- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-393-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03236-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euromisa“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euromisa“ dėl lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas LUAB „Laugina“ prašė iš atsakovo UAB „Euromisa” priteisti 21 909,27 Eur lėšų grąžinimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. per klaidą du kartus padengė skolą atsakovui. 2023-12-22 bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą išmokėjo I eilės kreditorinį reikalavimą 21 909,27 Eur sumai, o 2024-01-03 per klaidą dar kartą pervedė atsakovui 21 909,27 Eur, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Per klaidą antrą kartą pervesta suma laikytina atsakovo nepagrįstai įgytomis lėšomis;
1.2. ieškovas 2024-01-05 raštu Nr. 24/02 prašė atsakovo grąžinti per klaidą pervestą sumą, tačiau atsakovas 2024-01-08 laišku atsisakė grąžinti lėšas, kadangi nurodyta skirtinga mokėjimų pavedimų paskirtis: vienu mokėjimu padengtas I eilės kreditorinis reikalavimas, o kitu – dengiamas kreditorinis reikalavimas; atsakovas įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovo bankroto byloje turėjo patvirtintą reikalavimo teisę 229 592,55 Eur sumai, o gavus 43 818,54 Eur, liko nepadengta 185 774,01 Eur kreditorinių reikalavimų;
1.3. nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius neturi pareigos pilnai atsiskaityti su UAB „Euromisa“. Ginčo laikotarpiu buvo tenkinti tik I eilės ieškovės kreditorių reikalavimai ir 2023-12-22 lėšos pervestos visiems I eilės kreditoriams, o II ir III eilės kreditorių reikalavimų tenkinimai neprasidėję ir negalimi. Atsakovas neturi teisės gauti didesnį nei I eilės kreditorinio reikalavimo patenkinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Euromisa” prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes LUAB „Laugina” turi prievolę sumokėti ieškovui 229 592,55 Eur ir ši suma nėra sumokėta. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad įvyko klaida, nes tokiu atveju turėtų į teismą paduoti ne atsakovą UAB „Euromisa”, o klaidą padariusį asmenį Mindaugą Krupavičių;
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Kauno apygardos teismo 2024-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 LUAB „Laugina“ kreditoriniai reikalavimai buvo sumažinti bendra 152 326,73 Eur suma, likusi patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 2 653 333,69 Eur. Kauno apygardos teismas 2020-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020 visam bankroto procesui nustatė maksimalią administravimo išlaidų sąmatos sumą 240 979 Eur (397 MMA); iš šios sumos 66 163 Eur (109 MMA) yra administratoriaus atlyginimas už visą bankroto procesą iki įmonės išregistravimo;
2.3. pagal ĮBĮ kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami nedelsiant iš pajamų, gautų bankrutuojančio asmens realizavus turtą ir nelaukiant galutinės bankroto ataskaitos. ĮBĮ numato griežtą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Nurodytas imperatyvus įstatyminis reglamentavimas patvirtina, kad hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius iš įkeisto turto. Visi I eilės kreditorių reikalavimai yra patenkinti, su I eilės kreditoriais LUAB „Laugina“ atsiskaitė, dar neatsiskaičiusi su hipotekos kreditore, tačiau čia pažeidimo LUAB „Laugina“ neįžvelgia. Tad toliau turi būti tenkinami antros ir kitų eilių kreditorių reikalavimai, tačiau tai nėra daroma – dėl to nemokumo administratoriui pareikštas ieškinys;
Šalies argumentai
2.4. nagrinėjama byla dėl lėšų grąžinimo inicijuota 2024-02-26, kai atsakovas 2024-01-26 kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovo Mindaugo Krupavičiaus (civilinė byla Nr. e2-2345-1030/2024), ši byla yra spaudimo priemonė ir kerštas dėl pareikšto ieškinio. Jei klaida atlikta dėl neteisėtų veiksmų, tai mokėjimus patvirtinęs Mindaugas Krupavičius, turi būti atsakovu. Nors Mindaugas Krupavičius nuolat deklaravo, kad visi LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai bus patenkinti, jis nesiėmė realių veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 21 909,27 Eur lėšų grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (21 909,27 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 493 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad:
3.1. Kauno apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi LUAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. 2018-05-24 nutartimi nemokumo administratoriumi paskirtas V. R.. Kauno apygardos teismo 2020-02-27 nutartimi LUAB „Laugina“ likviduota dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020-08-26 nutartimi nemokumo administratoriumi nuo 2020-09-03 paskirtas Mindaugas Krupavičius. Atsakovas yra ieškovo kreditorius. Kauno apygardos teismo 2020-09-29 nutartimi patikslintas UAB „Euromisa“ bendras 229 592,55 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro I eilės 21 909,27 Eur finansinis reikalavimas, II-os eilės 87 274,90 Eur finansinis reikalavimas ir trečios eilės 120 408,38 Eur finansinis reikalavimas;
3.2. ieškovas 2023-12-22 išmokėjo I eilės kreditorinį reikalavimą 21 909,27 Eur sumai. 2024-01-03 ieškovas dar kartą pervedė 21 909,27 Eur sumą. Yra visos būtinos sąlygos ieškovo teisėms ginti, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes atsakovas praturtėjo 21 909,27 Eur ir yra tokį atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas. Tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys. Atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, nes sprendimo priėmimo dienai tenkintini I eilės LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimai, o II ir III eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas dar neprasidėjęs.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas UAB „Euromisa” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 1 000 Eur skirti atsakovui, o 4 000 Eur – valstybei; priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad jos yra atlyginamos iš LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatos. Nurodo, kad:
4.1. atsakovas yra LUAB „Laugina“ kreditorius ir turi 229 592,55 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 21 909,27 Eur pirmos eilės reikalavimas, antros eilės 87 274,90 Eur reikalavimas ir trečios eilės 120 408,38 Eur reikalavimas. Buvo galima daryti pagrįstą prielaidą, jog nemokumo administratorius disponuoja pakankama piniginių lėšų suma visiems reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms padengti, tačiau neatliko veiksmų. Atsakovas 2024-01-26 kreipėsi į teismą dėl žalos, kurią sudarė dėl neteisėtai netenkinamo reikalavimo apskaičiuotos palūkanos, priteisimo iš atsakovo Mindaugas Krupavičiaus ir Lietuvos Respublikos. Nemokumo administratorius iš dalies patenkino kreditorių reikalavimus ir toliau neteisėtai disponavo ieškovo lėšomis;
Žemesnės instancijos teismas
4.2. atsakovas prašė pareikalauti ieškovo banko sąskaitos išrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Nemokumo administratorius, nepaisant kreditorių nuolatinių raginimų ir raštų, LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimui nepateikė administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos, tai pateikė tik Kauno apygardos teismui. Nemokumo administratorius, viršydamas bankroto byloje patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, LUAB „Laugina“ vardu prisiėmė įsipareigojimų 2 167 879,17 Eur sumai, iš jų faktiškai išleido 1 334 582,58 Eur sumą. Šios aplinkybės konstatuotos ir Kauno apygardos teismo 2024-09-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024, kuria teismas atsisakė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą dalyje dėl 889 943,02 Eur (1 334 582,58 Eur – 444 639,56 Eur) jau išleistų lėšų, taip pat dalyje dėl 833 296,59 Eur (2 167 879,17 Eur – 1 334 582,58 Eur) dar neišleistų lėšų;
4.3. Kauno apygardos teismas 2024-11-18 nutartimi nustatė, kad bankroto proceso metu buvo gautos 4 213 583,37 Eur lėšos; nemokumo administratorius nepateikė paaiškinimų, kodėl nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų paskirstymo; administratorius nepagrįstai įmonės vardu prisiėmė didelio masto įsipareigojimų. 2024-10-31 ieškovo sąskaitoje buvo 1 768 347,75 Eur, pirmosios eilės kreditorių reikalavimai yra patenkinti, likęs nepatenkintas hipotekos kreditorės reikalavimas yra lygus 843 759,48 Eur, o antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 255 037,39 Eur;
4.4. skolos ar jos dalies atgavimas negali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu. Lietuvių kalbos žodyne skola apibrėžiama, kaip piniginė prievolė, kurią įvykdyti turi debitorius kreditoriaus atžvilgiu; piniginė prievolė yra turtinio įsipareigojimo išraiška, dydis; grąžintinai paimti pinigai ar koks nors daiktas. Nesuprantama, kaip teismas sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovas turi įstatyminį pagrindą gauti 229 592,55 Eur. Jei sutiktume, kad mokėjimas padarytas dėl Mindaugo Krupavičiaus klaidos, ieškovas turi prisiimti nuostolių atsiradimo riziką. Nėra ieškovo turto sumažėjimo ir priežastinio ryšio. Pinigų išmokėjimas sukuria nemokumo administratoriui pareigą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kad teismas sumažintų atsakovo finansinį reikalavimą 21 909,27 Eur suma. Ieškovo turtas sumažėjo atsakovui pervesta suma, tačiau kartu sumažėjo ir ieškovo prievolė atsakovui. Galėtų būti įrodinėjamas ne nepagrįstas praturtėjimas, o atsiskaitymas ne įstatymo nustatyta tvarka, į tokią bylą bendraatsakoviu įtraukiant nemokumo administratorių. Ieškovas turėtų pateikti įrodymus apie gautas pajamas, patvirtintus reikalavimus, administravimo išlaidas, atsiskaitymą su kreditoriais;
4.5. procedūroms turi būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, pagal kurias kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami nedelsiant iš pajamų, gautų bankrutuojančio asmens realizavus turtą, priešingai nei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reguliavimas, nelaukiant galutinės bankroto ataskaitos. Ieškovo I eilės kreditorių reikalavimai yra patenkinti pilnai, o hipotekos kreditorės – tik iš dalies. Teismas turėjo išreikalauti atsakovo prašomus įrodymus ir nustatyti, ar ginčo mokėjimas buvo atliktas teisėtai, o ne pasitikėti deklaratyviais nemokumo administratoriaus paaiškinimais. Tam, kad ginčo mokėjimo dieną ieškovui atsirastų pareiga padengti visų II eilės kreditorių reikalavimus pilna apimtimi, įskaitant ir atsakovo II eilės reikalavimą, ieškovas turėjo būti gavęs ne mažiau nei 1 695 143,44 Eur. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 2024-01-03 dieną nemokumo procese vien tik per Mindaugo Krupavičiaus administravimo laikotarpį buvo gauta 3 539 099,03 Eur pajamų. Nemokumo administratorius turėjo pareigą pilnai padengti I, II ir III eilės reikalavimus. Ieškovo kreipimasis į teismą yra sąmoningas piktnaudžiavimas teisėmis;
4.6. teiginiai, kad II ir III eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas neprasidėjęs, yra deklaratyvus, nes ieškovas turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais visų eilių kreditoriais ir atkurti mokumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2024-11-18 nutartimi nustatė neteisėtus nemokumo administratoriaus veiksmus. Teismas sukūrė sprendimo įvykdymo atgręžimą – kai nepanaikinus 2020-09-29 nutartimi nustatytos prievolės atsakovui, sumos dalis priteista atgal;
4.7. kai asmuo pateikia visiškai nepagrįstą ieškinį, žinomai klaidina teismą apie faktines bylos aplinkybes, toks asmuo laikytinas piktnaudžiaujančiu ieškinio pareiškimo teise. Egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo. Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais, valstybe ir teise. Ieškovo vardu veikia nemokumo administratorius, kuriam yra taikomi aukštesni (griežtesni) elgesio standartai, procesinius dokumentus parengė profesionalus atstovas, advokatas, todėl ieškovas akivaizdžiai suprato (privalėjo suprasti), kad teikia ieškinį, kurio reikalavimas nepagrįstas. Egzistuoja pagrindas ieškovą pripažinti piktnaudžiavusiu ieškinio pareiškimo teise. Ieškovas nesutiko su prašymu išreikalauti banko sąskaitos išrašą. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų, kurie išreikalauti Kauno apygardos teismo, ginčo mokėjimo atlikimo dieną ieškovas turėjo pareigą ir objektyvias galimybes visiškai atsiskaityti su atsakovu. Ieškovo elgesys prieštarauja geros moralės, sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams bei pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą (CK 1.5 straipsnis, 1.78 straipsnio 4 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis, CPK 5 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis). Nemokumo administratoriui, žinojusiam tikrąją ieškovo finansinę padėtį ir neteisėtai netenkinusiam kreditorių reikalavimų, siekusiam susigrąžinti patenkintą reikalavimo dalį kaip nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą, skirtina maksimali 5 000 Eur bauda, ją paskirstant: 20 proc. atsakovui ir 80 proc. valstybės naudai.
4.8. prašo priimti naują įrodymą – banko sąskaitos išrašą, dėl kurio pareikalavimo prašymas neteisėtai atmestas pirmosios instancijos teismo 2024-05-22 nutartimi. Išrašą nemokumo administratorius pateikė bankroto byloje (užregistruotas 2024-11-11, iš esmės išnagrinėjus šią bylą ir likus vienai darbo dienai iki teismo procesinio sprendimo paskelbimo). Įrodymu patvirtinta nuosekli atsakovo pozicija ir paneigti argumentai, kad nebuvo teisinio pagrindo gauti lėšas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas LUAB „Laugina“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
5.1. teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės gauti kitokį nei I eilės kreditorinio reikalavimo patenkinimą, todėl atsakovo gauta suma laikytina gauta nesant teisinio pagrindo. Atsiskaitymo su kreditoriais tvarką nustato įstatymas. ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. UAB „Euromisa“ neturėjo teisės ginčo laikotarpiu gauti kitokį nei I eilės kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Atsakovas nusprendė nesąžiningai, kitų kreditorių sąskaita, be teisinio pagrindo per klaidą pervestas lėšas pasilikti. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą;
5.2. CK šeštosios knygos XX skyriaus normose aptariamos dvi skirtingos situacijos: turto (daikto) gavimas be pagrindo ir nepagrįstas praturtėjimas. Doktrinoje nurodoma, kad jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus civilinių teisių gynybos būdas ir taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip būtų CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos;
5.3. nelogiški apeliacinio skundo argumentai, kad byla dėl lėšų grąžinimo inicijuota 2024-02-26, dėl to, kad UAB „Euromisa“ 2024-01-26 kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo Mindaugo Krupavičiaus priteisti žalą, kaip spaudimo priemonė ir kerštas. Ieškiniai yra grindžiami skirtingais teisiniais pagrindais ir teisiniais santykiais; šalys yra skirtingos; šalys užima skirtingas teisines pozicijas; pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai nėra priešpriešiniai ir gali būti sprendžiami atskirai vienas nuo kito; ieškinių reikalavimai nėra neatsiejamai susiję, todėl atsakovui nėra pagrindo remtis minėta byla;
5.4. atsakovui dėl sąmoningo veikimo ir nesąžiningo naudojimosi procesine teise (piktnaudžiavimo) yra pasisakę teismai, bankroto byloje jam skirta 2 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise;
5.5. teismas įvertino įrodymus ir konstatavo, jog atsakovas nepagrindė, kad turėjo teisę gauti kitokį nei I eilės kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas naujomis aplinkybėmis negali remtis apeliaciniame procese, tai laikytina piktnaudžiavimu procesu. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nesirėmė Kauno apygardos teismo 2024-09-05 nutartimi ir 2024-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 buvo sprendžiama dėl nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus netinkamo pareigų atlikimo, administratoriaus veiksmus vertinant kitais teisiniais pagrindais. Teismas konstatavo, kad esant viršytai patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai, be kreditorių ar teismo pritarimo, nesant itin didelės skubos poreikio, administratorius įmonės vardu prisiėmė didelio masto įsipareigojimus dėl atliekų tvarkymo bei įsipareigojimus, kuriais savo funkcijas perdavė kitam, su juo pačiu susijusiam, nemokumo administratoriaus pareigas teikiančiam, asmeniui. Teismas konstatavo, kad už parduotą įmonei nuosavybes teise priklausantį turtą gavus pakankamai didelio dydžio lėšas, administratorius tinkamai nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su įkaito turėtojui tenkančios administravimo išlaidų dalies nustatymu ir / ar kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu;
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Vilniaus apygardos teismo 2024-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2179-656/2024 pagal BUAB „Kontmena“ ieškinį atsakovams nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui ir kitiems dėl žalos atlyginimo teismas sprendė, kad kol nėra užbaigtas LUAB „Laugina“ bankroto procesas ieškovas žalos nepatyrė, kol nėra baigta LUAB „Laugina“ bankroto byla. Kauno apygardos teismas neįsiteisėjusioje 2024-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 nevertino aplinkybių dėl administratoriaus veiksmų teisėtumo tuo pagrindu, ar buvo pagrindas reikalauti iš UAB „Euromisa“ nepagrįstai gautų lėšų ieškovui dar kartą pervedus atsakovui analogiško dydžio sumą;
5.7. naują įrodymą atsakovas turėjo galimybę pateikti 2024-11-11, tačiau to savalaikiai nepadarė. Įrodymas patvirtina, kad II eilės kreditoriniai reikalavimai, kuomet ieškovas LUAB „Laugina“ 2024-01-03 pervedė atsakovui 21 909,27 Eur, nebuvo dengiami. Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti visų turimų banko sąskaitų, kuriose vyko mokėjimai, išrašus už laikotarpį nuo 2022-12-22 iki informacijos pateikimo dienos, kuriame matytųsi likučio pradžios ir pabaigos balansas, tačiau prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas. Teismas pastebėjo, kad iš nemokumo administratoriaus reikalauta įvairios informacijos (duomenų), pvz., pateikti LUAB „Laugina“ banko sąskaitos išrašus, įvairų sudarytų sutarčių kopijas, atliktų darbų aktus, duomenis apie vykdytas varžytines ir kt., kelti reikalavimai atlikti kreditorių nurodytus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tačiau tuo nėra įgyvendinama kreditorių teisė gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą;
5.8. išnagrinėtoje byloje Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog vykdydamas LUAB „Laugina“ priklausančio turto pardavimą, nemokumo administratorius pažeidė turto pardavimo eiliškumą, nesilaikė nustatytų pradinių pardavimo kainų ar turtą pardavinėtų kita tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, kai lėšas gavęs asmuo yra kreditorius ieškovui iškeltoje nemokumo byloje.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-07-15 nutartimi LUAB „Laugina“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016-09-01. Kauno apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi patvirtinti LUAB „Laugina“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. Kauno apygardos teismo 2020-02-27 nutartimi nutarta LUAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020-08-26 nutartimi atstatydintas nemokumo administratorius ir nuo 2020-09-03 nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Krupavičius.
10. Atsakovas UAB „Euromisa“ yra ieškovo LUAB „Laugina“ kreditorius. Kauno apygardos teismo 2020-09-29 nutartimi patikslintas LUAB „Laugina“ kreditorių sąrašas bei patvirtintas kreditoriaus UAB „Euromisa“ bendras 229 592,55 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro I eilės 21 909,27 Eur finansinis reikalavimas, II eilės 87 274,90 Eur finansinis reikalavimas ir III eilės 120 408,38 Eur finansinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovas 2023-12-22 bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą išmokėjo I eilės kreditorinį reikalavimą 21 909,27 Eur sumai, o 2024-01-03 bankiniu pavedimu atsakovui pervedė 21 909,27 Eur sumą. LUAB „Laugina“ 2024-01-05, 2024-01-11 raštais pareikalavo lėšas grąžinti, atsakovas 2024-01-08 ir 2024-01-16 raštais atsisakė lėšas grąžinti.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Apeliantas prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikiamą įrodymą – LUAB „Laugina“ banko sąskaitos išrašą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl šio įrodymo išreikalavimo, tačiau prašymas buvo nepagrįstai atmestas teismo 2024-05-22 nutartimi. Banko sąskaitos išrašą nemokumo administratorius pateikė ieškovo bankroto byloje, dokumentas registruotas 2024-11-11. Atsakovo vertinimu, įrodymu patvirtinta nuosekli atsakovo pozicija ir paneigti argumentai, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo gauti lėšas.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).
14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-22 nutartimi atmestas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą pateikti visų turimų banko sąskaitų, kuriose vyko mokėjimai, išrašus (nekoreguotus, nemodifikuotus ir neužtušuotus) už laikotarpį nuo 2022-12-22 tikslu išsiaiškinti LUAB „Laugina“ atsiskaitymų su kreditoriais aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktu prašymu atsakovas įsiterptų į nemokumo administratoriaus kompetenciją, teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1120-934/2022. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo, neįrodžius, jog teismo paskirtas bankroto administratorius netinkamai atlieka JANĮ įtvirtintas pareigas, ar, kad jo veiksmais ar neveikimu būtų padaryti esminiai bankroto proceso pažeidimai.
15. Pateiktas LUAB „Laugina“ banko sąskaitos išrašas yra sudarytas už laikotarpį nuo 2020-08-26 iki 2024-10-31, išraše nurodyta, kad laikotarpio pabaigos likutis yra 1 768 347,75 Eur. Tuo remdamasis atsakovas tvirtina, kad bankrutuojančios įmonės sąskaitoje esančios lėšos yra pakankamos likusių finansinių reikalavimų patenkinimui.
16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naujai teikiamas įrodymas yra teisiškai reikšmingas, atsakovui siekiant pagrįsti argumentą, kad nemokumo administratorius turi pareigą tenkinti sekančios antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodyta aplinkybė turi teisinę reikšmę, sprendžiant dėl turto gavimo pagrįstumo sąlygos vertinimo. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareikalavus atsakovo prašyto dokumento būtų įsiterpta į nemokumo administratoriaus kompetenciją. Nemokumo byla nėra privataus pobūdžio civilinė byla. Kiekvienoje nemokumo byloje turi būti užtikrinama ir viešojo intereso – kreditorių teisių gynimo, apsauga. Bankroto bylos duomenų neteikimas teismui ar kreditoriams, kai yra tam teisėtas pagrindas, neatitinka bankroto principų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-17 nutartis neatstatydinti nemokumo administratoriaus, kuria atmesdamas prašymą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštų procesinių prašymų sprendimu. Kaip matyti, šiuo metu Kauno apygardos teismas, veikdamas kaip pirmosios instancijos teismas, neįsiteisėjusia 2024-11-18 nutartimi priėmė priešingą sprendimą – atstatydinti nemokumo administratorių.
17. Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Kaip buvo pastebėta, atsakovo prašymas dėl dokumento pareikalavimo buvo atmestas teismo nutartimi ieškovo prašymu. Tai rodo, jog atsakovas veikė aktyviai, siekdamas teismui pateikti reikiamus įrodymus. Bankroto byloje dokumentas – banko sąskaitos išrašas, pateiktas dieną prieš skundžiamo teismo sprendimo paskelbimą ir atsakovui nebuvo išsiųstas, 2024-11-11 Kauno apygardos teismo posėdis, prieš kurį pateiktas dokumentas, vyko rašytinio proceso tvarka. Negalima vertinti, jog atsakovas turėjo pareigą dokumento įkėlimo į bankroto bylą metu iš karto susipažinti su dokumentu ir jį teikti nagrinėjamoje byloje, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendžiama, jog atsakovas neturėjo reikiamų galimybių rašytinio įrodymo – banko sąskaitos išrašo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo svarstymai dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu bei proceso principų pažeidimo, teikiant prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo vertinami kaip nepagrįsti.
18. Įvertinus tai, kad įrodymas byloje turi teisinę reikšmę, apelianto prašymą dėl įrodymo pareikalavimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė, apeliantas neturėjo realios galimybės dokumentą pateikti anksčiau, sprendžiama, kad su apeliaciniu skundu pateiktas LUAB „Laugina“ banko sąskaitos išrašas atitinka naujų įrodymų prijungimui taikytinus reikalavimus ir prijungtinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas įvertino naujai pateiktą įrodymą, pateikė išsamius paaiškinimus, nemokumo administratoriaus atstovaujamam ieškovui banko sąskaitoje esantys duomenys turėjo būti žinomi visą laiką, atsakovas nuo proceso pradžios reiškė argumentus, kurių pagrindimui prašė išreikalauti įrodymą. Kadangi tiek įrodymas, tiek įrodinėjimo tikslas buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reikšmingos aplinkybės buvo atskleistos, jokio netikėtumo nenustatyta, tai ieškovo procesinės teisės apeliaciniame procese prijungus naują įrodymą, nepažeidžiamos.
Dėl be pagrindo įgyto turto
19. Ieškiniu prašoma priteisti atsakovui, kuris yra kreditorius bankroto byloje, per klaidą perduotas dėl bankroto likviduojamos bendrovės lėšas. Ieškovo vertinimu, atsakovas nesąžiningai praturtėjo 21 909,27 Eur suma, kadangi 2024-01-03 mokėjimo įvykdymo metu neturėjo teisės gauti kitokio nei I eilės kreditorinio reikalavimo patenkinimo, o II eilės kreditorinių reikalavimų tenkinimas nebuvo prasidėjęs. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog mokėtinos sumos jam yra priteistos teismo sprendimu bankroto byloje priimta 2020-09-29 nutartimi, patvirtinus finansinius reikalavimus, o ieškovas turi pakankamai lėšų, kad galėtų visiškai įvykdyti prievolę, bet to nedaro be priežasties.
20. Pasikartojanti teismų praktika nustato nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 pažymėta, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovas UAB „Euromisa“ yra kreditorius ieškovo LUAB „Laugina“ bankroto byloje; atsakovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi, tačiau nėra pilnai patenkintas; reikalaujamas grąžinti lėšas atsakovui pervedė nemokumo administratorius. Nemokumo administratoriaus teigimu, bankroto byloje yra patenkinti I eilės reikalavimai, II eilės reikalavimų tenkinimas nėra pradėtas.
22. Kadangi atsakovas lėšų gavimo pagrįstumą sieja su ieškovo LUAB „Laugina“ bankroto byloje pareikštais atsakovo kaip kreditoriaus finansiniais reikalavimais bei nemokumo administratoriaus pareiga juos tenkinti, tai teisinio santykio tarp ieškovo ir atsakovo kaip kreditoriaus bei atsakovo nurodytų aplinkybių įvertinimui yra svarbu nustatyti bankroto bylos procedūroms bei kreditorių reikalavimų tenkinimui taikomą teisę. Ieškovo LUAB „Laugina“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi. Nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnyje nustatyta, kad JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. LUAB „Laugina“ bankroto byloje pareikšti kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio eile ir tvarka.
23. Nustatyta, kad LUAB „Laugina“ Kauno apygardos teismo 2020-02-27 nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas likviduojant įmonę tenkintinų reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2020-09-29 nutartimi patekintas UAB „Euromisa“ prašymas iš LUAB „Laugina“ kreditorių sąrašo išbraukti nurodytus kreditorius ir patvirtinti reikalavimą, įgytą perėmus jų reikalavimo teises. Neginčijama, kad LUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių I eilės finansiniai reikalavimai yra patenkinti, taip pat patenkintas ir atsakovo I eilės finansinis reikalavimas. Taigi ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo metu, o taip pat ir šiuo metu, liko nepatenkinti atsakovo II eilės 87 274,90 Eur finansinis reikalavimas ir III eilės 120 408,38 Eur finansinis reikalavimas.
24. Kreditorių reikalavimų patenkinimas bankroto byloje galimas tik laikantis įstatyme nustatytos eilės ir tvarkos. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ĮBĮ nėra detaliai reglamentuota, nenustatyta, kokioms sąlygoms esant turi būti priimamas sprendimas dėl atitinkamų reikalavimų tenkinimo. Bankroto procedūros gali būti vykdomos tik laikantis ĮBĮ įtvirtintų bankroto procedūrų stadijų, pagal kurias bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis. Priešingu atveju egzistuotų teisinis neapibrėžtumas ne tik dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, bet ir tokių reikalavimų tenkinimo proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės nemokumo administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).
25. Pateiktas LUAB „Laugina“ banko sąskaitos išrašas, kuris sudarytas už laikotarpį nuo 2020-08-26 iki 2024-10-31, patvirtina, kad laikotarpio pabaigos likutis yra 1 768 347,75 Eur, nurodytu laikotarpiu į LUAB „Laugina“ sąskaitą gauta 4 213 583,37 Eur lėšų, buvo išleista 2 456 737,27 Eur. Apeliantas skaičiuoja, jog bankroto byloje nėra patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas 843 759,48 Eur sumai bei 255 037,39 Eur II eilės reikalavimai, t. y. patenkinus šiuos reikalavimus liktų 691 460,15 Eur administravimo išlaidoms ir III eilės reikalavimams patenkinti.
26. Apeliantas remiasi neįsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2024-11-18 nutartyje, kuria buvo nutarta atstatydinti nemokumo administratorių, padarytomis išvadomis. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020-08-26 iki 2024-10-31 bankroto proceso metu gautos 4 213 583,37 Eur lėšos galėjo būti skiriamos tiek kreditorių finansiniams reikalavimams (bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma 2 805 660,42 Eur), tiek būtinoms ir pagrįstoms nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus administravimo laikotarpiu faktiškai patirtoms ir teismo patvirtintoms bankroto proceso administravimo išlaidoms (444 639,56 Eur) padengti. Administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas buvo detaliai išanalizuotas Kauno apygardos teismo 2024-09-05 nutartimi, kuria buvo atsisakyta tvirtinti dalį administravimo išlaidų sąmatos bei patvirtintos faktiškai patirtos 444 639,56 Eur administravimo išlaidas ir papildoma 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmata, skirta administravimui iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratoriui teisę perskirstyti patvirtintas išlaidas pagal poreikį. Taigi iš viso patvirtinta 605 739,56 Eur administravimo išlaidų.
27. Įvertinus, kad nėra patenkinta hipotekos kreditoriaus reikalavimas 843 759,48 Eur sumai bei 255 037,39 Eur II eilės reikalavimai bei patvirtintos 605 739,56 Eur administravimo išlaidos, iš kurių 444 639,56 Eur yra jau faktiškai patirtos išlaidos, gaunama, jog iš esamo 1 768 347,75 Eur likučio atėmus hipotekos kreditoriaus reikalavimą bei ateičiai patvirtintas 161 100 Eur administravimo išlaidas, lieka 763 488,27 Eur suma II eilės reikalavimų tenkinimui. II eilės reikalavimai sudaro 255 037,39 Eur, t. y. apie 3 kartus mažesnę sumą, nei yra lėšų likviduojamos įmonės sąskaitoje (1 768 347,75 Eur). Ieškovas nemokumo administratorius jokių suprantamų argumentų, kodėl nėra tenkinami paskesnės eilės reikalavimai, nenurodo ir atsakovo skaičiavimų bei argumentų, kuriais grindžiamas reikalingumas tenkinti kreditorių paskesnių eilių reikalavimus, nepaneigia.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo motyvais, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie susieti su bankroto byloje priimtų Kauno apygardos teismo 2024-09-05 nutarties ir 2024-11-18 nutarties vertinimu, reiškia apelianto rėmimąsi naujomis aplinkybėmis, dėl ko šie apeliacinio skundo argumentai negali būti tiriami ir vertinami. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bankroto byloje priimtose nutartyse atlikti iš likviduojamos įmonės turto vykdytinų mokėjimų skaičiavimai nevertintini kaip naujos aplinkybės. Nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovas laikėsi pozicijos, jog turi teisėtą pagrindą gauti ginčo pervedimu sumokėtas lėšas, taigi aplinkybė dėl administratoriaus pareigos atsiskaityti su paskesnės eilės kreditoriais nėra nauja. Kita vertus, nemokumo administratoriui turi būti gerai žinoma bankroto byloje susiklosčiusi finansinė situacija bei administravimo išlaidų dydis, kas buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2024-09-05 ir 2024-11-18 nutartimis. Pažymėtina tai, kad neteikdamas duomenų teismui bei prieštaraudamas atsakovo prašymui teikti įrodymus nemokumo administratorius aktyviais veiksmais siekė nesudaryti galimybės atsakovui susipažinti su likviduojamos įmonės banko sąskaitos duomenimis.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008 išaiškinta, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y . teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu. Byloje nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo gauta suma yra mažesnė nei atsakovo II eilės finansinis reikalavimas ir sudaro tik dalį II eilės reikalavimo.
30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog ieškovui 2024-01-03 atliekant ginčo pavedimą atsakovui, atsakovo praturtėjimui buvo teisinis pagrindas, kilęs ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip antros eilės finansinio reikalavimo turėtojui LUAB „Laugina“ bankroto byloje. Atsakovo finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020-09-29 nutartimi, LUAB „Laugina“ I eilės finansiniai reikalavimai buvo patenkinti ir išbraukti Kauno apygardos teismo 2024-02-19 ir 2024-03-06 nutartimis, bei padengta dalis hipoteka užtikrinto reikalavimo. Bankroto byloje pradėjus tenkinti finansinius reikalavimus bei likviduojamos įmonės sąskaitoje, atėmus administravimo išlaidas bei hipoteka užtikrintus reikalavimus, liekant triskart didesnei sumai, nei reikalinga II eilės finansinių reikalavimų tenkinimui, pripažintina, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti II eilės finansinio reikalavimo patenkinimą. Nustačius, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti jam nemokumo administratoriaus pervestas lėšas, daroma išvada, kad ieškovas neturi teisės reikalauti 21 909,27 Eur kaip atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Be to, pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
31. Teisėjų kolegijos pateikti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
32. Apeliantas prašo skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 1 000 Eur įpareigoti Mindaugą Krupavičių atlyginti atsakovui, o 4 000 Eur – valstybei. Nurodo, kad nemokumo administratorius pareiškė žinomai nepagrįstą ieškinį, ieškovo elgesys prieštarauja geros moralės, sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams bei pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Nemokumo administratoriui, žinojusiam tikrąją ieškovo finansinę padėtį ir neteisėtai netenkinusiam kreditorių reikalavimų, siekusiam susigrąžinti patenkintą reikalavimo dalį kaip nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą, skirtina maksimali 5 000 Eur bauda, ją paskirstant: 20 proc. atsakovui ir 80 proc. valstybės naudai.
33. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Ieškovo ieškinys buvo tenkintas pirmosios instancijos teisme, todėl ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip žinomai nesąžiningas veiksmas. Taikydamas CPK 95 straipsnį, teismas vertina tik procesinį šalių elgesį, todėl nemokumo administratoriaus elgesys atliekant veiksmus bankroto byloje nevertinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Patenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 2 202,20 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir šias išlaidas priteisė. Atsakovas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistas 493 Eur žyminis mokestis.
36. Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir praranda teisę į savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Apeliacinėje instancijoje ieškovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, sudarančias 2 879,80 Eur (įskaitant PVM). Atsakovas prašė priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo, nustatant, kad jos turi būti atlyginamos iš LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatos. Pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą, nesumokėjus mokesčio ir tuo atsakovą atleido nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo praktiką keičiančią teisės aiškinimo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, turi raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties 106 punktas).
39. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui priteisimos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsakovo UAB „Euromisa“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Euromisa“ iš ieškovo LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatos 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.