Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-2xx netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis nuteistojo atžvilgiu pakeistas – iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies (pirmas epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (antras epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (trečias epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos tarpusavyje ir su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 10 d.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-2xx netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

Nutarties motyvuojamoje dalyje yra nesutapimas, kadangi nuteistajam nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat jo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o ne 4 punktą. Šie nesutapimai rodo, kad teismas nebuvo pakankamai atidus ir nepritaikė nutarties teksto pagal bylos faktines aplinkybes. Vien jau šis motyvavimo trūkumas yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl netinkamai surašytos motyvuojamosios dalies.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį materialusis lygtinio paleidimo kriterijus yra alternatyvus – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau skaitinė išraiška mažėjanti nuo pirminio vertinimo, per laikotarpį nuo pirminio iki paskutinio vertinimo dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymo srityje fiksuojamos teigiamos tendencijos (baigtos kelios elgesio pataisos programos, gauta keletas profesinių kvalifikacijų, vykdoma stabili darbinė veikla už įstaigos ribų). Tai negali būti laikoma per menkomis pastangomis. Kauno apygardos teismas ne kartą yra taikęs lygtinį paleidimą būtent tokiose situacijose (2024 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-539-634/2024, 2025 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-251-593/2025). Atkreipė dėmesį, kad OASys metodikos pagrindas yra ne abstrakti rizikos kategorija, o balais išreikšta skaitinė reikšmė, tačiau balai nei Komisijai, nei teismui nebuvo pateikti, todėl liko neįvertinti.

Rodo iniciatyvą, vykdo ir įgyvendina visas paskirtas priemones. Nepagrįsta teismo išvada, kad programų lankymas yra išorinis, tik dėl rekomendacijų. Pykčio valdymo programos atveju jo iniciatyva buvo sutarti dažnesni susitikimai, aktyviai dalyvavo ir ją baigė. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota ir daug kitų savanoriškų pastangų – savo iniciatyva įsitraukė į programą „Russamtalen“, kreipėsi į priklausomybių konsultantę laisvėje, jo iniciatyva buvo papildomas užsiėmimas programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, užsiima nuolatiniu savanorišku darbu, įgijo profesines kvalifikacijas, nuo 2024 m. liepos 19 d. dirba pilnu etatu už įstaigos ribų. Tai rodo ne formalią, o iniciatyvią, savarankišką ir nuolatinę elgesio bei požiūrio korekciją.

Komisija nutarimo išvadą dėl nuteistojo pavojingumo visuomenei tiesiogiai grindė klaidinga prielaida – kad atlieka bausmę už smurtinius nusikaltimus ir kad nuteistojo elgesio modelis yra smurtinis. Klaidinga faktinė prielaida negali būti laikoma vien formalia, kai būtent ja remiantis priimama nepalanki išvada.

Tiek Komisija, tiek teismas itin sureikšmino drausmines nuobaudas. Teismas nurodo, kad jos buvo trys, tačiau viena buvo panaikinta teismo sprendimu. Vertinimas, kad šios aplinkybės yra išskirtinai neigiamai charakterizuojančios, yra neproporcingas ir prieštarauja teismų praktikai, juo labiau, kad nutylima, jog buvo skatintas penkis kartus. Pažymi, kad abi nuobaudos yra negaliojančios, todėl negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Per pastaruosius dvejus su puse metų jo elgesys buvo nepriekaištingas, buvo penkis kartus skatintas, taigi jis padarė išvadas ir keičia savo elgesį. Be to, po padarytų pažeidimų pats kreipėsi į priklausomybių konsultantą ir baigė susijusią programą.

Teismo argumentai, kad negalima konstatuoti pakankamos pažangos dėl nepakitusių kriminogeninių veiksnių, yra nesuderinami su OASys metodikos pagrindais ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis. Dalis veiksnių dėl jų pobūdžio išliks nepakitę net pabaigus bausmę, dalis veiksnių gali būti nustatomi net jokio nusikaltimo nepadariusiam asmeniui, todėl teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kuris konkrečiai veiksnys nėra sumažintas. Vien formalus tokių veiksnių išvardinimas neatitinka individualizavimo principo. Nurodo, kad turi deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su sutuoktine, kuri serga onkologine liga, todėl jo pagalba namuose yra būtina, neturi finansinių įsiskolinimų.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad tęstinių konsultacijų metu stebėtas požiūrio pokytis – nuteistasis gebėjo įvertinti padarytų veikų žalą, pripažino, kad finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais daro neigiamą poveikį visuomenei, tai rodo esminius jo mąstymo pokyčius. Pažymi, kad atsakomybę už savo veiksmus prisiima kasdien, atliko didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nurodo, kad Komisijai yra teikiamas jau šeštą kartą. Įvykdė visas rekomendacijas, tačiau Komisijos nutarimuose ir teismų nutartyse vis nurodoma, kad kažko trūksta, tačiau tiksliai neįvardijama. Tai prieštarauja teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams, kadangi jis turi teisę žinoti kokie konkretūs reikalavimai jam keliami ir kaip gali juos įvykdyti. Laisvės atėmimo vietų administracija jau yra pripažinusi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu akivaizdžiai sumažėjo. Atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą, Komisija ir teismas tam iš esmės prieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos bei nuteistojo asmens bylos medžiaga, taip pat įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimo netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje (priešpaskutinėje pastraipoje) buvo suklysta nurodant nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, kadangi iš nutarties motyvų matyti, jog iš esmės buvo vertinami teisingi duomenys. Apylinkės teismo nutartis, priešingai nei nurodoma skunde, yra tinkamai argumentuota ir pagrįsta aktualiais duomenimis, joje tinkamai vertintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo instituto taikymą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl nutarties motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas atmestinai, t. y. neįsigilinus į jo esmę. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl Komisijos nutarime nustatyto apsirikimo pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad šis suklydimas neturi esminės reikšmės Komisijos priimto sprendimo pagrįstumui.

Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2026 m. kovo 16 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-19-6xx matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau turi mažėjimo tendenciją, t. y. formaliai nuteistajam NUT1 lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas. Vis dėlto, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti į visų asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą.

Kaip pagrįstai pažymima skunde, iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: NUT1 dalyvauja resocializacijos procese, resocializacijos priemonių plano įgyvendinime, pasirenka pozityvius laisvalaikio praleidimo būdus, dalyvauja kultūrinio, sportinio pobūdžio renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriauja už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų; 2023 m. sausio 18 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, 2023 m. gruodžio 21 d. perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, 2024 m. birželio 20 d. perkeltas į pusiau atviro tipo lengvąją grupę, 2025 m. sausio 3 d. Kauno kalėjimo viršininko sprendimu pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, atvirus namus, esančius Kauno kalėjime; skatintas 5 kartus. Apygardos teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Be nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis du kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau apsiribota pokalbiu neskiriant drausminės nuobaudos, bei du kartus jam skirtos drausminės nuobaudos (paskutinį kartą – 2023 m. lapkričio 6 d., šiuo metu nuobaudos negaliojančios). Nors nuteistasis vertina priešingai, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šiuos duomenis, kadangi jie charakterizuoja nuteistąjį ir yra reikšmingi sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje (ne)buvimo. Svarbu tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, ši aplinkybė nėra esminė, tačiau neabejotinai privalo būti įvertinta kartu su kitais duomenimis.

Pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką paneigia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kurių pagrįstumu abejoti pagrindų nenustatyta. Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal OASys metodiką 2026 m. kovo 13 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu NUT1 nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai, t. y. nekintantys – teisės pažeidimai, ir dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti – gyvenimo stilius ir draugai / mąstymas ir elgesys (sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, konkretaus mąstymo apraiškos), ryšiai. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.

Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo individualiame resocializacijos plane buvo numatyti susitikimai su psichologu, nuteistasis paskutiniu metu reguliariai lankė konsultacijas, kurių metu matomas minimalus pokytis. Nuteistasis iš dalies pamažu atpažįsta savo vidines problemas (įvardija impulsyvumą ir konkretų mąstymą), dėl ko kartais yra padaromi skuboti ir emocijomis grįsti žalingi problemų sprendimai bei iš to kylančios elgesio pasekmės. Tačiau asmuo vis dar turi sunkumų problemų identifikavimo, sprendimų priėmimo ir pasekmių suvokimo srityse. Emocinės gerovės srityje stebimas nekritiškas, vienpusis realaus pagrindo stokojantis savęs vertinimas, visiškai atmetant bet kokių trūkumų egzistavimą, neatsižvelgiant į praeityje padarytus nusikaltimus. Mąstymas aplinkybiškas, smulkmeniškas, dažnai nuklystama nuo dalykų esmės: atmetant problematiškąsias savo asmenybės puses prarandama galimybė mokytis iš klaidų, praplėsti požiūrį. Nuteistasis geba įžvelgti sudėtingas reiškinių prasmes ir jų tarpusavio ryšius, tačiau interpretacijos ne visuomet teisingos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis baigė pykčio valdymo programą, tačiau programos metu nuteistasis išsako, kad jam programa nereikalinga, kad jis neturi pykčio ar savitvardos sunkumų. Motyvacija dalyvauti programoje yra tik išorinė, kadangi programos lankymas nurodytas Komisijos rekomendacijose. Į darbą užsiėmimų metu įsitraukia labiau nei pradžioje, neberodo tokio priešiškumo, bet aptariant kasdienines situacijas minimaliai pritaiko išgirstas žinias ir įgūdžius, turi savo įsitikinimų jog kiti specialiai linkę jį provokuoti. Nepakankamai atpažįsta savo elgesyje pyktį, linkęs daugiau išsipasakoti jį erzinančias ar pykdančias situacijas, tačiau nenoriai nagrinėja savo pykčio apraiškas ir priežastis. Paskutiniu metu nuteistasis teigia, jog kaltę iš dalies pripažįsta. Todėl individualiame resocializacijos plane buvo numatyti susitikimai su psichologu. Nuteistasis iš dalies pamažu atpažįsta savo vidines problemas (įvardija impulsyvumą ir konkretų mąstymą), dėl ko kartais yra padaromi skuboti ir emocijomis grįsti žalingi problemų sprendimai bei iš to kylančios elgesio pasekmės.

Iš aptarto yra akivaizdu, kad nors NUT1 skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu padarė akivaizdžią pažangą keisdamas savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme, dėl ko jo atžvilgiu turi būti taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti faktoriumi, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Itin svarbu tai, kad nuteistasis tik šioje bausmės atlikimo stadijoje pradeda dėti realias pastangas keičiant savo mąstymą ir požiūrį, kas yra tiesiogiai susiję su kintančiu požiūriu į nusikalstamų veikų darymą. Resocializacijos skyriaus specialistės užfiksuota, kad nuteistasis iš dalies pamažu atpažįsta savo vidines problemas, tačiau ši aplinkybė, ją vertinant išlikusių kriminogeninių veiksnių visumoje, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu galiu būti taikomas lygtinis paleidimas. Kadangi nuteistojo mąstymas ir elgesys – gebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai ir pasekmių suvokimas, yra tiesiogiai susiję su rizika NUT1 nusikalsti pakartotinai, šios sritys reikalauja tęstinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant užtikrinti prasidėjusio mąstymo pokyčio teigiama linkme tęstinumą. Požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl priešingai nei tai vertina nuteistasis, trumpalaikis psichologų bei kitų specialistų organizuojamų užsiėmimų lankymas, ypač tik paskutiniu metu išties stengiantis keisti savo požiūrį, negali būti laikomas akivaizdžia nuteistojo pažanga, sudarančia pagrindą manyti, kad nuteistasis sugebės valdyti savo intervencijos reikalingas sritis ir ne struktūruotoje aplinkoje. Sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tikslinėse priemonėse, pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose bei pradėjimas suvokti nustatytų kriminogeninių veiksnių reikšmę, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius. Vis tik nuo bausmės atlikimo pradžios reikšmingai nekintanti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnę kriminalinę istoriją bei paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį, šiuo metu dar nesudaro pagrindo tikėti sėkminga probacijos taikymo galimybe, t. y. manyti, kad nuteistasis jau sugebės nestruktūruotoje aplinkoje savo elgesį kontroliuoti tinkamai. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nemažėjantis jų skaičius nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne maksimaliai siekia priimti teikiamą pagalbą ir koreguoti savo mąstymą bei elgesį teigiama linkme.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino to, jog skaitinė išraiška balų sistemoje yra mažėjanti, kas turi būti vertinama kaip akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ankstesnių vertinimų metu, tiek šiuo metu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami nepakitę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas pokytis vis dėlto nėra įvykęs.

Atsižvelgiant į aptartą, teismo vertinimu nuteistojo resocializacijos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant keisti mąstymą, tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą bei gebėjimo atpažinti pykčio, savitvardos problemas ir jų sprendimo ugdymą. Tokio teismo vertinimo nekeičia nuteistajam nustatyti apsauginis veiksnys (socialiniai ryšiai), kadangi paskutinę nusikalstamą veiką jis vykdė kartu su sutuoktine, todėl nėra neabejotino pagrindo manyti, kad tai yra garantuotas apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai įvertinus NUT1 asmenybę bei jo mąstymo ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. gegužės 14 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.