju, kaip nustatyta, iš esmės egzistuoja akivaizdus pagrindas civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukti, tačiau net ir jo nesant, teismas pažymi, kad nebūtų pagrindo atnaujinti proceso remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 punktu dėl kreditoriaus klaidingo ir plečiamai aiškinamo proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Dėl to teismas žemiau nurodo esminius (sutrumpintus) motyvus.

Dėl proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės siejamos su konkrečiu subjektu, t. y. pareiškėju, kuris remiasi šia aplinkybe (teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nuo teismo buvo nuslėptos M. K. ir UAB ,,Start invest“ sąsajos, kurios yra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nebuvo žinomos teismui. Nebuvo priimti LUAB ,,Laugina“ kreditorės UAB ,,Euromisa“ paaiškinimai ir juose nurodytos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. įsitiesėjęs sprendimas turėjo būti žinomas teismui, tačiau liko nežinomas, nepaminėtas ir neįvertintas, nes informacija apskritai į bylą nebuvo priimt, kaip ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis (įsiteisėjusi) bylos dalyje Nr. eB2-829-555/2024. Apie pastarąją nutartį E. L. buvo žinoma, tačiau apie Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Nr. e2A-393-580/2025 – nežinoma.

Šiuo aspektu matyti, kad kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-393-580/2025. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniai dokumentai galėjo tapti žinomi, tačiau teismas juos atsisakė priimti. E. L. jie tapo žinomi tik 2025 m. kovo 4 d., kai minėti argumentai UAB ,,Euromisa“ pateikti civilinėje byloje Nr. e2-195-1030/2025. Tačiau matyti, kad pastarojoje byloje procesiniai sprendimai su UAB ,,Euromisa“ paaiškinimais pateikti 2025 m. vasario 26 d., šioje byloje kreditoriaus E. L. interesams atstovavo advokatas D. D. ir advokato padėjėjas J. K., todėl objektyviai turėdami prisijungimą aktualioje byloje ir atstovaudami E. L. interesus jie žinojo ir/ar negalėjo nežinojo apie procesinius sprendimus, kuriuos šios bylos prašyme E. L. nurodo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Nurodytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad E. L. nurodyti procesiniai sprendimai buvo žinoti (ir negalėjo būti nežinoti) bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės objektyviai buvo žinomos ir apeliacinės instancijos teismui, tik šis teismas sprendė, kad įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties priėmimo <...> , o kiti apelianto 2025 m. vasario 26 d. pateikti nauji įrodymai neturi nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės. Taigi, šioje apimtyje pareiškėjui E. L. prašant atnaujinti procesą akivaizdu, kad jo argumentai dėl nežinojimo (akcentuojant teismo nežinojimą ir tik selektyviai pažymint apie jo paties nežinojimą) apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ne tik kad nepagrįsti, bet kaip matyti, iš esmės nukreipti kvestionuojant Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje pateiktus argumentus dėl įrodymų prijungimo ir vertinimo. Tačiau šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas neturi teisės revizuoti ir iš naujo vertinti aplinkybių ir/ar atliktų procesinių veiksmų, kuriuos atliko ir nustatė aukštesnės instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo atžvilgiu nepalankų procesinį sprendimą.

Dėl proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodo, kad teismas padarė eilę logikos, aritmetikos, fakto ir teisės aiškinimo klaidų sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo instituto taikymo.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaip matyti iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto konstrukcijos, šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas esant sąlygoms: 1) teisės taikymo klaida padaryta pirmosios instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime ir 2) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o asmeniui, prašančiam atnaujinti procesą šiuo pagrindu tenka pareiga įrodyti, kad teisės taikymo klaida buvo padaryta.

Šiuo atveju pareiškėjo E. L. prašyme nurodyta situacija neatitinka nei vienos iš nurodytų sąlygų, kadangi akivaizdu, kad pareiškėjas normos taikymą sieja ne su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi priimtu aktualiu klausimu nagrinėjant pirmąja instancija, o su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi neva padarytos aiškios taikymo klaidos, kuri ginčo klausimą išnagrinėjo apeliacine instancija, ir priėmė pareiškėjui (kreditoriui) nepalankų procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad toks teisinis rezultatas iš esmės netenkina kreditoriaus E. L., todėl jis savaip interpretuodamas (klaidingai) proceso atnaujinimo normas, siekia ginčo klausimą toje pačioje byloje nagrinėti iš naujo, kas iš esmės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų sąlygų.

Šiuo atveju visų kitų aplinkybių kontekste nustačius, kad procesas dėl tarpinio procesinio sprendimo bankroto byloje iš esmės negalimas (sutrumpintais motyvais įvertinus ir pagrindų nepagrįstumą), civilinė byla nutrauktina, išaiškinant, kad kreditorius nurodytų argumentų pagrindu turi procesinę teisę kreiptis į teismą su nauju savarankišku prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025 dalyje dėl nemokumo administratoriaus (ne)atstatydinimo atmetus, atsakovei LUAB ,,Laugina“ atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

LUAB ,,Laugina“, kurios interesams atstovavo advokatas R. V., patyrė 2 420,00 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjo (kreditoriaus) E. L. atsakovei LUAB ,,Laugina“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290–291 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025 dalyje dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Priteisti iš pareiškėjo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Laugina“ (į. k. duomenys neskelbtini) 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.