Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. N. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinus skirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, E. N. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. N. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 29 d. Bausmės atlikimo pradžios data – 2020 m. gegužės 28 d.

2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 15 d. gautas nuteistojo E. N. prašymas, kuriuo jis, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), ir vadovaudamasis šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi bei BPK 362¹ straipsniu, prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 ir sušvelninti jam skirtą bausmę, atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

4. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

5. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta BPK 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

6. Nagrinėjamu atveju E. N. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018, kuriuo E. N. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 189¹ straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau –2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, E. N., be kita ko, nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. D., R. J., D. B., V. G., R. G., R. S., E. N., A. Š. ir S. E., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jas neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pažymėtina, kad E. N. veiksmai kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų veikos padarymo metu galiojusių BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, veikiant organizuota grupe, už kurį sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė) bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (psichotropinių medžiagų kontrabanda, veikiant organizuota grupe, už kurią sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė), sutaptis.

8. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą reglamentuoja naujas BK 260¹ straipsnis, kuris taip pat įveda atsakomybės diferianciaciją pagal kontrabandos dalyko kiekį ir tikslo platinti buvimą (pagal seną, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nebuvo siejama su kiekiu ir kontrabandos tikslu). Naujo BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 18 metų. Įvertinus tai, kad E. N. nuteistas už disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šių medžiagų gabenimą per valstybės sieną (kontrabandą), veikiant organizuota grupe, o tokie jo veiksmai nuo 2023 m. birželio 1 d. atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis, taip pat tai, kad BK 260 straipsnis nuo 2023 m. birželio 1 d. niekaip nebuvo keičiamas, o BK 260¹ straipsnio 5 dalies sankcija yra griežtesnė (vertinant abiejų minėtų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas E. N. sankcijų atžvilgiu) bei pakito nusikaltimo sunkumas (iš sunkaus į labai sunkų), spręstina, kad minėtų nusikalstamų veikų atžvilgiu BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., griežtina nuteistojo E. N. teisinę padėtį.

9. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, E. N. nuteistas ir pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nedirbdamas bei neturėdamas kitų oficialių pajamų, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), esančiame seife laikė 433 500 Lt grynaisiais pinigais, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir yra gautas iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, kol 2012 m. kovo 12 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje metu šis turtas – 433 500 Lt grynaisiais pinigais buvo paimtas policijos pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus minėto straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, pakeitimams, BK 189¹ straipsnio 1 dalis pasikeitė tuo, kad buvo padidinta turto vertės minimali riba nuo 500 MGL iki 900 MGL bei išbraukti žodžiai „arba turėdamas ir galėdamas žinoti”. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta turto vertė (433 500 Lt), kuria E. N. neteisėtai praturtėjo, viršija ir 900 MGL (45 000 Eur) sumą, kad jam buvo inkriminuota tai, jog jis žinojo, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (šis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis išliko nepakitęs), taip pat atsižvelgus į tai, kad po pakeitimų BK 189¹ straipsnio 1 dalies sankcija išliko tokia pati, spręstina, kad šios nusikalstamos veikos atžvilgiu BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., niekaip nekeičia E. N. teisinės padėties.

10. E. N. šioje baudžiamojoje byloje minėtu nuosprendžiu dar buvo nuteistas ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį bei BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau nei BK 213 straipsnis, nei BK 216 straipsnis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo keičiami. Atsižvelgiant į tai, dėl šių E. N. padarytų nusikalstamų veikų nuosprendis neperžiūrimas.

11. Atsižvelgdama į visas anksčiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio E. N. teisinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, įsigaliojusį nuo 2023 m. birželio 1 d., ir perkvalifikuoti nuteistojo E. N. nusikalstamas veikas bei sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę ar atleisti jį nuo šios bausmės, ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 362² straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsnio 1, 3 dalimis,

nutaria:

nuteistojo E. N. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.