Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 11 d. nutarimą taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d.Komisija 2018 m. birželio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikus jam 3 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodami tuo, kad nors M. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Socialinio tyrimo išvados duomenimis ir objektyviomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus taikyti lygtinį paleidimą. Teismas privalėjo šiuo atžvilgiu atsižvelgti į egzistuojantį formalųjį ir materialųjį pagrindus taikyti lygtinį paleidimą, kadangi yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šias aplinkybes pagrindžia tai, kad šiuo metu apeliantas bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur jau 1,5 metų yra intensyviai ruošiamas integracijai į visuomenę, dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, moka mokesčius, dengia priteistą civilinį ieškinį, per savaitę dvi dienas yra išleidžiamas į namus, kur yra prižiūrimas policijos pareigūnų, už gerą elgesį yra išleistas atostogų į namus net 10 parų, dalyvauja įvairiose renginiuose ir socialinius įgūdžius gerinančiose programose, 7 kartus yra skatintas, už gerą elgesį ir darbą, dalyvavimą socialinėse programose, nebaustas, agresyvaus elgesio nefiksuota per visą bausmės laiką. Visi Komisijos nariai vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tačiau teismas nepagrįstai visa tai įvertino kaip privalomą ir savaime suprantamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nepripažino to akivaizdžia nuteistojo pažanga. Teismas taip pat turėjo įvertinti tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 26 balai, iš kurių visi 26 balai yra statiniai ir daugiau nebegali kisti. Kas tik parodo išimtinai pozityvų nuteistojo asmenybės vertinimą ir patvirtina, kad nuteistojo resocializacijos procesas, padedant specialistams yra sėkmingai baigtas ir jis gali toliau tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą prižiūrimas probacijos. Įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos inspekcijos psichologinės tarnybos išvadas, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus yra pagrindas išvadai, kad nuteistojo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai ir jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai kinta tik teigiam linkme. Pažymėtina, kad teismas jau skirdamas bausmę apeliantui įvertino bausmės pavojingumą ir sunkumą, ankstesnius teistumus, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo šios aplinkybės negali turėti lemiamos reikšmės dėl kurios nuteistajam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos bausmės atlikimo metu ir net atlikus bausmę. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis suvokė savo padarytų klaidų pasekmes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų sukeltų pasekmių nukentėjusiesiems, visą bausmės atlikimo laiką stengėsi savo elgesiu įrodyti, kad padaryta gyvenimo klaida iš tiesų buvo klaida, o ne suplanuotas nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų.Skunde nesutinkama su tuo, kad apylinkės teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą vertino nuteistojo ankstesnį teistumą, kuris buvo prieš 15 metų, kas laikytina dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimu. Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant ir vertinant dėl lygtinio paleidimo, persveria nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl apylinkės teismo atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą yra nepagrįstas. Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, M. K. nepateikė.

Vertinant ar nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad M. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Nors šiuo atveju M. K. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (26 balai pagal OASys), tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, ką įvertino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme – pataisos namuose dirba ŽUB „(duomenys neskelbtini)“, už gerą elgesį ir tinkami atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas septynis kartus, nei karto nebaustas drausminėmis nuobaudomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia civilinį ieškinį, dalyvauja savanorystės akcijose, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, geba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių sugeba įvardinti ne tik savo teigiamas, bet ir silpnąsias puses, turi išsikėlęs tikslus. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl M. K. padarytų nusikalstamų veikų vertinimo ir požiūrio į jas. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. M. K. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, padarytą alkoholio poveikyje. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies. Anksčiau teistas du kartus už apysunkių nusikaltimų padarymą ir nors teistumai išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir apibūdina jį kaip asmenį, nelinkusį laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių ir įstatymų. Pažymėtina, kad už ankstesnių nusikaltimų padarymą nuteistajam buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės realiu laisvės atėmimu, tačiau jos nesustabdė M. K. nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. K. nusikalsdavo impulsyviai, pagautas momento ir įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių, savitvardą yra praradęs ne vieną kartą, spręsdamas konfliktus linkęs kartoti tas pačias klaidas, nesugeba rasti alternatyvų, savo nemalonią padėtį linkęs aiškinti nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu, alkoholio poveikiu. Nors jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau M. K. vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikalstami veiksniai, modelis). Visos šios aplinkybės leidžia abejoti tuo, ar nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsakant į M. K. skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į pataisos įstaigos nuomonę, kad nuteistasis iš esmės padarė teigiamas išvadas, elgiasi motyvuotai bei rodo teigiamus pokyčius, kad jį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pažymima, jog vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė M. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, kadangi kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priskiriama ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir M. K. teiginiai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys (26 balai) parodo išimtinai pozityvų nuteistojo asmenybės vertinimą ir patvirtina, kad nuteistojo resocializacijos procesas, padedant specialistams yra sėkmingai baigtas ir jis gali toliau tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą prižiūrimas probacijos. Tačiau teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti nėra sietinas tik su „OASys“ rezultatais (kaip kad tai suvokia nuteistasis), bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nuteistojo M. K. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.