Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. gynėjo advokato G. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 189(1) straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu skirta bausmė pakeista bei perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiai.

Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2027 m. spalio 10 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nėra reikšmingų šiuo metu esančios žalos rizikos požymių. Komisija teigiamai vertina nuteistojo teigiamus pokyčius ir vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, stebimas kai kurių kriminogeninių veiksnių valdymas: neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas, 2023 m. balandžio 19 d. nuteistajam pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dirbantis, įgijo profesiją, santykiai su partnere geri, patvirtinta gyvenamos vietos galimybė po paleidimo, reguliariai vyksta savaitgaliais 2 parom į namus. Nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Komisija įvertino mąstymo ir elgesio, intervencinių programų ir psichologinių konsultacijų nelankymas, motyvuojant darbu už įkalinimo įstaigos ribų, nuostatų srityje išlikusį problematiškumą, nėra realios darbo vietos po paleidimo ir pagal „OASys“ pakartotinio vertinimą išlieka vidutinė rizika. Komisijos nuomone, nuteistasis šiuo metu dar nėra išnaudojęs visų galimybių socialiai reabilituotis, yra dar nevisiškai pasiruošęs integracijai į visuomenę, gyvenimui laisvėje ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu bei socialinio tyrimo išvada, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, keturis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir turės darbą, jam nuo 2024 m. balandžio 13 d. suteikta teisė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, įgijo vairuotojo profesinę kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad E. N. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau drausminės nuobaudos neskirtos, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką E. N. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2020 m. liepos 29 d., nesumažėjo. Taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (kriminalinė istorija (3 teistumai), dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis; dabartiniai teisės pažeidimai yra sunkesni palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (praeityje fiksuoti nestabilaus darbo laikotarpiai); ryšiai (apsunkinti santykiai su broliu, santykiai su partneriu tiesiogiai susiję su nusikalstamumu); gyvenimo stilius ir draugai (dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje); emocinė gerovė (būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas); mąstymas ir elgesys (negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžiai, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas); nuostatos (būdingas nusikalstamo elgesio pasiteisinimo, neutralizavimas, būdingas neigiamos). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą labai didelių kiekių psichotropinių medžiagų, kurias neteisėtai kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pargabenus turėjo tikslą jas neteisėtai platinti. Šią nusikalstamą veiką vykdė organizuotame nusikalstamame susivienijime. Nuteistasis anksčiau teismo ne kartą teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog neturi finansinių sunkumų, neturi įsiskolinimų. Visada pragyveno iš atlyginimo už atliktą darbą, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ne dirbo neoficialiai. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis yra nuteistas už tai, kad gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą patenkinti savo finansinius poreikius. Taigi, galima teigti, jog nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį teisėtais būdais (dirbo nelegaliai, 2020 m. balandžio 29 d. teismo duomenim nurodyta, jog buvo bedarbis, buvo registruotas Darbo biržoje), šiuo metu laisvėje dirbantis, lėšų valdymo ir pajamos srityje stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas. Tačiau, net suvaldžius kai kuriuos dinaminius kriminogeninius poreikius, jie ir toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais. Be to, struktūruotoje laisvės atėmimo vietų aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad paleidimo į laisvę atveju, šie poreikiai turi būti toliau valdomi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnio vertinimo metu nusikaltimą neigia, kaip ir neigia lyderystę bei kriminalines kompanijas. Pats nuteistasis aiškina, kad net nepažįsta žmonių, kurie dalyvavo nusikaltime, išskyrus žmoną. Pokalbio metu nuteistasis save įvardijo, kaip esantį pasikeitimo proceso išlaikymo stadijoje, teigė, jog yra visiškai atsiribojęs nuo asmenų, susijusių su kriminaline veikla. Pakartotinio vertinimo metu nuteistasis išsakė motyvaciją gyventi laikantis įstatymų, lankyti programos užsiėmimus ir įsitraukti į užduotis. Vis dėlto, kalbėdamas apie savo teistumus, akcentuoja išorines patiriamų problemų priežastis, išsako daug kritikos teisėsaugai, yra gynybiškas, kalbėdamas apie vidines problemas. Galima daryti išvadą, kad iš dalies kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, tačiau dėl kategoriškai neigiamų jam nusikalstamų veikų bei vengimo atskleisti jį neigiamai galini charakterizuoti informaciją, kas apsunkina kontaktą ir neleidžia analizuoti esamų problemų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išryškėja nuteistojo savybė užtvindyti pašnekovą gausiu susipynusiomis detalėmis perkrautu žodžių srautu, tokiu būdu siekiant išreikšti save, savo situacijos svarbą. Kalbos turinyje ir pateikimo formoje galima stebėti tendenciją pervertinti tam tikrų (net ir neutralių) aplinkos signalų grėsmę, atrandant neįprastus jų tarpusavio ryšius ir suteiki tą pačią priešišką prasmę. Nuteistasis teigia, jog pats problemų neturi, neigia savo atsakomybę dėl esamos situacijos, nepripažįsta įvykdytų nusikalstamų veikų. Psichologo konsultacijos, skirtos analizuoti nusikalstamo elgesio patirtį metu, nusikalstamo elgesio nepripažįsta, savo nekaltumą siekė įrodyti aukštesnės instancijos teismuose. Problemų priežastis įžvelgia kituose asmenyse ar aplinkybėse (rizikingoje draugijoje, konkrečiuose teisėsaugos pareigūnuose), tai trukdo problemas spręsti iš esmės. Psichologo konsultacijų, skirtų lavinti nuteistojo gebėjimus atpažinti problemas, problemų atpažinimo įgūdžius metu, lankė noriai, tačiau vedinas daugiau išorinės motyvacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu nuteistojo vidinė motyvacija nukreipta į jam emociškai reikšmingus įvykius (prisimena įvykusių teismų procesus, žmonos sveikatos problemas), jam sunku susikoncentruoti ties kitomis temomis, konsultacijų tikslą suvokia kaip emocinę ventiliaciją. Nuteistasis vengia atskleisti jį neigiamai galinčią charakterizuoti informaciją, kas apsunkina kontaktą ir neleidžia analizuoti esamų problemų. Nors nuteistasis supranta ir veikia įvertindamas nenusikalstamų savo veiksmų pasekmes, tačiau praeityje neteisėtais būdais siekė finansinės naudos, ignoruodamas galimas pasekmes sau ir kitiems. Stebima tendencija aplinką traktuoti kaip asmeninių tikslų įgyvendinimo, savų poreikių patenkinimo terpę, vis tik nuteistasis neturi ryškesnių sunkumų suprantant ir atliepiant aplinkinių jausmus, skirtingus požiūrius, jam asmeniškai mažai svarbių aktualijų fone. Nuteistasis geba įžvelgti sudėtingas reiškinių prasmes ir jų tarpusavio ryšius, tačiau interpretacijos ne visuomet teisingos. Atmetant problematiškąsias savo asmenybės puses prarandama galimybė mokytis iš klaidų, praplėsti požiūrį. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis išreiškia neigiamą požiūrį į nusikaltimus, susijusius su smurtu, tačiau su finansine nauda susijusių nusikaltimų vertinimas - dviprasmiškas. Išsako daug nepasitenkinimo teisine sistema. Teigia, jog yra neteisingai kaltinamas, reiškia pyktį dėl netinkamo nusikaltimo tyrimo, bylos nagrinėjimo. Susidūręs su teisėsauga, nelinkęs bendradarbiauti. Linkęs geriau prisiimti svetimus nusikaltimus, nei išduoti tikruosius kaltininkus, teigdamas, jog aiškintis nusikaltimus yra pareigūnų darbas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. N. gynėjo advokato G. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. N. gynėjo advokato G. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.