- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-109-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- R. J.
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d. Neatlikta bausmės dalis 2024 m. sausio 8 d. – 1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.
3. 2024 m. sausio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai. Nuteistasis skatintas septynis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinti 2024 m. sausio 8 d. Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad dabartiniame pataisos procese, nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. J. gynėjas advokatas R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neišsiuntė nuteistajam Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. A. atsiliepimo ir taip nevykdė savo tiesioginių pareigų, tuo pažeisdamas ir rungimosi bei teisės į gynybą principus.
4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neindividualizavo su R. J. asmeniu susijusių aplinkybių bei pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo šališkas, t. y. buvo iš esmės pažeista R. J. teisė į nešališką teismą, kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti savarankiškus motyvus, o ne remtis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuvertina Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojus, kurie atliko nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime su R. J. betarpiškai bendrauja, jo elgesį stebi, analizuoja bei vertina visa eilė specialistų, turinčių specialių žinių bei profesinę patirtį, o savo vertinimą šie darbuotojai pateikia išvadoje, šiuo atveju – nutarime.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis R. J. vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kadangi laisvės atėmimo vietos administracijos nustatyta tvarka nesudaro galimybės nuteistiesiems būtiniems poreikiams patenkinti, R. J. atveju – nusikirpti. Pažymima, kad dėl didelio 5 ir 6 būrių nuteistųjų skaičiaus, natūralu, susidaro didelės eilės, todėl per administracijos skirtas dvi valandas elementarių poreikių asmuo patenkinti objektyviai negali, ko nespėjo padaryti nuteistasis ir dėl to buvo nubaustas. Be to, šis atvejis, gynėjo nuomone, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, R. J. neigiamo požiūrio į taisyklių laikymąsi nepatvirtina.
4.5. Skunde pažymima, kad nuteistasis R. J. nuo suėmimo panaikinimo dienos, t. y. 2015 m. vasario 18 d., nėra padaręs nei vieno teisės pažeidimo (vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles). Iki nuosprendžio priėmimo, R. J. teistas tik kartą – 1993 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo (BK 150 straipsnio l dalis), teistumas išnykęs. Nuo suėmimo panaikinimo dienos, t. y. 2015 m. vasario 18 d., R. J. dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, sukūrė šeimą, augino nepilnametį vaiką, rūpinosi dukromis iš ankstesnės santuokos bei artimaisiais, t. y. gyveno įprastą gyvenimą.
4.6. Skundo autorius teigia, jog R. J. jau patyrė ilgalaikį suėmimą bei kalinimą, dėl šios priežasties iširo jo santuoka, ilgai vyko ikiteisminis tyrimas, procesai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose jam reikėjo dalyvauti, kas neleido jam normaliai nei gyventi, nei dirbti, juolab, dėl įvairių priežasčių daugelis paskirtų teismo posėdžių nevykdavo, todėl R. J. su kaupu patyrė neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų. Šiuo metu R. J. yra atlikęs 83 procentus bausmės, jis taisosi (ir pasitaisė), būtent neizoliuotas nuo visuomenės. Komisijos nutarime konstatuojama, kad R. J. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, savaitgalius leidžia su šeima namuose.
4.7. Skundo autorius nurodo, jog Komisija nutarime konstatuoja, kad R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4.8. Skundo autorius pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į R. J., bet ir jo tėvo bei sesers N. A. sveikatos būklę: seseriai N. A. diagnozuotas krūties vėžys, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvas Rimas P. J. (duomenys neskelbtini) susirgo (duomenys neskelbtini). Gynėjo nuomone, R. J. lygtinis paleidimas pagerintų jo artimųjų psichoemocinę būklę. Be to, jo mama I. J. mirė. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju R. J. turėtų gyvenamąją bei darbo vietas, neturi skolų, t. y. nėra jokių materialių trukdžių jo gyvenimui laisvėje.
4.9. Skunde autorius atkreipia dėmesį, kad R. J. niekuomet nebandė ir nevartojo narkotinių medžiagų, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, negauta jokių duomenų, kad jis pats šiomis medžiagomis piktnaudžiautų ar iš viso jas būtų vartojęs, bausmės atlikimo metu R. J. laikosi nustatytų taisyklių bei tvarkos, yra ne kartą skatintas, įkalinimo įstaigoje elgiasi pavyzdingai. Komisija R. J. elgesį bei veiklą įkalinimo įstaigoje vertina tik pozityviai ir minėtai komisijai jokių abejonių dėl jo lygtinio paleidimo instituto taikymo nekyla.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į R. J. gynėjo advokato R. J. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundas tenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo nuomone, Komisijos išvada pagrįsta tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai, nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. J. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė R. J. padarytam drausmės pažeidimui, kriminogeniniams veiksniams, bei likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
11. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. J., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistojo teigiama elgesio dinamika stebima dar trumpą laiką (žema nusikalstamo elgesio rizika pirmą kartą 2023 m. sausio 6 d.), dabartinis nuteistojo elgesio teigiamas pokytis nebuvo nuoseklus. Ši išvada grindžiama tuo, jog R. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vieną kartą (2022 m. kovo 29 d.) pažeidė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nuteistajam vis dar yra nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai, be to R. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Su tokiais skundžiamos nutarties motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytam drausmės pažeidimui, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl jie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. J. bausmę atlieka daugiau nei 6 metus ir 6 mėnesius (paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė). Likusi neatlikta bausmės dalis 2024 m. sausio 8 d., t.y. Komisijos posėdžio dieną buvo 1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų. Nuteistasis akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuo 2023 m. sausio 6 d. stabiliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, sprendžia, kad daugiau nei metus laiko išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, parodo, kad nuteistasis geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas. Nors apylinkės teismas suabejojo nuoseklia nuteistojo pozityvaus elgesio dinamika, atsižvelgdamas į tai, kad jis 2022 m. kovo 29 d. įvykdė drausmės pažeidimą, vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis nuosekliai nuo bausmės atlikimo pradžios savo elgesį keitė teigiama linkme, ką atspinti ir atlikti jo elgesio rizikos vertinimai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, įvykdytas drausmės pažeidimas nagrinėjamu atveju nuoseklios nuteistojo pozityvaus elgesio korekcijos nepaneigia, nes pati įkaltinimo vietos administracija, įvertinusi nuteistojo drausmės pažeidimo pobūdį, sprendė, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti nuobaudos, apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką septynis kartus skatintas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis dėl netinkamo elgesio pataisos įstaigoje reikiamas išvadas padarė ir daugiau klaidų nebekartoja.
14. Nuteistajam R. J. nustatyti trys statiniai, t. y. nekintantys, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 2 kartus), būdingas nusikalstamo elgesio modelis, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas, kurių nuteistasis jau nebegali sumažinti. Taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, kaip nurodyta išvadoje, išimtinai susiję su nuteistojo elgesiu nusikalstamų veikų vykdymo metu: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ne tik trys kriminogeniniai veiksniai, kurie išimtinai susiję su praeityje buvusiais teisės pažeidimais, bet ir nustatyti penki riziką mažinantys veiksniai: pastovi bei patvirtinta gyvenamoji vieta; turi įvairios oficialios darbinės patirties; problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu nebuvimas; pozityvūs bei palaikantys ryšiai su artimaisiais; gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais bei aukšta motyvacija pokyčiams.
15. Nors nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje Marijampolės pataisos namuose atsisakė dirbti teritorijų tvarkymo ir kultūros bei buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau vėliau savo nuomonę šiuo klausimu pakeitė ir nuo 2021 m. liepos 19 d. nuteistasis sutiko šiuos darbus dirbti. Nepaisant to, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas darbingumo lygis yra penkiasdešimt penki procentai, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją R. J. neatsisakė darbo, raštiškai kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovus bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją su prašymais įsidarbinti. Nuo 2022 m. spalio 7 d. nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (0,5 etato). Nuo 2023 m. vasario 14 d. nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir tęsia individualią veiklą, bei nuo 2023 m. kovo 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu vidaus darbų darbininku. Šiuo metu nuteistasis formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje, nes buvo gautas MB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas apie nuteistojo įdarbinimą, jeigu jis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
16. Skunde nurodomos aplinkybės bei socialinio tyrimo išvados medžiaga patvirtina, kad nuteistasis yra motyvuotas spręsti susiklosčiusias problemines situacijas ir turi gebėjimų planuoti savo tolimesnius veiksmus, siekiant užsibrėžtų tikslų. Be to, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolų neturi. Akivaizdu, jog turimas pozityvus darbinis užimtumas, aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirbant įgyti įgūdžiai bei žinios, turimas išsilavinimas, turimų finansinių įsipareigojimų neturėjimas, asmeninės gyvenamosios vietos turėjimas, nuteistajam bus naudingi ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas BVK 82 straipsnio nuostatų taikymui. Spręsdama klausimą dėl R. J. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, jų vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos. Taip pat, Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo pataisos įstaigoje, turi galimybę įsidarbinti paleidus jį lygtinai, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodė, jog nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pagrįstai ir teisingai vertino kaip nuoseklų ir nukreiptą elgesio koregavimui teigiama linkme, ką patvirtina ir trijų paskutinių rizikos vertinimų metu nustatyta žema nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bei jam nustatyti penki riziką mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Todėl Komisija darė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jau gali būti pasiekti ir taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais, o nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
18. Teismas daro išvadą, kad aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio jo nusikalstamumo. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių R. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms ir pritaria, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
19. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos programas bei lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas, dalyvauja elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, lavina darbinius įgūdžius, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja laisvalaikio užimtumo priemonėse.
20. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, suteiktus skatinimus, ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teigiamai R. J. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
21. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo ir tai, kad teismas neišsiuntė nuteistajam prokuroro atsiliepimo, tačiau pažymėtina, jog BPK 360 straipsnio 3 dalyje pirmos instancijos teismui yra numatyta pareiga proceso dalyviams išsiusti tik skundą atsiliepimams pateikti, tačiau ne atsiliepimą į skundą. Nors prokuroro į bylą pateiktas dokumentas yra pavadintas skundu (b. l. 27-31), tačiau iš jo turinio ir reikalavimo matyti, jog tai yra atsiliepimas teismui (su tuo sutiko tiek pats nuteistojo gynėjas savo skunde, tiek pirmos instancijos teismas savo nutartyje), kuriuo prašoma svarstant dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, jo netvirtinti ir juo nėra skundžiamas pats Komisijos nutarimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šioje dalyje pirmos instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.
22. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nuteistojo R. J. gynėjo skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.