Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 5 metų 2 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, sąmoningai ir tikslingai atlieka veiksmus padedančius suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, stiprina apsauginius veiksnius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio (1 epizodas), 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktu subendrinta su bausme pagal BK 253 straipsnio1 dalį ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 16 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. D. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti materialaus pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad D. D. per bausmės atlikimo laikotarpį motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, sąmoningai ir tikslingai atlieka veiksmus padedančius suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, stiprina apsauginius veiksnius, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Šios, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau jos nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios ir sudarančios pagrindą spręsti, kad asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, aptariamas sekančiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. spalio 20 d. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įvertinti, per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo atlikti, net keturi vertinimai, kurie išliko stabiliai tokie patys be teigiamos dinamikos. Ir būtent šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje nėra nustatomas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir nėra nustatytos akivaizdžios pastangos mažinant riziką, kuri šiuo metu vertinama kaip vidutinė. Tokį teismo vertinimą, be kita ko pagrindžia ir tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebima gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, siejamas su elgesiu būnant laisvėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negebėjo atpažinti problemų bei stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros apribojimų pažeidimai), kurie daro neabejotiną įtaką nuteistojo D. D. nusikalstamo elgesio raiškai. Todėl tęsiant pataisos procesą struktūruotoje aplinkoje, aukščiau nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksmai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę, taip pat turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo), tačiau jie nėra laikytini išskirtiniais. Tokią išvadą teismas daro analizuojant laikotarpį, kada nuteistasis gyveno laisvėje, kurio metu nenustatyta, kad jis būtų susidūręs su specifinėmis problemomis gyvenamosios vietos, darbo ar socialinių santykių srityse. Todėl nemanytina, kad aukščiau nurodyti apsauginiai veiksniai, lygtinio paleidimo atveju, neabejotinai saugotų neteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Bylos duomenys atskleidžia ir tai, kad nuosekliu teigiamu elgesiu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nepasižymėjo, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net aštuonis kartus buvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nuteistasis padarė 2022 m. birželio 16 d., tai yra jau praėjus ilgam laikui nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir nuteistajam būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, kas nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenybę, nelinkusią laikytis jam taikomų draudimų ir priežiūros reikalavimų. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas devynis kartus, tačiau tik paskutiniai du iš jų yra gauti po paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, dėl ko negalima spręsti, kad nuteistasis jau ilgą laiką pasižymi nuosekliu ir teigiamu elgesiu, kuris atspindėtų jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. D. neatliktos bausmės dalis (5 metai 2 mėnesiai 16 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas, jį įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, kol kas tik trumpą laiką stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, kuri šiuo metu dar nėra įtikinanti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl ko lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu netaikomas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam D. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.