Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 8 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis sąmoningai ir tikslingai atlieka veiksmus padedančius suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, bei stiprina apsauginius veiksnius - matoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio (1 epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktu subendrinta su bausme pagal BK 253 straipsnio1 dalį ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 16 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. D. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistajam D. D. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors ir Komisijos nutarime pažymima, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad D. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, atlikimo laiką skatintas 10 kartų (paskutinį kartą 2025 m. sausio 22 d.), dirba, vykdoma individuali, sumoka mokesčius, turi patvirtintą gyvenamąją vietą, į kurią galės vykti galimo lygtinio paleidimo atveju, su artimaisiais (tetomis, seserimi, dukra) palaiko ryšius telefoninių pokalbių pagalba, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš jų nuteistasis grįžta laiku. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, dirbo tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką D. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys siejamas su elgesiu būnant laisvėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negebėjo atpažinti problemų bei stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę, taip pat turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo), tačiau šie apsauginiai veiksniai, kaip jau buvo minėta nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimos palaikymą bei darbą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių D. D. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad vidutinė rizika yra nustatoma eilėje buvusių vertinimų (2022 m. spalio 20 d., 2023m. birželio 27 d., 2023 m. spalio 5 d., 2024 m. gegužės 9 d.) ir paskutiniu 2024 m. lapkričio 13 d. vertinimu liko nepakitusi ir nustatyta vidutinė rizika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai už kuriuos D. D. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Anksčiau teistas už turto prievartavimą, disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir disponavimą šaunamaisiais ginklais. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo. Savo nedarbą nuteistasis motyvuoja tuo jog „nebuvo darbo vietų“. Atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K ir Marijampolės kalėjime nedirbo pataisos įstaigos pasiūlyto darbo. To priežastį nurodo tai, kad siekė įgyti profesines kvalifikacijas. D. D. suvokia teigiamos sąžiningo darbo naudos, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti įkalinimo įstaigoje, pasitenkinimo darbu, atlyginimo dydžio ar tam tikrų darbo sąlygų - stebimas neigiamas požiūris į tam tikras darbines veiklas (darbas valgykloje, siuvimo ceche). Požiūrį į darbą įkalinimo įstaigoje galimai įtakoja ir nuteistųjų subkultūros principai, kurie D. D. pasaulėžiūroje buvo pakankamai reikšmingi nors nuteistasis ir teigė jų nesilaikantis. Manytina, jog darbinę veiklą ateityje veiktų finansinio atlygio ir (tikėtina) pasitenkinimo darbu rodikliai. Pakartotinio vertinimo metu stebima jog nuteistasis keičia požiūrį į darbinę veiklą ir darbinę veiklą priima kaip svarbią resocializacijos proceso dalį. Nuteistasis neslepia, kad nusikaltimais siekė finansinės naudos. Teigia, kad norėjo „ne greitų, o didelių pinigų - norint įvykdyti tokias nusikalstamas veikas, kurias vykdė jis reikia mąstyti“, tačiau nurodo jog jam nepavyko gauti didelių sumų ar išlošti iš nusikaltimų, kadangi greitai buvo pagautas. Pažymėtina, kad net būdamas struktūruotojo aplinkoje, nuteistasis ne visuomet elgėsi nepriekaištingai, per visą bausmės atlikimo laiką padarė 8 pažeidimus, baustas 5 kartus (2 kartus už dienotvarkės pažeidimą, 2 kartus už mobiliojo telefono turėjimą bei dėl apsvaigimo būnant pataisos įstaigoje). Nuobaudų pasikartojimas pagrindžia nuteistojo netinkamas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus, galimai asmeniui negebant savęs varžyti ir prioretizuojant savo poreikius ar impulsus veikti. Šiuo metu teisės pažeidėjas išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes D. D. susikoncentruoja tik į pasekmes jam pačiam, tačiau neanalizuoja pasekmių visuomenei, galimoms aukoms, jų artimiesiems, o taip pat ir savo šeimos nariams. Nuteistasis susikoncentruoja į savo paties kančias, tačiau vengia kalbėti apie tai, kaip jo veiksmai vertė ar verčia kentėti kitus asmenis. Nuteistajam trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams. Vertinimo metu nuteistais nenurodo ilgalaikių savo tikslų – „dar labai ilga bausmė“, o iš trumpalaikių tikslų įvardija „neturėti nuobaudų“. Nuteistasis ir anksčiau yra turėjęs tikslų, tačiau tiek ir laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje jų ne visada siekia teisėtais būdais.

Pabrėžtina, kad D. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu platinti bei neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Nuosprendyje nurodyta, kad D. D. padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 str. 3 d.), keturi - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 str. 2 d., 253 str. 1 d.). Šeši nusikaltimai yra baigti, vienas apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. D. D. buvo vienu iš aktyviausių organizuotos grupės, kurios tikslas neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų bei užsiimti jų kontrabanda, narių veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, siekė gauti neteisėtą piniginį atlygį. Sutiktina su prokurorės argumentu, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, teistas ne kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismo vertinimu, D. D. neatliktos bausmės dalis (4 metai 8 mėnesiai 3 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę 15 metų laisvės atėmimo, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam D. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.