Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-31 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. vasario 5 d.).Komisijos 2018 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 91-31 nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 2 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 31 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi teigiamą nuostatą į darbą, dirba. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog nuteistasis M. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.Skunde nuteistasis M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis daugiau nei metus yra pusiaukelės namuose, kur yra intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui, dirba, moka mokesčius, priteistą ieškinį, yra išleidžiamas per savaitę dviem paroms į namus (kur yra tikrinamas policijos pareigūnų), už gerą elgesį buvo išleistas atostogų į namus 10 parų, dalyvauja įvairiuose renginiuose socialiniams įgūdžiams gerinti, yra gavęs 6 paskatinimus už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Tačiau teismas kažkodėl tai įvertino tik kaip privalomą ir savaime suprantamą aplinkybę, tuo padarydamas jo pastangas keisti mąstymą, gerai elgtis ir dirbti nieko vertas. Toks teismo požiūris griauna pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja.Skunde taip pat teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, padaryto nusikaltimo aplinkybės ir pobūdis neturėtų būti vertinami, nes tai jau buvo įvertinta pataisos namų administracijos bei laisvės atėmimo bausmę skyrusio teismo, ir nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, į išvadas įtraukiamas padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumas ir kitos aplinkybės, todėl atkreiptinas teismo dėmesys, kad pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie yra jau įvertinti, bei yra statiniai. Jo atveju nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tai yra statinė riba, nuo kurios nusikalstamos rizikos vertinimas negali būti dar labiau sumažintas. Tai rodo išimtinai pozityvų jo asmenybės vertinimą ir reiškia, kad resocializacijos procesas jo atžvilgiu, padedant pataisos įstaigos pareigūnams bei kitiems kompetentingiems specialistams, yra įvykdytas sėkmingai ir yra baigtas, ir tai rodo, kad jis yra tinkamas toliau tęsti laisvės atėmimo bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, bei tai, kad tolesnis jo izoliavimas nuo visuomenės yra betikslis. Lygtinis paleidimas tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik jos formos kaita su regreso galimybe, nuteistajam asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis teismo sprendimu gali būti grąžintas atgal į įkalinimo įstaigą atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri buvo jam likusi dar būnant pataisos įstaigoje prieš paleidžiant lygtinai.Skunde taip pat pažymi, kad nors ir savo turimą laisvės atėmimo bausmę suvokia adekvačiai ir visiškai pripažįsta kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, suvokia padarytos nusikalstamos veikos destruktyvų poveikį nukentėjusiojo šeimai, jo šeimos bei visuomenės gerovei, bet savo nepriekaištingu bei pozityviu elgesiu visomis išgalėmis siekė per visą savo jau ilgą atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį įrodyti, kad jo padaryta gyvenimo klaida iš tiesų buvo klaida, o ne suplanuotas nusikaltimas iš blogos valios ir savanaudiškų paskatų. Lygtinai paleistas į laisvę nori būti paleidžiamas kuo greičiau, kad galėtų reabilituotis savo šeimos bei visuomenės akyse, kiek tai yra įmanoma. Puikiai supranta savo padarytos nusikalstamos veikos baisų negrįžtamą poveikį nukentėjusiojo šeimos gerovei ir labai dėl to gailisi.Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog M. K. priklauso žemos rizikos grupei – 31 balas, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. anksčiau teistas, jo teistumas išnykęs, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą bendrininkų grupėje), savo kaltę pripažino iš dalies. Tai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė įtakojamas kitų, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnis rizikos vertinimo rezultatas buvo 33 balai). Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikalstami veiksniai, modelis); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas nusikaltimų metu, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra reguliariai skatinamas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasitaisė. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.