Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. teistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu panaikinta 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Š. buvo išteisintas, priimtas naujas nuosprendis – nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 16 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 5 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

7. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu, dalyvaudamas „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ veikloje, nuo 2020 m. gruodžio 28 d. metė rūkyti. Vis dėl to minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

12. Šiuo atveju matyti, kad A. Š. atlieka bausmę už apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje grupėje. Anksčiau buvo nuteistas penkis kartus, teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Be to, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2021 m. liepos 16 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinė tyrimo išvada) nuodyti duomenys apie nuteistajam A. Š. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. Š. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai; lėšų tvarkymo ypatumai.

14. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jam yra būdingas nusikalstamas modelis (visi nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos), nusikalstamos veikos yra sunkėjančios. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino dalinai, vertinimo metu kaltę pripažįsta taip pat dalinai. Pažymėtina, kad sėkmingas nuteisto asmens pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų. O šiuo atveju akivaizdu, kad to teigti negalima, kadangi A. Š. iki šiol nepripažįsta savo kaltės dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos. Nuteistasis iki suėmimo gyvendavo iš gaunamo atlyginimo, kuris, kaip nurodė pats nuteistasis, būdavo pakankamai nemažas, tačiau nusikalstamas veikas vykdė siekdamas lengvų bei greitų pinigų. Teismas, įvertinęs nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, daro išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis nesugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvada taip pat nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką, nepasimokymas iš padarytų klaidų) praeityje neskatino jo tinkamo elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis įvardija, kaip pats yra susijęs su savo probleminėmis sritimis, tačiau pastebima, kad jam sunku įžvelgti tikrąsias savo nusikalstamo elgesio priežastis, jis yra linkęs jas minimizuoti. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

15. Pažymėtina ir tai, jog A. Š. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Paskutinį kartą, be aptariamo atvejo, nuteistojo prašymas Komisijoje buvo išnagrinėtas Komisijos 2021 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas liko nepakeistas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, A. Š. apskundė jį aukštesniajam teismui, kuris 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, tinkamai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ir nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismas akcentavo tai, jog nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, jog nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 balai pagal OASys metodiką, tačiau iš jų net 18 balų yra dinaminiai. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad A. Š. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, labiau pabrėžia savo gerąsias savybes, yra sau nesavikritiškas, nors geba pasirinkti tam tikrus alternatyvius problemų sprendimo būdus, tačiau jo pasirenkami būdai ne visuomet yra adekvatūs, jis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, nevertina savo elgesio, kuris galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, neprisiima atsakomybės. Taigi, kaip matyti, per laikotarpį nuo ankstesnio apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo aplinkybės, kurios įtakojo aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimą netenkinti nuteistojo skundo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakito. Priimant 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, A. Š. buvo priskiriami du jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, šios nutarties priėmimo dienai yra atsiradęs trečias kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymo ypatumai. Per paminėtą laikotarpį nuteistasis netgi nebuvo papildomai paskatintas. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema, nebe vidutinė, tačiau daryti priešingą išvadą, nei kad buvo padaryta ankstesnėje teismo nutartyje, t. y. konstatuoti, jog A. Š. yra padaręs akivaizdžią ir įtikinamą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.