Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2016-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-165/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-01-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
1A-10-165/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00303-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Elena Vainienė (pran.), Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
A. I.
Advokatai
Adomas Liutvinskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-165/2016Proceso Nr. 1-10-9-00303-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.4.3; 1.2.23.3; 1.2.17.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3.(S)LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei, Jūratei Radišauskienei,gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Vincui Pacevičiui,nuteistajam A. I.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokurorės ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. I. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekiu) laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kontrabandos) laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo kiekiu) laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos – hašišo kontrabandos) laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekiu ir jos kontrabandos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - hašišo kiekiu ir jos kontrabandos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės bei nuteistojo A. I. gynėjo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, už tai, kad organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir organizavo kontrabandą, o būtent: jis nuo 2009-07-31 iki 2009-09-15, būdamas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruošto automobilio „H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengtos narkotinių medžiagų slėptuvės, savininku, nurodė M. R., kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas 2010-10-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, savo vardu įgyti minėtą automobilį iš formalaus šio automobilio savininko E. A. (E. A.) ir įregistruoti jį savo vardu, nurodė M. R. nuvykti į Olandiją ir iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens įgyti labai didelį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekį ir ją atgabenti į Lietuvą. Po ko M. R., vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus A. I. nurodymus, 2009-09-16 įregistravo savo vardu automobilį H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu 2009 m. spalio 7-12 d. nuvyko į Olandiją, kur teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį - 8058,12 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, supakuotų į dvidešimt šešis paketus, juos paslėpė automobilyje „H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėse - daiktų dėtuvės skyriuje - oro pagalvės vietoje bei už priekinio valdymo skydelio esančioje ertmėje, gabeno šią narkotinę medžiagą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną Kalvarijos pasienio užkardoje, kur 2009-10-13 apie 4 val. ryto buvo sulaikytas bei automobilio apžiūros metu buvo rasta dalis - 5617,03 g narkotinės medžiagos- kanapių ir jų dalių, o kita dalis - 2441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių buvo rasta 2011-03-23 apžiūros, atliekamos UAB (duomenys neskelbtini) automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.

A. I. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su E. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, A. B. (A. B.), kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas 2013-12-06 Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo nuosprendžiu, ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, 2010 m. gegužės 11 d. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, juodos spalvos automobiliu „Land Rover“ (valstybiniai numeriai nenustatyti) iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno labai didelį, t.y. 22 182,91 g, narkotinės medžiagos - hašišo kiekį į E. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste esantį garažą, kur kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, perdavė šias narkotines medžiagas E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“ v.n. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje, kontrabandos būdu nugabenti šią narkotinę medžiagą į Baltarusijos Respubliką ir ten laukti jo tolimesnių nurodymų. Tą pačią dieną E. A. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste esančiame garaže A. B., vykdydamas A. I. nurodymus, iš A. I. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, gautą narkotinę medžiagą perpakavo ir paslėpė savo automobilyje „Peugeot Partner“ v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, o 2010-05-11 apie 18 val. minėtą narkotinę medžiagą kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką, Šalčininkų pasienio kontrolės postą, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendį pakeisti bausmių paskyrimo ir subendrinimo dalyje:

- A. I. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių – kiekiu) paskirti laisvės atėmimo bausmę 12 metų 6 mėnesiams. Šią bausmę, BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, subendrinti apėmimo būdu su bausme teismo paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl kanapių ir jų dalių kontrabandos) ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams;

- A. I. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - hašišo – kiekiu) paskirti laisvės atėmimo bausmę 13 metų. Šią bausmę, BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies l punkto pagrindu, apėmimo būdu subendrinti su bausme teismo paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl hašišo kontrabandos) ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 13 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų.

Apeliantė nesutinka su nuteistajam A. I. paskirtų bausmių pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir subendrintos bausmės dydžiais.

Skunde nurodoma, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam A. I. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtinos bausmės viršijančios šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau bausmes paskyrė mažesnes negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas minimumas ir tuo pažeidė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir nuteistajam A. I. skirtinos bausmės sankcijos ribose.

Nuteistojo A. I. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir byloje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais bei juos vertindamas, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. I. kaltės klausimą pirmame epizode dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir jų dalimis bei šių medžiagų kontrabandos organizavimo, vadovavosi išimtinai kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, o bylos duomenis vertino atsietai nuo įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu, kuriuo nuteistas M. R., nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Byloje patikimais įrodymais nenustatyta, kad M. R. atlikti nusikalstamus veiksmus suorganizavo A. I.. M. R. apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kad narkotines medžiagas M. R. gabeno nenustatyto asmens nurodymu. Todėl pirmosios instancijos teismo samprotavimai, kad A. I. buvo faktiniu automobilio „H. G.“ savininku, kad jis nurodė M. R. vykti į Olandiją ir ten nežinia iš ko įsigyti narkotinių medžiagų ir jas atgabenti į Lietuvą, yra bylos duomenimis nepatvirtintos teismo prielaidos, kurios iš esmės keičia Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu nustatytas M. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikaltimo subjektą. Apelianto teigimu, patikimais bylos duomenimis nepagrįsta ir teismo išvada, kad M. R. įgijo ir gabeno 2 441,09 g kanapių ir jų dalių, kurios buvo surastos tik 2011 m. kovo 23 d. automobilio remonto metu, todėl A. I. kaltė dėl šio kiekio narkotinės medžiagos disponavimo ir jos kontrabandos organizavimo grindžiama tik prielaidomis.

Apeliantas teigia, kad teismas paviršutiniškai pasisakė dėl liudytojo E. A., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų patikimumo. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo suabsoliutino šio liudytojo parodymus ir suteikė jiems išskirtinę reikšmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė E. A. parodymų santrauką, tačiau jų neanalizavo A. I. pateiktų kaltinimų aspektu, negretino su A. B. parodymais ir nenurodė kitų patikimų bei pakankamų duomenų, gautų iš skirtingų šaltinių, pagrindžiančių A. I. kaltę. Apeliantas pažymi, kad liudytojas E. A. nebuvo A. I. šiame kaltinimo epizode inkriminuotų veikų dalyviu, jis tik perpasakojo tai, ką neva girdėjo iš A. I. arba pateikė savo subjektyvius samprotavimus. Teismas, pripažindamas E. A. parodymus, kad A. I. siekė nusipirkti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu konfiskuotą automobilį „H. G.“, duodamas M. R. advokatui 7000 litų, patikimais, nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių tokius E. A. teiginius. Liudytojo E. A. parodymai negali būti patikimu A. I. kaltės įrodymu dar ir dėl to, kad liudytojo parodymų turiniui esminę įtaką darė jo procesinės padėties pasikeitimas. Liudytojas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas remiantis BPK 212 straipsnio 7 punktu, todėl šio straipsnio koreliacija su BPK 217 straipsnio 6 dalimi liudytojui neabejotinai buvo žinoma. Apelianto teigimu, A. I. telefoninių pokalbių su M. R. ir L. K. turinys taip pat neatskleidžia A. I. inkriminuotų veikų sudėties požymių, nes pokalbiai iš esmės apsiriboja buitiniais klausimais, o E. A. samprotavimai dėl pokalbių turinio yra tik jo prielaidos.

Apelianto teigimu, antrame kaltinimo epizode dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – hašišu ir šios medžiagos kontrabandos A. I. kaltu pripažintas, nenustačius tikrųjų bylos aplinkybių ir juridiškai reikšmingų faktų – byloje nenustatytas nusikaltimo dalykas, nepašalinti esminiai liudytojų A. B. ir E. A. parodymų prieštaravimai, nepasisakyta dėl narkotinių medžiagų kiekių skirtumų, nustatyto Baltarusijos Respublikos teismų ir inkriminuoto A. I. skundžiamu teismo nuosprendžiu.

Apeliantas pažymi, kad Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnai A. B. automobilyje surado 22 672,59 g hašišo, t.y. beveik pusę kilogramo daugiau nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje. Teismas A. I. inkriminuodamas nuosprendyje nurodomą narkotinių medžiagų kiekį, nenurodė jokių patikimų ir abejonių nekeliančių bylos duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. I., o ne kitas asmuo, A. B. perdavė minimą narkotinių medžiagų kiekį. Liudytojo E. A. ir Baltarusijos Respublikoje nuteisto A. B. prieštaringų ir nenuoseklių parodymų tokiai teismo išvadai daryti nepakanka.

Baltarusijos Respublikos nuosprendžiu nustatytos A. B. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės skiriasi nuo A. I. kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios buvo išdėstytos remiantis liudytojo E. A. parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. ir E. A. parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo iš esmės prieštaringi, todėl Lietuvos kriminalinės policijos biuras net du kartus kreipėsi į Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu dėl liudytojo A. B. apklausos. A. B. liudytoju, dalyvaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, buvo apklaustas du kartus (2011 m. kovo 2 d. ir 2012 m. spalio 23 d.), tačiau abiem atvejais apie liudytojo apklausą A. I. gynėjas informuotas nebuvo ir apklausose nedalyvavo. A. B. parodymuose esantys prieštaravimai su E. A. parodymais buvo pašalinti vienu A. B. atsakymu į tardytojo klausimą, pastarajam nurodant, kad jis galvojo, jog papasakojęs apie narkotinių priemonių perdavimo aplinkybes, padarys žalą E. A. nuosavybei ir gali sukelti problemų jo žmonai. Šiame kontekste apeliantas pastebi, kad A. B. parodymai, duoti apklausiant jį kaip liudytoją, iš esmės skiriasi nuo Baltarusijos Respublikos teismų nustatytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs A. B., negalėjo remtis jo parodymais, duotais apklausiant jį liudytoju byloje, kurioje jis buvo nuteistas. Be to, A. B. apklausoje nedalyvavo A. I. gynėjas, todėl tai vertintina kaip A. I. teisės į gynybą pažeidimas. Esant tokioms aplinkybėms teismas negalėjo remtis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir perskaityti A. B. parodymus.

Be to, apeliantas nurodo, kad A. I. inkriminuotas narkotinių medžiagų kiekis nustatytas ne pagal Lietuvos Respublikos teisę. Apelianto nuomone, nustatant nusikaltimo dalyką nepakanka Baltarusijos ekspertų išvados ir teisme apklausto eksperto V. Š. samprotavimų, kad hašišas yra kanapių derva, gaminama iš narkotinių kanapių, ir yra narkotinė medžiaga, nepriklausomai nuo tetrahidrokanabinolio koncentracijos. Apelianto teigimu, teisės taikymui būtina nustatyti hašiše esančios veikliosios medžiagos - tetrahidrokanabinolio koncentracija.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo A. I. gynėjo apeliacinį skundą.

Nuteistasis A. I. ir jo gynėjai prašė tenkinti nuteistojo I. I. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinį skundą ir atmesti prokurorės apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo A. I. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. I. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, organizavimą (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę (ar nusikalstamą susivienijimą), jai vadovavęs ar koordinavęs grupės narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši veika yra baigta, kai kaltininkas padaro bent vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų. Šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis.

Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K–116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, 2K–496/2014).

Nuteistojo A. I. gynėjas, nesutikdamas su A. I. apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad byloje nėra surinkta patikimų A. I. kaltumo įrodymų, todėl prašo A. I. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo išteisinti.

Toks apelianto prašymas atmestinas. Tačiau nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu ir jos kontrabandos

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, už tai, kad organizavo labai didelio kiekio – 8 058,12 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių disponavimą (įgijimą ir gabenimą) Olandijoje bei šių narkotinių medžiagų kontrabandą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką.

Nuteistasis A. I. neigia padaręs šias nusikalstamas veikas.

Apeliantas – nuteistojo A. I. gynėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl A. I. kaltumo aptariamame epizode ir prašydamas A. I. išteisinti, teigia, kad byloje nėra patikimų A. I. kaltumo įrodymų, be to, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos 2441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijimo ir gabenimo aplinkybės neatitinka įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu, kuriuo nuteistas nusikalstamų veikų vykdytojas – M. R., nustatytoms aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais sutinka iš dalies.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagrindą kaltinime nurodytų aplinkybių išnagrinėjimui teisme sudaro ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir tinkamai pareikšti kaltinimai, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktą kaltinimą, išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių daro atsižvelgdamas į toje byloje nustatytas faktines aplinkybes, jas siedamas su taikytina teisės norma.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje A. I. kaltinant pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio – 8 058,12 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių disponavimą (įgijimą ir gabenimą Olandijoje) bei šių medžiagų kontrabandą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, turint tikslą jas platinti, o šias A. I. suorganizuotas nusikaltimas veikas įvykdė M. R., kuris už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą ir jų kontrabandą nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2010-11-16).

Taigi iš tokio A. I. pareikšto kaltinimo turinio akivaizdu, kad jis kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas bendrai su M. R.. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. BK 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. I. pateiktą kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (disponavimas labai dideliu narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekiu ir šios medžiagos kontrabandos), padarymo, konstatavo, kad A. I. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Teismas nustatė, kad faktiniu automobilio „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengta slėptuvė narkotinių medžiagų gabenimui ir kuriuo narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, savininku buvo A. I., kad A. I. nurodė M. R. šį automobilį savo vardu įgyti iš formalaus savininko E. A. ir įregistruoti jį savo vardu bei nuvykti į Olandiją ir ten įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių ir šią narkotinę medžiagą atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tokios faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu, nustatyta, kad šioje dalyje aptariamų nusikalstamų veikų vykdytoju buvo M. R., būtent jis 2009 m. spalio 7-12 d. Olandijoje iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir ją paslėpęs automobilyje „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), 2009-10-13 atgabeno į Lietuvos Respubliką (4 t. 150-155 b. l.).

Nuteistasis M. R., apklaustas šioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad A. I. yra jo krikšto sūnus, jie bendrauja šeimyniškai, ir atsisakė duoti parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (7 t. 178 b. l.). Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas išvadai, kad A. I. neorganizavo, t.y. neparengė ir nevadovavo, M. R. įvykdytų nusikalstamų veikų.

Vienas iš A. I. kaltumo įrodymų yra liudytojo E. A. parodymai. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas skundžiajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo šio liudytojo teisme duotus parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos sulygino tarpusavyje, sugretino liudytojo parodymus su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: liudytojų D. M., A. N. parodymais, transporto priemonės duomenų bazės išrašais, iš kurių matyti automobilio „H. G.“ įregistravimo aplinkybės, telefoniniais pokalbiais tarp A. I., E. A., M. R., kurie patvirtina E. A. nurodytas aplinkybes, kad A. I. buvo automobilio ,,H. G.“ faktinis savininkas ir kad būtent jo nurodymu M. R. važiavo minėtu automobiliu į Olandiją; automobilio ,,H. G.“ apžiūros protokolo duomenimis ir specialisto išvadomis, kurių objektyvumu abejoti teismas pagrindo nenustatė, ir pateikė išsamų liudytojo E. A. parodymų vertinimą, remiantis kuriuo pagrįstai konstatavo, kad liudytojo E. A. parodymai yra leistini ir patikimi A. I. kaltumo įrodymai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK nedraudžia kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Pagal teismų praktiką tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojoj atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojo E. A. parodymų vertinimu, nes jis atliktas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl jų vertinimo pateiktos motyvuotos išvados.

Kiti byloje BPK nustatyta tvarka surinkti, teisme ištirti ir skundžiamame teismo nuosprendyje išanalizuoti ir tiek atskirai, tiek kitų bylos įrodymų kontekste įvertinti įrodymai: liudytojų D. M., E. G., S. K., M. A., A. N. parodymai, automobilio „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, 2009-10-13 apžiūros protokolas, transporto priemonės duomenų bazės išrašai, specialisto išvada dėl 2009-10-13 automobilio „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje rastų narkotinių medžiagų kilmės ir masės, taip pat patvirtina A. I. dalyvavimą ir vaidmenį šioje dalyje aptariamų nusikalstamų veikų padaryme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismas A. I., M. R., L. K. ir E. A. telefoninių kontaktų duomenis vertino visų byloje ištirtų įrodymų kontekste ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas.

Taigi teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje išanalizuotų bei pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertintų įrodymų visuma yra pakankama daryti pagrįstai išvadai, kad A. I. suorganizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijimą ir gabenimą Olandijoje bei šių narkotinių medžiagų kontrabandą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, kurią įvykdė M. R., todėl jis pagrįstai pripažintas šių nusikalstamų veikų organizatoriumi.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas – nuteistojo gynėjas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. I. nusikalstamus veiksmus vertino atsietai nuo šių nusikaltimų vykdytojo M. R. veiksmų ir dėl to padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, kad A. I. yra kaltas dėl neteisėto narkotinių medžiagų – 2 441,09 g kanapių ir jų dalių neteisėto disponavimo ir jų kontrabandos organizavimo.

Byloje esančiu Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu nustatyta, kad M. R. 2009 m. spalio 7-12 d. Olandijoje, iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – 15 paketų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė – 5 617,03 g, ir ją paslėpęs automobilyje „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), daiktų dėtuvės skyriuje įrengtoje slėptuvėje, oro pagalvės vietoje, jas laikė ir gabeno, o 2009-10-13 apie 4 val. atgabeno į Lietuvos Respubliką (4 t. 150-155 b. l.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendis nebuvo skųstas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl šis teismo nuosprendis nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios. Tačiau Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu nustatytos M. R., kaip vykdytojo, padarytos nusikalstamos veikos apimtis yra reikšminga nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamoje byloje A. I. nuteistas už nusikalstamas veikas įvykdytas bendrai su M. R..

Minėta, kad pagal BK 26 straipsnio 4 dalies nuostatas, organizatorius turi atsakyti už vykdytojo padarytą veiką. M. R. dėl neteisėto 2 441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, neteisėto įgijimo ir gabenimo Olandijoje bei šio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandos į Lietuvos Respubliką kaltinamas nebuvo ir Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendžiu už tai nenuteistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-09 nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2A-7/2012) netenkino prokuroro prašymo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nuosprendį, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir atsisakė atnaujinti M. R. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t.y. dėl 2011-03-23 automobilio „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastos paslėptos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių masė 2441,09 g, neteisėto įgijimo ir gabenimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad M. R. įgijo ir kontrabandos būdu atgabeno ir 2011-03-23 apžiūros metu automobilyje rastą - 2 441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekį, nes tokia aplinkybė nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Ši teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė preziumuota, remiantis byloje nustatytu faktu, kad anksčiau, t.y. 2009-10-13 automobilyje „H. G.“, v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje buvo rasta tos pačios rūšies narkotinių medžiagų, už kurių įgijimą ir gabenimą pripažintas kaltu ir nuteistas M. R..

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Todėl iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina aplinkybė, kad A. I. suorganizavo neteisėtą 2 441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kuri buvo rasta 2011-03-23 apžiūros, atliekamos UAB (duomenys neskelbtini) automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, disponavimą ir šios medžiagos kontrabandą, nustatant, kad:

A. I. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir šių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis nuo 2009-07-31 iki 2009-09-15, būdamas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruošto automobilio „H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengta narkotinių medžiagų slėptuvė, savininku, nurodė M. R., kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas 2010-10-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, savo vardu įgyti minėtą automobilį iš formalaus šio automobilio savininko E. A. ir įregistruoti jį savo vardu, nurodė M. R. nuvykti į Olandiją ir iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens įgyti labai didelį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekį ir ją atgabenti į Lietuvą. Po ko M. R., vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus A. I. nurodymus, 2009-09-16 įregistravo savo vardu automobilį H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu 2009 m. spalio 7-12 d. nuvyko į Olandiją, kur teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį – 5 617,03 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, supakuotų į penkiolika paketų, juos paslėpė automobilyje „H. G.“ v.n. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose slėptuvėje - daiktų dėtuvės skyriuje - oro pagalvės vietoje, gabeno šią narkotinę medžiagą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną Kalvarijos pasienio užkardoje, kur 2009-10-13 apie 4 val. ryto buvo sulaikytas bei automobilio apžiūros metu buvo rasta – 5 617,03 g narkotinės medžiagos- kanapių ir jų dalių.

Apeliacinės instancijos teismui pašalinus A. I. dalį nepagrįstai inkriminuoto kaltinimo nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikacija nesikeičia.

Minėta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos dalykas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) labai dideliu kiekiu kanapių ir jų dalių laikoma daugiau kaip 2 500 g. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. I. suorganizavo 5 617,03 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijimą ir atgabenimą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką. Nuteistojo A. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nesikeičia, nes atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių medžiagų kiekio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šioje dalyje aptariamų nusikalstamų veikų vykdytoju buvo M. R., o A. I. nusikalstamose veikose dalyvavo kaip organizatorius, t.y. jie veikė sudėtine bendrininkavimo forma, todėl A. I. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą – nuteistąjį A. I. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu ir jo kontrabandos), tačiau atsižvelgiant į tai, kad susiaurėjo nuteistajam pareikšto kaltinimo apimtis, daroma išvada, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo – kiekiu ir jo kontrabandos

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, dar ir už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - hašišu, turėdamas tikslą jas platinti, ir organizavo šių narkotinių medžiagų kontrabandą, sekančiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

A. I., veikdamas organizuotoje grupėje su E. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, A. B., kuris už šio nusikaltimo padarymą nuteistas 2013-12-06 Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo nuosprendžiu, ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, 2010 m. gegužės 11 d. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, automobiliu iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį, t.y. 22 182,91 g, narkotinės medžiagos - hašišo į E. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, esantį garažą, kur kartu su minėtu asmeniu perdavė šias narkotines medžiagas E. A. ir A. B. bei nurodė A. B. jas paslėpti jam priklausančio automobilio „Peugeot Partner“, v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje - priekinėje automobilio panelėje, ir kontrabandos būdu nugabenti šią narkotinę medžiagą į Baltarusijos Respubliką ir ten laukti jo tolimesnių nurodymų. Tą pačią dieną E. A. gyvenamojoje vietoje namo garaže A. B. iš A. I. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, gautą narkotinę medžiagą perpakavo ir paslėpė savo automobilyje „Peugeot Partner“, v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, 2010 m. gegužės 11 d. apie 18 val. minėtą narkotinę medžiagą kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką, Šalčininkų pasienio kontrolės postą, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Nuteistasis A. I. neigia padaręs šias nusikalstamas veikas.

Apeliantas, nesutikdamas su A. I. nuteisimu už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – hašišu ir šios narkotinės medžiagos kontrabandos organizavimą ir prašydamas A. I. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, teigia, byloje nėra patikimų A. I. kaltumo įrodymų. Skunde nurodoma, kad A. I. dėl šioje dalyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo pripažintas kaltu nenustačius tikrųjų veikos padarymo aplinkybių ir juridiškai reikšmingų faktų, t.y. nenustačius nusikaltimo dalyko, nepašalinus esminių prieštaravimų tarp liudytojų A. B. ir E. A. parodymų ir narkotinių medžiagų, nurodytų A. I. ir A. B. apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, kiekių skirtumų.

Teisėjų kolegija dėl aptariamo nusikalstamos veikos epizodo byloje atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, išanalizavusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, A. I. kaltumas šiame epizode įrodytas ir jis pagrįstai nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – hašišu ir šios narkotinės medžiagos kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 11 d. Šalčininkų pasienio kontrolės poste muitinės pareigūnų buvo sulaikytas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką automobiliu ,,Peugeot Partner“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojantis Baltarusijos pilietis A. B., kurio automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo surasta paslėpta narkotinė medžiaga – hašišas. A. B. 2013-12-06 Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėn. neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, įsigijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – hašišo (7 t. 172-174 b. l.).

Nuteistojo A. I. dalyvavimą ir jo vaidmenį aptariamų nusikalstamų veikų padaryme įrodo byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro: iš dalies nuteistojo A. I. parodymai, liudytojų E. A., D. M., A. N., A. B. parodymai, iš Baltarusijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys apie A. B. atvykimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir išvykimo iš jos nuo 2010-03-13 iki 2010-05-11 (2 t., 70-71 b. l.), 2010-05-18 Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės ekspertizių ir kriminalistikos eksperto išvada Nr. 1541 dėl 2010-05-12 A. B. automobilio ,,Peugeot Partner“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastos ir išimtos medžiagos kilmės ir masės (1 t. 157-162 b. l.), telefoninių pokalbių tarp A. I., E. A., D. M., V. K. metu užfiksuotos aplinkybės.

Nuteistasis A. I. neneigia bendravęs su E. A. dėl automobilio ,,Peugeot Partner“, kuriame įrengtoje slėptuvėje ir buvo surasta paslėpta narkotinė medžiaga – hašišas, įsigijimo ir vykęs pas D. M. dėl slėptuvės šiame automobilyje įrengimo. Taip pat nuteistasis pripažįsta, kad jis 2010 m. gegužės 10 d. buvo susitikęs su A. B., kuris buvo atvykęs kartu su E. A., ir jie trise važiavo pas meistrą dėl automobilio ,,Peugeot Partner“ panelės, kurioje buvo įrengta slėptuvė, dangtelio remonto. Tačiau nuteistasis A. I. neigia žinojęs, kad automobilio slėptuvėje bus gabenamos narkotinės medžiagos ir teigia, kad automobilyje ,,Peugeot Partner“ įrengtoje slėptuvėje turėjo būti vežamos cigaretės (7 t. 72-75 b. l.).

Liudytojas E. A. parodė, kad automobilį ,,Peugeot Partner“ jam perdavė A. I., jog jį registruotų Baltarusijoje. Automobilis buvo įregistruotas A. B. vardu, automobilio priekinėje panelėje buvo įrengta narkotikų slėptuvė. 2010-05-10 pas jį atvažiavo A. B., kuris pasakė, kad reikia sutaisyti automobilyje įrengtos slėptuvės dangtelį. Liudytojas paskambino A. I. ir apie tai jį informavo. Jis su A. B. nuvažiavo į Kauną, kur susitiko su A. I. ir V. K.. Visi pakalbėjo apie A. B. automobilio remontą ir jis (liudytojas), A. B. ir A. I. nuvažiavo pas A. I. pažįstamą meistrą, kuris sutvarkė panelės dangtelį ir jis su A. B. grįžo į (duomenys neskelbtini). Jis su A. I. sutarė, kad A. I. kitą dieną atveš narkotikus, kuriuos A. B. reikės nuvežti į Baltarusiją. Kitą dieną, t.y. 2010-05-11, atvažiavo A. I. ir V. K., jie atvežė krepšį su narkotikais ir pasakė, kad A. B. paslėptų narkotines medžiagas automobilio slėptuvėje, važiuotų į Baltarusiją ir ten lauktų tolimesnių nurodymų. A. B. pats paslėpė gautus paketus slėptuvėje ir tą pačią dieną išvažiavo į Baltarusiją ir buvo sulaikytas Baltarusijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama apelianto prašymą, siekdama išsamiai išnagrinėti bylą, nusprendė kreiptis į Baltarusijos Respublikos atsakingas institucijas su teisminiu pavedimu apklausti teisme (pas teisėją) Baltarusijos Respublikos pilietį A.B., kuris 2013-12-06 Baltarusijos Respublikos Gardino rajono teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėn. neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, įsigijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – hašišo (7 t. 172-174 b. l.). Liudytojo A. B. apklausa buvo atlikta pas teisėją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą liudytojų apklausos procedūrą ir teisėjų kolegijos nutartyje suformuluotus klausimus.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2010 m. gegužės mėnesį buvo Lietuvoje pas pažįstamą E. A. (A.), kartu su juo važiavo į Kauną, kur E. A. susitiko su kažkokiais žmonėmis, iš kurių vienas buvo A. I.. Jo parodymuose minimas asmuo, vardu S., yra A. I.. S. pavardę jam pasakė tyrėjas, kai jis (liudytojas) fotonuotraukoje nurodė asmenį vardu S.. 2010 m. gegužės 11 d. pas E. A. buvo atvažiavę žmonės ir paliko prekes, jis tų žmonių nematė. Jis daro prielaidą, kad tie žmonės galėjo būti V. K. ir A. I.. Tokią prielaidą daro remiantis tyrėjo jam nurodytomis aplinkybėmis (tyrėjas jam parodė visus A. I. ir V. K. judėjimus, jų fotonuotraukas). Jis nei A. I., nei V. K. nepažįsta, apie tai, kad E. A. užsiima narkotikais nežinojo. Jo apklausų, vykusių 2011 m. kovo 2 d. ir 2012 m. spalio 23 d., metu jam buvo perskaityti E. A. parodymai, šiuose parodymuose buvo nurodyta, kad krepšį su narkotikais jam (liudytojui) davė ne E. A., o A. I. ir V. K.. Jis išgirdęs tokius parodymus ir atsižvelgęs į tai, kad vis tiek atlieka bausmę, davė parodymus, kad krepšį su narkotikais jam davė ne E. A., o A. I. ir V. K., nors iš tiesų krepšį su narkotikais jam 2010 m. gegužės 11 d. davė E. A.. Jis, imdamas krepšį, nežinojo, koks jo turinys, manė, kad E. A. jį pasiims. Tai, kas buvo krepšio viduje, jis padėjo į slėptuvę, o pasienyje jį sulaikė. Jis su S. (A. I.) apie cigarečių gabenimą į Lietuvos Respubliką jo (A. B.) automobilyje buvusioje slėptuvėje, nekalbėjo. Jis yra gabenęs savo automobilyje įrengtoje slėptuvėje cigaretes E. A., bet ne A. I. (8 t. 103-106 b. l.).

Siekiant pašalinti galimus prieštaravimus liudytojo parodymuose, apeliacinės instancijos teismas kartu su teisminiu pavedimu pateikė ir liudytojo A. B. ankstesnės, 2012 m. spalio 23 d. apklausos protokolo kopiją bei liudytojo parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolus. Liudytojui A. B. nurodžius, kad jis neprisimena savo parodymų, duotų 2012 m. spalio 23 d., jam buvo pateiktas susipažinimui jo 2012 m. spalio 23 d. apklausos protokolas. Liudytojas, susipažinęs su 2012 m. spalio 23 d. apklausos protokolu, patvirtino šios apklausos protokolo turinį ir nurodė, kad protokole nurodyti jo parodymai yra teisingi ir jame yra jo parašas. Tokius parodymus jis davė laisva valia. Liudytojui parodžius A. I. ir V. K. parodymo atpažinti protokolų kopijas, liudytojas patvirtino, kad jis pasirašė šiuose protokoluose, tačiau kur yra V. K. ir kur yra A. I. jam pasakė Lietuvos Respublikos policijos pareigūnai. Jis, nurodydamas minėtus asmenis, norėjo, kad jie būtų nubausti, bet šiuo metu jis abejoja, ar jie prisidėjo prie nusikaltimo. Tuo metu jis buvo nutaręs bendradarbiauti su tyrimu ir nurodė V. K. ir A. I. tyrėjo nurodymu. Parodymo atpažinimo iš fotonuotraukų metu jam jokio poveikio niekas nedarė (8 t. 103-106 b. l.).

Sugretinus liudytojų E. A. ir A. B. parodymus apie įvykius 2010-05-10 – 2010-05-11, juose jokių esminių prieštaravimų nėra. Abu liudytojai vienodai parodė, kad jie 2010-05-10 buvo susitikę su A. I., kartu su juo važiavo pas automobilių meistrą, kuris suremontavo automobilio ,,Peugeot Partner“ panelės, kurioje buvo įrengta slėptuvė, dangtelį. Liudytojas A. B. patvirtino liudytojo E. A. parodymus, kad 2010-05-11 prekes, kurias jis paslėpė automobilyje įrengtoje slėptuvėje ir vežė į Baltarusijos Respubliką, į E. A. namus atvežė du asmenys. Nors liudytojas A. B. 2015-02-19 apklausos pas teisėją metu nurodė, kad šiuo metu jis tik daro prielaidą, kad tais dviem asmenimis galėjo būti V. K. ir A. I., tačiau ankstesnės apklausos – 2012-10-23 metu jis parodė, kad 2010-05-11 pas E. A. buvo atvažiavęs A. I. ir anksčiau jam nepažįstamas asmuo, jie padėjo jam perpakuoti atvežtą krovinį į mažesnius įpakavimus, o po to išvažiavo. Taip pat liudytojas šios apklausos metu nurodė, kad, jo manymu, E. A. veiksmams vadovavo A. I., nes E. A. nuolat su juo konsultavosi telefonu, tačiau jam apie A. I. E. A. nieko nesakė (3 t. 67-70 b. l.). Šiuos parodymus liudytojas A. B. apklausiamas pas teisėją patvirtino kaip teisingus ir duotus laisva valia (8 t. 103-106 b. l.).

Liudytojų E. A. ir A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir telefoninių pokalbių tarp A. I., E. A., D. M., V. K. metu užfiksuotos aplinkybės, kurios aptartos skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl šiame sprendime nekartojamos.

Nuteitojo A. I. dalyvavimą aptariamų nusikaltimų padaryme patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Liudytojas D. M. patvirtino, kad jis A. I. prašymu automobilyje ,,Peugeot Partner“ įrengė slėptuvę, išimdamas oro pagalves, ir taisė oro pagalvės dangtelį, kad apie darbo eigą kalbėjo su A. I. ir telefonu. Liudytojas A. N. parodė, kad vykdant operatyvinis tyrimas A. I. ir su juo susijusių asmenų atžvilgiu, t.y. telefoninių pokalbių pasiklausymą, paaiškėjo, kad A. I. ir su juo susiję asmenys vykdo narkotinių medžiagų kontrabandą ir platinimą, buvo nustatyta, kad 2010 m. pavasarį Baltarusijos pilietis A. B. iš Lietuvos gabena hašišą, tačiau jo sulaikyti nespėta, todėl operatyvinė informacija buvo perduota Baltarusijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo A. N. turėta informacija pasitvirtino. A. B. 2010-05-11 buvo sulaikytas, jo vairuojamajame automobilyje „Peugeot Partner“, v.n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje buvo rasta narkotinė medžiaga. 2010-05-18 Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės ekspertizių ir kriminalistikos centro eksperto išvada Nr. 1541 nustatyta, kad A. B. automobilio ,,Peugeot Partner“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasta ir išimta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - hašišas (1 t. 157-162 b. l.).

Apeliantas skunde nurodo, kad A. B. 2013-12-06 Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už didesnio, nei A. I. inkriminuoto, kiekio narkotinės medžiagos - hašišo gabenimą, t.y. už 22 672,59 g., todėl teigiama, kad A. B. ir A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos nesusijusios. Toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra dvi Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės ekspertizių ir kriminalistikos centro eksperto išvados: 2010-05-12 eksperto išvada Nr. 1540, kurioje buvo nustatyta trijuose ryšulėliuose pateiktos narkotinės medžiagos – hašišo bendras svoris 489,68 gramai (1 t. 148-150 b. l.) ir 2010-05-12 eksperto išvada Nr. 1541, kurioje buvo nustatyta trijuose ryšulėliuose pateiktos narkotinės medžiagos bendras svoris 22182,91 gramai (1 t. 157-162 b. l.). Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos A. B. kaip nusikalstamos veikos dalyką nurodė pagal minėtas dvi ekspertizės išvadas nustatytą jo gabentą narkotinių medžiagų kiekį, t.y. 22 672,59 g (22 182,91+489,68), o Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos A. I. inkriminavo tik tą narkotinių medžiagų kiekį, kuris buvo nustatytas remiantis Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės ekspertizių ir kriminalistikos centro eksperto išvada Nr. 1541. Tokie neatitikimai nevertintini kaip turintys esminės reikšmės nusikalstamų veikų ir jų aplinkybių nustatymui.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl neteisingo nusikaltimo dalyko nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – narkotinė medžiaga – hašišas, nustatytas remiantis 2010-05-12 eksperto išvada Nr. 1541 (1 t. 157-162 b. l.). Apelianto teiginiai, kad norint hašišą pripažinti narkotine medžiaga, hašišo sudėtyje būtina nustatyti esančios veikliosios medžiagos - tetrahidrokanabinolio koncentraciją, paneigti pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto V. Š. paaiškinimais. Ekspertas V. Š., turintis chemiko išsilavinimą, dirbantis Lietuvos teismo ekspertizės centre, paaiškino, kad hašišas ir kanapių derva yra sinonimai, į narkotinių medžiagų sąrašą įtrauktas kanapių dervos pavadinimas. Hašišas arba kanapių derva visais atvejais yra gaminama iš narkotinių kanapių, todėl nustatinėti joje tetrahidrokanabinolį netikslinga ir tetrahidrokanabinolio koncentracija hašiše nenustatinėjama (7 t. 176-177 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto V. Š. kompetencija ir jo duotų paaiškinimų objektyvumu. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas yra nustatytas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. I. aptariamas nusikalstamas veikas, padarė, veikdamas organizuota grupe, tačiau A. I. veika, pasireiškianti neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų – hašišo kiekiu ir šios narkotinės medžiagos kontrabanda, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Tokia nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra teisinga. Teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad aptariamus nusikaltimus A. I. padarė organizuota grupe, o iš A. I. veikų kvalifikacijos seka, kad A. I. konstatuojama lengvesnė – sudėtinė – bendrininkavimo forma, kurioje greta vykdytojų dalyvauja kiti bendrininkai, pavyzdžiui, organizatoriai. Būtent tokais atvejais, kai greta vykdytojų atsiranda kiti bendrininkai ir konstatuojama sudėtinė bendrininkavimo forma, bendrininkų, kurie nėra nusikaltimo vykdytojai, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos papildomai pasiremiant BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalimis. Organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Be to, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes A. I. buvo ne tik šioje dalyje aptariamų nusikaltimų organizatorius, bet ir vykdytojas (A. I. atgabeno ir perdavė E. A. ir A. B. labai didelį narkotinės medžiagos – hašišo kiekį). Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Tačiau, konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma BK 25 straipsnio 3 dalis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikaltimų kvalifikacija rodo, kad A. I. buvo nuteistas už neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jos kontrabandos organizavimą, bet ne už šių nusikalstamų veikų organizavimą ir dalyvavimą jame organizuotoje grupėje. Tokia kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomajai daliai. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau teisėjų kolegija, nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo, šios teismo nuosprendžio dalies nekeičia, nes tai gali būti suprasta, kaip nuteistojo A. I. teisinės padėties pasunkinimas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų

Prokurorė nesutinka su nuteistajam A. I. paskirtų bausmių pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir subendrintos bausmės dydžiais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. I. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes paskyrė bausmes mažesnes negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Dėl to prokurorė prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir nuteistajam A. I. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekiu) paskirti laisvės atėmimo bausmę 12 metų 6 mėnesiams, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - hašišo kiekiu) – laisvės atėmimo bausmę 13 metų. Šias bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis A. I. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir A. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 14 metų.

Prokurorės prašymas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. I. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą (dvi nusikalstamos veikos), pažeidė BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir dėl to nuteistajam A. I. už jo įvykdytas dvi, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė neteisingas, už sankcijos ribų esančias bausmes. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. I. bausmės dydžius už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Nuteistojo A. I. įvykdyti du nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra tyčiniai nusikaltimai, priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šių nusikaltimų objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. A. I. padaryti nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 7-12 d. A. I. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė bendrininkaudamas su M. R., kad A. I. buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi ir šios nusikalstamos veikos tikslas buvo narkotinių medžiagų platinimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe nesutinka.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Aptariamos nusikalstamos veikos padarymo atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos vykdytoju buvo tik vienas asmuo - M. R., A. I. buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi. Taigi nagrinėjamoje byloje bendrininkavimo forma - bendrininkų grupė nenustatyta, todėl teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo A. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl ši teismo nepagrįstai nurodyta A. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe, šalintina ir į tai atsižvelgtina nuteistajam A. I. parenkant bausmės dydį už šios nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat, parenkant bausmės dydį, teisėjų kolegija vertina skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, byloje nėra duomenų apie nuteistajam taikytas administracines nuobaudas).

Parenkant nuteistajam A. I. bausmės dydį už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo – kiekiu, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, apibūdinančių šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, A. I. kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, atsižvelgia ir į tai, kad šios nusikalstamos veikos dalyko – narkotinės medžiagos – hašišo kiekis - 22 182,91 g – 177 kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Rekomendacijose nurodytą kanapių dervos (hašišo) labai didelį kiekį – 125 g. Taip pat teismas atsižvelgia, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šią nusikalstamą veiką A. I. taip pat, kaip ir prieš tai aptartą, padarė bendrininkų grupe ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. I. šią nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas organizuota, o ne bendrininkų, grupe, tačiau tokia, BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šioje byloje A. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinta. Teisėjų kolegija, nesant prokuroro skundo dėl šios aplinkybės, negali pabloginti nuteistojo teisinės padėties, todėl nuteistojo A. I. veikimo organizuota grupe nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau kaip nepagrįstai nustatytą nuteistojo sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe, iš skundžiamo teismo nuosprendžio šalina ir į tai atsižvelgia parinkdamas nuteistajam A. I. bausmės dydį. Taip pat, parenkant bausmės dydį, teisėjų kolegija vertina skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus, aukščiau minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė į nepagrįstai nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupe. Tačiau teisėjų kolegija už šių nusikaltimų padarymą apygardos teismo paskirtų A. I. bausmių dydžių nekeičia. Nuteistajam A. I. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės mažesnės negu sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios A. I. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl negali būti pripažįstamos per griežtomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo teismo nuosprendžiu paskirtas nuteistajam A. I. bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bendrina su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte ir 4 dalyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies dėl A. I. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekiu ir šios medžiagos kontrabandos) pašalinti aplinkybę, kad A. I. suorganizavo neteisėtą 2 441,09 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kuri buvo rasta 2011-03-23 apžiūros, atliekamos UAB (duomenys neskelbtini) automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, disponavimą bei šios medžiagos kontrabandą iš Olandijos į Lietuvos Respubliką.

Panaikinti nuosprendyje nustatytą A. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė.

A. I., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekiu), paskirti bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;

A. I., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos – hašišo kiekiu), paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirtą bausmę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekiu) subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kontrabandos) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirtą bausmę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos - hašišo kiekiu) subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos - hašišo kontrabandos) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. I. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai ) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Kęstutis JucysAloyzas Kruopys