Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis, kuria R. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – R. J. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir R. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. vasario 18 d.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. rugpjūčio 27 d.) – 3 metai 9 mėnesiai 25 dienos.

3. Komisija 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-1289, kuriuo nutarė R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies. 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nes bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

5. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Romas Jonuška skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos.

5.1. Skunde gynėjas ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog jo ginamasis įkalintas daugiau nei ketveri metai, per kuriuos iširo santuoka, neturėjo galimybės dirbti, nepagrįstai ilgai vyko teisminis procesas, todėl R. J. realiai patyrė neigiamus padarinius dėl neteisėtų veiksmų. Taip pat pažymi, tai, jog narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, nukentėjusiųjų byloje nėra, todėl apylinkės teismas gina nesančius byloje asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistojo R. J. gynėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas padarė nemotyvuotas išvadas, neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 47 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis R. J. vykdo – nuteistasis atliko buities gerinimo darbus, dalyvavo motyvacinėje programoje bei Integracijos į visuomenę programoje. Nuteistojo R. J. teigiamą elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu R. J. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

11. Kaip jau buvo minėta R. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės (47 balai). Iš 47 nusikalstamo elgesio rizikos balų didžiąją dalį sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik 10 balų, o paskutiniuoju metu iš viso nesumažėjo. Be to, pažymima ir tai, jog tokį nusikalstamo elgesio rizikos pokytį lėmė tik tai, jog pataisos įstaigos administracija gavo pažymą dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę ir tai, kad jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegijos sprendžia, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis R. J. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam R. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką), mąstymas ir elgesys (pasiduoda neigiamai draugų įtakai ir pasižymi atsakomybės stoka dėl kriminalinio elgesio). Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 47 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir reikšmingas skaičius (27 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis R. J., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

13. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio jam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis R. J. kaltę pripažįsta tik iš dalies, bando ją menkinti lyginant su kitų bendrininkų indėliu, nors nustatyta, kad, darant nusikalstamas veikas, jis buvo laikomas vienu iš lyderių. Nors gynėjas skunde akcentuoja, jog jo ginamasis dėl pernelyg ilgo proceso jau yra patyręs daug nepatogumų bei, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo R. J., į apyvartą nepateko, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios visos aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendyje ir buvo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl dar kartą jas vertinti, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra pagrindo.

14. Nesutikdamas su teismo nutartimi, gynėjas skunde nurodo, jog R. J. turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, per bausmės atlikimo laiką neteko motinos. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo R. J. artimieji, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. J. bausmę atlieka už kelių tyčinių, tame tarpe ir už labai sunkaus, nusikaltimų padarymą. Nors nuteistasis R. J. šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi R. J. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo gynėjo advokato Romo Jonuškos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.