- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-152-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Indrė Averkienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Romas Jonuška
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-23-823 nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža. Nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, drausmine tvarka nebaustas, penkis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų.
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, konstatuodamas, kad nors nuteistasis R. J. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo R. J. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra nemotyvuota, didžiąją jos dalį sudaro prokuroro skundas, Komisijos nurodyti duomenys, o savarankiškų teismo motyvų vos keletas, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi subjektyviais bei deklaratyviais teiginiais, neatsižvelgė į objektyvius bylos duomenis.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime su R. J. betarpiškai bendrauja, jo elgesį stebi, analizuoja bei vertina visa eilė specialistų, turinčių specialių žinių bei profesinę patirtį, o savo vertinimą šie darbuotojai pateikia išvadoje, šiuo atveju nutarime Nr. RV-23-823. Tačiau visą minėtų specialistų darbą nuvertina pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas nei vieno argumento, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais.
5.3. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje akcentuoto nuteistojo R. J. padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, gynėjas nurodo, kad tai yra formalus pažeidimas, padarytas dėl to, jog laisvės atėmimo vietos administracijos nustatyta tvarka nesudaro galimybės nuteistiesiems būtiniems poreikiams patenkinti, kaip R. J. atveju -nusikirpti. „Kirpyklos“ atvejis, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, R. J. neigiamo požiūrio į taisyklių laikymąsi nepatvirtina. Bylos medžiaga minėtos išvados taip pat nesuponuoja.
5.4. Skunde nesutinkama su nutartyje išvardintais nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais. Teigiama, kad jie nieko bendra su tikrove neturi, neparemti argumentais, prieštarauja bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas daugumą veiksnių sieja su nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpiu. Neaišku, kaip R. J. klausimas dėl lygtinio paleidimo sietinas su minėtu laikotarpiu, nes pirmosios instancijos teismas šio ryšio nepaaiškina. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad R. J. dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, yra akivaizdžiai nepagrįsti. R. J. formaliai padarė vieną teisės pažeidimą („kirpyklos“ atvejis), tačiau teismas teigia, kad R. J. būdingi priežiūros / apribojimų pažeidimai, t. y. daugybiniai atvejai, kas, anot gynėjo, taip pat rodo teismo šališkumą. Be to, gynėjo nuomone, pažeidimas buvo aktualus ankstesnei Komisijai priimant nutarimą, o šios Komisijos aprėpiamu laikotarpiu R. J. jokio pažeidimo nepadarė, buvo skatintas penkis kartus.
5.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisus teigdamas, jog R. J. neturi profesinės kvalifikacijos, nes Komisijos nutarime Nr. RV-23-823 nurodyta, kad R. J. užsiima individualia veikla, už kurią gauna atlyginimą, dirbo ir darbininko pareigose, grįžus į laisvę jo lauktų darbas etikečių gamybos įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, laisvės atėmimo vietoje lavinosi, iki kalinimo nuo 2015 m. vasario 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose bei šeimos versle.
5.6. Nuo suėmimo panaikinimo dienos (2015 m. vasario 18 d.) jis nėra padaręs nei vieno teisės pažeidimo. Nuteistas tik už vieną paskutinį baudžiamojoje byloje tirtą nusikalstamos veiklos epizodą. Anksčiau buvo teistas tik kartą – 1993 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas išnykęs. Būdamas laisvėje dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augino nepilnametį, rūpinosi dukromis iš ankstesnės santuokos bei artimaisiais. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų.
5.7. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui būtiną bausmės dalį, todėl teismo argumentas, kad likusi neatliktos bausmės dalis per didelė, nepagrįstas.
5.8. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad kaltininko nubaudimas yra tik vienas iš bausmės tikslų. Atsižvelgus į tai, kad R. J. jau patyrė ilgalaikį suėmimą bei kalinimą, dėl šios priežasties iširo jo santuoka, metų metus vyko ikiteisminis tyrimas, procesai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose jam reikėjo dalyvauti, kas neleido jam normaliai nei gyventi, nei dirbti, nuteistasis patyrė pakankamus neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų. Be to, narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, t. y. žalos nepadarė ir realiai nukentėjusiųjų asmenų minėtoje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl BK 41 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
5.9. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į R. J., bet ir jo tėvo bei sesers sveikatos būklę (jiems diagnozuotas vėžys). Neabejotina, kad R. J. lygtinis paleidimas pagerintų jo artimųjų psichoemocinę būklę, kuri, neabejotinai, teigiamai įtakotų ir fizinę. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad R. J. turi gyvenamąją bei garantuotą darbo vietas, neturi skolų. Niekuomet nebandė ir nevartojo narkotinių medžiagų, bausmės atlikimo metu R. J. nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, įkalinimo įstaigoje elgiasi pavyzdingai. Reguliariai užsiima darbine veikla pagal sudarytus grafikus ir atlieka pavestus gerbūvio gerinimo darbus, nors ir turi sveikatos problemų, darbingumo lygis penkiasdešimt penki procentai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. gynėjo skundas atmestinas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi į skundžiamą nutartį perkėlė Komisijos nutarime ir prokuroro skunde nurodytus duomenis, o savarankiškų motyvų pateikė minimaliai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi vertinti visą jam pateiktą medžiagą, tad ir prokuroro atsiliepime (skunde), jei toks buvo pateiktas, Komijos nutarime išdėstytus argumentus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad teigti, jog ji yra per maža, nėra pagrindo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nuteistasis R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis aktyviai įsitraukia ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra motyvuotas užsiimti saviugda ir dalyvauti įvairaus pobūdžio veikloje. Reguliariai užsiima darbine veikla pagal resocializacijos skyriaus specialisto sudarytus budėjimo grafikus ir atlieka gerbūvio gerinimo darbus, nors ir turi sveikatos problemų. Nuo 2022 m. liepos 20 d. jam leista užsiimti individualia kūrybine veikla „Logotipų, eskizų bei spaudos maketai“, nuo 2022 m. spalio 6 d. dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Darbas jam būtų suteiktas ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Jam suteikiama teisė trims paroms parvykti į namus, išvykų metu jis nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Skatintas penkis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo vertybinėms nuostatoms nėra būdingas aiškiai išreikštas asocialumas ar negatyvus nusiteikimas visuomenėje deklaruojamoms normoms. Nuteistasis jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, supranta, kad ateityje turi laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Yra motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
10. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, pažymėtina, kad sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje.
11. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją.
12. 2023 m. sausio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-287, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, nuteistajam R. J. yra išskiriami trys statiniai (negalintys kisti) kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas ir net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl, nors nuteistojo gynėjo skunde jie kritikuojami, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
13. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis R. J. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo metu nors nuteistasis pastaruoju metu aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui dar neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, kad nuteistajam ankstesnių vertinimų metu būdavo nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tik 2023 m. sausio 13 d. atlikto vertinimo metu jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvados duomenimis šį sumažėjimą lėmė tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, taip pat yra patvirtinęs savo galimybę būti įdarbintam galimo lygtinio paleidimo atveju. Visgi teisėjų kolegija pastebi, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. gegužės 27 d., tačiau jo požiūris į darbą laisvės atėmimų vietų įstaigoje pakito tik suėjus galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminui (2021 m. birželio 21 d.). Individualia kūrybine veikla jam leista užsiimti nuo 2022 m. liepos 20 d. ir tik nuo 2022 m. spalio 6 d. R. J. dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. O štai atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose noro dirbti neišreiškė. Iš 2021 m. birželio 17 d. Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus pažymos matyti, kad nuteistajam R. J. buvo nurodyta atlikti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau nuteistasis nesutiko atlikti šiuos darbus. Visgi suėjus galimo lygtinio paleidimo terminui nuteistasis savo nuomonę šiuo klausimu pakeitė ir 2021 m. liepos 19 d. jau atliko nurodytus darbus. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl darbo pagal jo darbingumo lygį suteikimo. Jis savo iniciatyva įsitraukė į mokymosi procesą dekoratyvinio apželdinimo srityje. Atsižvelgus į šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad teigiamas požiūris į darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje stebimas dar pakankamai trumpą laiko tarpą ir leidžia abejoti nuteistojo mąstysenos ir elgesio pokyčių šioje srityje nuoširdumu ir stabilumu, o nuteistųjų darbas yra viena iš reikšmingiausių nuteistųjų pataisos priemonių, kadangi tai padeda nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, kad atlikę bausmę jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.
14. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad nuteistasis, būdamas laisvėje dirbo, darbas jam bus suteiktas ir išėjus į laisvę, todėl nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad byloje esančiais duomenimis nuteistasis turi įvairios darbinės patirties, kas jam išties gali palengvinti integraciją į visuomenę, tačiau taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad akcentuojama darbinė veikla, o taip pat ir skunde nurodomi ryšiai su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas nuteistojo visgi nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo šių aplinkybių, o taip pat ir aplinkybių, susijusių su nuteistojo tėvo ir sesers onkologinėmis ligomis, vertinti kaip faktoriaus užtikrinsiančio, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad R. J. nusikalstamas veikas įvykdė, be kita ko, ir siekdamas tiesioginio finansinio atlygio, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje gaunamų legalių pajamų jam nepakako savo poreikių tenkinimui, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška.
15. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. J. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. R. J. bausmę atlieka už dviejų nesunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Labai sunkus ir sunkus nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuota grupe. Nuteistojo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo itin svarbus. Be to, šis teistumas R. J. buvo ne pirmasis susidūrimas su teisėsauga. Pirmą kartą R. J. buvo nuteistas dar būdamas jauno amžiaus už nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su finansinės naudos siekimu. Praeityje jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į jas taip pat privalu atsižvelgti. Kadangi nusikalstamas veikas nuteistasis darė veikdamas organizuotoje grupėje, o tokie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais ir vykdė nusikalstamas veikas, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokių garantijų, kad išėjęs į laisvę nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais. Šią išvadą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindžia ir paties nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. R. J. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe, jis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, jo veiksmai nebuvo vienkartiniai, faktiškai atitiko nusikalstamų veikų organizatoriaus požymius, o socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, pateikia savo įvykių versiją, nurodo, kad neorganizavo ir neprisidėjo organizuojant nusikaltimus, tik padėjo draugui. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis minimizuoja savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susijusios su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat pokalbio metu pripažįsta, kad ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, nes pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus. Taigi, akivaizdu, jog šioje srityje akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, dar nėra padaryta.
16. Abejonių dėl daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir nuteistojo siekis būti perkeltam iš vienos laisvės atėmimo vietų įstaigos į kitą. Nuteistojo asmens byloje esančioje Marijampolės pataisos namų Antrojo saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 29 d. rengtoje tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl nuteistojo R. J. perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) į Marijampolės pataisos namus (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, jog „<...> būdamas karantine nuteistasis pareiškė, kad pagal nerašytus nuteistųjų įstatymus yra „bachūras“ ir jį į pataisos namus atvežė per klaidą. Nuteistasis prašo būti perkeliamas į Marijampolės pataisos namus (duomenys neskelbtini) pas nuteistuosius, turinčius autoritetą tarp kitų nuteistųjų<...>“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu kalbant apie šią aplinkybę nuteistasis pripažįsta, jog prašėsi perkeliamas iš (duomenys neskelbtini) padalinio į Marijampolės padalinį, tačiau neigia save identifikavęs „bachūru“, o kitus asmenis „turinčiais autoritetą“. Taigi ir vėl pastebima racionalizacija kaip gynybos mechanizmas, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neleidžia daryti išvados apie akivaizdžios pažangos nuteistojo mąstymo ir nuostatų srityje darymą, nors nuteistasis šiuo metu ir nurodo, kad jam svarbu bendražmogiškos vertybės ir taisyklės, nepropaguoja neformaliųjų nuteistųjų tradicijų.
17. Nors šiuo metu nuteistasis supranta, jog didelę įtaką jo nusikalstamumui turėjo aplinka su kriminalinį elgesį palaikančiais ar net propaguojančiais asmenimis, nuo kurios jis atsiribojo, tačiau toks nuteistojo elgesys stebimas vis dar pakankamai trumpą laiką, be to, restruktūrizuotoje aplinkoje, todėl daryti kategorišką išvadą apie pakitusį jo mąstymą ir atsiribojimą nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų šiuo atveju nėra pagrindo. Iš aptarto seka, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas.
18. Šios probleminės sritys reikalauja papildomos intervencijos atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Atsižvelgusi į šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, bet visgi deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, šiuo metu jis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo nepriekaištingas. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas penkis kartus, tačiau dar 2022 m. balandžio mėnesį jo netinkamas elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje. Nors jam nuobauda skirta nebuvo, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar neilgą laiko tarpą. Tuo tarpu nesugebėjimas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurių kiekviena yra vienodai svarbi, vertinant šią aplinkybę su kitais aukščiau išdėstytais duomenimis, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad jis jau yra pakankamai pasitaisęs ir kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, R. J. tinkamai neįvertina ankstesnio patyrimo, vis dar nėra linkęs vadovautis nustatytomis visuomenės normomis, dėl ko egzistuoja didelė tikimybė, jog paleistas lygtinai jis gali nusikalsti.
19. Pasisakant dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad Komisija yra kompetentinga spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo ir šį klausimą išsprendė nešališkai ir objektyviai, atkreipiamas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, klausimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti galutinai išsprendžia teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo teismo neįpareigoja besąlygiškai tokį sprendimą patvirtinti. Šiuo atveju teismas, įvertinęs Komisijos priimtą nutarimą BVK 82 straipsnio taikymo aspektu, padarė priešingą, negu Komisija, išvadą, t. y., kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų dar neatitinka ir priėmė vieną iš BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių sprendimų – Komisijos nutarimo netvirtinti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus R. J. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
20. Nors teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau skundžiama nutartis keičiama dėl padaryto pažeidimo priimant sprendimą dėl prokuroro skundo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundu, kuriame prokuroras prašė netvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. RV-23-823 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 86 straipsnio 2 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-770-478/2020, Nr. 1S-141-813/2020, Nr. 1S-204-954/2020 ir kt.).
21. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, nors teismas apie gautą prokuroro skundą pranešė nuteistajam, tačiau neišaiškino teisės pateikti atsiliepimą nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.