Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. E. (S. E.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 93-46 netaikyti nuteistajam S. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. E. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi, 5 metams laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 29 d., pabaiga – 2022 m. sausio 11 d. Neatlikta bausmės dalis –10 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis S. E. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o teismo nutartyje analizuotos aplinkybės, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. E. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti S. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo prašymą įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo prašymą paleisti lygtinai iš įkalinimo įstaigos.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. E. yra faktiškai atlikęs įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas taip pat nebuvo, palaiko socialiai reikšmingus ryšius su dukra, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, baustas nebuvo, išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. Nuteistasis skunde nurodė, kad teismo reikalavimai, jog jis ne tik gali, bet ir privalo mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pertekliniai ir nepagrįsti, nes pagal Komisijos nutarimą, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, rizika išliko tokia pati –17 balų, kas reiškia, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nebemažėja ir jis pats jų niekaip negali sumažinti. Atsakant į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje ir konstatuota, jog nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, rizika išliko tokia pati –17 balų, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje iš visų šių 17 balų, išskirta 5 balai, sudarantys statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, kurie, priešingai nei teigiama skunde, yra kintantys ir, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos procese, gali kisti.

10. Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo nutartyje konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo S. E. pakartotinio nusikalstamumo riziką: socialinės grupės įtaka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis S. E. teisės pažeidimus darė siekdamas tiesioginio atlygio, teigia gailintis dėl savo veiksmų, tačiau kaltės nepripažino, nusikaltimo padarymo metu buvo įtakojamas bendrininkų grupės. Jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, neįvardija jokių didesnių problemų, savo asmenybe yra patenkintas, iš esmės nieko nenorėtų keisti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu S. E. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymus, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste svarbus faktorius, kad teisme S. E. kaltės nepripažino, o jo vertinimo pataisos įstaigoje metu pozicija iš esmės nesikeitė, nes jis savo vaidmenį dėl nusikaltimų linkęs menkinti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

12. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį, kad įkalinimo įstaigoje jis praktiškai negali būti skatinamas dėl kalbos barjero, nes lietuvių kalba nekalba, todėl nepakankamai aktyviai dalyvauja renginiuose, už ką ir skiriami paskatinimai. Su tokiai teiginiais negalima sutikti, nes pataisos įstaigoje vertinamas išimtinai tik nuteistojo elgesys, o ne jo kalbos žinios. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, jog jis negali atsiriboti nuo neigiamai jį veikiančių žmonių, nes tenka būti kartu su kitais nuteistaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje socialinėje grupėje, net ir pataisos namuose, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo mąstymo ir elgesio modelį.

13. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog S. E. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją S. E. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. E. (S. E.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.