Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad dalyvavo E. N., D. D. ir R. J. nuo 2011 m. rugpjūčio – spalio mėn. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą.

Be to, V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį.

Be to, V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad turėdamas tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, organizavo žinomai suklastotų dokumentų parengimą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. balandžio 18 d. V. G. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skunde V. G. atkreipia dėmesį į tai, kad suėmime jis laikomas 33 mėnesius, labai blogomis, kankinančiomis sąlygomis. Jis serga širdies ligomis, turi aukštą kraujo spaudimą, suprastėjo regėjimas, klausa, pastoviai geria vaistus. Kaltinamasis nurodo, jog turi šeimą, mažametį sūnų. Draugė prarado darbą, svarsto galimybę išvykti į užsienį. Pablogėjo motinos sveikata, nėra kam ja pasirūpinti.

Kaltinamasis tvirtina, jog būdamas laisvėje nebėgs nuo teismo ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. G. prašo jo skundą patenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamųjų E. V., G. S. parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką, daiktų apžiūros, operatyvinio sekimo ir veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai ir jų priedai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas pažymi, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai vertinami, kaltinamojo veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai sprendžiami bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, dėl to kaltinamojo skundo argumentai dėl jo kaltės bei įrodymų vertinimo, nenagrinėjami.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

V. G. yra kaltinamas galimai padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose - būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad V. G. kaltinamas padaręs bei pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad V. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, tačiau yra nevedęs. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis yra susaistytas itin tvirtais ryšiais su gyvenamąją aplinka. V. G. praeityje teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės V. G. charakterizuoja kaip linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus, daryti nusikaltimus. Be to, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, darytina išvada, jog V. G. turi ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo nepaneigia kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam V. G. taip pat pagrįstai nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki kaltinamųjų sulaikymo buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių parodymai, taip pat užfiksuota, kad darant kratą V. G. brolio ir motinos gyvenamojoje vietoje, per įvairius asmenis kaltinamasis davė nurodymus dėl tyrimui reikšmingų daiktų sunaikinimo bei pats ilgą laiką neįsileido pareigūnų į butą, kuriame turėjo būti atlikta krata. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad būdamas laisvėje V. G. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti proceso dalyvius, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam V. G. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu ir pasikėsinimu padaryti kaltinamas V. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, buvo gerai iš anksto suplanuotos ir organizuotos, padarytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. Kaip jau buvo minėta, V. G. praeityje buvo teistas. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad V. G. lėšų pragyvenimui galimai gaudavo ir iš nusikalstamos veikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. G., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nustatytų suėmimo taikymo V. G. pagrindų bei būtinumo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės susijusios su kaltinamojo sveikatos būkle. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad būnant suimtu, esant būtinybei, jam nėra suteikiama ar negali būti suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Tai, kad kitam kaltinamajam taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, neįpareigoja teismo netęsti suėmimo termino V. G., nes kardomųjų priemonių taikymo (termino pratęsimo) klausimus dėl kiekvieno kaltinamojo teismas sprendžia individualiai.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nesvarstomos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su suimtųjų laikymo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytų trijų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Kaltinamasis skunde akcentuoja, jog suėmime jis laikomas ilgą laiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kardomoji priemonė - suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. G. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos galbūt padaręs kaltinamas V. G., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.