Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.13; 2.13.1; 2.13.2; 2.13.3.

2024 m. sausio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nedalyvaujant kaltinamajam išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, anksčiau teistas:

1) 2002 m. sausio 24 d. Nürnberg-Fürth žemės teismo nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir VFR BK) 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 pastraipos 2 sakinį Nr. 1, 244 straipsnio 1 pastraipą Nr. 2, 244a straipsnio 1 pastraipą, 25 straipsnio 2 pastraipą, 53 straipsnį 3 metų draudimu užsiiminėti, prižiūrėti, instruktuoti ir lavinti jaunimą (įstatymiškai įsigaliojanti papildoma pasekmė pagal Jaunimo darbo apsaugos įstatymo 25 straipsnį), elgesio priežiūra iki 2012 m. liepos 17 d.;

2) 2005 m. rugpjūčio 29 d. Berlyno-Tyrgarten pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal VFR BK 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 pastraipą Nr. 1, 259 straipsnį, 25 straipsnio 2 pastraipą 1 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2009 m. vasario 3 d. Berlyno-Tyrgarten pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal VFR BK 263 straipsnį, 53 straipsnį pinigine bauda – 90 dienų uždarbio po 15 Eur per dieną;

4) 2009 m. gegužės 26 d. Berlyno-Tyrgarten pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal VFR BK 263 straipsnio 1 pastraipą, 4 pastraipą, 269 straipsnio 1 pastraipą, 248a straipsnį, 52 straipsnį pinigine bauda – 40 dienų uždarbio po 20 Eur per dieną.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. veikdamas organizuotos grupės sudėtyje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas įgijo, laikė ir gabeno, taip pat neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent:

2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę, kurjerio A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) pagalba. Susitikimų su A. S., vykusių 2011 m. lapkričio 3 d., apie 15.30 val. ir 17.00 val., Jonavos mieste ir kelyje Jonava – Kaunas, metu E. N. susitarė su A. S., jog šis vykdys psichotropinių medžiagų kontrabandą į Švedijos Karalystę. Po ko 2011 m. lapkričio 3 d., apie 19.00 val. susitikimo Kauno mieste, prie prekybos centro „Molas“ metu, E. N. susitarė su D. D., jog pastarasis parūpins labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino E. N. ir D. B. organizuojamai kontrabandai į Švedijos Karalystę. 2011 m. lapkričio 3 d. E. N., patvirtinęs D. B., kad D. D. sutiko parūpinti minėtą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, susitarė su D. B., kad šis grįš iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką padėti parengti psichotropines medžiagas kontrabandos vykdymui. Po ko, D. B. grįžus iš Švedijos Karalystės, 2011 m. lapkričio 7 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), D. D., E. N. ir D. B. susitiko planuojamai kurjerio A. S. pagalba (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai aptarti. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip šio mėnesio 8 dieną, Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje E. N. kartu su D. B. įsigijo nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą ir 2011 m. lapkričio mėn. 8 d., apie 18.00 val. E. N. ir E. N. (buvusi N.) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu pradėjo įrenginėti šiame lagamine slėptuvę, skirtą paslėpti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas, nepateikiant muitinės kontrolei bei išvengiant muitinės kontrolės neturint leidimo, išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. E. N., kartu su D. B. 2011 m. lapkričio mėn., ne vėliau kaip lapkričio 9 d., iš D. D. Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino ir atgabeno šias medžiagas į E. N. ir E. N. gyvenamąją vietą – adresu (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. 19.40 val. iki 2011 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. E. N., D. B., E. N. (buvusi N.) minėtas medžiagas supakavo į nusikalstamos veikos vykdymo priemonę – lagaminą su įrengta slėptuve, kurį Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, vykdydami procesines prievartos priemones, pažymėjo identifikaciniu numeriu 4411. 2011 m. lapkričio 10 d. apie 18.20 val. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paruoštų kontrabandos būdu gabenimui į Švedijos Karalystę – supakuotų į lagaminą, E. N. ir D. B. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabeno iš E. N. ir E. N. gyvenamosios vietos – adresu (duomenys neskelbtini), ir gabeno iki A. S. gyvenamosios vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur šiame bute 2011 m. lapkričio 10 d., apie 20.00 val., perdavė A. S.. A. S., minėtu būdu įgijęs psichotropines medžiagas, jas tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2011 m. lapkričio 12 d., po to, vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, nugabeno į Marijampolės autobusų stotį, adresu Stoties g. 2B, Marijampolėje, iš kur veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdamas numatytu maršrutu – įsigijęs bilietą Marijampolė – Berlynas (Vokietijos Federacinė Respublika), 2011 m. lapkričio 12 d. apie 17.30 val. minėtą lagaminą su savimi tarptautiniu „Ecolines“ autobusu Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančiu iš Lietuvos Respublikos, Marijampolės autobusų stoties, adresu Stoties g. 2B, Marijampolėje, į Vokietijos Federacinę Respubliką, Berlyną, centrinę stotį ,,Funkturm“, esančią Masurenallee gatvėje, neturėdamas leidimo, išgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2011 m. lapkričio 12 d. apie 18.20 val. kirsdamas tarptautinį Kalvarijos pasienio punktą (kelyje A5/E67) ir gabeno per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d., apie 6.35 val. iš Lenkijos Respublikos Berlyno m. kryptimi vykstantį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė ir kontrolės aikštelėje Franfurter Tor (Frankfurto vartai), vykdant kontroliuojamą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą, Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnai patikrino minėtu tarptautiniu „Ecolines“ autobusu vykusį A. S. ir jo vežamą bagažą, tačiau labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, supakuotų į lagaminą su įrengta slėptuve – lagamino dvigubu dugnu, nesurado. D. B., vykdant išankstinį susitarimą, Švedijos Karalystėje, Malmės mieste, esančioje geležinkelio stotyje laukiant A. S. atvežančio lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, A. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino (jis apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo), gabeno per Vokietijos Federacinės Respublikos bei Danijos Karalystės teritorijas, E. N. ir D. B. nurodytu maršrutu, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš Kopenhagos miesto ir vykstančiame iš Danijos Karalystės į Švedijos Karalystę, buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurie rado ir paėmė A. S. (kuris apie labai didelį kiekį metamfetamino nežinojo) vežtą lagaminą, kuriame buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino.

A. S. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje.

A. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: 2011 metų rugpjūčio – spalio mėn., Lietuvos Respublikoje, E. N., D. D., R. J. susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų, neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu šias medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jas pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai platinti, šių nusikaltimų vykdymui pritaikyti transporto priemones, suklastojant jų identifikacinius numerius ir įrengiant slėptuves kontrabandos būdu gabenamoms psichotropinėms medžiagoms paslėpti, siekiant išvengti muitinės kontrolės.

Nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai E. N., D. D., R. J. bendrai nusikalstamai susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė sekančius asmenis – D. B., V. G., E. N., jį – A. S., S. E., A. U., R. G., R. S., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams E. N., D. D., R. J. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, šių nusikaltimų vykdymui pritaikė transporto priemones, suklastojant jų identifikacinius numerius ir įrengiant slėptuves kontrabandos būdu gabenamoms psichotropinėms medžiagoms paslėpti, siekiant išvengti muitinės kontrolės – laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio 1 d. organizavo ir pasikėsino įvykdyti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę ir šio nusikaltimo vykdymui pritaikė nusikalstamos veikos vykdymo priemones – vilkiką ir krovinio automobilio priekabas įrengdami slėptuvę ir perkaldami priekabų identifikacinius numerius; ilgą laiką nepavykstant pritaikyti nusikaltimų vykdymui transporto priemones – priekabas – šaldytuvus, nuo 2012 m. sausio 30 d. buvo pradėta organizuoti ir 2012 m. kovo 11 d. įvykdyta labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino kontrabanda į Švedijos Karalystę.

E. N. su nusikalstamo susivienijimo vadovais ir organizatoriais D. D. ir R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G., 2011 m. rugpjūčio – spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg psichotropinių medžiagų – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę bei ilgą laiką nuo 2011 m. spalio mėn. 1 d. nepavykstant legalizuoti – VĮ „Regitra“ užregistruoti nusikalstamos veikos vykdymo priemonės – Lenkijos Respublikoje pagrobtos krovininio automobilio priekabos Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2011 m. lapkričio 3 d. D. D. ir V. G. susitarimu, pastarajam pradėjus ieškoti kitos priekabos – šaldytuvo, skirtos rengiamai labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, nenorėdami laukti, kol bus legalizuota priekaba rengiamai labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandai vykdyti, 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti kitos labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę, kurjerio A. S. pagalba.

A. S. buvo kaltinamas savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.

2015 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis niekur nedalyvavo ir nieko nežino. Į bylą buvo įtrauktas ne savo valia. Į Švedijos Karalystę važiavo ieškoti darbo. D. B. su E. N. buvo atvažiavę pas jį vieną kartą ir paprašė pavežti lagaminą į Švedijos Karalystę. Lagamine buvo darbininkų drabužiai. Jis D. B. nepažinojo, pastarasis buvo atvažiavęs anksčiau kartu su E. N., su kuriuo susipažino sporto klube. Kai jam buvo atvežtas lagaminas, jis kartu su savo tėvais, lagaminą buvo atidaręs pažiūrėti – jame buvo drabužiai, dantų pasta, higienos priemonės. Lagaminą atvežė tik D. B., E. N. jis nematė, todėl nežino, kodėl pareigūnai slapto sekimo protokoluose rašo, kad D. B. pas jį užėjo kartu su E. N.. D. B. ir E. N. kartu pas jį užėjo, kai pirmą kartą atvažiavo, o lagaminą atvežė tik D. B.. Lagaminą laikė namuose, o po to autobusu vežė į Kauno ar Marijampolės stotį (tiksliai nepamena), o paskui – į Švedijos Karalystę. Kadangi važiavo į Švedijos Karalystę dirbti, todėl su savimi vežėsi ir lagaminą, kurį turėjo perduoti kitiems žmonėms Švedijos Karalystėje. D. B. jam sakė, kad jį Lunde (Švedijos Karalystėje) kažkas pasitiks. Lagamino iki Švedijos Karalystės nenuvežė, nes jį traukinyje sulaikė Danijos Karalystės policija. Vėliau bylos eigoje paaiškėjo, kad lagamine, kurį jis vežė, buvo narkotikai, bet jis tų narkotikų nematė ir nežinojo, kad lagamine buvo padaryta slėptuvė. Autobusą, kuriame jis važiavo, prie Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sienos buvo sustabdę pareigūnai, lagaminas buvo perleistas per rentgeną, bet pareigūnai nieko nerado. Kelte, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pareigūnai jį taip pat patikrino, bet nieko nerado. Kai jį sulaikė Danijos Karalystėje, tada ir paaiškėjo, kad lagamine buvo paslėpti narkotikai. Kiek narkotikų buvo, tiksliai nepamena, gal 5 kg. Lagaminas jam buvo sukėlęs įtarimų, nes buvo sunkokas, todėl namuose lagaminą atidarė ir patikrino. Jis važiavo ne kartu su D. B., o vienas. Kur važiavo D. B., jis nežino. Be lagamino D. B. davė dar ir telefoną bei pinigų kelionei. Nežino, kodėl D. B. telefone buvo įvardintas kaip Kristina, galbūt susirašinėjo su kokia nors mergina, bet susimaišė ir parašė D. B.. Nesupranta, kodėl nebuvo galima parašyti, kad jis buvo sustabdytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, lagaminas buvo perleistas per rentgeną, nes ne jo vieno, o viso autobuso daiktai buvo tikrinami. Su D. B. buvo susitikęs du kartus – kai buvo atvažiavęs su E. N., ir kai D. B. vienas atvažiavo ir padavė lagaminą. Telefonu su E. N. yra bendravęs gal vieną kartą, kai pastarasis paprašė susitikti pusiaukelėje kažkur Lietuvos Respublikoje, tačiau kokiu tikslu buvo susitikę, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes niekada nebuvo papuolęs į tokią situaciją, todėl nežinojo, ką sakyti, ką daryti, nežinojo ką šnekės kiti. Visi parodymai, kuriuos yra davęs anksčiau – neteisingi. Pasak kaltinamojo, teisme jis sakė tiesą (t. 9, b. l. 19–22).

2012 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. S. parodė, kad lagaminas, su kuriuo jis buvo sulaikytas, jam buvo perduotas Lenkijos Respublikoje. Kadangi jis vyko į Švedijos Karalystę pasižiūrėti darbo sąlygų statybininko darbui, su nepažįstamu asmeniu, pasiūliusiu darbą, kuris prisistatė T.vardu, susitarė, kad Lenkijos Respublikoje jam bus perduotas lagaminas su darbininkų drabužiais. Kažkurioje Lenkijos Respublikos vietoje, tiksliai nepamena – galbūt degalinėje ar stotyje, jam išlipus į lauką prie jo priėjo rusiškai kalbantis asmuo ir autobuso vairuotojui perdavė lagaminą, kuris jam turėjo būti perduotas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Įvažiavus į Vokietijos Federacinę Respubliką, pareigūnai tikrino visų keleivių bagažą, įskaitant ir jam įduoto lagamino, tačiau nieko nerado ir važiavo toliau. Berlyno autobusų stotyje pasiėmė lagaminą, nuvyko į geležinkelio stotį, iš kurios išvyko Kopenhagą, o iš ten turėjo vykti į Lundą (Švedijos Karalystė), kur jo turėjo laukti darbdavio atstovai. Kopenhagos geležinkelio stotyje įsėdus į traukinį, ten buvo sulaikytas Danijos Karalystės policijos pareigūnų. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam buvo paaiškinta, kad jo gabentame lagamine rastos neaiškios kilmės medžiagos. Nežino, iš kur lagamine atsirado neaiškios kilmės medžiagos. Jam lagaminą perdavęs rusiškai kalbantis asmuo neinformavo, o jeigu būtų žinojęs – niekur nebūtų važiavęs. Be lagamino su savimi taip pat vežėsi nedidelę rankinę, permetamą per petį (t. 3, b. l. 190–191).

2012 m. liepos 9 d. ir 2013 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. S. parodė, kad laikosi anksčiau duotų savo parodymų (t. 3, b. l. 192, 201).

2023 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad A. S. yra nekaltas. Jis neigė savo kaltę byloje, tačiau buvo kas prisipažino, o kas – neprisipažino. Kaip ir yra nurodęs anksčiau savo parodymuose, A. S. nežinojo apie daromą nusikaltimą. Nieko nėra girdėjęs apie kontroliuojamus jo, D. B. ir A. S. pokalbius. Dėl veikimo su A. S. tarėsi ne jis, o D. B.. Pasak liudytojo, kriminalinės žvalgybos pareigūnų renkami duomenys buvo be teismo sankcijos, todėl neteisėti. Buvo du butai – adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini), o D. B. – (duomenys neskelbtini). Jis birželio 1 d. buvo persikraustęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), bet kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo teismo sankciją tik (duomenys neskelbtini), nuo birželio iki rugsėjo. Po 8 metų Lietuvos apeliaciniame teisme sužinojo, kad pareigūnai rinko duomenis iš (duomenys neskelbtini), bet jis jau gyveno (duomenys neskelbtini), o teismo sankcija buvo tik (duomenys neskelbtini). Jis bandė įrodyti šių duomenų neteisėtumą, netgi kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), tačiau nesėkmingai. Nesupranta, kodėl jo klausiama, ar jis su kuo nors kontaktavo, jeigu jau gyveno kitame bute, bet pareigūnai rodo duomenis, kad jis gyveno kitur. Su A. S. yra pažįstamas, su pastaruoju skambindavosi, bendraudavo, o byloje yra kažkokie duomenys, apie kažkokius kitus telefonus, numerius, kurie su juo visiškai nesusiję. 2011 m. lapkričio mėn. (konkrečios dienos nepamena), buvo susitikęs su A. S. Jonavoje, bet tikslios vietos negali pasakyti. Nepamena, ar tik dviese su A. S. susitikdavo ar dar kažkas būdavo su jais. Jam nėra žinoma, kad A. S. būtų iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Danijos Karalystę vykęs į Švedijos Karalystę ir gabenęs kažkokį lagaminą.

2017 m. kovo 31 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju E. N. kaltu neprisipažino ir dėl antrojo kaltinime nurodyto epizodo parodė, kad jokių narkotikų niekam neperdavinėjo ir neorganizavo jų įgijimo ar pardavimo. Jo pažįstamas A. S., su kuriuo buvo susipažinęs sporto klube, anksčiau buvo sakęs, kad ieško darbo užsienyje, o tuo metu į Lietuvos Respubliką grįžęs D. B. sakė, kad ieško žmogaus, kurį galėtų įdarbinti statybose Švedijos Karalystėje, todėl nutarė pasakyti A. S.. Su D. B. nuvažiavo į Jonavą susitikti su A. S., kur kaltinamasis juos ir supažindino. Koks toliau vyko bendravimas tarp D. B. ir A. S., nežino. Jokio lagamino pakavime ar jo perdavime nedalyvavo ir nieko apie tai nežino, nematė nei kaip tai vyko, nei kas tai darė. Nedalyvavo ir E. N., kuri taip pat niekaip nėra su tuo susijusi (t. 9, b. l. 71–76, 85–86).

2012 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. N. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir teigė inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadaręs, atsisakė duoti parodymus ir detaliau paaiškinti įvykių aplinkybes (t. 4, b. l. 184).

2013 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. N. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, atsisakė duoti parodymus ir pasiliko teisę juos duoti teisme (t. 4, b. l. 185).

2023 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad A. S. kartu su juo buvo kaltinamasis pagrindinėje byloje. Nieko negali pasakyti dėl A. S. vaidmens ir nepamena, kokie buvo jo parodymai dėl A. S. Vilniaus apygardos teisme, todėl savo parodymus, duotus anksčiau, patvirtina. Nesutinka atsakyti į jokius klausimus ir paaiškinti dėl lagamino vežimo A. S. į Jonavą, taip pat dėl telefoninių pokalbių su A. S..

2015 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju D. B. dėl antrojo kaltinime nurodyto epizodo parodė, kad kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pažįstamas A., pasiūlė atvežti narkotikus iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę ir už tai pasiūlė 4 000 Lt. A. viską paaiškino, kaip reikės supakuoti, kur sudėti. Jis tik turėjo nusipirkti lagaminą, kavos, plaukų žele, kavą ir žele sumaišyti, supakuoti ir sudėti prie narkotikų, kad nesuuostų pagal kvapą. Į Lietuvos Respubliką grįžo 2011 m. lapkričio mėn., ieškojo žmogaus, kuris sutiktų važiuoti į Švedijos Karalystę dirbti, kuriam ir būtų įdavęs lagaminą su narkotikais, o pats jį pasitikęs Švedijos Karalystėje. Tuo metu E. N. jį supažindino su A. S.. Kai abu su E. N. nuvyko į Jonavą, jis pasakė A. S. apie įdarbinimo statybose galimybę, pažadėjo, kad apgyvendins, nupirks kelionės bilietą, todėl šis sutiko. Kad A. S. melavo dėl įdarbinimo, nesakė nei E. N., nei jo draugei. Po to paskambino A. pažįstamam Lietuvos Respublikoje, susitarė su juo susitikti Vilniuje prie prekybos centro „Big“. Susitikus šis padavė polietileninį krepšį, kurį grįžęs į butą pas E. N., padėjo balkone. Nuvažiavęs į prekybos centrą „Senukai“, nusipirko izoliacinės juostos pakavimui, lagaminą ir grįžęs į minėtą butą, pakavo narkotikus. Padarė 5 paketus baltų miltelių, kavą maišė su žele ir dėjo į atskirus paketus, polietileninius krepšelius užtvirtindavo specialiu aparatu. Viską apvyniojo izoliacine juosta, bendras svoris buvo apie 5 kg. Lagamine padarė dvigubą dugną ir taip paslėpė minėtus paketus lagamine, o ant viršaus sudėjo įvairius rūbus. Visas priemones pirko už A. šiam tikslui duotus 3 000 Lt. Viską parengęs, per E. N. pranešė A. S., kad atvažiuos pas jį į namus. Pasiskolino iš E. N. jo krikšto motinos automobilį VW Golf, o kai E. N. nuvyko į sporto klubą Vilniuje, jis nuvažiavo į Jonavą ir A. S. nuvežė minėtą lagaminą. Pasakė jam, kad reikės nuvežti daiktus, davė pinigų kelionės bilietui iš Kauno į Švedijos Karalystę, telefono numerį, kad šis atvykęs paskambintų ir susitarė susitikti Malmės mieste. Kitą dieną pats iš Vilniaus išskrido į Kopenhagą, po to traukiniu nuvyko į Malmę. A. S. jam nepaskambino, bandė pats jam paskambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Supratęs, kad A. S. gali būti suimtas, telefono aparatą išmetė. Tą pačią dieną tai pranešė Arnoldui (t. 9, b. l. 1–18).

2012 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir dėl pranešime apie įtarimą nurodytų pirmųjų dviejų nusikalstamų veikų epizodų nieko paaiškinti negali (t. 4, b. l. 175–176).

2013 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. B. parodymų nedavė, pasiliko teisę duoti parodymus teisme (t. 4, b. l. 177).

2017 m. kovo 31 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip kaltinamoji E. N. kalta neprisipažino ir dėl antrojo kaltinime nurodyto epizodo parodė, kad šiame epizode ji nedalyvavo, nieko nežino, jokių narkotikų neįgijo, jais nedisponavo, niekam jų neperdavinėjo, jokios slėptuvės lagamine neįrenginėjo ir lagamino nepakavo (t. 9, b. l. 77–82, 86).

2012 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji E. N. parodymų nedavė dėl streso (t. 4, b. l. 178–179).

2012 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji E. N. parodė, kad paskutinius keletą metų gyveno Santariškių mikrorajone. Iš pradžių – (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) (abu butai buvo nuomojami pagal skelbimus). Prieš pora metų E. N. pradėjo disponuoti didesnėmis pinigų sumomis ir tada pradėjo suprasti, kad E. N. pajamas gauna iš kažkokios nelegalios veiklos, bet dar nesuvokė, kuo pastarasis verčiasi. D. B. gyveno Švedijos Karalystėje, o grįžęs į Lietuvos Respubliką apsistodavo pas juos, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu (laiko tiksliai pasakyti negali), jų namuose atsirado statybiniai įrankiai, medžio plokštė, vėliau – ir nematytas naujas lagaminas. Namuose taip pat atsirado ne viena nauja „Zepter“ vakuuminė plėvelė, kurios buvo skirtos maisto produktams. Ji šių daiktų nepirko, mano, kad šiuos daiktus atnešė D. B. arba E. N.. Tie daiktai tikrai nebuvo skirti namams, nes namuose jokie remontai nevyko, jai buitinėms reikmėms tiek plėvelės nereikėjo. Namuose buvo vakuuminio pakavimo aparatas „Zepter“, jį naudodavo savo reikmėms, bet žino, kad aparatą naudodavo ir E. N.. Taip pat namuose atsirado daug maišelių, kavos pakelių, izoliacijos, plaukų želės. Iš pradžių nežinojo, kam bus naudojami tie daiktai, vėliau pamatė, kad E. N. ir D. B. pakavo lagaminą. Kai D. B. būdavo pas juos namuose, E. N. su pastaruoju kalbėdavo pašnibždomis. Tuo pačiu laikotarpiu (tiksliai pasakyti laiko negali), matė D. B. ir E. N. pakuojant daiktus į naujai namuose atsiradusį lagaminą. Matė, kad D. B. ir E. N. naudodami statybinius įrankius, bandė įdėti medžio plokštę į lagaminą, ją gręžė, pjaustė. Taip pat matė, kad D. B. ir E. N. iš maišelio į maišelį pila baltus miltelius. Jai matant, kažkiek miltelių nubyrėjo ant lagamino, tuomet ir suprato, kad tai gali būti kažkokios narkotinės medžiagos. Matė, kad D. B. ir E. N. valė lagaminą, jos paprašė paduoti langų valiklio, kad išvalyti miltelius. D. B. buvo atsinešęs siurblį, išbyrėjusiems milteliams susiurbti. D. B. ir E. N. tarpusavyje kalbėjo, jog blogai, kad milteliai išsipylė, nes gali užuosti šuo. Nežino, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną matė, kaip D. B. ir E. N. vynioja susuktus maišelius skaidria izoliacija, jos dar klausė, ar yra namuose izoliacijos ir prašė paduoti. Taip pat prašė pirštinių ir žirklių, klausė, ar yra senų drabužių ir, ar jie yra išskalbti. E. N. pasakė, kad sudės senus drabužius į lagaminą ir nereikės pirkti naujų. Kažkuriuo metu taip pat paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti plaukų želės. E. N. buvo prašęs nupirkti daugiau plaukų želės, bet parduotuvėje rado tik dvi pakuotes. Pakuojant lagaminą, kažkuriuo metu D. B. ir E. N. jos paprašė paduoti polietileninių firminių parduotuvės maišelių, bet kiek jai žinoma, šie maišeliai nebuvo paimti. Taip pat kažkuriuo metu, buvo vakaras, kai E. N. jos paprašė iš telefono parašyti žinutę – jai buvo padiktuotas numeris ir tekstas, kuris kiek pamena, buvo apie susitikimo vietą. Kam ta žinutė buvo adresuota, E. N. nepasakė. Vėliau ji išvažiavo pas gydytoją, taip pat ir į draugės gimtadienį, todėl nežino, ką D. B. ir E. N. su lagaminu darė toliau, nes lagaminas iš namų dingo. Kai buvo supakuotas lagaminas, po kelių dienų D. B. vėl išvyko į Švedijos Karalystę. Iš toliau sekančių įvykių ir E. N. susirašinėjimo su D. B. bei kitu žmogumi suprato, kad tą lagaminą kažkas turėjo nugabenti D. B. į Švedijos Karalystę. E. N. kalbėjo, kad tuo metu kažkoks asmuo važiavo autobusu, autobusas buvo tikrinamas, vėliau kelionė buvo tęsiama. Kiek žino, vėliau D. B. E. N. pranešė, kad to žmogaus Švedijos Karalystėje nesulaukė, todėl E. N. padarė išvadą, kad tas žmogus gali būti sulaikytas. E. N. namuose vengdavo kalbėti apie savo vadinamą verslą, kalbėdavo užuominomis. Po D. B. žinutės, kad žmogus neatvyko, E. N. surinko namuose buvusius visus daiktus, susijusius su lagamino pakavimu – įrankius, plokštę, pakavimo priemonių likučius, telefonus, korteles ir kažkur išvežė. Taip pat išvežė ir namuose, seife laikytus pinigus. Tuo metu E. N. taip pat įsigijo naujas SIM korteles sau ir jai, vietoj seniau naudotų. E. N. jai nesakė, iš kur gavo narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 155–160).

2012 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta įtariamoji E. N. ankstesnius parodymus patvirtino (t. 4, b. l. 161–167).

2013 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 3 d. 16.28 val. E. N. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino A. S. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti. 16.32 val. E. N. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS į D. B. abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praneša, kad bandys perkalbėti A. S.. Po E. N. ir A. S. susitikimo, 17.11 val. E. N. pranešė D. B.: „Kalbėjau. Tai jis lėktų ...“ (t. 2A, b. l. 1–190).

2012 m. kovo 22 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 8 d. nuo 14.22 val. iki 14.32 val. E. N., E. N., D. B. pokalbio bute adresu (duomenys neskelbtini), metu, E. N. nurodė E. N. iš savo telefono parašyti tekstinę SMS žinutę abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarti dėl susitikimo automobilių stovėjimo aikštelėje. Nustatyta, kad abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas – A. S. (t. 1, b. l. 49–51).

2012 m. kovo 27 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad (E. N. ir E. N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas) yra užfiksuotas 2011 m. lapkričio 10 d. E. N. ir D. B. pokalbis, kurio metu E. N. sako: „svarbu gerai padaryt, užsisandarint <...> viskas čia bus gerai ... nupirksim dažų, želės, šampūnų įdėsim“ (t. 1, b. l. 89–94). Tarp E. N. ir E. N. vykusio pokalbio metu, E. N. sako: „pas mane yra senų drabužių“, į tai E. N. atsako: „tai sumesim <...> tų kokių nereikalingų ... gali duoti ... sumesim“. Vėliau, E. N. nurodžius „darom“, D. B. sako: „tik neskubėdami, kad vėl ne ... taip brangiai kainuoja“. Paskui D. B. sako E. N.: „gal iš karto ir dėt, nepraplyš, kaip galvoji? <...> ai, nu, vieną įdėt iš karto <...> užspaust ... maišeliu <...> dabar kaip tik, kaip nori taip dėlioji ... išleist orą? <...> nu, nu užsuk ir traukt <...> pleistru uždėjai ir viskas“. Paskui E. N. teiraujasi E. N., ar pas juos yra kitų žirklių, daugiau lipnios juostos. Vykstant psichotropinių medžiagų pakavimui, E. N. D. B. sako: „dėk į tą geriausia ... tie tai geri mėlyni, reikės daugiau man nupirkti“. Kiek vėliau D. B. sako: „maišelis ... gaunasi ... Hasanas anksčiau taip darydavo ..., nes kai dedi ... atkirpti žinai ir ten dedi ... daryk taip ... tada aš kavą darau, žinai, kad neišpurvinti“. E. N. pritaria, o D. B. sako: „aš dėsiu kavą, o tu po to užvyniosi...“. Paskui E. N. prašo E. N. nueiti į parduotuvę ir nupirkti daugiau plaukų želės. Po to, E. N. ir D. B. po lagamino pamušalu slepia psichotropines medžiagas (penkis metamfetamino pakelius) prie metalinio ištraukiamos rankenos rėmo prikniedyta medžio plokšte (t. 1, b. l. 95–103).

2011 m. lapkričio 9 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad E. N. nuomojamose gyvenamosiose patalpose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), 11.46–11.48 val. užfiksuota, kad kambaryje stovi juodos spalvos kelioninis lagaminas su ratukais (6–7 priedai). 11.47 val. buvo apžiūrėtas minėtas kelioninis lagaminas ir užfiksuota, kad lagamino viduje, atsegus lagamino dugno pamušalo užtrauktuką, yra įdėtas dvigubas dugnas – medžio plokštė atitinkanti lagamino dugno išmatavimus (8 priedo 2 nuotrauka, 9 – 15 priedai) (t. 1, b. l. 54–88).

2011 m. lapkričio 11 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad E. N. nuomojamose gyvenamosiose patalpose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 10 d., 16.19 val. patekus į didesnį buto kambarį, esantį dešinėje pusėje (2 priedo 1 nuotrauka), užfiksuota, kad kambario viduryje, šalia lovos, guli juodos spalvos kelioninis lagaminas su ratukais, ant kurio uždėta medžio plokštė, atitinkanti lagamino dugno gabaritus (2 priedo 2 nuotrauka, 3 priedo 1 nuotrauka). 16.20 val. užfiksuota, kad kambaryje, ant esančių lentynų guli dvi SIM kortelės, kurių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (past. A. S.), PIN PUK kodų kortelės (3 priedo 2 nuotrauka, 4 priedas). Užfiksuota, kad tose pačiose lentynose guli 2 mobilaus ryšio telefonai NOKIA, kurių serijos numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini) (past. A. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas). 16.22 val. nuo kambaryje esančio lagamino buvo nuimta medžio plokštė, lagaminas atidaromas, atsegamas lagamino dugno pamušalo užtrauktukas, užfiksuota, kad lagamino dugne, po minėtu pamušalu sudėti penki paketai, kurie pervynioti pilkos spalvos lipnia juosta (7 priedas). 16.23–16.24 val. paketai išimti iš lagamino, sveriami, panaudojant ,,CAMRY“ svarstykles. Užfiksuota, kad bendras paketų svoris – 7,3 kg (8–10 priedai). 16.25 val. paketai sudedami atgal į lagaminą (12 priedas), apžiūrimas lagaminas, užfiksuota, kad lagamino vidinėje užsegamoje kišenėje yra kodinė trijų skaičių spynelė (13 priedas). 16.27 val. juodos spalvos permamentiniu markeriu ,,Corporate Express“, pažymimas kelioninis lagaminas (kurio viduje sudėti penki paketai pervynioti pilkos spalvos lipnia juosta), padarant lagamino vidinėje kišenėje identifikacinį skaičių – 4411 (18-19 priedai). Lagaminas uždaromas, užfiksuota, kad ant lagamino yra išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas (20 priedo 1 nuotrauka). Ant lagamino uždedama medžio plokštė taip, kaip buvo rasta prieš apžiūrą (20 priedo 2 nuotrauka) (t. 1, b. l. 104–133).

2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 10 d. 17.25 val. E. N. ir D. B. užėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio išėjo 18.23 val. D. B. su savimi iš buto išsinešė juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais ir ištraukiama rankena, ant lagamino išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas ir kartu su E. N. nuėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią po namu. Čia minėtą lagaminą E. N. su D. B. įdėjo į automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. 19.58 val. atvažiavo į Jonavą, sustojo šalia prekybos centro, esančio adresu A. K. g. 8A. E. N. ir D. B. išlipo iš automobilio, atsidarė bagažinę ir išėmę juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais ir ištraukiama rankena, ant lagamino išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas, nuėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). 21.38 val. E. N. ir D. B. (be juodos spalvos kelioninio lagamino) išėjo iš buto Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo (t. 1, b. l. 183–194).

2011 m. lapkričio 11 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad E. N. nuomojamose gyvenamosiose patalpose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), 18.46 val. patenkama į didesnį buto kambarį, esantį dešinėje pusėje (2 priedo 2 nuotrauka). Apžiūrėtas kambarys ir jame esantys daiktai, nustatyta ir užfiksuota, kad kambaryje nėra juodos spalvos kelioninio lagamino su ratukais ant kurio yra išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas, ir kuriame buvo sudėti penki paketai, pervynioti pilkos spalvos lipnia juosta (3-5 priedai). 19.10 val. ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, kad apžiūrėjus butą Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančius daiktus, juodos spalvos kelioninio lagamino su ratukais, ant kurio yra išsiuvinėtas ,,Andre P“, ir kuris yra pažymėtas identifikaciniu Nr. 4411, ir penkių paketų, pervyniotų pilkos spalvos izoliacine juosta, minėtame bute nėra (t. 1, b. l. 134–156).

2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 12 d. 14.12 val. Jonavoje, A. S. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), išsinešė juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais ir ištraukiama rankena, ant lagamino išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas, su savimi turėjo nedidelę rankinę. Slapto sekimo metu nustatyta, kad minėtas juodos spalvos kelioninis lagaminas, kurį A. S. išsinešė iš buto (duomenys neskelbtini), pagal išorinius lagamino požymius (išvaizdą) yra identiškas lagaminui, kurį 2011 m. lapkričio 10 d. E. N. ir D. B. automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus nugabeno į A. S. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). A. S. įdėjo kelioninį lagaminą į automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo į jį ir išvažiavo. 16.50 val. Marijampolės autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas A. S. su tuo pačiu kelioniniu lagaminu ir nedidele rankine, kuriuos A. S. 2011 m. lapkričio 12 d. 14.12 val. išsinešė iš buto Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini). 17.28 val. A. S. įlipo į tarptautinį ,,ECOLINES“ autobusą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai yra Latvijos Respublikos) ir atsisėdo autobuso antrame aukšte. Prieš įsėsdamas į autobusą A. S. kelioninį lagaminą įdėjo į autobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažo skyrių, esantį autobuso šone (dešinėje pusėje, t. y. ne vairuotojo pusėje bet keleivio pusėje), galinėje dalyje. 17.48 val. A. S. ir kelioninis lagaminas autobusu valst. Nr. (duomenys neskelbtini)išvažiavo iš Marijampolės autobusų stoties. 18.18 val. A. S. ir kelioninis lagaminas autobusu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną Kalvarijų tarptautiniame pasienio kontrolės punkte (kelyje A5/E67) (t. 1, b. l. 197–211).

2012 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. N. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su mobilaus ryšio telefonu IMEI: (duomenys neskelbtini) naudojimuisi bei tarpusavio ryšiui tarp E. N.–D. B.–A. S. ir psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimo ir vykdymo klausimams derinti buvo perduotas A. S.. A. S. 2011 m. lapkričio 12 d. informavo E. N., kad įvažiavo į Lenkijos Respubliką: „labas mažiuk, ką veiki? Aš va į Lenkus įvažiavau ką tik“. 2011 m. lapkričio 13 d. ryte E. N. skambina A. S., o nepavykus susisiekti, siunčia jam SMS žinutę be teksto. Netrukus A. S. rašo E. N.: „Laba mažiuk, vokeč leis per rentgeną, kaip šalta lauke“. Tuomet E. N. teiraujasi: „ant sienos, ar mieste tam jau įvažiavęs“. A. S. jam atsako: „ant sienos, mažiuk, visus daiktus per rentgeną leis, kaip tau?“, o E. N. jam rašo: „ne kas. Jei ką, kaip kalbėjom, ne tavo šitas ir viskas. Parašyk, jei ok“ <...> parašyk man. Po valandos įsijungsiu aš, pažiūrėsiu, ar gavau tavo žinutę“. Maždaug po pusvalandžio E. N. vėl rašo A. S.: „o kaip dabar“. Pastarajam atsakius, kad jis jau autobuse ir tuoj pajudės, E. N. teiraujasi: „tai praėjo? Nežiūrėjo tavęs?“, o A. S. papasakojus apie patikrinimo procesą, rašo šiam: „Ok, ant ryšio. Uodegų tik žiūrėk, kad nebūtų“ (t. 2, b. l. 13–17). Vėliau informaciją apie A. S. kelionę E. N. jau perduoda D. B.. 2011 m. lapkričio 13 d. 17.23 val. jis rašo E. N.: „Viskas ok ten. Turėtų būti už 3 val. kažkur“. Tuomet E. N. atsako D. B.: „Ok. aš visą dieną jau žinai, sesut, kokios čia mintys lenda“ <...> uodegėlių tegul pažiūro. Ir galą gražiai užbaigt. Gal kaip kalbėjom, kad nepaleidę būtų, atsargumas gėdos nedaro. Ant meditacijos brolau“. Kiek vėliau, t. y. 19.52 val., D. B. rašo E. N.: „Laukia traukinio, kol atvažiuos <...> jau juda, turi parašyti už 30 min“ (t. 2, b. l. 20–37) (pagal Danijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų pateiktus duomenis tuo metu A. S. buvo Kopenhagos centrinėje geležinkelio stotyje, ten laukė į Švedijos Karalystę vykstančio traukinio, o vėliau įsėdo į jį, ten ir buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų (t. 2, b. l. 44–168)).

2013 m. liepos 5 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo (E. N. ir E. N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas) užfiksuota, kad nutrūkus ryšiui su A. S. ir kilus įtarimui, kad šis gali būti sulaikytas, E. N. ir E. N. tariasi dėl atsargumo priemonių, t. y. kad reikia iš gyvenamosios vietos išvežti metamfetamino pakavimui naudotas priemones, išvalyti butą ir automobilį, pasikeisti telefonų abonentinius numerius (t. 1, b. l. 157–182).

Švedijos Karalystės nacionalinio tyrimo biuro pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad bendraudamas SMS žinutėmis su D. B., E. N. išsako nuogąstavimus, kad A. S. jų neišduotų: „pasidarėm nuotaikas sau geras. Svarbu kad neskiltų lokys. Taip kitą išsispręsim ir išgyvensim“ (t. 2, b. l. 7–12, 38–43).

Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga patvirtina, kad A. S. gabentame lagamine be metamfetamino buvo higienos reikmenys, įvairių dydžių vyriški ir moteriški drabužiai. A. S. gabento lagamino turinys buvo identiškas tokiam, kurį paruošė E. N., E. N., D. B., t. y. penki metamfetamino pakeliai buvo supakuoti į juodą plastiko šiukšlių maišą, apvynioti įprasta skaidria lipnia juosta, įpakuoti į vakuuminį skaidrų maišelį be oro, vėl įvynioti į skaidraus arba mėlyno plastiko maišelį, visas paketas apdėtas šlapia kava ir vėl įvyniotas į skaidraus arba mėlyno plastiko maišelį ir apvyniotas pilka lipnia juostele. Visi penki metamfetamino paketai buvo paslėpti po lagamino pamušalu ir prie metalinio ištraukiamos rankenos rėmo prikniedyta medžio plokšte (t. 2, b. l. 171–180, 181, 182).

2013 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-873(13) nurodyta, kad bendras psichotropinės medžiagos metametamino (metamfatamino sulfato) miltelių rastų sulaikytojo A. S. lagamine svoris yra 5 200 g. Šiuose metamfetamino (metamfatamino sulfato) milteliuose yra 2 402,4 g gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu) (t. 2, b. l. 169–170).

Dėl A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo

BK 260 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.

BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

A. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. galimai padarė nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, visi kiti jo bendrininkai (be kita ko ir dėl šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo), kurių byla buvo išnagrinėta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip nepadarę šios nusikalstamos veikos. Tai reiškia, kad nelikus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formos, A. S. taip pat turi būti išteisinamas pagal šį kaltinimą, su tuo baigiamųjų kalbų metu sutiko ir prokuroras. Tačiau tokiu atveju būtina spręsti klausimą dėl to, ar A. S. neveikė dalyvaudamas kitokios formos bendrininkavime.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-90-895/2020, 2K-41-648/2022).‏‏‎ Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-90-895/2020, 2K-1-719/2020).‏‏‎‎ Todėl tai, kad ne visi nuteistieji turėjo tiesioginį kontaktą vieni su kitais ar pažinojo vieni kitus santykinai neilgą laiko tarpą, neeliminuoja organizuotos grupės požymio. Konstatavus, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-125-511/2019, 2K-257-719/2019, 2K-200-1073/2019).‏‏‎

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti bendrininkaujant su kitais asmenimis, o A. S. atliko psichotropinių medžiagų kurjerio, t. y. gabentojo vaidmenį. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. S., E. N., D. B. ir E. N. veikė susitarimo pagrindu, buvo pasiskirstę užduotimis, padarė nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Nustatyta, kad veikė daugiau nei du bendrininkai, jie buvo susitarę daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pastoviai bendravo tarpusavyje ir palaikė nuolatinius ryšius (telekomunikacijų tinklais, tiesiogiai), buvo pasiskirstę aiškiomis užduotimis, veikė itin suderintai ir vieningai, laikėsi konspiracijos, o daromos veikos apėmė kelias valstybes. Dalyvaudamas nusikalstamų veikų organizavime ir koordinavime kaltinamasis žinojo ir suprato, jog jo ir kitų bendrininkų veikos yra tam tikros, bendrai daromos nusikalstamos veikos dalis ir kiekvieno jų veiksmai būtini, kad būtų pasiektas norimas vieningas tikslas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kontrabandos būdu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl kaltinamajam A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažintinos padarytomis veikiant organizuotoje grupėje, dėl ko jo veika kvalifikuojama su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga ir šios medžiagos kontrabandos yra įrodyta, nes vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma galima daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime aprašyti ir šiuo nuosprendžiu patikslinti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti ir tai buvo daroma tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu), su kaltinimais nesutiko, pripažindamas, kad vežė lagaminą ir vyko į Danijos Karalystę, tačiau teigė nežinojęs, kad to lagamino viduje buvo įdėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Iš esmės tokios jo parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti E. N. ir D. B.. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, jog E. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino, o D. B. tik teisminio proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau kaltę dėl A. S. gabentos psichotropinės medžiagos prisiėmė sau, teigdamas, jog A. S. apie gabenamas draudžiamas medžiagas nieko nežinojo. 2023 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti E. N. ir D. B. jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjant baudžiamąją bylą, nenurodė, patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.

Vis dėlto, teismas E. N. ir D. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu, vertina kritiškai. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad šie asmenys buvo nuteisti pagrindinėje byloje tiek dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir dėl kitų veikų. Tai reiškia, kad jie turi interesą byloje bei laikosi nuoseklios pozicijos, kuria siekiama palengvinti savo teisinę padėtį, taip pat apsaugoti bendrininką A. S., t. y. kad pastarasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Vertindamas A. S. parodymus, teismas atsižvelgia į jo parodymų nuoseklumą ir atitikimą kitiems bylos duomenims. Pažymima, kad A. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, kad į Švedijos Karalystę jis vyko dėl darbo, o lagaminą Lenkijos Respublikoje jam perdavė rusiškai kalbantis asmuo. Vėliau, Vokietijos Federacinėje Respublikoje lagaminas buvo perleistas per rentgeną, tačiau pareigūnams nieko neradus, važiavo toliau ir Kopenhagos geležinkelio stotyje jam įsėdus į traukinį, buvo sulaikytas Danijos Karalystės policijos pareigūnų.

2015 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingi. Teigė, kad lagaminą Jonavoje jam perdavė D. B., tačiau nežinojo, kad tame lagamine buvo paslėptos psichotropinės medžiagos. Jam lagaminas buvo sukėlęs įtarimų, todėl jį patikrino, tačiau nieko nelegalaus nerado. Lagamino iki Švedijos Karalystės nenuvežė, nes jį traukinyje sulaikė Danijos Karalystės policija. Kai jis buvo sulaikytas Danijos Karalystėje, tada ir paaiškėjo, kad lagamine buvo paslėpti narkotikai, o prieš tai prie Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sienos lagaminas buvo perleistas per rentgeną bei tikrintas kelte, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau pareigūnai lagamine nieko nebuvo radę.

Vis dėlto, A. S. pateiktą įvykių versiją, kartu ir šioje byloje liudytojais apklaustų E. N. ir D. B. parodymus, paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Byloje nėra ginčo, kad A. S. dar Lietuvos Respublikoje iš D. B. paėmė lagaminą su psichotropinėmis medžiagomis (labai dideliu jų kiekiu), jį kelias dienas laikė ir po to gabeno per Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką į Danijos Karalystę, kur ir buvo sulaikytas, nustačius, jog lagamine yra psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, kad buvo nustatyti visi objektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, subjektyvusis požymis – kaltė, yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekspertizės aktas, specialisto išvada ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), apžvalga, Nr. AB–40–1). Be to, kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei, taip pat būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013).

Šiuo atveju kilo ginčas dėl kaltės, nes, kaip minėta, šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad disponuoja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip veikti. Kaltinamasis apklausų metu nuosekliai neigė, kad jis veikė tyčia, t. y., anot kaltinamojo, veždamas lagaminą jis nežinojo apie jame esančias psichotropines medžiagas, todėl jo veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties elemento – tyčinės kaltės. Tokią jo poziciją baigiamųjų kalbų metu iš esmės palaikė ir jo gynėjas.

Teismas pateikia esminių įrodymų, kurie patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis suprato, kad lagamine gabeno psichotropines medžiagas bei norėjo taip veikti, t. y. leidžia neabejotinai spręsti apie subjektyviųjų požymių buvimą jo veikoje.

Įvertinus 2011 m. lapkričio 9 d., lapkričio 11 d. protokolų dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir 2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokolų duomenis, neabejotinai nustatyta, kad E. N. ir D. B. A. S. perduotas juodos spalvos kelioninis lagaminas su ratukais ir su psichotropinėmis medžiagomis (metamfetaminu) yra identiškas tam lagaminui, kuris buvo pakuojamas ir laikomas E. N. ir E. N. nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute, be kita ko, ir vyko psichotropinių medžiagų pakavimas, šių medžiagų slėpimas lagamine po prikniedytomis medžio plokštėmis, taip pat lagamino turinys buvo užpildytas nereikalingais senais drabužiais, higienos reikmenimis. Tai patvirtina ne tik lagamino pažymėjimas identifikaciniu Nr. 4411, ant lagamino išsiuvinėtas „Andre P“ prekinis ženklas, bet ir paties lagamino konstrukcija, psichotropinių medžiagų pakelių ir kitų jame buvusių daiktų skaičius. Iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra.

Sprendžiant dėl kaltinamojo tyčios, svarbu tai, kad ruošiantis šių nusikalstamų veikų darymui, kaip psichotropinių medžiagų gabentoją buvo nuspręsta pasitelkti kaltinamąjį. Nors A. S. teigė, kad į Švedijos Karalystę vyko dirbti, o lagaminą turėjo perduoti kitiems asmenims, tačiau taikant procesines prievartos priemones surinkti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina, o priešingai – jas paneigia.

Iš 2013 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo matyti, kad 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. susitiko su A. S.. Po to E. N. apie susitikimą su A. S. informavo D. B., 2011 m. lapkričio 3 d. 16.22 val. parašydamas tokią SMS žinutę: „kalbėjau ką tik su lokiu. Sako duok ką daryti, sako galiu aš sėsti ir varyti su lengva. Sakiau pagalvosim!“. 2011 m. lapkričio 3 d. 16.25 val. D. B. jam atrašė: „Aišku brolau, tada. O su lokiu gal pabandyti, kaip anksčiau mes darėm? Kaip galvoji?“. Iš karto po šios žinutės E. N. skambino A. S. ir susitarė dar kartą susitikti. Po to, 2011 m. lapkričio 3 d. 16.32 val. E. N. parašė žinutę D. B.: „grįžtu iki lokio, perkalbėsiu dar kartą. Įdomu, kaip iš čia, ar niekas nepasikeitę. Taip tai reikia daryti aš galvoju“. 2011 m. lapkričio 3 d. 16.35 val. D. B. atrašė: „aš irgi taip galvoju, brolau. Gal užsikabintume vėl“. Po susitikimo su A. S., 2011 m. lapkričio 3 d. 17.11 val. E. N. parašė D. B. žinutę: „Kalbėjau. Tai jis lėktų. Pasiskambins tyrėjai, pasiklaus, kaip byla. taip paso jo nepaėmę“. D. B. 2011 m. lapkričio 3 d. 17.14 val. jam atsakė: „Tai labai gerai tada, gal saulės užtemimas bus. Tai vėliau, jeigu ką reiks man parlėkt, padėti viską. Ir kai pakalbės jis tada, aš čia nulėkčiau pažiūrėti“. Į tai 2011 m. lapkričio 3 d. 17.18 val. E. N. atrašė D. B.: „Jei viskas ok, tai kitą sav daryti galvoju reiktų, į galą. Važiuoju aš persikalbėsiu su m. Kaip pas jį yra viskas“. Po to, 2011 m. lapkričio 3 d. 17.50 val. E. N. dar parašė žinutę D. B.: „Galvoju gal darom su lokiu pirma, kitą per viduriuką, jei viskas ir su jo pusb tada galima daryti. Kaip galvoji?“, o D. B. jam 2011 m. lapkričio 3 d. 17.51 val. atsakė: „aš irgi taip galvoju bratela. Parašyk tada man, kai pakalbėsi su mili (nustatyta, kad „mili“ yra D. D.). Laikau kumščius, kad gut. Turim pralaužt tą ledyną vieną kartą“. 2011 m. lapkričio 3 d. 17.52 val. D. B. parašė E. N.: „Nu jo po vieną geriau. Kad ramiau būtų. Nereikia iškart abiejų“. 2011 m. lapkričio 4 d. 23.37 val. E. N. parašė D. B.: „Ką, saule, niekas nesikeičia, ką kalbėjom. Pirmad pasimatysim trak su m, gal jau kitą galą turės, važiuoja rytoj radę vieną pažiūrėti kaip atrodo. Lekiu iki lokio“, o vėliau, jau po susitikimo su A. S., 2011 m. lapkričio 5 d. 00.22 val. E. N. rašo D. B. parašė: „su lokiu viskas ok. <...>“ (t. 2A, b. l. 93–100, 107).

Akivaizdu, kad iš užfiksuotų pokalbių turinio negalima daryti net prielaidos, jog A. S. vyko į Švedijos Karalystę dirbti. Priešingai, įvertinus įvykių kontekstą ir ypatingai vėliau sekusius D. B., E. N. ir E. N. veiksmus (kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020) pakuojant lagaminą su metamfetaminu ir jį perduodant A. S., galima neabejotinai teigti, kad tuo metu buvo ieškomas narkotinių medžiagų kurjeris, o dėl šio darbo buvo sutarta būtent su A. S.. Iš šio susirašinėjimo turinio galima matyti, kad buvo tariamasi A. S. perduoti psichotropines medžiagas: „su lokiu gal pabandyti, kaip anksčiau mes darėm“. Pažymima, kad buvo planas pasitelkti ir A. S. pusbrolį, tačiau nutarta: „Kad ramiau būtų. Nereikia iškart abiejų“. Po to, pakalbėjus su kaltinamuoju, buvo susitarta ir pastarasis sutiko gabenti psichotropines medžiagas, t. y. „lėkti“. „Lokis“ pagal šioje byloje esančius duomenis – tai A. S.. 2011 m. lapkričio 3 d., kai vyko minėtas susirašinėjimas, buvo ketvirtadienis, o A. S. lagaminą su metamfetaminu paėmė ir išvažiavo 2011 m. lapkričio 12 d. Iš D. B. susirašinėjimo su E. N. matyti, kad E. N. teigė: „Jei viskas ok, tai kitą sav daryti galvoju reiktų, į galą“. Vėlesni šioje byloje įrodymais nustatyti įvykiai leidžia daryti išvadą, kad „kitą savaitę“, o konkrečiau – į kitos savaitės pabaigą (kai grįžo D. B.), t. y. 2011 m. lapkričio 9-10 d. ir vyko lagamino paruošimas A. S. kelionei bei psichotropinės medžiagos pakavimas į jį. Taigi vykusių pokalbių turinys ir vėliau sekę kaltininkų veiksmai visiškai sutampa laiko atžvilgiu, tai yra visi suderinti veiksmai vyko suplanuotu laiku.

Aplinkybes dėl rengimosi vykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą patvirtina ir 2012 m. kovo 27 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (N. gyvenamojoje vietoje vykstančių pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo) atlikimo užfiksuoti 2011 m. lapkričio 10 d. užfiksuoti E. N., E. N. ir D. B. pokalbiai bei jų atliekami veiksmai, kai E. N. su D. B. pakavo daiktus ir metamfetaminą į lagaminą, o E. N. teikė jiems įvairias priemones (t. 1, b. l. 95-103). Pažymima, kad tokias aplinkybes E. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. E. N. parodė, kad D. B. grįžus iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir, kaip įprasta, apsistojus jos ir E. N. nuomojamame bute, D. B. kartu su E. N. įrenginėjo lagamine dvigubą dugną ir pakavo narkotikus, o ji, suvokdama pakuojamų medžiagų pobūdį, jiems padėjo – parūpino senų drabužių, kuriuos reikėjo sudėti į lagaminą, valiklį, skirtą išvalyti pabirusiems narkotikų milteliams, paduodavo E. N. šio prašomas narkotikams pakuoti reikalingas priemones, ėjo į parduotuvę pirkti plaukų želės, kuri taip pat buvo naudojama narkotikams pakuoti. Taigi, E. N. pozicija dėl bylos aplinkybių keitėsi – ikiteisminio tyrimo metu E. N. smulkiai ir išsamiai papasakojo visas jai žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo duotus parodymus taip pat patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nepaisant to, kad apklausiama teisme ji savo duotus parodymus pakeitė, teismas vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Pažymima, kad būtent aprašytame metamfetamino pakavimo metu 2011 m. lapkričio 9 d. E. N. pasakė: „<...> šiandien nieko nepadarysim mes <...> nes reikia važiuoti, pravažiuosim pro šitą tą lokį, pasakyt, kad rytoj vakare atvešim ir viskas“ (2012 m. kovo 26 d. protokolas dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, t. 2, b. l. 195–200). Taigi akivaizdu, kad buvo nuspręsta informuoti A. S. apie jau paruoštą krovinį. Nors byloje nėra duomenų, koks 2011 m. lapkričio 3 d. ar lapkričio 9 d. buvo pokalbių turinys tarp A. S. ir kitų asmenų, tačiau D. B. ir E. N. susirašinėjimas tarpusavyje, jų pokalbių turinys, taip pat ir vėliau, jau gabenimo metu A. S. gautos ir jo parašytos žinutės leidžia spręsti apie tai, kad jau 2011 m. lapkričio 3 d. kaltinamajam buvo suteikta informacija apie prašomų nuvežti medžiagų pobūdį.

2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2011 m. lapkričio 10 d. 18.23 val. E. N. ir D. B., kuris nešėsi juodos spalvos kelioninį lagaminą su ratukais, išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), abu sėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvyko į Jonavos miestą. Ten, paėmę iš automobilio minėtą lagaminą, nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nustatyta, gyveno A. S. (t. 1, b. l. 183–185). Nustatyta, kad šie asmenys iš minėto buto išėjo tik 21.38 val., t. y. po 1 val. 40 min. jau be minėto lagamino. Su tuo pačiu lagaminu 2011 m. lapkričio 12 d. A. S. atvyko į Marijampolės autobusų stotį, adresu Stoties g. 2B, įlipo į tarptautinį autobusą „ECOLINES“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai lagaminą įdėdamas į autobuso bagažo skyrių ir vykdamas šiuo autobusu kirto Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną (2011 m. lapkričio 17 d. slapto sekimo protokolu užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 197–199)).

Aplinkybę, kad A. S. žinojo apie lagamine paslėptą metamfetaminą parodo ir jo kelionės metu vykęs bendravimas su E. N. ir D. B., taip pat D. B. ir E. N. tarpusavio bendravimas. Kaltinamajam išvykus iš Lietuvos matyti, kad jis nuolat apie savo kelionės eigą informavo E. N. ir D. B.. Iš 2012 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo matyti, kad A. S., tik kirtęs Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sieną, rašė įvairaus pobūdžio žinutes bei bandė susisiekti telefonu su E. N.. 2011 m. lapkričio 13 d. 07.36 val. E. N. bandė skambinti A. S., o nepavykus susiekti, išsiuntė jam SMS žinutę be jokio teksto. 2011 m. lapkričio 13 d. 07.54 val. A. S. parašė žinutę E. N.: „Laba mažiuk, vokeč leis per rentgeną, kaip šalta lauke“. 2011 m. lapkričio 13 d. 07.57 val. E. N. atrašė A. S.: „<...> supratau. ant sienos, ar mieste tam jau įvažiavęs“. 2011 m. lapkričio 13 d. 08.00 val. A. S. jam atsakė: „ant sienos, mažiuk, visus daiktus per rentgeną leis, kaip tau?“, į tai 2011 m. lapkričio 13 d. 08.07 val. E. N. jam parašė tokią žinutę: „ne kas. Jei ką, kaip kalbėjom, ne tavo šitas ir viskas. Parašyk, jei ok <...> parašyk man. Po valandos įsijungsiu aš, pažiūrėsiu, ar gavau tavo žinutę“. 2011 m. lapkričio 13 d. 08.26 val. E. N. vėl parašė žinutę A. S.: „o kaip dabar“. 2011 m. lapkričio 13 d. 09.29 val. A. S. atrašė: „Nu jau autobuse sėdim visi. Bet nevažiuojam dar, bet tuoj pajudėsim“. 2011 m. lapkričio 13 d. 09.29 val. E. N. tada parašė žinutę: „tai praėjo? Nežiūrėjo tavęs?“, tada A. S. papasakojo apie patikrinimo procesą, o 2011 m. lapkričio 13 d. 09.36 val. E. N. parašė jam: „Ok, ant ryšio. Uodegų tik žiūrėk, kad nebūtų“ (t. 2, b. l. 13–17).

Tokių žinučių turinys teismui leidžia spręsti, kad iki lagamino perdavimo A. S. su pastaruoju buvo aptarti būtent psichotropinės medžiagos gabenimo klausimai, be kita ko ir tai, kokia turėtų būti jo pozicija tuo atveju, jeigu jis būtų sulaikytas kelionės metu.

Pagal Švedijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų perduotus D. B. komunikacijos telefonu sekimo duomenis, D. B. gavo tokias A. S. žinutes „ką tik išlipau, eisiu kasos žiūrėt“, „nusipirkau“, „jau judu“ (t. 2, b. l. 83–85). Tai vėlgi rodo, jog buvo gabenamas D. B. (ir E. N.) itin svarbus krovinys – jų supakuotas metamfetaminas, o aplinkybė, kad A. S. nuolatos informavo apie savo buvimą vietą reiškia, kad šią informaciją jis žinojo.

Iš 2013 m. liepos 5 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų užfiksuotos informacijos matyti, kad nutrūkus ryšiui su A. S. ir kilus įtarimui, kad šis gali būti sulaikytas, E. N. ir E. N. tariasi dėl atsargumo priemonių, t. y. kad reikia iš gyvenamosios vietos išvežti metamfetamino pakavimui naudotas priemones, išvalyti butą bei automobilį, pasikeisti telefonų abonentinius numerius (t. 1, b. l. 159–161). Tuo metu bendraudamas SMS žinutėmis su D. B. E. N. išsako nuogąstavimus, kad A. S. jų neišduotų: „pasidarėm nuotaikas sau geras. Svarbu kad neskiltų lokys. Taip kitą išsispręsim ir išgyvensim“ (Švedijos Karalystės nacionalinio tyrimo biuro pateikta medžiaga, t. 2, b. l. 42).

2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, vykstančiame iš Kopenhagos (Danijos Karalystė) į Malmę (Švedijos Karalystė), A. S. buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurie rado ir paėmė A. S. vežtą lagaminą su psichotropinėmis medžiagomis. Iš Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų surinktos medžiagos matyti, kad A. S. gabento lagamino turinys buvo identiškas tokiam, kurį paruošė E. N., E. N., D. B. (lagamine buvo ne tik higienos reikmenys, vyriški ir moteriški drabužiai, bet ir po lagamino pamušalu, prie metalinio ištraukiamos rankenos rėmo prikniedyta medžio plokšte paslėpti 5 paketai metamfetamino). Be kita ko, pas A. S. rastas lagaminas atitiko ir 2011 m. lapkričio 11 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuotas aplinkybes – juodos spalvos kelioninis lagaminas su ratukais, ant kurio buvo išsiuvinėtas ,,Andre P“ prekinis ženklas, ir kuris buvo pažymėtas identifikaciniu Nr. 4411.

Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje buvo nustatyta tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kuriuos sujungus į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Konstatuojama, kad kaltinamasis A. S. suprato, jog lagamine gabeno psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti. Pažymima, kad A. S. buvo pasirinktas kaip psichotropinės medžiagos gabentojas dėl to, jog jau anksčiau yra tą daręs (D. B. žinutė „su lokiu gal pabandyti, kaip anksčiau mes darėm“). Šiuo atveju nustatyta, kad buvo gabentos psichotropinės medžiagos, vadinasi, anksčiau panašius veiksmus A. S. galimai jau buvo atlikęs ir jis buvo pasirinktas kaip patyręs kurjeris. Lagaminas buvo ruošiamas ir pildomas psichotropinėmis medžiagomis dvi dienas, ir tik po jis buvo perduotas A. S.. Pats perdavimo procesas užtruko neįprastai ilgai, todėl, įvertinus prieš tai buvusį tarimąsi su A. S., ši aplinkybė reiškia, kad buvo derinami lagamino ir jame buvusio metamfetamino gabenimo niuansai. Svarbu ir tai, kad visos kelionės metu, nuo pat Lietuvos Respublikos sienos kirtimo iki A. S. sulaikymo, su juo vyko nuolatinis bendravimas ir ryšio palaikymas, kuris daugiausiai buvo susijęs su įvairiais patikrinimais ir jų eiga, nuogąstavimais dėl patikrinimo eigos ir „sėkmingo“ tikrinimų praėjimo. Galiausiai, jau sulaikius A. S. pareigūnams, E. N. žinutė D. B. („Svarbu kad neskiltų lokys“) parodo, jog E. N. ir D. B. bijo, kad A. S. jų neišduotų, o tai reiškia, kad A. S. neabejotinai žinojo, kokias medžiagas gabena. Priešingu atveju, E. N. ir D. B. nebūtų prasmės baimintis jų išdavimo, nes A. S. nežinotų apie jų jam perduotas psichotropines medžiagas. Tokią teismo išvadą sustiprina aprašytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, iš kurios matyti, jog A. S. buvo surastas būtent dėl tokio tikslo, jis nuolatos buvo kontroliuojamas ir palaikė ryšį su savo bendrininkais, bei E. N., D. B. ir A. S. sutarimas, ką pareigūnams sakyti jo galimo sulaikymo metu. Tai reiškia, kad A. S. žinojo, jog gabena psichotropines medžiagas, kurios, esant tam tikroms aplinkybėms, turėjo būti ne jo.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad su A. S. tekstinėmis SMS žinutėmis buvo kontaktuojama ne vienu abonentiniu numeriu, t. y. 2011 m. lapkričio 3 d. ir lapkričio 8 d. E. N. dėl susitikimo su A. S. kontaktavo per abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindinis abonentinis numeris, per kurį vyko susirašinėjimas dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos detalių, įvykių eigos – Nr. (duomenys neskelbtini). Tai vėlgi parodo, jog buvo naudojamos tam tikros konspiracijos priemonės, kurių tikslas maskuoti gabenamo krovinio turinį.

Iš 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-873(13) matyti, kad bendras psichotropinės medžiagos – metametamino (metamfatamino sulfato) miltelių, rastų sulaikytojo A. S. lagamine, svoris yra 5 200 g. Šiuose metamfetamino (metamfatamino sulfato) milteliuose yra 2 402,4 g gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu). Vis dėlto, byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių faktą, kad A. S. žinojo lagamine paslėptų psichotropinių medžiagų kiekį, nors šiuo atveju teismų praktika imperatyviai tokio reikalavimo neformuluoja.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, I sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje (toliau – ir Sąrašas) 105 punktą metamfetamino labai didelis kiekis laikomas daugiau kaip 100 g.

Tačiau, nepaisant to, kad teismas nustatė, jog A. S. gabeno psichotropines medžiagas ir suvokė tai darantis, tačiau būtina nustatyti ir tai, kad jis suprato, jog gabena labai didelį kiekį metamfetamino.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendras A. S. gabento lagamino svoris buvo apie 30-35 kg, o metamfetamino su pakuotėmis – apie 8 kg (t. 2, b. l. 58–62). Taigi psichotropinės medžiagos dalis su pakuote sudarė apie ¼ viso lagamino svorio. Įvertinus lagamino dydį, jo svorį, metamfetamino su pakuotėmis ir be jų svorį, grynos metamfetamino medžiagos kiekį (2 402,4 g gryno metamfetamino), taip pat ir tai, kad labai didelis šios psichotropinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 100 g, teismas daro prielaidą, jog A. S. bent bendrais bruožais suprato, jog gabena labai didelį, t. y. tikrai didesnį nei 100 g metamfetamino kiekį. Vis tokios aplinkybės šiuo atveju nebuvo įrodytos, todėl teismas negali daryti neabejotinos ir kategoriškos išvados, jog kaltinamasis žinojo, kokią konkrečią narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį jis gabena bei koks yra gabenamos medžiagos bent apytikslis kiekis, kuris leistų spręsti dėl labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio ribos viršijimo.

Vertinant kaltinamojo A. S. atliktus veiksmus ir jam pateikto kaltinimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, jog apskritai buvo padaryta jam inkriminuojama nusikalstama veika ir ją padarė kiti nuteistieji. Nepaisant to, kad nustatyta, jog A. S. šią veiką padarė bendrininkaudamas organizuotos grupės bendrininkavimo formoje, būtina nustatyti ir įrodyti subjektyviuosius ir objektyviuosius bendrininkavimo požymius, be kita ko ir tai, kad A. S. suprato, jog kiti bendrininkai (E. N. ir D. B.) disponuoja labai dideliu metamfetamino kiekiu bei tokiam jų veikimui pritarė, paimdamas lagaminą suprato, kad jame yra paslėptas labai didelis kiekis metamfetamino. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuojama, kad byloje tokių duomenų nėra.

Iš aukščiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių duomenų negalima neabejotinai spręsti, jog A. S. buvo perduota informacija apie tai, kokios rūšies narkotinė ar psichotropinė medžiaga bus perduota. Byloje taip nėra kitų duomenų (net ir netiesioginių įrodymų), kurie teismui leistų spręsti, kad kaltinamasis žinojo kokios rūšies narkotinę ar psichotropinę medžiagą gabens. Pažymėtina, jog itin svarbu nustatyti A. S. suvokimą apie gabenamos medžiagos rūšį, kadangi būtent nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies priklauso, koks jos kiekis bus pripažįstamas labai dideliu. Reikia pabrėžti, kad priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, labai didelis jos kiekis svyruoja nuo nepilno gramo iki keliasdešimties kilogramų. Tai reiškia, jog nustačius, kad A. S. suprato, kad gabena kelis kilogramus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau nenustačius aplinkybės, jog kaltinamasis žino apie konkrečią medžiagos rūšį, savaime nereiškia, kad jis suvokė, jog gabena labai didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Vertinant kaltinamojo A. S. atliktus veiksmus ir jam pateikto kaltinimo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar būtent A. S. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė, kokios rūšies narkotine ar psichotropine medžiaga disponavo bei koks bent apytikslis jos kiekis.

Nustačius, jog A. S. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – metamfetaminu, tačiau nenustačius jog kaltinamasis suprato, jog disponuoja labai dideliu šios medžiagos kiekiu ir norėjo taip veikti, kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laikomas neįrodytu. Nors pagal lagamino svorį ir kitas analizuotas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad kaltinamasis galėjo žinoti apie gabenamos medžiagos kiekį, tačiau vis dėlto lieka nepašalintos abejonės dėl šių aplinkybių nustatymo. Nesant galimybės šių abejonių pašalinti, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, o nustačius, kad kaltinamasis metamfetaminą vežė tikslu perduoti kitiems asmenims, siekdamas jį išplatinti, kaltinamojo A. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (apie tokį galimą kaltinimo keitimą A. S. gynėjas buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu), t. y. pagal švelniausią galimą nusikalstamą veiką, kai buvo disponuojama psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Platinimo tikslas šioje byloje nustatytas įvertinus paties A. S. parodymus, kad jis vežė lagaminą norėdamas jį perduoti kitiems asmenims Švedijos Karalystėje, taip pat tokią aplinkybė patvirtinančius D. B. parodymus, pagal kuriuos A. S. atvežtą lagaminą turėjo perduoti D. B.. D. B. parodė, kad A. S. pasakė, kad reikės nuvežti daiktus, davė pinigų kelionės bilietui iš Kauno į Švedijos Karalystę, telefono numerį, kad šis atvykęs paskambintų ir susitarė susitikti Malmės mieste. Tai reiškia, kad lagaminas su vežamomis medžiagomis turėjo būti vežamas siekiant jį perduoti pačiam D. B.. Tačiau net ir įvertinus tokią versiją, kad lagaminas galimai turėjo būti perduotas tam pačiam asmeniui, iš kurio jis buvo įgytas (nors lagaminas buvo įgytas ne tik iš D. B., bet ir E. N.), teismui nekyla abejonių, kad A. S. suprato, jog jame esančios psichotropinės medžiagos bus platinamos ir to norėjo, nes pagrindinis tikslas buvo šias medžiagas parduoti (taip pat ir per D. B.). Tokia išvada daroma, be kita ko, atsižvelgiant ir į gabentų psichotropinių medžiagų kiekį, vežimo į kitą valstybę faktą ir kitas aplinkybes. Iš 2012 m. kovo 27 d. protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog 2011 m. lapkričio 10 d. pakuodami lagaminą E. N. ir D. B. kalba apie galimą uždarbį iš pakuojamų medžiagų kontrabandos: E. N.: „50 būtų geriausiai, mūsų 20, o jų 30. Pažiūrėk, jeigu po 65 ...“. D. B. atsakė: „daug skaičių“; tada E. N.: „Va tiek būtų, jei po 65. Dabar jeigu gautųsi, pirmą kartą.. tai 300 ir dar 200 <...> ant pliuso“. Tai reiškia, kad iš psichotropinių medžiagų kontrabandos buvo planuojama uždirbti, o A. S. už jų nugabenimą taip pat turėjo būti atlyginta. Pažymima, kad neteisėtų pajamų gavimas iš kontrabandos veikos yra pagrindinis ir iš esmės vienintelis tokios veiklos motyvas ir priežastis. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad D. B., E. N. ir A. S. veikė organizuotos grupės forma (tai reiškia, kad A. S. turėjo žinoti apie tokios veiklos finansinę naudą), be kita ko ir kitus šiame nuosprendyje išanalizuotus įrodymus, teismas daro išvadą, kad metamfetaminas buvo vežamas tikslu jį parduoti / perduoti kitiems asmenims bei iš to uždirbti. Teismui nekyla abejonių, jog būtent šiuo tikslu A. S. šias medžiagas gabeno į Švedijos Karalystę. Papildomai pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų nuolat vartojęs kokias nors narkotines medžiagas, todėl jų gabenti savo vartojimui negalėjo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. tyčia gabeno psichotropines medžiagas (metamfetaminą) Lietuvos Respublikoje (Jonava – Marijampolė – Lietuvos Respublikos valstybės siena) iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę, per Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Danijos Karalystę, tačiau pastarojoje valstybėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat jis šias medžiagas neteisėtai įgijo iš D. B. ir E. N. bei dvi dienas (nuo 2011 m., lapkričio 10 d. iki lapkričio 12 d.) laikė nenustatytoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, nurodant, kad kaltinamasis šias medžiagas ne tik gabeno, bet ir įgijo ir laikė. Teismas konstatuoja, kad A. S. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Pagal 199 straipsnio 2 dalį (nusikaltimo metu galiojusi redakcija), atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Nagrinėjamoje byloje kontrabandos dalyku laikomos psichotropinės medžiagos. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu gabenimu, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba neteisėtu gabenimu, kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo).

Pagal teismų praktiką, skirtingai negu įprastų prekių vežimas per ES valstybių sienas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda taip pat apima tokių medžiagų gabenimą per valstybės sieną tiek su trečiosiomis šalimis, tiek ir su kita ES šalimi, t. y. gabenimas ES vidaus teritorijoje. Tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik tada, kai šios medžiagos nepateikiamos muitinei ar jos vengiama, bet ir tada, kai gabentojas neturi leidimo (šių daiktų gali ir neslėpti).

Kaip jau minėta, A. S. 2011 m. lapkričio 12 d. Marijampolės autobusų stotyje į tarptautinio autobuso „ECOLINES“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažo skyrių įdėjo lagaminą, įlipo į tarptautinį autobusą ir vykdamas juo, kirto Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinę sieną. Taigi, A. S. neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, tačiau jų muitinės kontrolei nepateikė. Kontrabandos dalykas per muitinės postą buvo gabenamas tarptautiniu autobusu, panaudojant kelioninį lagaminą, kaip priemonę psichotropinėms medžiagoms paslėpti. Nusikalstama veika baigta nuo to momento, kai privalomi pateikti daiktai muitinės kontrolei nebuvo pateikti, kertant Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sienas. Todėl A. S. padaryta nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų kontrabanda, teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas pasisako plačiau dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo pasikeitimo.

BK 199 straipsnio 2 dalies redakcija (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. šios veikos padarymo metu) numatė, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XII-1674, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., BK 199 straipsnis buvo pakeistas ir atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta iš šio straipsnio 2 dalies į minėto straipsnio 3 dalį, tačiau veikos baudžiamumas išliko, nekito ir už šį nusikaltimą skiriama bausmė – kaip ir ankstesnės redakcijos atveju, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 199 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, jog už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Dar vėlesniu įstatymu – 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, įsigaliojusiu nuo 2019 m. sausio 1 d., atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta į BK 199 straipsnio 4 dalį, tačiau taip pat baudžiamoji atsakomybė už šią veiką nebuvo panaikinta, kaip ir nesikeitė už ją skiriama bausmė – 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 199 straipsnio 4 dalies redakcijos sankcijoje buvo numatyta, kad tas, kas padarė šią veiką, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-1925 pakeitus BK 199 straipsnį ir papildžius baudžiamąjį įstatymą 260¹ straipsniu, atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą buvo perkelta iš BK 199 straipsnio 4 dalies ir šiuo metu yra nustatyta BK 260¹ straipsnyje. Pagal naująjį BK 260¹ straipsnį atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą yra diferencijuojama pagal neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos ar siųstos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, taip pat pagal tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabentos ar siųstos turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti ar tokio tikslo neturint (pastarasis požymis aktualus tik tuo atveju, kai siunčiamas ar gabenamas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis, arba didesnis nei nedidelis, bet neviršijantis didelio kiekio).

260¹ straipsnio 3 dalyje už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 10 metų. Šį įstatymą palyginus su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 199 straipsnio 2 dalimi (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1520 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 13 d.), matyti, jog už šį nusikaltimą buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Taigi šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl laikomas įstatymu, švelninančiu bausmę. Toks įstatymas turi grįžtamąja galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas kaltinamajam inkriminuojamą veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1520 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 13 d.) perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 260¹ straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant klausimą, ar kaltinamajam inkriminuotos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 260¹ straipsnio 3 dalyje, teismas pažymi, kad nustatyta, jog metamfetaminu buvo disponuojama ir Lietuvoje, kur jis buvo įgytas, gabenamas ir laikomas. Taigi, psichotropinių medžiagų kontrabandos faktinės aplinkybės pilnai neapima neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti. BK 260¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys. Abiejų veikų kvalifikavimas tik pagal naujos redakcijos BK 260¹ straipsnio 1 dalies nuostatas neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad pagrindinis įstatymo leidėjo tikslas pakeičiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos teisinį reguliavimą buvo nustatyti proporcingas už šio nusikaltimo padarymą gresiančias bausmes, baudžiamąją atsakomybę diferencijuoti taip, kad būtų įvertintas gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, tikslas ir pan. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 260 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama, todėl jam įsigaliojus nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kitaip, nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga ir jos gabenimo per valstybės sieną yra įrodyta, nes vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma galima daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime aprašyti A. S. veiksmai buvo atlikti ir tai buvo daroma tiesiogine tyčia. A. S. suvokė, kad lagamine neteisėtai gabena psichotropines medžiagas, kurias privaloma pateikti muitinės kontrolei, tačiau jų nepateikė, taip pat suvokė, kad išvengęs muitinės kontrolės kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, bendrais bruožais suvokė, jog gabenama psichotropines medžiagas.

Dėl kaltinamajam A. S. skirtinų bausmių

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260¹ straipsnio 3 dalyje (psichotropinių medžiagų kontrabanda). Nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: A. S. anksčiau teistas 4 kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 4, b. l. 112–122, 135–149, 151–154), nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet darbo paieškos nutrauktos (t. 4, b. l. 133), nėra duomenų apie turėtas darbovietes (t. 4, b. l. 134), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Vokietijos Federacinėje Respublikoje, administracine tvarka baustas ir bauda yra sumokėta (t. 4, b. l. 131), vedęs (t. 4, b. l. 109), gydytojo psichiatro ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. 4, b. l. 125–129).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be paminėtų kriterijų, šiame kontekste vertinama ir šio baudžiamojo proceso trukmė. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė netgi pripažįstama pagrindu mažinti paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-942/2017, 2K-7/2010, 2K-256/2009).

Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad daugiau kaip aštuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009). Ar tokia proceso trukmė yra pagrindas taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti švelnesnę bausmės rūšį, teismai privalo išsiaiškinti nustatydami, kokios priežastys lėmė ilgą bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2014).

Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2011 metais, pranešimas apie įtarimą kaltinamajam A. S. įteiktas 2012 m. sausio 31 d. 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, o nuosprendis priimtas 2024 m. sausio 4 d., t. y. bylos procesas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei 10 metų, o visas baudžiamasis procesas iki nuosprendžio priėmimo – daugiau nei 12 metų. Pažymima, kad bylos nagrinėjimas teisme daugiausiai užtruko dėl A. S. išvykimo į kitą valstybę. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi A. S. buvo paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi A. S. atžvilgiu baudžiamoji byloje buvo išskirta iš pagrindinės bylos. Vėliau buvo kreiptasi į Vokietijos Federacijos Respubliką dėl A. S. perdavimo, tačiau jį perduoti buvo atsisakyta. Pažymima ir tai, kad Europos tyrimo orderio pagrindu buvo mėginama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau tai daryti A. S. atsisakė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisminis nagrinėjimas šioje byloje užtruko būtent dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, todėl šiuo atveju baudžiamojo proceso trukmė negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės skyrimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad pagrindinėje, žymiai sudėtingesnėje ir gerokai didesnės apimties, byloje procesas pirmosios instancijos teisme baigėsi dar 2018 metais, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2020 m. balandžio 29 d.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 260¹ straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nurodytų nusikaltimų pavojingumą patvirtina ir tai, kad sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas vidurkiui. Tokia bausmės rūšis yra teisinga, proporcinga (adekvati) A. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir be kita ko, padės įgyvendinti bausmės individualizavimo principą.

A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Dėl kardomųjų priemonių

2013 m. liepos 12 d. prokuroro nutarimu pakeisti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą iš A. S. buvo paimtas jo Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 101–104), kuris iki šiol yra laikomas prie baudžiamosios bylos.

2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. S. buvo paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška. 2017 m. liepos 4 d. dėl A. S. buvo išduotas Europos arešto orderis (bylos numeris 14.3-20/2012), tačiau A. S. perduoti Lietuvos Respublikai buvo atsisakyta Vokietijos Federacijos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Nustatyta, A. S. priklausantis Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nebegalioja, A. S. užsienio valstybėje atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jis perduodamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – naikinama, nes šios priemonės likimas nebuvo išspręstas paskiriant suėmimą.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to – naikinama.

Dėl išlaidų išieškojimo

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16218. Pažymoje nurodoma, kad už kaltinamajam A. S. suteiktą teisinę pagalbą priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 2 373,33 Eur.

Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numato, jog iš kaltinamojo priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje nedirba, neturi jokių pajamų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

Prokuroras prašė priteisti ir proceso išlaidas 1 868,54 Eur (6 451,70 Lt), susidariusias dėl A. S. perdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017).

Šiuo atveju buvo byloje nustatyta, kad A. S. buvo sulaikytas darydamas šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas. Jo perdavimo procesas Lietuvos Respublikai vyko teisės aktų nustatyta tvarka, išdavus Europos arešto orderį. Taigi proceso išlaidos susidarė tiek dėl baudžiamojo proceso ypatumų, kai kaltinamasis pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo būti perduotas Lietuvos Respublikai siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tiek dėl A. S. nusikalstamų veiksmų, kai jis darydamas nusikaltimus išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nusikaltimo darymo metu buvo sulaikytas. Taigi A. S. sulaikymas užsienyje buvo tiesiogiai susijęs jo atliktomis nusikalstamomis veikomis, o jo pargabenimas taip pat buvo būtinas dėl to, kad jo nusikaltimas buvo baigtas kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad kaltinamasis sąmoningai vyko į užsienio valstybę, Lietuvos Respublikoje bei kitose valstybėse atliko nusikalstamus veikus, dėl ko, sulaikymo atveju, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jis bus gabenamas į Lietuvos Respubliką, siekiant vykdyti baudžiamąjį procesą. Akivaizdu, kad tokiu atveju teisėsaugos institucijos įprastai patiria išlaidų ir jos dėl teismo išdėstytų priežasčių pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dėl A. S. perdavimo Lietuvos Respublikai susidariusios proceso išlaidos iš jo priteisiamos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voke prie bylos saugomi du mobiliojo ryšio telefonai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 437 – 438 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas proceso išlaidas pargabenant A. S. – 1 868,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt keturis euro centus) priteisti iš kaltinamojo A. S..

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voke prie bylos saugomus du mobiliojo ryšio telefonus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- A. S. pasą, saugomą prie bylos, perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, su ypatumais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalyje.