- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- TS-160-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- R. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo R. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis, nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.
Ankščiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra nustatyta vidutinė. Pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo elgesyje stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, jis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuleistasis nevykdo Komisijos rekomendacijų, nes per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. buvo svarstytas drausminėje komisijoje, nes įstaigoje nesilaikė nustatytos tvarkos. Ir nors nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu Patariamojoje komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį i nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Vis dar išlieka nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai. Be to nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. J. gynėjas R. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog nutarime minėtas nuteistojo pažeidimas yra formalus, tačiau tai atsitiko todėl, kad laisvės atėmimo vietos administracijos nustatyta tvarka nesudaro galimybės nuteistiesiems būtiniems poreikiams patenkinti, kaip nuteistojo atveju - nusikirpti. Pažymėtina, kad Komisija nuteistojo elgesį bei galimo grįžimo į laisvę sąlygas vertina tik pozityviai, tai išdėstydama nutarime. Komisija apibendrina, jog nuteistasis nesusiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nusikalstamų veikų pobūdis suponuoja nuomonę apie finansinį motyvą nusikalsti, o tai glaudžiai susiję su gebėjimu valdyti turimas lėšas. Minėtas komisijos teiginys „neįveikia“ elementarios logikos testo - koks „finansinis motyvas nusikalsti” sietinas su nuteistuoju, jei jis, pačios Komisijos nuomone, dirba ir gauna pajamas legaliai. Komisija nepaaiškina, kas tai per „gebėjimas valdyti turimas lėšas” ir kaip nuteistasis turimų lėšų nesuvaldo. Komisija neįvertino jog nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) turi pastovų, oficialų pajamų šaltinį. Vertinant Komisijos nutarime pateiktą nuteistojo elgesio pataisos namuose charakteristiką, akivaizdu, kad nuteistasis elgiasi, išskyrus „kirpyklos” atvejį, pavyzdingai. Komisija mini 2021 m. birželio 17 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis nesutiko atlikti tam tikrus darbus. Svarbi aplinkybė ta, jog nuteistajam siūlyti darbai neatitiko jo sveikatos būklės ir buvo jam per sunkūs, todėl jis jų ir neatliko. Apie tai jis buvo žodžiu informavęs administraciją, tačiau minėtas įrašas liko. Kai administracija nuteistajam pasiūlė atlikti jo fizinę būklę atitinkantį darbą, jis šį darbą atliko. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atvykęs į (duomenys neskelbtini) mokytis neturėjo galimybės, nes besimokančiųjų sąrašai jau buvo sudaryti ir nebebuvo laisvų vietų. Nuteistasis galėjo lankyti tik psichologijos užsiėmimus, kurie buvo nutraukti dėl paskelbto karantino. Dar būdamas (duomenys neskelbtini) nuteistasis turėjo suformavęs ateities planus, žinojo kaip jų sieks, su administracijos darbuotojais buvo mandagus, gebėjo prisitaikyti prie esamos situacijos, bendradarbiavo, buvo atviras. Nuteistajam nustatytas tik (duomenys neskelbtini) darbingumas, tačiau (duomenys neskelbtini). yra įrašas darbo su nuteistuoju knygelėje apie atliktus buities sąlygų gerinimo darbus. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis „vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse” bei pateikia minėtam teiginiui kardinaliai priešingą išvadą, kad nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, nes rekomendaciniu laikotarpiu padarė vieną teisės aktų pažeidimą. Dėl šio pažymėtina, kad komisija išvada prieštarauja jos pačios nustatytiems, patvirtintiems ir paskelbtiems aukščiau nurodytiems faktams.
Komisija nutarime nurodo, kad „vis dar išlieka nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeninės rizikos veiksniai”. Šis teiginys logika nepaaiškinamas, taigi - lingvistinės ekvilibristikos pavyzdys. Antra, komisija daugumą „veiksnių” sieja su nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpiu. Neaišku, kaip nuteistojo klausimas dėl lygtinio paleidimo sietinas su minėtu laikotarpiu. Komisija šio „ryšio” taip pat nepaaiškina. Trečia, „kirpyklos” atvejis, priešingai nei teigia Komisija, nuteistojo neigiamo požiūrio į taisyklių laikymąsi nepatvirtina. Nei bylos medžiaga, nei pačios Komisijos nutarime pateikti faktai minėtos išvados taip pat nesuponuoja. Ketvirta, Komisija teistumo faktą vertina kaip įrodymą, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Kaip jau „įprasta“, Komisija prieštarauja jos pačios nutarime pateiktai nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietoje vertinimui, t. y. prieštarauja pati sau. Pažymėtina, kad nuo suėmimo panaikinimo dienos, t. y. 2015 m. vasario 18 d., R. J. nėra padaręs nei vieno teisės pažeidimo (žinoma, išskyrus „kirpyklos” atvejį), teisės nepažeidė ir triskart išvykęs iš laisvės atėmimo vietos. Penkta, R. J. nuteistas tik už vieną paskutinį baudžiamojoje byloje tirtą nusikalstamos veiklos epizodą. Šis prejudicinis faktas nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-20-1076/2020. Iki minėto nuosprendžio priėmimo, R. J. teistas tik kartą – 1993 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio l dalį, teistumas išnykęs. Teigiamai įvertinusi nuteistojo elgesį, Komisija, faktiškai, nusprendė jį nubausti - netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šis sprendimas nelogiškas bei neteisingas, nes prieštarauja pačios komisijos atliktai nuteistojo elgesio analizei. Komisijos motyvai dėl lygtinio paleidimo netaikymo - neteisiniai, nelogiški bei nemotyvuoti. Nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą, nuo suėmimo panaikinimo dienos, t. y. 2015 m. vasario 18 d., R. J. dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, sukūrė šeimą, augino nepilnametį, rūpinosi dukromis iš ankstesnės santuokos bei artimaisiais, t. y. gyveno įprastą (teigtų - pavyzdingą) Lietuvos valstybės piliečio gyvenimą.
Atsižvelgiant į nuteistojo laisvės atėmimo trukmę, metų metus vykusius ikiteisminio tyrimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesus, manau, kad jis yra pakankamai nubaustas ir bausmę atlikęs. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir jo tėvo bei sesers sveikatos būklę (mama mirė, taip ir nesulaukusi grįžusio sūnaus): seseriai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2019 m. atlikta operacija pravestas (duomenys neskelbtini) kursas. Tėvas (duomenys neskelbtini) susirgo (duomenys neskelbtini), jam atlikta operacija. Liga jau pasiekusi paskutinę stadiją. Neabejotina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas pagerintų jo artimųjų psichoemocinę būklę, kuri, neabejotinai, teigiamai įtakotų ir fizinę. R. J. turi gyvenamąją bei garantuotą darbo vietas, neturi skolų, t.y. nėra jokių materialių trukdžių jo gyvenimui laisvėje. Komisija teigiamai vertindama nuteistojo elgesį, priėmė priešingą šiam vertinimui sprendimą, remdamasi tik deklaratyviais teiginiais, nepateikė konkrečių teisinių motyvų, kodėl nuteistajam netaikytinas lygtinis paleidimas, o toks komisijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisingu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, pažyma apie dalyvavimą užimtume, pažyma apie gautus vykdomuosius raštus bei nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d.).
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis, nes jis nebuvo vienkartinis, buvo vykdomas tam tikru laikotarpiu, kartojant tokias pačias nusikalstamo elgesio schemas. Be to, ankstesnį ir dabartinį nusikaltimus sieja tas pats motyvas - siekis pasipelnyti savo naudai. Taip pat, nuteistojo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri yra pastovi bei galimybę joje apsigyventi paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, taip pat lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą galimybę įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistojo teigimu, visuomet buvo užimtas darbine veikla bei save apibūdina, kaip darbštų, nebijantį darbo asmenį, tačiau tuo pačiu nurodo, jog jo galimybės įsidarbinti yra ribotos dėl turimų sveikatos problemų, t. y. negali dirbti fizinio pobūdžio darbų. Analizuojant duomenis nuteistojo asmens byloje esančius duomenis apie R. J. darbinę veiklą pataisos namuose, gauta informacija, jog jis atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) „<...> pataisos įstaigoje nesimoko, noro dirbti nėra išreiškęs<...>“. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuteistasis neatsisakė darbo bei raštiškai kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovus bei (duomenys neskelbtini) administraciją su prašymais įdarbinti jį atsižvelgiant į jo darbingumo lygį. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir nors neturi specialybės, tačiau turi įvairios darbinės patirties bei būdamas laisvėje dažniausiai užsiėmė darbine veikla. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) nerodė susidomėjimo darbine veikla, o (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymais dėl galimybės būti įdarbintam (tačiau įdarbintas nebuvo), tad visa tai suponuoja nuomonę apie nepastovią asmens darbinę motyvaciją bausmės atlikimo metu. Pirmoji nusikalstama asmens veika buvo įvykdyta dėl finansinio motyvo. Be to, ir dabartinė nusikalstama veika gali būti siejama su siekiu lengvu ir greitu būdu įgyti dideles lėšas, tačiau nuteistasis neigia nusikalstamos veikos (disponavimo narkotinėmis medžiagomis) vykdymą. Pripažįsta, jog suklastojo dokumentus dėl draudiminio įvykio, tačiau vėlgi - neigia, jog tokį jo elgesį įtakojo finansinis motyvas (nurodo, jog tik norėjo padėti žmogui sukėlusiam autoįvykį, nes šis to prašė). Šiuo metu nuteistasis dirba, užsiima individualia veikla, tad finansiškai išsilaiko pats, taip pat, prisireikus, finansiškai remia artimieji. Pažymima tai, kad šiuo metu jis yra nuteistas už 4 nusikalstamas veikas (sukčiavimą, dokumento suklastojimą ir disponavimą juo bei organizuotoje grupėje neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas). Analizuojant asmens gyvenimo stiliaus ypatumus atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors jis ankstesniu gyvenimo laikotarpiu ir įsitraukė į tam tikras veiklas bei bendravimą su tam tikrais asmenimis, kurie galėjo įtakoti, ne tik jo pasirinkimus, bet ir nusikalstamą elgesį, tačiau pastaraisiais metais šio savo elgesio nekartojo, stengėsi rinktis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Pats nuteistasis pripažįsta dalinę kaltę dėl nusikalstamų veikų už kurias šiuo metu atlieka bausmę. Pateikdamas savo įvykių versiją nurodo, jog iš visų bendrininkų gerai pažinojo tik vieną asmenį, kuris buvo jo draugas. Be to, teigia, jog buvo netinkamai įvertintos tam tikros aplinkybės bei jo įsitraukimas į nusikalstamus veiksmus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat stengiasi demonstruoti tinkamą elgesį: nors vieną kartą svarstytas drausminėje komisijoje (nuobauda neskirta), tačiau tris kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, o taip pat savanoriškai įsitraukė į mokymosi procesą bei aktyviai dalyvauja dekoratyvinio apželdinimo pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose. Nuteistasis nesusiduria su piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis problemomis, tačiau viena iš nusikalstamų veikų yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis veikiant organizuotoje grupėje ir turint tikslą jas platinti. Šiuo metu nuteistasis pripažįsta, jog galėjo įtarti, kad jo pagalba draugui yra susijusi su kažkuo nelegaliu, tačiau nemanė, jog bus susiję su narkotinėmis medžiagomis (manė, kad vykdoma cigarečių kontrabanda). Pokalbio metu stebima racionalizacija, kaip gynybos mechanizmas. Atkreipiamas dėmesys, jog nusikalstama veika buvo planuojama, o ne vykdoma spontaniškai. Pats nuteistasis nurodo, jog yra linkęs planuoti, apgalvoti savo elgesio pasekmes, nelinkęs elgtis spontaniškai. Visgi, pokalbio metu pripažįsta, jog apgalvodamas elgesio pasekmes buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu geba pateikti kelias alternatyvas, kitus problemų sprendimo būdus, tačiau išlieka klausimas ar gebės juos panaudoti, pritaikyti asmeninėse situacijose. Vertinimo metu nuteistasis pripažįsta, jog prašėsi perkeliamas iš Kybartų padalinio į Marijampolės padalinį, tačiau neigia save identifikavęs „bachūru“, o kitus asmenis „turinčiais autoritetą“. Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nėra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijos – nedaryti teisės aktų pažeidimų (2022 m. balandžio 4 d. nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta). Šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje ir nuobauda neskirta, skatintas tris kartus. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, o ypač alkoholio vartojimas, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistojo gynėjo R. J. skunde nurodo, kad nuteistasis visą teisminio proceso laikotarpį bei laisvės atėmimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, Komisija nutarime vadovavosi kriminogeniniais veiksniais kurie buvo būdingi nusikalstamų veikų vykdymo metu, taip pat nurodo šeimos narių pablogėjusias sveikatos būkles ir, kad šeimos nariai patirtų emocinį bei fizinį pagerinimą nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to dabartinė nuteistojo šeimos narių sveikatos būklė neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriami ir R. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 2 kartus); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu); nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu); nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu), kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo R. J. gynėjo R. J. skundas dėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo R. J. gynėjo R. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.