Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį A. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Iš A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1 868,54 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotos grupės sudėtyje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas įgijo, laikė ir gabeno, taip pat neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

2. 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntos kontrabandą į (duomenys neskelbtini) kurjerio A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) pagalba. Susitikimų su A. S., vykusių 2011 m. lapkričio 3 d., apie 15.30 val. ir 17.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste ir kelyje (duomenys neskelbtini), metu E. N. susitarė su A. S., jog šis vykdys psichotropinių medžiagų kontrabandą į (duomenys neskelbtini). Po ko 2011 m. lapkričio 3 d., apie 19.00 val., susitikimo (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos centro „M.“ metu, E. N. susitarė su D. D., jog pastarasis parūpins labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino E. N. ir D. B. organizuojamai kontrabandai į (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 3 d. E. N., patvirtinęs D. B., kad D. D. sutiko parūpinti minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, susitarė su D. B., kad šis grįš iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką padėti parengti psichotropines medžiagas kontrabandos vykdymui. Po ko, D. B. grįžus iš (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 7 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), D. D., E. N. ir D. B. susitiko planuojamai kurjerio A. S. pagalba (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai aptarti. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip šio mėnesio 8 dieną, Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje E. N. kartu su D. B. įsigijo nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą ir 2011 m. lapkričio 8 d., apie 18.00 val., E. N. ir E. N. (buvusi (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu pradėjo įrenginėti šiame lagamine slėptuvę, skirtą paslėpti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas, nepateikiant muitinės kontrolei bei išvengiant muitinės kontrolės neturint leidimo, išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. E. N., kartu su D. B. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip lapkričio 9 d., iš D. D. Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino ir atgabeno šias medžiagas į E. N. ir E. N. gyvenamąją vietą – adresu (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d., 19.40 val., iki 2011 m. lapkričio 10 d., 18.00 val., E. N., D. B., E. N. (buvusi (duomenys neskelbtini)) minėtas medžiagas supakavo į nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą su įrengta slėptuve, kurį Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, vykdydami procesines prievartos priemones, pažymėjo identifikaciniu numeriu 4411. 2011 m. lapkričio 10 d., apie 18.20 val., labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paruoštų kontrabandos būdu gabenimui į (duomenys neskelbtini) – supakuotų į lagaminą, E. N. ir D. B. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabeno iš E. N. ir E. N. gyvenamosios vietos – adresu (duomenys neskelbtini), ir gabeno iki A. S. gyvenamosios vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur šiame bute 2011 m. lapkričio 10 d., apie 20.00 val., perdavė A. S.. A. S., minėtu būdu įgijęs psichotropines medžiagas, jas tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2011 m. lapkričio 12 d., po to, vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, nugabeno į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdamas numatytu maršrutu – įsigijęs bilietą (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 12 d., apie 17.30 val., minėtą lagaminą su savimi tarptautiniu „Ecolines“ autobusu Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančiu iš Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), centrinę stotį ,,F.“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas leidimo, išgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2011 m. lapkričio 12 d., apie 18.20 val., kirsdamas tarptautinį (duomenys neskelbtini) pasienio punktą (kelyje (duomenys neskelbtini)) ir gabeno per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d., apie 6.35 val., iš (duomenys neskelbtini) kryptimi vykstantį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė ir kontrolės aikštelėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vykdant kontroliuojamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai patikrino minėtu tarptautiniu „Ecolines“ autobusu vykusį A. S. ir jo vežamą bagažą, tačiau labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, supakuotų į lagaminą su įrengta slėptuve – lagamino dvigubu dugnu, nesurado. D. B., vykdant išankstinį susitarimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, esančioje geležinkelio stotyje laukiant A. S. atvežančio lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, A. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino (jis apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo), gabeno per (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) teritorijas, E. N. ir D. B. nurodytu maršrutu, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš (duomenys neskelbtini) miesto ir vykstančiame iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurie rado ir paėmė A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vežtą lagaminą, kuriame buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti teismo paskirtą bausmę.

Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, kas lėmė nepagrįstą sprendimą dėl jo kaltės. Apeliantas sutinka, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. Neginčija, kad jis (duomenys neskelbtini) iš D. B. paėmė lagaminą su psichotropinėmis medžiagomis (labai dideliu jų kiekiu), kelias dienas laikė ir po to gabeno per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas. Tačiau, byloje surinkti išskirtinai netiesioginiai įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, bet ne kategorišką išvadą, kad apeliantas žinojo, ką gabena D. B. jam perduotame lagamine. Apie rengiamą psichotropinių medžiagų kontrabandą aiškiai žinojo tik ją organizavę ir įvykdę E. N. su D. B..

Apelianto vertinimu, iš nuosprendyje cituotų metamfetamino pakavimo metu 2011 m. lapkričio 9 d. E. N. pasakytų žodžių, kad „šiandien nieko nepadarysim mes <...> nes reikia važiuoti, pravažiuosim pro šitą tą lokį, pasakyt, kad rytoj vakare atvešim ir viskas“ (2012 m. kovo 26 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, t. 2, b. l. 195–200), akivaizdu yra tik tiek, kad jis ruošiasi rytoj kažką kažkam atvežti. Iš bylos duomenų žinoma, kad 2011 m. lapkričio 10 d. E. N. su D. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir perdavė apeliantui lagaminą su paslėptu metamfetaminu. Tačiau kaip teismas padarė išvadą, kad E. N. informavo apeliantą apie metamfetamino krovinį, lieka neaišku. Teismas kitame nuosprendžio sakinyje jau paneigia savo paties išvadą, kad jau nebe 2011 m. lapkričio 9 d., bet lapkričio 3 d. apeliantas sužinojo, ką jam reikės vežti. Pasak apelianto, šią naują išvadą teismas daro nebe iš E. N. 2011 m. lapkričio 9 d. ištartų žodžių, bet išanalizavęs D. B. ir E. N. susirašinėjimą tarpusavyje, jų pokalbių turinį, ir vėliau, jau gabenimo metu, apelianto gautas ir jo parašytas žinutes (t. 2, b. l. 13–17). Pasak teismo: „Tokių žinučių turinys teismui leidžia spręsti, kad iki lagamino perdavimo A. S., su pastaruoju buvo aptarti būtent psichotropinės medžiagos gabenimo klausimai, be kita ko ir tai, kokia turėtų būti jo pozicija tuo atveju, jeigu jis būtų sulaikytas kelionės metu“. Apeliantas su šiuo įrodymų vertinimu nesutinka. Iš aptartų žinučių galima daryti prielaidą, kad jam galimai buvo žinoma, kad vežamame lagamine yra koks nors uždraustas apyvartoje daiktas (pvz., spiritas, naminė degtinė, cigaretės, nedidelis kiekis „žolės“ savam vartojimui ar ginklas). Visais šiais atvejais D. B. ir nuteistojo A. S. bendravimo žinutėmis turinys būtų analogiškas. Iš jo negalima spręsti, ar lagaminą vežantis asmuo tikrai žino, ką gabena. Pasak apelianto teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas išankstiniu teismo žinojimu, kad buvo gabenamas būtent metamfetaminas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog „Pagal (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų perduotus D. B. komunikacijos telefonu sekimo duomenis, D. B. gavo tokias A. S. žinutes „ką tik išlipau, eisiu kasos žiūrėt“, „nusipirkau“, „jau judu“ (t. 2, b. l. 83–85). Pasak teismo, tai rodo, jog buvo gabenamas D. B. ir E. N. itin svarbus krovinys, o aplinkybė, kad A. S. nuolatos informavo apie savo buvimo vietą reiškia, kad šią informaciją jis žinojo. Tačiau, pasak apelianto, šis žinučių turinys nepagrindžią, kad lagamino turinys buvo žinomas ir A. S.. Jis D. B. informuoja apie savo judėjimą pastarojo paprašytas, be to, jam žinoma, kad D. B. žada jį pasitikti, todėl logiška, kad šis domėjosi nuteistojo buvimo vieta, juolab, kad žinutės buvo rašytos iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, kur iki (duomenys neskelbtini) A. S. buvo likusi tik trumpa kelionė traukiniu. Be to, A. S. traukinyje sulaikę (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai savo ataskaitoje nurodė, kad sulaikymo metu jis elgėsi labai ramiai, paklaustas patvirtino, jog lagaminas priklauso būtent jam. Todėl neįtikinama, kad apeliantas taip elgtųsi žinodamas, kad savo lagamine gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Aplinkybę, kad apie lagamino turinį žinojo tik N. N. ir D. B., patvirtina ir tai, kad kilus įtarimui dėl apelianto sulaikymo, pastarieji kalba apie pėdsakų sunaikinimą, nuogąstauja, kad „neskiltų lokys“. Tai, kad apeliantas savo pirminiuose parodymuose nuslėpė tiesą ir sugalvojo versiją, kurioje nepaminėjo nei E. N., nei D. B., priešingai nei skundžiamame nuosprendyje argumentavo teismas, apelianto kaltės taip pat neįrodo. Motyvai nesakyti tiesos galėjo būti įvairūs, pvz., noras neišduoti draugo E. N., baimė dėl galimo D. B. keršto ir t. t.

Nuteistieji E. N. ir D. B., apklausti tiek pagrindinėje, tiek ir šioje byloje, niekada nebuvo nurodę, kad apeliantas žinojo ar kad jam buvo atskleistas tikrasis kelionės tikslas. Teismas nuosprendyje daro priešingą išvadą ir nurodo, kad ,,A. S. buvo pasirinktas kaip psichotropinės medžiagos gabentojas dėl to, jog jau anksčiau yra tą daręs (D. B. žinutė „su lokiu gal pabandyti, kaip anksčiau mes darėm“). Be to, pasak teismo, „lagaminas buvo ruošiamas ir pildomas psichotropinėmis medžiagomis dvi dienas, ir tik po jis buvo perduotas A. S.. Pats perdavimo procesas užtruko neįprastai ilgai, todėl, įvertinus prieš tai buvusį tarimąsi su A. S., ši aplinkybė reiškia, kad buvo derinami lagamino ir jame buvusio metamfetamino gabenimo niuansai.“ Pasak apelianto, tokius teismo samprotavimus galima vertinti tik kaip prielaidą. Byloje visiškai nėra jokių duomenų apie tai, ką E. N. ir D. B. darė su „lokiu anksčiau“, byloje net nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad „lokys“ – tai apeliantas, o ne bendras konspiracinis žodis reiškiantis kurjerį. Tas pats pasakytina ir apie „neįprastai ilgai“ užtrukusį lagamino perdavimo procesą. Nėra aišku, kodėl teismas sprendė, kad per E. N. ir D. B. vizitą pas apeliantą tikrai „buvo derinami lagamino ir jame buvusio metamfetamino gabenimo niuansai“, o ne, pavyzdžiui, vakarieniaujama ar pan. Byloje yra nustatyta, kad E. N. ir apeliantas yra geri pažįstami.

Pasak apelianto, teismas skundžiamame nuosprendyje ne kartą tvirtino, kad „A. S. žinojo apie lagamine paslėptą metamfetaminą“, „A. S. neabejotinai žinojo, kokias medžiagas gabena“, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje jau kitaip sprendžia ir nurodo negalintis konstatuoti „jog kaltinamasis žinojo, kokią konkrečią narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį jis gabena bei koks yra gabenamos medžiagos bent apytikslis kiekis“, kas dar kartą patvirtina skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą. Dėl šios priežasties apelianto padarytą veiką teismas kvalifikuoja nebe pagal kaltinime nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalį, bet pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendžio argumentacija, jog „nekyla abejonių, kad A. S. suprato, jog jame esančios psichotropinės medžiagos bus platinamos ir to norėjo, nes pagrindinis tikslas buvo šias medžiagas parduoti (taip pat ir per A. B.). Tokia išvada daroma, be kita ko, atsižvelgiant ir į gabentų psichotropinių medžiagų kiekį, vežimo į kitą valstybę faktą ir kitas aplinkybes“. Taigi pirmosios instancijos teismas dar kartą keičia savo paties nuomonę dėl nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, tik šiuo atveju ne dėl medžiagos rūšies, bet dėl jos kiekio, kurį tikslo platinti kontekste vėl vertina kaip didelį ar labai didelį.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad kontrabanda gabentos psichotropinės medžiagos didelis kiekis patvirtina tikslą jį platinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad tokį tikslą turėjo tik E. N. su D. B., nes jie įgijo, supakavo ir paslėpė lagamine narkotines medžiagas. Tuo tarpu nuteistasis žinojo tik tiek, kad jam D. B. perduotą lagaminą (duomenys neskelbtini) turės gražinti tam pačiam D. B.. Šią aplinkybę nuosprendyje konstatavo ir pats teismas. Teismas taip pat sprendė negalintis nustatyti „jog kaltinamasis žinojo, kokią konkrečią narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį jis gabena bei koks yra gabenamos medžiagos bent apytikslis kiekis“. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo apeliantą nuteisti už disponavimą psichotropine medžiaga su tikslu ją platinti.

3.1. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nors jį išteisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tačiau pažeidė BPK 255 straipsnį neinformuodamas proceso dalyvių apie kaltinimo pakeitimą. Teismas pranešė dėl galimybės nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 3 d., tačiau apie tai, kad veika gali būti papildomai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį – ne. Nors šios veikos ir panašios, tačiau tiek teisine prasme (antroji yra sunkesnė), tiek faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos. Šiuo atveju buvo pažeista apelianto teisė gintis nuo naujų kaltinimų, ir todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

3.2. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas ir jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Kadangi, pasak apelianto, už veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje teismas jį nuteisė neteisėtai, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas, kas eliminuoja galimybę taikyti sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, veikos padarymą organizuota grupe.

3.2.1. Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad teisminis nagrinėjimas šioje byloje užtruko būtent dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, t. y. dėl nuteistojo išvykimo į kitą valstybę, dėl to, kad Europos tyrimo orderio pagrindu buvo mėginama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau tai padaryti jis atsisakė. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad procesas užtruko dėl to, kad jis kitoje valstybėje buvo suimtas, nuteistas ir atliko bausmę, dėl ko neturėjo galimybės toliau dalyvauti tiek pagrindinės, tiek ir šios bylos nagrinėjimą. Apeliantas nėra atsakingas už tai, kad asmens perdavimo procedūros ilgai trunka. Be to, (duomenys neskelbtini) atsisakė jį perduoti Lietuvai dėl neteisėtų veiksmų, kurių valstybė imasi nuteistųjų atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad teisiamojo dalyvavimas procese nuotoliniu būdu yra jo teisė, bet ne pareiga,

3.2.2. Galiausiai, priežastys, dėl kurių užtruko procesas pagrindinėje byloje, atsirado ir nebuvo valstybės pašalintos dar iki jo išvykimo į užsienį 2017 metais. Priemonės, kurių pagrindinėje byloje buvo imtasi tam, kad procesas vyktų kuo greičiau, apelianto teigimu nebuvo pakankamos. Nors baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, visgi šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę labiau įtakojo ne šios aplinkybės ar nuteistųjų elgesys, leidžiantis teigti proceso vilkinimą, tačiau kitos priežastys. Pirmosios instancijos teisme buvo suplanuota daugiau kaip septyniasdešimt posėdžių, tačiau daugiau kaip keturiasdešimt iš jų neįvyko dėl bylą nagrinėjančių teisėjų, nuteistųjų ir jų gynėjų ligos, taip pat dėl bylą nagrinėjančių teisėjų ir advokatų užimtumo kitose bylose. Dėl pasikartojančių atidėjimų ir dėl gynėjų bei teisėjų kolegijos narių užimtumo kitose bylose ar atostogų, byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti tik 2014 m. vasario 24 d., t. y. praėjus beveik pusmečiui nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme. Be to, nors ir dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teisme net tris kartus buvo keičiami bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, įskaitant pirmininką. Dėl to ši baudžiamoji byla tris kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo, be to, kiekvieną kartą teko iš naujo derinti posėdžių datas. Dar daugiau, 2014 m. balandžio 4 d. teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista ir byla pradėta nagrinėti iš naujo nustačius, kad dar 2013 m. rugsėjo 3 d. paskirtas teisėjų kolegijos narys šioje byloje sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kai kuriais atvejais gynėjų, teisėjų kolegijos narių užimtumas ar atostogos lėmė dviejų-trejų mėnesių pertraukas tarp posėdžių. Apelianto vertinimu, aptarti argumentai sudaro pagrindą sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė bylą nagrinėti, prokuroras prašė apeliacinį procesą nutraukti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nuteistojo A. S. atžvilgiu nutraukiamas.

5. Pagal BPK 438 straipsnio 1 dalį nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. BPK 438 straipsnio 2 dalis numato, kad jei šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.

6. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta BPK 246 straipsnio 1 dalies, 433, 434 straipsnių tvarka nedalyvaujant nuteistajam A. S. (t. 8, b. l. 165-170). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. S. buvo įteiktas 2024 m. vasario 13 d. (t. 9, b. l. 170-177). 2024 m. kovo 13 d. raštu (Vilniaus apygardos teisme gautu 2024 m. kovo 26 d.) nuteistasis padavė apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 184-193).

7. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2024 m. rugsėjo 17 d. (t. 9, b. l. 197-198). 2024 m rugsėjo 10 d. buvo gautas A. S. gynėjo prašymas posėdį organizuoti nuotoliniu būdu (t. 9, b. l. 206), motyvuojant tuo, jog nuteistasis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir, pasak gynėjo, pasibaigus galioti asmens dokumentui jis per Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) negali gauti naujo. Teismas 2024 rugsėjo 17 d. posėdyje prašymo bylą nagrinėti nuotoliniu būdu netenkino ir įpareigojo nuteistąjį kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą dėl laikino atvykimo dokumento išdavimo, ir iškilus kliūtims, raštu nurodyti priežastis. Tokiu atveju teismas pats imtųsi priemonių pašalinti galimas kliūtis, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2024 m. spalio 24 d. (t. 9, b. l. 208-210). Apie posėdį nuteistasis buvo informuotas elektroniniu paštu (t. 9, b. l. 212-213, 219), taip pat teismo posėdžio sekretorės telefonu (2024 m. spalio 24 d. telefonograma) ir per gynėją (kaip 2024 m. rugsėjo 17 d. posėdyje nurodė A. S. advokatas Sergejus Milovas).

8. Į 2024 m. spalio 24 d. posėdį A. S. neatvyko, ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Bylos duomenimis, A. S. šiuo metu yra laisvėje (t. 8, b. l. 34; t. 9, b. l. 206).

9. BPK 438 straipsnio 2 dalis numato proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles, kai nuteistasis, kurio byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, pasinaudojęs BPK 438 straipsnio 1 dalyje numatyta teise apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir toliau nedalyvauja baudžiamajame procese ir neatvyksta į apeliacinės instancijos teismą. Pagal BPK 438 straipsnio 2 dalį, jei skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali: 1) nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba 2) apeliacinį procesą nutraukti.

10. Šių nuostatų kontekste pabrėžtina, kad BPK 438 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, suteikianti nuteistajam teisę skųsti teismo nuosprendį net ir praėjus įprastam dvidešimties dienų terminui (BPK 313 straipsnis), yra speciali procesinė garantija, kartu suteikianti nuteistajam teisę dalyvauti rungtyniškame teismo procese, pačiam betarpiškai dalyvauti ištiriant byloje surinktus įrodymus, pasisakant dėl jų ir pan. Ši teisė nesuteikia nuteistajam privilegijos piktnaudžiauti procesu ir skųsti teismo sprendimą slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo ir toliau vengiant atvykti į teismo posėdį. Toks aiškinimas išplaukia tiek iš visos nuteistajam suteikiamų procesinių garantijų, numatytų BPK XXXII skyriaus „Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant“ visumos, tiek iš BPK 438 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad nuteistasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, kartu pareikšdamas, kad jis dalyvaus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios nuostatos turinys, turint omenyje, kad ji buvo numatyta dar iki įstatyme atsiradusių galimybių kaltinamajam dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nesuteikia galimybės nuteistajam tikėtis, kad apeliacinis procesas visais atvejais bus tęsiamas ir jo apeliacinis skundas bus nagrinėjamas net ir tuomet, jei nuteistasis, slapstydamasis nuo teismo, pareikš prašymą procese dalyvauti nuotoliniu būdu.

11. Iš pirmiau nurodytų proceso aplinkybių visumos matyti, kad nuteistasis A. S., pasinaudojęs BPK 438 straipsnio 1 dalyje numatyta teise apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, toliau vengia proceso ir jo suėmimo, vengia sugrįžti į Lietuvos Respubliką, o apeliacijos teise naudojasi siekdamas išvengti atsakomybės, t. y. neketindamas dalyvauti procese. Teisėjų kolegija, nematydama pagrindo tikėtis, jog A. S. ateityje atvyks į bylos nagrinėjimą, taip pat neįžvelgdama jokių esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar pagrindo išvadoms, kad kaltinamojo nedalyvavimas pirmosios instancijos teisme galėjo lemti aiškiai neteisingo nuosprendžio priėmimą, neįžvelgia jokio pagrindo tęsti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas A. S. atžvilgiu nutraukiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą A. S. atžvilgiu nutraukti.