Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinus, paskirtą 3 metų subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, jam paskirta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 25 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors šiuo metu nuteistojo E. V. elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis jau pakeitė savo elgesį ir toliau jau gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės. E. V. praeityje ne kartą teistas taip pat už nusikaltimus pagrobiant svetimą turtą, kas leido teismui daryti prielaidą, kad paskutiniai nusikaltimai yra nusikalstamo modelio dalis, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėjo pasimokyti iš bausmės ir patyrimo. Šios aplinkybės teismui sukėlė pagrįstų abejonių, jog bausmės tikslai nuteistajam šiuo metu jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį . Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Atlikus nuteistojo E. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 53 balai, kas reiškia, jog jis priklauso vidutinei rizikos grupei ir jo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, stengiasi dengti pareikštus ieškinius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti akivaizdžios jo pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

9. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 15 kartų, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ne tik šio klausimo sprendimo metu. Per visą bausmės atlikimo laiką E. V. vidaus tvarkos taisykles pažeidė keturis kartus, už ką du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dėl kitų pažeidimų apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. E. V. turi finansinių įsipareigojimų, jo įsiskolinimas sudaro 12 436,05 Eur. Iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama dalis žalos atlyginimui dengti, ir pats nuteistasis parodė iniciatyvą dengti įsiskolinimą, tačiau iki šiol padengta tik nedidelė įsiskolinimo dalis – 1 400, 91 Eur. Iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nustatytų 53 balų, 40 balų sudaro statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai, kiti 13 balų yra dinaminiai – kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Skunde E. V. nurodė, kad didžiąją kintamų balų dalį sudaro skolos, kurias jis stengiasi išmokėti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad iš šių 13 balų tik 5 sudaro lėšų tvarkymas ir pajamos, o kiti susiję su jo asmenybės ypatumais, t. y. gyvenimo stiliumi ir draugais ( 5 balai), piktnaudžiavimu alkoholiu (1 balas) bei mąstymu ir elgesiu (2 balai).

10. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. V. nusikalsti pradėjo jauname amžiuje, būdamas nepilnametis, dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, dalį teisės pažeidimų padarė su bendrininkais. Dauguma nuteistojo įvykdytų nusikaltimų – smurtiniai, dalį jų nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors, kaip skunde teigia nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau ją atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, be to, anksčiau ne kartą teistas už visą eilę įvairių nusikaltimų, susijusių su svetimo turto grobimu ir pasisavinimu, sukčiavimu, seksualiniu prievartavimu. Už pirmas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, tačiau vėlesniais nuosprendžiais bausmes subendrinus, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tokias aplinkybes pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip atskleidžiančias antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, bei rodančias, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – ankstyva kriminalinė patirtis. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

11. Probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, E. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

12. Iš pateiktos medžiagos ir skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundu, kuriame prokurorė prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.