Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo Romo Jonuškos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. J. kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad kartu su E. N. ir D. D. nuo 2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesio, organizavo nusikalstamą susivienijimą nusikalstamai veiklai vykdyti ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą, sukčiavo, klastojo dokumentus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. kovo 12 d. R. J. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, jau pagarsinta bylos medžiaga, apklausti liudytojai bei dalis kaltinamųjų. Anot gynėjo, kaltinimas R. J. grindžiamas negausiais ir neinformatyviais kontaktais su kaltinamaisiais E. N. ir D. D., išskyrus kaltinimą dėl autoįvykio. Dėl šios nusikalstamos veikos R. J. kaltę pripažįsta. Taip pat gynėjas nurodo, kad jei R. J. bus pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į įstatyme numatytas sankcijas, tai jis bausmę jau atliko.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo R. J. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, slapto sekimo, dokumentų apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose bei jų prieduose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Kaltinamojo gynėjas ginčija R. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus (išskyrus numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

R. J. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose - kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam R. J. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio. Nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas, nebuvo atsitiktiniai, buvo gerai iš anksto suplanuoti ir galimai padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kurį galimai pats R. J. (kartu su E. N. ir D. D.) subūrė ir jam vadovo. Be to, R. J. praeityje buvo teistas ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, nustatė, kad iki sulaikymo tarp bendrininkų buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių veiksmai ir parodymai, jei bendrininkai būtų sulaikyti, o galimą R. J. poveikį kitiems bendrininkams patvirtina ir jo kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių vaidmuo bei nusikalstamų veikų pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą R. J., nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas.

BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl motyvai dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti grindžiami spėjimais. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ar veikos pobūdis nėra kriterijais, pagal kuriuos galima spręsti apie trukdymą procesui. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, kad R. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti kitus kaltinamuosius ir liudytojus, todėl nėra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo. Taigi esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas kaltinamajam R. J. nepagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis trukdys procesui. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, būtina nustatyti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė R. J. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tačiau pagrįstai nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pakanka, kad kaltinamajam suėmimo terminas būtų pratęstas dar trims mėnesiams. Aplinkybė, kad į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėta 100 000 Lt suma, nešalina nustatyto suėmimo taikymo pagrindo. Teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skunde minimos aplinkybės, susijusios su R. J. socialiniais ryšiais bei aplinkybės, susijusios su kaltinamojo sveikatos būkle. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kvalifikuota medicininė pagalba, esant būtinumui, kaltinamajam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Skunde kaltinamojo gynėjas teisingai nurodo, jog R. J. suimtas jau ilgą laiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus R. J. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Vis tiktai, suėmimas kaltinamajam negali būti tęsiamas neribotą laikotarpį, remiantis vieninteliu suėmimo taikymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo intensyvumą bei trukmę, o taip pat ir nepripažinto kaltu asmens laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, šį kartą skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. J. gynėjo Romo Jonuškos skundą atmesti.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.