Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 5 metams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 7 d. nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų laisvės atėmimo. 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir R. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2017 m. liepos 7 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų laisvės atėmimo.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 13 d.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad R. G., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad R. G. teistas 4 kartus, jo atžvilgiu du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė teismo paskirtus įpareigojimas ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Jo padaryti nusikaltimai sunkėja, daromi suplanuotai. Nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos. Nuteistasis minimizuoja savo nusikalstamą elgesį. R. G. turi priteistų teismo ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų finansinei žalai atlyginti, dėl kurių pateikti vykdomieji raštai – 1379,58 Eur sumai, iš kurių atlyginta - 52,17 Eur. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė, nuo paskutinio vertinimo nepakitusi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje nėra pakankamai korekcijos požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra ne žema, o vidutinė (44 balai), todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą ją mažinant, tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad tokia pažanga šiuo atveju nenustatyta. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal „OASys“ metodiką mažėjimą pastebėtina, kad jis nuo pirminio 2016 m. gegužės 20 d. atlikto vertinimo, kuomet pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 50 balų, nebuvo nuoseklus ir itin žymus. Iš pradžių nuteistajam nustatyti rizikos balai šiek tiek didėjo dėl paskirtos drausminės nuobaudos, vėliau sekė nedidelis sumažėjimas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. atlikto vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nekinta ir sudaro 44 balus. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma, kiek iš jų yra kintamų, o kiek statinių, tačiau susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiomis ankstesnėmis dėl R. G. lygtinio paleidimo priimtomis nutartimis, matyti, kad statinių balų skaičius yra 25 balai, tad likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu jis dar gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų R. G. pataisos aspektų, į kuriuos ir atsižvelgė Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 8 kartus. Paskutiniu metu jis stengiasi koreguoti savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu R. G. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, konkursuose, socialinės reabilitacijos programose, lanko dailės studiją, jo tapyti paveikslai eksponuoti (duomenys neskelbtini) bibliotekoje. Profesinio rengimo centre įgijo elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam du kartus buvo suteikta galimybė 3 paroms parvykti į namus, pažeidimų nepadarė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, o būtent šios aplinkybės bei Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų duomenų apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, jam išskiriamų kriminogeninių veiksnių, Komisija deramai neįvertino.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. G. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 8 kartus baustas drausmine tvarka, tarp jų ir už šiurkščius pažeidimus. Paskutinė nuobauda skirta 2018 m. birželio 1 d., o 2019 m. kovo 12 d. dėl lokalizacijos pažeidimo buvo apsiribota pokalbiu ir nuobauda neskirta. Nors R. G. skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau rodo, jog asmuo, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Jo teigiamas elgesys fiksuojamas dar pakankamai trumpą laiko tarpą, tad dar negalima daryti išvados, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs. Be to, pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir jei R. G. sistemingai pažeidinėtų nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tuomet būtų perkeltas į drausmės grupę. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių pataisos įstaigos administracija nėra nustačiusi.

12. Abejonių nuteistojo R. G. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius); gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką); darbinių įgūdžių stoka. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

13. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas R. G. nėra pirmasis. Šiuo metu bausmę atlieka už keleto nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkių, padarymą. Disponavimas, turint tikslą platinti, ir rengimasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų padaryti veikiant organizuota grupe. Nuosprendyje nurodyta, kad jis teistas ir už nusikaltimą, padarytą po to, kai buvo paleistas iš suėmimo jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamoje byloje. Pastebėtina, kad R. G. daromi nusikaltimai sunkėja. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Sutiktina su skundo argumentu, kad lygtinis paleidimas R. G. taikytas tik kartą, o nutartyje neteisingai nurodyta, jog du kartus, tačiau tai, atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, nepaneigia teismo išvados apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma skunde, ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia R. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. G. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

14. Abejonių pakankama R. G. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais, darbinių įgūdžių stoka. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad kriminalinė nuteistojo istorija leidžia manyti, kad kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau menkina ir mano, kad neturėdavo kito pasirinkimo. Teigia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė kartu su kitais asmenimis. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Būdamas laisvėje turėjo labai nestabilią darbo istoriją, yra dirbęs autošaltkalviu, mechaniku, pagalbiniu darbininku statybose. Bausmės atlikimo metu nedirbo, duomenų, kad būtų kreipęsis dėl darbo, nėra. Pataisos namuose išlaikomas artimųjų. Nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos. Jis įgijęs vidurinį išsilavinimą, nors bausmę atlieka jau daugiau nei 7 metus, tačiau per šį laikotarpį įgijo tik vieną specialybę. Turėdamas nestabilią darbinę patirtį, nesistengia įgyti daugiau naujų profesinių kvalifikacijų, darbinės patirties, kurios išėjus į laisvę sudarytų palankesnes sąlygas įsidarbinti. Nuteistasis turi priteistų teismo ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų finansinei žalai atlyginti, dėl kurių pateikti vykdomieji raštai – 1379,58 Eur sumai. Pats nuteistasis savo finansinių įsipareigojimų nemažina, tai daro jo žmona. Su skundu pateikti duomenys apie atliktus pavedimus, viso 270 eurų (10 eurų per mėnesį) rodo, kad tai yra daugiau simbolinis veiksmas, nei realios pastangos mažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam vis dar aktualios netinkamo gyvenimo stiliaus problemos, kurias įvertinus su padarytų nusikaltimų pobūdžiu, ankstesniais teistumais, jų priežastimis, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

16. Nuteistojo gynėjo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

17. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. G. padarė pakankamą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.