Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo D. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir netinkamai individualizavo D. D. skirtą bausmę. Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir pagrįstų motyvų panaikinti apygardos teismo sprendimą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė nei numatyta sankcijoje bausmė. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Vis dėlto, nuteistasis, nors ir teigia, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos ir pažeisti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, tačiau iš esmės siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos ir įvertintos bausmės skyrimui ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, skunde nurodytas netinkamas BK bendrosios dalies normų taikymas nepagrįstas teisiniais argumentais, o tik subjektyvia kasatoriaus pozicija apie netinkamą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimą. Darytina išvada, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus skunde neišdėstyti, o teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.