- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-193-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Linas Belevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria išspręstas nuteistajam D. D. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. D. paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. gegužės 7 d.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. D. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 7 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011-12-01 veika) – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2011-11-13 veika) – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2012-03-11 veika) – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė D. D. paskirta ‑ 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d.
2.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį D. D. atžvilgiu ir nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies (1-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2-as epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (3-ias epizodas) perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir pripažino D. D. kaltu bei nuteisė jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme apėmimo būdu, ir galutinė bausmė D. D. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas D. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d.
3. Marijampolės pataisos namai 2020 m. gegužės 6 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui teikimą dėl D. D. paskirtų bausmių subendrinimo. Teikime prašoma subendrinti nuosprendžiais paskirtas bausmes, nurodyti bausmės pradžią ir įskaitymus.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. D. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo, kuriame prašė bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo pridėti kiek galima mažesnę dalį bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, bei įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką ir atliktą bausmės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. birželio 4 d. nutartimi Marijampolės pataisos namų teikimą ir D. D. prašymą (teikimą) tenkino. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu D. D. paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. pakeistu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas D. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
6. Nuteistojo D. D. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistajam D. D. paskirtą subendrintą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (10 metų laisvės atėmimo) paskirtas bausmes, ir jas subendrinus dalinio sudėjimo būdu skirti galutinę subendrintą bausmę, kuri būtų artima BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos bausmės minimumui arba neviršytų BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Šalies argumentai
6.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi paskirta subendrinta bausmė yra pernelyg griežta bei neatitinkanti teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl ši nutartis laikytina nepagrįsta ir yra keistina.
6.2. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas, subendrindamas D. D. paskirtas bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimą ir prie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo net pusę Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokiu būdu D. D. paskirta galutinė bausmė tapo lygi maksimaliai bausmei, paskirtai už sunkiausias veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ‑ 15 metų laisvės atėmimo. Abu teismai, nagrinėję baudžiamąsias bylas, atskirais nuosprendžiais paskirdami bausmes D. D., vertino tiek padarytų veikų aplinkybes, tiek jo asmenybės pavojingumą, tiek proceso trukmę, ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas skyrė bausmes, atitinkančias nurodyto BK straipsnio sankcijoje nustatytą minimalų bausmės dydį. Taigi, teismai, įvertinę visas aplinkybes, nelaikė D. D. tiek pavojingu visuomenei, kad skirti bausmės vidurkiui artimą ar jį atitinkančią bausmę, ar juo labiau maksimalią laisvės atėmimo bausmę, kas iš esmės buvo padaryta skundžiama nutartimi. Anot gynėjo, iš abiejų nuosprendžių motyvų dėl bausmių skyrimo akivaizdu, jog jei D. D. paskirtos bausmės būtų bendrinamos priimant nuosprendžius, bylas nagrinėję teismai jam būtų paskyrę ir subendrintą bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi paskirtosios bausmės dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo, jog, bendrinant kelis nuosprendžius, paskirta bausmė turi būti tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, o kelių atskirų nuosprendžių priėmimas negali būti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis.
6.3. Anot gynėjo, skundžiama nutartimi teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė savo griežtumu išsiskiria iš teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Teismų praktikoje, bendrinant bausmes, paskirtas už kelis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, paprastai, pritaikius bausmių dalinį sudėjimą, yra skiriamos galutinės subendrintos bausmės, neviršijančios BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto bausmės vidurkio ‑ 12 metų ir 6 mėnesių ar net mažesnės už jį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-165/2016, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-197/2018, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė). Tuo tarpu D. D. inkriminuotų veikų, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, aplinkybės, taip pat ir jo asmenybė, neleidžia spręsti apie tai, kad toks griežtas ir iš įprastos teisminės praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose akivaizdžiai išsiskiriantis bausmių subendrinimas, paskiriant D. D. itin griežtą galutinę bausmę, būtų būtinas ir adekvatus. Kaip minėta, gynybos įsitikinimu, jei galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių numatytomis bendrinimo taisyklėmis, būtų skirta vienu nuosprendžiu, ji būtų neabejotinai mažesnė nei nustatyta skundžiama nutartimi.
6.4. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje apskritai nebuvo vertintos nei įstatymų leidėjo įtvirtintos aplinkybės, nei teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bet kurią bausmę, taip pat ir subendrintą bausmę. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis yra visiškai nemotyvuota, joje nėra vertintos nei įstatymo, nei teismų praktikos aktualios nuostatos, nei šios bylos faktinės aplinkybės. Skundžiamojoje nutartyje nėra nei vieno motyvo, nei vieno argumento, kodėl teismas pasirinko pridėti tokią didelę bausmės dalį.
6.5. Gynėjas teigia, kad skundžiamą nutartį priėmė teisėjų kolegija, kurios nei vienas narys nebuvo teisėjas, nagrinėjęs baudžiamąsias bylas, kuriose D. D. buvo nuteistas. Tikėtina, jog nei vienas iš skundžiamą nutartį priėmusių teisėjų ir nesusipažino su baudžiamųjų bylų medžiaga, nesigilino į bylose nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmių skyrimui, nesigilino į teismų nuosprendžių motyvus dėl bausmių paskyrimo. Anot gynėjo, šiuo atveju bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra būtina įvertinti būtent tose bylose nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir bylas nagrinėjusių teismų motyvus dėl bausmių skyrimo. Abiejose baudžiamosiose bylose D. D. pripažino savo kaltę, teisme davė išsamius parodymus, gailėjosi. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-574/2018 tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendyje akcentuota, jog atsižvelgiant tiek į nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į kaltininko asmenybę, net ir minimali bausmė yra pakankamai griežta, kad būtų pasiekti visi bausmės tikslai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai (nusikaltimai padaryti 2011-2012 metais, o nuosprendis įsiteisėjo 2020 metais), teismas pripažino, jog procesas nebuvo organizuotas ir vykdomas tinkamai, buvo pažeista kaltinamųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, o kaltinamieji itin ilgą laiką buvo priversti gyventi teisinėje nežinioje. Nuteistasis D. D. itin ilgą laiką buvo kalinamas suėmime ‑ baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 jis buvo suimtas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 26 d., t. y. virš trijų metų, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-574/2018 jis buvo suimtas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., t. y. dar 8 mėnesius. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendyje konstatuota, jog bausmės tikslai D. D. atžvilgiu bus pasiekti bei teisingumo ir bausmės individualizavimo principai bus įgyvendinti skiriant D. D. minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Taigi, abiejose baudžiamosiose bylose teismai konstatavo, kad visi bausmės tikslai, teisingumo ir bausmės individualizavimo principai bus pilnai įgyvendinti paskyrus minimalias BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmes. Šie nuosprendžiai yra įsiteisėję, t. y. jais padarytos išvados yra galutinės. Kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, teisinę reikšmę turi ne tik nuosprendžio rezoliucinė, bet ir motyvuojančioji dalis.
6.6. Pasak gynėjo, šiuo atveju apygardos teismo teisėjai, kurie nebuvo įtraukti į bylas nagrinėjusių teismų sudėtį, kurie tikėtina nebuvo susipažinę su priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių motyvais ir baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę sprendžiant bausmių skyrimo klausimą, skundžiama visiškai nemotyvuota nutartimi iš esmės revizavo įsiteisėjusių teismų sprendimus dėl bausmių skyrimo D. D. ir iš esmės paneigė įsiteisėjusių teismų sprendimų, taip pat ir apeliacinio teismo nuosprendžio, išvadas dėl to, jog visi bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. D. minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Anot gynėjo, įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose išdėstytais motyvais ir išvadomis dėl bausmių skyrimo turėjo būti vadovaujamasi ir subendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, t. y. prie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, kuri būtų artima BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos bausmės minimumui arba neviršytų BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Šalies argumentai
6.7. Gynėjo nuomone, šiuo atveju D. D. teisinė padėtis buvo ženkliai pasunkinta vien tik dėl tos aplinkybės, jog priimant paskutinį nuosprendį pirmojoje instancijoje nebuvo įsiteisėjęs kitas nuosprendis, todėl bausmės tuo metu nebuvo bendrintos. Anot gynėjo, skundžiama Vilniaus apygardos teismo teisėjos nutartimi D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ 15 metų laisvės atėmimas, yra akivaizdžiai per griežta, priimta neatsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes. Gynėjo manymu, D. D. galutinė subendrinta bausmė skirtina ne didesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Atsiliepimas
7. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vida Dautartienė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo nuteistojo D. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties atmesti.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad nusikalstamos veikos, už kurias D. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais, buvo padarytos iki pirmojo nuosprendžio (2018 m. gegužės 7 d.), priėmimo, todėl teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.
7.2. Prokurorė sutinka su skundo argumentu, kad baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ‑ bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą ‑ dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (pvz., nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).
7.3. Nors skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dydį, neišdėstė motyvų, tačiau prokurorės vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su teismo nutarties dalimi, kuria prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (10 metų 3 mėnesiai) buvo pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalis – 4 metai ir 9 mėnesiai iš paskirtų 10 metų.
7.4. Prokurorė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistajam D. D. buvo subendrintos bausmės, paskirtos keliais nuosprendžiais, už kelių tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkių, padarymą. Nors D. D. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, tačiau praeityje buvo du kartus teistas (1998 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, Vokietijoje ‑ 2003 m. lapkričio 6 d.). Prokurorės manymu, teismo pasirinkta pridėtos bausmės dalis atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo D. D. asmenybės pavojingumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė BK 63 straipsnio taikymo nuostatas ar kasacinę praktiką. Teismas, tenkindamas teikimus dėl bausmių subendrinimo, skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad į nuteistojo D. D. nurodytas aplinkybes (kurios, beje, minimos ir pastarojo gynėjo skunde) buvo atsižvelgta teismams skiriant bausmes ir jos neturi papildomos įtakos bendrinant jau paskirtas bausmes ir pagrįstai akcentavo, jog aplinkybė, kad D. D. ilgą laiką praleido suėmime, taip pat negali turėti įtakos palankesniam bausmių bendrinimui, nes visas suėmime ir sulaikyme praleistas laikas yra įskaitomas į galutinę subendrintą bausmę. Taigi, visos nuteistojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės (tiek šeimyninės, tiek susijusios su kaltės pripažinimu bei proceso trukme) buvo nustatinėjamos ir analizuojamos priimant atskirus nuosprendžius bei turėjo reikšmės bausmių individualizavimui pagal abu nuosprendžius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas
8. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis BK 63 ir BK 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje subendrinus visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nuteistajam nustatoma galutinė bausmė.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Taigi, teismas nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Šiuo metu abu nuosprendžiai jau yra įsiteisėję, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai D. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Nusikalstamos veikos, už kurias D. D. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki pirmojo ‑ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi teismas bausmes, paskirtas minėtais nuosprendžiais, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
11. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu D. D. paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. pakeistu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ 15 metų laisvės atėmimas. Taigi skundžiamoje nutartyje teismas bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį ‑ dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
12. Nuteistojo gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais D. D. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinamos taikant nuostatas, kurios taip pat būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas. Baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę.
13. Gynėjo skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad apygardos teismas, subendrindamas bausmes, nenurodė savo sprendimo motyvų. Tačiau, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apygardos teismo pridėta bausmės dalis – 4 metai ir 9 mėnesiai iš paskirtų 10 metų – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir skundą nagrinėjantis teismas patikrina, ar nebuvo peržengtos diskrecijos ribos, t. y., ar teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta (ar per švelni). Skunde teisingai nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendyje pripažino, kad parinktam bausmės dydžiui be kita ko turėjo įtakos ir pernelyg ilga proceso trukmė. Taigi į šią aplinkybę atsižvelgtina ir skiriant galutinę subendrintą bausmę. Tačiau, kita vertus, analogiška ilgos proceso trukmės situacija kitoje byloje, kuri buvo užbaigta 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nekilo. Skiriant subendrintą bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad D. D. abiem nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinių medžiagų disponavimu labai dideliais kiekiais, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, truko gana ilgą laiko tarpą (2011-2012 m. ir 2017 m. balandžio-birželio mėn.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, konstatuota, kad D. D. veikė keliuose epizoduose, buvo vienas aktyviausių organizuotos grupės, kurios tikslas neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų bei užsiimti jų kontrabanda, narių. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas už vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, iš esmės analogiškus anksčiau padarytiems nusikaltimams – disponavimą labai dideliu kiekiu metamfetamino turint tikslą jį platinti bei neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad šie vėlesni nusikaltimai buvo padaryti 2017 m. balandžio-birželio laikotarpiu, kai dėl pirmųjų nusikaltimų (padarytų 2011-2012 m. laikotarpiu) baudžiamoji byla jau buvo perduota į teismą. Minėta aplinkybė, nepaisant teigiamo D. D. asmenybės charakterizavimo darbovietėje bei gyvenamojoje vietoje, nuteistąjį konsultavusios psichologės įvertinimo, taip pat aplinkybės, kad vienoje iš bylų D. D. kaltę pripažino, rodo pakankamai intensyvią bei sistemingą D. D. kriminalinę energiją. Todėl, atsižvelgiant į visus čia išdėstytus aspektus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas D. D. paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo D. D. gynėjo advokato L. Belevičiaus skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.