Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. G. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas ir R. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

7. Teismui patiekta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. G. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. G. bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 8 kartus skatintas, (duomenys neskelbtini) gavo elektros įrengimų remontininko kvalifikacijos diplomą, nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. vykdo individualią veiklą, tapo paveikslus, kuriuos realizuoja laisvėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. G. praeityje ne kartą teistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra pažeidęs teismo skirtus įsipareigojimus ir grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Pažymėtina, kad teismo suteiktų šansų pasitaisyti, savo tinkamu elgesiu užsitikrinti teismo pasitikėjimą nuteistasis neišnaudojo, galėjęs įrodyti, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta ir laisvėje. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, o tai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos ir kitos aplinkybės, keliančios abejonių sėkminga probacijos taikymo galimybe nagrinėjamu atveju. R. G. turėjo nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, todėl vien ši aplinkybė kelia abejonių, ar, būdamas laisvėje, nuteistasis bus motyvuotas susirasti oficialų darbą ir dirbti, kadangi kriminalinė praeitis liudija visai kitokį iki tol susiklosčiusį nusikalstamą gyvenimą (nusikaltimus įtakojo finansinės naudos siekis). Nors pataisos namuose yra gauta UAB ,,A.“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau tai negarantuoja, kad nuteistasis išties dirbs. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad kriminalinė nuteistojo istorija leidžia manyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau menkina ir mano, kad neturėdavo kito pasirinkimo. Nuteistasis teigia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka skatino nusikalstamumą, nusikaltimą įvykdė kartu su kitais asmenimis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai ir nenusikals. Teismo abejonę sustiprina ir tai, kad nuteistasis ne visada pasielgia apgalvotai, tam tikrose situacijose jam būdingas impulsyvumas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis sugebėtų kylančias problemas spręsti adekvačiai, neprieštaraujančiai visuomenėje priimtos elgesio normoms.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys, priešingai, nei teigiama skunde, nebuvo nepriekaištingas, kadangi R. G. net 11 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo 9 baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkščius pažeidimus (draudžiamų daiktų turėjimą, alkoholio vartojimą). Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinysis pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 28 d., nors iki tol jis buvo skatintas 8 kartus. Tai liudija, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo nuoseklus, nukreiptas elgesio korekcijai teigiamai linkme, o išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Be to, nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas, juo labiau, kad tik iš dalies vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.