- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-4-518/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Violeta Ražinskaitė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- E. N.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo E. N. prašymas panaikinti kardomąją priemonę – užstatą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. N. kaltinamas tuo, jog organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą, neteisėtai praturtėjo bei laikė netikrus pinigus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 216 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi kaltinamajam E. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitas kardomąsias priemones – 10000 Eur užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Vilniaus apygardos teismo leidimo, dokumentų paėmimą.
2016 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo E. N. prašymas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – užstatą arba pakeisti ją viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir grąžinti visą ar dalį 10000 Eur užstato jo davėjui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamojo E. N. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. N. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį; panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – užstatą arba pakeisti ją viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir grąžinti visą ar dalį 10000 Eur užstato jo davėjui. Nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, todėl turėtų būti panaikinta.
Kaltinamasis pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apsiribojama formaliu Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pacitavimu, nesigilinant nei į faktines bylos aplinkybes, nei į kaltinamojo su prašymu pateiktus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas visiškai nenagrinėjo trečiųjų asmenų interesų aspekto, t. y. kad piniginės lėšos, sumokėtos kaip užstatas, itin reikalingos kaltinamojo žmonos Ed. N. motinos D. J. operacijai, be kurios kyla rimtas pavojus pastarosios gyvybei, taip pat, kad minėtos piniginės lėšos yra pasiskolintos ir skolininkai patiria nuostolius.
Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad teismas netenkino jo prašymo motyvuodamas tuo, jog dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo į teismą užsitęsė bylos nagrinėjimas. Kaltinamasis mano, kad teismas nepagrįstai pateisino užstato taikymą kaltinamajam E. N. kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų veiksmais. Kaltinamasis nurodo, kad kardomosios priemonės – užstatymo taikymo terminas yra itin ilgas, nors jis niekada nėra pažeidęs jam skirtų įpareigojimų ir dalyvauja visuose teismo posėdžiuose.
Kaltinamasis taip pat pažymi, kad kardomosios priemonės taikymo reikalingumas negali būti grindžiamas vien formaliu kardomųjų priemonių tikslų pacitavimu, baudžiamosios bylos stadija ar nusikalstamos veikos sunkumu, privaloma aiškintis faktinę situaciją. Pasak kaltinamojo, teismas neatsižvelgė ir į proporcingumo principą, nepasisakė net dėl dalies užstato grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. N. skundas atmetamas.
BPK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Taigi, užstatas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Svarstant dėl kardomosios priemonės – užstato skyrimo ar jo taikymo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo klausimai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės pateiktoje medžiagoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo E. N. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos, daro išvadą, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė (užstatas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta ir taikoma esant BPK 133 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Kaltinamasis skunde nepagrįstai nurodo, kad apygardos teismas visiškai nenagrinėjo trečiųjų asmenų interesų aspekto, t. y. kad piniginės lėšos, sumokėtos kaip užstatas, itin reikalingos kaltinamojo žmonos Ed. N. motinos D. J. operacijai, be kurios kyla rimtas pavojus pastarosios gyvybei, taip pat, kad minėtos piniginės lėšos yra pasiskolintos ir skolininkai patiria nuostolius. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad byloje nėra šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo E. N. sutuoktinė Ed. N., kuri šioje baudžiamojoje byloje taipogi yra kaltinamoji, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą už E. N. sumokėjo 10000 Eur užstatą, tai patvirtinta 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. Danske bank mokėjimo nurodymais Nr. 557432 (8000 Eur) ir 567924 (2000 Eur). Nors kaltinamasis E. N. prašyme panaikinti užstatą nurodė, kad jo žmonos Ed. N. mama D. J. pasiskolino 1000 Eur ir šie pinigai buvo panaudoti sumokant užstatą, o likusią pinigų sumą kaltinamojo artimieji davė iš savo asmeninių santaupų, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Kaltinamojo pateikta Vartojimo kredito sutarties Nr. 15-032079-GV kopija patvirtina, kad D. J. 2015 m. balandžio 29 d. paėmė 1040 Eur vartojimo kreditą (t. 86, b. l. 67), tačiau byloje nėra duomenų, jog minėti pinigai buvo panaudoti sumokant minėtą užstatą. Kaltinamasis E. N. prašyme panaikinti užstatą taip pat nurodė, kad jo žmonos Ed. N. mamai D. J. 2016 m. gruodžio mėnesį bus atliekama sudėtinga operacija ir užstato grąžinimas padėtų padengti šias išlaidas, tačiau kaltinamojo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų šių aplinkybių nepatvirtina. Šiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad D. J. 2016 m. birželio 21 d. buvo atlikta operacija, tolimesnis chirurginis gydymas šiuo metu nereikalingas ir ji 2016 m. liepos 1 d. išrašyta iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus (t. 86, b. l. 68). Kitų medicininių dokumentų nepateikta.
Pažymėtina, jog užstatas, kaip ir kiekviena kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo asmens teises, šiuo atveju užstato davėjo teisę į nuosavybę. Šioje byloje užstato davėja savo valia, žinodama galimas pasekmes, sutiko sumokėti 10000 Eur užstatą už kaltinamąjį E. N.. Nors skunde akcentuojama, kad per visą kardomosios priemonės – užstato taikymo laikotarpį, t. y. daugiau nei dvejus metus, E. N. niekada nėra pažeidęs jam skirtų įpareigojimų ir dalyvauja visuose teismo posėdžiuose, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytą užstato dydį ar iš viso panaikinti šią kardomąją priemonę. Kaltinamajam E. N. taikoma kardomoji priemonė – užstatas yra pagrįsta ir būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti kaltinamojo E. N. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.