Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 12 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d.

2. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo ir išvadai, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo M. K. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 26 balai (žema), kas formaliai būtų pagrindu lygtinio paleidimo instituto taikymui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

7. Iš 2019 m. kovo 21 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas, už gerą elgesį ir stropų darbą buvo paskatintas 10 kartų, buvo suteikta teisė 3 kartus atostogų metu po 10 dienų parvykti į namus ir nuolat suteikiama teisė kartą į savaitę 2 paroms grįžti į namus. 2019 m. kovo 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose dirbti sutiko, nuo 2014 m. lapkričio 13 d. dirbo pataisos namų valgykloje darbininku, vėliau dirbo VĮ ,,M. A.“. 2017 m. kovo 20 d. buvo perkeltas į Pravieniškių Pusiaukelės namus ir nuo 2017 m. balandžio 3 d. dirba ŽŪB ,,N.“ sandėlio darbininku. Nuteistasis M. K. palaiko santykius su artimaisiais trumpalaikių išvykų į namus metu, susisiekia telefonu, bendrauja pastoviai. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad ankstesnės nusikalstamos situacijos buvo atsitiktinės, rizikingos, nusikaltimą įvykdė įtakojamas bendrininkų. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys naujų nusikalstamų veikų, juo labiau, kad praeityje yra teistas du kartus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nusikalsdavo impulsyviai ir įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių. Nusikaltimo metu smurtu siekė išspręsti problemą, savitvardą yra praradęs ne vieną kartą. Spręsdamas konfliktus kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, savo nemalonią padėtį linkęs aiškinti nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu, alkoholio poveikiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, M. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad M. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 1 diena, paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis M. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.