Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. advokato L. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-153 netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis į pataisos namus atvyko 2020 m. birželio 9 d., todėl iki šiol dar nespėjo pradėti dirbti arba mokytis. Nepaisant to, nuteistasis yra pateikęs prašymą mokytis želdinių tvarkytojo specialybės, taip pat neprieštarauja ir ketina dirbti pataisos įstaigoje. Nuteistasis į pataisos įstaigą atvyko 2020 m. birželio 9 d., todėl dar nepradėjo mokytis, tačiau yra aiškiai išreiškęs valią pradėti mokytis ir dirbti, taigi iš esmės vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dar daugiau, nuteistasis dalyvauja adaptacijos bausmės atlikimo vietoje programoje, dalyvauja „Savęs pažinimo“ socialinės reabilitacijos programoje, iki bausmės atlikimo du metus lankėsi pas psichologą, o tai taip pat padėjo jam suvokti savo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertinti jam ir artimiesiems keliamas nuteistojo poelgio pasekmes ir padėjo suformuoti pasaulėžiūrą, pagal kurią nuteistasis yra pasirengęs resocializuotis ir susilaikyti nuo įstatymams prieštaraujančių veiksmų atlikimo.

Nors pagal nusikalstamumo rizikos vertinimą, nuteistasis priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (50 balų), tačiau pastebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebūtina nustatyti žemos nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau pakanka ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai - bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nė karto nebuvo baustas už nepagarbų elgesį su pareigūnais ar kitus nusižengimus, nebuvo baustas drausmine tvarka, suvokia, jog atlieka bausmę už padarytą nusikaltimą, vis dar dalyvauja adaptacijos bausmės atlikimo vietoje programoje, dalyvauja „Savęs pažinimo“ socialinės reabilitacijos programoje bei grupės organizuojamose veiklose (sporto varžybose, viktorinose). Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, kurio pagrindu šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodyta, jog nuteistasis „darbdavio bei gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai, apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta psichologės išduota charakteristika, iš kurios matyti, kad D. B. jau antrus metus lanko psichologo konsultacijas, šios specialistės jis charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, besirūpinantis artimaisiais, turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą ir šios Lietuvos apeliacinio teismo išvados sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo taip pat turi prejudicinę galią, todėl į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama. Lietuvos apeliacinis teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, taipogi akcentavo nuteistojo teigiamus asmenybės pokyčius, kas sudaro pagrindą teigti, jog aukščiau dėstomos aplinkybės nėra tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai, o šias aplinkybes yra pripažinusi tiek Komisija, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis Komisijai buvo pateikęs ir dviejų įmonių rašytinius pranešimus, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų suteikiama darbo vieta. Viena iš šių įmonių – (duomenys neskelbtini) buvo paskutinioji nuteistojo darbovietė iki bausmės paskyrimo, ir šio darbdavio nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atsakingas, tvarkingas bei gerai atliekantis savo pareigas darbuotojas. Iki tol nuteistasis ilgą laikotarpį dirbo (duomenys neskelbtini), taigi nuo laikino sulaikymo ir suėmimo taikymo pabaigos nuteistasis turėjo nuolatinę darbinę patirtį, kas taip pat įrodo, jog jau dabar nuteistasis yra pasirengęs resocializuotis ir likusią bausmės dalį atlikti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas, padarė būdamas jauno amžiaus, dėl nebrandumo ir gyvenimiško nepatyrimo tuo metu susigundė galimybe greitai ir daug užsidirbti, nesugebėjo suvokti ir tuo metu įvertinti savo veikos pavojingumo. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo aštuoneri metai, per kuriuos naujų nusikaltimų nuteistasis nepadarė, per šį laikotarpį nuteistasis subrendo, suvokia savo kaltę ir yra pasiryžęs nebenusižengti įstatymų reikalavimams.

Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki bausmės atlikimo gyveno su sužadėtine ir su kuria planuoja gyventi ir atlikus bausmę, palaiko artimus ir glaudžius santykius su šeima, sutuoktine, seserimi, su kuriais būdamas įkalinimo įstaigoje reguliariai bendrauja, kas didina sėkmingos nuteistojo integracijos visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.

Taip pat skunde pažymima, jog bausmės vykdymo tikslai nėra tiesiogiai susiję su aplinkybe, ar visą bausmės laiką nuteistasis atliks būdamas izoliuotas nuo visuomenės. Vien aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos įstaigoje, savaime nereiškia, jog tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, kadangi asmeniui bausmę atliekant su kitais nuteistaisiais, gali būti formuojama kriminalinė pasaulėžiūra dėl kurios asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos gali būti dar labiau linkęs nusikalsti. Lygtinio paleidimo institutas nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo (juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą) ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. Pareiškėjas, pritaikius jam lygtinį paleidimą, privalės vykdyti jam nustatytas pareigas, atlikti veiksmus, kurie padės jam ir toliau keisti savo mąstymą bei nuostatas, tačiau tai jis galės daryti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, jog nuteistasis savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali būti integruojamas į visuomenę, nėra linkęs į naujų nusikalstamų veikų darymą, todėl likusią bausmės dalį gali atlikti būdamas neatskirtas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 91-153 nutarta netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 50 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių siekti įsidarbinti, mokytis. Nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dali negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti, todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

D. B., gimęs 1988 m. lapkričio 15 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. gruodžio 1 d. veika) laisvės atėmimu 5 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2011 m. lapkričio 13 d. veika) laisvės atėmimu 5 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2012 m. kovo 11 d. veika) laisvės atėmimu 5 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: D. B. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies (1-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (3-ias epizodas) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 m., pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 4 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, skirta 7 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 8 mėn. 17 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. liepos 23 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo D. B. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. B. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, D. B. nustatoma vidutinė – 50 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, D. B. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, padarytus veikiant organizuota grupe, nuteistasis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, jis anksčiau jau buvo teistas užsienio valstybėje, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. B. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis nevykdė vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – siekti įsidarbinti arba mokytis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nors ir yra pateikęs prašymą mokytis želdinių tvarkytojo specialybės, tačiau duomenų apie mokymąsi nėra pateikta, įsidarbinti pataisos įstaigoje taip pat nesiekia, teigdamas, jog atsisako dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, kadangi laisvėje dirbo vadybininku-direktoriaus pavaduotoju, o pataisos įstaigoje tokių darbų nėra. Jokių duomenų, kad nuteistasis būtų pateikęs prašymus įsidarbinti ar išreiškęs norą dirbti neapmokamą darbą, nėra. Visa tai leidžia taip pat pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultūros tradicijų pataisos namuose, ką patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad nuteistasis laikosi neformalių nuteistųjų bendravimo taisyklių tiek, kiek to reikia jo saugumui būryje užtikrinti. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija ir užimtumas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Teismo vertinimu, nuteistasis, atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, nevykdo vienos iš nuteistųjų pataisos priemonių. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane vienos iš numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį, priešingai nei teigiama skunde, buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju D. B. bus įdarbintas, taip pat skunde ypač akcentuojamas ankstesnės darbovietės darbdavio nuteistojo teigiamas charakterizavimas, kadangi darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.

Spręsdamas dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis jau po Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos, 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), ir nors drausminė nuobauda už šį pažeidimą nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju D. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nei karto nėra skatintas pataisos namuose, kas rodo, kad D. B. pataisos procese dalyvauja pasyviai.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami D. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėtas teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad nieko blogo nepadarė; negali įvardinti savo teigiamų ir neigiamų savybių; geba įvardinti ir atpažinti problemas, tačiau labiau tas, kurios yra susijusios su asmens gyvenimu, pagrindiniu sunkumu įvardina tai, jog šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 50 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik devyniais balais ir rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (20 svertinių balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama D. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo D. B. advokato L. S. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-153 netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. B. advokato L. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-153 netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.