Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. U. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Be to, A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis neteisėtai – neturėdamas leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai – neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. kovo 12 d. A. U.buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad pablogėjo jo sveikata, reikalinga operacija, tačiau reikiamo gydymo jis negauna. A. U. nuomone, užsitęsęs bylos nagrinėjimas ir jo laikymas suėmime nėra pateisinami nei Lietuvos įstatymų, nei Žmogaus teisių požiūriu. Ilgalaikis jo izoliavimas nuo visuomenės daro didelę žalą jam bei jo šeimai. Kaltinamasis nurodo, jog turi dvi dukras, tėvus, kuriais turi rūpintis. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo būtų priimtas į darbą. Iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje. Taip pat nurodo, kad tėvai galėtų sumokėti užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo A. U. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. U. skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kitų kaltinamųjų parodymai, slapto sekimo, kratų, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos protokolai, specialistų išvados, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės pateikta medžiaga, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis skunde neigia savo kaltę, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaip jau buvo minėta, įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

A. U. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. U. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo / kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis), o baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad A. U. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo oficialiai nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, be to jis praeityje buvo teistas. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nepaneigia A. U. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori rūpintis savo dukroms ir tėvais bei būdamas laivėje turi galimybę įsidarbinti. Aplinkybė, kad kaltinamojo tėvai galėtų įmokėti užstatą, taip pat nešalina šio suėmimo taikymo pagrindo.

Kaltinamasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pablogėjo jo sveikata, reikalinga operacija, tačiau reikiamo gydymo jis negauna. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad būnant suimtu, esant būtinybei, jam nėra suteikiama ar negali būti suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam A. U. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. U., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, galimai padarytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, jos nebuvo atsitiktinės, buvo gerai iš anskto suplanuotos, turi konspiratyvų pobūdį, o bylos faktiniai duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad lėšos, gautos iš nusikalstamos veiklos galimai buvo vienu iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Be to, kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje, A. U. praeityje buvo teistas, iki sulaikymo nedirbo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. U. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Apeliacinio teismo išvadų nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Kaltinamasis teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė - suėmimas jam taikoma ilgą laiką. Ši kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. U. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. U., pobūdį, sunkumą ir kiekį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas A. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. U. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.