- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2KT-28-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymu nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021 pateiktų prašymų nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kontmena“ pateikė prašymą, kuriame pareiškė nušalinimą: 1) teisėjui E. T. nuo klausimo dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021 nagrinėjimo; 2) visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo klausimo dėl teisėjo E. T. nušalinimo išsprendimo. Pareiškėja nurodė, kad civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021 ji jau buvo pareiškusi teisėjui E. T. nušalinimą nuo klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimo, tačiau Kauno apygardos teismas atmetė pareiškėjos prašymą, neatsakęs į jos iškeltas abejones dėl minėto teisėjo veiksmų, todėl klausimą dėl teisėjo nušalinimo turėtų išspręsti aukštesnės instancijos teismas.
2. Pareiškėja nurodo, kad teikdama prašymą nušalinti teisėją E. T. nuo nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimo išsprendimo, kaip nušalinimo pagrindą ji nurodė aplinkybes, kad teisėjas, gavęs šį prašymą, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neatliko tokiu atveju turimų atlikti veiksmų – teisėjas pavėlavo išsiųsti nemokumo administratoriui pranešimą apie galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus ir nustatė imperatyvių įstatymo nuostatų neatitinkantį terminą paaiškinimams pateikti, be to, tik gavęs pareiškėjos raginimą paskelbė nemokumo administratorių atranką. Teisėjo veiksmų visuma pareiškėjai sudarė pagrindą manyti, kad jis galimai turėjo išankstinį nusistatymą neatstatydinti nemokumo administratoriaus arba siekė, ignoruodamas imperatyviai nustatytus terminus, atstatydinimo klausimą išspręsti po neteisėtai vykdytų turto varžytynių užbaigimo.
3. Pareiškėja nurodo, kad po minėto prašymo nušalinti teisėją pateikimo atsirado ir naujų aplinkybių, papildomai patvirtinančių galimą teisėjo šališkumą. Gavęs bankrutuojančios bendrovės darbuotojo prašymą skirti bendrovei baudą dėl nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų – darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymo, teismas ir vėl nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų tokiam prašymui išnagrinėti. Tokiu būdu teismas sąmoningai sukūrė situaciją, kai sprendžiant nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, grindžiamą, be kita ko, aplinkybe, kad nemokumo administratorius nevykdo vykdomųjų dokumentų, klausimas dėl jo veiksmų nevykdant darbo ginčų komisijos sprendimą neteisėtumo dar nebus išspręstas, todėl sprendžiant nušalinimo klausimą nebus galimybės remtis teismo nutartimi dėl baudos paskyrimo.
Atsiliepimas
4. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl nušalinimo. Atsiliepime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos anksčiau pateiktą prašymą nušalinti teisėją E. T. nuo nemokumo administratoriaus nušalinimo klausimo sprendimo, tačiau pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė iš esmės analogišką prašymą dėl minėto teisėjo ir viso Kauno apygardos teismo nušalinimo. Kadangi pareiškėja jau pasinaudojo nušalinimo teise, pakartotinai pateiktas prašymas vertintinas kaip jos siekis apskųsti neskundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį dėl nušalinimo, todėl toks prašymas turėtų būti atmestas.
5. Pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad BUAB „Laugina“ atsiliepime į prašymą dėl teismo nušalinimo pateikti duomenys, esą analogiškas pareiškėjos prašymas dėl nušalinimo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo nutartimi, neatitinka tikrovės. Visų pirma, pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad teisėjas E. T. paskyrė klausimo dėl baudos BUAB „Laugina“ paskyrimo nagrinėjimą pažeisdamas įstatyme nustatytą terminą. Antra, pareiškėja nekvestionuoja Kauno apygardos teismo nustatytų faktų, nes ji pati rėmėsi jų visuma prašydama nušalinti teisėją, tačiau teismas nepateikė argumentų dėl nustatytų faktų reikšmės ir neatsakė į iškeltą klausimą dėl teisėjo galimo šališkumo.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
6. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
8. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
9. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, peticijos Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėją E. T. nuo jos pateikto prašymo atstatydinti nemokumo administratorių nagrinėjimo. Pareiškėja taip pat prašo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo prašymo dėl minėto teisėjo nušalinimo nagrinėjimo ir šį prašymą išspręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Grįsdama prašymą dėl nušalinimo, pareiškėja nurodo, kad teisėjas E. T., spręsdamas jos pateiktą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 39–40 straipsniuose nustatytų terminų, taip pat, pareiškėjos vertinimu, šis teisėjas nesilaikė ir CPK nustatytų terminų skirdamas nagrinėti bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nepaisant to, kad pareiškėja buvo iškėlusi abejonių dėl minėto teisėjo galimo šališkumo, jo nenušalino. Taigi, iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad pareiškėja nepasitiki ir reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, nes mano, kad tiek jos pateiktas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, tiek pareiškimas nušalinti prašymą nagrinėjantį teisėją teisme nebus nešališkai išnagrinėti.
11. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, pareiškėja jau buvo pareiškusi iš esmės analogišką prašymą nušalinti teisėją E. T. nuo prašymo atstatydinti nemokumo administratorių nagrinėjimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi šį pareiškėjos prašymą atmetė. Pakartotinai pateiktame prašyme dėl nušalinimo pareiškėja nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą, neatsakė į jos iškeltas abejones ir neįvertino nurodytų argumentų, todėl, pareiškėjos vertinimu, šį klausimą turėtų išnagrinėti aukštesnės instancijos teismas. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja nesutinka su minėta Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi ir, keldama klausimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, iš esmės siekia, kad Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėtų šią nutartį ir iš naujo įvertintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Vis dėlto pagal CPK išdėstytą reglamentavimą Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta kompetencija revizuoti tokias žemesnės instancijos teismo priimtas nutartis. Nutartis, kuria Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išsprendė pareiškėjos prašymą dėl teisėjo E. T. nušalinimo, yra galutinė ir neskundžiama.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjos prašyme dėl teismo nušalinimo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai turi išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjos prašymo atstatydinti nemokumo administratorių ar nušalinimo prašymą nagrinėjančiam teisėjui išnagrinėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo teisėjo rezoliucija buvo priimtas nagrinėti, nemokumo administratoriui buvo nustatytas terminas pateikti paaiškinimus. Analogiški veiksmai buvo atlikti ir gavus pareiškėjos prašymą dėl baudos BUAB „Laugina“ skyrimo. Be pareiškėjos subjektyvių samprotavimų ir prielaidų byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, gavęs nurodytus prašymus, vengtų juos nagrinėti ar siektų kitokiu būdu sąmoningai sudaryti galimybes atmesti pareiškėjos prašymą dėl nemokumo administratoriaus nušalinimo. Aplinkybė, kad tam tikri procesiniai veiksmai galimai buvo atlikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, pati savaime, nesant duomenų, patvirtinančių, kad visi Kauno apygardos teismo ar atskiri šio teismo teisėjai turi suinteresuotumą pareiškėjos prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo išnagrinėjimo rezultatais, turi išankstinį nusistatymą šiuo klausimu ar vertina situaciją tendencingai, nesudaro pagrindo pašaliniam stebėtojui suabejoti dėl teismo nešališkumo. Todėl pareiškėjos prašymas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021 pareikštų prašymų nagrinėjimo.