Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine 9 m. laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 12 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Anksčiau teistas du kartus, teistumas išnykęs.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema ir jis daro pažangą ją mažindamas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis tęsia darbinę veiklą, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 5 kartus skatintas (paskutinį kartą 2017 m. rugsėjo 28 d.) – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog M. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi smurtines nusikalstamas veikas, tarp jų – labai sunkaus nusikaltimo padarymą (veikdamas bendrininkų grupėje panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, taip pat sumušė kitą asmenį, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą). Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies. Likusi neatlikta bausmės dalis – didelė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. K. nusikalsdavo impulsyviai, „pagautas momento“ ir įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių. Savitvardą yra praradęs ne vieną kartą. Kalbant apie problemas, nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti. Spręsdamas konfliktus M. K. kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, dėl savo nemalonios padėties linkęs kaltinti nukentėjusįjį provokuojančiu elgesiu, alkoholio poveikį. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Jis turi išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja, kaip jų sieks. Išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis M. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu M. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 91-323.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 91-323 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė