- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-841-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00271-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 12 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo ir yra žema. Nuteistasis yra padaręs išvadas dėl savo elgesio, yra motyvuotas teigiamai elgesio korekcijai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad M. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. K. bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas už apysunkius nusikaltimus. Jam taikytos bausmės nebuvo veiksmingos, nuteistasis savo elgesio keisti nesistengė, išvadų nepadarė. Be to, nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, likusi bausmės dalis dar pakankamai didelė. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad nors nuteistasis M. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
4. Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį, tenkinti skundą ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.
Šalies argumentai
4.1. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino lygtinio paleidimo taikymo galimybę, oficialius ir neoficialius duomenis, reikšmingus sprendžiant šį klausimą. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis.
4.2. Nuteistasis pažymi, kad yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą būtinąją paskirtos bausmės dalį, faktiškai yra atlikęs daugiau negu 2/3 paskirtos bausmės. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, baustas nebuvo nei karto, skatintas vienuolika kartų. Bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvės atėmimo bausmę atlieka nepriekaištingai. Rūpesčių dėl gyvenamosios vietos neturi. Kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių nepalaiko, diskriminacinių nuostatų neišsako, nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai, be pagrindo vertinta aplinkybė, susijusi su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. Ilgalaikis laisvės atėmimas kalintiems asmenims turi neigiamą poveikį, kaliniai ne tik praranda laisvę, bet ir patiria įvairių psichologinių problemų, yra linkę labiau atitolti nuo visuomenės.
4.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad, remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003.09.24 rekomendacija Rec (2003), lygtinis paleidimas turi būti vertinamas kaip elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Tiek minėtoje rekomendacijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pasisakyta, kad lygtinio paleidimo taikymo kriterijai turi būti aiškūs, nuteistasis turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. K. skundas tenkinamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundą, konstatuoja, kad nuteistasis M. K. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl M. K. lygtinio paleidimo ir juos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarime tinkamai įvertino.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Remiantis OASys metodika nustatyta žema – 26 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Apylinkės teismas, taip pat nenustatęs nuteistojo neatitikimo formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tik sprendė, kad M. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti šioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
10. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į priežiūrą ir nuostatas apibūdinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui. M. K. pataisos įstaigoje dirba nuo 2014 m. lapkričio 13 d., nuostata į darbą yra teigiama. Nuteistasis dirbo ir iki jo nuteisimo, turi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu (gauta (duomenys neskelbtini) kurioje nuteistasis dirba ir šiuo metu, pažyma dėl įdarbinimo). Šios aplinkybės, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka tinkamai. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose renginiuose, trumpalaikių išvykų į namus sąlygų nepažeidė nei karto. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų M. K. laikosi, už gerą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse skatintas vienuolika kartų, paskatinimai buvo skiriami nuosekliai nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Toks nuteistojo elgesys, teigiamų nuostatų į priežiūrą turėjimas, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, tačiau jo nustatymas nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, atitinkančiam visas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Nuteistajam M. K. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Duomenys apie ankstesnius teistumus iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šie duomenys neatsiejamai vertintini su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis, kitomis nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčius atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju M. K. nepriekaištingas elgesys visos bausmės atlikimo metu, nuosekli darbinė veikla, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, pastangos atlyginti priteistą civilinį ieškinį, atskleidžia nuteistojo pasiryžimą elgtis tinkamai, o tuo pačiu suponuoja pagrįstą manymą dėl galimybės jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje be vieno kriminogeninio, yra nustatyti ir penki riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys veiksniai (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, palaikantys santykiai su artimaisiais, teigiamos nuostatos prižiūrinčių pareigūnų bei taikomos priežiūros atžvilgiu, stabili emocinė būsena, palaikantys tarpusavio santykiai), kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nepatarė ir jų nevertino. Nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu kryptingai mažėjo, o iš nuteistajam šiuo metu nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo (26 balai pagal OASys) tik vienas balas yra dinaminis.
12. Nors M. K. anksčiau du kartus teistas, ši aplinkybė, kaip ir nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu M. K. atliek bausmę, pobūdis ir pavojingumas, negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. M. K. anksčiau teistas 2000 m. ir 2003 m., teistumas darant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, buvo išnykęs. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, už ankstesnius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmė M. K. nebuvo skirta. Paskirtas bausmes jis atliko tinkamai, jo atžvilgiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygų nepažeidė. Nors vienas iš nusikaltimų, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę, yra labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), M. K. pastangos viso bausmės atlikimo metu elgtis nepriekaištingai, laisvės atėmimo bausmės įprasminimas darbine veikla, ryšių su bendrininkais, su kuriais įvykdė nusikaltimą, nepalaikymas, destruktyvių grupių pataisos įstaigoje vengimas, pastangos pagal galimybes atlyginti civilinį ieškinį, sudaro pagrindą spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai buvo efektyvūs siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių, nuteistasis reikiamas išvadas padarė.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė vieno iš padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, aplinkybei, kad praeityje M. K. buvo teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.
14. Spręstina, kad paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad M. K., būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
15. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.