Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Š. I. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Marijampolės kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. LP-1 taikyti nuteistajam Š. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. I. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 6 dalimis, Š. I. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė 9 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 11 d.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. I. skundas tenkinamas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė ir sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas, remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Š. I., konstatavęs, jog šis nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Visų pirma, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, draugai); mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys); nuostatos (ankstesni probacijos pažeidimai)), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl jis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Spręsdamas Š. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgė ir į jo kriminalinę praeitį, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat likusią neatliktos bausmės dydį. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog jos neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti. Taip pat ,spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad Š. I. bausmės atlikimo metu ne visuomet laikėsi nuteistiesiems skirtų draudimų ir pareigų, dėl to buvo baustas 5 kartus.

10. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo Š. I. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti Š. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Remiantis aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog Š. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta viso tris kartus ir visus juos ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Antrojo vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai ir nustatyta pažanga nuteistojo gyvenimo sąlygų ir galimybės įsidarbinti srityse, fiksuotas nuteistojo aktyvus įsitraukimas į individualaus pobūdžio veiklas, stebima motyvacija spręsti su mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis susijusias problemas. Lygtinio paleidimo Komisijai nuteistasis teikiamas antrą kartą, pirmojo teikimo metu Komisija nutarė taikyti Š. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau apylinkės teismas nutarimo nepatvirtino.

13. Nagrinėjmau atveju nustatyta, jog trečiojo vertinimo metu tinkamai vertintinos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – Š. I. nuo 2017 m. lapkričio 29 d. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime. Nuo 2018 m. spalio 4 d. už gerą ir nepriekaištingą elgesį bei laiku ir gerai atliekamus darbus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, kur šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pataisos įstaigoje nedirba, tačiau savanoriškai atlieka gerbūvio darbus, už kuriuos yra reguliariai skatinamas, planuoja dirbti atlikęs bausmę, pateikė pažymą dėl įdarbinimo. Iš 2022 m. vasario 25 d. pažymos Nr. 869 matyti, kad nuteistasis yra padengęs visus jam priskirtus ieškinius – Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlygintas 3 519, 16 eurų ieškinys. Nuteistasis reguliariai kas mėnesį moka buvusiai žmonai po 320 eurų savo vaikų išlaikymui. Taip pat nuteistasis nuo 2023 m. birželio 16 d. drausminių nuobaudų neturi, 15 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, grupiniuose užsiėmimuose, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys gerėjo, jis koregavo savo elgesį pozityvia prasme, reagavo į išsakytas pastabas, noriai įsitraukė į resocializacijos procesą, įvykdė Komisijos rekomendacijas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad pagal HCR – 20 metodiką nuteistajam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, nustatyta, kad šiuo metu nuteistojo keliama rizika visuomenėje suaugusiųjų atžvilgiu – žema, t. y. nėra reikšmingų, šiuo metu esančių, žalos rizikos požymių. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. Aukštesniojo teismo nuomone, šių duomenų visuma, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

14. Nors apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Š. I. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei bei jam vis dar priskiriami 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Todėl, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu.

15. Iš 2024 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad vienas iš Š. I. nustatytų kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus (teistumų skaičius, smurtinio elgesio istorija), yra statinis, kas reiškia, jog jokios įtakos jo mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys nebegali turėti. Socialinio tyrimo išvadoje vienintelės aplinkybės, kaip nors susijusios su nuteistajam būdingu smurtiniu elgesiu, yra nurodomos tik analizuojant nusikaltimo, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes. Tas pats pasisakytina ir apie kitus Š. I. priskiriamus kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, draugai); mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys); nuostatos (ankstesni probacijos pažeidimai). Socialinio tyrimo išvados grafoje „4.6. Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodoma, kad pastaruoju metu stebimi pokyčiai nuteistojo gyvenimo stiliuje – nutraukti santykiai su kriminalinio pasaulio atstovais, nuteistasis bendradarbiauja su teisėsauga, stebima stipri motyvacija keisti gyvenimo būdą, kas leidžia daryti prielaidą, kad ankstesnis gyvenimo stilius nebus kriminalinį elgesį aktyvuojantis veiksnys. Grafoje „4.9. Mąstymas ir elgesys“ nurodoma, kad nuteistasis palankiai vertina ateities perspektyvas, yra įsitikinęs kad lygtinio paleidimo atveju turės darbą, legalias pajamas, atsiribos nuo neigiamą įtaką turinčių asmenų. Pastebima, kad nuteistasis geba objektyviai vertinti esamą situaciją, pripažinti savo netinkamą elgesį, gali koreguoti savo nuomonę bei įsitikinimus. Grafoje „4.10. Nuostatos“ nurodoma, kad nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje pastaruoju metu sugeba laikytis nustatytų reikalavimų, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad nuteistajam nustatytas gana didelis skaičius apsauginių veiksnių – gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turimas išsilavinimas, darbinė motyvacija); lėšų tvarkymas ir pajamos (finansiškai raštingas, neturi finansinių įsipareigojimų); tvirti socialiniai ryšiai; nepiktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis; emocinė gerovė (adekvati savivertė, nepatiria emocinių sunkumų); nuostatos (teigiamai vertina priežiūrą ir jam taikomus elgesio apribojimus).

16. Nors skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis Š. I. per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo penkis kartus pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo metu jis iš tiesų nesielgė nepriekaištingai, tačiau ši aplinkybė priešingai, nei mano apylinkės teismas, tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos nepaneigia. Vis tik, svarbu atsižvelgti į tai, kad paskutinį kartą bausmės atlikimo vietoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas prieš daugiau nei pusantrų metų – 2023 m. birželio 16 d. Taip pat Š. I. bausmės atlikimo metu buvo penkiolika kartų skatintas. Tai rodo, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus šiuo metu yra teigiamos, kas pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje.

17. Be kriminogeninių veiksnių, atsisakymą Š. I. taikyti lygtinį paleidimą apylinkės teismas dar motyvavo jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydžiu. Vertindamas šį argumentą, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistajam paskirtos ir jo atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus (nagrinėjamu atveju BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Todėl nesant jokių kitų argumentų, kurie leistų abejoti pakankama Š. I. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, išimtinai tik ši aplinkybė negali sudaryti ir nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą.

18. Spręsdamas dėl Š. I. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos bei darbo, yra palaikomas artimųjų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju turi patvirtintą darbo vietą, kas, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, gali būti svarbus veiksnys, suteikiantis jam motyvacijos koreguoti savo elgesį dar labiau ir pakartotinai nenusikalsti.

19. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį Š. I., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo Š. I. skundą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. LP-1 taikyti nuteistajam Š. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.