Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir D. S., tačiau šio nuteistojo atžvilgiu teismo nuosprendis neapskųstas.

Iš nuteistųjų M. K. ir D. S. solidariai priteista nukentėjusiajai R. K. 1355, 00 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su D. S. nužudė A. S., o būtent: 2013-04-11, apie 22.55 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, panaudojo fizinį smurtą prieš A. S.: D. S. ranka sudavė smūgį A. S. į pilvą ir veidą, dėl ko A. S. nukrito ant kavinės laiptelio, o M. K. po to spardė jam galvą. Viso, M. K. ir D. S. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. S. į galvą ir taip, bendrais veiksmais padarė jam galvos traumą, pasireiškusią kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, nubrozdinimu smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, sukeltu galvos smegenų pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumu, nuo ko, 2013-04-11, 23.58 val., A. S. mirė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. K. nuteistas už tai, kad 2013-04-11, apie 22.55 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu V. R. į krūtinę ir į galvą, padarydamas V. R. poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, kas sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas, jo ribose, atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, palyginus juos tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami.

Byloje nustatyta, kad 2013-04-11, apie 22.55 val., prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio pobūdžio konflikto, kilusio tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo A. S., nuteistasis D. S. dešinės rankos kumščiu sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvo ir veido sritis. Kai nuo šių smūgių pastarasis nugriuvo ant laiptelio, esančio prie kavinės durų, nuteistasis M. K., smūgiavo kojomis nukentėjusiajam į galvą. Ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių į galvos sritį pasėkoje, padarytų bendrais nuteistųjų veiksmais, A. S. patyrė galvos traumą, nuo kurios, 2013-04-11, 23:58, GMP automobilyje mirė.

Tokią išvadą leidžia daryti ne tik, kaip skunde teigia apeliantas, bendranuteistojo D. S. ar jo sugyventinės, liudytoja apklaustos I. K. parodymai, bet ir jų parodymus, vienu ar kitu aspektu patvirtinantys ir kiti byloje surinkti įrodymai (specialisto išvada, liudytojų A. M., V. M., J. P., P. G., I. P., G. B., T. S., R. N., V. Š., L. P. parodymai), kurių visetas, be jokių abejonių pagrindžia nuteistojo M. K. kaltę ir leidžia atmesti, beje gana nenuoseklią, pastarojo byloje užfiksuotą gynybos versiją.

Byloje nustatyta, kad A. S. mirties priežastis – galvos trauma. Sprendžiant iš specialisto išvados, tokia trauma nukentėjusiajam galėjo būti padaryta buku daiktu (-ais), įvairia jėga, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje: vienas – į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje; vienas – į burnos sritį, padarant kraujosruvą viršutinėje lūpoje, dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nubrozdinimą smakre; vienas – į galvos kairę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje; vienas – į pakaušio dešinę pusę, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose. Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, pagal A. S. lavono tyrimą atlikusį ekspertą, galėjo atsirasti nuo bet kurio iš aukščiau paminėto trauminio poveikio į galvos sritį. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų visuma, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, lėmusiu jo mirtį (2 t. b.l. 5-14).

Gi kaip matyti iš nuteistojo D. S. parodymų, prieš nagrinėjamą įvykį, jis, M. K., L. P., A. S. ir V. R. buvo kavinėje, gėrė alų. A. S. kavinėje kibo prie tuometinės M. K. merginos L. P.. M. K. tai nepatiko. Kilo konfliktas, kuris, sprendžiant iš bylos duomenų, kavinės barmenei pareikalavus konfliktuojančių pusių išeiti, persikėlė į lauką. Lauke, prie kavinės durų, pasak D. S., jis nukentėjusiajam A. S. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, kitą - į veido sritį. Kai po jo suduotų smūgių A. S. nukrito, M. K. su koja, maždaug 8-9 kartus, smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. Kadangi, šio konflikto metu, M. K. puolė nukentėjusysis V. R., M. K. trenkė ir šiam. Po minėto konflikto eidami (duomenys neskelbtini) gatve link L. P. namų, nuteistieji pastebėjo dideliu greičiu, kaip suprato, juos atsivejantį automobilį. Automobiliui sustojus ir iš jo išlipus vaikinams, jis su M. K., peršoko namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., kiemo vartus ir pasislėpė L. P. namuose. Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, D. S. patikrino įvykio vietoje.

Netikėti šiais nuteistojo D. S. parodymais, kurie atitinka specialisto išvada nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų lokalizaciją, jų padarymo mechanizmą, apygardos teismui nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad kaip jau minėta, šiuos pastarojo parodymus vienu ar kitu aspektu, pagrindžia dar ir kiti bylos duomenys. Sprendžiant iš liudytojo A. M. parodymų, muštynes, vykusias prie kavinės, jis pamatė maždaug iš 200 metrų atstumo. Tame, jo matytame muštynių epizode, kurį nurodė ir nuteistasis D. S., pagal A. M., dalyvavo ne daugiau kaip keturi asmenys, iš kurių du, kas objektyviai nustatyta byloje, D. S. ir M. K., maždaug po poros minučių, apsikabinę vienas kitą už pečių, ėjo nuo kavinės link PC „MAXIMA“. Tuo tarpu kiti du buvo rasti sumušti įvykio vietoje: A. S., gulėjo ant laiptų, esančių prie kavinės durų, o V. R., susiėmęs už dešinio šono, tupėjo atsirėmęs į kavinės sieną. Liudytojo J. P. teigimu, prie kavinės, jis taip pat matė du sužalotus žmones. Vienas iš jų, kaip nustatyta, A. S. gulėjo ant laiptelių, prie kavinės durų, kitas – V. R., skundėsi skausmu krūtinėje. Pasak iš kavinės išėjusio žmogaus, nukentėjusįjį A. S. sumušė du vaikinai, kurie nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link degalinės. Iš esmės analogiškas aplinkybes, jis išgirdo ir iš įvykio vietoje tuo metu buvusio A. M.. Pamatęs du, sprendžiant iš eisenos, girtus vaikinus, einančius (duomenys neskelbtini) gatve, pro degalinę, nusprendė juos pasivyti. Automobiliu VW Golf važiuodamas kartu su P. G., A. M. ir I. P. (duomenys neskelbtini) gatve link nurodytų vaikinų, šie pradėjo bėgti. Ir kai jie išlipo iš automobilio, vaikinai buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojai P. G., A. M., I. P.. Kad įvykio vietoje buvusių asmenų teigimu, nukentėjusįjį A. S. mušė, spardė du vyrai, matyti ir iš liudytojų G. B. bei T. S. parodymų. Pastariesiems buvo parodytas namas, į kurio kiemą, šių liudytojų teigimu, nubėgo muštynėse dalyvavę asmenys. Apklausta liudytoja L. P. taip pat parodė, kad žodinis konfliktas kavinėje kilo dėl jos, nes A. S., kaip įprastai juokaudamas prie jos kibo. Toks pastarojo elgesys nepatiko M. K., su kuriuo ji tuo metu draugavo. M. supyko. Barmenei išvarius juos iš baro, į namus grįžo viena. Nuteistieji pas ją atėjo maždaug po 7-10 minučių. Juos atsivijo kažkokie žmonės su automobiliu. Vaikinai sakė, jog susimušė. Muštynių priežastį jai nurodė D. S.. Pasak šio, jie pyko, kad A. S. negražiai kalbėjosi su ja bare. Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga, paneigia nuteistojo M. K. argumentus neva tai D. S. bei jo sugyventinė I. K. susitarę jį dėl šios veikos padarymo apkalba, atkreipiant dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, šių asmenų parodymais rėmėsi tik toje dalyje, kiek jie buvo pagrįsti kita bylos medžiaga. Be to, jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų apeliantą apkalbėti, byloje nenustatyta. Tuo tarpu nuteistojo M. K. šiame kontekste nurodyta prielaida – D. S. vengimas visiškos atsakomybės, ar I. K. siekimas padėti sugyventiniui išvengti bausmės, nagrinėjamu atveju niekuo nepagrįsta, nes veika padaryta bendrininkų grupe, paprastai tik pasunkina ją padariusių asmenų atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Analizuojant nuteistojo D. S. byloje užfiksuotus parodymus matyti, kad šis, priešingai nei teigia apeliantas, pradėjęs duoti parodymus apie esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai darė gana nuosekliai, net ir tuomet, kai neįvardino smūgius koja nukentėjusiajam sudavusio asmens. Nurodydamas A. S. sužalojimo mechanizmą (du smūgiai kumščiu į pastarojo pilvo ir veido sritis, bei smūgiai koja į šio galvos sritį), D. S. gana tiksliai apibūdino ir asmens, koja smūgiavusio į nukentėjusiojo galvą, avalynę, tvirtindamas, kad šis buvo spardomas koja su sportiniais bateliais, lyg tai firmos „Adidas“, pilkos – juodos spalvos, su juodomis juostomis, kurie, kaip nustatyta bylos medžiaga, atitiko apelianto nagrinėjamo įvykio metu dėvėtus ir tyrimui perduotus sportinius batelius. Nuteistojo D. S. nurodytų aplinkybių, negali paneigti ir tai, kad DNR tyrimo metu, ant M. K. sportinių batelių nebuvo rasti kraujo pėdsakai, priklausantys nukentėjusiajam. Sprendžiant iš A. S. sužalojimo mechanizmo bei jo lavono tyrimo metu rastų sužalojimų, galvos išorės srityje, į kurią šis, pagal D. S. parodymus, buvo spardomas, kraujuojančių žaizdų nebuvo (kraujas buvo išsiliejęs į galvos skilvelius). Kraujas matėsi tik pastarojo veido srityje (šnervėse, lūpose), į kurią, pagal D. S. parodymus, jis smūgiavo kumščiu. Kita vertus, nukentėjusiojo kraujo pėdsakai, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo rasti ir ant nuteistojo D. S. sportinių batelių. Iš specialisto išvados matyti, jog ant D. S. kairiojo sportinio bato rastas žmogaus kraujas, nepriklausė nei D. S., nei M. K., nei A. S.. Tuo tarpu ant D. S. dešinio sportinio bato, rastas ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, tolimesniam asmens identifikavimui netiko (2 t. b.l. 46-47). Kadangi, kaip pagrįstai nustatyta byloje, fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu naudojo ne tik D. S., bet ir M. K., o nukentėjusysis mirė nuo jam padarytų sunkių sužalojimų į galvos sritį visumos – galvos traumos, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, atsako abu šiuos sužalojimus padarę asmenys.

Apelianto prašymas atleisti jį nuo griežtos bausmės (ją sumažinti), taip pat atmetamas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

Byloje nustatyta, kad M. K. padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 129 straipsnio 1dalis). Ši nusikalstama veika pagal įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tuo tarpu, kaip jau minėta, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas baigtas, labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes, padarytas netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (M. K. buvo teistas, teistumas išnykęs, dirbo, jauno amžiaus, turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena su savo mama), jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes, ir, įvertinęs kitas, turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistajam M. K., šiame epizode, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam M. K. paskirtą bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kuri savo dydžiu kur kas mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas. Tuo tarpu atleidimas nuo bausmės, kaip kad apeliaciniame skunde prašo nuteistasis M. K., galimas tik esant įstatyme numatytiems atvejams, t. y. dėl ligos (BK 76 straipsnis); Seimo priimtu amnestijos aktu (BK 78 straipsnis) ir Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 79 straipsnis).

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.