- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-737-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Linas Songaila
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gyčio Večersko, Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. gynėjo advokato Lino Songailos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: D. B. nusikalstami veiksmai iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies (1-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (3-ias epizodas) perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 12 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė, spręsdami, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Linas Songaila prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti D. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei, tačiau stebima pažanga ją mažinant. Teismas ir Komisija sumenkino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje nei karto nebuvo baustas už nepagarbų elgesį su pareigūnais ar kitus nusižengimus, nebaustas drausmine tvarka. Ginamasis dalyvauja adaptacijos bausmės atlikimo vietos programoje, ,,Savęs pažinimo“ socialinės reabilitacijos programoje, grupės organizuojamose veiklose.
4.2. Gynėjo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis: „darbdavio bei gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta psichologės S. L. išduota charakteristika, iš kurios matyti, kad D. B. jau antrus metus lanko psichologo konsultacijas, šios specialistės jis charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, besirūpinantis artimaisiais, turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą“ (2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo išvados sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo taip pat turi prejudicinę galią, todėl į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgiama, tačiau nei Komisija, nei teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
4.3. Skunde pažymima, jog nusikalstamos veikos, už kurią asmuo nuteistas, sunkumas, savaime nėra pagrindas spręsti, kad sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas atitinka jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą.
4.4. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis yra aiškiai išreiškęs valią pradėti mokytis ir dirbti, yra pataisos įstaigos administracijai pateikęs prašymus mokytis želdinių tvarkytojo specialybės bei dirbti. Vos atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis negalėjo dirbti dėl blogos emocinės būklės, turėjo apsiprasti su pataisos įstaigos aplinka bei gyvenimo joje tvarka ir sąlygomis, todėl, nors vos atvykęs į pataisos įstaigą ir atsisakė iškart jam siūlyto darbo, tačiau dabar jau yra pasirengęs dirbti ir yra pateikęs įstaigai prašymą dėl darbo. Šios aplinkybės pagrindžia, jog D. B. iš esmės vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
4.5. Skunde nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimų pažeidimas niekaip nepagrindžia, kad nuteistasis nesilaiko pataisos įstaigoje taikomų taisyklių ar juos pažeidinėja. Pataisos įstaigoje nuteistieji miega dviejų aukštų lovose. Nuteistasis miega pirmajame lovos aukšte, o virš jo - antrajame aukšte - miega kitas nuteistasis - L. B.. Su nuteistuoju vienoje kameroje gyvenantis asmuo pasikabino savo chalatą ant viršutinės lovos dalies. Atliekant rytinį patikrinimą, įkalinimo įstaigos prižiūrėtojai dėl šios aplinkybės surašė tarnybinį pranešimą dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kadangi pagal įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nuteistiesiems draudžiama laikyti kabančius rūbus, kurie užstotų kameros matomumą. Tiek L. B., tiek D. B., rašydami pasiaiškinimus, nurodė, kad būtent L. B. pakabino chalatą, tačiau žodinė pastaba buvo skirta abiem nuteistiesiems. Toks mažareikšmis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, kai jį padarė kitas asmuo, niekaip nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo netinkamą elgesį ar polinkį pažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir negali būti vertinamas kaip vienas iš pagrindų sprendžiant dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
4.6. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, gailisi. Savo kaltę taip pat pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė 2012 metais, t. y. tuo laikotarpiu, kai neturėjo darbo ir pastovių pajamų. Nuteistasis 2015 metais paleistas iš įkalinimo įstaigos, susirado darbą, pastoviai dirbo iki 2020 metų, kai atvyko į pataisos įstaigą atlikti bausmės ir per šį laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Lino Songailos skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 50 balų (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nenustatyta nuteistojo D. B. akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Byloje esanti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės 2020 m. liepos 17 d. išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, patvirtina, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (b. l. 27), kas patvirtina, jog nuteistasis atsainiai žiūri į savo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje ir siekį įrodyti tiek Komisijai, tiek teismui, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kartu tai ir nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam D. B. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta – siekti įsidarbinti arba mokytis, tačiau šio priemonės neįgyvendino, t. y. administracijos siūlomo mokamo darbo atsisakė. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad nuteistasis skeptiškai žiūri į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekį integruotis į visuomenę, savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo.
9. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistojo D. B. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nemato poreikio dirbti pataisos įstaigoje, nesimoko, kas liudija, jog nuteistasis nesiekia prasmingo užimtumo, atliekant bausmę. D. B. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad nieko blogo nepadarė. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis iš esmės nesigaili padaręs nusikalstamas veikas, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies (nagrinėjamu atveju nuteistasis teisminio proceso metu pripažino kaltę tik dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų), ar sumenkinantis savo nusikalstamą poelgį, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Abejoti sėkminga nuteistojo probacija verčia ir tai, kad nuteistasis D. B. laikosi neformaliųjų nuteistųjų bendravimo taisyklių. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti. Juo labiau, kad D. B. praeityje buvo teistas Norvegijoje, tačiau išvadų dėl savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio nepadarė, kartoja tas pačias klaidas, kadangi tiek praeities teistumas už vagystę, tiek dabartinis teistumas už narkotinių medžiagų platinimą liudija, kad nuteistasis lėšų pragyvenimui gaudavo nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tai, neatmestina galimybė, kad nuteistasis ir toliau, siekdamas ,,lengvų pinigų“, gali daryti analogiškas ar kitas nusikalstamas veikas.
11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę tame tarpe už labai sunkius nusikaltimus (disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), padarytą veikiant bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės kelia teismui abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas, kaip teisingai pažymėjo gynėjas, negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
12. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pakito 9 balais, kas liudija, jog nuteistasis daro pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, besąlygiškai sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad iš aptartų 50 balų, 30 balų yra statiniai ir 20 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 17 dienų, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padaryta pakankama įtaka ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
14. Apygardos teismas sutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y. D. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje nei karto nebuvo baustas už nepagarbų elgesį su pareigūnais ar kitus nusižengimus, nebaustas drausmine tvarka, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, grupės organizuojamose veiklose, tačiau šios aplinkybės, vertinant aukščiau įvardintų motyvų kontekste, nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad pritariant skundžiamos nutarties motyvams, įvertintina tai, kad nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Nors nuteistajam už šį pažeidimą nuobauda skirta nebuvo, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
15. Nesutiktina su gynėjo skunde nurodyta aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžio motyvai, kad D. B. darbdavio bei gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai, o psichologės vertinimu, charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, besirūpinantis artimaisiais, turi prejudicinę galią. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą ir priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, vertinamos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe bei elgesiu iki nuosprendžio priėmimo, o sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertinamas jo pataisos procesas ir elgesys vykdant bausmę. Tai, kad praeityje (priimant nuosprendį) nuteistasis D. B. buvo charakterizuojamas teigiamai, neturi įtakos šio procesinio sprendimo priėmimui.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. B. gynėjo advokato Lino Songailos skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.