- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-141-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26705-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. B. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
1.2. 2017 m. kovo 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.
2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 30 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 95-803 nutarė nuteistajam I. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog I. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad I. B. nustatoma vidutinė – 72 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri po paskutinio vertinimo sumažėjo tik 10 balų. 27 balai yra dinaminiai, nustatyti 4 pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai. Atsižvelgta į tai, kad I. B. ne kartą teistas, kad jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertintas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo mąstymas, atsižvelgta į tai, kad jis 3 kartus baustas drausmine tvarka.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis I. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad nutartis pagrįsta formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, abstrakčiomis frazėmis. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
5.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis atitinka visus įstatyme numatytus lygtiniam paleidimui keliamus reikalavimus. Jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Jau beveik pusę metų bausmę atlieka be sargybos, per šį laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, kas, pasak skundo autoriaus, patvirtina, jog jis vertas pasitikėjimo. Aplinkybės, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra sumažėjęs nuo 117 balų iki 72 balų, kad nuteistasis 5 kartus skatintas, patvirtina, jog jis deda dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Gautos nuobaudos nėra susijusios nei su smurtu, nei alkoholio ar narkotikų vartojimu, nei disponavimu draudžiamais daiktais ir nerodo nei nusikaltimo recidyvo grėsmės, nei neigiamo požiūrio į visuomenę. Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. To nenumato ir BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos.
5.3. Skunde pabrėžiama, kad lygtiniu paleidimu formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, jį pritaikius taupomos valstybės lėšos. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Tai yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Minima Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.
11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, I. B. nustatoma vidutinė – 72 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 117 balų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (27 svertiniai taškai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama I. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. B. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keturi jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; turimi finansiniai įsipareigojimai (ieškinys); aplinkinių įtaka; pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek I. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pastebėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai jam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, tad jokios, akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, I. B. nedaro, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ metodiką ir yra sumažėję.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog I. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors I. B. skatintas 5 kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat baustas ir drausmine tvarka. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad I. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, anksčiau jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau I. B. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, į priežiūrą reagavo minimaliomis pastangomis, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2019 m. birželio 28 d., kai nuteistasis nebeturėjo galiojančių nuobaudų.
13. Abejonių daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ir nors I. B. supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios jam yra per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius. Praeityje jis kartodavo tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Praeityje asmuo taikė netinkamas problemų sprendimų strategijas. I. B. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, skaičiumi, jų priežastimis, taip pat nenuosekliu nuteistojo elgesio koregavimu teigiama linkme pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, I. B. pataisos įstaigoje dirba, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, 5 kartus skatintas, dalyvauja papildomose ir privalomose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis I. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.
17. Nors teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau skundžiama nutartis keičiama dėl padaryto pažeidimo priimant sprendimą dėl prokurorės skundo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo I. B. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė prašė netvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 95-803 taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
18. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokurorės skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. B. skundą.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.