Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir, už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Be to, D. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nuteistajam paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, subendrinus nuteistajam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtas bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

6.2. Anot nuteistojo, Komisija priešingą išvadą padarė įvertinusi jo praeitį, nekreipdama dėmesio į bausmės atlikimo vietos pareigūnų pateiktas išvadas. Tokiu būdu Komisija jį baudžia dar kartą, nors tarptautiniai teisės aktai, konvencijos bei nacionaliniai teisės aktai draudžia bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą, nesvarbu kokiu būdu tai daroma – ar tiesiogiai, ar bandymu baudimą apžaisti kitom formuluotėm, sprendimais. Komisija bei apylinkės teismas akcentavo tai, kad jis yra padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau lygtinis paleidimas pagal galiojantį įstatymą gali būti taikomas ir už sunkius nusikaltimus, jei nuteistasis atitinka įstatyme numatytus kriterijus, kuriuos šiuo atveju jis pilnai atitinka. Komisija ir teismas taip pat atsižvelgė, kad dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK nėra numatyta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas dėl neapibrėžtai santykinai didelės neatliktos bausmės dalies.

7. Atsiliepime į nuteistojo D. D. skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venckūnas prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl dar negalima vertinti, jog pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiama nutartis yra motyvuota, priimta įvertinus visą iš pataisos įstaigos gautą medžiagą, kurioje yra pateikta išsami nuteistąjį charakterizuojanti informacija. Prokuroras taip pat nurodo nesutinkantis su nuteistojo skundo argumentu, jog jo kriminalinio elgesio istorija bei padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant jo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, nes įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą jis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. D. D. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, yra neproporcingai didelė. Tokiu būdu, taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į D. D. elgesį viso bausmės atlikimo laiku bei jo asmenybę, taip pat pagrįstai manytina, kad taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos nutarime nurodytus argumentus bei motyvus, taip pat išanalizavęs D. D. skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju jis dar neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų šio instituto taikymui.

9. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. D. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius bausmės), ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant, o tokia pažanga šiuo atveju neįžvelgtina.

11. Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, D. D. mokėsi ir įgijo tekintojo bei suvirintojo profesines kvalifikacijas, nuo 2023 m. spalio 18 d. įsidarbino ir dirba toliau, taip pat vykdo individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo pakartotinai nusikaltusiųjų asmenų TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę, siekdamas asmeninių pokyčių bei išgryninti gyvenimiškąsias vertybes bei jų svarbą žmogaus gyvenime kreipėsi į resocializacijos skyriaus psichologus ir lankė konsultacijas. Stengdamasis išspręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas nuteistasis taip pat lankė priklausomybių prevencijos programas, kreipėsi į resocializacijos skyriaus specialistus. Be to, D. D. lankė ir užbaigė 5 užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“, dalyvavo socialinių įgūdžių „Tinkami ir netinkami socialiniai ryšiai“ užsiėmimuose, „Kompleksinės paslaugos nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir pažeidžiamiems/paleistiems iš įkalinimo įstaigų“ programoje bei mokymuose tema finansinis raštingumas, socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programos“ užsiėmimuose, „Nerimo valdymo“, „Tik tu ir aš“ programose, Alfa kurso susitikimuose. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad jis motyvuotas dalyvauti priemonėse, skirtose didinti motyvaciją laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Pateikta medžiaga taipogi patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas viso vienuolika kartų. Nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą, dalyvavimas numatytose resocializacijos priemonėse, Komisijos rekomendacijų vykdymas bei kitos jo dėtos pastangos lėmė teigiamą pokytį ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime - nors D. D. rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, tačiau nustatyta jos mažėjimo tendencija. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Vis tik, tai savaime neleidžia konstatuoti, kad skundo autoriaus pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri sudaro pagrindą švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šios aplinkybės neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu nustatyta, jog jos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto D. D. lėmė tai, kad nuteistasis teistas keturis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau yra teistas už turto prievartavimą, disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir šaunamaisiais ginklais, iš ankstesnių teistumų ir taikytų poveikio priemonių nuteistasis išvadų nepadarė, kol vyko procesas dėl vienos nusikalstamos veikos, jis vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat tokį sprendimą lėmė ir nusikalstamų veikų, už kurias D. D. šiuo metu atlieka bausmę, skaičius bei jų sunkumas, tai, kad nusikalstamos veikos yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, įvykdytos dalyvaujant gerai organizuoto, didele konspiracija pasižymėjusio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio tikslas buvo neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų bei užsiimti jų kontrabanda, nuteistajam jų padaryme užimant aktyvų vaidmenį. Taip pat Komisija įvertino ir tai, kad D. D. racionalizuoja padarytas nusikalstamas veikas, yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams, struktūruotoje aplinkoje negebėjo laikytis nustatytos tvarkos – per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė aštuonis kartus, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už draudžiamų daiktų turėjimą, pareigūnų nurodymų nevykdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, nustatytos tvarkos pažeidimą. Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis laisvėje vengė darbinės veiklos, bausmės atlikimo metu buvo atsisakęs siūlomo darbo, dirba tik nuo 2023 m. spalio 18 d., nors bausmę atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., ką galimai įtakojo nuteistųjų subkultūros principai, kurie teisės pažeidėjo pasaulėžiūroje buvo pakankamai reikšmingi. Taip pat Komisija pažymėjo, jog nuoseklumo jo darbinėje veikloje nėra, bausmės atlikimo metu jis tris kartus keitė darbovietes, nepateikta ir pažyma dėl būsimo darbo. Komisijos nutarime atsižvelgta ir į nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei tai, kad valdomi ne visi nuteistajam priskiriami kriminogeniniai veiksniai.

13. Tuo tarpu iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, pirmiausia atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Teismas atkreipė dėmesį, jog D. D. rizika pakartotinai nusikalsti kaip vidutinė vertinama jau nuo 2022 m. spalio 20 d., be to, jo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys siejamas su elgesiu būnant laisvėje, negebėjo atpažinti problemų, bei stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės. Kaip ir Komisija, žemesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis pažeidė aštuonis kartus, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Apylinkės teismas taip pat pritarė Komisijos pozicijai, sprendžiant D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, atsižvelgti į nuteistojo kriminalinę istoriją bei neatliktos bausmės dalį, atkreipdamas dėmesį, jog vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

14. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje jis, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas žemesnės instancijos teismo bei Komisijos nurodytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

15. Šios nutarties 12 bei 13 punktuose aptartos aplinkybės įrodo ne tik Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumą, bet ir paneigia skundo argumentą, kad sprendimas netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo priimtas iš esmės vien tik dėl jo kriminogeninės praeities bei likusios neatliktos bausmės dalies, nevertinant pateiktų duomenų, apibūdinančių jo elgesį bei pokyčius bausmės atlikimo metu. Nors aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, jo teistumų skaičius bei neatliktos bausmės dalis turėjo įtakos tokiems Komisijos ir žemesnės instancijos teismo sprendimams, tačiau, kaip matyti, jos nebuvo vienintelės ir lemiamos. Taip pat pažymėtina, jog, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, bei neatliktos bausmės dalis, vertinat ją paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, taip pat pažymima, jog nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kaip kad teigiama D. D. skunde, kadangi svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

16. Ginčydamas skundžiamą nutartį bei Komisijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimą nuteistasis suteikia nepagrįstą reiškę tam, kad ankstesnių dviejų klausimo dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymų metu Komisija buvo nutarusi taikyti jam lygtinį paleidimą ir nuo to laiko nebuvo gauta kokių nors naujų duomenų, kurie būtų vertinami jo nenaudai – jis nenusižengė bausmės vietos atlikimo taisyklėms, jo rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo, jis vykdė Komisijos rekomendacijas bei resocializacijos plane numatytas priemones. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei paties nuteistojo skundo, ankstesni Komisijos nutarimai taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos apylinkės teismo nebuvo patvirtinti. Tai reiškia, jog teismas pripažino, jog ankstesniais atvejais Komisija objektyviai neįvertino visų D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus. Be to pažymėtina, jog Komisijos sprendimas apskritai teismo neįpareigoja priimti vienokį ar kitokį sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau apylinkės teismas neprivalo priimti būtent tokį sprendimą, kokį priėmė Komisija, ką neabejotinai patvirtina BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko būtent vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas.

17. Nuteistojo skunde taip pat tvirtinama, jog Komisija, motyvuodama savo sprendimą atsisakyti taikyti jam lygtinio paleidimo institutą ir tomis aplinkybėmis, kad jis bausmės atlikimo metu keitė darbovietes bei nėra pateikęs pažymos apie būsimą įdarbinimą, neįsigilino į objektyvias darboviečių keitimo priežastis (nuteistasis teigia, jog darbo sutartys buvo nutrauktos ne jo ar darbdavio iniciatyva, o dėl to, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba nutraukė bendradarbiavimą su buvusiais darbdaviais), o argumentas, kad jis nėra pateikęs minėtos pažymos, apskritai yra nepagrįstas, kadangi tokia pažyma jo asmens byloje yra, tik tai buvo sąmoningai arba ne nutylėta jo socialinio tyrimo išvadoje. Skundo nagrinėjimui apygardos teismui buvo pateikta D. D. asmens byla ir susipažinus su ja nustatyta, kad, priešingai, nei tvirtina nuteistasis, pažymos apie būsimą jo įdarbinimą išėjus į laisvę, joje nėra. Tiesa, iš asmens bylos nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y. nurodomų nuteistojo ar kokių nors kitų, jis keitė darbovietes. Vis tik, kaip matyti iš jau aukščiau nurodyto, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, nuteistajam nenaudingą sprendimą priėmė remdamasi visuma aplinkybių, o ne vien tuo, jog nuteistasis neturėjo stabilios darbo patirties bausmės atlikimo metu ar nepateikė duomenų apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo taikymo atveju. Dėl to spręsti, jog papildomas aiškinimasis kokios aplinkybės lėmė dažną darboviečių keitimą bei sudaryta galimybė pateikti pažymą apie būsimą įdarbinimą, šiuo atveju galėtų lemti priešingo sprendimo, t. y. sprendimo taikyti D. D. lygtinį paleidimą, nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo reikalavimą įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, kartu įpareigojant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją jai pateikti papildytą informaciją.

18. Nuteistojo skunde, be kita, ko minima ir tai, kad jis neturi finansinių įsiskolinimų, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančiais veiksniais, kadangi jos egzistavo ir nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos jį sulaikyti nuo neteisėtų veiksmų.

19. Esant tokioms išvadoms, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.