Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis ir R. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. G. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis R. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją (gautas žmonos sutikimas, kad nuteistasis grįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini)), taip pat turėtų galimybę įsidarbinti (gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas priimti nuteistąjį dirbti rūšiuotojo pareigose). R. G. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuos ryšius vertina, pataisos įstaigoje įgijo elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas 8 kartus, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje vykdomuose užsiėmimuose. Šios aplinkybės, kurios akcentuojamos ir skunde, neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatuodamas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Šiuo atveju tiek Komisijai priimant nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tiek teismui priimant nutartį atmesti nuteistojo skundą, paminėto reikalavimo buvo laikomasi.

8. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. G. nustatyta žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant nuteistojo pažangą mažinant šią riziką negali būti ignoruojami ir turi būti vertinami duomenys, atskleidžiantys šios rizikos pokyčius, jų stabilumą. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal „OASys“ metodiką mažėjimą pastebėtina, kad jis nuo pirminio 2016 m. gegužės 20 d. atlikto vertinimo, kuomet pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 50 balų, nebuvo nuoseklus ir itin žymus. Iš pradžių nuteistajam nustatyti rizikos balai šiek tiek didėjo dėl paskirtos drausminės nuobaudos, vėliau nežymiai mažėjo (2019 m. sausio 16 d. vertinimo metu sumažėjo nuo 51 balo iki 46 balų, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuo 46 balų sumažėjo iki 44 balų, 2020 m. gegužės 7 d. mažėjimas nefiksuotas, 2021 m. sausio 12 d. sumažėjo nuo 44 balų iki 40 balų). Socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma, kiek iš šių balų jų yra kintamų, o kiek statinių, tačiau susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiomis ankstesnėmis nutartimis dėl R. G. lygtinio paleidimo matyti, kad statinių balų skaičius yra 25 balai, tad likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu nuteistasis gali ženkliai sumažinti. Nuoseklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas paprastai rodo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo stengiasi kryptingai keisti savo elgesį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčiams turi teigiamą įtaką. R. G. atveju Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nenuoseklus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas bei tai, kad nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (25), bet ir dinaminiai (15) balai, teikia pagrindą manymui, jog nuteistojo pataisos procesui, jo pozityvių elgesio pokyčių stabilumui, laisvės atėmimo bausmė pakankamo poveikio dar neturėjo.

9. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką), darbinių įgūdžių stoka, lėšų tvarkymas ir pajamos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Ankstesnis nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius) neabejotinai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali ir kuris yra susijęs su nuteistojo elgesiu praeityje, tačiau su ankstesniais teistumais, kaip ir su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos ir šių aplinkybių vertinimas kitų su pataisos proceso veiksmingumu ar neveiksmingumu susijusių aplinkybių kontekste nėra draudžiamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama skunde, išskirtinės reikšmės šioms aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų ir faktų kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas, įvertinus ir tai, kad ne tik su ankstesniais teistumais, bet ir su gyvenimo stiliumi ir draugais, darbinių įgūdžių stoka bei lėšų tvarkymu ir pajamomis susiję kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir anksčiau (duomenys iš Teismų informacinės sistemos „LITEKO“), teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeninių veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, nuteistasis maksimalių pastangų spręsti turimas problemas, galinčias įtakoti jo nusikalstamą elgesį, nededa – nuteistasis, nors ir turėdamas pareigą mažinti turimus įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus (dėl 1 379, 58 Eur sumos), per daugiau kaip 7 metus atlygino tik neženklią šios sumos dalį – 72,17 Eur, pataisos įstaigoje nedirba ir duomenų apie jo pastangas įsidarbinti ar objektyvios galimybės dirbti nebuvimą (dėl sveikatos būklės ar kitų nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių) nėra.

10. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, bausmės atlikimo metu R. G. buvo ne kartą skatintas, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo išimtinai tik teigiamas. R. G. drausmine tvarka baustas 9 kartus, dar 2 kartus už padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota pokalbiais. Paskutinė nuobauda, paskirta 2020 m. rugsėjo 28 d., šiuo metu yra galiojanti, o tai reiškia, kad nuteistasis tuo pačiu nevykdo ir vienos iš nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų – gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad paskutinį kartą, kaip minėta, drausmine tvarka nuteistasis baustas 2020 m. rugsėjo 28 d., padarydamas pažeidimą nevykdė vienos iš nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, pažeidimus nuo 2014 metų daro sistemingai, turi galiojančią drausminę nuobaudą, nuosekli ir išimtinai tik teigiama elgesio korekcija nestebima, neleidžia įžvelgti nuteistojo teigiamų elgesio korekcijos pokyčių, jų stabilumo, kurie būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

11. Skunde akcentuojami ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, išvados, kad lygtinis paleidimas šiuo metu nuteistajam dar negali būti taikomas, nepaneigia. Paminėtos aplinkybės, kaip nurodyta šios nutarties 7 punkte, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau pažymėtina, kad su gyvenamosios vietos turėjimu, šeiminiais ryšiais susijusios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jų buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesilaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusius nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi jas vertinti kaip galinčias reikšmingai įtakoti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal duomenis Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau laikytis paskirtų įpareigojimų ir teisėtą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką nuteistasis vis tik nesugebėjo ir šios aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais aptartais duomenimis, susijusiais su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais bei dedamomis pastangomis pasitaisyti, tik sustiprina manymą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau šiuo metu dar negali būti taikomas.

12. Skundo argumentas, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, nepaisė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, aukščiau padarytos išvados taip pat nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad šios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui nebuvo pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiai išvadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurių akcentavimu yra pagrįstas nuteistojo skundas, nepakanka daryti išvadai, kad R. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.