Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 5 d.;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalis 1, 2 punktais, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius šios nusikalstamos veikos. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad D. D. teistas 4 kartus, antrą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau teistas už turto prievartavimą, disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir šaunamaisiais ginklais, iš ankstesnių teistumų ir taikytų poveikio priemonių nuteistasis išvadų nedarė, kol vyko vienos nusikalstamos veikos nagrinėjimas asmuo vykdė naujas nusikalstamas veikas. Dabartinę bausmę atlieka už 7 nusikalstamas veikas, iš kurių 3 labai sunkūs nusikaltimai, teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nuteistasis dalyvavo gerai organizuoto, didele konspiracija pasižymėjusio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio tikslas neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų bei užsiimti jų kontrabanda. Nuteistasis aktyviais veiksmais prisidėjo prie sunkių nusikaltimų padarymo, padarė tyčines nusikalstamas veikas. Toks elgesys rodo asmens neigiamas nuostatas į visuomenės narius bei nusikalstamą elgesį palaikantį požiūrį. Nuteistasis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save bei išlieka gana abejingas kitų asmenų jausmams. Struktūruotojo aplinkoje nuteistasis negebėjo laikytis nustatytos tvarkos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis – už draudžiamų daiktų turėjimą, pareigūnų nurodymų nevykdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, nustatytos tvarkos pažeidimą. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai bei elgesys bausmės atlikimo metu suponuoja prielaidas, apie nuteistojo tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Nors šiuo metu yra stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į jam vykdomą priežiūrą bei taikomas intervencines priemones, tačiau jo nuostatų ypatumai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis laisvėje vengė darbinės veiklos, įkalinimo įstaigoje atsisakė dirbti struktūruotoje aplinkoje, užsiėmė individualia veikla (darė papuošalus), požiūrį į darbą įkalinimo įstaigoje galimai įtakoja nuteistųjų subkultūros principai, kurie teisės pažeidėjo pasaulėžiūroje buvo pakankamai reikšmingi, nors nuteistasis ir teigė jų nesilaikantis. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, su mažėjimo tendencija. Dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, ne visi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai yra valdomi ir reikalauja papildomo dėmesio siekiant juos suvaldyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. D., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad, jis aktyviai įsitraukė į Resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, stengdamasis asmeninių pokyčių kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, lankė konsultacijas siekiant išgryninti gyvenimiškąsias vertybes ir jų svarbą žmogaus gyvenime. Nuo 2022 m. nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 11 kartų paskatintas. Nuo 2023 m. dirba už įkalinimo įstaigos ribų, pragyvena iš gaunamo atlyginimo, finansinių išsiskolinimų neturi, palaiko ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tai yra, stebimi akivaizdūs D. D. pokyčiai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais teismas nesutinka. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. liepos 1 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, turtinti mažėjimo tendencijų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė nuo 2022 m. spalio 20 d., tai reiškia, išliko nepakitusi, o tokia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymui. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys siejamas su elgesiu būnant laisvėje, negebėjo atpažinti problemų, bei stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors nuteistasis skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 11 kartų, šiuo metu užsiima darbine veikla, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nuo 2022 m. vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nėra. Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jokia prasme nėra laikytinos išskirtinai teigiamomis ir leidžiančiomis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Priešingai teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – laikosi jam taikomų taisyklių ir ribojimų, ko rezultate jo elgesys buvo įvertintas bausmės atlikimui jį perkeliant į lengvąją grupę, suteikiant galimybę lankyti artimuosius trumpalaikių išvykų metu. Be to tai, kad nuteistasis užsiima darbine veikla, apskritai nėra jokia išskirtinė aplinkybė, kiekvienas darbingo amžiaus visuomenės narys, siekdamas save išlaikyti ir prisidėti prie valstybės egzistavimo privalo užsiimti darbine veikla. Nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, tačiau būdamas laisvėje turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių, o fakto, kad nuteistasis šiuo metu yra dirbantis, negalima vertinti kaip apsauginio, nes nusikalstamas veikas asmuo atliko nepaisydamas savo darbinio statuso. Nors nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, artimai bendrauja su seserimi bei dukra, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis, šie ryšiai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamos veikos padarymo tai nesustabdė. Nors yra stebimi nuteistojo nuostatų pokyčiai, tačiau D. D. elgesys bausmės atlikimo metu vis dar suponuoja prielaidas apie nuteistojo tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas. Iš to, kas aptarta akivaizdu, kad nuteistasis savo pataisos procesą dar privalo tęsti būdamas struktūruotoje aplinkoje, kryptingai ir nuosekliai eliminuojant problemines sritis iš savo elgesio.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalį, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis pataisos procesas dar turi vykti įkalinimo įstaigoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jos įtaką nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.