Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Aleksandro Kazakovo, nuteistųjų K. G., H. J., R. R., E. S., E. G., O. S., nuteistojo R. M. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokato Juzefo Stankevičiaus (Juzef Stankevič), nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo E. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio (ištaisytas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo klaidų), kuriuo nuspręsta:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) bei BK 226 straipsnio 3 dalyje (viena veika), ir nuteisti: pagal BK 226 straipsnio 4 dalį („(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (V. N. epizodas) – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (R. S. epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 3 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuspręsta subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie subendrintos bausmės pridėti bausmę – baudą, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams ir 700 MGL (35 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 8 punktu, A. B. paskirtosios trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą – baudą, nuspręsta įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. (55 paras), nustatant, kad skiriama 370 MGL (18 500 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant tris tūkstančius (3000) Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, Valstybės naudai.

Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą A. B. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, nuspręsta palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – nukreipti 3000 Eur konfiskuotino turto išieškojimui, o likusioje dalyje – panaikinti.

E. G. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje („(duomenys neskelbtini)“ epizodas), BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje (R. ir D. S. bylos epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti: pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį („(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (R. ir D. S. bylos epizode) – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalį (R. ir D. S. bylos epizode) – 520 MGL (26 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 2 dalį (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl Migracijos sprendimų) 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas R. ir D. S. bylos epizode, ir bausmes, paskirtas M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos epizode, tarpusavyje nuspręsta subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 3 dalimi, paskirtas bausmes – baudas, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams bei 1 450 MGL (72 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi, 6 dalies 8 punktu, E. G. paskirtos dviejų (2) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, nuspręsta įskaityti E. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (10 parų) ir nustatyti, kad skiriama 1 390 MGL (69 500 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nuspręsta konfiskuoti iš E. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) Valstybės naudai.

K. G. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas K. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (10 parų) ir nustatyta, kad skiriama 290 MGL (14 500 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. G. nuspręsta išieškoti Valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (paimto kyšio) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą K. G. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytoms piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant jog visiškas nuosavybės teisių apribojimo mastas – 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų). Likusia suma banko sąskaitose leidžiant naudotis ir disponuoti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta nukreipti 7 000 Eur konfiskuotino turto išieškojimui, o likusioje dalyje – laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą banko sąskaitoms panaikinti.

H. J. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje bei BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti: pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes nuspręsta subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, nuspręsta įskaityti H. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (10 parų), ir nustatyta, kad skiriama 940 MGL (47 000 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

H. J. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą H. J. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytoms piniginėms lėšoms, paimtoms kratos metu, nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas A. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (58 paros), nustatant, kad skiriama 852 MGL (42 600 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Taikytas ir pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas A. K. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

A. K. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas A. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (2 paros), nustatant, kad skiriama 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. L. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, nuspręsta įskaityti E. L. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 26 d. (7 paras), nustatant, kad skiriama 208 MGL (10 400 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nuspręsta konfiskuoti iš E. L. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) Valstybės naudai. Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą E. L. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytoms piniginėms lėšoms nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti ir nukreipti turto (10 000 Eur) konfiskavimui.

R. M. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. išieškotina Valstybės naudai dalis konfiskuotino turto (pinigų, skirtų kyšiams) vertę atitinkančios pinigų sumos – 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų). Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą R. M. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – nukreipti 30 000 Eur konfiskuotino turto išieškojimui, likusioje dalyje – panaikinti.

V. M. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas V. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (2 paros), nustatant, kad skiriama 338 MGL (16 900 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Taikytas ir pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas V. M. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje, paliktas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

R. R. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir jį nuteisti: pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (P. K. (P. K.) epizodas) – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (R. V. ir kt. epizodas) – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės – baudos, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas R. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (2 paros), nustatant, kad skiriama 318 MGL (15 900 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Pritaikius BK 37 straipsnį, R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir byla dalyje pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nuspręsta konfiskuoti iš R. R. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) Valstybės naudai.

Taikytas ir pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas R. R. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytoms piniginėms lėšoms paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – nukreiptinas turto (6 000 Eur) konfiskavimui.

E. S. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas E. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (28 paros), nustatant, kad skiriama 1 032 MGL (51 600 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą E. S. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms, paimtoms kratos metu ir esančioms banko sąskaitoje, nuspręsta palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus –panaikinti.

O. S. nuspręsta pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje („(duomenys neskelbtini)“ epizodas), BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje (R. ir D. S. bylos epizodas), BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje (V. N. bylos epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 226 straipsnio 1 dalyje, bei ji nuteista: pagal BK 226 straipsnio 4 dalį („(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – laisvės atėmimu trejiems (3) metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį („(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (kyšio davimas E. L.) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (R. ir D. S. bylos epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (R. ir D. S. bylos epizodas) – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalį (R. ir D. S. bylos epizodas) – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (V. N. bylos epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (V. N. bylos epizodas) – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 2 dalį (M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl Migracijos sprendimų) –100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos „(duomenys neskelbtini)“ epizode pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 226 straipsnio 3 dalį, R. ir D. S. bylos epizode – pagal BK 226 straipsnio 4 ir 3 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 227 straipsnio 3 dalį, V. N. bylos epizode – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir BK 226 straipsnio 3 dalį, M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos epizode – pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 226 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 226 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 3 dalimi, subendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems (4) metams ir 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – laisvės atėmimą, įskaitytas O. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. birželio 13 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (O. S. sulaikymo) dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 20 000 Eur užstatas, paliktos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikintinos. Įmokėtas užstatas gražintinas jį sumokėjusiam asmeniui V. B. (V. B.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, Valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti iš O. S. 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų).

Taikytas ir pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas O. S. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – nukreiptinas 11 000 Eur konfiskuotino turto išieškojimui, o nuosprendį įvykdžius – likusioje dalyje panaikintinas.

R. S. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), ir jis nuteistas: pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (V. N. epizodas) – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (R. S. epizodas) – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 850 MGL (42 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas R. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (28 paros), nustatant, kad skiriama 682 MGL (34 100 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. S. kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

R. V. nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas R. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (10 parų), nustatant, kad skiriama 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) likvidavimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 43 straipsnio 2 dalimi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą bausmę nuspręsta paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (R. ir D. S. bylos epizodas), nuspręsta išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (L. V. bylos epizodas), nuspręsta išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Taikytas ir pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas V. K. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytam turtui paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

L. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 3 dalyje, nuspręsta išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, modelis P88-35, Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. ir revolverį „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 135 vnt. kompaktinių diskų, 3 DVD diskus, 2 USB laikmenas – palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. G. teiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme tenkintas iš dalies ir iš E. G. nuspręsta priteisti 600 Eur (šešis šimtus) Valstybės naudai.

V. K. nuspręsta priteisti 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apmokėti iš Valstybės lėšų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas, patirtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą teikiant teisinę pagalbą byloje, netenkintas.

R. R. ir E. L. pripažinus kaltais, jų patirtos išlaidos advokatų darbui apmokėti, nepriteistos.

A. B., E. G., K. G., H. J., A. K., A. K., E. L., R. M., V. M., R. R., E. S., O. S., R. S., R. V. išaiškinta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad:

O. S., E. G. ir D. Z., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, veikiant organizuotoje grupėje, siekiant R. S. ir D. S. palankaus teismo sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paperkant bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V. K. bei susitarus tiesiogiai pasiūlyti, susitarti duoti ir duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį V. K. už pageidaujamo sprendimo priėmimą, D. Z., veikdamas organizuotoje grupėje ir vykdydamas neteisėtą susitarimą su O. S. ir E. G., 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpyje nuo 11.30 iki 14 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su juo, V. K., dėl susitikimo ne teismo patalpose, ir 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val., su V. K. sutartoje vietoje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), perdavė jam, V. K., nuteistojo R. S. apeliacinio skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą lapą bei tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti, o jis, V. K., būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – ne mažiau kaip 15 000 eurų – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad teisėjų kolegijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būdamas šios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, panaikins 2017 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. S. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, D. S. buvo nuteista pagal 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir išteisins R. S. bei D. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K., susitaręs su D. Z. neteisėtai veikti, teisėjų kolegijoje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, 2018 m. spalio 26 d. priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį ir išteisino D. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), neįrodžius, kad D. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, taip pat išteisino R. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistymo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taigi, V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje.

L. V. buvo kaltinamas prekyba poveikiu bei papirkimu, t. y. tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį bei per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: kad jis, L. V., 2017 m. vasaros pabaigos – rudens laikotarpiu susitikimų, vykusių D. Z. advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, veikdamas savo interesais ir siekdamas, kad D. Z., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka paveiktų ir papirktų, t. y. tiesiogiai pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti ir duotų didesnės negu 250 MGL vertės kyšį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui V. K. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad V. K., būdamas bylai nagrinėti paskirtos kolegijos pirmininku ir pranešėju, neteisėtai veiks L. V. naudai, nulemdamas kolegijos sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei pakeis 2017 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį taip, kad L. V. nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, D. Z. tiesiogiai pasiūlė, susitarė duoti bei perdavė 2 000 eurų grynųjų pinigų – kyšį, skirtą atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą, bei susitarė, kad D. Z. susitarus su V. K. dėl pageidaujamo sprendimo už kyšį priėmimo, perduos D. Z. V. K. papirkimui skirtą 15 000 eurų sumą. D. Z. vykdant neteisėtą susitarimą su juo, L. V., 2017 m. vasaros pabaigos – rudens laikotarpiu, sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), vykusių sutikimų metu V. K. tiesiogiai pasiūlius, pažadėjus ir susitarus perduoti didesnės negu 250 MGL vertės – 15 000 eurų – kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis, L. V., 2017 m. rudenį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio mėnesio, D. Z. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė tarpininkui D. Z. pirmą dalį – 8 000 eurų – kyšiui skirtų pinigų, o D. Z. šias pinigines lėšas perdavus V. K., po kelių dienų perdavė likusią papirkimui skirtą sumą – 7 000 eurų. Taigi, L. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje.

H. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo – turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent: jog jis, H. J., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 20 d. jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), name atliktos kratos nuosavybės teise turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 22 197 eurų piniginių lėšų – gautomis gyventojų teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų, viršijančių pajamas, sumą, bei kratos dieną – 28 143 eurus grynųjų pinigų, bendrai nuosavybės teise šiuo laikotarpiu turėjo 50 340 eurų sumą piniginių lėšų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, šios lėšos nebuvo deklaruotos ir/ar patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos, t. y. nėra pagrįstos gyventojų gautomis teisėtomis pajamomis.

Apeliacinių skundų argumentai

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių neviešo pobūdžio (kriminalinės žvalgybos metu ar vadovaujantis BPK 154 straipsniu atliktais) veiksmais užfiksuotų duomenų, kurie paneigtų nuteistąjį R. M. teisinančias išvadas, kurios, skirtingai nei skundžiamo nuosprendžio išvados, grindžiamos byloje surinktų duomenų ir įrodymų turiniu. Priešingai, iš byloje surinktų aptariamo pobūdžio užfiksuotų duomenų matyti, kad R. M. veiksmais jokia nusikalstama veika nepadaryta. Be to, nėra duomenų daryti patikimą išvadą, kad R. M. būtų turėjęs kokių nors žinių apie neteisėtus kitų asmenų veiksmus, susijusius su byloje aptariamu nekilnojamojo turto objektu.

Dėl V. K. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (R. ir D. S. byla)

Dėl H. J. išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir BK 72³ straipsnio nuostatų šio asmens atžvilgiu netaikymo

Dėl suėmime ir/ar laikinajame sulaikyme praleisto laiko įskaitymo į nuteistiesiems A. B. ir E. G. paskirtas bausmes

Dėl iš nuteistosios O. S. konfiskuotino turto

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymų

Dėl R. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (P. K. byla)

Dėl R. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (R. V. ir kt. byla)

Taigi, nuteistojo R. R. vertinimu, byloje nustatyta, kad ginklai jo žinioje atsidūrė, kaip daiktiniai įrodymai nagrinėtose bylose, jis nesiekė ginklų laikyti. Priešingai – priėmęs procesinius sprendimus konfiskuoti ginklus administracinio teisės pažeidimo bylose, bandė ginklus perduoti policijai, tačiau nesėkmingai. Ginklai buvo laikomi rakinamame seife darbo kabinete teisme, jie niekur nebuvo nešiojami ar naudojami, apie juos buvo informuota tiek teismo posėdžių sekretorė, tiek tuometinis teismo pirmininkas. Taigi, nuteistasis R. R. teigia ginklais nedisponavęs, taip pat neturėjęs ketinimų ar tikslo ginklus ir šaudmenis naudoti, tuo labiau – nusikalstamiems tikslams. Aplinkybė, jog teisme tiek bendrame seife, tiek atskirų teisėjų žinioje buvo laikoma ir daugiau tokių objektų, aiškiai rodo, kad susiklosčiusi situacija negali būti vertinama formaliai, vien tik ginklų suradimo faktu konstatuojant nuteistojo R. R. veiksmuose esant būtinus BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju nenustatyta tyčia neteisėtai laikyti inkriminuojamus ginklus ir šaudmenis.

Dėl R. S. pripažinimo kaltu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, susijusios su V. N.)

Teismo išvada, kad R. S. perdavė byloje minimas pinigų sumas pareikalavus O. S. ir A. B. pastarųjų naudai, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl tokių nuteistojo veiksmų atlikimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas daro išvadą, kad O. S. ir A. B. susitarė savo naudai tiesiogiai reikalauti ir priimti iš nuteistojo 20 000 Eur kyšį, pažadėjus paveikti teisėją V. K., ir neva nuteistasis per du kartus tokią sumą perdavęs. Teisės taikymo aspektu minėta teismo išvada yra prieštaringa. Pinigų iš R. S. nuteistieji O. S. ir A. B. reikalauja savo naudai, t. y. ne teisėjo papirkimui. Pažadas paveikti teisėją nuosprendyje tik minimas, tačiau bylos duomenimis nekonstatuotas. Tuo tarpu baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjo nuosekli teisės taikymo nuostata, pagal kurią pažadas paveikti BK 226 straipsnyje numatytą subjektą turi būti realus ir bylos duomenimis įrodytas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-976/2018, 2K-96-788/2021).

Dėl nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį

Dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarčių leisti daryti kratas teisėtumo

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir galimybės taikyti laidavimą

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumo

Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo

Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir inkriminuoto veikimo organizuotoje grupėje

Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme

Dėl kitų neišspręstų klausimų, kurie kelia abejonių teisingumo įvykdymu

Dėl netinkamos bausmės parinkimo

Darytina išvada, kad inkriminuojamo teiginio, jog E. L. neteisėtai prašymą nagrinėjo, būdamas teisėjų kolegijos nariu, ir neteisėtai veikė, nulemdamas kolegijos sprendimą šį prašymą tenkinti, o dėl to Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkino 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, E. L. dalyvavimas kolegijoje laikytinas teisėtu, nes, kaip minėta, apie galimą O. S. suinteresuotumą sprendimu jam nebuvo žinoma, kolegija sprendimą priėmė jos nariams nepareiškus atskirųjų nuomonių. Taigi, E. L. nenulėmė sprendimo, kuris kartu yra ir logiškas, kadangi egzistuoja kasacinio skundo tenkinimo tikimybė, o tokiu atveju, nugriovus pastatą, analizuojamo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Byloje nėra jokių duomenų apie E. G. tiesioginę nukreiptą tyčią daryti nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys – D. Z. darbo kabinete kriminalinės žvalgybos metu 2018 m. rugpjūčio 23 d. padarytame garso įraše užfiksuoti žodžiai (t. 6, b. l. 11); Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo 12 lapo paskutinėje pastraipoje nurodyti D. Z. parodymai; Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 20 d. įtariamojo D. Z. protokole užfiksuoti parodymai (t. 16, b. l. 183); Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. posėdžio protokolo 10 lapo 2 pastraipoje užfiksuoti liudytojo D. Z. parodymai ir atsakymai į prokurorės Vilmos Vidugirienės klausimus; skundžiamo nuosprendžio 355 lapo paskutinėje pastraipoje padaryta teismo išvada, patvirtina, kad E. G. aiškiai atsisakė dalyvauti nusikalstamose veikose, buvo atsiribojęs nuo D. Z. ir išsikraustė iš nuomojamų patalpų.

Dėl veikos, susijusios su civiline byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. atžvilgiu

Dėl veikos, susijusios su I. S., D. S., O. S., M. A. bylų nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme

Dėl veikos, susijusios su R. S. ir kt. baudžiamosios bylos nagrinėjimu

Dėl neteisėtai pradėto 2018 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo D. Z. atžvilgiu

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas ir sąsajumas su bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-489/2026). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-44-489/2024). Teismas turi išskirti apeliacinio skundo argumentus, kuriuos jis laiko esminiais, ar jie būtų susiję su nurodomais BPK pažeidimais, ar su baudžiamojo įstatymo taikymu, ir į juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-654/2024). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019, 2K-149-648/2023).

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų (ne)atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo

Kaip detaliai aptarta skundžiamame nuosprendyje, pagrindu 2018 m. birželio 13 d. pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl V. V., D. Z., A. S. ir kitų asmenų galimai daromų veikų tapo kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys. Siekiant surinkti duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas šio ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartys, kuriomis leista D. Z. atžvilgiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. taikyti įvairias procesines prievartos priemones (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimis šių priemonių taikymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. gruodžio 19 d.). Šių procesinių prievartos priemonių taikymo eigoje ikiteisminis tyrimas plėtėsi – buvo gauta duomenų dėl kitų naujų, D. Z. kartu su kitais asmenimis galimai daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225–227 straipsniuose. Šiame kontekste sutiktina su skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio teiginiais, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog šioje konkrečioje byloje visi duomenys, išskyrus 2021 m. spalio 7 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą (t. 36, b. l. 128–131) ir jo priedus, buvo surinkti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, o D. Z. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas dėl kitų nei tuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas aplinkybių.

Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi teismas leido patekti D. Z. naudojamas darbo ((duomenys neskelbtini)) patalpas, slapta naudoti technines priemones, tačiau neleido įrengti ir sumontuoti garso ir vaizdo techninių priemonių. Nors Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodomas tik vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimas, o įrengimas konkrečiai nėra įvardytas (tai vertintina kaip trūkumas), tačiau iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti tiek į patalpas, tiek į automobilį, natūraliai daroma išvada, jog minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą, nes slaptai klausomų pokalbių kontroliavimas ar fiksavimas be tinkamos aparatūros įrengimo yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-83-719/2024). Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinės prievartos priemonės pagal BK 158 straipsnio nuostatas buvo taikytos teisėtai, o jų metu gauti duomenys yra tinkami įrodymai (BPK 20 straipsnio 1 dalis), kurie pirmos instancijos teismo grindžiant nuteistųjų kaltę buvo vertinami kaip vieni iš byloje esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtose ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse, kuriomis sankcionuotos procesinės prievartos priemonės D. Z. atžvilgiu, veiksmų atlikimo vieta įvardinta pakankamai abstrakčiai, kas galėtų būti vertintina kaip šių nutarčių trūkumas, kadangi, siekiant įvertinti taikytų procesinių prievartos priemonių metu gautų duomenų leistinumą ir patikimumą, itin svarbus aiškus jų atlikimo pagrindas. Nutarimas ar nutartis leisti vykdyti procesinę prievartos priemonę turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti detaliai aprašyta taikymo apimtis, aišku, kokie konkretūs veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi.

Remiantis kasacinio teismo praktika, sankcionavimo nutarties turinys yra tinkamas, jei galima identifikuoti pačią patalpą ir jos sąsają su asmeniu, apie kurio galimai neteisėtus veiksmus gauta duomenų, ir nekyla abejonių, kad tikrai leista būtent konkrečioje patalpoje atlikti slaptus tyrimo veiksmus, nes ji susijusi su asmeniu, kurio atžvilgiu iš esmės ir taikomi slapti tyrimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019). Toks aiškinimas dėl priemonių panaudojimo vietos iš esmės taikytinas ir aiškinant Kriminalinės žvalgybos įstatymą – ta aplinkybė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme neįtvirtintas reikalavimas teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo nurodyti konkretesnes šių priemonių naudojimo sąlygas (pavyzdžiui, priemonių naudojimo vietą), gali būti vertinama kaip įstatymo spraga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-594/2023). Tad iš teismų praktikos matyti, kad iš sankcionavimo nutarties turi būti galima aiškiai identifikuoti konkrečią veiksmų atlikimo vietą. Nors nėra reikalaujama itin detaliai nurodyti aptariamą informaciją, tačiau vis tik neturi kilti abejonių dėl to, kokioje vietoje leista atlikti veiksmus ir kodėl tokie veiksmai būtini. Toks reikalavimas iš esmės numatytas tam, kad, nesant pagrindo, nebūtų ribojama ar pažeidžiama asmenų teisė į privatumą. Kitaip tariant iš nutarties turinio turi būti aišku ir tai, kad patalpa, kurioje leista atlikti sankcionuotus slaptus veiksmus, yra susijusi su nutartyje nurodytu asmeniu, apie kurio galimas nusikalstamas veikas turima duomenų.

Aptarti duomenys patvirtina, jog procesinės prievartos priemonės taikymo metu J. T. (ir P. T.) kabinetu dėl ilgalaikės advokatų kontoroje susiklosčiusios praktikos, faktiškai galėjo naudotis ir naudojosi tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. Z., tiek nuteistasis E. G. Nors formaliai aptariamas kabinetas buvo J. T. ir/ar P. T. darbo vieta, tačiau procesinės prievartos priemonės neturėjo įtakos šių asmenų teisių ribojimui, nepažeidė jų teisės į privatumą, nekėlė grėsmės kliento ir advokato paslapčiai taikomoms garantijoms, nes procesinių prievartos priemonių metu šie asmenys, kaip minėta, savo darbo kabinetu faktiškai nesinaudojo. Procesinės prievartos priemonės buvo aiškiai nukreiptos į konkretų asmenį – D. Z. ir vykdytos tik jo naudojamose darbo patalpose, šiuo atveju – dviejuose advokatų kontoros kabinetuose. Būtent dėl to, jog konkreti informacija apie advokatų kontorą ir jos patalpas, jų išsidėstymą bei faktinį naudojimą nebuvo žinoma procesinių prievartos priemonių sankcionavimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje patalpos įvardintos, susiejant jas su konkrečiu asmeniu ir jo veikla. Todėl, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai įgyvendino Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimis leistas procesines prievartos priemones ir garso bei vaizdo įrašymo priemones įrengė (bei panaudojo) būtent ir tik D. Z. naudojamose darbo ((duomenys neskelbtini)) patalpose (minėtuose dviejuose kabinetuose), neviršydami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis leistų atlikti neviešų ikiteisminio tyrimo veiksmų ribų. Taigi, konstatuotina, kad nėra pagrindo slaptą patekimą į J. T. bei P. T. darbo kabinetą, techninių priemonių įrengimą ir naudojimą jame bei tokiu būdu gautus duomenis pripažinti neteisėtais bei neatitinkančiais leistinumo ir patikimumo kriterijų (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Dėl kratų pas teisėjus (ne)teisėtumo ir jų metu surinktų duomenų (ne)pripažinimo įrodymais

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su ikiteisminių tyrimų (ne)išskyrimu

Prokurorui neatskyrus ikiteisminių tyrimų, išlieka teismo teisė, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 1 dalimi, išskirti bylas. Pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą išskirti baudžiamąją bylą į kelias tik tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas baudžiamąsias bylas (BPK 234 straipsnio 2 dalis) ir jeigu tai neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui: jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas (BPK 254 straipsnio 2 dalis). Teisminėje praktikoje paprastai bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad net ir nustačius tam tikras prielaidas bylų išskyrimui ar esant proceso dalyvių prašymams išskirti bylas, teismas turi teisę bylų neišskirti, konstatavęs, kad bylos išskyrimas gali pakenkti bylos išnagrinėjimo išsamumui ir tiesos nustatymui byloje. Aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad aplinkybė, jog dėl apelianto nebuvo atskirtas ikiteisminis tyrimas ar kad vėliau teisminio nagrinėjimo metu A. K. atžvilgiu byla nebuvo išskirta į atskirą bylą, pakenkė bylos nagrinėjimo išsamumui ar kad dėl to neteisingai buvo nustatytos apelianto padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikacija. Bylos neišskyrimas aptariamu atveju gali būti vertinamas tik ilgos baudžiamojo proceso trukmės kontekste ir sprendžiant bausmės dydžio klausimą.

BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Tačiau ši nuostata netaikoma situacijoje, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas toje pačioje baudžiamojoje byloje, o vėliau, siekiant proceso operatyvumo, ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelis ikiteisminius tyrimus (kelias baudžiamąsias bylas) pagal BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad tai atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, 2K-7-119-719/2024, 2K-138-594/2025). Todėl duomenys surinkti vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) šioje baudžiamojoje byloje, perkelti nepažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatų, nes ši byla nelaikytina kita byla BPK 162 straipsnio prasme.

Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Ž. P. atžvilgiu

Nuteistojo R. M. gynėjo vertinimu, su jo ginamuoju susijusi šioje byloje nagrinėjama faktinė bei teisinė situacija yra identiška Ž. P. situacijai, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Gynėjo nuomone, 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. P. atžvilgiu priimtas (t. 20, b. l. 184–190) vertinant tuos pačius bylos duomenis, sutampančius ir su teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turiniu, tačiau, skirtingai nei Ž. P. atžvilgiu, R. M. atžvilgiu buvo surašytas kaltinamasis aktas, priimtas apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl prokuroro G. N. nenusišalinimo

Dėl kaltinamojo akto turinio (ne)atitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams

Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-339/2010, 2K-532/2010, 2K-7-648/2019). BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kadangi surašant kaltinamąjį aktą yra suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios (ir apeliacinės) instancijos teisme, kasacinio teismo praktikoje plėtojami išsamumo ir tikslumo reikalavimai tiek išdėstant pavojingos veikos faktines aplinkybes, tiek ir pateikiant šių aplinkybių teisinį vertinimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-7-648/2019, 2K-77-489/2022). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016, 2K-7-648/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2022 m. birželio 23 d. kaltinamojo akto turinį, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo E. G. apeliacinio skundo argumentais dėl kaltinamojo akto trūkumų. Kaltinamajame akte yra nurodytos visos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos reikšmingos nuteistajam E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įskaitant prekybos poveikiu ir papirkimo, veikiant organizuotoje grupėje (nuteistojo K. G. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinė byla), aplinkybės. Taip pat kaltinamajame akte pateiktas prokurorų ikiteisminio tyrimo metu atliktas šių inkriminuojamų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Kaip matyti iš nuteistajam E. G. pareikštų kaltinimų, juose išdėstyta, kad, siekdami padaryti nusikalstamas veikas O. S., E. G. ir D. Z., veikdami organizuotoje grupėje, sudarė nusikalstamų veikų planą bei pasiskirstė skirtingais vaidmenimis, užduotimis. Be kita ko, E. G. turėjo tarpininkauti organizuojant susitikimus, skirtus aptarti klausimus, susijusius su nusikaltimų vykdymu, palaikyti ryšį su O. S., perduodant D. Z. iš K. G. sužinotą informaciją bei susitikimų rezultatus, ir D. Z., suteikiant pastarajam informaciją apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduodant su O. S. aptartas aplinkybes. Priešingai nei teigiama E. G. apeliaciniame skunde, toliau kaltinamajame akte detalizuojama, kaip toks šiam asmeniui inkriminuojamas organizuotos grupės nario vaidmuo faktiškai pasireiškė – kad jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų tikslais bendraudavo su O. S., su kuria (2018 m. spalio mėn.) tarėsi, koks teismo sprendimo rezultatas už kyšį juos ir V. M. tenkintų. Taip pat kaltinamajame akte nurodoma, kad E. G. (2018 m. spalio 18 d., apie 9.40 val.) bendravo su liudytoju D. Z., pastarajam šią informaciją perduodamas. Kaip inkriminuojama kaltinamajame akte, nuteistieji E. G., O. S. ir liudytojas D. Z., siekdami aptarti iš V. M. reikalautino kyšio dydį, taip pat buvo susitikę 2018 m. spalio 25 d., apie 12 val. Liudytojas D. Z. savo ruožtu E. G. 2018 m. spalio 26 d., apie 8.05 val., perdavė susitikimo su K. G. metu aptartas aplinkybes, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d. informavo E. G. apie O. S., kaip neteisėtą atlygį, jam (E. G.) skirtus 500 Eur. Taigi, išanalizavus kaltinamajame akte pateikiamą informaciją, darytina išvada, kad kaltinimai organizuotoje grupėje prekiavus poveikiu ir papirkus valstybės tarnautoją – teisėją K. G., atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Dėl teisėsaugos pareigūnų neleistino poveikio nuteistajam R. V. ir su tuo susijusių pažeidimų (nebuvimo)

Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies aktualios redakcijos (ne)taikymo

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad dėl šiuo metu galiojančios BK 25 straipsnio 4 dalies grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis) turėtų būti sprendžiama, įvertinus konkretaus asmens situaciją pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tais atvejais, kai byloje yra nustatytas išankstinis susitarimas dėl kelių nusikaltimų arba vieno apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo darymo, taip pat kiti organizuotai grupei būdingi požymiai, formalus kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamos veikos (-ų), kvalifikuotos (-ų) su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavimas į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį neturėtų būti atliekamas, nes neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025). Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustačius išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą daryti, be kita ko, apysunkius bei sunkius nusikaltimus, taip pat nustačius kitus organizuotai grupei būdingus požymius, nėra poreikio formaliai perkvalifikuoti asmenų padarytas nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį.

Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad (kaip bus detaliai aptarta vėliau šiame nuosprendyje) kiekvienu iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų organizuotos grupės veikimo atveju nustačius organizuotos grupės narių veiksmuose išankstinį susitarimą (kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytoju D. Z.) padaryti sunkius/apysunkius nusikaltimus, taip pat nustačius kitus organizuotai grupei būdingus požymius, nuteistųjų O. S., E. S. ir E. G. veiksmai skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) į aktualios redakcijos BK 25 straipsnio 4 dalį be pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiems asmenims inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu, tiek šiuo metu organizuota grupė galėjo egzistuoti susiformavusi, be kita ko, prieš nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo suformuota, padarymą. Atsižvelgus į tai, šiuo metu galiojanti BK 25 straipsnio 4 dalies redakcija, priešingai nei nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra laikytina nuteistųjų O. S., E. S. ir E. G. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, tad šis įstatymas nurodytų asmenų atžvilgiu neturi grįžtamosios galios. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, kvalifikuojant nurodytų nuteistųjų nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje grupėje, turi būti taikoma šių nusikalstamų veikų metu galiojusi BK 25 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymas) redakcija, pagal kurią nuteistiesiems O. S., E. S., E. G. ir buvo pareikšti kaltinimai nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, taip pat siekiant pašalinti skundžiamo nuosprendžio atskirų struktūrinių dalių prieštaringumą, kuomet skundžiamo nuosprendžio įrodytomis pripažintų aplinkybių dalyje buvo nurodyta vienokia baudžiamajame įstatyme įtvirtintos organizuotos grupės sampratos redakcija, o motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyje – kitokia, šiuo nuosprendžiu nuteistųjų O. S., E. S. ir E. G. organizuotoje grupėje padarytos, toliau nurodytos nusikalstamos veikos yra perkvalifikuojamos iš BK 25 straipsnio 4 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija):

prekiaudami poveikiu civilinėje byloje dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) nuteistieji O. S., E. S. ir E. G., veikdami organizuotoje grupėje kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytoju D. Z., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje.

Išteisintajam V. K. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji O. S. ir E. G., veikdami organizuotoje grupėje kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytoju D. Z., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinę bylą nuteistoji O. S., veikdama organizuotoje grupėje kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytoju D. Z., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija analizuojamame kontekste pažymi, kad įrodytomis pripažintų nuteistųjų O. S., E. S. ir E. G. padarytų atitinkamų nusikaltimų aplinkybių dalyje dėl išankstinio organizuotos grupės narių susitarimo veikti tokioje grupėje šiuo nuosprendžiu nėra koreguojamos (pavyzdžiui, tokią aplinkybę, kaip „išankstinį susitarimą“ konstatuojant), kadangi apie tokį išankstinį susitarimą leidžia spręsti pati kaltinimo konstrukcija.

Dėl D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį ir šio liudytojo parodymų vertinimo

2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, liudytojas D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veika (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 (įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d.) redakcija). Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties atmestas ir minėta nutartis palikta galioti (t. 17, 157–197; t. 18, b. l. 2–33, 95–102).

Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, keliamas klausimas dėl liudytojo D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nurodant, jog atleidimas yra nepagrįstas, neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, kadangi D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistas ir dėl veikų, kuriose jam nebuvo inkriminuota nei organizuotos grupės, nei nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma. Apeliantų vertinimu dėl šios priežasties D. Z. parodymai turi būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

BK 39¹ straipsnyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį nuo atsakomybės, kai jis aktyviai padeda atskleisti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, leidžia aktyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje. Būtent toks šios normos taikymo tikslas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018). Sutiktina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atleidžiant D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, šis asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir dėl veikų, kurios nebuvo padarytos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma.

Tačiau BK 39¹ straipsnio nuostatos neturi būti aiškinamos ir taikomos formaliai. Ribojant šios BK nuostatos taikymą tik nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos pačiomis pavojingiausiomis bendrininkavimo formomis (organizuotoje grupėje ar veikiant nusikalstamame susivienijime) ir neleidžiant asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pagrindu ir dėl kitų tame pačiame ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų (galimai padarytų vienasmeniškai ar, pavyzdžiui, veikiant bendrininkų grupe), šios BK nuostatos taikymo galimybės būtų nepagrįstai susiaurintos ir prarastų efektyvumą. Be to, aiškinant priešingai, teisiniu požiūriu susidarytų nelogiška situacija, kai tame pačiame ikiteisminiame tyrime asmuo, aktyviai padedantis atskleisti visas šio tyrimo nusikalstamas veikas, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje grupėje, tačiau už mažiau pavojingas pavienes nusikalstamas veikas toks asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 39¹ straipsnio nuostatų nepagrįsto taikymo situacijose, kuomet asmuo šio straipsnio pagrindu nuo atsakomybės atleidžiamas ir dėl veikų, padarytų veikiant ne organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, nors tyrimas atliekamas ir dėl kitų, pavojingesnėmis bendrininkavimo formomis padarytų veikų, neįžvelgia ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymų leistinumo, yra reikšminga ne tai, ar toks asmuo pagal BK 39¹ straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas, o tai, ar pagal bylos aplinkybes bent viena atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai tiriama ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota kaip padaryta organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, t. y. svarbi būtent pati procesinė situacija ikiteisminio tyrimo metu, o ne galutinis teisinis vertinimas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-594/2025, 2K-11-976/2026). Įvertinus visa tai, nėra pagrindo teigti, kad D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės netinkamai pritaikius BK 39¹ straipsnio nuostatas ir dėl to šio liudytojo parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo reikalavimo.

Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekse formuojamas nuostatas, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Nors BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, parodymams ir jų vertinimui, kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuluojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant tokių asmenų parodymus. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-171-1073/2018, 2K-78-648/2020, 2K-167-303/2022); teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9-976/2020). Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojo parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, Kauno apygardos teismas išsamiai išanalizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojo D. Z. parodymus, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, lygino šiuos parodymus su kitais byloje ištirtais įrodymais. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išankstinį liudytojo D. Z. nusistatymą prieš nuteistuosius (ar išteisintąjį V. K.) ar suinteresuotumą sąmoningai duoti nepalankius jiems parodymus, juos apkalbėti. Būtina pažymėti, kad D. Z. vien ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keliolika kartų, turėdamas ir įtariamojo, ir liudytojo procesinį statusą, parodymus davė ne tik apie kitus asmenis bei jų dalyvavimą padarant šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamus nusikaltimus, bet ir apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Visą eilę kartų šis liudytojas buvo apklaustas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Dar daugiau, apklausiamas šis liudytojas (tiek šioje, tiek ir išskirtose baudžiamosiose bylose) buvo net apie keliasdešimt atskirų nusikalstamų veikų. Visiškai suprantama, kad apklausiant liudytoją D. Z. tiek daug kartų ir apie tokią daugybę nusikalstamų veikų, jo parodymai tam tikrose detalėse skiriasi, liudytojas painiojasi, maišo atskirus įvykius, ypač vertinant tai, jog pirmosios instancijos teisme liudytojas buvo apklaustas praėjus 4–6 metams nuo nagrinėjamų įvykių, o apeliacinės instancijos teisme – dar vėliau (7 metams). Natūralu ir tai, jog D. Z. parodymų turiniui įtakos turėjo ir užduodamų klausimų kontekstas – tam tikras nagrinėjamų įvykių detales jis tikslino pagal teisme (taip pat ir apklausiant ikiteisminio tyrimo metu) jam užduotus konkrečius proceso dalyvių klausimus. Taigi, liudytojo psichiką veikė daugybė objektyvių ir subjektyvių veiksnių, nuo kurių priklauso parodymų tikrumas ir išsamumas. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Daugelyje atvejų D. Z. parodymai dėl esminių aplinkybių – prekybos poveikiu, kyšininkavimo pobūdžio, laiko, kartu su juo šiuos veiksmus atlikusių asmenų ir kt. – buvo nuoseklūs ir neprieštaringi bei sutapo tarpusavyje. Plačiau (ir konkrečiau) apie šio liudytojo parodymų patikimumą šiame nuosprendyje bus pasisakyta vertinant atskiras nusikalstamas veikas.

Dėl prekybos poveikiu (įskaitant veikiant organizuotoje grupėje), papirkimo, kyšininkavimo nagrinėjant civilinę bylą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu dalyje dėl padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su civilinės bylos dėl objekto (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo, nuteistasis R. M. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, nuteistieji E. G., E. S. ir O. S. – pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 226 straipsnio 3 dalį, taip pat O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, H. J. – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, E. L. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje apeliacinius skundus yra padavę nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas, nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda, nuteistojo E. L. gynėjas advokatas Aidas Mažeika, nuteistieji E. G., E. S., O. S., H. J.,

Įvertinus byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius kaltais jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu (nepaisant, kaip minėta anksčiau, to, jog skundžiamame nuosprendyje remtasi netinkama BK 25 straipsnio dalies, apibrėžiančios organizuotos grupės sampratą, redakcija, kuri šiuo nuosprendžiu yra keičiama). Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos tinkamai ištirtais ir šioje dalyje teisingai įvertintais įrodymais, išskyrus dalį, kurioje vertinti O. S. veiksmai, atitinkantys BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius (kyšio E. L. davimas), ir E. L. veiksmai, atitinkantys BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nors pastarojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenis kaltais ir tinkamai kvalifikavo O. S. bei E. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, visgi šiuo nuosprendžiu yra koreguojamos įrodytomis pripažintos aplinkybės, nustatant, kad O. S. tiesiogiai perdavė, o E. L. savo naudai tiesiogiai priėmė 5 000 Eur, (ne 10 000 Eur kyšį, kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje). Taip pat šiuo nuosprendžiu patikslinamas šių asmenų neteisėtų veiksmų atlikimo laikas (apie aptariamas šiuo nuosprendžiu daromas įrodytomis pripažintų aplinkybių korekcijas bus plačiai pasisakyta tolesnėse šio nuosprendžio pastraipose).

Kaip nustatyta šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2014 metais Ž. P. ir Z. P. įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir kitus (inžinierinius ir kiemo) statinius, esančius Mitsubishi, taip vadinamą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“). Nuteistasis R. M. pripažįsta, jog šis turtas buvo perkamas jo paties prašymu ir interesais, tik Ž. P. ir Z. P. vardu. Remiantis šių asmenų tarpusavio susitarimu, Ž. P. turėjo pabaigti statyti perkamą namą ir tuomet jį parduoti R. M.. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojas Ž. P. (kuris, be kita ko, nurodė, kad namo įrengimui lėšas skyrė ir R. M.), taip pat apklausti liudytojai A. K., V. B. ir kt., kratos, apžiūros protokolai (t. 24, b. l. 94–111, 112–159, 160–181), neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) metu (toliau ir – neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai) užfiksuotas telefoninių pokalbių turinys, kiti pirmosios instancijos teismo ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Kadangi ginčo dėl to nėra, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių plačiau neanalizuos.

Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuteistasis R. M. buvo suinteresuotas išsaugoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo taip pat ir dėl to, kad labai aktyviai šiuos (turto išsaugojimo) klausimus sprendžiant veikė A. K., ir darė tai R. M. naudai ir šio asmens pavedimu. Pagrindinis klausimas, kuris keliamas šių asmenų apeliaciniuose skunduose ir į kurį reikia atsakyti – teisėtais (teisiniais) ar neteisėtais būdais buvo siekiama namo (duomenys neskelbtini) išsaugojimo.

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui 2018 m. liepos 11 d. atsakovų Ž. P. ir Z. P. vardu ir interesais pateikė advokatas K. J. (t. 22, b. l. 19–27), kuris vienintelis su minėtais asmenimis buvo sudaręs ir teisinių paslaugų sutartį atstovauti civilinėje byloje dėl namo (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 92–94), ir atsiskaitymas su šiuo advokatu vyko sutartyje numatyta tvarka ir būdu. Taigi R. M., spręsdamas teisines problemas (Ž. P. ir Z. P. vardu), jau naudojosi profesionalia teisine pagalba, t. y. jo interesams, taip pat ir civiliniame procese dėl prašymo leisti rekonstruoti (duomenys neskelbtini) esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, atstovavo advokatas K. J. Šio advokato paslaugomis, kaip matysis iš vėliau nuosprendyje išdėstytų argumentų, nuteistasis R. M. (per A. K.) naudojosi ir kreipiantis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, taip pat ir su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 7, b. l. 136, 140–141, 145–146, 179–182). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirti ir įvertinti įrodymai (nuteistųjų, liudytojų parodymai, užfiksuotų pokalbių turinys, rašytiniai įrodymai) ir jų pagrindu padarytos išvados leidžia spręsti, kad tam tikras teisines paslaugas, nors ir nesudarius sutarties, visgi nuteistajam R. M. teikė ir V. B.. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje taip pat nėra. Šio liudytojo teiktos teisinės paslaugos ir patirtos išlaidos išdėstytos paties V. B. sukurtame kompiuteriniame faile (t. 26, b. l. 43–48, 89–91). Tokios V. B. teiktos teisinės paslaugos apėmė, be kita ko, susipažinimą su civilinės bylos dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiaga, susidariusios situacijos analizę ir teisinį vertinimą, veiksmų plano parengimą, prašymo dėl 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir sprendimo vykdymo sustabdymo, specialisto architekto G. N. išvados dėl statinio atitikimo sklypo paskirčiai gairių rengimą, kuravimą ir galutinę redakciją, eksperto G. T. ekspertinio nagrinėjimo derinimą (t. 26, b. l. 89).

Kaip jau anksčiau minėta, ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) šioje byloje pradėtas 2018 m. birželio 13 d. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, tai yra gavus duomenų dėl V. V., D. Z., A. S. ir kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų. Siekiant surinkti duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas šio ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 26 d. priimta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis, kuria leista nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. klausytis D. Z. ir kitų asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus; kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 3, b. l. 12–14). Taip pat 2018 m. birželio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi leista nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. ne daugiau 20 kartų slapta patekti į D. Z. naudojamas darbo (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias P. T.; D. Z. naudojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, esančius daiktus ir dokumentus apžiūrėti ar paimti, patalpose ir transporto priemonėse panaudoti technines priemones; slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant pokalbius su D. Z. bei kitais asmenimis, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 3, b. l. 23–26). 2018 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimis minėtų procesinės prievartos priemonių terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 19 d. (t. 3, b. l. 44–46, 60–66), o po to – ir iki 2019 m. kovo 19 d.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų R. M. ir A. K. gynėjų apeliaciniuose skunduose kaip vienas pagrindinių argumentų, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. susitikimo tarp A. K. ir A. B. metu pinigai nebuvo perduoti, yra tas, kad tokio susitikimo vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog A. K. ką nors būtų perdavęs A. B. Teigiama, kad, kaip užfiksuota įraše, asmenys tiesiog stovėjo prie automobilio ir tarpusavyje bendravo. Dar daugiau, teigiama, kad šio susitikimo vaizdo įrašą pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo, nenurodė motyvų, kodėl šį įrodymą atmetė, nors bylos nagrinėjimo metu vaizdo įrašą ištyrė (peržiūrėjo). Toks nuteistųjų R. M. ir A. K. gynėjų argumentas yra ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir klaidinantis, iškraipantis nustatytas aplinkybes. 2018 m. rugsėjo 9 d. vakare, šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio, įvykęs A. K. ir A. B. susitikimas atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo fiksuojamas, vaizdo įrašas nebuvo ir negalėjo būti daromas, kadangi tuo metu nei vieno iš susitikimo dalyvių atžvilgiu BPK numatytos procesinės prievartos priemonės taikomos nebuvo. Kaip bus aptarta vėliau nuosprendyje, A. B. atžvilgiu neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus – slaptą sekimą, buvo leista taikyti tik nuo 2018 m. spalio 29 d., o A. K. atžvilgiu – tik nuo 2018 m. lapkričio 2 d. Taigi įrodymų tyrimo atlikimo pirmosios instancijos teisme metu toks įrašas nebuvo ir negalėjo būti peržiūrėtas, nes tokio įrašo byloje ir nebuvo.

Kad 60 000 Eur, buvę aplanke, kuris per A. B. buvo perduotas nuteistajai O. S., buvo skirti ne teisinėms paslaugoms – V. B., D. Z. ar kitų asmenų, apmokėti patvirtina ne tik ankstesnėse pastraipose jau išanalizuoti ir įvertinti įrodymai. Tokią išvadą leidžia daryti ir D. Z., V. B. parodymai, atliekant neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuotų pokalbių turinys. Kaip nurodė D. Z., jokios teisinių paslaugų sutarties nei su R. M., nei su Ž. P. ir/ar Z. P. jis nebuvo sudaręs. Nebuvo sudaręs teisinių paslaugų ir su O. S. ar E. S.. Šis liudytojas nurodė, kad apskritai teisinio pobūdžio paslaugų civilinėse bylose neteikdavo, šios teisės šakos neišmanė (tokio pobūdžio poziciją jis išreiškė ir vieno iš pirmųjų susitikimų su O. S. metu („Aš neturiu civilinių bylų, pas mane vien banditai“, „Aš nežinau. Matai, aš su ta civiline nelabai, čia reikia...“ (t. 6, b. l. 19–21)). Nuteistasis H. J. apklausiamas irgi patvirtino, jog D. Z. civilinėse bylose nedalyvaudavo, netgi neišmanė civilinio proceso. Atvirkščiai, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, D. Z. nuosekliai tiek ikiteisminio šios bylos tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad susitikimų, bendravimo su O. S., E. S. tikslas buvo tik (dėl jo turimų ryšių su teisėjais) galimybė paveikti civilinę bylą dėl namo (duomenys neskelbtini) nagrinėsiančius (tiesiogiai ar per tarpininkus) teisėjus, kad šie palankiai R. M. išspręstų minėtą civilinę bylą. Nustatytų aplinkybių nepaneigia ir tai, kad, kaip nustatyta, D. Z. tam tikrais atvejais teisines paslaugas teikdavo ir nesudaręs sutarčių.

Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. A. K. atvežti ir A. B. perduoti 60 000 Eur, priklausantys R. M., buvo skirti ne teisinėms paslaugoms, kaip teigia nuteistieji R. M. ir A. K., apmokėti – ir tokios paslaugos nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo apmokėtos. Šių nuteistųjų pateikta versija, jog V. B., O. S. samdė kaip teisininkus ir/ar teisinio pobūdžio veiksmų koordinatorius, jog pinigus šiems asmenims mokėjo tam, kad civilinė byla dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) būtų išspręsta palankiai, jog apie O. S., A. B., D. Z. ir kitų asmenų ketinimus neteisėtai paveikti bylą nagrinėjančius teisėjus (pradžioje H. J., vėliau – per H. J. paveikti A. V.), kad šie priimtų R. M. palankų sprendimą, nežinojo, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuota ir įvertinta kartu su visais byloje esančiais įrodymais bei motyvuotai atmesta kaip prieštaraujanti tokių įrodymų visumai.

2018 m. spalio mėnesį, leidus atlikti nuteistųjų O. S., E. S. (nuo 2018 m. spalio 2 d.), E. G. (nuo 2018 m. spalio 12 d.), A. B. (nuo 2018 m. spalio 29 d.) atžvilgiu; 2018 metų lapkričio mėnesį – A. K., R. M. (nuo 2018 m. lapkričio 2 d.), H. J. (nuo 2018 m. lapkričio 23 d.) atžvilgiu; 2018 m. gruodžio mėnesį – E. L. (nuo 2018 m. gruodžio 21 d.), taip pat liudytojo V. B. (nuo 2018 m. gruodžio 14 d.) atžvilgiu neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus – kontroliuoti, fiksuoti ir kaupti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, slaptą sekimą, veiksmų ratas prasiplėtė ir buvo gauta dar daugiau informacijos apie paminėtų nuteistųjų (ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, liudytojo D. Z.) tikruosius elgesio motyvus ir tikslus.

2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje užfiksuotų nuteistųjų A. K., A. B., O. S. (tame tarpe ir su E. L.), E. S., E. G., liudytojų V. B., D. Z., taip pat advokato K. J. pokalbių turinys ir jų seka, kontekstas atskleidžia šių nuteistųjų ketinimus, tikslus, motyvus, jų veiksmų pobūdį (pokalbiai, vykę 2018 m. lapkričio 2–12 dienomis (t. 6, b. l. 1–4; t. 7, b. l. 130–160; t. 9, b. l. 177–187, 188–192, 198–200). Aktyviai vyksta pokalbiai apie tai, kad reikia skubiai paruošti ir priduoti (ir kas tai turi padaryti) kasacinį skundą civilinėje byloje dėl objekto (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo, suderinti su atitinkamais asmenimis, kad toks skundas būtų priimtas ir kiek tai kainuos (kyšiams). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iš šių pokalbių matyti, jog kasacinį skundą civilinėje byloje ruošė tas pats advokatas K. J., kuris vienintelis ir buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir kuris buvo pateikęs atskirąjį skundą. Prieš pateikdamas skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, advokatas K. J. turėjo skundą nusiųsti suderinimui V. B. (pvz.: 2018 m. lapkričio 6 d. nuo 13.59 val. ir nuo 16.28 val. vykę pokalbiai tarp A. K. ir K. J. (pokalbių IID: 411, IID: 430). Tačiau, kaip galima suprasti iš pokalbio tarp O. S. ir V. B. (vykusio 2018 m. lapkričio 7 d. nuo 20.03 val. (IID: 314)), kasacinį skundą pateikė taip jo ir nesuderinęs.

Tik D. Z. užėjus į kontorą įvyko jo pokalbis su E. G.. Ir visų pirma asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, D. Z., informuoja nuteistąjį E. G. – „Klausyk, šita, aš turiu bapkes jau visas.“. Toks šio asmens pasakymas, kartu įvertinant ir visą ankstesnėse pastraipose aprašytą įvykių kontekstą, gali reikšti tik tai, kad pinigus D. Z. gavo iš H. J., su kuriuo, kaip jau minėta, ką tik buvo susitikęs. Šią aplinkybę apklausiamas patvirtino ir pats D. Z.. Tai, kad slapto sekimo metu nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tokios išvados nekeičia. Kaip matyti iš šio sekimo vaizdo įrašo, užfiksuotas tik H. J. ir D. Z. pokalbis jiems išlipus iš automobilio. O iki išlipimo vietos šie asmenys tris minutes važiavo automobiliu, kuriame jų veiksmai ir pokalbis nebuvo fiksuojami. Informavus apie pinigų atsiėmimą, vėliau D. Z. ir E. G. pokalbio metu buvo svarstoma kada grąžinti (O. S.) pinigus ir ką daryti su pinigų trūkumu (trūksta 3 100 Eur) bei kaip šis trūkumas susidarė. E. G. pataria „Tai žinok, aš užmesčiau jiems ant kito darbo ir viskas.“, aiškina, kad „bet durnoj mes padėty. Tai geriau ant jų užsimest kitoj vietoj tris štukas.“, „Nes dabar nu supranti, toks liks, kad jie nelotų, niekam nepasakotų, žinai, su jais ten.“, „...nes nu, supranti, durnai gaunasi. Nes E. kaltina mane, kad mes viską padavėm, supranti.“. Taigi, būtent E. G. kaltina asmuo vardu E. dėl pinigų trūkumo. Tiek šio, tiek kitų pokalbių kontekstas (pvz.: 2018 m. lapkričio 12 d. nuo 7.37 val. D. Z. kontoroje įvykusio pokalbio) leidžia spręsti, kad kalbama apie E. S.. Šio pokalbio metu (2018 m. lapkričio 9 d.) D. Z. ir E. G. taip pat nusprendžia, kad H. J. grąžintus pinigus atiduos pirmadienį ryte „Aš jam parašysiu, kad bapkės bus pirmadienį aštuntą valandą ryte.“.

Po nepalankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo paskelbimo 2018 m. spalio 30 d. A. K. nedelsiant vyksta į (duomenys neskelbtini) (netgi kelias dienas iš eilės) susitikti su A. B. ir O. S. ir reikalauja grąžinti 2018 m. rugsėjo 9 d. A. B. perduotus pinigus. Nors, kaip matyti, O. S. šiam nuteistajam buvo pasakiusi, jog pinigai yra pas teisėją ir iš karto negali jų sugrąžinti. Dar daugiau, 2018 m. spalio 31 d. A. K. ir A. B. pokalbio turinys nepalieka jokių abejonių dėl nuteistojo A. K. (veikiančio kito nuteistojo – R. M., naudai ir interesais) tikrųjų tikslų ir siekiamo rezultato. Jau pokalbio pradžioje A. K. klausia „Šita, tai kas čia atsitiko, pavedė? Tiesiai šviesiai.“. Atsižvelgiant į A. K. (taip pat ir R. M.) teiginius apklausų pirmosios instancijos teisme metu, kad V. B. ir O. S. buvo pasamdyti suteikti tik teisinio pobūdžio paslaugas, logiška manyti, kad „pavesti“ galėjo tik šie asmenys – surašydami neargumentuotą ar nepakankamai argumentuotą atskirąjį skundą, suteikdami kitas teisinio pobūdžio paslaugas ar pan. Bet nuteistojo A. K. klausimas suformuluotas taip, kad pavesti galėjo kažkas kitas (kiti), trečiasis asmuo. Ir A. B. atsako, kad pavedė teisėjas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas A. V.), kuriam buvo pažadėtos karjeros galimybės (paskyrimas į Lietuvos apeliacinį teismą), jeigu bus atmestas skundas A. K. dominančioje byloje. Išgirdęs tokį atsakymą nuteistasis A. K. nenustemba, nerodo nesupratimo, neprašo paaiškinimo, o tiesiog nusikeikia. Dar daugiau, tolesnė pokalbio eiga (detaliai išanalizuota 136 šio nuosprendžio pastraipoje) atskleidžia nuteistojo A. K. siekiamų veiksmų neteisėtumą (nusikalstamumą). Nuteistieji tariasi dėl konspiracinio bendravimo – kaip, bendraujant elektroninėmis ryšių priemonėmis, vieną ar kitą informaciją pasakyti užmaskuotai, perkeltine prasme, kalbasi apie du, įvardijamus pravardėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie padės priimti kasacinį skundą, kad šie teisėjai normalūs, neturėtų „pavesti“, šių teisėjų karjeros galimybėmis nesuviliosi (nepaveiksi). Be to, A. B. grąžinus pinigus (30 000 Eur), A. K. paklausia, ar čia visi, o sužinojęs kad tik pusė („pusė (duomenys neskelbtini)“), paklausia, kada bus atiduota kita dalis pinigų. Kad buvo reikalaujama sugrąžinti visą sumą, tai yra 60 000 Eur, o ne pusę, kaip viso bylos nagrinėjimo metu teigė nuteistieji R. M. ir A. K., matyti ir iš kitų vykusių pokalbių, kurie aptarti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek šiame nuosprendyje, turinio. Pavyzdžiui 2018 m. gruodžio 7 d. A. B. aiškina O. S. ir V. B. (t. 11, b. l. 23–58) „Nu, tai vat, pasižiūrėsim. Nes kur tie liko pinigai, aš dabar jam už tai neatiduodu. Sakau, palaukim, išsiaiškinsim“. Šių pokalbių dalyvis, nuteistasis A. B., patvirtino, jog A. K., Vilniaus apygardos teismui priėmus nepalankų sprendimą, reikalavo sugražinti ne pusę, o visą sumą, tai yra 60 000 Eur. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia nuteistųjų R. M. ir A. K. aiškinimą ir šių asmenų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, kad priėmus nepalankų R. M. sprendimą Vilniaus apygardos teisme buvo reikalaujama (kaip ir perduodant pinigus, buvo sutarta) sugrąžinti pusę R. M. sumokėtų už teisinio pobūdžio paslaugas pinigų (kartais šių nuteistųjų įvardijamų kaip „sėkmės mokestis“).

Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. ir A. K. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. M. ir A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai atskleisti jų padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos paminėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Tačiau iš pripažintomis įrodytų aplinkybių pašalinamas vienas iš alternatyviųjų veikos požymių – kyšį priėmė už tai, kad paveiks ir papirks bylą nagrinėjantį teisėją H. J.. Kaip nustatyta, šis teisėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo nusišalino, o 2018 m. rugsėjo 5 d. D. Z., sužinojęs apie tai, informavo E. S. (buvo susitarta ryšį su O. S. palaikyti per jos vyrą E. S.), kad H. J. civilinės bylos dėl objekto (duomenys neskelbtini) nenagrinės – „Žinokit, šita, kadangi tą mašiną paimė tas kitas šeim... Tas kitas dabar šeimininkas pavažinėt, tai rytoj tik apie pietus aš jum paskambinsiu“. Taigi pinigų priėmimo dieną – 2018 m. rugsėjo 10 d., ši aplinkybė O. S. buvo žinoma ir papirkti bei paveikti H. J., kad šis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų palankų (R. M.) sprendimą ji negalėjo ir nebeturėjo tokio tikslo (atsirado tikslas duoti kyšį šiam teisėjui, kad jis paveiktų kitą, nagrinėsiantį bylą, teisėją – A. V.). Dėl tos pačios priežasties šis požymis pašalinimas iš pripažintomis įrodytų aplinkybių ir A. B..

Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta aplinkybė, kad O. S. su A. B. per A. K. iš R. M. pareikalavo 60 000 Eur kyšio, grindžiama prielaida, kad ši nuteistoji perduodavo A. K. iš D. Z. gaunamą informaciją, susijusią su teisėjų papirkimu, tačiau tokios išvados, anot gynėjo, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, kad reikalavimas duoti kyšį nėra numatytas kaip vienas iš alternatyvių BK 226 straipsnio 4 dalies sudėties (objektyviųjų) požymių ir nėra būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Antra, reikalavimas ir nebuvo nurodytas kaip veiką kvalifikuojantis požymis, o tik aprašytas kaip veikimo rūšis. Visgi ši aplinkybė, tokia veikimo rūšis (būdas) šalintina iš nuosprendyje nurodytų (aprašytų) veikos aplinkybių. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių buvus tokį reikalavimą iš A. B. ir/ar O. S.. To nenurodo nei vienas iš nuteistųjų, nėra užfiksuotų ir jokių šią aplinkybę patvirtinančių minėtų asmenų tarpusavio (ar su kitais asmenimis) pokalbių. Nieko apie tokio reikalavimo buvimą nepasisakyta ir skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje. Tačiau toks 60 000 Eur sumos reikalavimo pašalinimas iš nustatytų veikos aplinkybių niekaip nepaneigia nuteistųjų A. K., R. M., A. B., O. S. (taip pat ir E. S., E. G., kuriems toks veikimo būdas nurodytas) kaltės, kadangi, kaip jau minėta, reikalavimas nėra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis ir šiuo atveju jis nurodytas tik kaip pasirinkta veikimo rūšis.

Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų bei skundžiamame nuosprendyje išanalizuotų įrodymų, kurie dar kartą patikrinti ir detaliai įvertinti ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose, galima daryti neabejotiną išvadą, kad O. S., pasitelkusi savo sutuoktinį E. S., E. G., siekė, kad teisėjas H. J., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų bei pats ar per tarpininką pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti ir duotų didesnės negu 250 MGL vertės kyšį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui A. V., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, priimtų A. K. ir R. M. pageidaujamą teismo sprendimą – panaikintų šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręstų klausimą iš esmės – tenkintų atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba panaikintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir perduotų bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteistų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tikslu įtraukė atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, D. Z., kuris H. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Sutikti su tokiais E. S. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, O. S. ir E. S. pažįstamas advokato padėjėjas E. G. perdavė šiems nuteistiesiems advokato D. Z. kontaktinius duomenis, informavo atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, D. Z. apie O. S. ir E. S. norą susitikti. 2018 m. spalio 11 d. patekus į D. Z. (duomenys neskelbtini) patalpas, rastas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštas dėl bylos su atskiruoju skundu siuntimo, prie kurio prisegtas lapelis su užrašu „E. (duomenys neskelbtini) Kont. (duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 66–163). Būtent toks yra apelianto E. S. telefono numeris. Dar daugiau, apie tai, kad šis skundas vis dar padėtas ant D. Z. stalo E. G. pasakoja O. S. bei E. S. ir 2018 m. spalio 31 d. susitikimo metu „Jis atėjo, jisai man sako, kaip sekasi. Sakau, <necenzūrinis žodis>, kaip. Ir guli skundas padėtas, o D. su E. numeriu, su viskuo.“, „Nu tas, kur paprašei, kas padėta. Paliktas visas skundas, kad patenkint. Sakau, kaip, sakau, <necenzūrinis žodis> sekasi. Tai pas D. ant stalo ir skundas guli (neaiškiai).“. Be to, būtent nuteistasis E. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskambina D. Z. (t. 6, b. l. 5), prisistatydamas nuo E. (G.) ,,E... E. davė jūsų telefoną, čia toks E. skambina. O kada galima būtų pas jus a... Atvažiuot pamatyt?“. Iš atsakymo (net nepasidomėjus koks atvykimo tikslas) „Rytoj, aštuntą valandą“ matyti, kad D. Z. laukė tokio skambučio, dar daugiau, jau turėjo E. S. kontaktinius duomenis ir paminėtus dokumentus.

Kad nuteistajam E. S. buvo žinomas sutuoktinės O. S. jau įvertintų veiksmų tikslas ir motyvas, kad šis nuteistasis irgi atliko tam tikrą vaidmenį, matyti ir iš 2018 m. spalio 31 d. D. Z. naudojamose (duomenys neskelbtini) patalpose vykusio pokalbio, kuriame, be E. S., dalyvavo E. G. ir O. S., turinio (t. 9, b. l. 120–149). Vėlgi, tiek šio pokalbio kontekstas, tiek ir susitikimo tikslas (nepavykus teisme pasiekti norimo rezultato siekis iš D. Z. atgauti pinigus) detaliai įvertinti, kartu atskleidžiant ir E. S. vaidmenį, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šio nuosprendyje ankstesnėse pastraipose. Nors E. S. ir nebuvo aktyvus šio pokalbio dalyvis, tačiau, kaip matyti, pokalbio kontekste šio nuteistojo išsakytos frazės, patarimai, pasiūlymai patvirtina išvadą, kad E. S. buvo žinomas tiek A. K. atvykimo ir noro susitikti tikslas (atgauti R. M. pinigus), tiek tai, kad iš šio nuteistojo (A. K.) gauti pinigai per D. Z. perduoti teisėjui H. J. (kartu vertinant ir 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusį E. S. ir O. S. pokalbį su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmeniu). Žinojo E. S. ir tokio pinigų perdavimo tikslą bei tai, kodėl norima tuos pinigus susigrąžinti ir perduoti (grąžinti) A. K.. 2018 m. lapkričio 5 d. telefoninio pokalbio metu E. S. siūlo O. S. važiuoti pas E. „Tai klausyk, tai mes tada važiuojam tada pas E., nu <necenzūrinis žodis> reikia aiškintis tą temą <necenzūrinis žodis> kažkaip tai.“. Iš nuteistosios O. S. atsakymų „Aš neturiu laiko čia šūdą malt ir nieko neišaiškinsim. Aš nežinau, aš nežinau ką pasakyt, aš ten kai durnė žiūrėt ir aiškintis, ir tą patį atsakymą gauti aš neturiu kada.“, „Aš, nu, nėra tolko (prasmės), nu. Nematau, laiko gaišinimas.“, vertinant juos kitų tuo pačiu laikotarpiu (2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje) vykusių šios nuteistosios pokalbių kontekste, nėra abejonių, kad minimas E., tai E. G., o pasiūlymo pas jį nuvykti tikslas – spręsti pinigų susigrąžinimo klausimus. Ir būtent nuteistasis E. S. ragina imtis veiksmų, kad greičiau būtų paimti aptariami pinigai. Šiuo klausimu E. S. rūpinasi ir vėliau. 2018 m. lapkričio 9 d. šis nuteistasis per vieną iš susirašinėjimo programėlių išsiunčia žinutę D. Z., klausdamas „kada sian galima butu atsiimti popierius kuriuos esu jums i rankas padaves?“, į kurią gauna atsakymą, kad „<...> popieriai ne pas mane. Man grąžins penktadienį. Tada iškart jums pranešiu ir grąžinsiu. Aš vakar viską paaiškinau mūsų bendrai pažįstamai.“ (t. 29, b. l. 103–107), o D. Z. iškart po to (parašęs atsakymą 9.52 val.) klausia (SMS žinutės 9.58 val.)) H. J. „Sveikas, kaip Afrika?„ ir „Vilniuj?“ (t. 6, b. l. 14–18). 2018 m. lapkričio 12 d. O. S. ir E. S. susitikimo su D. Z. (t. 10, b. l. 4–8) metu vykusio pokalbio turinys (įvertintas šio nuosprendžio 141 pastraipoje), jo metu nuteistojo E. S. išsakyti pasisakymai (vertinant juos ir kitų pokalbių, kuriuose dalyvavo šis nuteistasis, kontekstą) vėlgi, kaip jau pasisakyta anksčiau nuosprendyje, patvirtina, kad E. S. ne tik suprato tokių susitikimų, pokalbių tikruosius tikslus, paskirtį, bet ir tai, kad ir jis pats, sąmoningai ir valingai, dalyvauja bendruose su kitais asmenimis korupcinio pobūdžio veiksmuose sprendžiant iškilusias problemas, tai yra atlieka tam tikrą vaidmenį.

Kaip nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (taip pat ir šio nuosprendžio 111, 174 pastraipos), būtent E. G. buvo tas asmuo, kuris supažindino O. S. ir E. S. su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, D. Z.. Ir nors apeliantas E. G. teigia, kad supažindinimo su D. Z. tikslas – teisinių paslaugų suteikimas O. S., kad jokių kitų minėtų asmenų bendravimo tikslų nežinojęs, tokie nuteistojo E. G. teiginiai nepagrįsti, jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems ir nekeliantiems abejonių įrodymams. Pirmo kontakto su D. Z. metu (t. 6, b. l. 10–13), 2018 m. rugpjūčio 23 d., pas šį liudytoją atvykusi nuteistoji O. S. prisistato, kad atvyko nuo E. G., primena apie tai, kad „Ten kur E. perdavė dokumentus“, klausia „kokios mintys“. Ir D. Z. nepradeda kalbėti apie susipažinimą su byla, faktinius bylos duomenis, neišdėsto savo teisinės pozicijos apie šios civilinės bylos teisines perspektyvas, apskritai, net neužsimena apie teisines paslaugas, bet iš karto pradeda aiškinti, kad „Nebuvau dar aš... Ne...“. O. S. pasitikslinus „Nenuėjote?“, pratęsia „Ne, aš buvau nuėjęs, tiesiog žmogaus nebuvo. Dabar vasara, tie teismai tokie pusiau, pusiau dirba, pusiau nedirba.“. Tiek šios D. Z. išsakytos frazės, tiek ir visas pokalbio turinys, pavyzdžiui tęsiant temą O. S. užduodami klausimai, „O kiek maždaug?“, „Reikia paruošti dokumentus“, „Jeigu taip sakyti apie kiekį dokumentų.“ (kaip jau nustatyta anksčiau, dokumentais pokalbių metu neretai buvo vadinami pinigai), „Kad primest bent jau“ ir D. Z. reakcija „Nu, tai vat, reikia jum iškart rezultato, ta prasme, ne grąžinimo“ ir O. S. atsakymas „Ne, ne, ne, ne, <...> iškart“ akivaizdžiai parodo, kad D. Z. jau prieš šį susitikimą buvo žinomas nuteistosios O. S. vizito tikslas. Toks tikslas, kaip nustatyta, buvo ne susitarimas dėl teisinių paslaugų, jų suteikimo sąlygų, pobūdžio, teisinės konsultacijos, o neteisėtas poveikis teisėjui. Dar daugiau, D. Z. jau ir buvo atlikęs tam tikrus veiksmus „Ne, aš buvau nuėjęs, tiesiog žmogaus nebuvo. Dabar vasara, tie teismai tokie pusiau, pusiau dirba, pusiau nedirba.“. Detaliai šis pokalbis įvertintas šio nuosprendžio 111 pastraipoje. Taigi neteisėtas, korupcinio pobūdžio vizito tikslas liudytojui D. Z. jau buvo žinomas, o visą informaciją apie šį tikslą šis liudytojas galėjo gauti, ir neabejotinai gavo, iš E. G.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Z. patvirtino tokias aplinkybes. Nuteistojo E. G. suvokimą apie jo paties veiksmų neteisėtumą atskleidžia bei tyčios turinį parodo ir jau aprašytas 2018 m. rugsėjo 9 d. šio nuteistojo atsakymas į E. S. klausimą ,,E. labas! norime ryt paduot kolegai D 50.galima juo pasitiket jei kartais kas nesigaus, kad jie bus grazinti atgal į Tevyne?“ – E. G. ,,100 proc Tik suformuluok prasyma aiskiai, nes buvo vienas, po to keitesi, as jam pasakiau“, „jeigu nesigauna atiduoda“, „100 proc.“, „Tikrai nebijok“, „As isspresiu“, „Nebuvo tokiu bedu“ (t. 29, b. l. 103–109). Taigi būtent asmens, supažindinusio su D. Z., nuteistasis E. S. ir klausia, ar „jei kartais kas nesigaus“, nebus problemų susigrąžinant pinigus, o šis aiškiai supranta, ko jo klausiama ir konkrečiai atsako. Visas nagrinėjamų įvykių kontekstas, pokalbių turinys patvirtina, kad bendraujama apie civilinės bylos dėl „(duomenys neskelbtini)“ palankų (R. M.) išsprendimą. Pažymėtina, kad E. G. vaidmens reikšmę supranta ir įvertina 2018 m. rugsėjo 10 d. susitikę kiti nusikalstamos veikos dalyviai – D. Z., O. S., E. S., kai iš skirtos pasidalinti 10 000 Eur sumos nusprendžia dalį skirti ir E. G..

Nors kaltinamojo parodymai, pirmiau duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, skirtingai nei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-12-511/2025, 2K-61-489/2025). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-257-495/2024, 2K-10-976/2026). Būtent minėtos apklausos metu nurodytas nagrinėjimų įvykių aplinkybes, E. G. tam tikrą, konkretų, vaidmenį patvirtina iš įvairių įrodymų šaltinių gauti įrodymai, kas tik sustiprina išdėstytas išvadas dėl E. G. veiksmų pobūdžio, jo paties kaltės.

Sutiktina su E. G. apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje šio nuteistojo kaltei pagrįsti be pagrindo remiamasi 2018 m. spalio 17 d. nuo 7.52 val. prasidėjusio pokalbio tarp O. S. ir D. Z. turiniu. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip šio pokalbio dalyvis, nurodytas ir E. G., tačiau kaip matyti tiek iš pokalbio stenogramos (t. 9, b. l. 1–9), tiek iš garso įrašo turinio, toje pokalbio dalyje, kuris pateiktas kaip turintis įtakos sprendžiant E. G. kaltės klausimą, šis nuteistasis nedalyvauja. Kaip galima spręsti klausantis garso įrašo, nuteistasis E. G., kai vyko paminėta pokalbio dalis, netgi nebuvo patalpoje, kurioje vyko pokalbis ir į O. S. bei D. Z. pokalbį įsijungė tik kalbantis kitomis, nesusijusiomis su civilinės bylos dėl objekto, (duomenys neskelbtini), nagrinėjimu ir palankaus sprendimo priėmimu šioje byloje, temomis. Kad šis nuteistasis būtų girdėjęs ar juo labiau supratęs vykusio pokalbio turinį, nėra jokių duomenų.

Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad organizuotos grupės požymiai atskleisti analizuojant nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, organizuotos grupės narių atliktus konkrečius veiksmus, jų vaidmenis, konspiratyvių veiksmų naudojimą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir skundžiamo nuosprendžio 383–384 puslapiuose nurodyti argumentai rodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiškino pirmiau aptartas baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatas, išdėstė išsamius motyvus, atskleidžiančius O. S., E. S., E. G., D. Z. vaidmenis, jų indėlį siekiant galutinio rezultato, atskleidė tyčios turinį.

Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje nustatytam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – paveikti civilinę bylą dėl objekto (duomenys neskelbtini) nagrinėjantį teisėją, reikėjo paruošiamųjų veiksmų – surasti patikimą asmenį, galintį tarpininkauti perduodant kyšį teisėjui, savo veiksmų planavimo ir derinimo (taip pat ir su A. K.). Tuo tikslu O. S. ir E. S. pasitelkė savo pažįstamą advokato padėjėją E. G., kuris puikiai pažinojo advokatą D. Z.. Ir ne tik pažinojo, bet ir, kaip nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje, žinojo, kad šis aktyviai naudoja neteisėtus gynybos būdus, daro poveikį ir papirkinėja, tame tarpe, teisėjus. Kad užsiima tokia korupcinio pobūdžio, neteisėta, veikla apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pripažino ir liudytojas D. Z. („aš tuo verčiausi“). Dėl šios priežasties, tai yra dėl galimybės per šį liudytoją paveikti teisėjus, E. G. ir ėmėsi tarpininko tarp O. S. (kartu ir E. S.) ir D. Z. vaidmens (kaip minėta, vienoje iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu tokį savo vaidmenį pripažino ir E. G.). Jis perdavė gautą informaciją apie civilinės bylos dėl „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme D. Z., supažindino su pageidaujamu byloje rezultatu, suteikė E. S. (tuo pačiu ir O. S.) garantijas, kad nepavykus paveikti teisėjų ir pasiekti norimo rezultato civilinėje byloje, pinigai (kyšis) bus grąžinti („As isspresiu“). Kaip nustatyta, dar iki pirmo kontakto su E. S., iki atvykstant O. S., liudytojas D. Z. jau buvo nuvykęs ieškoti reikiamo teisėjo (H. J.). Ir jau pirmo susitikimo tarp D. Z. ir O. S. metu sutariama palaikyti ryšį ne tiesiogiai, bet per E. S.. Taigi, nuteistasis E. S. buvo tas asmuo, per kurį O. S. kontaktavo su D. Z., iš D. Z. (laikantis konspiracijos) gaudavo ir perduodavo savo sutuoktinei šio liudytojo sužinotą informaciją, organizuodavo susitikimus. Ir vėlgi, 2018 m. rugsėjo 10 d., kai D. Z. buvo perduoti kyšiams skirti pinigai, šis liudytojas, O. S. ir E. S. susitarė, tame tarpe, bendrauti konspiratyviai, naudojantis įvairiomis (saugiomis) skambučių ir susirašinėjimo programėlėmis. Taigi susibūrė grupė asmenų, kuri veikė gan aktyviai ir intensyviai, turėjo atskirus, tam tikrus vaidmenis. Dar daugiau, kaip patvirtino apklausiamas D. Z., susitikimų metu jie saugumo sumetimais telefonus stengdavosi palikti kitoje patalpoje. Tokią aplinkybę patvirtina ir susitikimų vaizdo įrašai (t. 6, b. l. 22–25; t. 9, b. l. 120–149 ir kt.). Konspiracinį bendravimą patvirtina ir tai, kad šie asmenys vengdavo atviriau bendrauti įprastu būdu – per mobiliojo ryšio operatorius (t. 6, b. l. 1–4 ir kt.). O. S. tiesiogiai ar per A. B. bendravo ir aktyviai derino (koordinavo) visus iškilusius klausimus su R. M. naudai ir interesais veikusiu A. K., sprendė gautos pinigų sumos panaudojimo apimtis (kiek ir už ką duoti, kiek pasilikti ar pasidalinti tarpusavyje), perduodavo šiam informaciją apie bylą, gautą iš D. Z.. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, D. Z. buvo tas asmuo, kuris turėjo pasitelkti kaip tarpininką teisėją H. J., duoti šiam kyšį, kad H. J. paveiktų civilinę bylą dėl namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi paskirties pakeitimo nagrinėjantį teisėją A. V., taip pat koordinuotų ir derintų bylos eigoje iškylančių klausimų išsprendimą. Būtent tokius veiksmus D. Z. ir atliko. Nuo pat susipažinimo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki pinigų grąžinimo 2018 m. lapkričio 12 d. O. S. (ir E. S.), nenustatytas nei vienas šios nuteistosios, o nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. ir E. S., bendravimo elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis su D. Z. atvejis. Užfiksuoti tik O. S. ir E. S. susitikimai advokato D. Z. kontoros patalpose, nesant jokių duomenų apie tokių susitikimų laiko ir vietos suderinimą (po 2018 m. rugsėjo 10 d.). Kaip apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas D. Z., kai jam reikėdavo susitikti su O. S., jis, naudodamasis šifruotais skambučiais („Viber Secret Chat“ funkcija, kitomis programėlėmis), skambindavo ne tiesiogiai nuteistajai, o jos sutuoktiniui. Šis liudytojas žinojo ir nurodė netgi tai, kad E. S. „Viber“ programėlės logotipas – KGB. Be to, E. S. laikė kyšiams skirtus pinigus, juos skaičiavo, kartu su sutuoktine atvežė ir perdavė D. Z., o po to ir paėmė iš šio liudytojo, aktyviai ginčijosi dėl 3 900 Eur trūkumo. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai (E. G., O. S., D. Z. tarpusavio pokalbių turinys) patvirtina, kad, kaip jau minėta, be E. S. tarpininko susitinkant D. Z. ir O. S. vaidmenį atliko, tarpusavio ryšių palaikymą, keitimąsi informacija užtikrino, ir E. G.. Kaip tarpininką veikiant organizuotoje grupėje E. G. suvokė ir vienas tokios grupės narių D. Z.. Pavyzdžiui 2018 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu D. Z. informavus, kad jau turi pinigus (paimtus iš H. J.) E. G. informuoja, kad O. S. nėra, ji išvažiavusi, D. Z. stebisi „O tai jisai jau šiandien rašė, tai jam, ar jisai, ar jinai privažiuoja ar jisai?“. Kaip galima spręsti iš šio pokalbio turinio, lyginant šį turinį su visų įvykių kontekstu (prieš kelias minutes D. Z. buvo susitikęs su H. J. ir paėmęs pinigus (t. 9, b. l. 193–197)), kad minimi asmenys „jinai“ ir „jisai“, tai O. S. ir E. S.. Pokalbio dalyviai nusprendžia, jog pinigus galima būtų atiduoti ir E. S.. Kad pokalbio metu buvo pritarta pinigų perdavimui (vietoj O. S.) nuteistajam E. S., patvirtino ir D. Z.. Konspiruotą šių asmenų bendravimo pobūdį patvirtina šio liudytojo pavedimas paskambinti E. S. („Jam paskambink, kaip.“) ir E. G. sutikimas „Gerai, paskambinsiu.“. Nuteistojo E. G., kaip tarpininko, vaidmenį, taip pat konspiratyvų visų asmenų bendravimo pobūdį patvirtina ir to paties pokalbio metu šio nuteistojo išsakyta frazė „Jie ir man rašinėja per Vaiberį. Kaip čia yra, padavėm viską, dabar gaunasi, kad mažiau buvo. Tai ką aš jiem galiu pasakyt, supranti.“ (t. 9, b. l. 198–200).

Nepagrįsti ir nuteistųjų O. S., E. S., E. G. apeliacinių skundų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie organizuotos grupės požymio – išankstinio susitarimo buvimą yra neteisingos. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, Kauno apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos suplanavimo, bendrininkų telkimo ir vaidmenų pasiskirstymo, konspiracinio bendravimo būdo yra siejamos su rengimosi stadija ir nagrinėjamoje byloje liudija ginčijamą išankstinį bendrininkų susitarimą, kadangi tokiais veiksmais nėra realizuojami objektyvieji veikos požymiai, tik sudaromos sąlygos tokią veiką pradėti. Šios išankstinį bendrininkų susitarimą rodančios aplinkybės, be kita ko, atitinkančios organizuotos grupės požymius, buvo nurodytos nuteistiesiems pateiktame kaltinime ir pagrįstai pripažintos įrodytomis bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo. O kaip jau minėta, įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės – jų padarymo būdas, mechanizmas, bendrininkų konkretūs veiksmai, šių veikų išankstinis suplanavimas – patvirtina veikimą organizuota grupe. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus ir į šio nuosprendžio 85–90 pastraipose išdėstytus išaiškinimus, nuteistųjų O. S., E. S., E. G. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį..

Kad dėl aptariamos civilinės bylos palankaus išsprendimo su teisėju H. J. minėtu laikotarpiu buvo ne vieną kartą (įvairiose vietose teisme) susitikęs, apklausiamas patvirtino ir liudytojas D. Z., kuris nurodė ir tai, kad sužinojęs, jog šis teisėjas nuo civilinės bylos nagrinėjimo nusišalino, vėlesnių susitikimų metu su H. J. susitarė, jog šis už piniginį atlygį imsis veiksmų paveikti civilinę bylą dėl objekto (duomenys neskelbtini) nagrinėjantį teisėją A. V. ir vieno iš susitikimų metu perdavė šiam nuteistajam 30 000 Eur. Kada tiksliai buvo perduoti pinigai H. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, tačiau pagrįstai pripažinta įrodyta, kad perdavimas buvo atliktas iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kuomet D. Z. ir E. G. pokalbio metu liudytojas pripažįsta, kad pinigai H. J. yra perduoti – „Ten atidaviau keturiasdešimt (neaiškiai), kur dešimt pasilikau, <necenzūrinis žodis>. Gal aš ten per daug atidaviau?“.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytos kyšio sumos – 30 000 Eur. Nors ir sutiktina su H. J. apeliacinio skundo argumentu, kad susitarimas dėl konkrečios kyšio sumos (kyšio dydžio) nebuvo nustatytas (kokiu nors būdu užfiksuotas), tačiau jau iš D. Z. išsakytų frazių 2018 m. rugsėjo 6 d. ir rugsėjo 10 d. pokalbių su O. S. (viename jų – ir su E. S.) metu galima suprasti, kad su H. J. buvo kalbėtasi (ir sutarta) dėl gan didelės vertės kyšio sumos (nuosprendžio 114 pastraipa). Kad ši suma – 30 000 Eur, galima spręsti iš D. Z. nuoseklių parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek šios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Jau 2019 m. kovo 10 d. pareiškime prokurorui G. N. įtariamasis D. Z., ne tik nurodė, kad prisipažįsta padaręs įtarime nurodytas veikas, bet ir, be kita ko, pripažino, jog teisėjui H. J. už palankaus sprendimo R. M. byloje priėmimą perdavė 30 000 Eur sumą (t. 16, b. l. 138–140). Svarbu pažymėti, jog tokią sumą D. Z. nurodė nepaisant to, kad įtarime buvo nurodyta, jog šis asmuo įtariamas H. J. perdavęs ne 30 000 Eur, o didesnę – 40 000 Eur sumą. Todėl negalima daryti išvados, kad ši suma buvo ne paties D. Z. prisiminta ir įvardinta, o nurodyta pašalinių asmenų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar pan., įtakoje. Kaip jau minėta, tokią sumą teisėjui H. J. perdavęs D. Z. nurodė ir 2018 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su E. G. metu (t. 6, b. l. 173–178).

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. lapkričio 12 d. priėmus pateiktą kasacinį skundą, O. S. su kitais asmenimis siekė sustabdyti sprendimo, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo, vykdymą. Advokatas K. J. 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl nutarčių vykdymo sustabdymo, tačiau 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi šis prašymas nebuvo patenkintas. Kitą dieną po prašymo pateikimo, 2018 m. lapkričio 23 d., pokalbio metu O. S. ir A. K. aptarė pateiktą prašymą dėl vykdymo sustabdymo, kadangi O. S. nurodė: „Tai reikia sustabdyt <...> Sustabdom šitą bylą“. Be to, šio pokalbio metu O. S. taip pat iš esmės deklaravo turimus ryšius, poveikio darymą, kadangi nurodė: „Nu, tai sakė, neškit. Todėl kad, sako, po to ne nuo manęs priklausys. Sako aš po to nieko nepadarysiu“ (t. 10, b. l. 55–59). Taip pat ir 2018 m. lapkričio 27 d. nuo 14.40 val. vykusio pokalbio metu O. S. A. K. nurodė: „Ne, nu priims, priims. Jau pakalbėjau. Pas juos ištisai, bet jiem parašus reikia surinkti. Greičiausiai parašų nesurinko“ bei A. K. jai paantrino: „Nu kaip, gal net logiškai galvojant, jeigu tau priėmė, tai automatiškai pristabdytas ir šitas čia jau“ (t. 10, b. l. 105–111). Be to, ir 2018 m. lapkričio 29 d. nuo 16.10 val. (pokalbio IID: 3832) pokalbio metu O. S. A. B. nurodė: „Tai tie galvojo, galvojo, nežinojo kaip padaryt, nu tai aišku, kad atmetė <necenzūrinis žodis> tą prašymą dėl laikinųjų“ (t. 7, b. l. 187–190). Sutiktina su nuteistojo E. L. gynėjo skundo argumentu, jog nėra duomenų, kad O. S. šių pokalbių metu deklaruodama ryšius, nurodydama, kad dėl sprendimo priėmimo su kažkuo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendravo, turėjo omenyje E. L., tačiau teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, jog nuteistajam E. L. tokios aplinkybės inkriminuotos ir nebuvo.

Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad O. S. ir E. L. aptarė poreikį padėti, taip pat tai, jog E. L. bus sumokėtas kyšis, dar 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Sutiktina, kad 2018 m. gruodžio 3 d. pokalbis tarp O. S. ir A. B. patvirtina, jog tuo metu O. S. šias aplinkybes su E. L. jau buvo aptarusi, visgi, nustatyta ir tai, jog dar 2018 m. lapkričio 30 d. E. L. O. S. neatsiliepė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. ir O. S. pokalbis, kurio metu buvo aptartos minėtos aplinkybės, galėjo įvykti ir 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Atsižvelgiant į tai, nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės tikslinamos, nurodant, kad O. S., už neteisėtą atlygį veikdama R. M. naudai ir interesais bei siekdama pastarojo pageidaujamo teismo sprendimo tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti, o E. L., būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2018 m. gruodžio 21 d.

Nustatyta, kad iš karto po šio susitikimo O. S. nurodė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti teismui – E. L. ir O. S. susitikimas baigėsi 2018 m. gruodžio 21 d. 9.21 val. (t. 11, b. l. 191–194), o jau 9.30 val. (pokalbio IID: 4992) O. S. paskambino V. B. ir nurodė „Reikia skubiai, gal suspėsim dar iki naujų metų nusiųsti tą mūsų prašymą“, „jam tada siųst, parašyt, kad sročnai (vertimas iš rusų kalbos – greitai) įdėtų“ (t. 8, b. l. 51). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. S. susitikimo su E. L. metu, gavo pastarojo pritarimą, kad parengtas prašymas yra tinkamas, todėl iš karto po susitikimo nurodė V. B. skubiai prašymą pateikti teismui. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog užfiksuoto pokalbio metu O. S. nurodyta frazė „gal suspėsim dar iki naujų metų“, taip pat 2018 m. gruodžio 7 d. nuo 7.24 val. vykusio pokalbio metu O. S. nurodyta frazė „Ir tuo labiau, šitos kolegijos galiu parašyt, paprašyt“ (t. 11, b. l. 56–58), patvirtina, kad O. S. siekė prašymą pateikti dar gruodžio mėnesį – t. y. kai atrankos kolegijos narys buvo būtent E. L.. Aplinkybė, jog O. S. siekė šį prašymą pateikti teismui kuo skubiau, tačiau nenurodė jo pateikti iš karto po to, kai V. B. parengė jo projektą (t. y. 2018 m. gruodžio 18 d.) bei nurodė tai padaryti tik po dviejų susitikimų su E. L. (t. y. 2018 m. gruodžio 21 d.), patvirtina, jog nuteistoji siekė prieš tai suderinti šio prašymo turinį su E. L.. 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiktą prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė sprendimu nustatytą įpareigojimą nugriauti pastatą.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog užfiksuotų pokalbių ir įvykių chronologija – t. y. tai, jog O. S. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pradžios ne kartą pokalbių metu minėjo, kad gali suderinti prašymo turinį, kaip asmenį, galintį padėti, nurodydavo E. (L.), piktinosi, jog advokatas K. J. pateikia procesinius dokumentus prieš tai neatsiuntęs patikrinti, nes gavusi prašymo projektą, galėtų susitarti su šiuo metu paskirtos kolegijos nariais (ar nariu), taip pat tai, jog sekančią dieną po to, kai V. B. parengė prašymo projektą, O. S. susitiko su E. L., o po susitikimo kitiems asmenims nurodė, kad viską atidavė paskaityti, be to, tai, jog nuteistoji su E. L. vėl susitiko po poros dienų bei iš karto po to liepė šį prašymą skubiai (t. y. kol atrankos kolegijos narys buvo E. L.) pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip pat ankščiau aptarti liudytojo V. B., nuteistojo A. B. parodymai patvirtina, kad E. L. teikė O. S. konsultacijas, patarimus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pats būdamas atrankos kolegijos narys vėliau šį prašymą nagrinėjo.

Visgi, teisėjų kolegija sutinka su E. L. gynėjo skundo argumentu, jog baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad E. L. buvo susitaręs su O. S., jog darys įtaką kitiems atrankos kolegijos nariams bei jog darė tokią įtaką ir taip nulėmė atrankos kolegijos sprendimą tenkinti pateiktą prašymą. 2018 m. gruodžio 21 d. nuo 14.23 val. (pokalbio IID: 5020) užfiksuoto pokalbio metu, O. S. A. B. paaiškino, kad „atidavėm šiandien“ (paminėtina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bei nurodė: „Aaa, šiandien parašėm, bet nežinau ar suspėsim, blyn, nu, atidavėm šiandien <...> Nežinau kaip bus, sakė nežinom, nežino <..>, nieks nežino kaip ten bus, sako pagal galimybės pasistengs“ (t. 7, b. l. 49–50). Taigi, nors šio pokalbio metu O. S. iš esmės nurodė, kad E. L. pažadėjo O. S. padėti, tačiau iš šio pokalbio negalima spręsti, jog pastarasis pažadėjo būtent paveikti kitus teisėjų kolegijos narius.

Be to, paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1 dalimi, kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. CPK 363 straipsnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tokios išimties iš bendrosios balsavimo taisyklės, kuri įtvirtinta CPK 350 straipsnyje, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustato. Visgi, liudytojas V. G., apklausiamas iš esmės nurodė, kad teisme vyrauja kitokia šio klausimo sprendimo praktika – t. y. parodė, kad visa atrankos kolegijos veikla yra grindžiama principu, kad jei vienas teisėjas pritaria, tai klausimai išsprendžiami teigiamai. Tai ir šiuo atveju, jei bent vienas teisėjas pasisako „už“, tai laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos. Taigi, vadovaujantis šio liudytojo parodymais, šiuo atveju būtų užtekę vieno teisėjų kolegijos nario balso, kad sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų priimtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos nariai nebuvo apklausti apie tai, kokia buvo jų pozicija šiuo klausimu (kadangi teisėjai negali būti apklausiami apie teismo pasitarimų kambario paslaptį), įvertinus teisėjų nurodytas aplinkybes, kad priimtas sprendimas šiuo atveju buvo logiškas, jog jiems poveikis nebuvo daromas, nėra pagrindo spręsti, kad E. L. nulėmė kitų kolegijos narių sprendimą šį prašymą tenkinti.

Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo nuostatomis, iš pripažintų įrodytomis aplinkybių šalina aplinkybes, jog E. L. savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už tai, kad „toje pačioje kolegijoje nagrinėjant O. S. su E. L. suderintą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą dalyje dėl įpareigojimo atsakovams Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas ir priimtas teismo procesinis sprendimas dėl atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjimo, neteisėtai ir šališkai veiks R. M. naudai, nulemdamas kolegijos sprendimą šį prašymą tenkinti“ bei „E. L. neteisėtai veikė nulemdamas kolegijos sprendimą šį prašymą tenkinti, dėl ko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkino 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priėmė nutartį sustabdyti vykdymo procese Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo atsakovams Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), vykdymą iki bus priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tačiau toks nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinimas įtakos E. L. atsakomybei neturi.

Taip pat, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog H. Š. poreikio skolintis pinigų iš O. S. kotedžo įsigijimui, apskritai nebuvo. Bylos duomenimis, H. Š. dukra E. P. sudarė kotedžo rezervavimo sutartį 2019 m. sausio 9 d. Taigi, ši sutartis buvo sudaryta jau tuo metu, kai H. Š. buvo pardavusi turtą, kurį planavo parduoti, kad padėtų dukrai įsigyti būstą. 2018 m. lapkričio 8 d. H. Š. pardavė 1/2 dalį pastato ir 1/2 dalį žemės sklypo už 23 000 Eur. Pinigus ji gavo 2018 m. lapkričio 8 d. 2019 m. sausio 3 d. H. Š. pardavė butą už 56 000 Eur. Dalį pinigų už šį butą ji gavo jau 2019 m. sausio 4 d. (15 000 Eur), kitą dalį (41 000 Eur) – 2019 m. sausio 17 d. Atkreiptinas dėmesys, jog H. Š. apklausiama paaiškino, kad O. S. prašė paskolinti 60 000 Eur bei nurodė, kad kai parduos butą, skolą grąžins. Tuo metu butas dar nebuvo parduotas dėl to ir prašė paskolinti pinigų. Visgi, liudytoja taip pat nurodė ir tai, kad jeigu būtų pardavusi butą, pinigų skolintis nebūtų reikėję. Anksčiau aptartas O. S. ir H. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. pokalbis taip pat patvirtina, jog H. Š. nematė poreikio teirautis dėl paskolos suteikimo, nes tikėjosi parduoti butą. Kaip jau minėta anksčiau, O. S. 10 000 Eur perdavė E. L. 2019 m. sausio 18 d., taigi, jau tada, kai H. Š. buvo pardavusi butą ir gavusi visus pinigus už jį.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes – t. y. tai, jog O. S. parodymai dėl to, kam ji skolino pinigus buvo nenuoseklūs, O. S., E. L., H. Š. parodymai dėl pinigų skolinimo aplinkybių, E. L. ir H. Š. parodymai dėl kratos metu rastų pinigų priklausomybes nebuvo vienodi, taip pat tai, jog neužfiksuoti H. Š. ir O. S. pokalbiai apie prašymą paskolinti pinigus, o priešingai, užfiksuoti pokalbiai apie tai, jog H. Š. nėra poreikio kreiptis į paskolas teikiančius subjektus, kadangi pastaroji tikisi parduoti motinos butą, be to, įvertinusi aptartas aplinkybes dėl H. Š. turimų lėšų sandorių sudarymo metu, sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra pagrindo tikėti O. S., E. L. ir H. Š. nurodyta aplinkybe, kad perduoti pinigai buvo O. S. paskola H. Š..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog O. S. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir perdavė, o E. L. savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį. O. S. buvo pripažinta kalta dėl to, kad tiesiogiai perdavė, o E. L. pripažintas kaltu dėl to, kad savo naudai tiesiogiai priėmė 10 000 Eur kyšį. Visgi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra įrodymų, kad už pagalbos rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jį priimant perduoto bei priimto kyšio dydis buvo 10 000 Eur. Kaip aptarta anksčiau nuosprendyje, O. S. užfiksuotų pokalbių metu, komentuodama, kiek sumokėjo pinigų, nurodė „Penki <...> jeigu šūdo nesumaltų, nereikėtų pitako mokėt“ (vadovaujantis viešai skelbiamu barbarizmų žodynu, „pitakas“ – tai 5 litų monetą arba tokios vertės pinigai), „pitaką už laikinuosius“, „laikinosios ir piatniošką jie pasiėmė“ (vadovaujantis viešai skelbiamu rusų kalbos žodynu, „piatnioška“ reiškia penkiolika. Kaip minėta prieš tai, O. S. nurodė, kad „dešimt“ kainavo kasacinio skundo priėmimas, o „penkis“ – laikinosios apsaugos priemonės, taigi, viskas kainavo „penkiolika“). Nors, kaip jau aptarta, nustatyta, jog O. S. davė, o E. L. priėmė 10 000 Eur, tačiau įvertinus užfiksuotų pokalbių turinį, kad už laikinąsias apsaugos priemones buvo sumokėta „penki“ (t. y. 5 000 Eur), taip pat įvertinus ir A. B., V. B. parodymus, kad O. S. nurodė, jog už laikinąsias apsaugos priemones buvo sumokėta 5 000 Eur, nesant duomenų už ką buvo perduota likusi pinigų suma, visos abejonės aiškinamos nuteistųjų naudai ir nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės tikslinamos, nurodant, kad O. S. tiesiogiai perdavė, o E. L. savo naudai tiesiogiai priėmė 5 000 Eur kyšį.

Dėl papirkimo, veikiant organizuotoje grupėje, prekybos poveikiu ir kyšininkavimo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nagrinėjamoje dalyje A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, R. S. – pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, E. G. – pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 227 straipsnio 3 dalį, O. S. – pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalį, 227 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu V. K. dėl jam pareikštų kaltinimų padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje, prekyba poveikiu ir kyšininkavimu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant nuteistojo R. S., pastarojo sutuoktinės D. S. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus padavė nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas, nuteistieji O. S. ir E. G., prašydami juos (ginamąjį) išteisinti. Apeliacinį skundą taip pat padavė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas, kuris prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl V. K. išteisinimo, pripažįstant šį asmenį kaltu padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistasis A. B., jo gynėjas, apeliacinių skundų nėra padavę. Dėl nuteistojo A. B. prokuroro apeliacinis skundas yra paduotas tik dalyje dėl šiam asmeniui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymo klausimų, apie kuriuos bus pasisakyta atskiroje šio nuosprendžio dalyje (kaip ir apie prokuroro apeliacinio skundo prašymą konfiskuoti iš nuteistosios O. S. 5 000 Eur, kurie skundžiamu nuosprendžiu analizuojamų nusikaltimų atveju nebuvo konfiskuoti).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, atlikusi įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat išnagrinėjusi skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d, nuosprendžio motyvus, nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistųjų O. S. ir E. G. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad nuteistieji R. S., A. B., O. S. ir E. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl jiems inkriminuotų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta R. S., D. S. ir kt. baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), padarymo buvo pripažinti kaltais pagrįstai. Šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos nurodytoje dalyje tinkamai kvalifikuotos pagal atitinkamus prekybos poveikiu, papirkimo, veikiant organizuotoje grupėje, straipsnius ir dalis.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, atlikus įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat išnagrinėjus skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio motyvus, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, darytina išvadą, kad V. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotos kyšininkavimo nusikalstamos veikos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuodamas išteisintojo V. K. nekaltumą, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, be kita ko, susijusius su 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), įvykusio išteisintojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojo D. Z. susitikimo aplinkybėmis, nepagrįstai šioje dalyje nesirėmė iš esmės nuosekliais D. Z. parodymais, kurie patvirtino visus esminius išteisintajam V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino, kad išteisintajam V. K. inkriminuojamą pažadą priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai įrodymai. Neišsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai nepalyginęs šių įrodymų tarpusavyje ir neįvertinęs jų vieningoje visumoje, reikiamoje dalyje neatlikęs įrodymų tyrimo, siekdamas pašalinti byloje esančius įrodymų prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išteisintajam V. K. inkriminuotas nusikaltimas, susijęs su 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), liudytojui D. Z. išreikštu pažadu priimti kyšį, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nebuvo padarytas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendis dalyje dėl V. K. išteisinimo tiesiogiai pažadėjus priimti kyšį už tai, kad jis, teisėjų kolegijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būdamas šios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, panaikins 2017 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. S. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, D. S. buvo nuteista pagal 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir išteisins R. S. bei D. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, yra naikinamas. Šioje dalyje priimamas naujas (apkaltinamasis) nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias V. K. nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes: O. S., E. G. ir D. Z., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, veikiant organizuotoje grupėje, siekiant R. S. ir D. S. palankaus teismo sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paperkant bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V. K. bei susitarus tiesiogiai pasiūlyti, susitarti duoti ir duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį V. K. už pageidaujamo sprendimo priėmimą, D. Z., veikdamas organizuotoje grupėje ir vykdydamas neteisėtą susitarimą su O. S. ir E. G., 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpyje nuo 11.30 iki 14 val., Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su juo, V. K., dėl susitikimo ne teismo patalpose, ir 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val., su V. K. sutartoje vietoje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), jam, V. K., tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti, o jis, V. K., būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo priimti kyšį – 10 000 Eur, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai yra, už tai, kad teisėjų kolegijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būdamas šios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, panaikins 2017 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. S. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, D. S. buvo nuteista pagal 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir išteisins R. S. bei D. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Išteisintojo V. K. teigimu, nagrinėta nuteistojo R. S. byla buvo sudėtinga, didelės apimties, pakankamai ilgai nagrinėjama. Dėl teismo sprendimo su kolegijos nariais didelių diskusijų nebuvo, visi sutiko, kad tai buvo civilinis ginčas. Dar nagrinėjant bylą, jam susidarė įspūdis, kad ne R. S. pagrobė traktorių, bet traktorius buvo pirktas už R. S. pinigus, tad R. S. pats buvo apvogtas ir dar nuteistas už tai, kad neva pavogė savo turtą, kurį iš tikrųjų kažkas iš jo paties pavogė. Kiek žino, vėliau civilinio proceso tvarka R. S. traktorių atgavo. Išteisintojo teigimu, jam jau 2018 m. pavasarį susiformavo nuomonė, kad byloje yra civilinis ginčas ir reikia visus asmenis, išskyrus vieną, išteisinti. Atitinkamai paliko šį asmenį nuteistą, o visus kitus – išteisino. Galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi R. S. ir (D.) S. liko išteisinti.

Apklausiamas atliekant įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme išteisintasis V. K.:

komentuodamas liudytojo D. Z. parodymus dėl to, jog jų santykiai buvo puikūs, jog tarp jų vyko tam tikras bendravimas, nurodė su šiuo liudytoju niekuomet nesipykdavę, D. Z. atrodęs empatišku žmogumi su neblogu humoro jausmu. Šeimomis ar kaip nors kitaip (derinant susitikimus sporto klube, restorane, kavinėje ar kitaip leidžiant laisvalaikį) nebendravo, kelis kartus matė šį liudytoją sporto klube, teisme matydavo kiekvieną dieną. Apie šį liudytoją išteisintasis teigė žinojęs nuo 1992 metų, kuomet jie abu kartu dirbo teisėjais, vėliau D. Z. tapo advokatu. Visuomet praeidami pasisveikindavo, pajuokaudavo. Išteisintasis neneigė gerai pažinojęs liudytoją D. Z., vertino jį, kaip advokatą. Teigė žinojęs liudytojo D. Z. turėtą savo jėgų pervertinimo reputaciją. Tarp teisėjų būdavo kalbų, kad D. Z. užsiima tam tikra veikla, tačiau, anot išteisintojo, jis ir kolegos laikėsi nuomonės, jog tai jų neliečia, kad specialiųjų tarnybų reikalas aiškintis ar tam tikra situacija yra nusikaltimas ar tik pasišnekėjimas. Išteisintojo teigimu, liudytojas D. Z. duoda jam nepalankius parodymus, nes šiam asmeniui taip buvo liepta, kaip sąlyga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, išteisintasis V. K. paaiškino nuo 2009 m. pažinojęs nuteistąją O. S., teigė ne kartą su ja susitikęs neoficialioje aplinkoje (sporto klube, taip pat per įvairias E. L. šeimos šventes).

Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje peržiūrint 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su D. Z. vaizdo įrašą, išteisintasis V. K. pakomentavo, kad nurodytas pokalbis jam buvo nei malonus, nei nemalonus. Išgirdęs apie bylą pokalbį nutraukė ir išėjo – tokia buvo pokalbio pabaiga. Anot išteisintojo, vaizdo įraše užfiksuota jo kūno kalba rodo, kad susitikimo pradžioje jautė įtampą (D. Z. lenkėsi prie jo, o jis traukėsi atgal), nepaisant to, kad jis (V. K.) pokalbį nutraukė besišypsodamas. Paaiškino, kad susitikimo pradžioje būtų padavęs D. Z. ranką, siekdamas pasisveikinti, tačiau liudytojas jos neištiesė (rankas laikė kišenėse), todėl rankų vienas kitam nepadavė. Išteisintojo V. K. teigimu, jo pozicija dėl aplinkybės, kad jokio kito susitikimo kitoje vietoje su liudytoju D. Z. nebuvo, nesikeičia. Tikėtina, kad D. Z. atsirado labai netikėtai, jį pašaukė ir jis (V. K.) atsisukęs priėjo. Pirmieji žodžiai galėjo būti pasakyti kelių metrų atstumu apie automobilių stovėjimo aikštelę. Byloje neužfiksuota, kad jie kartu su liudytoju būtų atėję į vietą, kurioje buvo užfiksuoti kalbantys. Prokurorų daug kartų buvo prašyta pridėti prie bylos medžiagos šio susitikimo garso įrašą, tačiau tai nebuvo padaryta. Išteisintasis V. K. nurodė, jog iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad jis kažką kalba, tačiau praėjus 7 metams sunku pasakyti ką, taip pat neprisimena, kuris iš jų (jis ar liudytojas D. Z.) pradėjo kalbėti primas (to nesimato ir iš vaizdo įrašo). Paneigė buvęs pokalbio iniciatoriumi.

Atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas. Liudytojas patvirtino 2018 m. rugsėjo 25 d. atlikęs liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, D. Z. slapto sekimo užduotį ikiteisminiame tyrime. Sekimo protokole įvardytus asmens, su kuriais susitiko D. Z., atpažino iš socialinių tinklų, televizijos, atlikę paiešką internetu. Neprisiminė, ar tą dieną atlikdamas slaptą sekimą naudojo garso įrašymo įrangą. Atsižvelgęs, kad įvykiai vyko seniai, prašė remtis sekimo pažymoje nurodyta informacija. Tuo atveju, jeigu tam tikruose D. Z. daiktuose buvo sumontuota garso-vaizdo įrašymo įranga, neturėjo galimybės tą dieną prisijungti ir girdėti, ką D. Z. kalba. Liudytojo D. Z. susitikimas su V. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo trumpas. Liudytojas Nr. 7 neatsiminė, ar vaizdo įraše buvo užfiksuotas visas nurodytų asmenų susitikimas. Nurodė, kad siekiant nepakenkti tyrimui ir nepastebimai fiksuoti, buvo galimybė atlikti trumpą įrašą. D. Z. atvyko, išlipo iš automobilio, priėjo prie pastato (duomenys neskelbtini) gatvėje, susitiko (su V. K.), trumpai šnektelėjo kažką vienas kitam į ausį. Toliau V. K. įėjo į pastatą, o D. Z. nuvažiavo savo automobiliu. Kaip pažymėta slapto sekimo pažymoje, tuo momentu matėsi, kad (D. Z.) perdavė popieriaus lapą ar lapus, o V. K. juos gavo ir išsiskyrimo momentu pasiliko sau. Atliekant slaptą sekimą iš anksto nebuvo žinoma, kad D. Z. susitiks su V. K. prie (duomenys neskelbtini). Susitikimas buvo stebimas nuo pradžios iki pabaigos. Neprisimena, ar susitikę D. Z. ir V. K. pasisveikino, ar padavė vienas kitam rankas. Sekimo pažymą surašė visi sekime dalyvavę pareigūnai. Negalėjo tiksliai atsiminti, ar lapai buvo perduoti susitikimo pradžioje, viduryje ar pabaigoje; susitikimas buvo trumpas, matėsi, kad lapas ar lapai liko pas V. K.. Sekimo protokole užfiksuota, kad D. Z. ir V. K. susitiko prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas Nr. 7 nurodė nematęs lapų perdavimo momento, nematęs, kaip lapai atsirado pas V. K.

2019 m. spalio 25 d. įtariamajam D. Z. pateikus susipažinti prie 2019 m. spalio 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolo pridėtas nuotraukas, padarytas 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d., D. Z., be kita ko, paaiškino, kad šie užrašai yra jo. Rankraštiniai įrašai susiję su darbo planais ir planuojamais susitikimais. V. yra V. K.. Dėl nuotraukos, kurioje yra lapelis, kuriame, be kita ko, yra parašytas rankraštinis įrašas „R. S., 09.12“. Nurodė, kad po pokalbio su O. S. pasižymėjo, jog R. S. byla bus nagrinėjama rugsėjo 12 dieną (t. 17, b. l. 59–65).

Atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas D. Z., peržiūrėjęs 2018 m. rugsėjo 25 d. užfiksuoto jo susitikimo su V. K. vaizdo įrašą, nurodė kad, jeigu teisingai atsimena, su V. K. susitiko (duomenys neskelbtini) teisme, kur pastarasis pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė adresą, kur privažiuoti ir kur jiedu susitiks. Susitikimas teisme buvo labai trumpas. Pasistačius automobilius, priėjo prie V. K., pasakė, ko jam reikia, ir išsiskyrė. Liudytojas paaiškino, kad, norėdamas susitikti su teisėjais ir teigiamai išspręsti klientams rūpimus klausimus, paprastai laukdavo prie 5 teismo salės, koridoriuje. Jeigu praeidavo teisėjas, jis prieidavo ir susitardavo, kur susitikti, arba trumpai pasakydavo vienas kitam kažką konfidencialaus. Prie šios salės laukdavo tų, kurių kabinetai būdavo netoliese. Kitų teisėjų ieškodavo kitose vietose. Toks laukimas užtrukdavo įvairiai, kartais ir valandą. Pats dalyvaudamas bylose įvertindavo laukti, ar nelaukti. Komentuodamas, kad sekimo dieną buvo užfiksuotas prie 5 teismo posėdžių salės kartu su advokate G. C., liudytojas D. Z. nurodė, kad galbūt buvo kitas teismo posėdis, kuriame ši advokatė galėjo dalyvauti, jis neprisimenantis. Siekdamas aptarti konfidencialią susitikimo vietą kalbėdavo ne prie jos arba, paprašęs palaukti, nueidavo. Susitikimas su V. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pirmas ir paskutinis. V. K. išėjus iš teismo, jis taip pat išėjo iš teismo. Liudytojas nurodė važiuodamas į susitikimo vietą nematęs prieš save V. K. automobilio. Nesekė išteisintojo, tiesiog žinojo, kur šis važiuoja, žinojo, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kur (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl vaizdo įrašas yra 18 sekundžių trukmės, susitikimas nebuvo ilgas, bet tikrai truko ilgiau. Liudytojo nuomone užfiksuotas ne visas susitikimas su V. K. Paprastai vykdamas į susitikimus turėdavo arba pirmosios instancijos teismo nuosprendžio/nutarties vieną iš lapų arba rezoliucinę dalį, kad žinotų, apie ką kalbėti, nes susitikimų būdavo daug ir visų svarbių detalių neprisimindavo. Kiek prisimena, į susitikimą atsinešė lapą iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kurį jam perdavė O. S.. Tai buvo lapas iš nuosprendžio vidurio, kuriame turėjo būti nurodyta pavardė. Nors tiksliai atsakyti negali, kadangi praėjo 7 ar 8 metai, neatsimena detalių, nenori užpildyti atsiminimo spragų fantazijomis. Galiausiai paaiškino, kad nepamena, ar lapas buvo iš R. S. apeliacinio skundo, ar iš nuosprendžio, greičiausiai iš skundo.

Apklausiamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojas D. Z. nurodė, kad jo santykiai su V. K. nuo teisėjavimo laikų buvo puikūs. Jis dirbo pirmame apylinkės eisme, o V. K. – antrame. Nėra susipykę, santykiai buvo puikūs, žmogiški, susitikę bendraudavo, išgerdavo arbatos, kavos. Kartu vaikščiojo į vieną sporto klubą, kur susitikdavo. Neatsimena, ką V. K. atsakė į jo prašymą dėl R. S. išteisinimo, kiek prisimena, pasakė, jog „pasižiūrėsiu“. Iš šio asmens negavo atsakymo „ne“. Tai yra išgirdus prašymą V. K. neigiamai nesureagavo, nenutraukė pokalbio. Neprisimena, ar susitikimo metu iš jo pusės buvo kalba, pažadas apie pinigus, jų perdavimą, ar buvo minima kokia nors pinigų suma, jos dydis, atlyginimas, nes kaip advokatas, vykdė korupcinio pobūdžio veikla (prekiavo poveikiu, papirkinėjo, ėmė kyšius), todėl dalyvavo daugelyje susitikimų, kuriuose figūravo įvairios pinigų sumos, pavardės, vietos. Tai yra, tiksliausi parodymai, esantys t. 16, b. l. 141–147, kuriuose nurodė, kad „rugsėjo 25 d. apie 14.30 val. buvau susitikęs su V. K. prie mokesčių inspekcijos, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šio susitikimo metu su V. K. galimai, pats tiksliai neprisimenu, pastarajam pažadėjau 10 000 Eur ar 15 000 Eur už tai, kad V. K. patenkintų S. apeliacinį skundą. Taip pat galimai padaviau V. K. O. S. perduotą S. apeliacinį skundą. Padavęs paprašiau V. K. pažiūrėti, kokios yra S. apeliacinio skundo perspektyvos. Matomai V. K. atsakymas buvo teigiamas“. Atrodo, kad pasiūlė 15 000 Eur. Perskaičius ankstesnius liudytojo D. Z. duotus parodymus, jis teigė, kad iš principo jo parodymai niekuo nesiskiria. V. K. jam atsakymo, kad „taip“ nedavė, nepasakė „ne“, pasakė „pasižiūrėsiu“. Po šių žodžių sekė tolimesni veiksmai – jis skambino E. G., kad atvežtų pinigus. Vadinasi, susitarimas buvo. Paprastai susitikimo metu perduodavo sprendimo lapą, kuriame būdavo pagrindinė informacija, apie ką kalbama.

2018 m. spalio 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. slapta patekus į D. Z. naudojamas darbo (duomenys neskelbtini) patalpas jose atlikta esančių daiktų ir dokumentų apžiūra. Be kita ko, užrašų knygelėje po rugsėjo 11 d., antradienio data yra juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Pas G., S., R. pas V.“. Lapelyje, be kita ko, padaryti rankraštiniai įrašai: „R. S., 09.12“. Patekus į patalpas 2018 m. lapkričio 19 d., be kita ko, užfiksuota: užrašų knygelės nuotrauka, ant kurios padėtas baltos spalvos lapelis. Lapelyje rašikliu parašyti rankraštiniai įrašai: „R. S., 09.12“. Užrašų knygelėje po rugsėjo 11 d., antradieniu rašikliu parašyti rankraštiniai įrašai: „Pas G.“, „R. (pas V.), S.“ (t. 6, b. l. 66–163).

2018 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad LITEKO informacinėje sistemoje apžiūrėjus duomenis, susijusius su byla Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismas D. S. pripažino kalta ir nuteisė: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu l metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. R. S. teismas pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei nuteisė laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje dėl gautų apeliacinių skundų pranešėju paskirtas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. K.. 2018 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. J., V. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), V. R. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal proceso dalyvių, įskaitant nuteistojo R. S., nuteistosios D. S. apeliacinius skundus ir priėmė nuosprendį: išteisinti D. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo-pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; išteisinti R. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistymo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (t. 38, b. l. 1–156).

2021 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad LITEKO informacinėje sistemoje atlikus duomenų pagal bylos numerį „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, nustatyta, jog 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai); E. P. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), V. U. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), BK 222 straipsnio 1 dalį, R. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), R. P. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), paliekant dėl šios dalies galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais dėl V. Č. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai). Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) ŽŪB didelės vertės turto – 1 180 000 Lt (341 751,62 Eur) iššvaistymo), 300 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) ŽŪB turto iššvaistymu susiję dokumentai), 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimo), paliekant dėl šios dalies galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje padarytais pakeitimais dėl V. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, skirtų miežiams pirkti, iššvaistymo) paskirtos bausmės sumažinimo iki 1 merų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais V. M. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalis palikta galioti (t. 38, b. l. 157–188).

Atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos buvo pridėti dokumentai iš Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2018 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2018 m. gruodžio 21 d. reikalavimas, 2019 m. sausio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2019 m. sausio 17 d. apžiūros protokolas. Iš kurių matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pareikalauta pateikti 2018 m. lapkričio 7 d. ir gruodžio 18 d. lauko vaizdo kamerų vaizdo įrašus, šie įrašai į nurodytą baudžiamąją bylą buvo pateikti ir apžiūrėti (t. 113, b. l. 55–62).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis R. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas; D. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas taip pat buvo atidėtas. Nurodytoje baudžiamojoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, grąžinti buldozerį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nesutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu; D. S. apeliaciniu skundu taip pat prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gautų šių ir kitų apeliacinių skundų nurodytoje byloje teisėjų kolegijos pranešėju buvo paskirtas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas (išteisintasis) V. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. J., V. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir V. R., R. S. ir kitų asmenų apeliacinius skundus nurodytoje baudžiamojoje byloje nagrinėjo 2017 m. spalio 11 d., gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 12, 18 d., balandžio 20 d., gegužės 18 d., rugsėjo 12 d. (sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018 m. spalio 25 d.), spalio 25 d. (sprendimo paskelbimas dėl teisėjų kolegijos narės V. R. teisėto nebuvimo darbe perkeltas į 2018 m. spalio 26 d., 10 val.) teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. ir D. S. buvo išteisinti dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Aptariamu nuosprendžiu, be kita ko, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo: ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl 14 762,19 Eur patirtos žalos už buldozerį priteisimo solidariai iš R. S. ir kito asmens paliekant nenagrinėtą (t. 38, b. l. 1–11, 16–74, 75).

Nuteistosios O. S. parodymai dėl jai pareikštų kaltinimų kyšininkavus, veikiant organizuotoje grupėje, taip pat prekiavus poveikiu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant R. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą buvo nenuoseklūs. Tai yra, nuteistoji O. S. baudžiamojo proceso eigoje prieštaringai nurodė: 1) ir priėmusi (t. 32, b. l. 21–27), ir nepriėmusi (t. 32, b. l. 45–49, 50–56, taip pat apklausiama pirmosios instancijos teisme) pinigų iš nuteistojo A. B. dėl R. S. bylos; 2) ir perdavusi (t. 32, b. l. 21–27), ir atskirai neperdavusi (t. 32, b. l. 45–49, 50–56) šiuos iš A. B. gautus pinigus liudytojui D. Z.; 3) iškėlė keletą versijų, kam buvo skirti minėti pinigai: pirma, liudytojui V. B. už nuteistojo R. S. bylos analizę ir baigiamųjų kalbų parengimą; antra, D. Z. už teisėtas teisines paslaugas – R. S. baudžiamosios bylos medžiagos analizę, esant poreikiui – (kasacinio) skundo parengimą (t. 32, b. l. 21–27); trečia, pripažino žinojusi, kad perduotus pinigus D. Z. ketina perduoti teisėjui V. K., prašydama D. Z. akcentuoti buldozerių grąžinimą (t. 32, b. l. 45–49); ketvirta, teigė paprašiusi D. Z. atkreipti teisėjo V. K. dėmesį į faktines aplinkybes, rodančias R. S. ir D. S. nekaltumą, buldozerio pasisavinimą, tačiau neigė prašiusi D. Z. duoti kyšį šiam teisėjui (t. 32, b. l. 50–56). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji O. S. pastarąją aplinkybę jau kategoriškai paneigė, nurodydama, kad D. Z. niekuomet neprašė pasikalbėti su V. K., iš tiesų prašiusi pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais būtų galima atkreipti teisėjo V. K. dėmesį į bylos faktines aplinkybes apie buldozerio pasisavinimą.

Vertindama nuteistosios O. S. parodymų patikimumą teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti šios nuteistosios keliama versija dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (konkrečiai – tyrėjo J. S.) neteisėtos įtakos ikiteisminio tyrimo metu įforminant šios nuteistosios parodymus apklausų protokoluose. Kaip matyti iš įtariamosios O. S. apklausų protokolų (t. 32, b. l. 21–27, 45–49, 57–62), ji ranka padarytu prierašu ant apklausos protokolų patvirtino šiuos apklausų protokolus perskaičiusi, patvirtino, kad šie protokolai buvo surašyti teisingai. Pastabų ar papildymų dėl baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamų teisių pažeidimo O. S., kaip ir jos gynėjai advokatai Laimontas Gasiūnas ir Linas Kuprusevičius, dalyvavę minėtose ikiteisminio tyrimo apklausose, nepareiškė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji O. S. iš pradžių keliuose (2024 m. gegužės 6 ir 7 d.) vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus rašytinius parodymus (t. 32, b. l. 50–56). Ir tik vėliau, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio metu, išreiškė prašymą nesiremti jos rašytiniais parodymais, iškeldama versiją, kad perkeliant jos ranka rašytus parodymus į kompiuteriu surašytą ir atspausdintą versiją advokatas netinkamai perskaitė jos raštą, iškreipdamas parodymų prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog įforminant nuteistosios O. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu būtų padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų, ir priešingai – nustačius, kad baudžiamojo proceso eigoje nuteistosios O. S. parodymai buvo nenuoseklūs, netgi prieštaringi, šios nuteistosios parodymais bus remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojas D. Z. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad 2018 m. rugsėjo 6 ir 10 d. nuteistoji O. S. į jį kreipėsi ne teisėtu tikslu (pavyzdžiui, siekdama teisėtų teisinių paslaugų (konsultacijų) suteikimo nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje), bet siekdama paveikti nuteistojo R. S. baudžiamąją bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininką ir pranešėją – teisėją V. K.. Šie liudytojo D. Z. parodymai viso baudžiamojo proceso metu, priešingai nei nuteistosios O. S., iš esmės buvo nuoseklūs. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – anksčiau aptarti nuteistojo A. B. parodymai, taip pat vėlesnių O. S. ir D. Z. susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turinys, D. Z. kontaktai su išteisintuoju V. K., kurie bus aptarti vėlesnėse nuosprendžio pastraipose. Dar daugiau, tiek iš anksčiau aptarto 2018 m. rugsėjo 6 d. pokalbio, tiek ir iš analizuojamo 2018 m. rugsėjo 10 d. pokalbio turinio matyti, jog nuteistoji O. S. keletą kartų pakartojo liudytojui D. Z., kad nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje tuo metu turėjo būti sakomos baigiamosios kalbos (kaip matyti iš LITEKO duomenų, iš tiesų tuo metu byloje dviem kaltinamiesiems, įskaitant nuteistąjį R. S., buvo likę pasakyti tik paskutinius žodžius), po kurių turėjo būti skelbiamas galutinis teismo sprendimas. Taigi, R. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesas tuo metu buvo baigiamosiose stadijose ir nebuvo jokio objektyvaus poreikio, kaip teigė tiek pati nuteistoji, tiek nuteistasis R. S., nurodytoje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškoti R. S. naujo gynėjo (advokato). Ir ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistoji O. S. tai suprato.

Kaip jau minėta šiame nuosprendyje (nagrinėjant apeliacinius skundus, susijusius su civilinės bylos dėl objekto (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu), 2018 m. rugsėjo 10 d. susitikimo metu (kurio metu buvo kalbama ir apie R. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimą) O. S. ir D. Z., dalyvaujant ir E. S., tame tarpe aptarinėjo galimybę bendrauti saugiomis laikomomis skambučių ir susirašinėjimo programėlėmis (175 nuosprendžio pastraipa). Kaip galima spręsti iš pokalbio konteksto, nuteistieji E. S., O. S. ir liudytojas D. Z. nepatikimomis įvardijo su telefonine komunikacija susijusias programėles, kuriose vykdomų susirašinėjimų ir skambučių faktą ir/ar turinį, šių asmenų manymu, gali užfiksuoti teisėsaugos pareigūnai. Apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas D. Z. patvirtino, jog jo konspiracinis bendravimas su nuteistaisiais O. S. ir E. G. pasireikšdavo tiek bendraujant betarpiškai (advokato kontoroje, kuomet telefonai yra paliekami kitame kabinete, arba telefonus paliekant advokato kontoroje ir išeinant šnekėtis į lauką), tiek tarpusavyje bendraujant šifruotais telefoniniais skambučiais per bendravimo programėles. Visos šios aplinkybės, aiškinant jas kartu ir su 2018 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu O. S. išreikštu nenoru bendrauti su liudytoju D. Z. R. S. baudžiamosios bylos klausimais telefoninėmis žinutėmis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami asmenys naudojosi tokiomis bendravimo formomis, kurias patys traktavo, kaip saugias konspiracinių temų aptarimui ir kurios sudarė galimybes išvengti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės.

Šiame kontekste sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad tuo atveju, jeigu D. Z. ir V. K. nebūtų iš anksto susitarę susitikti ne teismo patalpose, liudytojas nebūtų žinojęs, kad išteisintasis (pažymėtina – darbo dieną ir darbo metu) 2018 m. rugsėjo 25 d. anksčiau laiko išvyks iš savo darbo vietos, o jeigu išvyks – kur ir kada važiuos, ar toje vietoje bus galimybė be pašalinių asmenų jiems pasikalbėti. Pažymėtina ir tai, kad išvakarėse, 2018 m. rugsėjo 24 d., D. Z. skambino V. K., ieškodamas galimybės susitikti, taigi liudytojui nebuvo kliūčių, nežinant V. K. išvykimo iš teismo laiko, šiam tiesiog paskambinti ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Juolab, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo metu D. Z. buvo užfiksuotas įvairiose lokacijose (nuolat keitė savo buvimo vietą), bendravo su skirtingais asmenimis. Taigi, daryti išvados, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. analizuojamą dieną laukė, kol išteisintasis V. K. išeis iš teismo pastato, kad galėtų jį sekti, nėra pagrindo. Dar daugiau, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas liudytojas Nr. 7 nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. slaptą sekimą atlikusiems pareigūnams iš anksto nebuvo žinoma, jog slaptai sekamas D. Z. susitiks su V. K., įskaitant susitikimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini). Taigi, atmestina ir išteisintojo V. K. keliama deklaratyvi versija, kad planuojamą jo buvimo vietą liudytojui D. Z. galėjo nurodyti teisėsaugos pareigūnai.

Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val., tarp V. K. ir liudytojo D. Z. įvykęs susitikimas (pokalbis) prie pastato (duomenys neskelbtini), truko tik 18 sekundžių. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, kad tokio trumpo laiko, išteisintajam V. K. iš anksto nežinant susitikimo su D. Z. tikslo, nepakaktų, siekiant išklausyti inkriminuojamą D. Z. prašymą, prisiminti bylą, taip pat šio laiko neužtektų pasiūlymui priimti ir išreikšti pažadą ar susitarti priimti kyšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Iš 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d., 14.20 val. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). 14.21 val. D. Z. pastebėtas šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), su asmeniu, kuris atpažintas kaip V. K.. D. Z. perdavė V. K. galimai „A4“ popieriaus lapą (-us). 14.23 val. D. Z. atsisveikino su V. K. (filmuota Nr. 2018-09-25 10), kuris užėjo į verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir toliau stebimas nebuvo. D. Z. įsėdo į automobilį „Mitsubishi Pajero“ ir nuvažiavo (t. 6, b. l. 56–63). Tuo tarpu įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu į bylą gautoje 2018 m. spalio 5 d. pažymoje apie slapto sekimo atlikimą užfiksuota, kad 14.20 val. D. Z. automobiliu „Mitsubishi Pajero“ atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). 14.21 val. išlipo iš automobilio ir prie įėjimo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su tuo metu ten stovėjusiu vyru, kuris atpažintas kaip V. K. (filmuota Nr. 2018-09-25 10). D. Z. perdavė V. K. kelis A4 formato popieriaus lapus. 14.23 val. D. Z. atsisveikino su V. K., kuris užėjo į verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir toliau stebimas nebuvo. D. Z. įsėdo į automobilį „Mitsubishi Pajero“ ir nuvažiavo (t. 114, b. l. 5–10). Tarp šių dviejų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių dokumentų įžvelgtinas prieštaravimas – be kita ko, slapto sekimo protokole nurodyta, kad vaizdo įrašu buvo užfiksuotas D. Z. ir V. K. susitikimo atsisveikinimo momentas. Tuo tarpu iš slapto sekimo pažymos būtų galima daryti išvadą, kad vaizdo įrašu buvo užfiksuota V. K. ir D. Z. susitikimo pradžia. Šis prieštaravimas pašalintinas remiantis kitais byloje surinktais įrodymais.

Peržiūrėjus 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokole ir tos pačios dienos slapto sekimo pažymoje minimą vaizdo įrašą (vaizdo įrašas Nr. 10 iš laikmenos Nr. CD-11-114-18), matyti, kad išteisintasis V. K. ateina iš kairės pusės, D. Z. – iš dešinės. Abu asmenys tikslingai eina vienas kito link ir sustoja greta, o virš jų matyti „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūros iškaba. Vadovaujantis viešai „Google Maps“ prieinamais archyviniais (2018 m. rugpjūčio mėn.) „Google Street View“ duomenimis (https://www.google.com/maps) matyti, jog inkriminuojamu laikotarpiu, žvelgiant į pastatą, įsikūrusį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, restoranas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūręs šio pastato pirmojo aukšto dešinėje pusėje. Šalia šio restorano, dešiniau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurią parodymų patikrinimo vietoje metu D. Z. nurodė, kaip susitikimo su V. K. vietą (t. 16, b. l. 154–156, 158), o išteisintasis teisme nurodė kaip vietą, kurioje buvo pasistatęs savo automobilį (t. 114, b. l. 154). „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūra inkriminuojamu laikotarpiu buvo įsikūrusi to paties pastato pirmame aukšte, restorano „(duomenys neskelbtini)“ kairėje. Iš aptariamo V. K. ir D. Z. susitikimo vaizdo įrašo matyti, kad trumpai pasikalbėję jiedu išsiskyrė nueidami į tas pačias puses, iš kurių atėjo: V. K. nuėjo į kairiąją pusę (kur yra įrengtas įėjimas į verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – slapto sekimo protokolu užfiksuota, kad būtent ten išteisintasis V. K., išsiskyręs su D. Z., ir nuėjo; kaip pats (V. K.) teigė – į (duomenys neskelbtini)), o D. Z.– į dešinę pusę, t. y. restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilių stovėjimo aikštelės link.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. baudžiamojo proceso eigoje (apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno – t. 16, b. l. 141–147; t. 18, b. l. 123; ikiteisminio tyrimo teisėjo – t. 16, b. l. 178–187, taip pat apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimas su išteisintuoju V. K. prie pastato (duomenys neskelbtini), tęsėsi keletą minučių. Taip pat nuosekliai teigė, jog šio susitikimo metu su išteisintuoju V. K. kalbėjo ne tik apie neteisėtą prašymą priimti nuteistajam R. S. ir D. S. naudingą teismo sprendimą, bet ir bendromis temomis (pavyzdžiui, apie nerastą vietą automobiliui pasistatyti). Apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas D. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 25 d. jo ir išteisintojo V. K. susitikimas prie (duomenys neskelbtini), trukmė tik 18 sekundžių. Nurodė manantis, kad vaizdo įraše buvo užfiksuotas ne visas nurodytas susitikimas, o tik jo dalis. Atsakydamas į klausimą, ar parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia pastato (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 158), ir bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme nurodytas šio pastato kampas, esantis nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės kairėje, vertinant iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (t. 114, b. l. 72–73), yra ta pati vieta, kuri užfiksuota vaizdo įraše, ir ta pati vieta, kurioje jis teigė susitikęs su V. K., D. Z. nurodė, kad tai yra bendra vykusio susitikimo su išteisintuoju vieta. Detalizavo, kad analizuojamos dienos susitikimas su V. K. nebuvo išskaidytas į dvi dalis, tai buvo vientisas susitikimas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip V. K. ir D. Z. eina vienas link kito ir kažką trumpai kalbasi, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Z. nurodė, kad užfiksuotas ne pilnas susitikimas su V. K., visas susitikimas truko ilgiau.

Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme įrodymų tyrimo metu buvo apklaustas vienas iš 2018 m. rugsėjo 25 d. liudytojo D. Z. slaptą sekimą vykdžiusių pareigūnų – liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas. Šis liudytojas, apklausiamas apie 2018 m. rugsėjo 25 d. vykdant slaptą D. Z. sekimą užfiksuotą šio asmens susitikimą su išteisintuoju V. K., paaiškino, jog tą dieną liudytojas D. Z. atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, išlipo iš automobilio, priėjęs prie aptariamo pastato susitiko su V. K., trumpai šnektelėjo vienas kitam kažką į ausį. Išteisintasis V. K. įėjo į pastatą, o D. Z. nuvažiavo savo automobiliu. Visas susitikimas buvo stebimas nuo pradžios iki pabaigos. Nepamena, ar susitikę D. Z. ir V. K. pasisveikino, ar padavė vienas kitam rankas. Patvirtino, kad, kaip nurodyta slapto sekimo protokole, D. Z. ir V. K. susitiko prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Anot liudytojo Nr. 7, vaizdo fiksavimo kamera buvo įjungta vėliau nei D. Z. išlipo iš automobilio – esant galimybei filmuoti, kai asmenys jau kalbėjosi, t. y. susitikimo pabaigoje. Vaizdo įrašu nebuvo užfiksuota, kaip šie asmenys susitinka, kadangi tuo metu nebuvo objektyvios galimybės filmuoti. Liudytojas Nr. 7 taip pat patvirtino tai, kad visi 2018 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo metu padaryti vaizdo įrašai pateko į slapto sekimo protokolą, o šio susitikimo metu įvykusio D. Z. ir V. K. pokalbio nebuvo įmanoma užfiksuoti garso įrašu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje vykstant liudytojo Nr. 7 apklausai, išteisintojo V. K. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė išreiškė abejonę, jog liudytojui Nr. 7 duodant parodymus buvo girdėti, jog yra gaunami pranešimai, vyksta susirašinėjimas, tarp užduodamų klausimų ir liudytojo atsakymų yra daromos didelės pauzės, kas rodo galimai pašalinių asmenų įtaką. Sutikti su šiais deklaratyviais išteisintojo gynėjos teiginiais nėra pagrindo. Liudytojas Nr. 7 patvirtino, kad duodamas parodymus su niekuo nebendravo, negavo pranešimų į telefoną (telefonas apklausos metu buvo laikomas už jo (liudytojo Nr. 7) kabančioje striukėje). Tiek 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu, tiek išklausius šio teismo posėdžio garso įrašą jokių neleistino įsikišimo į liudytojo Nr. 7 apklausą požymių (pavyzdžiui, susirašinėjimo, gaunamų pranešimų signalų) nenustatyta. Be to, liudytojas Nr. 7 dar prieš pradedant apklausą dėl anoniminio liudytojo apklausos ypatumų (be kita ko, iškreipto, paploninto šio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, balso) buvo įspėtas kalbėti lėtai, kad jo balsas būtų aiškiai ir suprantamai girdimas teismo posėdžių salėje. Prieš atliekant šio liudytojo apklausą taip pat buvo įsitikinta, kad liudytojas Nr. 7 kabinete, kuriame vyko jo apklausa, buvo vienas, užrašų su savimi neturėjo, šis kabinetas buvo prie pat teismo posėdžių salės. Kaip pažymėjo ir pats liudytojas Nr. 7, duodamas parodymus, jis buvo apklausiamas apie įvykius, kurie vyko apytiksliai prieš 7 metus, jis neatsiminė tam tikrų detalių, tad, natūralu, kad atsakydamas į klausimus ir bandydamas prisiminti sekimo aplinkybes, darė pauzes. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas Nr. 7 buvo apklaustas ir parodymus davė be pašalinių asmenų neleistinos įtakos.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. S. teigė išanalizavęs slapto sekimo suvestinės duomenis, taip pat pabendravęs su slaptą sekimą vykdžiusiais pareigūnais, padarė išvadą, jog, slaptą sekimą atlikę pareigūnai V. K. ir D. Z. susitikimą suprato ir vertino kaip vieną, o ne kaip du atskirus. Taip ir užfiksavo slapto sekimo protokole. Be to, liudytojas paaiškino, kad atlikdami slaptą sekimą pareigūnai laikosi konspiracijos, siekdami nebūti išaiškintais sekamų asmenų, todėl neretai pamato ir/ar užfiksuoja ne visą dominantį įvykį, kaip atsitiko ir šiuo atveju.

Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, darytina išvada, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), įvykęs išteisintojo V. K. ir liudytojo D. Z. susitikimas truko ne 18 sekundžių, bet ilgiau – apie 2 minutes. Tiek 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo pažymoje, tiek tos pačios dienos slapto sekimo protokole užfiksuota, kad D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d., 14.20 val. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). 14.21 val., šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), D. Z. jau užfiksuotas bendraujantis su V. K.. Tuo tarpu atsisveikino D. Z. su išteisintuoju, kaip matyti iš minėtų protokolo ir pažymos, 14.23 val. Taigi nuo susitikimo iki atsisveikinimo praėjo gerokai daugiau nei 18 s. Netikėti šiuo slapto sekimo pažymoje ir slapto sekimo protokole nurodytu susitikimo ir išsiskyrimo laiku nėra jokio objektyvaus pagrindo, šie dokumentai surašyti neilgai trukus po užfiksuotų įvykių. Ir kaip matyti iš sekimo protokolo ir sekimo pažymos, analizuojamo susitikimo vaizdo įrašas, kuris yra 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokolo sudedamoji dalis (10-as vaizdo įrašas iš laikmenos Nr. CD-11-114-18), nurodytas tik prie tam tikro laiko – protokole ties 14.23 val., pažymoje ties 14.21 val. (kaip nustatyta – klaidingai (turėtų būti ties 14.23 val.)), o ne kaip viso susitikimo vaizdo įrašas. Analogiškai nurodyti ir kiti 2018 m. rugsėjo 25 d. D. Z. slapto sekimo metu užfiksuoti įrašai – prie konkrečių, užfiksuotą įraše veiksmą atspindinčių, veiksmų. Peržiūrėjus užfiksuotą analizuojamo susitikimo vaizdo įrašą matyti, jog V. K. ir D. Z. susitiko bei kalbėjosi prie „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūros iškabos, kuri buvo šalimais tame pačiame pastate tuo metu įsikūrusio restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir šalimais automobilių stovėjimo aikštelės (t. y. šio restorano ir aikštelės kairėje). Būtent šioje automobilių stovėjimo aikštelėje išteisintasis V. K. teigė pasistatęs automobilį (t. 114, b. l. 154), taip pat būtent šioje automobilių stovėjimo aikštelėje parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas D. Z. nurodė susitikęs su V. K. Nors liudytojas D. Z., apklausiamas bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, teigė nurodytą dieną savo automobilį pasistatęs kitoje gatvės pusėje, visgi šiame kontekste nėra pagrindo netikėti 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo pažymoje ir tos pačios dienos slapto sekimo protokole nurodyta informacija, kurią patvirtino ir liudytojas Nr. 7, kad liudytojo D. Z. automobilis iš tiesų buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini). Tai yra, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip ir išteisintojo V. K. automobilis.

Vadovaujantis liudytojų Nr. 7 ir J. S. parodymais, taip pat atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymais, 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokole ir slapto sekimo pažymoje užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad V. K. ir D. Z. iš pradžių susitikę kurį laiką kalbėjosi prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Šis restoranas nagrinėjamo įvykio metu (2018 m. rugsėjo 25 d.), kaip jau minėta (333 nuosprendžio pastraipa), buvo dešiniau nekilnojamo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“, prie kurios vaizdo įraše užfiksuotas D. Z. ir V. K. susitikimas. Šiame įraše matomas susitikimo dalyvių elgesys irgi leidžia spręsti, kad įraše užfiksuotas ne visas įvykęs susitikimas. Byloje nėra ginčo, kad susitikimas įvyko D. Z. iniciatyva. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, D. Z. ir V. K. priėjus vienamprie kito, jie ne tik nepasisveikina, bet kalbėti pradeda ir beveik visą užfiksuoto susitikimo laiką kalba būtent išteisintasis, o D. Z. tik (pasilenkęs) klausosi, net nežiūrėdamas į V. K. (plačiau apie tai vėlesnėse nuosprendžio pastraipose). O tokia užfiksuota situacija suponuoja išvadą, kad arba susitikimo iniciatorius buvo V. K. (kas prieštarauja nustatytoms ir abejonių nekeliančioms aplinkybėms), arba vaizdo įraše buvo užfiksuotas ne visas minėtų asmenų pokalbis, o tik jo dalis. Juolab, atsižvelgiant, kad beveik visą užfiksuoto susitikimo laiką, tame tarpe ir pradžioje kalba V. K., D. Z. ir nebūtų spėjęs pasakyti apie susitikimo tikslą (įvertinant, jog susitikimo pradžioje pokalbio dalyviai kalbėjosi kitomis temomis – apie sunkumus surandant automobilių parkavimo vietą). Iš užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad išteisintajam ir liudytojui nurodytoje vietoje pasikalbėjus, V. K. nuėjo į tą pusę, kurioje įrengtas įėjimas į verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“ (kaip teigė išteisintasis – tuo metu ėjo į (duomenys neskelbtini)), o liudytojas D. Z.– link automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje, kaip nustatyta, buvo pasistatęs savo automobilį, ir nedelsdamas išvažiavo. Taigi, netikėti liudytojo Nr. 7 bei liudytojo J. S. parodymais, kad, nesant techninės galimybės panaudoti vaizdo įrašymo priemones, siekiant neatskleisti slapto sekimo fakto, analizuojamu vaizdo įrašu buvo užfiksuotas ne visas 2018 m. rugsėjo 25 d. įvykęs V. K. ir D. Z. susitikimas, o tik jo dalis – susitikimo pabaiga, nėra pagrindo.

Ankstesnėse nuosprendžio pastraipose padarytų išvadų nepaneigia tai, kad apklaustas liudytojas Nr. 7 žemėlapyje netiksliai nurodė vietas, kuriose įvyko D. Z. ir V. K. susitikimas, taip pat vietą, pro kurią V. K. įėjo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vidų. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad liudytojas Nr. 7 nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas vieną kartą – bylą jau nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kuomet nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. vykdyto slapto D. Z. sekimo buvo praėję daugiau nei 7 metai, dar daugiau, šio liudytojo nuolatinė funkcija – vykdyti neviešus tyrimo veiksmus (tame tarpe slaptą sekimą). Todėl visiškai natūralu ir suprantama, jog šis asmuo dėl praėjusio laiko tarpo, panašaus pobūdžio veiksmų gausos, tam tikrų analizuojamo slapto sekimo aplinkybių neatsimena. Juolab, atsižvelgus į tai, kad šiame kontekste sutiktina su liudytojo J. S. ir liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, D. Z. parodymais, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, aikštelė, kurioje D. Z. buvo pasistatęs savo automobilį, restoranas „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio D. Z. susitiko su V. K. (2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo pažyma ir slapto sekimo protokolas), bei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūra (2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokolo priedas – 10 vaizdo įrašas iš laikmenos Nr. CD-11-114-18) buvo nedaug viena nuo kitos nutolusios. Atvirkščiai, būtų keista ir keltų pagrįstą įtarimą, jeigu praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po slapto sekimo liudytojas nuosekliai ir detaliai papasakotų visas vykdyto sekimo detales. Būtent dėl šios priežasties (praėjusio ilgo laiko tarpo ir su tuo susijusio negalimumo prisiminti) liudytojo Nr. 7 prašė neapklausti išteisintasis ir jo gynėja.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojo D. Z. parodymai, atitinkantys įrodymams keliamus leistinumo bei patikimumo reikalavimus, baudžiamojo proceso eigoje dėl toliau nurodomų aplinkybių buvo nuoseklūs.

Atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus (t. 16, b. l. 154–156), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 16, b. l. 141–147, 173–176; t. 17, b. l. 28; t. 18, b. l. 109, 123), tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 16, b. l. 178–187, 195; t. 17, b. l. 124), akistatos su išteisintuoju V. K. metu (t. 39, b. l. 149–151), taip pat apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Z. nuosekliai nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo prie (duomenys neskelbtini), įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), metu išreiškė išteisintajam V. K. prašymą patenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Ranka 2019 m. kovo 10 d. rašytame pareiškime (t. 16, b. l. 138–140), atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus (t. 16, b. l. 154–156), akistatos su išteisintuoju V. K. metu (t. 39, b. l. 149–151), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 16, b. l. 141–147, 173–176; t. 17, b. l. 28), ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 16, b. l. 178–187, 195; t. 17, b. l. 124), taip pat duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Z. nuosekliai nurodė pasakęs išteisintajam V. K., kad už nuteistojo R. S. apeliacinio skundo patenkinimą jam (V. K.) bus materialiai atlyginta.

Apklausiamas akistatos su išteisintuoju V. K. metu (t. 39, b. l. 149–151), ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 16, b. l. 141–147; t. 17, b. l. 28; t. 18, b. l. 109, 123), ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 16, b. l. 178–187, 195; t. 17, b. l. 124), taip pat apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Z. nurodė, kad išteisintasis V. K., išklausęs jo (D. Z.) išreikštą prašymą už atlygį patenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, atsakė „pasižiūrėsiantis“.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 16, b. l. 141–147; t. 17, b. l. 28, 112; t. 18, b. l. 109), tame tarpe ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 16, b. l. 178–187; t. 17, b. l. 124), akistatos su nuteistuoju E. G. metu (t. 32, b. l. 212–215), taip pat apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Z. nuosekliai patvirtino, kad nuteistoji O. S. jam (D. Z.) buvo nurodžiusi, jog V. K. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn, be kitų asmenų, buvo traukiamas nuteistasis R. S. ir pastarojo sutuoktinė D. S., kyšiams buvo skirta 20 000 Eur pinigų suma (pastarąją aplinkybę patvirtino ir nuteistasis A. B.). Liudytojas D. Z. taip pat nuosekliai nurodė, kad po 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su išteisintuoju V. K., kalbėdamasis su E. G. šiam nuteistajam pasakė, jog O. S. surinktų kyšiams skirtą pinigų sumą, t. y. 20 000–25 000 Eur.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 16, b. l. 141–147, 173–176, 195; t. 18, b. l. 109), ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 16, b. l. 178–187, 195), bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojas D. Z. nuosekliai tvirtino, kad, nepaisant to, jog kyšiui skirti pinigai už nuteistojo R. S. apeliacinio skundo tenkinimą išteisintajam V. K. perduoti nebuvo, visgi ketinimą perduoti šiuos pinigus nurodytam asmeniui jis (D. Z.) turėjo.

Išteisintasis V. K. baigiamųjų kalbų metu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iškėlė abejonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 20 d. įvykusios (tuo metu – įtariamojo) D. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo (t. 17, b. l. 120–125) surašymo teisėtumo. Anot išteisintojo, susipažinus su nurodyto apklausos protokolo turiniu matyti, kad šie D. Z. parodymai, priešingai nei šio asmens 2019 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, taip pat akistatos su V. K. metu nurodytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teisme duoti D. Z. parodymai, yra surašyti preciziškai, taisyklinga kanceliarine kalba. Tai yra, taip, kaip D. Z. niekuomet nešnekėjo, o prie bylos nesant pridėtam Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 20 d. vykusios D. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašui, taip pat pačiam išteisintajam V. K. ir jo gynėjai nedalyvavus šios apklausos metu, negalima patikrinti protokolo teisingumo. Išteisintojo V. K. baigiamojoje kalboje daroma prielaida, kad protokolas buvo surašytas nukopijuojant ir perkeliant tekstą iš prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teismo posėdžių sekretorei perduotos skaitmeninės laikmenos.

Nėra pagrindo sutikti su ankstesnėje pastraipoje nurodomais išteisintojo V. K. teiginiais dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 20 d. įvykusios įtariamojo D. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo surašymo teisėtumo. Visų pirma, pažymėtina, jog prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos yra pridėtas 2020 m. vasario 20 d. vykusios D. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo originalas. Kaip nurodyta šiame protokole, apklausos dalyviai kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 21 d., tęsiant posėdį (nuo 9.30 iki 10.15 val.) surašytą apklausos protokolą perskaitė, dėl jame išdėstytos informacijos (pavyzdžiui, D. Z. parodymų tikslumo) pastabų nepareiškė. Iš įtariamojo apklausos protokolo taip pat matyti, jog jis buvo pasirašytas teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorės A. Č., surašiusios šį protokolą, prokuroro G. N., įtariamojo D. Z. (pažymėtina, kad šis asmuo pasirašė ant kiekvieno nurodytos apklausos protokolo puslapio), jo gynėjos advokatės D. K. bei įtariamojo D. Z. apklausą vykdžiusios teisėjos M. S. Abejoti tiek posėdžių sekretorės, tiek apklausą vykdžiusios teisėjos nešališkumu nėra jokio pagrindo. Tokio konkretaus pagrindo nenurodė ir išteisintasis V. K. – išskyrus išteisintojo iš esmės deklaratyvius teiginius, kad tiek tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė, tiek su Prezidento kanceliarija susiję asmenys, taip pat specialiosios tarnybos buvo (dėl principingumo nagrinėjant baudžiamąsias bylas) jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusios ir galėjo jo atžvilgiu vykdyti nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą, tame tarpe atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus.

Atskirai aptartini liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, D. Z. parodymai dėl aplinkybės, ar jis (D. Z.) 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su V. K. prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu pastarajam nurodė tam tikrą, konkrečią, kyšio už nuteistojo R. S. apeliacinio skundo patenkinimą sumą (jeigu taip – kokia kyšio suma buvo nurodyta). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas D. Z. aiškino prieštaringai – viena vertus, nurodė, kad tiksliausi jo parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kita vertus, teigė, kad su išteisintuoju V. K. dėl jokių pinigų, jų sumų nebuvo kalbėjęs, tik pasakė V. K., kad atsilygins arba kad neliks skolingas. Ikiteisminio tyrimo metu – 2019 m. kovo 10 d. ranka rašytame pareiškime D. Z. nurodė, kad su teisėju V. K. buvo susitaręs už palankų sprendimo priėmimą perduoti nustatytą pinigų sumą nuo 10 000 iki 15 000 Eur (t. 16, b. l. 138–140). 2019 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu galimai, nors tiksliai neprisimena, pažadėjo V. K. 10 000 ar 15 000 Eur (t. 16, b. l. 141–147). 2019 m. kovo 17 d. atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus D. Z. nurodė, kad pageidaujamus veiksmus V. K. nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje turėjo atlikti už kyšį (t. 16, b. l. 154–156). Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. kovo 18 d. (t. 16, b. l. 173–176), ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 20 d. (t. 16, b. l. 178–187) ir 2019 m. kovo 22 d. (t. 16, b. l. 195) nurodė pamenantis, kad išteisintajam V. K. pasiūlė 10 000 ar 15 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausos metu įtariamasis D. Z. nurodė susitaręs su V. K., kad pastarajam asmeniui bus sumokėta 15 000 Eur (t. 17, b. l. 28). 2019 m. lapkričio 20 d. akistatos su V. K. metu D. Z. patvirtino pažadėjęs V. K. sumokėti pinigus (t. 39, b. l. 149–151). 2020 m. vasario 20 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, D. Z. teigė 2018 m. rugsėjo 25 d. V. K. už R. S. apeliacinio skundo tenkinimą pasiūlęs 15 000 Eur kyšį (t. 17, b. l. 124). Atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas D. Z. patvirtino, kad tiksliausi yra jo pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 16, b. l. 141–147), kurių metu jis (D. Z.) nurodė susitikimo metu V. K. pažadėjęs 10 000 ar 15 000 Eur. Patikslino, jog, jo manymu, pasiūlė išteisintajam V. K. 15 000 Eur. Anksčiau teigė nenorėjęs klaidinti teismo, kadangi nuo inkriminuojamų įvykių praėjo daug laiko, buvo labai daug susitikimų, sumų ir pavardžių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuos liudytojo D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, duotus tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad šio asmens parodymai dėl aplinkybės ar konkreti kyšio suma 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu išteisintajam V. K. buvo nurodyta, vienos iš apklausų metu, t. y. liudytoją D. Z. apklausiant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, išsiskyrė. Nors ir šios apklausos metu liudytojas, visgi, nurodė, kad tiksliausiai susitikimo su V. K. aplinkybes ir pokalbio turinį nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šiame kontekste, vertindama, kokiais nurodyto liudytojo parodymais apie analizuojamą aplinkybę reikėtų vadovautis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į keletą aplinkybių.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad nuo 10 000 iki 15 000 Eur kyšio sumą, pasiūlytą išteisintajam V. K., liudytojas D. Z. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodė savo iniciatyva ir jos laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nepaisant to, kad tuo metu jam pareikštuose pranešimuose apie įtarimą (pavyzdžiui, t. 16, b. l. 125–126; t. 17, b. l. 87–88, 136–137) tokia suma nurodyta nebuvo (tuo metu buvo inkriminuojama 20 000 Eur kyšio suma, pasiūlyta išteisintajam V. K.).

Trečia, pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-106-693/2016, 2K-73-689/2019, 2K- 94- 303/2019). Tačiau, kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tais atvejais, kai nacionaliniai teismai susiduria su keliomis prieštaraujančiomis to paties asmens pateiktomis įvykių (tiesos) versijomis, pirmenybės suteikimas netgi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotiems parodymams savaime nekelia problemų dėl viso proceso teisingumo, kai toks parodymų vertinimas yra argumentuotas ir asmens parodymai buvo duoti laisva valia (EŽTT 2020 m. kovo 5 d. sprendimas byloje Makeyan ir kt. prieš Armėniją, peticijos Nr. 46435/09, EŽTT 2024 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Mehmet Zeki Doğan prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 3324/19).

Ketvirta, apklausiamas atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas D. Z., kaip ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė dėl jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuoto itin didelio nusikalstamų veikų, kurios padarytos panašiu laiku ir panašiu būdu – siūlant atlygį, kiekio, itin didelio jo apklausų skaičiaus, neatsimenantis tikslių inkriminuojamų aplinkybių ar sumų. Visgi, Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, kaip ir nuosekliai tai darė ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. Z. teigė analizuojamo 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu pasiūlęs išteisintajam V. K. 15 000 Eur už nuteistojo R. S. apeliacinio skundo tenkinimą. Taigi, iš esmės liudytojas D. Z. įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu paneigė tą savo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų dalį, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu su išteisintuoju V. K. apie konkrečią kyšio sumą nekalbėjo.

Visos analizuojamos aplinkybės (įskaitant bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme praėjusį didelį laiko tarpą po inkriminuojamų įvykių, didelį tirtų D. Z. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, apie kurių padarymo aplinkybes šis asmuo buvo apklaustas itin daug kartų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu), objektyviai paaiškina, kodėl liudytojas D. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme aiškino prieštaringai – tame tarpe nurodydamas, jog išteisintajam V. K. nebuvo pasiūlytas konkretus kyšio sumos už R. S. apeliacinio skundo tenkinimą dydis. Nenustačius, kad D. Z. būtų galėjęs apkalbėti išteisintąjį V. K. (tame tarpe atsižvelgus į šių asmenų tarpusavio santykius bei tai, kad nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo subjektai darė šiam liudytojui spaudimą duoti nepalankius kuriems nors asmenims parodymus, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos), nėra pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu pasiūlė V. K. tam tikrą pinigų sumą 10 000–15 000 Eur už nuteistojo R. S. apeliacinio skundo tenkinimą ir toliau šia parodymų dalimi vadovaujasi, kaip atitinkančia įrodymams keliamus reikalavimus. Juolab, kad šiuos D. Z. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kurie bus aptarti vėlesnėse šio teismo nuosprendžio pastraipose. Tačiau atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes besąlygiškai teigti, kad buvo pasiūlyta būtent 15 000 Eur, negalima, todėl nustatyta kaip įrodyta pasiūlyta suma tikslinama, nurodant, kad pasiūlyta buvo 10 000 Eur suma. Atitinkamai koreguojamos ir visos kitos su tokia pinigų suma susijusios aplinkybės.

Kaip užfiksuota byloje esančiame 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokole, 2018 m. rugsėjo 25 d. liudytojas D. Z. 14.21 val. buvo pastebėtas šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), su asmeniu, kuris atpažintas kaip V. K.. D. Z. perdavė V. K. galimai „A4“ popieriaus lapą (-us) (t. 6, b. l. 56–63). Atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos viršininko raštas, prie kurio, be kita ko, buvo pridėta 2018 m. spalio 5 d. pažymos apie slapto sekimo atlikimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina kopija. Pastarajame dokumente užfiksuota, kad vykdant 2018 m. rugpjūčio 19 d. užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. atliekant D. Z. slaptą sekimą, 14.21 val. D. Z. išlipo iš automobilio ir prie įėjimo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su tuo metu ten stovėjusiu vyru, kuris atpažintas kaip V. K.. Tuo metu D. Z. perdavė V. K. kelis A4 formato popieriaus lapus (t. 114, b. l. 5–10).

Peržiūrėjus 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokolo priedą – laikmenoje Nr. CD-11-114-18 esantį 10-tą vaizdo įrašą, matyti, kad įraše užfiksuotoje D. Z. ir V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo dalyje, vykusioje prie „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūros, popieriaus lapo ar lapų perdavimo faktas užfiksuotas nebuvo. Priešingai, iš užfiksuoto vaizdo įrašo galima spręsti, kad išteisintasis V. K. popieriaus lapą ar lapus viso vaizdo įrašu užfiksuoto susitikimo su liudytoju D. Z. metu laikė savo rankose, o liudytojas D. Z. viso vaizdo įrašo metu rankas laiko susikišęs į kišenes. Aplinkybę, kad šiame vaizdo įraše popieriaus lapo ar lapų perdavimo faktas nėra užfiksuotas patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokolą surašęs liudytojas J. S. Kaip nustatyta anksčiau šiame teismo nuosprendyje, liudytojo D. Z. ir išteisintojo V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo dalis, vykusi prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašu užfiksuota nebuvo.

Nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo D. Z. parodymai apie tai, ar 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su išteisintuoju V. K. metu buvo perduoti kokie nors popieriaus lapas ar lapai (jeigu taip – koks lapas ar lapai tai buvo), buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

2019 m. kovo 12 d. įtariamasis D. Z. nurodė, kad galimai padavė V. K. O. S. perduotą R. S. apeliacinį skundą (t. 16, b. l. 141–147). 2019 m. kovo 17 d. atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus įtariamasis D. Z. nurodė padavęs V. K. „lapus“, paprašydamas pasižiūrėti, kokios yra R. S. apeliacinio skundo perspektyvos (t. 16, b. l. 154–156). Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. kovo 18 d. D. Z. nurodė, kad V. K. padavė R. S. apeliacinį skundą (t. 16, b. l. 173–176).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. 17, b. l. 28) ir 2020 m. vasario 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 17, b. l. 124) įtariamasis D. Z. nurodė V. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), perdavęs R. S. apeliacinio skundo pirmą lapą tam, kad V. K. turėtų informaciją, kokio asmens atžvilgiu skundą reikia tenkinti. 2020 m. balandžio 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno teigė perdavęs R. S. bylos skundo pirmą lapą (t. 18, b. l. 109).

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Z., viena vertus, kategoriškai teigė, kad O. S. jam buvo atvežusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio lapą (bet ne pirmą) su R. S. pavarde. Šį lapą susitikimo su V. K. metu turėjo tam, kad nesuklystų prisimindamas pavardę ir lapą perdavė išteisintajam. Vėlesniuose apeliacinės instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose liudytojas D. Z. nurodė taip pat galimai V. K. padavęs R. S. apeliacinį skundą, nors dar vėliau patikslino, kad O. S. jam buvo perdavusi ne visą R. S. apeliacinį skundą, o tik vieną jo lapą.

Taigi, iš anksčiau aptartų parodymų matyti, kad liudytojo D. Z. pozicija dėl aplinkybės, ar jis 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su išteisintuoju V. K. metu perdavė pastarajam kokius nors popieriaus lapus (jeigu taip – vieną ar kelis lapus, kokie lapai tai buvo) baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuosekli. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. šiuo klausimu iškėlė keletą versijų: 1) kad V. K. perdavė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą; 2) kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimui su V. K. buvo pasiėmęs paprastą A4 formato baltą lapą konspiracijai, t. y. kad pagrįstų susitikimą (nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jau teigė, neįžvelgiantis, kaip tokie veiksmai galėtų būti traktuojami konspiraciniais); 3) turėjęs lapą su reikalingomis nurodyti pavardėmis; 4) kad nurodyto susitikimo metu išteisintajam V. K. nieko neperdavė; 5) kad V. K. perdavė R. S. apeliacinio skundo pirmą lapą; 6) kad V. K. perdavė lapą iš R. S. bylos; 7) neprisiminė, ar perdavė išteisintajam V. K. lapą (lapus); 8) nurodė perdavęs išteisintajam V. K. vieną lapą iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo R. S. buvo nuteistas, vidurio. Tokie, jau nuo pat pirmųjų šio asmens apklausų ikiteisminio tyrimo metu duoti šioje dalyje nenuoseklūs ir prieštaringi D. Z. parodymai negali būti laikomi patikimais ir nekeliančiais abejonių. Juolab, kad jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistosios O. S. parodymai apie tai, kokią su nuteistojo R. S. baudžiamąja byla susijusią informaciją perdavė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam liudytojui D. Z., taip pat nebuvo nuoseklūs. Viena vertus, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 32, b. l. 50–56) nuteistoji O. S. tvirtino pateikusi D. Z. tuos nurodytos baudžiamosios bylos dokumentus, kuriuos buvo gavusi iš A. B.. Kita vertus, įrodymų tyrimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu nuteistoji O. S. nurodė perdavusi D. Z. baigiamąją kalbą, kurią nuteistasis R. S. turėjo sakyti V. K. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Nešusi ne vieną lapą, bet daug lapų, skundus, baigiamąsias kalbas, tačiau D. Z. aiškino, kad jam reikalingas tik vienas lapas. Taigi, iš tokių nuteistosios O. S. parodymų taip pat nėra galimybės nustatyti, koks tiksliai dokumentas (dokumentai) ar popieriaus lapas (lapai), susiję su nuteistojo R. S. baudžiamąja byla buvo parodyti D. Z., ar D. Z. kuriuos nors iš dokumentų pasiliko.

Apibendrinus visus anksčiau aptartus byloje ištirtus įrodymus, matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. slapto sekimo protokole ir 2018 m. spalio 5 d. pažymoje apie slapto sekimo atlikimą nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu, apie 14.21 val., D. Z. perdavė V. K. A4 formato popieriaus lapą (lapus). Tačiau apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme vienas iš slaptą D. Z. sekimą nurodytą dieną atlikusių pareigūnų – liudytojas Nr. 7, negalėjo kategoriškai patvirtinti matęs popieriaus lapo (lapų) perdavimo faktą. Popieriaus lapo (lapų) perdavimo faktas neužfiksuotas ir vaizdo įraše, kuriame buvo užfiksuotas liudytojo D. Z. ir išteisintojo V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo fragmentas. Dar daugiau, ir paties liudytojo D. Z. parodymai apie popieriaus lapo (lapų) (ne)perdavimo V. K. faktą baudžiamojo proceso eigoje buvo prieštaringi. Visos šios abejonės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išnaudojus protingas BPK numatytas priemones, pašalintos nebuvo, tad yra traktuojamos V. K. naudai. Spręstina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. susitikimo metu prie pastato (duomenys neskelbtini), metu D. Z. perdavė išteisintajam V. K. nuteistojo R. S. apeliacinio skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą (ar kokį nors kitą) lapą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta vaizdo įraše užfiksuota liudytojo D. Z. ir išteisintojo V. K. kūno kalba (D. Z. pasilenkęs prie V. K., pastarajam atsukęs savo veido šoną ir ausį, šiems asmenims esant arti vienas kito) yra neįprasta asmenų bendravimui bendro pobūdžio, neutraliais klausimais (pavyzdžiui, apie sunkiai rastą vietą pasistatyti automobilį – kaip teigė išteisintasis V. K.). Priešingai, toks šių asmenų bendravimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad V. K. ir D. Z. kalbėjosi konfidencialia tema, siekė, jog šios temos pašaliniai asmenys neišgirstų. Šios aplinkybės sutampa su nuosekliais liudytojo D. Z. parodymais, jog iš pradžių pasikalbėjus apie sunkumus randant automobilio parkavimo vietą, išteisintajam išreiškė prašymą patenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą. V. K. reakcija išsiskiriant su liudytoju D. Z. (šypsena veide) neatitinka šio išteisintojo parodymų apie tai, kad pokalbis su nurodytu asmeniu V. K. buvo nemalonus, sukėlė neigiamas emocijas. Darydamas išvadas apie išteisintojo V. K. nekaltumą, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apie vaizdo įrašu užfiksuotoje 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo prie pastato (duomenys neskelbtini), dalyje matomą D. Z. ir V. K. neverbalinio bendravimo pobūdį nevertino.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad D. Z. iš anksto planavo susitikimą su išteisintuoju V. K., tam ruošėsi. Kaip nurodyta anksčiau nuosprendyje, dieną prieš (2018 m. rugsėjo 24 d.) liudytojas paskambino V. K., siekdamas išsiaiškinti pastarojo užimtumą (pažymėtina, kad V. K., nors ir ne kartą teisminio bylos nagrinėjimo metu teigęs, jog įtarė, kad D. Z. bendradarbiauja su specialiosiomis tarnybomis, kad gali norėti jį sukompromituoti ar pasirodyti įtakingu savo klientams, pokalbio nenutraukė, o detaliai dėstė savo treniruočių planus), 2018 m. rugsėjo 25 d. susitiko su išteisintuoju Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, kuriose bendrauti inkriminuotomis temomis nenorėjo (kaip nurodė liudytojas D. Z., V. K. buvo nepaprastai atsargus) ir konspiraciniais tikslais susitarė susitikti kitoje vietoje – prie pastato (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad visų šių paruošiamųjų veiksmų nebūtų poreikio atlikti tuo atveju, jeigu liudytojas D. Z. ir išteisintasis V. K. būtų norėję bendrauti teisėto pobūdžio temomis. Apie tai (teisėtais klausimais) buvo galima trumpai pasikalbėti ir telefonu ar susitikus teismo patalpose. Visgi toks susitikimas įvyksta toli nuo teismo patalpų, (duomenys neskelbtini). Ir kaip nustatyta anksčiau nuosprendyje, tai nebuvo atsitiktinis (ar įvykęs tik D. Z. pastangomis) šių asmenų susitikimas.

Kaip matyti iš užfiksuoto šių asmenų pokalbio turinio, ne nuteistasis E. G. (kaip pats teigė), bet būtent atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d., 14.25 val. skambučiu inicijavo judviejų susitikimą. Šio pokalbio metu nurodytas nuteistasis neužsiminė turintis D. Z. kokių nors klausimų, o pastarajam pasiūlius aptarti ką tik įvykusio susitikimo su išteisintuoju V. K. aplinkybes ne su E. G., bet su O. S., E. G. tokiam variantui nepritarė. Tai paneigia nuteistojo E. G. poziciją, kad jis tik siekė padėti O. S. sužinoti, kokio dydžio atlygio už teisines paslaugas norės D. Z. neva neįvardytoje byloje, kadangi priešingu atveju akivaizdu, jog nebūtų prieštaravęs, kad D. Z. ir O. S. nurodyta tema kalbėtųsi tiesiogiai, o ne per tarpininką. Aplinkybė, kad D. Z. po susitikimo su išteisintuoju V. K. kreipėsi būtent į E. G., o ne į O. S., patvirtina ir nuteistosios 2018 m. rugsėjo 6 d. susitikimo su D. Z. metu išsakytus teiginius, jog E. G. apie nuteistojo R. S. baudžiamąją bylą ir joje siekiamą daryti poveikį žinojo. Taip pat patvirtina ir nuoseklius liudytojo D. Z. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, jog su nuteistuoju E. G. dėl išteisintojo V. K. nagrinėtos R. S., D. S. ir kitų asmenų baudžiamosios bylos, bendravo korupcinio pobūdžio sumetimais, suvokdamas šį nuteistąjį, kaip tarpininką tarp jo ir O. S., šios nuteistosios padėjėją.

Juolab, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., paskambino E. G. ir apie 14.30 val. susitikimo metu su šiuo nuteistuoju kalbėjosi apie ką tik įvykusį susitikimą su V. K.. Tai yra, nurodė, kad susitikęs su E. G. papasakojo, jog išteisintasis V. K. sutiko patenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą už piniginį atlygį. Liudytojas D. Z. taip pat patvirtino kalbėjęs su E. G., kad šis paspaustų O. S. surinkti 25 000 Eur, skirtus V. K., domėjosi, kada šie pinigai bus surinkti ir perduoti.

Šiame kontekste išskirtinas ir detaliau aptartinas 2018 m. spalio 11 d., nuo 8.06 vykęs pokalbis (IID: 532), kurio metu nuteistasis A. B. informuoja O. S., kad konkrečiai neįvardijamas asmuo jam „visko“ neatvežė. Asmenys netiesiogiai kalbasi apie tai, kad A. B. buvo perduota tik dalis pinigų (kaip pokalbio metu šifruotai įvardijo nuteistasis – dalis „dokumentų“), kad nurodytą dieną jam turėtų būti atvežta papildoma pinigų suma. Nuteistoji O. S. pasitikslindama klausia, kokią pinigų sumą turi A. B., pastarasis atsako, kad turi beveik pusę sutartos pinigų sumos. Pokalbio metu O. S. skubina nuteistąjį A. B., kad veiksmų turi būti imamasi nedelsiant, kadangi konkrečiai neįvardijamas asmuo „atiduoda jau rašyt“ (A. B. „Tu po NŽT tada prasuk pro mane. Nes aš va 10-15 minučių ir aš lekiu į kontorą tada, aš ten būsiu, aš dalį turiu dokumentų.“, O. S. „Ėėė... O kokį paketą turi? Pusę? Dokumentų?“, A. B. „Beveik.“ O. S. „(juokiasi)“, A. B. „Nu privažiuok, aš tau viską pasakysiu.“, O. S. „<keiksmažodis>.“, A. B. „Ne, ne, jis man visus popierius rodė, viską. Mes kai tada šnekėjom, kad neskubu, jis 15 dienai.“, O. S. „Aha, neskubu. Man pasakė, sako, o kas rašys.“). Vėlesnio tos pačios dienos telefoninio pokalbio metu, nuo 13.41 iki 13.42 val. (pokalbio IID: 571), A. B. informuoja nuteistąją, kad pinigų nurodytą dieną aptariamas asmuo neatveš (A. B. „Dabar tai ne, jis dabar net neprivažiuos, nepriveš visko dar.“).

2018 m. spalio 14 d., kalbėdamas su O. S. telefonu (pokalbio IID: 736) A. B. jai nurodo buvęs (duomenys neskelbtini) (nuteistojo R. S. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra būtent (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) pas šio konkrečiai neįvardijamo asmens tėvą. Paaiškina, kad asmuo (nuteistasis R. S.) buvo surinkęs pinigus, tačiau juos išleido, nurodydamas, kad iš naujo surinkti pinigus šiam asmeniui geriausiu atveju užtruks mažiausiai savaitę (A. B. „Buvau pas jį (duomenys neskelbtini), buvau (duomenys neskelbtini) pas tėvą, dabar grįžinėju.“, O. S. „Ir ką?“, A. B. „Nu ką, jis turėjo surinkęs, bet išleido, nes žmona ligoninėj guli, insultas.“, O. S. „Mmm.“, A. B. „Žaibas į namą trenkė, viską nutrenkė, karoče jam sekasi <....> Nežinau, nežinau ką su juo daryt, bet jam, kad surinkti dar savaitė mažiausiai.“).

2018 m. spalio 17 d., atvykusi į liudytojo D. Z. darbo vietą nuteistoji O. S. informavo šį asmenį apie susidariusią situaciją dėl renkamų pinigų, skirtų panaudoti nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje (t. 9, b. l. 1–9):

Taigi, iš anksčiau išanalizuoto 2018 m. spalio 17 d. D. Z. ir O. S. susitikimo metu įvykusio pokalbio turinio matyti, jog O. S. apie tai, kad nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje kyšiui bus reikalinga 25 000 Eur suma, sužinojo iš E. G. Taip pat matyti ir tai, kad nurodytą dieną likus kiek daugiau nei savaitei iki dienos (2018 m. spalio 25 d.), kurią Lietuvos apeliaciniame teisme buvo planuotas paskelbti teismo sprendimas nuteistojo R. S. ir kitų asmenų baudžiamojoje byloje, visi reikalingi pinigai nebuvo surinkti. Nors nuteistosios O. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad pinigų D. Z. aptarto susitikimo metu neperdavė, visgi nuoseklūs D. Z. parodymai, kuriuos patvirtina pokalbio turinys – nuteistoji net keletą kartų pasakė D. Z. paliekanti pinigus, o šis tokiam pasiūlymui pritarė, leidžia spręsti, kad šio susitikimo metu nuteistoji O. S. perdavė liudytojui D. Z. 15 000 Eur. Juolab, kad tai, jog tokią sumą ši nuteistoji buvo gavusi, patvirtina šioje dalyje nuoseklūs nuteistojo A. B. parodymai, kad šią sumą jam buvo perdavęs nuteistasis R. S.. Taip pat užrašai būtent apie analizuojamo pokalbio metu įvardijamą 15 000 Eur sumą, skirtą išteisintajam V. K., rasti ir apžiūrint nuteistosios O. S. nešiojamąjį kompiuterį – „15000 v.“ (t. 30, b. l. 17–22). 2018 m. spalio 17 d. susitikimo metu O. S. liudytojui D. Z. pranešė ir tai, jog suinteresuoti asmenys neturi visų reikalingų pinigų, jai (O. S.) buvo pasiūlytas miškingas žemės sklypas, kurį ji siekė realizuoti (šį turtą įkeisdama, parduodama mišką), tačiau susidūrė su sunkumais. Siekdama išspręsti šią problemą, nuteistoji O. S. pasiūlė tuo metu trūkstamus pinigus (5 000 Eur) paimti iš „(duomenys neskelbtini)“ byloje turimų pinigų.

Atsakant į nuteistojo E. G. apeliacinio skundo argumentus, įvertinus 2018 m. spalio 17 d., nuo 7.52 iki 8.08 val., susitikimo pokalbio turinį, taip pat šio protokolo priedą – garso įrašą (kompaktinis diskas Nr. 22-14-117), kuriame šio susitikimo metu įvykęs pokalbis buvo užfiksuotas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad E. G. dalyvavo viso anksčiau išanalizuoto tarp nuteistosios O. S. ir liudytojo D. Z. įvykusio pokalbio metu. Priešingai, tiek iš nurodytame protokole pateikiamos informacijos, tiek ir iš garso įrašo vertintina, jog nuteistajai O. S. nurodytą dieną susitikus su D. Z. jiedu apie su nuteistojo R. S. byloje reikalingus surinkti pinigus (kyšį) ir susijusias aplinkybes kalbėjosi dviese. Išklausius garso įrašą negirdėti (to neužfiksuota ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole), kad nuteistasis E. G. nurodytu metu būtų ką nors pasakęs. Dar daugiau, kaip išanalizuota anksčiau, pokalbio metu nuteistoji ir liudytojas D. Z. kalbėjosi apie nuteistąjį E. G. taip, lyg pastarasis jų pokalbyje nedalyvautų (O. S. nurodė kalbėjusi su šiuo asmeniu dėl pinigų sumos ir abejonių, ar pavyks ją surinkti, o D. Z. teigė pykęs ant pašnekovės ir E. G. dėl delsimo perduoti pinigus). Šiems asmenims baigus kalbėti nurodyta tema, nuteistoji nurodė išeinanti (kaip galima spręsti – iš patalpos, kurioje įvyko pokalbis) ir po keleto sekundžių pasisveikino su nuteistuoju E. G. (O. S. „Einu, palauk, paliksiu.“, D. Z. „Mh.“, O. S. „Laba, labą rytą. Čia keturi... Keturios valandos, trisdešimt penkios minutės.“, E. G. „Kas...“, O. S. „Kas? Kažkas laiškus rašo. (neaiškiai).“). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog 2018 m. spalio 17 d., nuo 7.52 iki 8.08 val., pokalbyje, kurio metu nuteistoji O. S. ir liudytojas D. Z. kalbėjosi apie su nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje daromu neteisėtu poveikiu susijusius klausimus, dalyvavo ir nuteistasis E. G.. Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, prie O. S. ir D. Z. pokalbio tą dieną E. G. prisijungė vėliau.

Šiame kontekste atskirai aptartina skundžiamu nuosprendžiu įrodyta pripažinta nuteistiesiems pareikštų kaltinimų dalis, jog nuteistasis R. S. 2018 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) perdavė A. B. papildomą prašomo kyšio dalį – 5 000 Eur, o A. B. šią pinigų sumą ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) perdavė O. S. Tokių pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių nepatvirtina jokie patikimi byloje surinkti įrodymai.

Nuteistojo A. B. parodymai apie tai, kokią iš viso kyšio sumą, skirtą teisėjui V. K., perdavė nuteistasis R. S., baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. analizuojamoje dalyje teigė, kad R. S. iš viso jam perdavė 15 000 Eur, ir kategoriškai neigė papildomų 5 000 Eur perdavimą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistasis A. B. pinigų priėmimo iš nuteistojo R. S. faktą, kaip ir šių pinigų perdavimo O. S. faktą, apskritai neigė (t. 27, b. l. 19–22, 23–28). Vėlesnės ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 27, b. l. 45–48), kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 27, b. l. 51–54), pripažino iš nuteistojo R. S. iš pradžių gavęs 15 000 Eur, vėliau – 5 000 Eur, ir teigė atitinkamas pinigų dalis, iškart po jų gavimo, perduodavęs O. S.

Baudžiamojo proceso eigoje daug kartų apklaustas BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. taip pat nuosekliai negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą, skirtą išteisintojo V. K. kyšiui nuteistojo R. S. ir pastarojo sutuoktinės D. S. byloje, jam perdavė O. S.: 1) nurodė, kad 10 000 Eur O. S. jam liepė paimti iš 50 000 Eur, perduotų už palankaus sprendimo priėmimą civilinėje byloje dėl objekto (duomenys neskelbtini). Dar 10 000 Eur O. S. jam perdavė vėliau. Pripažino šią 20 000 Eur sumą pasiėmęs sau (t. 16, b. l. 141–147, 173–176); 2) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. kovo 20 d. ir kovo 22 d. (t. 16, b. l. 178–187, 195), taip pat vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (t. 17, b. l. 28, 112; t. 18, b. l. 132–133), D. Z. teigė, kad O. S. jam buvo nurodžiusi, jog pinigų nėra, pasiūlė 10 000 Eur paimti iš sumos, kuri buvo palikta dėl H. J. Liudytojo žiniomis, R. S. apgavo O. S. ir neperdavė jai žadėtų pinigų, todėl neturėjo ką perduoti V. K.; 3) 2020 m. vasario 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno D. Z. tvirtino paėmęs O. S. pasiūlytus 10 000 Eur iš 50 000 Eur, kurie buvo perduoti už vadinamąją „(duomenys neskelbtini)“ bylą (t. 17, b. l. 112), tačiau 2021 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu pastarąją aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad šių pinigų, siekdamas juos perduoti už nuteistojo R. S. bylą išteisintajam V. K., nepaėmė (t. 18, b. l. 132–133); 4) apklausiamas 2022 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojas D. Z. nurodė, kad iš viso O. S. jam buvo perdavusi 20 000 Eur, skirtų perduoti V. K. (15 000 Eur perdavė 2018 m. spalio 17 d. bei leido panaudoti 5 000 Eur iš 50 000 Eur, atvežtų vadinamojoje „(duomenys neskelbtini)“ byloje (t. 18, b. l. 140–141); 5) apklausiamas Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo posėdžiuose liudytojas D. Z. laikėsi pozicijos, kad nuteistojo R. S. bylos palankiam išnagrinėjimui buvo gavęs 15 000 Eur. Nepatvirtino aplinkybės, kad papildomus 5 000 Eur, pagal nuteistosios pasiūlymą, būtų pasiėmęs iš civilinėje byloje dėl objekto (duomenys neskelbtini), surinktų pinigų.

Išanalizavus nuteistųjų O. S., A. B. ir liudytojo D. Z. parodymus turinį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinų išvadų apie tai, kad R. S. 2018 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) perdavė A. B. papildomą prašomo kyšio dalį – 5 000 Eur, kuriuos A. B. ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) perdavė O. S. Priešingai, kaip matyti iš 2018 m. spalio 17 d., apie 8 val. įvykusio O. S. ir D. Z. susitikimo, jo metu nuteistoji nurodė surinkusi išteisintajam V. K. skirtam kyšiui nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje tik 15 000 Eur. Kaip minėta, įrašas būtent apie 15 000 Eur sumą, surinktą išteisintajam V. K. rastas ir nuteistosios O. S. nešiojamame kompiuteryje (t. 30, b. l. 17–22). Apie tokią sumą iš esmės leidžia spręsti ir A. B., O. S. bei D. Z. parodymai – nepaisant to, kad šių asmenų parodymai baudžiamojo proceso eigoje analizuojamu aspektu ir nebuvo nuoseklūs, visgi būtent dėl perduotos 15 000 Eur sumos sutapo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir skundžiamo nuosprendžio argumentaciją (jos trūkumą) analizuojamu klausimu darytina išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai abejonės nekeliančių įrodymų, leidžiančių neginčijamai daryti išvadą, kad R. S. 2018 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) A. B. (be 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku perduotos 15 000 Eur pinigų sumos) perdavė papildomą prašomo kyšio dalį – 5 000 Eur, kuriuos A. B. ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) perdavė O. S.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų (išteisintojo) V. K., K. J. ir V. R., 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. ir D. S. buvo išteisinti dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Aptariamu nuosprendžiu, be kita ko, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo: ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl 14 762,19 Eur patirtos žalos už buldozerį priteisimo solidariai iš R. S. ir kito asmens paliekant nenagrinėtą (t. 38, b. l. 1–11,16–74, 75). Nuteistoji O. S. tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, 2018 m. spalio 30 – lapkričio 6 d. bendraudama su nuteistaisiais A. B. (pokalbių IID: 1877, 1891, taip pat t. 9, b. l. 177–187) ir E. G. (t. 9, b. l. 120–149), vertino, kaip palankų R. S. ir D. S. (O. S. „Aš žiūrėjau, kad V. tas normaliai parašė tą.“, t. 9, b. l. 120–149).

Nuteistosios O. S. ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šie nuteistieji buvo suinteresuoti R. S. išteisinimu. Priešingai, teigiama, kad byloje užfiksuoti pokalbiai leidžia teigti tik tai, jog buvo kalbama apie pavogtą pastarojo asmens žemės ūkio techniką, taip pat tai, kad R. S. daugiau domino buldozerių likimas. Papildomai nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliaciniame skunde pažymima, kad Šiaulių apygardos teismo R. S. ir D. S. paskirtos bausmės – atitinkamai pusantrų metų laisvės atėmimas ir vienerių metų laisvės atėmimas, bausmių vykdymą atidedant vieneriems metams be papildomų įpareigojimų, gretinant su pareikalautu 20 000 Eur kyšiu yra logiškai nesuderinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinių skundų teiginiais, remdamasi sekančiose nuosprendžio pastraipose aptariamų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau išvardytus įrodymus tiek atskirai, tiek palyginusi juos tarpusavyje, taip pat vertindama byloje surinktus įrodymus vieningoje visumoje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė toliau nurodomas aplinkybes. Nuteistasis R. S., veikdamas savo ir sutuoktinės D. S. interesais, 2018 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į nuteistąjį A. B., prašydamas padėti neteisėtais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės byloje, kurią apeliacine tvarka tuo metu nagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. K. (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), V. R. ir K. J.. Šiuo tikslu R. S. perdavė nuteistajam A. B. su nagrinėjama byla susijusius dokumentus, o pastarasis (A. B.) perdavė šiuos dokumentus ir R. S. prašymą O. S. Nuteistoji O. S., žinodama, kad pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, veikdama kartu su nuteistuoju E. G. bei nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistu liudytoju D. Z., turi objektyvias galimybes paveikti išteisintąjį V. K., kartu su A. B. susitarė pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tai yra, savo naudai tiesiogiai reikalauti, susitarti priimti bei priimti iš R. S. didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšį – 20 000 Eur, už tai, kad (A. B. ir O. S.) pasinaudoję savo tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiks teisėją V. K. taip, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Detaliau – kad V. K., būdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju, panaikintų Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo R. S. ir D. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, bei šiuos asmenis dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo išteisintų. Veikdamas pagal susitarimą su O. S., A. B. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. pradžioje, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš R. S. tiesiogiai pareikalavo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 20 000 Eur, pažadėjęs paveikti teisėją V. K. nurodytoje byloje, kad šis atliktų minėtus neteisėtus veiksmus, o nuteistais R. S. sutiko ir susitarė tokį kyšį duoti, nepaisant to, kad vėliau perdavė A. B. tik dalį šio kyšio – 15 000 Eur. Nuteistasis A. B. šią gautą sumą nenustatytu laiku perdavė O. S. Įgyvendindama nusikalstamą sumanymą, O. S. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. pradžioje (įskaitant 2018 m. rugsėjo 6 d.) kreipėsi į D. Z., pasiūlydama, pažadėdama ir susitardama šiam duoti neapibrėžto dydžio, didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšį, kad pastarasis paveiktų ir papirktų teisėją V. K., siekiant pastarojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

Ankstesnėje pastraipoje analizuojamas aplinkybes patvirtina ne tik 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. O. S. ir D. Z. susitikimų metu atliekant neviešus tyrimo veiksmus užfiksuotas turinys, nuoseklūs liudytojo D. Z. parodymai, bet ir nuteistųjų A. B., O. S. ir R. S. parodymai (toje dalyje, kurioje šių asmenų parodymai sutampa ir atitinka kitus bylos įrodymus), nepaisant to, kad pastarieji nuteistieji mažesne ar didesne apimtimi baudžiamojo proceso eigoje neigė jiems inkriminuojamus veiksmus, bandė sumenkinti savo vaidmenį ir indėlį nusikalstamų veikų padaryme, pavyzdžiui, bandydami teigti, kad analizuojamais veiksmais buvo siekiama R. S. suteikti teisėtą teisinę pagalbą. Ankstesnėje pastraipoje minimas aplinkybes patvirtina ir vėlesnėse nuosprendžio pastraipose užfiksuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z., nuteistųjų A. B., E. G., O. S. atlikti veiksmai. Liudytojas D. Z. 2018 m. rugsėjo 24 ir 25 dienomis kreipėsi į išteisintąjį V. K. ir pasiūlė bei pažadėjo duoti šiam 10 000 Eur kyšį už tai, kad pastarasis priimtų R. S. ir D. S. palankų teismo sprendimą; 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su V. K. aplinkybes nedelsdamas tą pačią dieną atpasakojo nuteistajam E. G., pareikalavęs skubiai rinkti (V. K.) skirtą pinigų sumą. Nuteistieji O. S. ir A. B. 2018 m. spalio mėn. ir vėliau telefonu bei susitikimų metu tarėsi dėl kyšiui skirtų pinigų surinkimo iš nuteistojo R. S. (netgi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki spalio 10 d. pareikalaudami iš šio asmens papildomos 15 000Eur sumos), o pastarajam (R. S.) galiausiai perdavus tik dalį kyšiui skirtų pinigų (kaip minėta, 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. perdavus A. B. 15 000 Eur, kuriuos pastarasis perdavė O. S.) vietoje pareikalautų iš viso 35 000 Eur, aktyviai ieškojo sprendimų, kaip surinkti trūkstamą sumą. Apie tokias aplinkybes galima spręsti ir iš 2018 m. spalio 17, 25, 31 dienomis įvykusių O. S., D. Z. (ir E. G.) susitikimų metu įvykusių pokalbių, vieno iš kurių (2018 m. spalio 17 d.) metu nuteistoji O. S. pažadėjo ir susitarė duoti D. Z. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį (anksčiau sutartus 25 000 Eur), siekdama neteisėto poveikio išteisintajam V. K., informavo apie iškilusius sunkumus renkant kyšiui skirtą sutartą sumą, perduodama iš nuteistojo A. B. (pastarasis – iš nuteistojo R. S.) gautą 15 000 Eur sumą ir informuodama, kad D. Z. prie šios sumos pridėtų 5 000 Eur, gautų kitoje byloje, kurioje jie taip pat prekiavo poveikiu.

Sujungus šiuos tarpinius faktus į vientisą, loginę įrodymų grandinę ir vertinant juos ne atsietai (pavieniui), bet įrodymų visumoje, darytina išvada, kad nuteistajam R. S. pripažintos įrodytomis aplinkybės (išskyrus dėl papildomos 5 000 Eur kyšio sumos perdavimo A. B.) nagrinėjamoje byloje, kaip ir pripažintos įrodytomis aplinkybės nuteistiesiems A. B., O. S. ir E. G., pasitvirtino. Atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus nuteistasis R. S. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, sutikti su nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad jo ginamojo kaltė skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama tik nuteistojo A. B. parodymais (kurie, R. S. gynėjo teigimu, dar ir buvo selektyviai atrinkti), o ne išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat, kad R. S. kaltė buvo tik preziumuota, nėra pagrindo. Tai, kad nuteistojo R. S. kaltė dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, dėl kreipimosi į nuteistąjį A. B. tikslo, susitarimo duoti A. B. ir O. S. 20 000 Eur kyšį bei 15 000 Eur kyšio perdavimo faktai), yra grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, nesumenkina nustatytų faktų įrodomosios reikšmės. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, kadangi ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Atsakant į nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo A. B. parodymų vertinimu, pažymėtina, kad būtent šiame apeliaciniame skunde argumentuojant nuteistojo R. S. nekaltumą selektyviai remiamasi tik tais nuteistojo A. B. parodymais, kurie nuteistajam R. S. buvo naudingi.

Kaip minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad liudytojas D. Z., veikdamas kartu su nuteistaisiais O. S. ir E. G., 2018 m. rugsėjo 24 ir 25 dienomis, siekdamas papirkti, kreipėsi į V. K., kuriam 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val., šalia pastato (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti 10 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – 2017 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalies, kurioje R. S. ir D. S. buvo nuteisti, panaikinimą ir išteisinamojo nuosprendžio šių asmenų atžvilgiu priėmimą. Nurodytas aplinkybes patvirtina analizuojamoje dalyje nuoseklūs liudytojo D. Z. parodymai, panaudojus procesines prievartos priemones užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 24 d. liudytojo D. Z. skambutis išteisintajam V. K., 2018 m. rugsėjo 25 d. slapto D. Z. sekimo metu užfiksuota informacija, liudytojo Nr. 7 bei liudytojo J. S. parodymai, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti. Taip pat analizuojamas aplinkybes patvirtina tie nuteistųjų A. B. ir O. S. parodymai, kurie sutampa su anksčiau nurodytais įrodymais ir juos atitinka.

Po pastarųjų veiksmų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojui D. Z. nedelsiant informavus nuteistąjį E. G. apie susitikimo su išteisintuoju V. K. aplinkybes bei pareikalavus, kad šio asmens papirkimui būtų perduotas 25 000 Eur, šį reikalavimą E. G. perdavė O. S. Nurodytą aplinkybę patvirtina šioje dalyje nuoseklūs liudytojo D. Z. parodymai, 2018 m. spalio 17 d. įvykęs pokalbis tarp O. S. ir D. Z., kurio metu nuteistoji analizuojamą aplinkybę tiesiogiai patvirtino. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir paties E. G. parodymai, nors šis nuteistasis ir teigė manęs, kad D. Z. įvardyta suma turėjo būti pastarojo asmens atlygiu už nežinomoje byloje suteiktas teisines paslaugas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamu laikotarpiu objektyviai buvo užfiksuoti keli atvejai, kuomet nuteistasis E. G. ir liudytojas D. Z. tiesiogiai bendravo dėl neteisėto poveikio išteisintajam V. K., nagrinėjančiam R. S. ir D. S. baudžiamąją bylą (2018 m. rugsėjo 25 d. tarp D. Z. ir E. G. įvykęs telefoninis skambutis bei iškart po jo sekęs susitikimas degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2018 m. lapkričio 9 d. susitikimas D. Z. ir E. G. darbo vietoje). Tačiau apie nuteistojo E. G. indėlį ir vaidmenį bendroje veikloje bendram tikslui pasiekti leidžia spręsti ir nuoseklūs liudytojo D. Z. parodymai, tarp O. S. ir D. Z. 2018 m. rugsėjo 6 d. įvykusio pokalbio turinys, kurio metu O. S. pripažino, kad E. G. tuo metu žinojo apie siekį padėti R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, šiuo klausimu jau buvo ėmęsis konkrečių veiksmų, tačiau nepavyko – „nesusišnekėjo“. Dar daugiau, ir po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju inkriminuojamo laikotarpio, t. y. po 2018 m. spalio 25 d. įvykusio susitikimo tarp D. Z., O. S. ir E. G., šie asmenys aptarė išteisintajam V. K. bei jiems patiems kyšiui R. S. byloje skirtos trūkstamos dalies surinkimo bei padengimo ypatumus. 2018 m. spalio 31 d. E. G. dalyvavo susitikime su O. S. ir E. S., kurio metu O. S. išreiškė teigiamą nuomonę apie išteisintojo V. K. nagrinėtoje nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje priimtą išteisinamąjį nuosprendį. O ir pats nuteistasis E. G. 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusio susitikimo metu teiravosi liudytojo D. Z. apie tai, ar buvo pasiektas rezultatas, t. y. ar nuteistajam R. S. pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į analizuojamas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadas apie aktyvų nuteistojo E. G., kaip ir nuteistosios O. S., įsitraukimą į analizuojamas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais nuteistojo E. G. ir O. S. apeliacinių skundų argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog E. G., padarydamas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (nustačius, kad V. K. buvo pasiūlyta 10 000 Eur suma) įtvirtintas nusikalstamas veikas, o O. S. – BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (nustačius, kad V. K. buvo pasiūlyta 10 000 Eur suma), susijusias su prekyba poveikiu išteisintojo V. K. nagrinėtoje R. S. ir D. S. baudžiamojoje byloje, jiedu suvokė pavojingą šių veikų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Juolab, atsižvelgus į tai, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis E. G. padarė, būdamas profesionaliu teisininku – advokato padėjėju, tad teisės aktuose keliami reikalavimai šiam asmeniui buvo neabejotinai žinomi ir suprantami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prekiaudami poveikiu ir papirkę valstybės tarnautoją nuteistieji E. G. bei O. S. suvokė nusikalstamų veikų pavojingą pobūdį ir norėjo taip elgtis – visais atvejais veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nuteistojo E. G. ir nuteistosios O. S. veiksmuose buvo nustatyti visi reikalingi objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymiai.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistieji O. S., E. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. papirkimo nusikalstamą veiką, susijusią su pasiūlymu, pažadu duoti kyšį išteisintajam V. K., padarė veikdami organizuotoje grupėje. Visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintos ir dar kartą šiame nuosprendyje išanalizuotos aplinkybės rodo, kad nuteistieji O. S., E. G. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. susitarę iš anksto, aptarė veikų darymo aplinkybes, jie suprato veikiantys bendrai ir buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis bei užduotimis: O. S. palaikė ryšį su A. B. (per pastarąjį – su R. S.) ir gaunamą informaciją perduodavo E. G., taip pat buvo atsakinga už kyšiui skirtų pinigų surinkimą ir perdavimą D. Z.. Nuteistasis E. G. iš O. S. gautą informaciją perduodavo D. Z., o iš pastarojo gaunamą informaciją – nuteistajai O. S. Vien ta aplinkybė, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. korupcinio pobūdžio klausimais nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje bendravo su nuteistąja O. S. ne tik per E. G., bet ir su pačia nuteistąja tiesiogiai, niekaip nepaneigia E. G. įsitraukimo į organizuotos grupės veiklą ir jam inkriminuojamo vaidmens. Juolab, kad aktyvią iniciatyvą iš paties nuteistojo E. G. pusės būti įsitraukusiam į organizuotos grupės veiklą, kyšininkaujant Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje, patvirtina anksčiau aptarti jo atlikti veiksmai – 2018 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. bendravimas su D. Z..

Konstatavus, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-125-511/2019, 2K-200-1073/2019, 2K-257-719/2019). Analizuojamas O. S., E. G. ir D. Z. bendravimas rodo, jog jie vienas kitą suvokė, kaip organizuotos grupės narius, suvokė vienas kito vaidmenį inkriminuojamos nusikalstamos veikos daryme, suvokė savo veiksmų bendrumą duodant kyšį, iš tokios veiklos siekdami užsidirbti, ir aktyviai norėjo taip elgtis. Anksčiau paminėtos aplinkybės, išankstinis susitarimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sistemingas organizuotos grupės narių bendravimo pobūdis bendraujant ne tik dėl atliekamų korupcinio pobūdžio veiksmų nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje, bet ir kitose bylose, rodo didesnį O. S., E. G. ir D. Z. veiksmų organizuotumo lygį nei yra būdinga bendrininkų grupės atveju.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-232/2014). Atsižvelgiant į suformuluotą kasacinio teismo praktiką, ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose padarytas išvadas, jog tam tikras aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažino įrodytomis, vadovaujantis in dubio pro reo principu – taisykle, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje atliekami ir nurodomi pakeitimai:

Iš Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių dalies, kaip neįrodytos, šalinamos aplinkybės: „po ko R. S. 2018-10-10 (duomenys neskelbtini) perdavė A. B. papildomą prašomo kyšio dalį - 5 000 eurų, o A. B. šią pinigų sumą ne vėliau kaip 2018-10-16 (duomenys neskelbtini) perdavė O. S.“.

Kaip aptarta šio teismo nuosprendžio 187 pastraipoje, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažinta, jog 2018 m. spalio 17 d., nuo 7.52 iki 8.08 val., pokalbyje, vykusiame D. Z. (duomenys neskelbtini) patalpose, kurio metu nuteistoji O. S. ir liudytojas D. Z. kalbėjosi apie su nuteistojo R. S. baudžiamojoje byloje daromą neteisėtą poveikį išteisintajam V. K. susijusius klausimus, dalyvavo ir nuteistasis E. G. Atsižvelgus į tai, analizuojama aplinkybė pašalinama iš skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių .

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, matyti, jog alternatyvaus kyšininkavimo nusikalstamos veikos požymio – pažado priimti kyšį, samprata (priešingai nei susitarimo priimti kyšį samprata) nėra detaliai atskleista. Glaustą pažado priimti kyšį analizę galima atrasti keliuose Lietuvos teisės doktrinos atstovų darbuose:

Žurnale „Teisė“ publikuotame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros doktorantės Ievos Gavelytės straipsnyje „Kyšininkavimas kaip korupcinė nusikalstama veika“ teigiama, kad aiškios ribos, skiriančios pažadą priimti kyšį nuo susitarimo priimti kyšį, nėra. Viena iš šių sąvokų skirtybių yra ta, kad pažadas gali būti duodamas konkrečiai neįvardijant kyšio pobūdžio, jo dydžio, nesusitarus, už kokias veikas, vykdant įgaliojimus, jis duodamas. Anot straipsnio autorės, pažadas priimti kyšį yra abstraktus pažadas prireikus padėti išspręsti susidariusias problemas. Taip pat gali būti pažadama pagelbėti konkrečioje situacijoje ir už tai priimti tam tikrą konkrečiai neapibrėžtą atlygį. Galiausiai, daroma išvada, kad pažadėjimo sąvoka leidžia spręsti apie mažesnį korupcinę veiką darančių asmenų valios suderinimo lygį (Gavelytė, I. Kyšininkavimas kaip korupcinė nusikalstama veika [interaktyvus]. Teisė, 2004. <https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2004~1367154583839/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content>).

Dr. Lauryno Pakštaičio disertacijoje „Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą: teorinės ir praktinės problemos“ laikomasi pozicijos, jog pažado priimti kyšį įrodinėjimo teismuose sunkumai susiję su tokio pažado nekonkretumu. Nepaisant to, daroma išvada, kad besąlygiškai atmesti pažado priimti kyšį kriminalizavimo arba sumenkinti tokios veikos, įtvirtintos baudžiamajame įstatyme, reikšmės negalima. Aptariamoje daktaro disertacijoje analizuojama, kad pažado priimti kyšį atveju egzistuoja konkretus asmuo, užimantis tam tikras pareigas, ir konkretus asmuo ar asmenų grupė, kurie kyšininkavimu siekia patenkinti savo interesus. Pažadas priimti kyšį turi išplaukti iš konkrečios situacijos ir būti patvirtinamas, o ne paneigiamas konkrečiais asmens veiksmais. Taip pat pažadas turi būti susijęs su kaltininko tyčia kyšininkauti – žadėti priimti tam tikrą atlygį už atliekamus veiksmus žadėtojo naudai, ir noru taip elgtis. Galiausiai, autorius pasiūlo toliau nurodomą pažado priimti kyšį apibrėžimą – tai viena ar kita forma išreikštas asmens sutikimas patenkinti kyšio davėjo interesus ir už tai priimti kyšį. Šis pažadėjimas turi būti realus, išplaukiantis iš konkrečios situacijos ir susijęs su konkrečių interesų patenkinimu tam tikrais specialaus subjekto veiksmais (Pakštaitis, L. Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą: teorinės ir praktinės problemos [interaktyvus]: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). 2004. <https://cris.mruni.eu/cris/entities/etd/cc07d2c3-9dfc-4f87-bd3c-7a6f978855d6>).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies komentare pažadas priimti kyšį BK 225 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimų kontekste apibrėžiamas, kaip davimas žodžio priimti kyšį. Kartu gali būti pažadama atlikti, neatlikti atitinkamus veiksmus galimo kyšio davėjo ar jo nurodytų kitų asmenų interesų naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213–330 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 84.).

Vadovėlyje „Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“ (antroji knyga), nurodoma, kad pažadėjimas priimti kyšį gali būti apibrėžtas kaip viena ar kita forma išreikštas sutikimas patenkinti davėjo interesus ir priimti už tai kyšį. Pažadėjimas turi būti realus (tikras), o ne tariamas, todėl būtina atsakomybės sąlyga yra tai, kad asmuo iš tikrųjų ketino priimti kyšį (Lietuvos baudžiamoji teisė: specialioji dalis. Antroji knyga: vadovėlis. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, p. 212).

Nepaisant to, jog papirkimas ir kyšininkavimas baudžiamajame įstatyme yra apibrėžiamos, kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, šie nusikaltimai neretai sudaro vieningą korupcinio pobūdžio veiksmų mechanizmą. Tokiame mechanizme papirkimo ir kyšininkavimo nusikaltimai įprastai pasireiškia, kaip abipusiai susiję (vienas kitą lemiantys) veiksmai, atspindintys skirtingų korupcinio pobūdžio subjektų (papirkėjo ir kyšininkautojo) vaidmenis. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aiškinant pažado priimti kyšį (kyšininkavimo alternatyvios veikos) sampratą, iš dalies atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant papirkimo nusikaltimą, kurioje yra aiškinamas pažado, pasiūlymo duoti kyšį pasireiškimas. Kaip antai, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pasiūlymo bei pažado duoti kyšį atveju gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Tačiau pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant jo aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-277/2012). Vertinant, ar asmuo išsakydamas siūlymą duoti kyšį turėjo realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, svarbu atsižvelgti į situacijos kontekstą, ketinimo realumą gali rodyti ir paskesni kaltininko veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Būtina pažymėti ir tai, jog kaip rodo teismų praktika nagrinėjant korupcinio pobūdžio bylas, kyšininkavimas retai vyksta atvira forma, paprastai kyšininkavimo kalba yra užuominų kalba. Korupciniuose nusikaltimuose retai kada duodamas tiesioginis pažadas (pvz.: „pažadu“), dažniausiai toks pažadas perteikiamas netiesioginiais būdais, pavyzdžiui, sąlyginiais teiginiais. Analizuojamų nusikaltimų atveju kaltininkams yra būdinga kalbėti gana aptakiai, konspiruotai, vartojant įvairius frazeologizmus, idiomas, su nutylėjimais, pokalbiuose nurodant tik tiek konkretaus susitarimo detalių, kiek yra būtina pašnekovams suprasti vienas kitą bei sudarytų susitarimų esmę. Korupcinio pobūdžio nusikaltimų specifika leidžia teigti, kad šie nusikaltimai gali būti padaromi ir vien tik žodine išraiškos forma – kaip antai, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, jei valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tačiau jis buvo pažadėjęs, susitaręs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigtas kyšininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Taigi dėl tokio veikos objektyviosios pusės požymio buvimo nėra pagrindo kriminalizuoti pasikėsinimą padaryti kyšininkavimą ar papirkimą, kadangi tokį veiksmą iš esmės apima pažadas kaip alternatyvi veika, kuriai nėra svarbu, ar toliau tokie pažadai vykdomi, jų laikomasi ir pan. Iš korupcinio pobūdžio baudžiamųjų bylų matyti, jog korupcinio pobūdžio nusikaltimus dažnai lydi nebylus susitarimas tarp kyšio davėjo ir kyšį gaunančio asmens, kurie įprastai nėra suinteresuoti atskleisti tarp jų sudaryto korupcinio susitarimo (plačiąja prasme) sąlygų. Ir priešingai – tokie asmenys yra suinteresuoti išlaikyti korupcinių susitarimų slaptumą, kadangi nurodytame santykyje abi šalys iš analizuojamo susitarimo gauna naudos. Apie tai, kad korupcinio pobūdžio susitarimuose neretai vartojama netiesioginė kalba, nurodoma ir teisės mokslininkų darbuose – atitinkama technika reikalinga ne tik (ir kartais gal ne tiek) „pasislėpti“ nuo teisėsaugos institucijų, kiek pasislėpti pačiam nuo savęs ir nuo savo sąžinės, atitinkamos praktikos (vadinamosios neutralizacijos technikos) padeda neutralizuoti sąžinės graužatį esą elgiesi nemoraliai ar ne taip kaip visuomenėje priimta (Zaksaitė, S. Lietuvos teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227 straipsnius) tyrimas (analizė) įrodymų ir įrodinėjimo bei skiriamų bausmių aspektais [interaktyvus]. Vilnius: 2024., https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2025/02/korupcija-su-virseliu.pdf). Tokio elgesio priežastis – siekis išsaugoti reputaciją, išvengti kaltinimų nusikaltimo padarymu (tokia išvada ypač aktuali vertinant teisės profesionalo, teisėjo, turinčio ilgametę patirtį, elgesį ir veiksmus). Dėl analizuojamo kyšininkavimo ir papirkimo mechanizmo tiriant aptariamas nusikalstamas veikas tampa ypač svarbūs ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai įrodymai, kaip antai – kaltininkų išsakyti (arba nutylėti) žodžiai, kūno kalba, toliau sekę jų atlikti veiksmai, taip pat būtina vertinti visumą ir išvesti loginę grandinę, o ne akcentuoti ar išskirti pavienius aspektus. Žodžio reikšmę lemia situacija, kurioje jis ištariamas, nes tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika rodo, kad korupcinių veikų dalyviai tiesiogiai neištaria savo ketinimų, bet savo ketinimus išreiškia (parodo) netiesiogiai.

Sisteminė ankstesnėse pastraipose pateiktų teisės doktrinos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, taip pat korupcinio pobūdžio nusikaltimų mechanizmo specifikos analizė leidžia daryti išvadą, kad alternatyvioms BK 225 straipsnyje įtvirtintoms kyšininkavimo nusikalstamoms veikoms – pažadui priimti kyšį ir susitarimui priimti kyšį, yra būdingas skirtingas korupcinę veiką darančių asmenų valios suderinimo lygis. Tai yra, nors susitarimo priimti kyšį konstatavimui būtina nustatyti, jog kyšį siekiantis priimti asmuo susitaria su kyšio davėju dėl konkrečių kyšio priėmimo aplinkybių (pavyzdžiui, kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių), visgi, pažado priimti kyšį konstatavimui pakanka ir to, kad išklausęs kyšio davėjo pasiūlymą ir/ar pažadą duoti kyšį, kyšio priėmėjas duoda abstraktų pasižadėjimą imtis veiksmų, kurie atlieptų kyšio davėjo interesus. Analizuojamas duotas pažadas priimti kyšį neprivalo būti toks detalus ir konkretus, kaip susitarimas priimti kyšį.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinus jų atitiktį BPK 20 straipsnio reikalavimams, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai abejonės nekeliančių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val., susitikimo šalia pastato (duomenys neskelbtini), metu išteisintasis V. K., būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo D. Z. priimti 10 000 Eur vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai yra, už tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, būdamas šios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, panaikins Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, D. S. buvo nuteista pagal 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir išteisins R. S. bei D. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Pastarąsias išteisintajam V. K. inkriminuojamas aplinkybes patvirtina anksčiau nuosprendyje aptarti nuoseklūs baudžiamojo proceso eigoje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojo D. Z. parodymai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu nuo 11.30 iki 14 val. Lietuvos apeliacinio teismo patalpose susitarė susitikti su V. K. ne teismo patalpose, t. y. prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini); kad šio susitikimo metu išreiškė V. K. prašymą patenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą už materialinį atlygį (10 000 Eur kyšį), o išteisintasis V. K., išklausęs aptariamą prašymą, atsakė žodžiu „pasižiūrėsiu“. Taigi, ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose išsamiai išanalizuotos nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad išteisintasis V. K. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. išreikštą neteisėto pobūdžio (pabrėžtina – konkretų) prašymą ne tik išklausė, bet ir į jį atsakė teigiamai (išreikšdamas tai netiesiogine forma).

Aplinkybę, jog išteisintojo pasakymą, kad jis (V. K.) pasižiūrės, D. Z. suprato būtent kaip teigiamą atsakymą – teisėjo išreikštą pažadą priimti kyšį ir atlikti pageidaujamus veiksmus (neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus), patvirtina ne tik D. Z. nuoseklūs šioje dalyje parodymai, bet ir V. K. elgesys, aptartas ankstesnėse nuosprendžio pastraipose. Tokia V. K. išreikšta pozicija, kaip galima spręsti, liudytojui nebuvo nesuprantama, neaiški, kelianti abejonių ar nekonkreti. Tokią išvadą sustiprina ir liudytojo D. Z. vėlesnis elgesys. Po šio susitikimo, nedelsdamas, tik išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, D. Z. paskambino nuteistajam E. G., nurodydamas, kad jiems reikia susitikti pasikalbėti. Kaip nustatyta anksčiau nuosprendyje – perpasakojo susitikimo su V. K. aplinkybes, pasakydamas šiam asmeniui (E. G.) reikalingą kyšio sumą (25 000 Eur) ir ragindamas kuo greičiau surinkti reikiamą pinigų sumą. Šiame kontekste sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta atvejų, jog D. Z. būtų apgavęs kitus bendrininkus dėl susitikimų su teisėjais turinio ar galimybės pastaruosius neteisėtai paveikti (pavyzdžiui, V. N. baudžiamosios bylos atveju informavo O. S., kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo T. Š. paveikti negalės, kad šis teisėjas, jo žiniomis, yra nepaperkamas). Taigi, darytina išvada, kad tokių veiksmų per tokį trumpą laiko tarpą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. tikrai nebūtų ėmęsis tuo atveju, jeigu išteisintasis V. K. jam būtų pateikęs neigiamą atsakymą. Tokių veiksmų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z. nebūtų ėmęsis ir tuo atveju, jeigu, kaip teigė išteisintasis, jis pokalbį būtų staigiai nutraukęs, D. Z. net nespėjus pasakyti, apie kokią bylą norima pasiteirauti. Net ir tuo atveju, jeigu D. Z. būtų sugalvojęs apgauti O. S. ir E. G. bei kyšiui skirtą sumą sugalvojęs pasilikti sau, tokių skubių, neatidėliotinų veiksmų – nedelsiant skambinti E. G., susitarti susitikti, nepaisant to, kad važiavo kita eismo kryptimi, jam imtis tikrai nebuvo jokio pagrindo ir reikalingumo.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ir nuteistieji E. G., O. S. bei A. B. išteisintojo V. K. liudytojui D. Z. perduotą informaciją (kurią perdavė vienas kitam) traktavo, kaip realų ir rimtą korupcinio pobūdžio pažadą, o ne tuščiažodžiavimą. Po 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.30 val. įvykusio nuteistojo E. G. ir D. Z. susitikimo, E. G. perdavė gautą informaciją, jog teisėjo V. K. papirkimui yra reikalinga 25 000 Eur suma, O. S.. Savo ruožtu O. S. ir A. B. aktyviai vienas su kitu bendravo dėl kyšiui skirtų pinigų surinkimo iš nuteistojo R. S. (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki spalio 10 d. netgi pareikalaudami iš pastarojo papildomos kyšiui skirtos pinigų sumos – 15 000 Eur). Sužinoję, kad visos reikiamos pinigų sumos (iš R. S. iš viso pareikalautos 35 000 Eur sumos) pastarasis nesurinks, kad jis (R. S.) surinko tik 15 000 Eur, (O. S. ir A. B.) pyko, toliau aktyviai bendravo bandydami realizuoti nuteistojo R. S. pasiūlytą žemės sklypą, svarstydami įvairius variantus (įkeisti žemės sklypą, pakeisti jo paskirtį, žemės sklype esantį mišką (jo dalis) iškirsti ir parduoti, kt.).

Išteisintasis V. K. buvo daugelį metų baudžiamąsias bylas viename iš valstybės aukščiausios grandies teismų (Lietuvos apeliaciniame teisme) nagrinėjęs teisėjas. Taigi, šis išteisintasis ne tik suvokė papirkimo nusikalstamos veikos pavojingumą, baudžiamumą bei šios veikos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir suprato, kaip tokie korupcinio pobūdžio veiksmai pasireiškia realybėje. Dar daugiau, V. K., kaip teisėjas, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas vengti bet kokio elgesio ar situacijų, galinčių sudaryti įspūdį ar bent menkiausią regimybę apie galimus korupcinio pobūdžio susitarimus. Tuo tarpu išteisintasis V. K. elgėsi priešingai. Nekyla abejonių, kad atlikdamas inkriminuojamus veiksmus išteisintasis V. K., nurodydamas liudytojui D. Z. „pasižiūrėsiantis“, ką būtų galima dėl išreikšto prašymo neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. ir D. S. buvo nuteisti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, ir šiuos asmenis išteisinti, padaryti, suprato tokio pažado reikšmę, neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo V. K. pasirinktai pažado priimti kyšį išraiškos formai turėjo įtakos ne tik šio asmens profesinis statusas ir profesinė patirtis, bet ir šio asmens asmeninės savybės, taip pat tarpusavio santykių su liudytoju D. Z. pobūdis. Tai yra, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymus, jog išteisintasis V. K. buvo itin atsargus, elgdavosi konspiratyviai, jiedu vienas kitą pažinojo daugiau nei kelis dešimtmečius, vienas kitu pasitikėjo. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad susiklosčiusioje situacijoje tiek išteisintajam V. K., tiek ir liudytojui D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu nebuvo poreikio vartoti akivaizdžių, tiesioginių korupcinio pobūdžio frazių, leidžiančių perteikti korupcinio pobūdžio prašymą ir atsakymą į jį (pažadą priimti kyšį) – abu susitikimo dalyviai bendradarbiavo tarpusavyje, labai gerai suprato vienas kitą, jiems nereikėjo pastangų vienas kitą įtikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visų šių aplinkybių nevertino.

Liudytojas D. Z. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu patvirtino ir tai, kad turėjo realų ketinimą perduoti kyšį išteisintajam V. K. Tad nepaisant to, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog išteisintajam V. K. būtų bandyta perduoti kyšiui skirtus pinigus nuteistojo R. S. ir D. S. baudžiamojoje byloje (tokie kaltinimai asmenims ir nebuvo reiškiami), taip pat, nepaisant to, kad nebuvo užfiksuota duomenų, jog išteisintasis V. K. būtų kreipęsis į D. Z., prašydamas paaiškinti priežastis, kodėl kyšis jam nebuvo perduotas, šios aplinkybės nedaro V. K. išreikšto pažado priimti kyšį mažiau realiu. Juolab, kad liudytojo D. Z. (o kartu ir nuteistųjų R. S., A. B., E. G. ir O. S.) pageidaujami veiksmai buvo atlikti – išteisintasis V. K., būdamas teisėjų kolegijos, apeliacine tvarka nagrinėjančios baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pirmininku ir pranešėju, be kita ko, išteisino R. S. ir D. S. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokį sprendimą tiek liudytojas D. Z., tiek nuteistieji O. S. ir E. G. traktavo, kaip pasiektą atliktų veiksmų rezultatą.

Išteisintasis V. K., apklausiamas teisme teigė, jog poziciją dėl R. S. ir D. S. baudžiamosios bylos baigties (jog visus byloje kaltinamus asmenis, įskaitant R. S. ir D. S., išskyrus vieną asmenį, reikia išteisinti) buvo susiformavęs dar 2018 m. pavasarį, t. y. gerokai iki inkriminuojamų neteisėtų veiksmų. Tvirtino, kad su teisėjų kolegijos nariais dėl byloje priimtino sprendimo apsitarė ir tokį sprendimą priėmė iš karto po to, kai nurodytoje byloje buvo pasakyti paskutiniai žodžiai. Liudytoja B. M., inkriminuojamu laikotarpiu dirbusi teisėjo (išteisintojo) V. K. padėjėja, apklausta pirmosios instancijos teisme, nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) projektą pradėjusi rengti likus apytiksliai mėnesiui laiko iki šio nuosprendžio paskelbimo. Nurodė projektą rengusi ir teisėjui (V. K.) pateikdavusi dalimis. Sprendimas buvo paruoštas likus kelioms dienoms iki jo paskelbimo. Jos nuomonė dėl nurodytoje byloje priimtino sprendimo (bylos baigties) sutapo su teisėjo V. K. nuomone. Tokie išteisintojo ir liudytojos B. M. parodymai neprieštarauja V. K. inkriminuojamos kvalifikuoto kyšininkavimo nusikaltimo aplinkybėms. Kaip nustatyta, liudytojas D. Z. į išteisintąjį V. K. su neteisėtu prašymu (2018 m. rugsėjo 25 d.) kreipėsi būtent likus apytiksliai mėnesiui laiko iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo (2018 m. spalio 26 d.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad netgi pozicijos dėl sprendimo R. S. ir kitų toje baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų turėjimas susitikimo su D. Z. metu nekeistų išvados dėl pažado davimo, jo realumo. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų argumentų visiškai suprantama, kad net ir tokiu atveju tikėtis tiesaus ir konkretaus teigiamo atsakymo (aiškiai išreikšto pažado) nebuvo pagrindo.

Kartu su išteisintuoju V. K. Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėję teisėjų kolegijos nariai – teisėjai V. D. (buvusi R.) ir K. J. (t. 38, b. l. 194–195), patvirtino neteisėto poveikio nurodytoje byloje nepatyrę, teigė, kad visų teisėjų kolegijos narių nuomonė dėl galutinio byloje priimtino teismo sprendimo sutapo. Išteisintąjį V. K. šie liudytojai apibūdino, kaip profesionalų, kvalifikuotą, protingą ir principingą teisėją. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kiti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su išteisintuoju V. K. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėję teisėjai būtų žinoję apie išteisintajam V. K. daromą neteisėtą poveikį jų kartu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgus į tai, liudytojų V. D. ir K. J. parodymai savaime nepaneigia išteisintojo V. K. išreikšto pažado liudytojui D. Z. priimti kyšį fakto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjusi nuteistojo R. S., D. S. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (susidedančios iš teisėjų V. K., V. R. ir K. J.) 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį kitų asmenų atžvilgiu panaikino, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su apeliacinės instancijos teismo padarytais pakeitimais. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalis, tame tarpe susijusi su nuteistojo R. S. ir jo sutuoktinės D. S. išteisinimu, analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi palikta galioti nepakeista (t. 38, b. l. 157–188). Nurodyta aplinkybė, vertinant išteisintojo V. K. veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl V. K. išreikšto pažado liudytojui D. Z. priimti kyšį fakto ir tokių veiksmų neteisėtumo nustatymo. Šiame kontekste paminėtina, kad teisėjo veikimas, kai teismo sprendimo priėmimą lemia ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas atitinkamai spręsti bylą, jokiais atvejais negali būti laikomas teisėtu. Ta aplinkybė, kad vėliau bylą nagrinėję kiti teisėjai (kita teisėjų kolegija) priėmė kyšio davėjo interesus atitinkantį sprendimą, teisėjo, iš anksto pažadėjusio bylą spręsti tam tikru būdu, veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Taigi, neteisėtu teisėjo veikimu, vykdant jam priskirtus įgaliojimus, laikomas ir toks veikimas, kuomet priimtas teismo sprendimas iš pirmo žvilgsnio nėra aiškiai neteisingas ar neteisėtas, tačiau tokio sprendimo priėmimą lėmė ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas priimti nurodytą teismo sprendimą. Taip atsitiko ir analizuojamu atveju.

Įvertinus visas anksčiau nuosprendyje išanalizuotas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu išteisindamas V. K. dėl šiam asmeniui pareikštų kaltinimų kyšininkavus, kaip teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant nuteistojo R. S., jo sutuoktinės D. S. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 straipsnyje. Neatlikęs išsamaus įrodymų tyrimo, nuodugniai neįvertinęs byloje tuo metu jau surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad V. K. atliko jam inkriminuojamus veiksmus savo naudai tiesiogiai pažadėdamas priimti 10 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog išteisintojo V. K. veiksmuose buvo nustatyti visi reikalingi objektyvieji ir subjektyvieji BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl ši nuosprendžio dalis yra naikinama ir priimamas naujas (apkaltinamasis) nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Kaip nustatyta šio nuosprendžio ankstesnėse pastraipose, išnaudojus visas BPK numatytas protingas galimybes, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti kategoriškų, abejonių nekeliančių išvadų, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. susitikimo, vykusio šalia pastato (duomenys neskelbtini), su išteisintuoju V. K. metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. apie 14.20 val. perdavė V. K. nuteistojo R. S. apeliacinio skundo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą lapą. Nagrinėjamoje byloje liko nepaneigti išteisintojo V. K. parodymai apie tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d., dar vykdamas į (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo atspausdintą (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško kopiją. Taigi, vadovaujantis in dubio pro reo principu byloje esantys prieštaravimai dėl analizuojamos aplinkybės yra vertinami V. K. naudai, tad analizuojama aplinkybė šiuo teismo nuosprendžiu nėra pripažįstama įrodyta.

Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta buvus susitarimą priimti ne mažiau kaip 15 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus už jau aptartų veiksmų atlikimą. Kaip minėta, pažado priimti kyšį turiniui yra keliami mažesni reikalavimai nei susitarimo priimti kyšį turiniui, kuriam konstatuoti būtina nustatyti, jog asmenys susitarė dėl konkrečių kyšio davimo/priėmimo aplinkybių (pavyzdžiui, dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių). Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai (pirmiausiai, liudytojo D. Z., nuteistųjų R. S., A. B., E. G., O. S. parodymai, 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. V. K. ir D. Z. pokalbio prie pastato (duomenys neskelbtini), aplinkybės) neleidžia teigti tarp V. K. ir D. Z. įvykus susitarimą priimti kyšį. Tai yra, nors, kaip išsamiai išanalizuota anksčiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų konstatuoti faktą, kad V. K. pažadėjo tokį kyšį R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamojoje byloje priimti, visgi nenustatyta pakankamai duomenų teigti, kad išteisintasis su liudytoju D. Z. 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 14.20 val. susitikimo metu susitarė dėl konkrečių kyšio priėmimo aplinkybių – laiko, būdo, vietos ar pan. Nenustačius, kad buvo susitarimas priimti kyšį, iš pripažintomis nurodytų aplinkybių (O. S., E. G.) pašalinamas kaip neįrodytas ir susitarimas duoti kyšį V. K..

Išteisintajam V. K. taip pat buvo pareikšti kaltinimai, jog: „<...> Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K., susitaręs su D. Z. neteisėtai veikti, teisėjų kolegijoje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, 2018-10-26 priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017-06-28 nuosprendžio dalį ir išteisino D. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, skirtų miežių pirkimui, iššvaistymo), neįrodžius, kad D. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų miežių pirkimo pardavimo dokumentų pagaminimo ir panaudojimo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, taip pat išteisino R. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (dėl buldozerio „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistymo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.“. Tačiau tokia formuluotė yra perteklinė ir nereikalinga:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023). Kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurios iš alternatyvių veikų, įtvirtintų BK 225 straipsnyje, padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Atsižvelgus į tai, formuluotė, jog tiesiogiai pažadėjęs savo naudai priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį –15 000 Eur – V. K. tęsė kyšininkavimo nusikaltimo darymą, yra teisiškai netiksli – neįmanoma tęsti jau baigto daryti nusikaltimo.

Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad kyšininkavimo nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-511/2025). Išteisintajam V. K. kyšio priėmimo požymis, kaip alternatyvus kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėties požymis, nagrinėjamu atveju inkriminuotas nebuvo (priešingai, iš anksčiau šiame teismo nuosprendyje išanalizuotos bylos medžiagos matyti, kad kyšis už palankių veiksmų atlikimą nuteistojo R. S. ir kt. asmenų baudžiamojoje byloje perduotas nebuvo). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas kasacinės instancijos teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Išteisintajam V. K. inkriminuotas pažadas priimti kyšį yra vienas iš alternatyvių BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį nustačius pakanka konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo baigta, nepaisant po jos sekusių kyšio davėjui (ar tarpininkui) palankių atliekamų veiksmų, už kurių atlikimą ir buvo duotas kyšis. Nurodytos aplinkybės apie kyšio priėmėjo tolesnius veiksmus, nors ir yra svarbios nustatant kaltininko tyčios kyšininkauti turinį, visgi BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, nėra įtvirtintos.

Dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant R. V. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu dalyje dėl padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjui (nuteistajam) R. R. nagrinėjant nuteistojo R. V. ir kitų asmenų baudžiamąją bylą, R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, R. R. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje apeliacinius skundus padavė nuteistasis R. V. ir jo gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius, taip pat nuteistasis R. R., prašydami nurodytas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jie (ginamasis) buvo pripažinti kaltais inkriminuotų prekybos poveikiu, kyšininkavimo nusikalstamų veikų padarymu ir šiose dalyse priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius R. V. ir R. R. kaltais jiems inkriminuotų atitinkamai BK 226 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos tinkamai ištirtais ir šioje dalyje teisingai įvertintais įrodymais (apie šiuo nuosprendžiu daromas įrodytomis pripažintų nuteistojo R. R. kyšininkavimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių korekcijas bus pasisakyta vėlesnėse šio nuosprendžio pastraipose).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio 30 d. liudytojas D. Z. bendravo telefonu su nuteistuoju R. V., su kuriuo 2018 m. rugsėjo 28 d. (pokalbio IID 1185) bei 2018 m. lapkričio 9 d. (pokalbių IID 5877, 5883, 5929) tarėsi susitikti liudytojo D. Z. advokato kontoroje (t. 6, b. l. 166–169).

Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. balandžio 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 6, b. l. 170–172) užfiksuotas D. Z. naudojamose darbo ((duomenys neskelbtini)) patalpose 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 12.09 val. iki 12.11 val., įvykęs D. Z. (toliau – ir D. Z.) ir R. V. (toliau – ir R. V.) pokalbis.

Susitikęs su liudytoju nuteistasis R. V. iškart nurodo kalbėjęs su asmeniu vardu R., teigdamas, kad kitų jo (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje) baudžiamojoje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) kaltinamų asmenų tikslas yra sulaukti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo. Kaip paaiškino komentuodamas aptariamo susitikimo metu užfiksuotą pokalbį liudytojas D. Z., nuteistasis R. V. kalbėjo apie savo bylos bendrakaltinamąjį R. V. Pokalbio metu, atsakydamas R. V., liudytojas D. Z. nurodė, kad pirmadienį (kaip galima spręsti – 2018 m. spalio 1 d.) reikės eiti pas „jį“, t. y. teisėją R. R. (<...> R. V. „Tai aš tik trumpai tada. Po pokalbio su R. tiesiog papasakot, ką jie nori, kaip jie nori ką jis mato, ta prasme...“ D. Z. „Mh.“ R. V. „Ir viskas. Tai jam tikslas yra senatis jų.“ D. Z. „Jų senatis tikslas?“ R. V. „Jo.“ D. Z. „Tai reikės eit man pirmadienį pas jį.“ <...>).

Nuteistajam R. V. pasiteiravus, ar liudytojas D. Z. negavo žinių apie tai, jog vienas iš bylos kaltinamųjų vis dar serga, pastarasis teigia tokių žinių negavęs. Iš asmenų pokalbio konteksto galima daryti išvadą, kad pokalbio dalyviai tariasi, jog, kaip atsarginį variantą, nuteistasis R. V. pasidarytų reikiamus sveikatos tyrimus, o, esant poreikiui, galėtų pateikti teismui nustatytos formos pažymą dėl negalėjimo atvykti į teismą (<...> R. V. „Tai va. O tai ten nieko negavot dėl to (neaiškiai)? Jisai ten toliau serga ar neserga?“ D. Z. „Aš nieko negavau.“ R. V. „Nes advokatas turėjo pasakyt.“ D. Z. „Ne, iš principo man jisai nepa... Nepatikimas.“ R. V. „Nes realiai tai mes visi (neaiškiai) <necenzūrinis žodis>, yra tik du žmonės, aš ir jis, daugiau (neaiškiai).“ D. Z. „Tu ne mane (neaiškiai).“ R. V. „Tai neturiu kur (neaiškiai).“ D. Z. „Atsarginis (neaiškiai)?“ R. V. „Nu, pabandysiu, nu.“ D. Z. „Pabandyk.“ R. V. „Nu, tai aš manau...“ D. Z. „Tai man nesvarbu. Bus ir savaitgalis, paskambink, pasakyk, blogai jaučiuosi, nedalyvausiu, pažymą turiu. Pažymą žinai kokia forma reikalinga?“ R. V. „Nu, tai jūs tą geriau (neaiškiai)...“ D. Z. „(Neaiškiai).“ R. V. „Nu tai va Kauniečiai...“ D. Z. „Supratau.“ R. V. „(Neaiškiai), kad tylėtų. Vėl pašnekėsim, <necenzūrinis žodis> visi ten bijo (neaiškiai), kažko jie ten...“ D. Z. „Tai, kad tu <keiksmažodis>, nu, kad tu neįsivaizduoji, kas čia darosi.“ R. V. „Ne tai aš įsivaizduoju, sakė, sako, čia (neaiškiai).“ D. Z. „Žinok, aš net... Atsiprašau už išsireiškimą, čia...“ R. V. „Nes aš dabar (neaiškiai), pas mane (duomenys neskelbtini) du tyrimai.“ D. Z. „Siaubas.“ R. V. „Šiandien pasidariau kardiogramą, viskas įvariau, ta prasme, ką įmanoma. Nu, kad jeigu reikės, kad būtų, nes nu, rytoj važiuoju ten dar kažką stuburą tiria, tada pirmadienį arba antradienį kraują ima, šlapimą užrašyta, viskas siuntimai visi pas mane yra.“ D. Z. „Mh.“ R. V. „(Neaiškiai) duokit, kad bent jau tą nu, kad turėtume.“ D. Z. „Jo, jo, jo, jo, jo.“ <...>).

D. Z. užsiminus nuteistajam R. V., jog teisėjui R. R. reikės sumokėti 5 000 Eur už tai, kad teisiamieji posėdžiai būtų skiriami po Naujųjų Metų (t. y. po 2019 m. sausio 1 d.) ir kuo didesniais intervalais tarp posėdžių, R. V. dėl tokio prašymo nenustemba, nepaklausia kodėl, o iškart supranta apie ką kalba pašnekovas. R. V. savo inciatyva nurodo liudytojui jau kalbėjęs su kitais jo baudžiamojoje byloje kaltinamais asmenimis, kurie už bylos nagrinėjimo vilkinimą buvo pasiruošę sumokėti. Liudytojas D. Z. atsako, kad gavęs skirtus pinigus kitą savaitę nuvažiuos pas teisėją R. R. ir jam šiuos pinigus perduos, aiškiai įvardydamas minėtą pinigų perdavimo tikslą (D. Z. „Dabar žiūrėk, buvau, tai dabar... Reiktų jam, vėl žmogeliui paduot pinigėlių. Bet dabar paklausyk, čia aš ne, ne, ne tave noriu skalpuot ar, ar (neaiškiai)...“ R. V. „Aš kalbėjau, tai visi pasiruošę...“ D. Z. „Ką?“ R. V. „Pasiruošę.“ D. Z. „(Neaiškiai) atvežkit kokias penkias štukytes... Sumeskit, atvežk, aš kitą savaitę pas jį nuvažiuosiu, paduosiu, kad jisai posėdžius jau dabar tik po naujų metų...“ R. V. „Taip, jo, jo.“ D. Z. „Ir kaip galima didesniais...“ (D. Z. pakelia ir išskečia rankas, taip rodydamas, kad posėdžiai būtų skirstomi dideliais laiko intervalais vienas nuo kito)).

Iš užfiksuoto pokalbio turinio matyti ir tai, kad nuteistasis R. V. ir jo gynėjas nurodytoje baudžiamojoje byloje turėjo papildomą, atskirą nuo kitų bylos kaltinamųjų, kurie siekė sulaukti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo, tikslą. Tai yra, siekti nuteistojo R. V. atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Liudytojas D. Z. nurodė nuteistajam R. V., kad apie tokį siekį jis kalbėjo ir su teisėju R. R., kuriam pabrėžė, jog kitoks rezultatas jų netenkintų, kad yra reikalingas tiek apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas (kitų kaltinamųjų atžvilgiu), tiek išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (R. V. atžvilgiu). Pokalbio eigoje nuteistasis R. V. dar kartą patvirtina liudytojui D. Z. dėl pinigų kyšiui surinkimo kalbėjęsis su kitais savo baudžiamosios bylos kaltinamaisiais – R. (V.) ir S. (S.) (D. Z. „Nes jisai tai sako, tai o ką, sako, gal užteks šito, dėl tavęs žinai...“ R. V. „Mhm.“ D. Z. „Sakau, <necenzūrinis žodis>, mum, mes tiktai išteisinimą, mum reikia ir jokių kalbų.“ R. V. „Nes (neaiškiai).“ D. Z. „Tai mes čia atskirai šnekėsim...“ R. V. „Nu, jo, jo, jo.“ D. Z. „O (neaiškiai) čia vienas, gi <necenzūrinis žodis> nebašliuosi (žodis „bašliuoti“ šnekamojoje kalboje ir žargone dažniausiai reiškia mokėti pinigus arba atsiskaityti (https://www.flf.vu.lt/dokumentai/mokslas/lietuviu_zargono_baze.pdf)) ištisai, tai tegul jie sumeta...“ R. V. „Aš kalbėjau su R... S. neturi... Ir dabar S. įsidarbino pas (neaiškiai)...“ D. Z. „Nu. Tai nesvarbu tenai (neaiškiai).“ R. V. „Jo, jo, jo tai... Nu, tai darom (neaiškiai)...“).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad peržiūrėjus ir išklausius aptariamo tarp liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. V. 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusio pokalbio vaizdo ir garso įrašą, matyti ir girdėti, jog abu asmenys didžiąją pokalbio dalį (be kita ko, tuomet, kai liudytojas D. Z. nurodo kyšio teisėjui R. R. sumą ir tariasi su nuteistuoju R. V. dėl pinigų perdavimo laiko) kalba pašnibždomis, D. Z. pasilenkus prie pašnekovo. Akivaizdu, kad nurodytiems asmenims bendraujant dėl teisėtų priežasčių (pavyzdžiui, teisinių paslaugų teikimo klausimais, kaip gynėjui ir ginamajam) nebūtų jokio poreikio bendrauti nurodytu būdu, t. y. saugantis, kad kas nors neišgirstų pokalbio detalių. Juolab, atsižvelgus į tai, kad privatus judviejų pokalbis vyko advokatų kontoros patalpose, šiame pokalbyje pašaliniai asmenys nedalyvavo.

Kaip nurodoma nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, iš aptariamų 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. šio nuteistojo bei liudytojo D. Z. susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad nebuvo užfiksuota susitikimo pradžia ir pabaiga (pavyzdžiui, asmenų pasisveikinimas, atsisveikinimas). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nepaneigia anksčiau užfiksuotų pokalbių turinio. Akivaizdu, jog pašnekovams susitikus D. Z. naudojamos darbo ((duomenys neskelbtini)ontoros) bendrose patalpose, pokalbis (juolab, atsižvelgus į jo turinį), siekiant privatumo, persikėlė į atskirą kabinetą/kambarį. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. S., garso ir vaizdo įrašymo aparatūra buvo įrengta ne visose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užfiksuoti tarp nuteistojo R. V. ir liudytojo D. Z. 2018 m. rugsėjo 28 d., lapkričio 9 d. susitikimų metu įvykę pokalbių garso (ir vaizdo) įrašai yra vientisi, atitinka veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes, tad nėra pagrindo abejoti garso ir vaizdo įrašų autentiškumu.

Nuteistojo R. V., jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad tarp šio nuteistojo ir liudytojo D. Z. įvykusių pokalbių įtraukimo į baudžiamosios bylos medžiagą selekciją vykdė STT pareigūnai, kurie patys nusprendė, kiek ir kokios apimties pokalbių į bylos medžiagą bus įtraukiama. Teismas, anot šių apeliantų, nesiėmė pastangų išsiaiškinti, ar yra likę daugiau slaptai įrašytų pokalbių, kiti slaptai daryti vaizdo ir garso įrašai pareigūnų galimai buvo sunaikinti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sisteminė BPK analizė leidžia teigti, jog baudžiamojo proceso įstatymas prokurorą įpareigoja surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Būtent prokuroras sprendžia dėl surinktų duomenų reikšmingumo tyrimui bei dėl surinktų duomenų pakankamumo įtariamojo kaltei pagrįsti. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu prokurorui nustatyta išimtinė teisė spręsti dėl surinktų duomenų pakankamumo ir reikšmingumo bylai, į bylą pateikiant tik tuos duomenis, kuriuose, prokuroro manymu, yra užfiksuota bylai reikšminga informacija. Aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu yra panaudojama tik tyrimui reikšminga informacija, o dėl likusios informacijos likimo sprendžia prokuroras kartu su tyrėju, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti STT Centrinės tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas R. G. bei dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikęs J. S.. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus byloje užfiksuotų tarp nuteistojo R. V. ir liudytojo D. Z. įvykusių pokalbių turinį, šių pokalbių užfiksavimo aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde spėlionių formuluotėmis keliamomis deklaratyviomis prielaidomis apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai selektyviai į bylos medžiagą atrinko tik nuteistąjį R. V. kaltinančius, iš konteksto ištrauktus pokalbius su liudytoju D. Z., o dalį pokalbių sunaikino. Juolab toks apeliantų teiginys deklaratyvus, nepagrįstas jokiais argumentais ar bylos duomenimis.

2018 m. rugsėjo 24 d., nuo 12:46:35 iki 12:48:17, liudytojas D. Z., be kita ko, teiraujasi R. R. ar poryt vyks R. V. baudžiamoji byla (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kitas teisiamasis posėdis buvo suplanuotas 2018 m. rugsėjo 26 d.; t. 43, b. l. 1–37). Nuteistasis R. R. atsako, kad byloje dar negauta jokių duomenų, indikuojančių, kad numatytas teisiamasis posėdis negalėtų vykti, kaip suplanuota. Liudytojas užsimena, kad bus „aikštelėje“ (pokalbio IID 616, D. Z. „O klausyk, o poryt V. bus, nežinai?“ R. R: „Kol kas duomenų nėra.“ D. Z. „Kol kas duomen... Tai, o čia puse dviejų... Gerai, tai aš pusę pirmos būsiu...“ R. R: „Ne, D., tu suprask vieną, kol kas ne nenieks nepranešė, kad nusilaužė, susirgo, negali, nenori.“ D. Z. „Supratau. Ne, ne, ne, aš sakau, šiaip tai, va, šiandien tai būsiu pirmą valandą čia aikštelėj.“ R. R: „Nu, malonu, kad būsi. Davai.“ D. Z. „Davai. Mhm.“). Pažymėtina, kad prieš šį telefoninį pokalbį tą pačią dieną 9 val. turėjęs įvykti teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas dėl vieno iš kaltinamųjų (K. K.) ligos (t. 43, b. l. 1–37; t. 95, b. l. 189).

Aptariamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotas liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. R. telefoninių pokalbių turinys, be kita ko, familiarus abipusis bendravimas (kreipimasis „tu“, vartojami necenzūriniai žodžiai, kolegų aptarinėjimas, D. Z. reiškiami įvairaus pobūdžio prašymai R. R.), įskaitant ir apie teisėjo tuo metu nagrinėtą nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą, patvirtina artimą, neformalų, įprastą advokato (gynėjo) ir teisėjo profesinį bendravimą peržengiantį šių asmenų santykių pobūdį. Juolab, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Z. nurodė su nuteistuoju R. R. studijų laikais buvę kurso draugais, nuo to laiko palaikę draugiškus santykius, be kita ko, tam tikrą laiką (kaip nurodė R. R. – apie penkerius metus, nuo 1993 m. iki 1998 m.) kartu dirbę ir teisėjais tame pačiame teisme. Telefoninė komunikacija tarp aptariamų asmenų fiksuojama daugiausiai praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje įvykdavo (turėdavo įvykti) teisiamieji posėdžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamo bendravimo metu liudytojas D. Z. (ne kartą) prašė R. R. įleisti jį į (duomenys neskelbtini) teismo patalpas per įėjimą, esantį cokoliniame aukšte (prašoma susitikti „apačioje“, „sklepe“, „cokoliniame aukšte“), teiravosi, kaip praėjo baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamas jo ginamas nuteistasis R. V., teisiamieji posėdžiai.

Kaip rodo teismų praktika nagrinėjant korupcinio pobūdžio bylas, kyšininkavimo atvejais kaltininkams būdinga kalbėti gana aptakiai, pokalbiuose nurodant tik tiek konkretaus susitarimo detalių, kiek yra būtina pašnekovams suprasti vienas kitą bei sudarytų susitarimų esmę. Šios aplinkybės itin svarbios, atsižvelgus į tuometinį liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. R. profesinį statusą – kvalifikuoti teisininkai (atitinkamai – advokatas ir teisėjas), turintys ilgametę darbo su baudžiamosiomis bylomis patirtį. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nurodytos kategorijos bylose ypatingai svarbu įrodymus vertinti ne tik ir ne tiek pavieniui, bet ir lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat atsižvelgti į įrodymų visumą. Tad nors nuteistojo R. R. ir liudytojo D. Z. telefoniniai pokalbiai daugiausia buvo ganėtinai lakoniški, juose tiesiogiai apie šioje byloje inkriminuojamą neleistiną poveikį nuteistajam R. R., kaip teisėjui, nekalbėta, visgi šie pokalbiai privalo būti vertinami kartu su kitais bylos įrodymais ir jų kontekste.

Baudžiamosios bylos duomenimis 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu liudytojas D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, be kita ko, ir dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, susijusių su prekyba poveikiu ir teisėjo R. R. papirkimu nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje (t. 17, b. l. 176). Kaip minėta, šio prokuroro nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas priimant nutartis Vilniaus miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismuose (t. 18, b. l. 75–93, 95–102). Siekiant patikrinti liudytojo D. Z. parodymų patikimumą ir nuoseklumą šioje baudžiamojoje byloje, svarbu atidžiai išanalizuoti jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, susijusius su konkrečiomis aptariamomis nuteistiesiems R. V. ir R. R. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis:

Įvertinus aptartus liudytojo D. Z. parodymus, darytina išvada, kad nurodytas asmuo apie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamas aplinkybes buvo apklausiamas ne kartą tiek kaip įtariamasis, tiek, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 39¹ straipsnio pagrindu, kaip liudytojas. Nepaisant to, liudytojas D. Z. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu patvirtino toliau dėstomas esmines nuteistiesiems R. V. ir R. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuosekliai nurodė taręsis su nuteistuoju R. V. dėl kyšio šio asmens atžvilgiu bylą nagrinėjusiam teisėjui R. R. davimo už tai, kad pastarasis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesiimtų reikiamų veiksmų sparčiai nagrinėti bylą, teisiamųjų posėdžių datas skirtų kuo didesniais intervalais laiko atžvilgiu, jog būtų sudarytos prielaidos sulaukti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų. Liudytojas D. Z. taip pat patvirtino tiek su R. V., tiek su R. R. taręsis dėl galimybės už kyšį R. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad abu šiuos neteisėto piniginio atlygio teisėjui R. R. perdavimo tikslus patvirtina ne tik liudytojo D. Z. parodymai, bet ir byloje užfiksuotas liudytojo pokalbių su nuteistuoju R. V. turinys. Liudytojas D. Z. taip pat iš esmės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie nurodytas aplinkybes su nuteistuoju R. R. buvo kalbėjęs dar prieš užfiksuotus susitikimus su R. V. (tai yra, tuomet, kai R. V. baudžiamoji byla jau buvo pradėta nagrinėti teisme). Nuosekliai nurodė, kad nuteistasis R. R. į prašymą sudaryti prielaidas vilkinti bylą už neteisėtą atlygį iš esmės reagavo teigiamai (pavyzdžiui, kad R. R. nurodė, jog iki senaties termino suėjimo nurodytoje baudžiamojoje byloje galima „ištempti“, kad pasistengs į prašymą nesiimti aktyvių bylos nagrinėjimo veiksmų atsižvelgti). Nuosekliai nurodė ir tai, kad iš nuteistojo R. V. nurodytu tikslu gavo 5 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur perdavė nuteistajam R. R., kaip neteisėtą atlygį už prašomus atlikti veiksmus. Priešingai nei teigia apeliantai, liudytojas D. Z. proceso metu iš esmės nuosekliai nurodė ir vietą, kurioje R. V. jam perdavė R. R. skirtą kyšį – prie (duomenys neskelbtini) teismo pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje (juolab, kad inkriminuota ne ši specifinė, vien tik D. Z. parodymais pagrįsta, kyšio davimo vieta, bet abstrakti – (duomenys neskelbtini)), bei vietą, kurioje R. R. priėmė kyšį – (duomenys neskelbtini) teismo patalpas (konkrečiai – cokolinį aukštą). Liudytojo D. Z. teigimu, nuteistajam R. R. priėmus nepagrįstą atlygį buvo atlikti ir prašomi veiksmai – naujos teisiamųjų posėdžių datos skirtos tarp jų esant dideliems laiko tarpams.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog liudytojas D. Z. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti nuteistuosius R. V. ir/ar R. R.. Kaip išanalizuota anksčiau, liudytoją D. Z. su nuteistuoju R. R. siejo ne tik kolegiški, bet ir draugiški santykiai (apie tai galima spręsti tiek iš liudytojo D. Z. parodymų, tiek iš byloje užfiksuoto šių asmenų artimo, familiaraus tarpusavio telefoninio bendravimo pobūdžio). Nors nuteistojo R. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas galėjo apkalbėti nuteistąjį dėl to, jog šis buvo nepatenkintas D. Z. elgesiu (suinteresuotumu papietauti kliento sąskaita, šaipymusi, užgauliojimu savo pasisakymais) ir šio liudytojo, kaip advokato, teisiniais sugebėjimais – nesuinteresuotumu ginti R. V., visgi šių deklaratyvių teiginių baudžiamosios bylos medžiaga nepagrindžia. Iš byloje užfiksuoto liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. V. bendravimo tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tiek ir betarpiškai turinio negalima daryti išvados, jog nuteistasis R. V. liudytojui, kaip tuometiniam savo gynėjui, būtų išreiškęs kokias nors pretenzijas dėl netinkamos gynybos, teikiamų teisinių paslaugų kokybės ar netinkamo bendravimo. Priešingai – nuteistasis R. V. aktyviai dalyvavo pokalbiuose su liudytoju D. Z. dėl neteisėto poveikio jo bylą nagrinėjančiam teisėjui, bendravo ne kaip klientas su advokatu, o neformaliai, taigi, savo tuometiniu gynėju pasitikėjo. Nustačius, kad analizuojamoje apimtyje dėl nuteistiesiems R. V. ir R. R. inkriminuojamų nusikaltimų liudytojo D. Z. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, jog šis liudytojas būtų apkalbėjęs nurodytus nuteistuosius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjui R. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistuoju R. V. kaltinti asmenys, apklausti pirmosios instancijos teisme, teigė nurodytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo ženklų nepastebėję. Tvirtino, kad, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo aptarinėjama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo galimybė, visgi jokių neleistinų (nusikalstamų) susitarimų, įskaitant dėl bylą nagrinėjančio teisėjo R. R. papirkimo, nesudarę, pinigų, skirtų kyšiui šiam teisėjui, niekam neperdavę.

Liudytojas R. V. teigė, kad teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje advokatai aptardavo klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties suėmimo. Tačiau atskirai, ne teismo patalpose, šio klausimo su niekuo neaptarinėjo, iš kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų nebuvo sulaukęs pasiūlymo perduoti kyšį teisėjui R. R.. Pats taip pat nesiūlė tokio kyšio perduoti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis, be kita ko, nurodė kad 2018 m. rudenį kažkurio iš susitikimų su R. V. metu pastarasis jo (liudytojo R. V.) teiravosi apie nusikaltimų, kuriais jie buvo kaltinami, senaties terminą. Liudytojas teigė atsakęs, jog, jo manymu, senatis turėtų sueiti 2020 m. Tačiau susitikimų metu R. V. nekalbėjo apie tai, kad jiedu turėtų sumokėti kyšį teisėjui R. R. už tai, kad šis teisėjas teismo posėdžius suplanuotų taip, jog sueitų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (t. 43, b. l. 100–102). Liudytojas R. V. šiuos teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Nurodė, kad, jei ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su R. V. aptarinėjo senaties termino klausimą, reiškiasi, taip ir buvo. Papildė, kad tuo metu, kai buvo teisiamas, buvo svarstomi visi variantai – ir senaties, ir išteisinimo. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisėjui R. R. bylos nagrinėjimo vilkinimo nepastebėjo.

Liudytojas S. S. tvirtino, kad tarp bylos nagrinėjimo pertraukų teismo patalpose tarp proceso dalyvių buvo kilusios diskusijos dėl (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties termino, tačiau atvejų, kad kurie nors asmenys atskirai susitiktų ir aptartų šį klausimą, nebuvo. Teigė, kad R. V. nesiūlė jam už pinigus (kyšį) neteisėtai spręsti bylos reikalus. Priemonių prailginti bylos nagrinėjimo procesą tiek jis pats (S. S.), tiek kiti proceso dalyviai nesiėmė.

Liudytojas A. S. (A. S.) nurodė, kad tiek jo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisėjui R. R., tiek jos nagrinėjimą vėliau perėmus kitai teisėjai baudžiamasis procesas vyko įprastai, buvo laikomasi numatyto teisiamųjų posėdžių grafiko. Posėdžiai buvo numatyti 2 mėnesius į priekį, vėliau buvo derinamos naujos teisiamųjų posėdžių datos. Galėjo būti taip, kad naujos posėdžių datos buvo derinamos prokurorės pasiūlymu, tačiau tai įtarimo liudytojui nesukėlė, teisėjas prokurorės prašymui skirti daugiau posėdžių neprieštaraudavo. Posėdžių nepavykdavo suderinti dėl advokatų užimtumo, tačiau posėdžiai neįvykdavo tik tuomet, jei kuris nors proceso dalyvis susirgdavo (tai įvykdavo labai retai). Anot liudytojo, jis dėl senaties su niekuo nesikalbėjo, jam kiti asmenys nesiūlė sumokėti pinigų, kad byla būtų nutraukta dėl senaties. Su nuteistuoju R. V. buvo susitikęs kelis kartus, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau pastarojo asmeniškai nepažįsta, santykių su juo nepalaiko. kad teisėjas (R. R.) vilkintų bylos nagrinėjimą, nepastebėjo.

Liudytojas M. A. teisme nurodė, kad aptariamoje teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje jis pilnai prisipažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Apie senaties terminą (t. y. ar šis terminas yra suėjęs, nuo kada jis turėtų būti skaičiuojamas) kalbėjo su kitu kaltinamuoju – S. S., taip pat su savo gynėju. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagarsinus M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 43, b. l. 121–123) jis šiuos parodymus patvirtino. Tai yra, patvirtino 2018 m. pavasarį (prasidėjus jo baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui) kažkuriuo metu kalbėjęs su savo gynėju apie padarytų nusikalstamų veikų senatį, svarstęs, ar (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminas sueina 2019 m. ar 2020 m. Dėl senaties termino 2018 m. spalio arba lapkričio mėn. bendravo ir su S. S., kuris kažkurio pokalbio metu jam pasakė apie tai, kada turėtų sueiti senatis, pasikalbėsiantis su R. V., su kuriuo neretai bendraudavo. Tuo metu pasibaigus vienam iš teisiamųjų posėdžių Vilniaus miesto apylinkės teisme (liudytojas M. A.) sutiko R. V., kuris jo (liudytojo) teiravosi, kada jo ir jo gynėjo manymu turėtų sueiti (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminas. Liudytojas teigė nurodęs R. V., kad, jo žiniomis, senaties terminas turėtų sueiti 2020 m., o R. V. atsakė, kad jo ir jo gynėjo skaičiavimu, senaties terminas turėtų sueiti 2019 m. liepos mėn.

Iš ankstesnėse pastraipose aptartų liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai R. V. bei M. A. visgi pripažino bendravę su nuteistuoju R. V. dėl galimų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų baudžiamojoje byloje, nors ir teigė, kad tai buvo tik teisėti pasvarstymai, o ne tarimasis dėl galimo neleistino poveikio teisėjui R. R. Dar daugiau, nors liudytojas S. S. teigė, jog atvejų, kad kurie nors proceso dalyviai atskirai susitiktų ir aptartų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino klausimą nebuvo (taigi, galima daryti išvadą, kad teigė nebendravęs su R. V. šiuo klausimu), visgi liudytojas M. A. nurodė priešingai. Tai yra, nurodė, kad jam (M. A.) yra žinoma, jog S. S. planavo apie senaties terminą pasikalbėti su R. V.. Šią aplinkybę patvirtina ir paties S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis 2018 m. kalbėjosi su R. V. apie baudžiamojoje byloje tiriamų nusikaltimų senaties terminus (t. 43, b. l. 85–86, 92–93). Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir ankstesnėse pastraipose aptartas 2018 m. lapkričio 9 d. (nuo 13.49 val. iki 13.51 val.) liudytojo D. Z. advokato kontoroje tarp šio liudytojo ir nuteistojo R. V. įvykusio pokalbio turinys, kurio metu liudytojas nurodė, kad prie kyšiui skirtų pinigų turėtų prisidėti ir kiti kaltinamieji („O (neaiškiai) čia vienas, gi <necenzūrinis ažodis> nebašliuosi ištisai, tai tegul jie sumeta...“. Tuo tarpu nuteistasis R. V. atsakė, kad dėl šio klausimo jau kalbėjo su kai kuriais iš bendrakaltinamųjų – „R.“ (kaip galima spręsti – R. V.), S. (kaip galima spręsti – S. S.) ir „net M.“ (kaip galima spręsti – M. A., kuris teigė prisipažinęs kaltu dėl nurodytoje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo).

Taigi, tai, kad asmenys, kurių interesais pagal įrodytomis pripažintas aplinkybes veikė R. V., iš esmės neigė ėmęsi bet kokių neteisėtų veiksmų, susijusių su kyšiu teisėjui R. R. rinkimu/perdavimu, nepaneigia tokio intereso egzistavimo. Juolab, kad liudytojai M. A., R. V., A. S., S. S. ir K. K. (kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo objektyviai suinteresuoti, jog teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų konstatuota, jog šių asmenų atžvilgiu yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, kadangi tai sudarytų pagrindą šių asmenų atžvilgiu bylą nutraukti arba priimti išteisinamąjį nuosprendį (BPK 3 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teisme apklausta kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamuoju buvo ir nuteistasis R. V., palaikiusi prokurorė J. Ž. nurodė, kad pirmas teisiamasis posėdis įvyko 2018 m. balandžio mėn. pradžioje. Šio posėdžio metu visi kaltinamieji, išskyrus M. A., pasakė, kad duos parodymus baigus įrodymų tyrimą (pastarasis kaltinamasis parodymus davė). Vėlesnių posėdžių metu buvo apklausti dalis liudytojų. Keletas posėdžių neįvyko dėl kaltinamųjų ligų (kiek pamena, posėdžiai dėl teisėjo R. R. ar advokato D. Z. ligų nebuvo atidėti), tačiau bylos nagrinėjimas vyko standartiškai. Pagal iš anksto nustatytą grafiką bylos išnagrinėti nepavyko, tad 2018 m. lapkričio mėn. buvo suderintos papildomos posėdžių datos – 2019 m. vasario 4 d., kovo 4 d., balandžio 15, 24 d., rugsėjo 3, 9 d. Naujų teisiamųjų posėdžių datų derinimas vyko įprastai, nes buvo aišku, kad dar reikia atlikti daug įrodymų tyrimo veiksmų, tame tarpe apklausų. Derinant datas buvo atsižvelgiama į gynėjų užimtumą, atostogas. Tačiau apklausta liudytoja nurodė ir tai, kad suderintas bylos nagrinėjimo grafikas buvo gana formalus. Norint bylą išnagrinėti sparčiau, buvo galima teisiamuosius posėdžius suderinti intensyvesniu grafiku. Diskusijos tarp kitų proceso dalyvių dėl (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties termino vyko. Sklandė kalbos, kad aptariamas senaties terminas turėjo sueiti anksčiau nei traktavo liudytoja. Šios liudytojos nuomone, senaties terminas turėjo sueiti 2020 m. birželio 28 d., tuo tarpu kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomone – 2019 m. vasarą. Taigi, proceso dalyviai skirtingai traktavo senaties termino pabaigą. Konkrečių pavyzdžių, kad advokatai buvo suinteresuoti vilkinti bylą, liudytoja teigė negalinti nurodyti, tačiau jos patirtis leidžia daryti išvadą, kad tuomet, kai gynyba yra suinteresuota greičiau išnagrinėti bylą, teisiamųjų posėdžių derinimas vyksta greičiau, advokatai dėl atostogų ne visuomet prašo atidėti teismo posėdžius, paprašo kitų advokatų juos pavaduoti. Tokių aplinkybių nurodytoje baudžiamojoje byloje liudytoja teigė nepastebėjusi, priešingai – pastebėjusi formalų požiūrį į bylos nagrinėjimo greitumą. Liudytoja J. Ž. teigė, jog buvo susidaręs įspūdis, kad iniciatyva dėl senaties termino taikymo kyla iš R. V. pusės, o ir advokatai reiškė tokią poziciją, kad byla turi būti nutraukta dėl senaties. Tačiau iš R. V. pusės nebuvo atliekama jokių veiksmų, kurie sudarytų įspūdį, jog byla būtų vilkinama, siekiant sulaukti (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties. Nurodytą baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti teisėjai (I.) R. pastaroji skyrė labai daug naujų teisiamųjų posėdžių datų. Taip pat pasikeitė bylos statusas – ji tapo greičiau nagrinėtina (pastarąją aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2019 m. kovo 4 d. įsakymas „Dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nagrinėtina greičiau“, t. 96, b. l. 17). Tačiau dėl teisėjo R. R. šališkumo nagrinėjant bylas liudytojai abejonių nekilo.

Liudytoja J. Ž. teisme patvirtino ir atvejį, kai pasibaigus vienam iš teisiamųjų posėdžių 2018 m. rudenį, advokatas D. Z. priėjo prie teisėjo R. R. ir tarpduryje kažką šnekėjosi. Galėjo būti, kad tai buvo 2018 m. lapkričio 14 d. Ji tuomet replikavo, kad advokatas neturėtų daryti teismui įtakos, spaudimo. Asmenys nustojo kalbėti, o prie jos priėjęs D. Z. juokdamasis pasakė, kad jie (su teisėju) yra buvę kurso draugai ir kad ne taip reikalai tvarkomi. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. Ž. kategoriškai paneigė, jog aptariamu atveju galėjo matyti ne R. R. ir D. Z. pokalbį, bet R. R. ir advokato E. D. pokalbį. Dar daugiau, išklausius aptariamą 2018 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, girdėti, kad suderinus naujas teisiamųjų posėdžių datas ir pasibaigus posėdžiui proceso dalyviai kalbėjosi su teisėju R. R.. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad liudytojos J. Ž. nurodyta replika D. Z. ir pastarojo asmens atsakymas prokurorei šiuo garso įrašu užfiksuoti nebuvo, darytina išvada, kad aptariamas pokalbis tarp teisėjo R. R. ir liudytojo D. Z. įvyko jau išjungus teisiamojo posėdžio garso įrašymo įrangą. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariama liudytojos J. Ž. nurodoma aplinkybė apie tarp teisėjo R. R. ir liudytojo D. Z. po teisiamojo posėdžio nuteistojo R. V. byloje įvykusį pokalbį, vertinama pavieniui, neleidžia daryti išvados apie tarp šių asmenų buvusius kokius nors neteisėto pobūdžio pokalbius. Tačiau ši aplinkybė privalo būti vertinama kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) prieinamų duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjui R. R. buvo perduota 2018 m. vasario 14 d. Byla pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas – 2018 m. balandžio 3 d. Byla dėl kaltinamojo R. V. ligos 2018 m. gegužės 7 d. nagrinėjama nebuvo. 2018 m. birželio 5 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. Kitas posėdis buvo numatytas 2018 m. rugsėjo 18 d., 9 val., suderintos kitų posėdžių datos – 2018 m. lapkričio 13 d., 9 val. ir 2018 m. lapkričio 14 d., 9 val. 2018 m. rugsėjo 18 ir 24 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko, kadangi buvo gauti duomenys, jog kaltinamasis K. K. nuo rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 24 d. sirgo ir posėdžiuose dalyvauti negalės. 2018 m. rugsėjo 26 d., spalio 1, 3, 11 d. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas. 2018 m. lapkričio 13 d. bylos nagrinėjimas neįvyko dėl kaltinamojo S. S. ligos. 2018 m. lapkričio 14 d. bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Kiti posėdžiai buvo numatyti: 2019 m. vasario 4 d., kovo 4 d. (pusė dienos), balandžio 15 d. (pusė dienos), balandžio 24 d., rugsėjo 3, 10 d. Dėl R. V. gynėjo advokato G. B. ligos 2019 m. vasario 4 d. teismo posėdis neįvyko (t. 43, b. l. 1–37; t. 95, b. l. 144–145.). Taigi, nurodytą baudžiamąją bylą nagrinėjant teisėjui R. R. iš 12 posėdžių neįvyko 5 teisiamieji posėdžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariami 2018 m. gegužės 7 d., rugsėjo 18, 24 d. ir lapkričio 13 d., taip pat 2019 m. vasario 4 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų S. S., R. V. ir pastarojo gynėjo (kaip aptarta anksčiau, S. S. ir R. V. nuteistasis R. V. 2018 m. lapkričio 9 d. susitikimo su liudytoju D. Z. metu minėjo, kaip suinteresuotus apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino suėjimu) bei kaltinamojo K. K. ligų.

Pagal surinktus duomenis nagrinėjamoje byloje sudarius 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn. kalendorių, kuriame atžymėti teisėjo R. R. teismo posėdžiai, atostogos, budėjimai, kiti duomenys, R. R. laisvos darbo dienų datos, kuomet jis neturėjo suplanuotų posėdžių, dėl kurių nepasisakė proceso dalyviai (prokurorė ir advokatai) bei kurių R. R. nesiūlė, kaip potencialių teisiamųjų posėdžių datų, buvo šios: 2018 m. gruodžio 7 ir 31 d.; 2019 m. sausio 4, 11 ir 18 d.; 2019 m. vasario 1, 8 ir 22 d.; 2019 m. kovo 1 d.; 2019 m. balandžio 2, 3, 4, 5, 25 ir 26 d.; 2019 m. gegužės 6 d.; 2019 m. rugpjūčio 6, 7, 8 ir 9 d.; 2019 m. rugsėjo 6 d. (t. 42, b. l. 103–201).

2018 m. gruodžio 31 d., anot R. R., kaip potenciali teisiamojo posėdžio data nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje, nebuvo siūlyta, atsižvelgus į tai, kad kiekvienų metų pabaigoje Vilniaus apygardos teismas prašydavo nuo Šv. Kalėdų iki Trijų Karalių neskirti baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka, kadangi bylos iš senųjų metų bus perkeliamos į naujuosius. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo R. R. nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama pirmąja, o ne apeliacine, instancija, šioje byloje buvo derinamos būtent teisiamųjų posėdžių datos. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pateisinama priežastis, kodėl nurodyta data nebuvo siūloma, kaip potenciali teisiamojo posėdžio data nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje.

Teisėjas, manydamas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje artėja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, turėtų imtis aktyvių veiksmų spartindamas tokios bylos nagrinėjimą. Analizuojama teismo pareiga kyla iš BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos baudžiamojo proceso paskirties (be kita ko, greitai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas), BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kiekvieno kaltinamojo teisės, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką būtų išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo. Taip pat iš BPK 242¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismo pareigos rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Aplinkybę, kad praktikoje teisėjai paspartina bylos nagrinėjimą, paskiria daugiau posėdžių, bylose, kuriose greitai gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas D. Z. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistajam R. R. derinant naujas teisiamųjų posėdžių datas nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje įvyko priešingai.

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo vertinimu, kad nuteistasis R. R., Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), manydamas, kad nurodytoje byloje artėja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (kaip manė šis nuteistasis, terminas turėjo sueiti 2019 m. vasarą arba rugsėjo mėn.), nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti paspartinti bylos išnagrinėjimą. Tai yra, paskutinį kartą nurodytoje byloje derindamas ir paskirdamas naujų teisiamųjų posėdžių datas, tai darė tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu (2018 m. lapkričio 14 d.). Tarp šio posėdžio ir kito suderinto posėdžio (2019 m. vasario 4 d.) numatyta beveik trijų mėnesių pertrauka, kuri yra nesuderinama su BPK 243 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu maksimaliu vieno mėnesio teisiamojo posėdžio pertraukos terminu. Pateisinamos priežasties, kodėl naujos teisiamųjų posėdžių datos nebuvo derintos anksčiau nei 2018 m. lapkričio 14 d., kuomet proceso dalyvių užimtumas būtų mažesnis ir būtų lengviau suderintos artimesnės teisiamųjų posėdžių datos, nenustatyta. Juolab, atsižvelgus į tai, kad teisėjas R. R. žinojo, jog nurodytoje baudžiamojoje byloje suplanuoti teisiamieji posėdžiai neretai (kaip minėta 5 iš 12) neįvyksta dėl proceso dalyvių ligų. Dar daugiau, aktualu ir tai, kad iki inkriminuojamo laikotarpio, t. y. 2018 m. rudenį, nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą teisėjas R. R. nagrinėjo gan aktyviai, kiekvieną mėnesį (rugsėjis–lapkritis) skirdamas po kelis (2–3) posėdžius. Tačiau 2018 m. lapkričio 14 d., suderinus naujas teismo posėdžių datas, jos buvo suplanuotos tik kitiems metams, o ir pats bylos nagrinėjimo tempas sulėtėjo. Tai yra, teisiamuosius posėdžius 2019 m. R. R. suplanavo po vieną posėdį vasario ir kovo mėn., du posėdžius – balandžio mėn. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis R. R., būdamas teisėju, nesiėmė reikiamų priemonių tinkamai planuoti sklandžią proceso eigą.

Ankstesnėse pastraipose aptarti naujų teisiamųjų posėdžių datų skyrimo 2018 m. lapkričio 14 d. teisiamajame posėdyje ypatumai patvirtina 2018 m. lapkričio 9 d. liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. V. susitikimo metu išreikštus planus kyšį nuteistajam R. R. duoti, be kita ko, už tai, kad kitas teisiamasis posėdis būtų paskirtas tik po Naujųjų Metų (suderinta kito posėdžio data – 2019 m. vasario 4 d.) ir kuo didesniais intervalais. Juolab, kad, kaip minėta anksčiau, nuteistojo R. V. bylos nagrinėjimą 2019 m. vasario 26 d. perdavus teisėjai I. R., jau 2019 m. kovo 4 d. ši byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina (taigi, buvo inicijuoti veiksmai spartesniam nurodytos bylos nagrinėjimui, kurių teisėjas R. R. savo iniciatyva nesiėmė), paskirtos papildomos teisiamųjų posėdžių datos.

Nuteistajam R. V. inkriminuoto tarpininko papirkimo nusikaltimo esmė yra asmens, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Tarpininko papirkimas reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2012, 2K-332-693/2018) arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-277/2012, 2K-541/2014) arba už išimtinę padėtį ar šio asmens palankumą. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018).

Anksčiau išanalizuotų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis R. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, o nuteistasis R. R. – BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. susitikimų metu tarp R. V. ir D. Z. užfiksuotų pokalbių turinio, atitinkančio nuoseklius liudytojo D. Z. parodymus (teisėjų kolegijos pastaba: skundžiamame nuosprendyje prie įrodytomis pripažintų aplinkybių padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodant, kad pastarieji susitikimai vyko iki 2019 m. lapkričio 9 d., vietoje 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. nurodant „laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo vidurio iki 2018-11-09 (duomenys neskelbtini), tame tarpe 2018-09-28 ir 2019-11-09“, kuomet turėtų būti „laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo vidurio iki 2018-11-09 (duomenys neskelbtini), tame tarpe 2018-09-28 ir 2018-11-09“), nurodytu metu nuteistasis R. V., veikdamas savo ir kitų kaltinamųjų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti D. Z. 5 000 Eur kyšį. Tai yra, šių susitikimų metu nuteistasis R. V. aiškiai pažadėjo ir susitarė duoti kyšį liudytojui D. Z., pašnekovams nurodant konkretų kyšio dalyką (pinigai), jo vertę („penkios štukytės“), tariantis dėl kyšio perdavimo laiko (prieš teisiamąjį posėdį, kurio metu bus derinamos naujos teisiamųjų posėdžių datos). Nors šių susitikimų metu konkrečiai neįvardijamas galutinis kyšio gavėjas – nuteistasis R. R., iš pokalbių konteksto akivaizdu, kad kyšį D. Z. turėjo perduoti R. V. bylą nagrinėjusiam asmeniui, kuris byloje turėjo derinti naujas teisiamųjų posėdžių datas. Tai yra, valstybės tarnautojui – tuometiniam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui R. R.. Aptariamų D. Z. ir R. V. susitikimų metu aiškiai įvardijami ir kyšio perdavimo tikslai – kad D. Z. už šį neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo statusu, pažintimis ir kita tikėtina įtaka teisėjui R. R., paveiktų ir papirktų šį teisėją, jog R. R., nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. atžvilgiu priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat už tai, kad R. R. nesiimtų reikiamų procesinių priemonių užtikrinti greitesnį bylos nagrinėjimą (teisiamuosius posėdžius byloje skirtų kuo didesniais intervalais), jog suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokio tikslo siekimą iš esmės pagrindžia ir liudytojų R. V., M. A. bei J. Ž. parodymai.

Teisėjo veikimas, kai teismo sprendimo priėmimą lemia ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas atitinkamai spręsti bylą, jokiais atvejais negali būti laikomas teisėtu. Ta aplinkybė, kad vėliau bylą nagrinėję kiti teisėjai (kita teisėjų kolegija) priėmė kyšio davėjo interesus atitinkantį sprendimą, įtakos teisėjo, iš anksto pažadėjusio bylą spręsti tam tikru būdu, veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo R. V. atžvilgiu dėl jam inkriminuotų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (t. 93, b. l. 127–146), kuris nebuvo apskųstas kasacine tvarka, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių dėl nuteistųjų R. R. ir R. V. veiksmų neteisėtumo. Analizuojamų aplinkybių dėl nuteistojo R. R. veiksmų neteisėtumo nepaneigia ir tai, kad nagrinėdamas nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą nuteistasis R. R. tam tikras jam, kaip teisėjui, priklausančias funkcijas (pabrėžtina – dar prieš inkriminuojamą pažadą priimti kyšį ir jo priėmimą) galėjo atlikti tinkamai. Pavyzdžiui, dar prieš pradedant bylos nagrinėjimą inicijavo valstybės garantuojamų gynėjų paskyrimą kaltinamiesiems (t. 95, b. l. 143, 156).

Ankstesnėse dvejose pastraipoje išanalizuotų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, išnaudojus visas baudžiamojo proceso priemones, neįmanoma neginčijamai nustatyti, kokiu tiksliai metu liudytojas D. Z. dalį (3 000 Eur) iš nuteistojo R. V. gautų pinigų, kaip kyšį, perdavė nuteistajam R. R., o pastarasis – šiuos grynuosius pinigus priėmė. Tai yra, neįmanoma tiksliai nustatyti, ar aptariami veiksmai įvyko 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 8.25 val. iki 9 val. (kaip pripažinta įrodyta skundžiamame nuosprendyje), t. y. iki tą dieną nuo 9 val. vykusio teisiamojo posėdžio nuteistojo R. V. byloje, ar 2018 m. lapkričio 13 d., apie 9.41 val., t. y. jau pasibaigus nurodytam posėdžiui. Atsižvelgus į tai, skundžiamu nuosprendžiu pripažintos įrodytomis nuteistojo R. R. padaryto nusikaltimo aplinkybės yra tikslinamos, pakoreguojant, kad D. Z. perdavė, o R. R., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai savo naudai priėmė 3 000 Eur kyšį „2018 m. lapkričio 13 d., nuo 8.25 val. iki 9.41 val.“

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nuteistasis R. R. susitikimų su liudytoju D. Z., vykusiu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo vidurio iki 2018 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, metu savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus – nagrinėjant nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą. Kaip minėta, susitarimas priimti kyšį yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-7-173/2014). Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai (pirmiausiai, R. R. ir D. Z. telefoninės komunikacijos turinys, liudytojo D. Z. parodymai) neleidžia teigti tarp nuteistojo R. R. ir liudytojo D. Z. įvykus susitarimą priimti kyšį. Tai yra, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų konstatuoti faktą, kad R. R. pažadėjo tokį kyšį priimti, visgi nenustatyta pakankamai duomenų teigti, kad nuteistasis R. R. konkrečiai iš anksto susitarė su liudytoju D. Z. dėl kyšio nuteistojo R. V. baudžiamojoje byloje priėmimo laiko, būdo, vietos ir kitų esminių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, susitarimo priimti kyšį iš liudytojo D. Z. požymis yra šalintinas iš įrodytomis pripažintų nuteistojo R. R. padaryto kyšininkavimo nusikaltimo nagrinėjant nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą aplinkybių.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nuteistajam R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad „tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, R. R. už minėtą neteisėtą atlygį neteisėtai veikė vykdydamas įgaliojimus – vykdydamas D. Z. prašymą vilkinti procesą iki kol sueis kaltinamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas bei nesiimti procesinių priemonių greitesniam bylos nagrinėjimui užtikrinti, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-14 apie 9.00 val. įvykusio teismo posėdžio metu suderino kitų posėdžių datas iki 2019-09-10, išdėstęs jas kuo didesniais intervalais, tačiau galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje nepriėmė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes įtarus nusikalstamos veikos padarymu buvo nušalintas nuo teisėjo pareigų.“ Teisėjų kolegija šiame kontekste įžvelgia perteklinį ir netikslų aptariamų aplinkybių inkriminavimą nuteistajam.

Pirmiausiai, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023). Tiek kyšininkavimo, tiek prekybos poveikiu nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, todėl aptariami nusikaltimai laikomi baigtais nuo bet kurios iš alternatyvių veikų, įtvirtintų atitinkamai BK 225 ir 226 straipsniuose, padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Atsižvelgus į tai, formuluotė, jog tiesiogiai pažadėjęs savo naudai priimti bei tiesiogiai priėmęs 3 000 Eur kyšį nuteistasis R. R. tęsė kyšininkavimo nusikaltimo darymą yra teisiškai netiksli.

Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad kyšininkavimo nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-511/2025). Nurodytos aplinkybės apie kyšio priėmėjo tolesnius veiksmus, nors ir yra svarbios nustatant kaltininko tyčios kyšininkauti turinį, visgi BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, nėra įtvirtintos. Darytina išvada, kad tokių aplinkybių pripažinimas įrodytomis yra perteklinis ir netikslingas. Atitinkamai, aplinkybės, susijusios su nuteistojo R. R. veiksmais po kyšio priėmimo (neteisėtas veikimas nuteistojo R. V. naudai), yra šalintinos iš įrodytomis pripažintų aplinkybių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su abstrakčiai formuluojamasi nuteistojo R. V. gynėjo (kaip ir nuteistojo R. R.) apeliacinio skundo teiginiais dėl skundžiamo nuosprendžio neatitikimo objektyvumo, nešališkumo lūkesčiams, BPK 305 straipsnyje keliamiems reikalavimams, nuteistojo R. V. teisės būti išklausytam pažeidimo, neva buvusios pirmosios instancijos teismo išankstinės nuomonės dėl bylos aplinkybių, taip pat neva nesuprantamų įrodytomis pripažintų nuteistojo R. V. padaryto nusikaltimo aplinkybių. Šie ir susiję apeliacinių skundų teiginiai dėl jų deklaratyvaus pobūdžio toliau neanalizuojami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl prekybos poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu dalyje dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 226 straipsnio 3 dalį, R. S. – pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, O. S. – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, BK 226 straipsnio 3 dalį. Nurodytoje dalyje apeliacinius skundus padavė nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas ir nuteistoji O. S., prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jie (ginamasis) buvo pripažinti kaltais inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą, padarymu ir šiose dalyse priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis A. B., jo gynėjas, apeliacinių skundų šioje dalyje padavę nėra. Dėl nuteistojo A. B. prokuroro Aleksandro Kazakovo apeliacinis skundas yra paduotas tik dalyje dėl šiam asmeniui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymo klausimų, apie kuriuos bus pasisakyta atskiroje šio nuosprendžio dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius R. S. ir O. S. (kaip ir nuteistąjį A. B.) kaltais jiems inkriminuotų prekybos poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą padarymu. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos tinkamai ištirtais ir šioje dalyje teisingai įvertintais įrodymais.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad liudytojas V. N. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas bei nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitus nurodytą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį, V. N. buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. birželio 7 d. buvo gautas nuteistojo V. N. kasacinis skundas, kuriuo prašyta panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi V. N. kasacinis skundas buvo priimtas nagrinėti, o 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paskirta aptariamą kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėsianti trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo T. Š. (pranešėjas), D. B. (kolegijos pirmininkė) ir S. J. Byla paskirta nagrinėti 2018 m. lapkričio 26 d. rašytinio proceso tvarka. Numatyta sprendimo priėmimo data – 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi V. N. kasacinis skundas buvo atmestas (t. 40, b. l. 1–26).

Apklausiamas baudžiamojo proceso eigoje liudytojas V. N. dėl analizuojamų aplinkybių buvo nenuoseklus. Viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė prisimenantis, jog su A. S. ir R. S. šnekėjo apie jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos eigą, kad jam reikėtų teisinės pagalbos apskundžiant nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (t. 40, b. l. 115–117). Kita vertus, apklausiamas pirmosios instancijos teisme prieštaringai nurodė ir pažįstantis nuteistąjį R. S., ir tokio asmens nepamenantis. Taip pat apklausiamas Kauno apygardos teisme liudytojas V. N. teigė neprisimenantis, kad būtų bendravęs su R. S. ar A. S. dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, teigė, kad jam tokios pagalbos ir nereikėjo.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų pokalbių turinio galima spręsti apie įvykių seką, sutampančią su nuteistojo A. B. ir liudytojo D. Z. nuosekliais anksčiau aptartais parodymais. 2018 m. spalio 31 d. nuteistoji O. S. (toliau – ir O. S.), būdama D. Z. naudojamose darbo patalpose, teiravosi E. G. (toliau – ir E. G.) apie teisėją T. Š.. Nuteistasis E. G. atsakė, kad asmeniškai šio teisėjo nepažįsta (O. S. „Klausyk, o šitas, o Š. kaip? Kur...“, E. G. „Nežinau, aš nieko neturiu. Aš nepažįstu jo asmeniškai.“, O. S. „O šitas mūsų draugas?“, E. G. „Kas? Neklausiau, žinok.“, O. S. „Paklausk.“, E. G. „Neklausiau, nes tik šiandien ryte aš jį mačiau. Aš vakar nebuvau darbe.“). Nuteistoji samprotavo, ar liudytojas D. Z. pažįsta teisėją D. B., kuri buvo V. N. kasacinį skundą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė. Nuteistasis E. G. paaiškino, kad liudytojo D. Z. sutuoktinė dirba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamųjų bylų skyriuje, tad „viską žino“ ir gali tai „sutvarkyti“, t. y. pasidomėti (<..> O. S. „Klausyk, o ten su Š., tai ten gerai. Tik tai B. aš nežinau, ar jisai pažįsta, įdomu, D.? Ten pirma instan...“, E. G. „D. žmona aukščiausiam teisme (neaiškiai).“, O. S. „Baudžiakuose.“, E. G. „Baudžiakuose.“, O. S. „Nu, tai gali sutvarkyt.“). Nuteistoji O. S. to paties pokalbio metu papriekaištavo E. G., kodėl „šitam neparodė dar to“, ką „tuoj nagrinės greitai“, t. y. dėl teisėjo T. Š. kasacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos pagal V. N. kasacinį skundą (t. 9, b. l. 120–149). Kaip aptarta anksčiau, analizuojamo pokalbio tarp nuteistųjų O. S. ir E. G. metu, jau buvo žinoma V. N. kasacinį skundą nagrinėsiančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sudėtis, taip pat artėjo nurodyto kasacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data (2018 m. lapkričio 26 d.).

Išvadą, kad inkriminuojamu laiku A. B. perdavė O. S. pinigus, sustiprina ir aptariamo 2018 m. lapkričio 26 d. susitikimo metu nuteistosios išsakyta frazė. O. S. išreiškia A. B. nepasitenkinimą, kad tais atvejais, kai gauna pinigus, sėkmingo rezultato pasiekti nepavyksta, o tais atvejais, kai pinigai neduodami – priešingai (O. S. „Ir kodėl mums taip nesiseka? Kas duoda babkes, su tuo, (necenzūrinis žodis), pastoviai aš (neaiškiai), kas neduoda babkes, su tuo išeina.“). Analizuojamos aplinkybės, kaip minėta, paneigia baudžiamojo proceso eigoje nenuoseklią nuteistosios O. S. poziciją, kad ji iš A. B. ar kitų asmenų negavo pinigų dėl poveikio V. N. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Kitą dieną, 2018 m. lapkričio 27 d., susitikimo su liudytoju D. Z. metu (t. 10, b. l. 89–95) O. S., be kita ko, pasiteiravo, ar liudytojas galėtų sužinoti praėjusią dieną teisėjo T. Š. nagrinėtos baudžiamosios bylos rezultatą. Taip pat nurodė su savimi besivežiojanti pinigus (O. S. „Klausyk, aš tai žinai, ką norėjau... (Necenzūrinis žodis), vakar buvo byla. Pirmadienis, vakar. Tam, baudžiakas, Š. <...> Tu gi gal gali sužinot koks rezultatas? Nu (necenzūrinis žodis), pas mane pinigai, aš vežioju visą savaitę, (necenzūrinis žodis), a vdrug (o jeigu – vertimas iš rusų kalbos) yra (neaiškiai)...“, D. Z. „Ta, ta prasme, k... Koks rezultatas?“, O. S. „Nu...“, D. Z. „Tai jis tik nagrinėjo vakar?“, O. S. „Vakar tik nagrinėjo. Nu, vis tiek jie jau žinos.“, D. Z. „Ir ką padarys?“, O. S. „Mh.“, D. Z. „Su juo, žinok (neaiškiai). Aš tau rimtai, aš galiu mėgint... Pamėgint.“, O. S. „O kas čia tau tokio?“, D. Z. „Ne, tai aš pamėginsiu.“, O. S. „Sakyk, va, mano pažįstamas čia prašė, kad aš advokataučiau. Ką tu ten mislini?“, D. Z. „Duok tu man šitą, duok tu man šitą.“, O. S. „Tuoj aš tau duosiu, tuoj.“, D. Z. „Pavardę duok.“). Nuteistoji O. S. liudytojui aiškino apie galimybę užsidirbti daug pinigų, taip pat konkrečiai įvardijo su savimi besivedžiojanti 30 000 Eur (O. S. „Supranti, tai ji (necenzūrinis žodis), uždirbsim (necenzūrinis žodis, reiškiantis daug) pinigų.“, D. Z. „Aš suprantu.“, O. S. „Trisdešimt štukų vežiojuosi, (necenzūrinis žodis). Kaip durnė (necenzūrinis žodis). Aš sakau, neduokit, negaliu nieko padaryt. <...> Nu, paimk, gal galėsi. Supranti? Nu, tai ką paimk.“). Liudytojas D. Z. paprašė jam pateikti su byla susijusius duomenis, pažadėdamas pasidomėti („prazonduoti“ – bandyti netiesiogiai aiškintis, tirti, ką nors sužinoti (https://vlkk.lt/konsultacijos/14839-zonduoti)) V. N. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje planuojamu priimti kasacinio teismo sprendimu (D. Z. „Tai va, pasakyk tu man pavardę ir viskas nu. Aš pamėginsiu prazonduot.“, O. S. „O ko čia su, prazonduot? Sakyk, mano klientas, turėjau (neaiškiai)...“, D. Z. „Jisai pakeičia, (necenzūrinis žodis), kad jisai, su juo... Durnas daiktas (necenzūrinis žodis).“, O. S. „Nu ir (necenzūrinis žodis).“, D. Z. „Ai, čia jo? Čia skundas?“).

Dar daugiau, peržiūrėjus ir išklausius 2018 m. lapkričio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo priedą (kompaktiniame diske Nr. 22-14-134 esančius 2 vaizdo ir garso įrašus), matyti, kad ankstesnėje pastraipoje nurodyto pokalbio metu nuteistoji O. S. iš rankose laikomos permatomos įmautės D. Z. perduoda perlenktus A4 formato popieriaus lapus – V. N. kasacinį skundą. Įmautėje lieka baltos spalvos objektas, vizualiai panašus į voką (O. S. „Taip. Kasacinis. Karoče (trumpai tariant – vertimas iš rusų kalbos), šiaip tai pagal, pagal įstatymą, ane, ten tas du šešiasdešimt, ten narkata (narkotikai – vertimas iš rusų kalbos). Du šešiasdešimt trečia dalis, tai nuo dešimt iki penkiolikos.“, D. Z. „Nu.“, O. S. „Jam pirma instancija pritaikė ten už tai, kad dalyvavo ir bendravo, ir vsio takoje (visa kita – vertimas iš rusų kalbos), davė šešis. Jisai prašo šešis palikti kaip pirmoj instancijoj.“, D. Z. „O kas skundžia, prokuratūra?“, O. S. „Mh.“, D. Z. „Gerai, pasižiūrėsiu.“). Iškart po to nuteistoji O. S. demonstratyviai liudytojui parodo į jos rankoje esančioje permatomoje įmautėje likusį baltą objektą, sakydama „nu (necenzūrinis žodis), va, nu“. Liudytojas D. Z. atsako: „Supratau, supratau. Gerai, turėk. Turėk, tvarkoj...“. Vadovaujantis nuteistųjų R. S., A. B. ir O. S. parodymais pirmosios instancijos teisme, pinigai buvo perduoti (R. S. juos perdavė A. B., o pastarasis – O. S.) būtent voke. Aptariamų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji O. S. analizuojamo susitikimo metu aktyviai siūlė perduoti liudytojui D. Z. turėtus grynuosius pinigus (kaip pati teigė susitikimo metu – 30 000 Eur). Nepaisant to, kad liudytojas šių pinigų iš nuteistosios (iš anksto) nepriėmė, jis pažadėjo šiuo klausimu pasidomėti.

Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 27 d., nuo 17.53 val. vykusio telefoninio pokalbio metu O. S. informavo A. B. buvusi pas D. Z. Nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog pinigų suma yra didelė (kaip įvardijo – „argumentai normalūs“), jai buvo pažadėta pasidomėti V. N. atžvilgiu nagrinėjamos bylos rezultatu. Taip pat patvirtino pinigų niekam neperdavusi (O. S. „Buvau karoče (trumpai tariant – vertimas iš rusų kalbos), pasakė, kad, kadangi manęs ilgą laiką nebuvo, tai kaip ir nieko gero, bet sakė kadangi argumentai normalūs, tai pagalvos.“, A. B.: „Supratau. Nu tai šansų yra reiškia.“, O. S. „Nu kažkaip nepasiuntė, nu, sakė iki ketvirtadienio palaukit.<...> Todėl, kad nepaėmė pas mane nieko. <...> Sakė pagalvot, reikia pasitart sakė su chebra (kompanija – vertimas iš rusų kalbos).“, A. B. „Aš manau, kad sugalvos.“ (t. 7, b. l. 36–37, 177–178).

Kitos dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) O. S. ir A. B. telefoninio pokalbio (IID: 1625, t. 7, b. l. 43) metu nuteistoji nurodo dar neturinti naujienų dėl V. N. bylos. Pakartoja, kad greičiausiai pinigus rytoj (ankstesniuose pokalbiuose minimą 2018 m. gruodžio 11 d.) perduos atgal A. B. („Aš tau sakau, greičiausiai, kad aš tau rytoj paliksiu viską ir greičiausiai, kad bus ten out.“). Papildomai nurodo A. B. neskambinti konkrečiai neįvardijamiems asmenims, kol nepasakys (A. B.: „<...> tai jiem važiuot, nevažiuot?“, O. S. „Ne, nevažiuoja tegul, kol aš nepasakysiu. Tai rytoj, jeigu ką.“).

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi V. N. kasacinį skundą atmetė (t. 40, b. l. 1–26). Apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojai (teisėjai kolegijos nariai) S. J. ir T. Š. patvirtino, kad bandymo daryti poveikį jiems nagrinėjant V. N. kasacinį skundą nebuvo. Liudytojas T. Š. detalizavo, kad nuteistasis A. K. dėl V. N. baudžiamosios bylos į jį nesikreipė, dėl šios bylos (liudytojas T. Š.) bendravo tik su savo padėjėja R. Ž. ir su teisėjų kolegijos nariais. Liudytoja R. Ž. teisme patvirtino, kad ir į ją niekas (įskaitant A. K.) nesikreipė dėl vienokio ar kitokio sprendimo surašymo byloje, kurioje teisėjų kolegijos pranešėju buvo teisėjas T. Š. Taigi, tiek V. N. kasacinį skundą nagrinėję teisėjų kolegijos nariai, tiek šios teisėjų kolegijos pranešėjo T. Š. padėjėja patvirtino neleistino poveikio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą nepatyrę.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. gruodžio 13 d. paskelbus nutartį, kuria V. N. kasacinis skundas buvo atmestas, nuteistoji O. S. tą pačią dieną telefonu (pokalbio IID: 1758, t. 11, b. l. 66) pasipiktinusi informavo A. B. apie tokį bylos išnagrinėjimo rezultatą (O. S. „Tas durnius atmetė, tu žinai, skundą mūsų?“, A. B.: „Aišku, supratau.“, O. S. „Nu tai aš tau sakau, kad blogai bus, nu debilizmas, Taigi sakiau tau, iš pat pradžių sakiau, kad bus blogai.“). Šio pokalbio metu nuteistoji nepalankų teismo sprendimo rezultatą tiesiogiai sieja su pavėlavimu perduoti pinigus (O. S. „Nu, todėl, kad man šitas draugas paskambino sako, sako tai kaip jūs čia susitarėt, sakau nu va taip (necenzūrinis žodis) ir susitarėm, sakau.“, A. B.: „Och tu blyn.“, O. S. „Taip, sakau, kad mes ne laiku susitarėm. Tai yra ne laiku atvažiavom. Nu ir vsio (viskas – vertimas iš rusų kalbos).“). Taip pat užsimena apie pinigų grąžinimą (O. S. „Aš gi tau sakiau, nesakyk žmonėm.“, A. B.: „Nu tai aš užtai taip ir tempiau.“, O. S. „Tai tau reikia šitą, atvešiu tada kada?“, A. B.: „Nu tai nesvarbu, čia ryt ar poryt, žiūrėsim.“, O. S. „Nu, davai.“, A. B.: „Pasuksiu, tada jei atvažiuos. Gerai.“). Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei A. B. nuteistajai O. S. perduoti grynieji pinigai iš tiesų būtų skirti teisėtiems tikslams, pavyzdžiui, teisinių paslaugų dėl bylos atnaujinimo V. N. baudžiamojoje byloje suteikimui, būtų visiškai nelogiška šiuos pinigus grąžinti atsiradus sąlygoms (bent hipotetiškai) tokia galimybe pasinaudoti. Tai yra, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme teoriškai atsiradus galimybei, esant reikiamoms BPK įtvirtintoms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Juolab, kad ir pati nuteistoji O. S., duodama parodymus, patvirtino, jog prieš kreipiantis į teismą dėl V. N. baudžiamosios bylos atnaujinimo, reikėjo sulaukti galutinio ir neskundžiamo kasacinės instancijos teismo sprendimo.

Kaip matyti iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp nuteistojo R. S. ir I. N. (V. N. sūnaus), tarp nuteistųjų O. S. ir A. B., taip pat tarp nuteistųjų R. S. ir A. B., apie V. N. bylos atnaujinimo galimybę pradėta svarstyti tik vėliau – praėjus apytiksliai 3 savaitėms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties V. N. byloje paskelbimo (t. 11, b. l. 67–119). Tačiau net ir tuomet nebuvo skubama su teisinės konsultacijos dėl proceso atnaujinimo galimybės įvertinimo suteikimu. Kaip antai, apklausiamas nuteistasis A. B. nurodė savaitę laiko vežiojęsis iš nuteistojo R. S. gautą V. N. baudžiamosios bylos medžiagos kopiją, kurios taip ir neperdavė liudytojui V. B., kadangi buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Taigi, nepaisant to, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog V. N. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galimybė buvo svarstoma, visgi, iš surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad tokia galimybė pradėta svarstyti tik praėjus reikšmingam laiko tarpui po nuteistiesiems R. S., A. B. ir O. S. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, susijusių prekyba poveikiu kasaciniame teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą. Analizuojama aplinkybė paneigia nuteistosios O. S. poziciją, jog nuteistasis A. B. norėjo iš anksto sužinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimamą sprendimą dėl V. N. kasacinio skundo, siekdamas, jog būtų kuo anksčiau paruošti reikiami teisiniai dokumentai dėl šios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Juolab, kad tokios nuteistosios versijos nepatvirtina ir jokie kiti bylos įrodymai (įskaitant nuteistojo A. B. parodymus).

Vertinant visus anksčiau aptartus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padarytu vertinimu, jog nuteistiesiems R. S., A. B. ir O. S. inkriminuojamos skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintos prekybos poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. kasacinį skundą aplinkybės pasitvirtino. Taip pat sutiktina ir su skundžiamame nuosprendyje pateiktu šių faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu. Prieš darant išvadas apie BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų prekybos poveikių nusikalstamų veikų sudėčių požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistųjų A. B. ir O. S. siekį susitikimų ir pokalbių telefonu metu atskleisti kaip įmanoma mažiau informacijos apie jų neteisėtus susitarimus. Tai yra, šių nuteistųjų pokalbiuose pastebimas žodžių pakaitalų vartojimas (pavyzdžiui, pinigai vadinami „argumentais“, „dokumentais“, teisėjas T. Š. – „Š.“). Apie atskiras pokalbių temas (įskaitant V. N. baudžiamąją bylą) kalbama lakoniškai, nurodant tik tiek informacijos, kiek pašnekovams būtina, siekiant suprasti pokalbio temą (pavyzdžiui, paminint, kad yra kalbama apie (V.) N. ir (T.) Š., „Š“, tačiau nekonkretizuojant asmenų, su kuriais kontaktuoja nuteistieji A. B. ir O. S.), retkarčiais pasitikslinant, ar buvo suprasta, apie ką buvo kalbėta. Siekį pokalbių metu atskleisti kuo mažiau informacijos apie su neteisėtais susitarimais susijusius asmenis iš dalies paaiškina vėlesni nei inkriminuojama nuteistojo R. S. pokalbiai su nuteistuoju A. B. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio 11 d. telefoninio pokalbio metu (IID: 6741) nurodytiems nuteistiesiems kalbantis apie tikimybę, jog pas juos atvyks kyšio davimu V. N. byloje buvę suinteresuoti asmenys, nuteistasis R. S. primygtinai prašo pašnekovo niekam neatskleisti jo tapatybės, kelis kartus nurodydamas, kad priešingu atveju jam gali kilti pavojus. Pavyzdžiui, teigia: „<...> aš nenoriu, kad jie apie mane diskutuotų <...>“, „Tos diskusijos priveda prie to, kad jie diskutuoja, diskutuoja, jie paklausia kas čia toks, aš čia, apie mane. Po to nebesaugu tampa gyventi tiesiog, apie sistemą šneku, ne apie žioplius.“, „Nu, neturi būt nei pavardžių, nei vardų, nieko nežinau čia ko jūs klausiate, dėl ko tu klausi išvis. <...>“, „Nu o jie tada žinai, jiem smalsu gali – o kas čia? Aš va, apie mane. Pasakyt aiškiai – nieko nežinau, nieko nemačiau ir nieko negirdėjau.“, „Sumaišyt galvą reik, nu. Aš gyvenime pavyzdžiui, niekada gyvenime niekam, niekada, nei su kuom, nei kur, nei dėl ko, aš niekada gyvenime.“ (t. 11, b. l. 92–94). Visos šios analizuojamos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai rodo korupcinio pobūdžio nusikaltimams būdingą kaltininkų konspiraciją, siekį klaidinti teisėsaugos institucijas apie kaltininkų atliekamų veiksmų reikšmę, taip pat siekį būti neišaiškintiems teisėsaugos pareigūnų.

Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad 2018 m. spalio mėn. nuteistieji R. S. ir A. B., veikdami V. N. naudai ir interesais, susitarė tiesiogiai pasiūlyti, pažadėti ir duoti O. S. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nurodyti nuteistieji šiuo kyšiu siekė, kad O. S. paveiktų ir papirktų (tiesiogiai ar per tarpininkus), tai yra pasiūlytų, pažadėtų, susitartų duoti bei duotų didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui T. Š., jog šis, neteisėtai vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, tenkintų V. N. kasacinį skundą. Vykdydamas susitarimą su R. S. nuteistasis A. B. 2018 m. spalio mėn. (t. y. dar prieš Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pradedant nagrinėti V. N. kasacinį skundą) tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti, o O. S. savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės – 35 000 Eur, kyšį, pažadėjusi paveikti ir papirkti, tai pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį minėtam teisėjui T. Š., kad šis priimtų V. N. palankią teismo nutartį.

Pastarąsias aplinkybes, pirmiausiai, patvirtina baudžiamojo proceso eigoje nuoseklūs anksčiau išsamiai aptarti nuteistojo A. B. parodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Šio asmens suinteresuotumas apkalbėti nuteistuosius R. S. ar O. S. nenustatytas. Tokių aplinkybių nenurodoma ir R. S. gynėjo bei O. S. apeliaciniuose skunduose. Ankstesnėje pastraipoje analizuojamas aplinkybes iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų R. S. bei O. S. parodymai. Tai yra, nuteistasis R. S. pripažino kreipęsis į A. B. dėl V. N. atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos, kuri turėjo būti nagrinėjama kasacinės instancijos teisme. Taip pat pripažino kalbėjęsis su A. B. dėl 35 000 Eur piniginio atlygio, nors ir teigė, kad šis atlygis buvo skirtas už teisėtų teisinių paslaugų teikimą V. N.. Tuo tarpu nuteistoji O. S., kaip bus įvertinta vėliau šiame nuosprendyje, pripažino A. B., kad, šiam paprašius pagalbos V. N. baudžiamojoje byloje, kreipėsi (kaip pati teigė – dėl teisinių konsultacijų) į liudytojus V. B. ir D. Z.. Nuteistoji taip pat pripažino aplinkybę, kad V. N. atžvilgiu nagrinėtos bylos reikalams buvo numatytas 30 000 Eur (taigi, didesnės nei 250 MGL dydžio vertės) piniginis biudžetas. Visus šiuos analizuojamus nuteistųjų veiksmus patvirtina ir jų vėlesni atlikti veiksmai (be kita ko, nurodytų grynųjų pinigų, skirtų kyšiams, priėmimas ir perdavimas).

Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistoji O. S. susitikimų bei telefoninės komunikacijos metu nuteistajam A. B. (o per jį ir nuteistajam R. S.) sudarė įspūdį, jog pasinaudodama savo plačiomis pažintimis teisininkų tarpe ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galės paveikti V. N. kasacinį skundą nagrinėjusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją T. Š., kad šis priimtų V. N. palankų teismo sprendimą. Pastarąją aplinkybę, be kita ko, patvirtina nuteistojo A. B. parodymai apie tai, kad O. S. gyrėsi bendraujanti su daugeliu teisėjų, įskaitant teisėją T. Š. (o, kaip bus aptarta vėliau, ir priėmė grynuosius pinigus iš A. B. už neteisėtą poveikį šiam teisėjui).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nuteistoji O. S., veikdama V. N. naudai, ir siekdama įgyvendinti pažadą A. B. paveikti ir papirkti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją T. Š., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, liudytojui D. Z. iki 2018 m. lapkričio 12 d. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, kad šis pasinaudodamas savo visuomenine įtaka, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams paveiktų kasacinio teismo teisėją T. Š., jog šis tenkintų V. N. kasacinį skundą. Nurodytas aplinkybes patvirtina anksčiau išsamiai aptarti liudytojo D. Z. parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo – šie parodymai nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistoji O. S. dar 2018 m. spalio 31 d. susitikimo metu teiravosi nuteistojo E. G. (dirbusio kartu su liudytoju D. Z.) apie V. N. kasacinį skundą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narius – T. Š. ir D. B., teiravosi ar liudytojas D. Z. pažįsta šiuos teisėjus. Nuteistoji šio susitikimo metu taip pat priekaištavo E. G., kodėl V. N. baudžiamosios bylos klausimas dar nėra sprendžiamas. Iš 2018 m. lapkričio 12 d., nuo 7.37 val. tarp liudytojo D. Z. ir nuteistosios įvykusio pokalbio (t. 10, b. l. 4–8) turinio galima spręsti, kad šie asmenys jau anksčiau buvo kalbėjęsi apie galimybę paveikti V. N. kasacinį skundą nagrinėjusį teisėją T. Š.

Pagrįstai įrodyta pripažinta ir tai, kad inkriminuojamu tikslu ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 23 d. R. S. perdavė A. B. 35 000 Eur, o A. B. šiuos kyšiui skirtus pinigus ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 26 d. perdavė O. S., kuri priėmė nurodytą pinigų sumą. Aplinkybę apie pinigų priėmimą ir perdavimą vienas kitam apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino visi šie nuteistieji (nors R. S. ir O. S., kaip minėta, laikėsi pozicijos, kad pinigai buvo perduoti teisėtais tikslais). Nuteistojo A. B. pinigų perdavimą O. S. patvirtina ir šių asmenų telefoninių pokalbių turinys, iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 23 d. A. B. primygtinai paprašė O. S. su juo susitikti, kadangi tuo metu jau turėjo pinigus (buvo „pririnkęs dokumentų krūvą“, pokalbio IID: 3302). Pastarieji nuteistieji šiuo tikslu planavo susitikti (pokalbio IID: 3483) ir susitiko 2018 m. lapkričio 26 d. (t. 10, b. l. 60–66). Šio susitikimo metu nuteistoji O. S. priekaištavo A. B., kad tais atvejais, kai jie gauna pinigus, neteisėto poveikio padaryti nepavyksta (ankstesnių pokalbių metu nuteistoji ne kartą išreiškė neužtikrintumą, ar pavyks paveikti teisėją T. Š., kad pastarasis priimtų V. N. palankų sprendimą; nerimavo, kad yra vėluojama perduoti pinigus), o tais atvejais, kai pinigų negauna – poveikį daryti pavyksta.

Aplinkybę, kad A. B. ir atitinkamai – O. S., buvo perduota būtent 35 000 Eur suma, patvirtina tarpusavyje sutampantys ir nuoseklūs nuteistųjų R. S. ir A. B. parodymai. Iš jų matyti, kad R. S. 35 000 Eur grynųjų pinigų sumą perdavė A. B. (anot pastarojo – užklijuotame) voke. Nuteistojo A. B. teigimu, jis voke buvusių pinigų neperskaičiavo, pasitikėjo R. S. žodžiais, kad jam buvo perduoti 35 000 Eur. Šią sumą A. B. perdavė O. S., kuri susitikimo metu voke buvusių pinigų taip pat neperskaičiavo. Tačiau A. B. kategoriškai patvirtino, kad nuteistoji neabejotinai žinojo, jog iš jo priima 35 000 Eur, kadangi būtent apie tokią sumą jie buvo kalbėjęsi anksčiau. Dar daugiau, nuteistieji A. B. ir R. S., duodami parodymus, taip pat tvirtino, kad grąžinant aptariamus pinigus R. S. dukra juos perskaičiavo. Taigi, darytina išvada, kad A. B. grąžinama (iš O. S. atgal paimta) pinigų suma atitiko R. S. perduotą pinigų sumą – 35 000 Eur. Teisėjų kolegija šiame kontekste neturi pagrindo abejoti nuteistųjų A. B. ir R. S. parodymais dėl pinigų (kyšio) sumos dydžio.

Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, paneigiant nuteistųjų R. S. ir O. S. poziciją dėl teisėto pinigų panaudojimo tikslo sustiprina ir tokios grynųjų pinigų sumos dydis. 35 000 Eur, kuriuos, nuteistųjų teigimu, siekta panaudoti paskutinėse V. N. baudžiamosios bylos stadijose (bylą nagrinėjant kasacine tvarka, taip pat svarstant klausimą dėl bylos atnaujinimo galimybės), atsižvelgus į inkriminuojamu laikotarpiu (2018 m.) rinkoje vyravusias kainas už baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas, buvo akivaizdžiai neproporcinga ir neįtikėtina.

Dėl prekybos poveikiu ir papirkimo organizuotoje grupėje, kyšininkavimo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nagrinėjamoje dalyje V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, O. S. ir E. G. – pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, K. G. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba poveikiu ir papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje, kyšininkavimu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus yra padavę nuteistojo V. M. gynėjas, nuteistieji K. G., E. G. ir O. S.. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė – juridinio asmens likvidavimas, šioje baudžiamojoje byloje apeliacinio skundo nepadavė. Apeliacinio skundo dėl šio juridinio asmens nepadavė ir jo atstovas, gynėjas ar prokuroras.

Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pranešimas apie 2025 m. birželio 7 d. įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nuspręsta pripažinti bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia, išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pastarasis veiksmas lėmė šio juridinio asmens pabaigą (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes toliau teisėjų kolegija šiame nuosprendyje pasisakys dėl skundžiamame nuosprendyje įrodytais pripažintų nuteistųjų V. M., K. G., E. G. ir O. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, atsakydama į šių asmenų (jų gynėjų) apeliacinių skundų argumentus.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas atsakovų V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytai civilinei bylai nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. spalio 16 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija, kurios nariais paskirti teisėjai K. G. (pirmininkas ir pranešėjas), D. G. ir E. T.. Taip pat nustatyta bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data – 2018 m. spalio 30 d., 9 val. Nurodytą dieną išnagrinėjus civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, tos pačios dienos nutartimi sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018 m. lapkričio 28 d., 15 val. (t. 36, b. l. 22–55).

Apklausiamas Kauno apygardos teisme nuteistasis V. M. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų prekiavus poveikiu nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 37, b. l. 71–73, 75–77, 78–81), kurių teisingumą nuteistasis patvirtino. Tai yra, nuteistasis V. M. patvirtino inkriminuojamu metu su nuteistąja O. S. bandęs kurti bendrą verslą, tačiau to padaryti nepavyko. Teigė su šia nuteistąja bendravęs tik siekdamas perduoti susikaupusią korespondenciją, susijusią su O. S. verslu (šią korespondenciją perduodavęs atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas), įskaitant ir 2018 m. spalio arba lapkričio mėn. Kitais klausimais (pavyzdžiui, dėl Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ar neteisėto poveikio šią bylą nagrinėjusiems teisėjams) su nuteistąja nebendravo, turtiniai-finansiniai santykiai jų nesiejo). Nuteistasis V. M. neigė nuteistosios O. S. darbo vietoje 2018 m. lapkričio 26 d. jai perdavęs 15 000 Eur. Paaiškino, kad liudytojas V. B., su kuriuo susipažino per nuteistąją O. S., atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiame procese, susijusiame su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visus teisminius procesus pralaimėjo. Dėl nurodytos civilinės bylos 2018 m. lapkričio mėn. kartu su sutuoktine V. M. buvo susitikę su buvusiu teisėju K. R. dėl teisinės konsultacijos. Pastarasis nurodė, kad reikia sulaukti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir tuomet apsispręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Nuteistoji O. S. dėl pareikštų kaltinimų prekiavus poveikiu ir papirkus valstybės tarnautoją – teisėją K. G., veikiant organizuotoje grupėje kartu su E. G. ir D. Z., kalta taip pat neprisipažino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, nuteistoji laikėsi pozicijos, kad apie nuteistojo V. M. civilinę bylą sužinojo iš liudytojo V. B., kuris buvo nurodęs, kad šioje byloje yra pateikti du (apeliaciniai) skundai, susiję su 800 000 Eur pinigų suma. Tuo metu su V. M. teigė rengusi bendrą projektą, susijusį su pastarajam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris buvo areštuotas nurodytoje byloje. Nuteistasis V. M. teiravosi (O. S.), kaip tokį areštą būtų galima panaikinti, pasakojo, kad dėl teismo sprendimo konsultavosi su daugeliu asmenų, įskaitant buvusį teisėją K. R.. Turto arešto panaikinimui reikėjo, kad V. M. pateiktų nekilnojamojo turto išrašus, o ji (O. S.) turėjo paruošti prašymus antstoliui pakeisti areštą piniginiu depozitu. Tad byloje figūruojanti 15 000 Eur suma buvo turto arešto mastas, o pinigai buvo skirti antstoliui. Apie pinigų perdavimą kitam asmeniui arba poveikio darymą teisėjams su V. M. nuteistoji O. S. teigė nekalbėjusi. Užfiksuotų pokalbių metu liudytoją D. Z. atkalbinėjo nuo susitikimo su K. G., tik palaikė pokalbį apie 10 procentų atlygį nurodytam teisėjui, neprašė „sorokovnikų“ (plačiau 553 pastraipoje) ir D. Z. kalbėjo tai, ką jis norėjo girdėti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti O. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad:

Kaip matyti iš anksčiau aptartų nuteistosios O. S. parodymų, jie baudžiamojo proceso eigoje esminėse aplinkybėse (įskaitant dėl kreipimosi į liudytoją D. Z. tikslo, pinigų paėmimo iš nuteistojo V. M. ir perdavimo D. Z. fakto, šių pinigų panaudojimo tikslo) nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji iš pradžių teigė, kad savo iniciatyva kreipėsi į liudytoją D. Z., kad pastarasis įvertintų Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos V. M. ir V. M. (bei UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) situaciją, teisines perspektyvas. Teigė apie neteisėtą poveikį šią bylą nagrinėjusiam teisėjui K. G. su nuteistuoju V. M., liudytojais V. M. ir D. Z. nekalbėjusi, pastarajam pinigų už suteiktas paslaugas nemokėjusi, pinigų iš V. M. ir V. M. taip pat negavusi. Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistoji jau pripažino žinojusi, kad liudytojas D. Z. bendravo su teisėju K. G. Pripažino, kad liudytojas iš jos paprašė 20 000 Eur, galiausiai susitariant dėl 10 000 Eur sumos, nors ir traktavo, kad šie pinigai, kuriuos (O. S.) gavo iš nuteistojo V. M., turėjo būti sumokėti už „teisingą“ sprendimą – teisėtą bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji O. S. savo poziciją kardinaliai pakeitė, teigdama, kad byloje figūruojanti 15 000 Eur pinigų suma buvo susijusi su Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo V. M. nekilnojamajam turtui taikomu areštu, siekiant, jog turto areštas būtų pakeistas nurodyto dydžio sumos piniginių lėšų areštu. Pastarosios O. S. pozicijos, kurios iš esmės laikomasi ir jos apeliaciniame skunde, (kaip bus aptarta vėliau nuosprendyje) nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai, įskaitant nuteistojo V. M. parodymus.

Siekiant patikrinti liudytojo D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų patikimumą ir nuoseklumą šioje baudžiamojoje byloje, svarbu atidžiai išanalizuoti jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, susijusius su inkriminuojama prekyba poveikiu ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo K. G. papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje kartu su nuteistaisiais O. S. ir E. G.:

Nuteistųjų K. G. ir E. G. apeliaciniuose skunduose, siekiant pagrįsti liudytojo D. Z. parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, iš atskirų šio asmens apklausų atrinkti trumpi fragmentai, kurie pateikti iškreipiant visą nagrinėjamų įvykių kontekstą. Visgi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi ne selektyvią, bet sisteminę liudytojo D. Z. parodymų analizę, daro išvadą, kad šio liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, duoti parodymai viso baudžiamojo proceso metu dėl esminių inkriminuojamų aplinkybių, susijusių su prekyba poveikiu ir teisėjo K. G. papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje kartu su O. S. ir E. G., buvo nuoseklūs. Tai yra, D. Z. nuosekliai patvirtino, kad nuteistoji O. S. kreipėsi į jį su prašymu pasikalbėti su atsakovų V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjusiu teisėju K. G. dėl galimybės priimti šiems asmenims palankų teismo sprendimą už didesnės nei 250 MGL vertės dydžio kyšį (įvardijamos „šimtatūkstantinės“, 10 proc. nuo ieškinio sumos kyšio sumos). Liudytojas D. Z. nuosekliai teigė pirmojo susitikimo su teisėju K. G. metu išdėstęs, kurios šalies (atsakovų V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu ir kokio teismo sprendimo (palankaus atsakovams, įskaitant bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) pageidautų, nurodęs, kad už tokius veiksmus bus atsilyginta (arba abstrakčiai nurodęs, kad teisėjui bus atsilyginta, arba konkrečiai įvardydamas 10 proc. nuo ieškinio sumos atlygio dydį). Kadangi nuteistasis K. G. tuo metu dar nebuvo susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, nurodė liudytojui tokius prašymus „turėsiantis omenyje“, „pasižiūrėsiantis“, ką būtų galima padaryti. Vėlesnio susitikimo su šiuo teisėju metu liudytojas sužinojo, kad civilinės bylos situacija yra kiek kitokia nei jam buvo pasakojusi O. S.. Tai yra, sužinojo, kad ieškinys yra pareikštas mažesnei sumai, nei teigė nuteistoji, taip pat, kad O. S. pageidaujamas sprendimas gali būti priimtas tik iš dalies, kadangi nuteistojo V. M. civilinei bylai yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti privalomo pobūdžio išaiškinimai (apie tai bus aptarta ir vėlesnėse šio nuosprendžio pastraipose). Susitikimo metu liudytojui D. Z. nuteistasis K. G. nurodė, kad teisėjų kolegija jau yra priėmusi sprendimą grąžinti bylą (tam tikroje dalyje) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi teisėjas K. G. liudytojui liepė pačiam spręsti, kokią pinigų sumą perduos už nurodyto teismo sprendimo priėmimą, D. Z. su nuteistąja O. S. patvirtino kalbėjęsis dėl 40 000–50 000 Eur kyšio sumų. Galiausiai, nuteistoji atvežė iš nuteistojo V. M. gautą 15 000 Eur grynųjų pinigų sumą. Iš šios sumos, kaip kyšis, 10 000 Eur turėjo atitekti teisėjui K. G., o 500 Eur – nuteistajam E. G. (pastarajam pinigus liudytojas patvirtino palikęs E. G. kabinete po kompiuterio klaviatūra), 1 000 Eur – O. S., o likę 3 500 Eur – liudytojui D. Z. Visgi liudytojas iš teisėjui K. G. skirtos 10 000 Eur sumos taip pat pasiliko 3 000 Eur. Anot nuoseklių liudytojo D. Z. parodymų, teisėjui K. G. 7 000 Eur kyšį perdavė Lietuvos apeliacinio teismo III aukšte, prie šio teisėjo darbo kabineto durų.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų pokalbių, įvykusių susitikimų ir telefoninės komunikacijos metu, turinio galima spręsti apie vėliau nuosprendyje nurodomą objektyviais bylos įrodymais užfiksuotą įvykių seką, sutampančią su nuosekliais liudytojo D. Z. anksčiau aptartais parodymais. Kaip užfiksuota 2018 m. spalio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 9, b. l. 10–17), 2018 m. spalio 17 d. susitikimo tarp liudytojo D. Z. (toliau – ir D. Z.) ir nuteistosios O. S. (toliau – ir O. S.), vykusio nuo 12.32 iki 12.46 val. liudytojo D. Z. advokato kontoroje, metu O. S. išdėstė jai žinomas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Tai yra, nurodė, kad teisėjas K. G. nagrinėja „(duomenys neskelbtini)“ ir jos draugo V. M. bylą (O. S. „Nu, (duomenys neskelbtini) ir mano draugelio byla. Karoče šitas (duomenys neskelbtini) turi babkių mama nygariui (rusų kalbos išsireiškimas). Aš visai už kitą, už V. tokį einu. Jisai sakė, ten byla, žinok, nu, vabšče, tu žinai, ką pasakė...“, D. Z. „Kada čia? Tai G. pranešėjas.“, O. S. „Dabar tik paskyrė.“, D. Z. „ Tai G. pranešėjas.“, O. S. „G..“). Nuteistoji teigia pažįstanti šį teisėją, tačiau jis anksčiau yra ją apgavęs. Aptaria, kad nėra svarbu, kiek pinigų prašo nuteistasis K. G., nurodo norinti, jog liudytojas D. Z. su pastaruoju pasikalbėtų (O. S. „Aš tai su K., jisai man vieną kartą prišiko, aš daugiau su juo neturiu reikalų. Pasakė, gerai, bliambački, ir padarė... <...> Vabšče vsio na abarot. (viską atvirkščiai – vertimas iš rusų kalbos)“ <...> D. Z. „Nu jis <necenzūrinis žodis> ima pinigus... <...> Lygioj vietoj už nieką.“, O. S. „Nu, tai klausyk, jeigu jisai padarys, man pliavat (nusispjaut – vertimas iš rusų kalbos), kiek jisai ima. Todėl, kad čia principo reikalas. O byla mes teisūs. Žinai, ką, ką, kur mes pralošėm? Pasakyt tau?“, D. Z. „Mh.“, O. S. „Estijoj ir Latvijoj jau ta pati rinka Lietuvos. Kaip tau? Čia ta pati rinka.“, D. Z. „Jei nori, aš galiu su juo pašnekėt.“, O. S. „Aš noriu. Va, taip noriu. <...>“). Liudytojas D. Z., be kita ko, pasiūlo, kad teisėjas K. G. pats pasakytų pageidaujamą sumą, tačiau nuteistoji O. S. paprieštarauja – nurodo, kad civilinės bylos ginčo dalykas yra 800 000 Eur, tad galima svarstyti apie 10 procentų dydžio užmokestį, kuris su jiems skirtu neteisėtu atlygiu (kaip įvardija – „interesu“) sudarytų iki 100 000 Eur (D. Z. „Jeigu klaus, kas čia, kur, kiek čia... Gal tegu pats pasako.“, O. S. „Aš tau pasakysiu iš karto. Aštuoni šimtai tūkstančių bylos suma.“, D. Z. „Mhm.“, O. S. „A... Dešimt procentų galima ramiai prašyt. Nu, bet su mūsų interesu... Nu, iki šimto (neaiškiai)...“, D. Z. „Gerai.“, O. S. „Nu, tai čia yra pinigai. Jest za čto barotsa (yra už ką kovoti – vertimas iš rusų kalbos). Aš netikiu, kad jam tiek davė.“, D. Z. „Dar kolkas... Supratau.“).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas analizuojamo susitikimo metu užfiksuotas aplinkybes traktavo, be kita ko, kaip įrodančias ir nuteistojo E. G. kaltę dėl jam pareiktų kaltinimų prekiavus poveikiu ir papirkus teisėją K. G., veikiant organizuotoje grupėje, kartu su O. S. ir D. Z.. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su nuteistojo E. G. apeliacinio skundo argumentu, jog peržiūrėjus aptariamo O. S. ir D. Z. 2018 m. spalio 17 d. susitikimo vaizdo įrašą matyti, kad šiai nuteistajai ir liudytojui bendraujant apie V. M. bylą, kambario durys buvo uždarytos. Taigi, visos praeitoje pastraipoje išanalizuotos aplinkybės buvo išsakytos pokalbyje dalyvaujant tik šiems dviem asmenims, nuteistojo E. G. kambaryje tuo metu nebuvo ir pokalbio jis negirdėjo. Kaip matyti tiek iš aptariamame 2018 m. spalio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotų aplinkybių, tiek iš nurodyto vaizdo įrašo, nuteistasis E. G. prie nuteistosios ir liudytojo prisijungė tik pokalbiui persikėlus į koridorių. Tačiau net ir tuomet nuteistasis E. G. ištaria tik keletą frazių (E. G. „(Neaiškiai) nereikės.“, D. Z. „Tvarkoj, tada be dešimt, be dešimt, be penkiolikos aš būsiu prie apygardos, vsio.“, <...> O. S. „Nu, tai ką, tai palauk, o be dešimt žinai, kur ten ta kavinė, kavinė šita buvo kaip ten ją.“, D. Z. „Katra?, <..> E. G. „(duomenys neskelbtini).“, O. S. „Taip, (duomenys neskelbtini).“ (t. 9, b. l. 10–17).

Byloje užfiksuoti 2018 m. spalio 18 d., nuo 9.37 iki 9.41 val., tarp liudytojo D. Z. ir nuteistojo E. G. įvykusio susitikimo liudytojo naudojamose darbo patalpose pokalbio fragmentai (t. 9, b. l. 18–20, taip pat kompaktiniame diske Nr. 22-14-72 esantis garso įrašas). Šiuo pokalbiu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, taip pat rėmėsi, kaip pagrindžiančiu aplinkybes, kad liudytojas D. Z. į E. G. kreipėsi, siekdamas sužinoti daugiau informacijos apie nuteistojo V. M. bylą prieš susitikimą su teisėju K. G., o E. G. pažadėjo šią informaciją sužinoti iš O. S.. Tačiau, kaip aptarta šiame nuosprendyje (128, 187–188 pastraipos) pasisakant dėl nuteistiesiems inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su civiline byla dėl objekto (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į užfiksuoto D. Z. bei E. G. pokalbio turinio fragmentiškumą, neįmanoma nustatyti, apie kokią bylą (bylas) šie asmenys tuo metu kalbėjosi. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio pokalbio, analizuodama nuteistiesiems O. S. ir E. G. pareikštus kaltinimus prekiavus poveikiu ir papirkus teisėją K. G., veikiant organizuotoje grupėje kartu su D. Z., plačiau neanalizuoja ir juo nesiremia. Dėl byloje užfiksuotų pokalbių fragmentiškumo, nuteistojo E. G. dalyvavimo šiuose pokalbiuose pobūdžio plačiau bus pasisakyta vėliau (vertinant nuteistajam E. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįstumą).

Nuteistoji O. S. liudytojui aiškina ir tai, kad reikia „prieiti“ prie vienos iš teisėjų kolegijos narių – teisėjos (E.) T., kuri galėtų padaryti įtaką teisėjui K. G. Tačiau liudytojas tokiam siūlymui paprieštarauja, nurodo, kad ryšių su teisėja E. T. ieškoti nereikia, kad pasikalbės su teisėju K. G. (O. S. „Klausyk, supranti, ten kame esmė. Esmė tame, kad ten T. reikia prieit. Jinai už kiaušinių G. paims, jis nieko nepadarys.“, D. Z. „/.../...“, O. S. „... T. žinau, sto procentov...“, D. Z. „... nereikia /to/ G... G. už Ts...“, O. S. „... kad su T. ir (duomenys neskelbtini)...“, D. Z. „... G. už kiaušų nereikia imt. (nusijuokia)“, O. S. „Nu, žiūrėk.“, D. Z. „Jis pats... /gal//.../...“, O. S. „Nu, žiūrėk.“, D. Z. „Nu, aš pašnekėsiu su juo.“). Taigi, priešingai nei traktuojama nuteistosios O. S. apeliaciniame skunde, liudytojas D. Z. paprieštaravo ne neteisėtam poveikiui nuteistajam K. G., bet užuominai apie neteisėtą poveikį kitai nuteistojo V. M. apeliacinį skundą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narei – teisėjai E. T. Aptariamo pokalbio eiga aiškiai patvirtina, kad nuteistųjų O. S., E. G. ir liudytojo D. Z. 2018 m. spalio 25 d. susitikimo metu buvo kalbama ne apie galimus netiesioginius spaudimo nuteistajam K. G., kaip teisėjui, būdus, bet buvo tartasi dėl konkrečių iš nuteistojo V. M. reikalaujamo ir nuteistajam K. G. perduotino kyšio sumų.

Aptariamo pokalbio metu pašnekovai toliau tariasi, kad laiko dar yra (V. B.), kad reikia kažką daryti (O. S.). Tačiau ką būtų galima padaryti tuo metu, kai bylą nagrinėjanti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija jau yra išėjusi į pasitarimų kambarį priimti galutinio sprendimo byloje, nei nuteistoji, nei liudytojas neįvardija. Liudytojas V. B. siūlo paskambinti aiškiai neįvardijamiems asmenims, kad pastarieji „nuspręstų“ (<...> V. B. „Tai va, ši-ši-šitai chebrutei tu paskambink ir pasakyk, reikia, reikia išgerti kavos, ir vsio, ir kaip jie nuspręs, taip nuspręs, ir irgi (neaiškiai).“, O. S. „Tak ty chočieš štoby ja sama? (Tai tu nori, kad aš pati – vertimas iš rusų kalbos)“, V. B. „Nu, nu.“, O. S. „Charašo (Gerai – vertimas iš rusų kalbos).“ V. B. „Nu zdelaj ty sama eta snim (Tai padaryk tai pati su juo – vertimas iš rusų kalbos).“). Nuteistoji O. S. išreiškia abejonę, ar „tikrai apsimoka“ kažką daryti, nurodo pagalvosianti (O. S. „Mhm. Aš dar galvoju, ar tikrai apsimoka, bet žinau, jeigu mes čia nieko nepadarysim, tai ten bus <necenzūrinis žodis> kaip su P..“, V. B. „Nu, jeigu šitą, jeigu tu jauti, kad, kad gali būti kitaip ar panašiai, tada ir iš viso neskambink. Nes, nes.“, O. S. „Tai vat aš dar, aš dar galvoju, žinok.“). Anot V. B., suinteresuoti asmenys („jie“) irgi bando klausimą kažkaip spręsti. Liudytojas taip pat patikslina bylos aplinkybes – kad civilinėje byloje iš atsakovų buvo reikalaujama 600 000 ar 800 000 Eur, tačiau pirmoji instancija priteisė tik 300 000 Eur.

2018 m. lapkričio 21 d., nuo 8.01 iki 8.07 val., nuteistoji O. S. susitiko su liudytoju D. Z. advokato naudojamose darbo patalpose (t. 10, b. l. 39–42, 43–48).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio 2018 m. lapkričio 21 d., nuo 8.01 iki 8.07 val., susitikimo metu nuteistoji O. S. su liudytoju D. Z. dar kartą aptarė konspiracinio pobūdžio bendravimo priemonių (programėlių slaptam susisiekimui) naudojimo būtinybę (toks bendravimo pobūdis buvo detaliai aptartas ir 2018 m. rugsėjo 10 d. advokato D. Z. darbo patalpose vykusio šio liudytojo susitikimo su nuteistaisiais O. S. ir E. S. metu). Nuteistoji O. S. pokalbio metu nurodo besinaudojanti, kaip pati įvardija – „Waitčatu“ (kaip galima spręsti iš viso pokalbio turinio – bendravimo programėlė „WeChat“), „Viber“, „Whatsapp“, „Signal“, „Telegram“ programėlėmis. Liudytojas D. Z. atsako, kad pastaroji jam apie su nuteistojo V. M. byla susijusius klausimus rašytų, naudodamasi „Secret chat“ funkcija (D. Z. „<...> Tu man per šitą, Secret čatą parašyk. <...> Nepralaužė dar jų.“, „Secret čatas, Secret, slaptas.“). Moko, kad pasinaudojus šia funkcija galima nustatyti automatinį laikmatį, kuriam suėjus po žinutės perskaitymo, pastaroji išsitrina (D. Z. „Nusistatai, va, čia yra laikrodis, nusistatai per kiek laiko žinutę ištrina.“, „Kai aš pasižiūrėsiu jis man išnyks, pat tave trys minutės, virš minutės.“), nurodo, kad šia funkcija naudojantis siuntė jai pranešimus, bet nuteistoji neatsakė. O. S. ir liudytojas D. Z. pokalbio metu aptaria, kad tam tikrų programėlių teisėsaugos institucijos dar „nepralaužia“ (t. y. negali vykdyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, atkurti tokių susirašinėjimų) arba tai labai brangiai kainuoja (D. Z. „Jų, jas įmanoma atidaryt. Paskui yra čia dar dvi...“ O. S. „Bet jeigu išsitrina, tai neįmanoma. Aš tai Whatsappą naudoju. (Neaiškiai).“, D. Z. „Yra įmanoma nustatyt, bet (necenzūrinis žodis) yra brangu ir labai sudėtinga.“, O. S. „Tai neapsimoka (neaiškiai.).“, D. Z. „Bet nieks nedaro šito. Mentai nedaro. Yra...“). Atsižvelgdami į tai, liudytojas D. Z. ir nuteistoji O. S. aptariamą bendravimo būdą traktuoja, kaip palankų kalbėti apie viską, įskaitant ir apie neteisėtus veiksmus (O. S. „Tai čia galima viską rašyt, nu.“). Apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. lapkričio 12 d. vykusiame teismo posėdyje liudytojas D. Z. patvirtino, jog jo konspiracinis bendravimas su nuteistaisiais O. S. ir E. G. pasireikšdavo tiek tiesiogiai bendraujant (advokato kontoroje, kuomet telefonai yra paliekami kitame kabinete, arba telefonus paliekant advokato kontoroje ir išeinant kalbėtis į lauką), tiek šifruotais telefoniniais skambučiais per „Viber Secret Chat“, „Viber“, „Signal“, „Telegram“ ar kitas programėles.

Netrukus po aptarto susitikimo su D. Z., 2018 m. lapkričio 21 d., 8.26 val. nuteistoji O. S. paskambino (pokalbio ID: 3159; t. 9, b. l. 55–58) V. M. (toliau – ir V. M.), nurodydama, kad jiems būtinai reikia susitikti. Pastarasis patvirtina žinantis susitikimo tikslą, kurį pašnekovai vengia konkrečiai įvardyti (O. S. „Gal šiandien būsi (duomenys neskelbtini)?“, V. M. „E, jeigu reikia, būsiu, bet, iš principo.“, O. S. „Bet reikia net labai.“, V. M. „Labai reikia. Gerai, kelintą ir kur būti?“, O. S. „Bet pats žinai, kodėl.“, V. M. „Jo, jo, jo. Kelinta ir kur būti?“ <...>). Toks konspiracinis bendravimas, kurio metu nuteistieji telefonu vengia įvardyti susitikimo tikslą, kaip jau ne kartą šiame nuosprendyje konstatuota, nėra būdingas teisėtam asmenų bendravimui. Priešingai, tai būdinga konspiraciniams asmenų susitarimams. Paskambinęs O. S. maždaug po pusantros valandos (pokalbio ID: 3180; t. 9, b. l. 57–58) V. M. nurodė būsiąs jos biure už 10-15 min.

Nors D. Z. išreiškia nepasitenkinimą, kad aptariamų bylos detalių nežinojo (D. Z. „Aš nežinau bylos, kitą kartą aš neisiu nežinodamas bylos <necenzūrinis žodis> supranti, vat, yra.“), visgi toliau nurodo sužinojęs, kad teisėjas K. G. sutinka panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat nurodo, jog teisėjas jam pasakė, kad patys spręstų dėl atlygio dydžio. Asmenys kalbasi, jog atsižvelgus į tai, kad anksčiau buvo minėtas 10 proc. dydžio atlygis teisėjui, o byloje figūruoja 300 000 Eur dydžio ginčo suma, būtų galima iš užsakovų prašyti 40 000 Eur (kaip įvardija nuteistoji – „sarakovniko”) už pageidaujamo teismo sprendimo priėmimą (D. Z. „Sakė... <...> Galim panaikint <necenzūrinis žodis>. <...> Ir grąžinti atgal.“, O. S. „Labai gerai.“, D. Z. „Gerai? Paklausiau kiek, sako, patys nuspręskit.“, O. S. „<necenzūrinis žodis>. Tai jeigu grąžintų atgal, tai supranti, čia tokia <necenzūrinis žodis>.“, D. Z. „Nu, o aš tau sakau.“, O. S. „Aš manau taip, jeigu ten tu sakei, vis tiek dešimt procentų, ten trys šimtai buvo parašyta, a ne. Tai aš manau, galima paimti kokį sarakovniką, panaikins, atgal grąžins. Nu, jų jeigu grąžins atgal, tai....“). Liudytojas D. Z. pokalbio eigoje pažada „tvarkyti“ šį klausimą, o nuteistoji, persigalvojusi dėl prašomos sumos, nurodo tos pačios dienos vakare pasakysianti užsakovui, kad jis duotų 50 000 Eur, teigdama, kad vėliau bus nuspręsta, kaip šiuos pinigus paskirstyti (D. Z. „Tai kai sutvarkysiu...“, O. S. „Klausyk, šiandien aš vakare tada jam, aš jam žinai, kaip pasakysiu, gal aš pasakysiu penkiasdešimt, <necenzūrinis žodis>.“, D. Z. „Tai tu tvarkykis kaip nori, žodžiu.“, O. S. „O po to jam nuspręsim.“).

Taigi, priešingai nei traktuoja nuteistoji O. S. savo apeliaciniame skunde, iš aptariamo pokalbio turinio aiškiai matyti, kad liudytojas D. Z. šiai nuteistajai ne tik perpasakojo tai, kokį sprendimą byloje nurodė priimsiantis teisėjas K. G. Liudytojas D. Z. aiškiai nurodė, jog dėl duodamo kyšio dydžio teisėjas nurodė nuspręsti jiems patiems, be to, šio pokalbio, kaip ir ankstesnių, metu nuteistoji O. S. su D. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai aptarinėjo iš nuteistojo V. M. reikalaujamų pinigų sumą, kurios dalis turėjo būti perduota teisėjui K. G..

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos (t. 36, b. l. 1–21, 22–55), Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju buvo nuteistasis K. G., inkriminuojamu metu nebuvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir šis teismas nebuvo bylos grąžinęs nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Visgi, šiame kontekste yra svarbūs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos K. G., D. G. ir E. G. 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiami (įskaitant nurodytos nutarties 53–62 pastraipose pateiktus) motyvai. Iš jų, be kita ko, matyti, kad nuteistojo V. M. ir liudytojos V. M. atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo priėmęs 2017 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusioje su darbo teisiniais santykiais (kaip D. Z. ir buvo nurodžiusi nuteistoji). Šioje kasacinio teismo nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjanti teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 182 straipsnio 2 dalimi, privalėjo vadovautis. Pavyzdžiui, privalėjo vadovautis faktu, kad aptariamoje kasacinio teismo nutartyje buvo pripažinta, jog atsakovai (nuteistasis) V. M., (liudytoja) V. M. ir (nuteistoji) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko neteisėtus veiksmus, juos padarė tyčia. Taip pat iš nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje pateiktų motyvų matyti, kad kasacinio teismo išvados lėmė konstatavimą, jog dėl atsakovų V. M. ir V. M. neteisėtų veiksmų ieškovei kilo žala, kuri priežastiniu ryšiu buvo susijusi su šiais neteisėtais veiksmais. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad susijusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos tam tikros atsakovų V. M. ir V. M. civilinės atsakomybės sąlygos, laikytos prejudiciniais faktais teisėjo K. G. nagrinėtoje civilinėje byloje.

Ankstesnėje pastraipoje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad (kaip nuosekliai nurodė liudytojas D. Z.) 2018 m. lapkričio 21 d., nuo 14.04 iki 14.09 val. vykusio susitikimo metu nuteistoji O. S. su liudytoju D. Z. kalbėjosi apie Lietuvos apeliaciniame teisme teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo K. G. nagrinėtą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovais buvo V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio turinys patvirtina liudytojo D. Z. nuoseklius parodymus, kad jis aptariamą informaciją gavo būtent iš nuteistojo K. G., kaip civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo. Liudytojas D. Z. jokių teisėtų teisinių paslaugų šios bylos atsakovams neteikė, tad atitinkamai iš kitų šaltinių tokios informacijos sužinoti negalėjo. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas D. Z. nuteistajai O. S. perdavė melagingą informaciją apie ją dominančią teisėjo K. G. tuo metu nagrinėtą nuteistojo V. M. civilinę bylą, paneigtas baudžiamojoje byloje ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

2018 m. lapkričio 21 d., nuo 18.22 val. vykusio telefoninio skambučio (pokalbio ID: 3228; t. 9, b. l. 59–60) metu V. M. informavo O. S., kad konkrečiai neįvardijamas asmuo jį pakonsultavo, jog už tokį teismo sprendimo rezultatą, sutartos pinigų sumos mokėti neverta. Taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovams neigiamą sprendimą, geriau būtų reikalus spręsti kasacinės instancijos teisme. Nuteistoji O. S. į tokią informaciją reaguoja neutraliai (<...> V. M. „Na, žodžiu, jis ten, situacija, pasakė, kad tikrai klausimas sprendžiamas, viskas gerai, bet, e, šitas, tokie sprendimai, va tokia, toks kiekis, tas sako, net jei rezultatas bus blogas, geriau tokį priimti kitoje instancijoje.“, O. S. „Nu, aišku, tuomet mes atsisakome.“). Toliau O. S. teiraujasi, ką neįvardijamas asmuo siūlo daryti, ar jis žino būsimą teismo sprendimą, tačiau pašnekovai sutinka, kad geriau šio klausimo telefonu neaptarinėti ir susitaria susitikti ateinančią dieną (<...> O. S. „O ką jis apskritai siūlo? O jis žino, kas bus, ką jam sako? Nes, klausyk, šitą patį, matai, tai ne telefonu kalbėti.“, V. M. „Ne, nu, ne telefonu, tai aišku.“, <...> O. S. „<...> jei nori, rytoj prilėk, aš tau papasakosiu.“, V. M. „Kur prilėkti? Pas jus?“, O. S. „A? Jo.“, V. M. „Pas jus?“, O. S. „Prilėk rytoj. Aha.“, V. M. „A, gerai.“ <...>). 2018 m. lapkričio 22 d., 9.47 val. užfiksuota, kad nuteistasis V. M., bandydamas susisiekti su liudytoju V. B. telefonu (pokalbio ID: 63; t. 9, b. l. 62–63), fone kalbėjosi su nuteistąja O. S. Taigi, darytina išvada, kad asmenys, kaip ir buvo taręsi ankstesnės dienos metu, susitiko analizuojamu klausimu pasikalbėti.

Po susitikimo su nuteistąja, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., nuo 12.02 val. (pokalbio ID: 127; t. 9, b. l. 62, 64), V. M. kalbėjosi su savo sutuoktine V. M. Šio pokalbio metu nuteistasis, be kita ko, nurodė susitikęs su O. S., kuri pastarąjį spaudė priimti sprendimą dėl poveikio bylą nagrinėjančiam teisėjui K. G. Nuteistasis teigia atsakęs, kad galėtų pinigus sumokėti po palankaus teismo sprendimo priėmimo, tačiau O. S. nurodžiusi, kad pinigai turi būti sumokami prieš tai (V. M. „Nu, karoče, zaika, taip išėjo, kad sustikom, suvažiavom, aš mašina pastačiau i ji pastatė mašiną. Sustikom ant šaligatvio. Pakalbėjom, taip spaudžia, taip spaudžia. Tu pasakyk man – ar sutinki, ar nesutinki, man reikia atsakyt, aš šiandien vat dar ryte buvau sustikus, i vakar kalbėjau, i šiandien vat sustikus. Tai man jie saka, jeigu daleiskim taip ne, ne, nemaža kaip sakasi dalis, ir tai, galima tai, tą (neaiškiai) padaryt ir taip toliau, ir taip toliau...“, „Tai aš sakau – tai vis vien mum sako, kad daleiskim, jeigu reikia atiduot šitą dalį, tai kiek po to da jau bus viskas įvykdyta.“, „Oi ne, taip nieks nedara, reikia prieš“, „Tai ką, ką jai.“). Nuteistasis savo sutuoktinei išreiškia apmaudą, kad vieną kartą juos taip jau yra apgavę – pinigai buvo duoti prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą, tačiau pastarieji taip ir nebuvo atlikti (V. M. „Aha, tai sakau – taigi pavyzdį jau turim. Praeitą kartą davėm prieš, i buvo garantuota, i kas gavosi?“, „Nu tai ten nesiskaito, ten taip mus apgavo juodai, tai taip-taip-taip.“, „Nu karoče spau.“). Be to, nuteistasis V. M. abejoja ar verta mokėti tokią didelę pinigų sumą už, kaip pats įvardija – tarpinę paslaugą (V. M. „Aha, nu tai sakau – žinot, nieko negaliu pasakyt jums pasakyt, dėl to, kad už tarpinę paslaugą atiduot tiek, tai kad čia nu labai. Absurdas, dėl to, kad čia bus jų bus po to apskųsta viskas. Tai po to jinai vėl – atsidėsim prie tos pačios temos. A jie saka – a žinot, kad vat daleiskim, jeigu dabar jūs pralaimėsit, vat dabar jei pralaimėsim, tai po to kita instancija gali i nepriimt pareiškimo, i taip toliau. Sakau – nu žiūrint kaip argumentuot, jeigu argumentuosit kaip – prašom perskaityt, peržiūrėt. <...>“).

Netrukus (2018 m. lapkričio 22 d.) nuo 12.05 val. iki 12.07 val. vykusio pokalbio (ID: 131; t. 9, b. l. 65) nuteistasis V. M. savo sutuoktinei nurodo, kad nuteistoji O. S. jam siūlė ir kitą variantą – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paprašydama nurodyti, kokią pinigų sumą (V. M.) būtų pasiryžęs už tokį sprendimą sumokėti. Nuteistasis teigia O. S. nurodęs, kad kitą dieną susitiks ir pasikonsultuos su savo draugu ir tuomet praneš apie savo sprendimą. Šio pokalbio metu liudytoja V. M. sutinka su nuteistuoju V. M., kad nėra užtikrinta ar už tarpinį teismo sprendimą mokėti apsimoka („Nu. Ne, V., per tarpinius mokėt, paskui dar antrąkart už tą patį mokėt tiek pat, nu. Ką aš žinau.“).

2018 m. lapkričio 26 d., 8.57 val. įvykusio nuteistųjų O. S. ir V. M. susitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu (t. 10, b. l. 67–78) O. S. pasiteiravo, ką V. M. nusprendė. Pastarajam paklausus, ar pasiūlymas dar galioja, nuteistoji atsako teigiamai (<...> O. S. „Na kaip? Ką gero nusprendėte?“, V. M. „Na, ką gero nusprendėme. Ar pasiūlymas dar galioja?“, O. S. „Taip. Galioja, juk žadėjau tada. <...>“). Nuteistasis V. M. nurodo, per tą laiką konsultavęsis su „V.“ ir „K.“, pastarojo teiravęsis, ar verta nuteistąja ir su ja susijusiais asmenimis pasitikėti (<...> V. M. „Pats jis niekur nebuvo. Jis kažko prašė. Ten (neaiškiai) ar man jumis pasikliauti, ar ne.“, O. S. „Mhm.“, V. M. „Bet aš norėjau, kad jis man pasakytų kainą.“). Nuteistoji O. S. atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas byloje bus skelbiamas už dviejų dienų – 2018 m. lapkričio 28 d., tad būtina veikti nedelsiant. Nuteistasis V. M. su tokia mintimi sutinka, klausia, kaip tai būtų galima įgyvendinti (<...> O. S. „Bus dvidešimt aštuntą.“, „<necenzūrinis žodis>, kodėl, aš ir sakiau, kad jau viskas, šikna.“, „Reikia priimti sprendimus.“, V. M. „Tai mes vienareikšmiškai priimsime sprendimą, nes reikia imtis to reikalo, Tik kaip tai įgyvendinti? Kaip?“). Nuteistoji, kaip ir anksčiau, informuoja, kad egzistuoja galimybė, jog skundžiamas sprendimas būtų sukritikuotas ir panaikintas, o byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (O. S. „Dabar aš mąstau. Dabar mąstau, žinai, jie pasakė dar tokį variantą, jei mes norime, kad būtų sprendimas, jie sako, gali parašyti, kad viskas ne taip <..> tai sprendimas šimtas procentų (neaiškiai) išvada“, V. M. „Mhm.“, O. S. „Ir gali grąžinti sprendimą atgal (neaiškiai)“). Šio pokalbio metu nuteistoji O. S. aktyviai įtikinėja nuteistąjį V. M. apsispręsti ir sumokėti pinigus („Nagi, priimk sprendimus“, „Sakau rimtai (neaiškiai), mums sprendimas praėjo kaip sviestu patepta“).

Reikalavimu duoti kyšį teismų praktikoje paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pavyzdžiui, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiogiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-211-489/2016, 2K-91-976/2017). Atsižvelgus į anksčiau aptartą tarp nuteistųjų O. S. ir V. M., taip pat tarp nuteistojo V. M. ir jo sutuoktinės V. M. užfiksuotų pokalbių turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistosios O. S. atlikti veiksmai (O. S. pati kreipėsi į V. M., inicijuodama kyšio prekybos poveikiu galimybę, aktyviai įtikinėjo, ragino nuteistąjį apsispręsti dėl tokių veiksmų (ne)atlikimo) atitinka ne tik teismų praktikoje pateikiamo reikalavimo duoti kyšį apibrėžimą, bet ir lingvistinį reikalavimo duoti kyšį aiškinimą: „reikalauti“ – atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti (http://www.lkz.lt/?zodis=reikalauti&id=23034710000). Šiame kontekste pažymėtina, kad ir nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas buvęs nuteistosios O. S. reikalavimas duoti kyšį, tik tokie veiksmai skunde įvardijami kaip turto prievartavimas. Apelianto teigimu, nuteistosios panaudotas spaudimas ir psichologinė prievarta palaužė jo ginamojo apsisprendimo laisvę ir turėjo tiesioginę įtaką (V. M.) apsisprendimui perduoti 15 000 Eur.

Galiausiai 2018 m. lapkričio 26 d., 8.57 val. susitikimo metu O. S. ir V. M. susitarė, kad 15 000 Eur nuteistasis perduos O. S. tą pačią arba kitą (2018 m. lapkričio 27 d.) dieną. Nuteistoji O. S. išreiškia susirūpinimą, kad pinigus reikia perduoti kuo greičiau, kad teisėjas nepersigalvotų (V. M. „Viskas aišku, tai kada dabar atvežti“, O. S. „Jei byla dvidešimt aštuntą, man būti gerai (neaiškiai) šiandien dvidešimt šešta“, V. M. „Tai aš galiu ir šiandien dar atvežti. Oi, šiandien“, O. S. „Atvežk rytoj. Kiek nepervesk“, V. M. „Na reikia iš įmonės ant savęs, po to paimti. <...>“, V. M. „(neaiškiai) paimsiu po pusę, iš ten septynis ir aštuonis.“, O. S. „Aš ir sakau, geriau šiandien (neaiškiai) kad paduočiau, ir viskas (neaiškiai) kad nepersigalvotų, ar kaip, bet aš manau, kad jie paims, nes, bet (neaiškiai) viską papasakojo jau.“, V. M. „O., šiandien nepavyks todėl, kad...“, O. S. „Na tada rytoj. Tuomet aš neįkyrėsiu.“, V. M. „A, gerai, važiuoju spręsti klausimo, galbūt netgi šiandien pavyks. Tuoj susisieksiu su sūnumi.“, O. S. „Tu žinai, ramiau, atiduok man jau šiandien, nes mes šiandien žinojome tikrai, kad būtų rezultatas.“, V. M.: „Supratau.“).

Atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus 2018 m. lapkričio 26 d., 13.41 val. (t. 10, b. l. 79–80) užfiksuotas D. Z. susitikimas su nuteistuoju K. G. (toliau – ir K. G.) (duomenys neskelbtini) teismo I aukšto koridoriuje. Nuteistasis K. G. nurodo laukęs liudytojo (taigi, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai paneigta šio nuteistojo pozicija, kad jo susitikimai su D. Z. buvo atsitiktiniai), o pastarasis pasiteirauja, ar jie kitą dieną (2018 m. lapkričio 27 d.) susitiks. K. G. nurodo tą dieną būsiąs neužimtas nuo 15 val. (D. Z. „Laba diena.“, K. G. „Tai taip ir laukiau kažkaip.“, D. Z. „Ar rytoj pamatysim?“, K. G. „Ką?“, D. Z. „Tai rytoj pamatysim?“, K. G. „Pamaty... Ch...“, D. Z. „Jo. Pats neposėdžiauji rytoj, būsi po pietų?“, K. G. „Nu žinok ir nelabai.“, D. Z. „Po pietų nebūsi?“, K. G. „Ne nu prieš... Į vakarą būsiu.“, D. Z. „Gal trečiadienį tada ryte?“, K. G. „Kaip?“, D. Z. „Ar galėčiau pirmai?“, K. G. „Ai palauk rytoj?“, D. Z. „Jo.“, K. G. „Ai rytoj... Po pietų, po trečios valandos tiktai.“, D. Z. „Po tryliktos valandos...“, K. G. „Ne, ne, po trečios.“, D. Z. „Po trečios, gerai. Malonu.“). Šiame kontekste sutiktina su nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentu, jog šio susitikimo metu asmenys tiesiogiai neteisėtomis temomis nesikalbėjo, tačiau aplinkybę, kad vėliau susitarė susitikti būtent neteisėtu tikslu, patvirtina vėliau nuosprendyje aptariami byloje ištirti įrodymai.

Nuteistajam V. M. inkriminuoto tarpininko papirkimo esmė yra asmens, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Tuo tarpu kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva, kad būtų duodamas kyšis, kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-211-489/2016, 2K-91-976/2017). Teisėjų kolegija šios suformuotos teismų praktikos kontekste pažymi, kad, priešingai nei yra traktuojama nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde, kaltininko reikalavimas duoti kyšį (įskaitant O. S. inkriminuotą tarpininko kyšininkavimą, įtvirtintą BK 226 straipsnio 4 dalyje) nepanaikina kitam kaltininkui kylančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą (įskaitant atsakomybės už V. M. inkriminuotą tarpininko papirkimą, įtvirtintą BK 226 straipsnio 3 dalyje).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nekelia abejonės, kad nepaisant aktyvių nuteistosios atliktų inkriminuojamo dydžio kyšio reikalavimų veiksmų, nuteistasis V. M. pats aktyviai įsitraukdavo į pokalbius su O. S. dėl prekybos poveikiu, siekiant paveikti civilinę bylą nagrinėjantį teisėją K. G. Nors iš byloje užfiksuotų nuteistųjų V. M. ir O. S. pokalbių matyti, kad V. M. iš pradžių nebuvo užtikrintas dėl prekybos poveikiu darymo ir perduotinos kyšio sumos už, kaip pats įvardijo – „tarpinį sprendimą“, konsultavosi su kitais asmenimis (įskaitant liudytojus K. R., V. B.) dėl civilinės bylos išnagrinėjimo perspektyvų, visgi sutiko su O. S. neteisėtu reikalavimu, pažadėdamas ir susitardamas, o vėliau – ir perduodamas didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. Aplinkybę, kad nuteistojo V. M. apsisprendimo valia nebuvo palaužta patvirtina ir 2018 m. lapkričio 26 d., 8.57 val. susitikimo metu užfiksuotos aplinkybės (t. 10, b. l. 67–78), iš kurių matyti, kad nuteistajai paklausus, ką V. M. nusprendė, pastarasis pasiteirauja ar pasiūlymas paveikti teisėją K. G. dar galioja, taip pat savo iniciatyva teiraujasi, kada reikės atvežti tam skirtus pinigus. Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 26 d., nuo 17.14 iki 17.25 val. vykusio susitikimo metu V. M. netgi nurodė O. S. suprantantis, kad pastaroji jį skubino priimti sprendimą, atsižvelgus į trumpą laikotarpį, tuo metu likusį iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (t. y. 2018 m. lapkričio 28 d.).

Nuteistasis V. M. nurodyto susitikimo metu teiravosi nuteistosios O. S., kur pastaroji panaudojo anksčiau jo duotus 5 000 Eur (nesusijusius su nuteistiesiems pareikštais kaltinimais), o pastaroji pateikė keletą variantų, kaip panaudojo šiuos pinigus (kasacinio skundo priėmimui, apeliacinio skundo priėmimui). Ši aplinkybė, anot V. M. gynėjo, patvirtina, jog nuteistoji O. S. jau anksčiau iš jo ginamojo reikalavo pinigų ir buvo V. M. apgavusi dėl pinigų panaudojimo tikslo. Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-128-699/2017, 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 26 d., nuo 17.14 val. vykusio susitikimo aplinkybių (t. 10, b. l. 81–88), V. M. nuteistajai O. S. 15 000 Eur perdavė du kartus perklausęs kokį sprendimą (ar palankų nuteistajam) Lietuvos apeliacinis teismas priims civilinėje byloje. Taigi, nuteistasis nebuvo indiferentiškas pinigų panaudojimo tikslui, kaip teigiama jo gynėjo apeliaciniame skunde, o O. S. reiškiamą pažadą ir susitarimą paveikti valstybės tarnautoją – teisėją K. G., už pinigus traktavo rimtai (ne kaip nuteistosios tuščiažodžiavimą). Nuteistasis V. M., atlikdamas šiuos veiksmus, tikėjosi, kad O. S., pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, kaip tarpininkė, (pati arba per kitus asmenis) paveiks jo bylą nagrinėjantį teisėją. Juolab, kad antrą kartą perduoti nemenką pinigų sumą, manant, jog O. S. jį (V. M.) anksčiau jau yra apgavusi ir pinigus pasisavins pati (kaip teigiama V. M. gynėjo apeliaciniame skunde) būtų visiškai nelogiška.

Nuteistasis V. M. ne tik suprato, kokiu tikslu perduoda O. S. pinigus, bet ir tokio tikslo aktyviai siekė, taigi – veikė tiesiogine tyčia. Juolab, kad, kaip bus aptariama vėliau nuosprendyje, šiuos V. M. perduotus pinigus, kaip ir žadėjusi, nuteistoji O. S., veikdama su D. Z., vėliau panaudojo papirkdami teisėją K. G. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su V. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jo ginamajam prekyba poveikiu apskritai nebuvo aktuali, kadangi jis buvo užtikrintas, jog teisėjas K. G. ir be neteisėto poveikio priims palankų teismo sprendimą. Šiuo atveju teisinės reikšmės nuteistojo V. M. veiksmų kvalifikavimui neturi tai, kad jis teigia inkriminuojamus veiksmus atlikęs, siekdamas nesupykdyti O. S., su kuria planavo ateityje kurti bendrą verslą. Juolab, kad toks teiginys tik patvirtina, jog šis nuteistasis laisvą apsisprendimą veikti neteisėtai priėmė apmąstęs ir įvertinęs savo santykius su nuteistąja O. S. ir siekdamas papildomos naudos ateityje sau (kuriant verslą su pastarąja), o ne rodo jo valios palaužimą.

Atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 27 d., 14.18 val. nuteistoji O. S. susitiko su liudytoju D. Z. jo darbo patalpose. Iš susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinio (t. 10, b. l. 89–92, 94–104, kompaktinis diskas Nr. 22-14-134) matyti, kad:

šiems asmenims įėjus į poilsio kambarį D. Z. uždarė duris. Tuo metu nuteistoji, pradėjusi kalbėti tyliau nei prieš tai, pasiteiravo liudytojo apie kitą dieną Lietuvos apeliaciniame teisme vyksiantį sprendimo paskelbimą, o D. Z. nurodė tą dieną trečią valandą susitiksiantis su konkrečiai neįvardijamu asmeniu (O. S. „Klausyk, rytoj paskel... Nu dvidešimt aštuntą, rytoj.“, D. Z. „Jo. <...> Aš trečią valandą su juo susitinku.“). Kaip minėta anksčiau, šią dieną (2018 m. lapkričio 27 d.) ir valandą (15 val.) liudytojas D. Z. buvo susitaręs susitikti būtent su nuteistuoju K. G.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyto nuteistosios O. S. ir liudytojo pokalbio metu net D. Z. uždarius kambario duris ir asmenų pokalbiui vykstant nedalyvaujant pašaliniams asmenims, O. S. apie planuojamą teismo sprendimo paskelbimą V. M. civilinėje byloje teiraujasi pritildžiusi balsą. Tai būtų visiškai nesuprantama ir nebūdinga tuo atveju, jeigu nuteistoji su D. Z. būtų bendravusi teisėtu tikslu.

Vėliau pokalbio metu O. S. aiškina, kad jai buvo atvežta 15 000 Eur suma už bylos grąžinimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, svarsto, ar teisėjui užteks perduoti 10 000 Eur (O. S. „Žiūrėk, tai jam gal dešimt užteks? Atvežė penkiolika. Aš manau, už grą... Gražins, tikrai?“, D. Z. „Nu, taip, nu.“, O. S. „Atgal, ane?“, D. Z. „Nu.“, O. S. „Penkiolika čia. Suskaičiuok.“). Tuo metu O. S. ištraukia iš su savimi turėto voko 100 Eur vertės kupiūras ir paduoda D. Z.. Liudytojas, jau kalbėdamas pašnibždomis, teigia, kad teisėjui buvo nurodyta 10 000–15 000 Eur suma, o O. S. papildo, kad visgi 10 000 Eur užteks (D. Z. „Aš jam sakiau, kad bus apie dešimt, penkiolika.“, O. S. „Nu, tai dešimt, gerai. Žinok, man atrodo, gerai už grąžinimą. Tą, kad vis tiek tenais grįš pas juos. Todėl kad... Daugiau šitą, galvoju... Aš manau, kad dešimt, per akis bus.“). Pastaroji aplinkybė, kuomet apie pinigus yra kalbama pašnibždomis, nepaisant to, kad pokalbyje dalyvauja tik nuteistoji ir liudytojas, taip pat nepaisant to, kad kambario durys uždarytos, vėlgi rodo, kad asmenys laikosi atsargumo, kalbėdami jiems inkriminuotomis temomis. Liudytojui D. Z. pasiteiravus, ar likusią 5 000 Eur sumą dalinsis per pusę, nuteistoji nurodo, kad jam atiteks didesnė dalis (D. Z. „O penkis per pusę?“, O. S. „Ne. Tau daugiau. Kodėl per pusę, tau daugiau. Kol per pusę?“). Vėliau patikslina, kad iš šios sumos 500 Eur turėtų atitekti E. G., 1 000 Eur – jai pačiai (O. S.), o likusi pinigų dalis (3 500 Eur) – D. Z. (O. S. „O E., tai reikia irgi duot... <...> Tai aš galvoju, gal paimam, penki šimtai duodam E.. <...> Štuką man ir viskas. <...> O tau visi kiti.“, D. Z. „Okei.“, O. S. „Gerai?“, D. Z. „Gerai. Aišku. Man, tai gerai.“). Iš padaryto pokalbio vaizdo įrašo matyti, kaip šio susitikimo metu nuteistoji su liudytoju D. Z. skaičiuoja grynuosius pinigus – be kita ko, D. Z. atskaičiavo 10 000 Eur ir juos sudėjo į vieną vietą, o O. S. suskaičiavo ir atskirai padėjo 500 Eur ir 1 000 Eur grynųjų pinigų sumas (pastarąją sumą pasilikdama sau). Nuteistajai pasiteiravus, ar liudytojas perduos E. G. pinigus, D. Z. atsakė teigiamai (O. S. „Tai duosi E.?“, D. Z. „Paduosiu. Jam pasakysiu, kad šitą, pas jį tam... aš įdėsiu į stalčių.“).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą 2021 m. spalio 7 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pateiktą informaciją, šio protokolo priede – CD diske Nr. 18-14-6, esančius vaizdo įrašus Nr. 7–10, taip pat įvertinusi nuteistojo H. J. ir išteisintojo V. K. paaiškinimus, prieštaravimų tarp šių įrodymų ir liudytojo D. Z. parodymų nenustatė. Kaip matyti, iš peržiūrėtų vaizdo įrašų, liudytojo D. Z. judėjimas (duomenys neskelbtini) teismo pastato I aukšte 2021 m. spalio 7 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole buvo aprašomas iš vaizdo stebėjimo kamerų padarytų vaizdo įrašų stebėtojo (šį protokolą surašiusio liudytojo J. K.) perspektyvos, o ne iš liudytojo D. Z. perspektyvos. Pastaroji aplinkybė paaiškina tai, kad vaizdo įrašų stebėtojas užfiksavo, jog liudytojas D. Z. judėjo į kairę pusę (šioje pusėje esantį teismo koridorių), kuomet, žvelgiant iš paties liudytojo D. Z. perspektyvos (t. y. vertinant šio liudytojo judėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), jis judėjo į dešinę pusę. Žvelgiant iš abiejų šių perspektyvų matyti, kad liudytojas D. Z. analizuojamu metu pasuka į tą (duomenys neskelbtini) teismo fojė esančią patalpos dalį, kurioje yra laiptai ir liftas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. G., K. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), E. G., 2018 m. lapkričio 28 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš atsakovų V. M., V. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 388 843,40 Eur, 5 procentų procesines palūkanas ir kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti baudas, panaikinti, bylos dalį dėl žalos dydžio bei baudų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 397 182 Eur, grąžinta ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio, palikti nepakeistą (t. 36, b. l. 22–55). Apklaustos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėjos D. G. ir E. T. patvirtino, kad teisėjų kolegijos nuomonė dėl byloje išnagrinėtų klausimų buvo vieninga, jos buvo pakankamai susipažinusios su bylos medžiaga, kad galėtų priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat patvirtino, kad joms poveikis ar spaudimas dėl byloje priimtino sprendimo daromas nebuvo, teisėjo K. G. galimo nederamo pareigų vykdymo teigė nepastebėjusios. Iš esmės analogiškas aplinkybės nurodė ir teisme apklausta inkriminuojamu laikotarpiu teisėjo K. G. padėjėja dirbusi liudytoja I. S. Papildomai pažymėjo, kad praėjus savaitei po bylos nagrinėjimo teisėjas K. G. nurodė, koks byloje bus priimamas sprendimas bei pagrindinius jo priėmimo motyvus, išdėstytinus priimame nutarties projekte. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pakankamai gerai ištirti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija nusprendė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Liudytojos I. S. manymu, toks sprendimas buvo tinkamas, pagrįstas teismų praktika ir teisės normomis.

Nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad jo, kaip teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo, priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis atsakovams V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo palanki. Anot apelianto, šia nutartimi ieškinys atsakovų atžvilgiu nebuvo atmestas, jie buvo įpareigoti atlyginti padarytą žalą, kurios dydį turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas aptariamą civilinę bylą. Taip pat buvo panaikinta atsakovams palanki sprendimo dalis. Tačiau tokią poziciją dėl priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties nepalankumo atsakovams paneigia po šios nutarties paskelbimo užfiksuoti pokalbiai, kurių metu nuteistieji O. S., V. M. ir liudytojas V. B. aptaria tokios nutarties naudą.

Po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties paskelbimo, nuo 17.27 iki 17.35 val. pokalbio (IID: 3717, t. 9 , b. l. 73–77) metu nuteistoji O. S. paprašė liudytojo V. B. pakomentuoti Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties esmę. Šis liudytojas paaiškino, kad byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nuteistoji teigė, kad taip ir turėjo būti (O. S. „Tai palauk, tai mes išlošėm bylą tipo?“, V. B. „Taip šitą, nu neišlošėm, į pirmą instanciją grąžino.“, O. S. „Į pirmą, nu aš žinau, taip, grąžint turėjo, jo.“). Liudytojas V. B. taip pat pridūrė, kad geriau šiuo klausimu telefonu nekalbėti („Bet geriau, bet geriau neaptarinėkim čia dabar.“). Pašnekovai kalbasi apie tai, kad priimto teismo sprendimas, pagal esamas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvęs palankiausias iš galimų V. M. ir V. M.. Juolab, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje nutartyje buvo sukritikuoti (V. B. „Aš jam sakiau, kad geriausia atveju grąžins į pirmą instanciją, nes ne apeliacinio teismo reikalas nagrinėti bylas. <...> Tai sakau, užtai geriausias variantas, jeigu, nu ko labiausiai galima tikėtis tai, kad grąžintų šitą atgal. <...> O, o, o tai vat šitas ir įvyko, ir grąžino atgal. <...> Ir dar su tokiais prierašais, kad, vienu žodžiu, pirmosios instancijos teismas apskritai šita priėmė sprendimą.“, O. S. „Nieko net nenagrinėjęs.“, V. B. „Net nenagrinėjęs bylos. Nu a prasme, biškį požiauriai surašė.“, O. S. „Nu, bet labai gerai P. taip per snukį <necenzūrinis žodis> su skuduru purvinu.“).

Dar daugiau, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 29 d., nuo 13.41 val. įvykusio telefoninio pokalbio (pokalbio IID: 3798), O. S. informavo V. B., kad nuteistasis V. M. jos teiravosi apie priimto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo esmę (t. 9, b. l. 81–84). 2018 m. lapkričio 30 d., nuo 14.14 iki 14.25 val. įvykusio susitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu (t. 10, b. l. 159–168) nuteistieji V. M. ir O. S. džiaugėsi dėl priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos trečiadienį, rezultato ir šioje nutartyje pateikiamų argumentų, kuriuos traktavo, kaip palankius tolimesniems teisminiams procesams (V. M. „Trečiadienis, ko gero, mano laimingiausia diena per tris metus.“, „<...> grąžinti į ankstesnę instanciją ir taip toliau, ir taip toliau.“, O. S. „Na kaip mes ir kalbėjom“, V. M. „Na, žodžiu, gerai ten parašyta.“, O. S. „Na, šaunuoliai, nieko nepasakyti.“, V. M. „Tikrai, gerai. Dabar jau galima laukti, kada juos naujus.“, O. S. „Taip pat (neaiškiai), kiek aš suprantu, (neaiškiai) dabar jie negali laimėti teismo, jiems tiesiog fiziškai realiai negalės padėti.“). Nuteistoji O. S. papildomai pastebėjo, kad toks Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turės įtakos ir kitai tuo metu nuteistojo V. M. atžvilgiu nagrinėtai civilinei bylai („O jau kai ši apeliacija padaryta, kita apeliacija negali prieštarauti. Eiti prieš juos. Na, negali. Tai jau būtų nesąmonė.“). Taip pat O. S. tiesiogiai nurodė, kad šiuo atveju pasisekė, jog tiek teisėjas K. G., tiek D. (G.) buvo jiems palankūs, kaip nuteistoji nurodė – „buvo nuo draugų“ (O. S. „<...> T. buvo prieš mūsiškę, rimtai prieš, bet iš mūsų du atsirado. Žodžiu, mums pasisekė. Realiai pasisekė. Kad tiedu mano buvo nuo draugų. Tai G. ir D. G. tad jei ne D., tai G. pasiduotų.“). Taigi, darytina išvada, kad ir šio susitikimo metu nuteistieji O. S. ir V. M. traktavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį, kaip neabejotinai palankią atsakovams V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juolab, atsižvelgus į tai, kad vienas iš alternatyvių atsakovų V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo prašymų Lietuvos apeliaciniam teismui ir buvo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2018 m. gruodžio 3 d., nuo 7.44 val. liudytojo D. Z. (duomenys neskelbtini) patalpose vykusio D. Z. ir nuteistųjų E. G. bei O. S. susitikimo metu šie asmenys, be kita ko, aptarė pinigų perdavimo nuteistajam K. G. aplinkybes (t. 10, b. l. 177–188). D. Z. pasiteiravus, ar teisėjas K. G. priėmė sprendimą, kokio buvo laukiama, O. S. atsakė teigiamai (D. Z. „Pas G. gerai?“, O. S. „Gerai, grąžino.“). Liudytojas toliau detalizavo, kad pinigus teisėjas K. G. priėmė teismo koridoriuje. D. Z. nurodė, kad atnešus pinigus, pastarasis (K. G.) išreiškė nepasitenkinimą dėl sumos (D. Z. „Nueinu, aš jį susigaudau, žinai... Sakau, šita, kur man tau perduot, sakau, išeik žinai, ten... Tingi eit, <necenzūrinis žodis>, iš teismo, cha...“, O. S. „Nu jis durnas vabšče jisai nu...“, D. Z. „Įlindom į koridorių, kur tamsu, sako... Ar daug tu čia turi?“, O. S. „Tai teisme?“, D. Z. „Taip.“, O. S. „Tai jisai gi nenormalus, garbės žodis.“, D. Z. „Ne, nu, taip žinai, tamsu, jau... Aš pavakary nuėjau, niekur šviesos nėra, žinai, ten (neaiškiai). Sako, o tai tu čia daug turi. Sakau, ne, nedaug palyginus. Tai blogai, sako.“, O. S. „Nu tu durnas vabšče. Nu, (neaiškiai) reikėjo pasakyti nu...“, D. Z. „Nu, tai koks skirtumas, tai pamatys. Nu, tai geriau tegul sako...Sako, tu... Sako, tai blogai. Cha...“, O. S. „Bliambački. Ne, aš žinau, aš kadangi su G. vieną kartą pralėkiau, jisai pažadėjo, bet <necenzūrinis žodis> nepadarė žmoniškai.“, D. Z. „Ne nu jisai man kai pažada, padaro.“).

Pažymėtina, kad būtent tokias pinigų (kyšio) perdavimo nuteistajam K. G. aplinkybes (įskaitant apie kyšio perdavimo paros metą, laiką ir vietą) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. nuosekliai nurodė viso baudžiamojo proceso, įskaitant parodymų patikrinimo vietoje, metu. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojas baudžiamojo proceso eigoje kyšio perdavimo vietą nurodė nenuosekliai – D. Z. visų apklausų metu nurodė pinigus teisėjui perdavęs teismo patalpose: šalia teisėjo kabineto (taigi, koridoriuje) arba šio kabineto tarpduryje.

2018 m. gruodžio 19 d., nuo 11.32 val. vykusio susitikimo su liudytoju V. B. metu nuteistoji O. S. pastarajam skundėsi, kad nuteistasis V. M. perdavė iš viso tik 15 000 Eur, nepasiteiraudamas, ar jai nereikia papildomai sumokėti už atliekamas paslaugas (O. S. „Tai byloj, <necenzūrinis žodis>. Aš čia nemokamai tikrai nelakstysiu. <necenzūrinis žodis>.“, V. B. „Nu. Visi turim (kainą).“, O. S. „Užtenka, kad lakstėm, <necenzūrinis žodis>. Tai nors paklaustų, kiek tau. Penkiolika štukų (neaiškiai) už kapeikas. <necenzūrinis žodis>, grąžinkit. <...> apie V.“, V. B. „Ai, V., nu, nu.“, O. S. „Kur matininkas.“, V. B. „Mh.“, O. S. „Penkiolika štukų. Tu nors paklaustum ar sau, ar tau, žinai, ar dar kažką.“). Nurodė norėjusi, kad V. M. būtų davęs 40 000 Eur už tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas būtų priėmęs atsakovams V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankų galutinį teismo sprendimą, o ne sprendimą, kuriuo byla (tam tikroje dalyje) buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (O. S. „O žinai ką, kad apeliacinį jisai būtų davęs (neaiškiai) sorok, sorok (keturiasdešimt – vertimas iš rusų kalbos) štuk, man atrodo.“, V. B. „Sorok, sorok, petdesiat. (keturiasdešimt, penkiasdešimt – vertimas iš rusų kalbos))“, O. S. „Kažkas tai tokio (neaiškiai).“, V. B. „Nu, nu.“, O. S. „Sako, nors parašytum, <necenzūrinis žodis>, kad byla vobšče (išvis – vertimas iš rusų kalbos), <necenzūrinis žodis>, kad nėra jokios (neaiškiai), <necenzūrinis žodis>, nėra šito. Ir palikti, <necenzūrinis žodis>, nutartį. Būtų palikę, viskas. Tas <necenzūrinis žodis>, ne jokia ne (neaiškiai), jokie, <necenzūrinis žodis>, šitie, ekspertizė yra niekinė, <necenzūrinis žodis>. Ir kad palikti mūsų prašymą, ir vsio (viskas – vertimas iš rusų kalbos). Ir <necenzūrinis žodis>, baigtųsi visos bylos ir kasaciniai (neaiškiai). Tai va, ką jisai padarė. Jisai vėl, <necenzūrinis žodis>, toliau sau įvėlė į tą šūdą. Nu, bet jau po to, ten, <necenzūrinis žodis> ten, nu tai galvoju, nu <necenzūrinis žodis>, žinai. Aš sakau, nu neturi pinigų, viskas areštuota, negali nuimt. Nu, ką? Pasakiau teisybę. Nu, sako, gerai, grąžinsim (neaiškiai). Sumokės, sako, sumokės. (neaiškiai), vat, valandą prieš tai, kada aš turėjau susitikimą ar duodam, ar neduodam. Nu, <necenzūrinis žodis> (neaiškiai).“).

Kalbėdamiesi šia tema asmenys aptarė ir tai, kad, nepaisant to, jog atsakovų turtui buvo taikytas areštas, pinigų turėjo, tačiau nuteistajam V. M. buvo gaila mokėti 40 000 Eur (V. B. „Šitą, nes pelnai yra <necenzūrinis žodis>. Tenai po, po, po tris, po keturis šimtus tūkstančių, sakau. Sakau, kur tas pelnas? Sakau, dividendais, šitą, išsimokėjot? Jo, išsimokėjom. Tai dabar, kur tie? Bankuose. Tai sakau, <necenzūrinis žodis>, nuiminėkit, ar tai šitą...“, O. S. „Nu, i <necenzūrinis žodis>.“, V. B. „Nu, jie turi pinigų. Už tai aš tau sakau.“, O. S. „Tai kaip jie nesumokės? Keturiasdešimt ar kiek ten štukų (neaiškiai).“, V. B. „Keturiasdešimt...“, O. S. „Už tai kad viskas, baigtųsi tą pačią dieną.“, V. B. „<necenzūrinis žodis>, ieškinys per abu, per abu, <necenzūrinis žodis>, aštuoni šimtai tūkstančių eurų ieškinys.“, O. S. „Keturiasdešimt labai gaila buvo. Gaila buvo takiji dengi (tokie pinigai – vertimas iš rusų kalbos), o <necenzūrinis žodis>.“). Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamas nuteistosios O. S. ir liudytojo V. B. pokalbio turinys, vertinant jį ir kitų pokalbių kontekste, paneigia šios nuteistosios apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad su nuteistuoju V. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų pokalbių metu ji bendraudavo tik teisėtais tikslais (be kita ko, apie šio nuteistojo turtui taikomą areštą). Kaip matyti iš šio pokalbio turinio, nors O. S. su V. B. ir kalbėjosi apie nuteistojo V. M. turtui taikomą areštą, visgi apie tai buvo kalbama aptarinėjant, nuteistosios O. S. nuomone, per mažą šio nuteistojo perduotų pinigų (kyšio) sumą. Tuo tarpu anksčiau šiame nuosprendyje įvertinti pokalbiai patvirtina tikrąją nuteistojo V. M. nuteistajai O. S. perduotų 15 000 Eur grynųjų pinigų sumos panaudojimo tikslą – kyšiams prekiaujant poveikiu.

Apibendrinus visus anksčiau išvardintus įrodymus bei juos vertinant padarytas išvadas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuteistieji V. M. ir K. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinti kaltais padarę: V. M. – BK 226 straipsnio 3 dalyje, K. G. – BK 225 straipsnio 2 dalyje, nurodytas nusikalstamas veikas. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteistoji O. S. buvo pagrįstai pripažinta kalta šioje dalyje, veikdama organizuotoje grupėje, padariusi tarpininko kyšininkavimo (BK 226 straipsnio 4 dalis) ir papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, kurie, kaip detaliai išanalizuota 85–90 pastraipose, šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojami iš BK 25 straipsnio 4 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija). Apie skundžiamo nuosprendžio įrodytomis pripažintų aplinkybių dalyje padarytas ir šiuo nuosprendžiu taisytinas klaidas bus pasisakyta vėlesnėse šio nuosprendžio pastraipose.

Anksčiau detaliai išanalizuotas, panaudojus procesines prievartos priemones, vaizdo bei garso įrašais užfiksuotų nuteistosios O. S. susitikimų su liudytoju D. Z. turinys, baudžiamojo proceso metu nuoseklūs nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo D. Z. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, patvirtina, jog nuteistoji O. S., veikdama su liudytoju D. Z., 2018 m. spalio 17 ir 25 dienomis susitarė reikalauti didesnės nei 250 MGL vertės kyšio (100 000 Eur) iš nuteistojo V. M., prekiaujant poveikiu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo K. G., kaip teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant paveikti kolegijos pirmininką ir pranešėją taip, jog būtų priimtas atsakovams V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankus teismo sprendimas. Taip pat susitarė su D. Z. tiesiogiai pasiūlyti, susitarti duoti ir duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį nuteistajam K. G. už pageidaujamo teismo sprendimo priėmimą.

Nors sutiktina, kad liudytojo D. Z. ir nuteistojo K. G. susitikimų metu įvykusių pokalbių turinys nebuvo tiesiogiai užfiksuotas (išskyrus 2018 m. lapkričio 26 d., 13.41 val. susitikimą), šie susitikimai būdavo ganėtinai trumpi. Toliau sekę veiksmai (liudytojo D. Z. slapto sekimo metu užfiksuoti susitikimai su nuteistuoju K. G., aplinkybė, kad šių susitikimų metu įvykusių pokalbių detales D. Z. netrukus perpasakodavo O. S. ir E. G., liudytojo D. Z. nuoseklūs parodymai šioje dalyje, patvirtinantys objektyvius bylos įrodymus), rodo, kad, aptaręs nusikalstamo veikimo aplinkybes su O. S., D. Z. 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į K. G., pasiūlydamas, pažadėdamas ir susitardamas duoti kyšį už pageidaujamus teisėjo neteisėtus veiksmus. Nuteistasis, išklausęs tokį prašymą, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už pageidaujamų veiksmų atlikimą. Aplinkybę, kad jau pirmojo susitikimo su teisėju K. G. metu D. Z. buvo įvardijęs K. G., jog už pageidaujamus veiksmus bus atlyginta, patvirtina ne tik nuoseklūs D. Z. parodymai, bet ir tai, kad prieš susitikdamas su teisėju K. G. liudytojas dar 2018 m. spalio 17 d. su nuteistąja O. S. buvo aptaręs neteisėto atlygio K. G. sumą. Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 21 d. susitikimo metu, liudytojas D. Z. iš K. G. sužinojo daugiau nuteistojo V. M. civilinės bylos aplinkybių, taip pat sužinojo, koks sprendimas nurodytoje byloje bus priimtas ir paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d.

Iš K. G. sužinojęs nurodytą informaciją D. Z. dar tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 21 d., 14.05 val.) ją perdavė nuteistajai O. S. Iš nurodytos dienos susitikimo matyti, kad nuteistoji imasi aktyvių veiksmų, nurodydama D. Z. kokios kyšio sumos (50 000 Eur) reikalaus iš nuteistojo V. M., prekiaudama poveikiu. Dar daugiau, kaip nustatyta anksčiau, O. S. 2018 m. lapkričio 22 ir 26 dienomis tokias kalbas iš tikrųjų įgyvendino. Tačiau nurodytomis dienomis nuteistasis V. M. pažadėjo O. S. bei su ja susitarė duoti (O. S.– susitarė priimti) 15 000 Eur vertės kyšį ir tokį kyšį atitinkamai 2018 m. lapkričio 26 d., apie 17.20 val. perdavė (nuteistoji šiuos grynuosius pinigus priėmė). Vykstant šiems susitarimams ir veiksmams liudytojas D. Z. savo ruožtu 2018 m. lapkričio 26 d., apie 13.41 val. (duomenys neskelbtini) teisme susitarė su teisėju K. G. dėl kyšio perdavimo aplinkybių (laiko ir vietos). Priėmusi kyšiui skirtus 15 000 Eur iš V. M., nuteistoji kitą dieną (2018 m. lapkričio 27 d.) apie 14.20 val. juos liudytojo D. Z. advokato kontoroje perdavė pastarajam, paskirstydama taip: 10 000 Eur teisėjui K. G., 1 000 Eur – jai pačiai, 3 500 Eur – D. Z., o likusius 500 Eur – E. G.. Nepraėjus nei valandai po šių veiksmų, 2018 m. lapkričio 27 d., apie 15 val., liudytojas D. Z. perdavė 7 000 Eur kyšį už palankaus atsakovams V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą teisėjui K. G. Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, o pastarasis šį neteisėtą atlygį priėmė. Tai, kad nebuvo surastas šio nuteistojo priimtas kyšis – 7 000 Eur, įvertinus ištirtus įrodymus, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priimto kyšio bei jo dydžio pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistoji O. S. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojas D. Z. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinėje byloje kvalifikuotos prekybos poveikiu ir kvalifikuoto nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojas D. Z. su nuteistąja O. S. susipažino 2018 m. vasaros pabaigoje, t. y. dar gerokai prieš inkriminuojamus korupcinio pobūdžio veiksmus, susijusius su nuteistojo K. G. nagrinėta V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline byla. 2018 m. rugsėjo-spalio mėn. laikotarpiu nuteistoji O. S. į D. Z. kreipėsi su keliais neteisėto pobūdžio prašymais – siekdama prekiauti poveikiu civilinėje byloje dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) (vadinamojoje „(duomenys neskelbtini)“ byloje), Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje nuteistojo R. S., D. S. ir kitų asmenų baudžiamojoje byloje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje V. N. baudžiamojoje byloje, taip pat siekdama prekiauti poveikiu ir papirkti valstybės tarnautojus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinėje byloje.

Ankstesnėje pastraipoje nurodyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti pasikartojantys nuteistosios O. S. kontaktai, nukreipti į liudytoją D. Z., juos vertinant sistemiškai, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą apie nuolatinį O. S. ir D. Z. korupcinio pobūdžio ryšį 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesiais (kaip matyti iš bylos – ir vėlesniu laikotarpiu). Analizuojami O. S. ir D. Z. tarpusavio santykiai vertintini, kaip sisteminga tarp šių asmenų susiformavusi praktika, siekiant daryti neteisėtą įtaką įvairių instancijų teismuose nagrinėjant skirtingų kategorijų (baudžiamąsias, civilines) bylas, darant įtaką šiose bylose priimamiems teismų sprendimams (be kita ko, baigiamiesiems aktams). Pastarąją aplinkybę, kaip aptarta anksčiau, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas D. Z., nurodęs, kad korupcinio pobūdžio veikimas (teismuose nagrinėjant bylas) jam buvo įprasta praktika. Vertinant byloje surinktus įrodymus sistemiškai matyti ir tai, kad tiek D. Z., tiek nuteistoji O. S. iš analizuojamo pobūdžio veiklos siekė neteisėtai užsidirbti (ir užsidirbdavo). Akivaizdu, jog šie asmenys buvo suinteresuoti ir (be kita ko, konkliudentiniais veiksmais – tokius santykius vystydami, jų nenutraukdami) iš anksto susitarė, turėdami objektyvias galimybes daryti neteisėtą įtaką teisėjams (ar kitiems valstybės tarnautojams), prisiimti kuo daugiau korupcinio pobūdžio „užsakymų“ (bylų, kuriose galėtų prekiauti poveikiu, atlikti kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš to patys užsidirbdami).

Dar daugiau, būtent tokį aiškinimą ir poreikį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistųjų ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojo D. Z. tarpusavio santykių pobūdį, bendro šių asmenų veikimo mechanizmą vertinti sistemiškai pagrindžia ir 2019 m. sausio 4 d. tarp nuteistųjų O. S. ir A. K. įvykęs pokalbis (plačiau išanalizuotas ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakyta dėl padarytų korupcinio pobūdžių nusikaltimų skirtingų instancijų teismuose nagrinėjant civilinę bylą dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini)). Šio pokalbio metu nuteistoji O. S., norėdama įrodyti, kad pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, gali daryti poveikį plačiam valstybės tarnautojų ratui, A. K. gyrėsi savo vaidmeniu, nulemiant Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistojo K. G. nagrinėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinės bylos baigtį – „Nu, aš tokias bylas apverčiau, (duomenys neskelbtini), kur mokėjo, <necenzūrinis žodis>, šimtais tūkstančių, <necenzūrinis žodis>. Aš tau rimtai sakau, aš nejuokauju (neaiškiai)“ (t. 12, b. l. 55–77).

Analizuojamu atveju organizuotos grupės narių – O. S. ir D. Z., veikimo schema buvo panaši, kaip ir kitų šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų veikų atveju – iš pradžių (2018 m. spalio 17, 25 d. susitikimų metu) O. S. su D. Z. susitarė išsiaiškinti, ar egzistuoja galimybė paveikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinę bylą nagrinėjusį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją K. G.. Liudytojas D. Z. netrukus po to (2018 m. spalio 25 d., lapkričio 21 d.) inicijavo susitikimus su nuteistuoju K. G., kurių metu sužinojo, kad šis teisėjas sutinka už atlygį priimti organizuotos grupės narių pageidaujamą teismo sprendimą nurodytoje byloje. Šią informaciją D. Z. atitinkamai (dar tą pačią dieną – 2018 m. lapkričio 21 d.) perdavė nuteistajai O. S., kuri pažadėjo nurodytu tikslu pareikalauti iš nuteistojo V. M. didesnės nei 250 MGL vertės dydžio kyšio ir tai 2018 m. lapkričio 22, 26 d. padarė, susitardama priimti ir (2018 m. lapkričio 26 d.) priimdama iš V. M. 15 000 Eur kyšį. Nuteistajai atliekant šiuos veiksmus liudytojas D. Z. savo ruožtu 2018 m. lapkričio 26 d. susitarė su nuteistuoju K. G., kad pastarajam kyšiui skirtą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinėje byloje perduos kitą dieną (2018 m. lapkričio 27 d.) bei taip ir padarė – 2018 m. lapkričio 27 d. perdavęs dalį iš O. S. tą pačią dieną gautos pinigų sumos, t. y. 7 000 Eur, teisėjui K. G.

Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad nagrinėjamu atveju organizuotos grupės nariai dalį jiems inkriminuojamų veiksmų atliko, pavyzdžiui, susitarė veikdami organizuotoje grupėje reikalauti neteisėto atlygio (didesnės nei 250 MGL vertės kyšio) iš V. M. už neteisėtą poveikį šio asmens bylą nagrinėjančiam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui K. G., taip pat D. Z. susitiko su K. G. ir išsiaiškino poveikio šiam asmeniui galimybes bei apie jas papasakojo O. S., dar tuomet, kai nuteistoji O. S. nebuvo pasikreipusi į nuteistąjį V. M. Tai rodo aktyvią nuteistosios O. S. bei liudytojo D. Z. iniciatyvą patiems inicijuoti V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje neteisėtą poveikį teisėjui K. G., patiems siekiant iš to užsidirbti, nusikalstamų veikų plano parengimą.

Visos šios išanalizuotos aplinkybės rodo, kad nuteistoji O. S. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z., iš anksto susitarę, suprato veikiantys bendrai ir buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis bei užduotimis, jų veiksmai buvo neabejotinai susiję ir kiekvieno iš šių asmenų indėlis buvo būtinas, siekiant atlikti norimus veiksmus: O. S. komunikavo su D. Z. prekybos poveikiu bei papirkimo klausimais nuteistojo K. G. nagrinėtoje byloje, palaikė ryšį su nuteistuoju V. M., iš kurio, įgyvendindama bendrą organizuotos grupės narių sumanymą, pareikalavo ir priėmė kyšiui skirtą pinigų sumą, bei šiuos pinigus perdavė liudytojui D. Z.. Tuo tarpu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojas D. Z., siekdamas įgyvendinti bendrą sumanymą prekiauti poveikiu ir papirkti, veikiant organizuotoje grupėje, įgyvendino jam priskirtą vaidmenį – susitikdavo su nuteistuoju K. G., išsiaiškino, kad pastarąjį yra galimybė už neteisėtą atlygį paveikti taip, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. naudai būtų priimtas pageidaujamas teismo sprendimas, priėmė kyšiui skirtus pinigus iš O. S. bei dalį jų perdavė nuteistajam K. G..

Kaip išsamiai išanalizuota aptariant korupcinio pobūdžio veiksmus civilinėje byloje dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) (vadinamojoje „(duomenys neskelbtini)“ byloje), taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje R. S., D. S. ir kitų asmenų baudžiamojoje byloje, dar 2018 m. rugsėjo 10 d. O. S., E. S. ir D. Z. susitarė konspiraciniais tikslais nusikaltimų darymui naudoti mobiliojo ryšio programas, sudarančias sąlygas išvengti telefoninių pokalbių bei SMS žinučių kontrolės. Dar daugiau, kaip matyti ir konkrečiai inkriminuojamu laikotarpiu, kuomet Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d., įvykusio O. S. ir D. Z. susitikimo, šie du asmenys dar kartą aptarė konspiracinio pobūdžio bendravimo priemonių (programėlių slaptam susisiekimui) naudojimo būtinybę, liudytojas D. Z. mokė nuteistąją kaip kai kuriomis iš tokių priemonių (pavyzdžiui, „Secret chat“ funkcija) naudotis, diskutavo, kokie yra šių programėlių naudojimo privalumai, siekiant būti neišaiškintiems teisėsaugos pareigūnų. Taigi, visų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų atveju O. S. ir D. Z. naudojo tas pačias konspiracinio bendravimo priemones nusikalstamų veikų darymo tikslais.

Analizuojamas O. S. ir D. Z. tarpusavio veiksmų derinimas, bendravimo pobūdis rodo, jog jie vienas kitą suvokė, kaip organizuotos grupės narius, suvokė vienas kito vaidmenį inkriminuojamos nusikalstamos veikos daryme, suvokė savo veiksmų bendrumą prekiaujant poveikiu ir paperkant, iš tokios veiklos siekdami užsidirbti ir realiai užsidirbę. Anksčiau paminėtos aplinkybės, išankstinis susitarimas padaryti vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytus atitinkamai BK 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sistemingas organizuotos grupės narių bendravimo pobūdis bendraujant ne tik dėl atliekamų korupcinio pobūdžio veiksmų nuteistojo V. M. civilinėje byloje, bet ir kitose bylose, rodo didesnį O. S. ir D. Z. veiksmų organizuotumo lygį nei yra būdinga bendrininkų grupės atveju.

Nuteistojo K. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenys, su kuriais nuteistasis V. M. konsultavosi dėl savo bylos perspektyvų (liudytojai V. B., K. R.), taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas D. Z., kaip teisininkai, galėjo numanyti bylos išnagrinėjimo rezultatą ir D. Z. galėjo susiklosčiusia situacija pasinaudoti, atmetama, kaip nepagrįsta. Detalizuota įvykių seka rodo, kad liudytojas D. Z. su korupcinio pobūdžio prašymu į nuteistąjį K. G., kaip Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovais buvo patraukti V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegijos pirmininką ir pranešėją, kreipėsi tuomet, kai Lietuvos apeliaciniame teisme ši civilinė byla dar nebuvo pradėta nagrinėti. Kaip galima spręsti iš aptartų įrodymų, tuo metu (2018 m. spalio 25 d.) nuteistasis K. G. dar nebuvo susipažinęs su nurodytos civilinės bylos medžiaga (įrodymais). Teisėjas K. G., išklausęs liudytojo D. Z. prašymą už piniginį atlygį priimti atsakovams V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankų teismo sprendimą, atsakė, kad pasižiūrės, ką šioje byloje būtų galima padaryti. Šiuo atveju liudytojo D. Z. nuomonė, kad teisėjas K. G. pirmojo jų susitikimo metu nieko konkretaus nepažadėjo, neturi reikšmės nuteistajam K. G. inkriminuojamų veiksmų teisiniam vertinimui. Be kita ko, ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš liudytojo D. Z. parodymų, 2021 m. spalio 7 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, taip pat (duomenys neskelbtini) teismo patalpose įrengtų vaizdo kamerų 2018 m. lapkričio 27 d. užfiksuotų įrašų, vėlesnio (2018 m. gruodžio 3 d.) šio liudytojo pokalbio su nuteistąja O. S., kurio metu šis liudytojas perpasakojo kyšio perdavimo nuteistajam K. G. aplinkybes, 7 000 Eur kyšį už atsakovams palankaus teismo sprendimo priėmimą nuteistasis K. G. 2018 m. lapkričio 27 d. iš D. Z. priėmė.

Kaip jau anksčiau minėta šiame nuosprendyje pasisakant dėl nuteistojo R. R. padaryto kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis) liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje, teisėjams yra keliami itin aukšti profesinio elgesio, įskaitant nešališkumą ir nepriklausomumą, standartai. Iš teisėjų etikos standartų kylantys reikalavimai suponuoja imperatyvią pareigą teisėjui sulaukus neteisėtų prašymų (ar net užuominų) už atlygį nagrinėjamoje byloje priimti kuriai nors proceso šaliai palankius sprendimus imtis aktyvių veiksmų apie tai nustatyta tvarka informuoti atsakingus subjektus. Taip pat pareigą imtis visų būtinų veiksmų, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl savo, kaip teisėjo, nešališkumo ir nepriklausomumo nagrinėjant bylą (pavyzdžiui, informuojant proceso dalyvius apie bandytą daryti neleistiną poveikį, esant poreikiui ir siekiant užtikrinti nešališką teismo procesą objektyviuoju aspektu – svarstant nusišalinimo klausimą). Šie teisėjų etikos reikalavimai aktualūs ir nuteistajam K. G. inkriminuoto kyšininkavimo nagrinėjant nuteistojo V. M. civilinę bylą Lietuvos apeliaciniame teisme atveju. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad išgirdęs liudytojo D. Z. prašymą nuteistojo V. M. civilinėje byloje už piniginį atlygį neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus, t. y. dar nesusipažinus su civilinės bylos medžiaga, neištyrus ir neįvertinus įrodymų joje priimti atsakovams palankų procesinį sprendimą, nuteistasis K. G., būdamas teisėju, kuriam yra keliami itin aukšti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, tokio prašymo kategoriškai neatsisakė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad šis nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors priemonių pranešti atitinkamoms institucijoms apie jam bandomą daryti poveikį.

Priešingai, viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis K. G. kategoriškai neigė bendravęs su liudytoju D. Z., įskaitant bet kokį korupcinio bendravimo pobūdį ar pažadus, susitarimus priimti palankius sprendimus nurodytoje byloje. Taip pat kategoriškai neigė ir nurodytu tikslu priėmęs iš liudytojo kyšį, nepaisant to, kad šias aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumas nekelia abejonių, visuma. Darytina išvada, kad nuteistasis K. G. tokiais savo veiksmais ne tik toleravo liudytojo D. Z. išreikštą kyšio pasiūlymą, bet ir su juo sutiko, nurodydamas, kad siekiant įvertinti galimų priimti nurodytoje civilinėje byloje sprendimų galimybes, jam pirmiausiai reikia susipažinti su bylos medžiaga. Šiuo atveju nuteistojo K. G. išreikšto pažado priimti kyšį nagrinėjant nuteistojo V. M. civilinę bylą išraiškos formai turėjo įtakos ir aptariamo asmens profesinis statusas. Tai yra, nuteistasis K. G. inkriminuojamu laikotarpiu buvo daugelį metų civilines bylas viename iš valstybės aukščiausios grandies teismų (Lietuvos apeliaciniame teisme) nagrinėjęs teisėjas. Būdamas ilgamečiu profesionaliu teisininku nuteistasis K. G. ne tik suvokė liudytojo D. Z. prašymų korupcinį pobūdį, suvokė savo atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, bet ir norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad išnagrinėjus bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nuteistasis K. G., kaip bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos primininkas ir pranešėjas, vėliau susipažino su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis turėjo teisėtą galimybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą šioje byloje, nepaverčia nuteistojo veikimo, vykdant įgaliojimus, teisėtu. Požiūrį į tai, kokį sprendimą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija turėtų priimti (kad toks sprendimas vienaip ar kitaip turėtų būti palankus atsakovams) nuteistasis K. G. susiformavo dar prieš susipažindamas su civiline byla ir prieš bylą kartu su kitais teisėjų kolegijos nariais išnagrinėdamas rašytiniame teismo posėdyje. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad būdamas teisėju, nuteistasis K. G. turėjo pareigą įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai, nuteistajam K. G. iš anksto žinant, kokiai šaliai pageidaujamo sprendimo tikisi liudytojas D. Z., buvo pažeisti.

Aplinkybė, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ją išnagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovės patirta žala buvo mažesnė nei nustatyta panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu, vertinant nuteistojo K. G. veiksmų (ne)teisėtumą, teisinės reikšmės neturi, kadangi teisėjo veikimas, kai teismo sprendimo priėmimą lemia ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas atitinkamai spręsti bylą, jokiais atvejais negali būti laikomas teisėtu. To aplinkybė, kad vėliau bylą nagrinėję kiti teisėjai (kita teisėjų kolegija) priėmė kyšio davėjo interesus atitinkantį sprendimą, įtakos teisėjo, iš anksto pažadėjusio bylą spręsti tam tikru būdu, veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015).

Atsižvelgus į ankstesnėse šio teismo nuosprendžio pastraipose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, taip pat į tai, kad tam tikras aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai pripažino įrodytomis, nepaisant to, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog šios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintos įrodytomis, teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio įrodytomis pripažintų aplinkybių dalyje atlieka toliau nurodomus pakeitimus:

Kauno apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog galutinai buvo susitarta, kad perduos kyšį teisėjui, neviršijantį 250 MGL sumos, kaip neteisėtą atlygį už būsimą sprendimą, nuteistųjų O. S. ir E. G. nusikalstamos veikos vietoje BK 227 straipsnio 3 dalies yra kvalifikuojamos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje (analogiškas vertinimas pateikiamas ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino įrodytomis aplinkybes, kad O. S., veikdama organizuotoje grupėje su D. Z., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, „tiesiogiai pasiūlė, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės ir davė kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį skundžiamame nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą koreguoja, nurodydama, kad pripažintos įrodytomis yra aplinkybės, jog nuteistoji O. S., veikdama organizuotoje grupėje su D. Z., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, „tiesiogiai pasiūlė, susitarė duoti ir davė kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo neįrodyta aplinkybė, jog liudytojas D. Z. su nuteistuoju K. G. susitarė dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio, tad ši aplinkybė yra šalintina iš K. G. pareikštų kaltinimų, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant ne pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, bet pagal 225 straipsnio 2 dalį (analogiškas vertinimas pateikiamas ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino įrodytomis aplinkybes, jog „K. G. pats savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį skundžiamame nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą koreguoja, nurodydama, kad buvo įrodyta, jog „K. G. pats savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023). Kyšininkavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš BK 225 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-7-414-303/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad kyšininkavimo nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-511/2025, 2K-33-1073/2026). Nurodytos aplinkybės apie kyšio priėmėjo tolesnius veiksmus, nors ir yra svarbios nustatant kaltininko tyčios kyšininkauti turinį, visgi BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, nėra įtvirtintos. Darytina išvada, kad tokių aplinkybių pripažinimas įrodytomis yra perteklinis ir netikslingas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinus aplinkybes, susijusias su šio nuteistojo veiksmais (neteisėtu veikimu Lietuvos apeliaciniame teisme priimant ir pasirašant 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) po kyšio priėmimo, nebeliko būtinųjų kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Vertinant nuteistajam E. G. pareikštų kaltinimų prekiavus poveikiu ir papirkus teisėją K. G., veikiant organizuotoje grupėje kartu su nuteistąja O. S. ir liudytoju D. Z., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, (ne)pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas (pažymėtina, ne visiškai išsamiai) įvertino, kaip pagrindžiančius E. G. kaltę, pobūdį. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių ir motyvuojamojoje dalyje pateikiamų argumentų, nuteistojo E. G. kaltė nurodytose nusikalstamose veikose, iš esmės, grindžiama nuteistosios O. S. ir liudytojo D. Z. (2018 m. spalio 17 ir 25 d.) susitikimais, kuriuose, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, E. G. taip pat dalyvavo, E. G. 2018 m. spalio 18 ir 26 d. susitikimais su D. Z.. Taip pat liudytojo D. Z. parodymais apie nuteistojo E. G. aktyvų įsitraukimą ir vaidmenį veikiant organizuotoje grupėje (analogiškas aplinkybes liudytojas D. Z. patvirtino ir Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. lapkričio 12 d. apklaustas, atliekant įrodymų tyrimą).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje, mano, jog šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai manyti, kad nuteistasis E. G., kartu su O. S. ir D. Z. veikdamas organizuotoje grupėje, prekiavo poveikiu ir papirko teisėją K. G..

Kaip nurodyta anksčiau nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas teiginį, jog nuteistasis E. G. dalyvavo 2018 m. spalio 17 d., nuo 12.32 iki 12.46 val. įvykusiame liudytojo D. Z. ir nuteistosios O. S. susitikime, rėmėsi tik 2018 m. spalio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 9, b. l. 10–17) užfiksuotomis aplinkybėmis. Tačiau, iš šio susitikimo vaizdo ir garso įrašo (CD diskas Nr. 22-17-107), kurio pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino, matyti, kad šiai nuteistajai ir liudytojui bendraujant apie nuteistojo V. M. bylą, kambario durys buvo uždarytos, pokalbyje nuteistasis E. G. tuo metu nedalyvavo. Prie O. S. ir D. Z. pokalbio E. G. prisijungė tik tuomet, kai pastarieji išėjo į koridorių. Net ir tuo metu (pažymėtina, kai pašnekovai apie nuteistojo V. M. bylą jau nebesišnekėjo ir pokalbį tęsė kitomis temomis) nuteistasis E. G. ištarė tik keletą frazių (kaip užfiksuota protokole esančio pokalbio stenogramoje – „(Neaiškiai) nereikės.“ ir „(duomenys neskelbtini).“). Taigi, daryti išvadą, kad šio susitikimo metu E. G. žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais susitarė su O. S. ir D. Z. veikti organizuotoje grupėje, sudarė nusikalstamų veikų planą ir pasiskirstė skirtingais vaidmenimis bei uždaviniais, nėra jokio pagrindo.

2018 m. spalio 18 d., nuo 9.37 iki 9.41 val., tarp liudytojo D. Z. ir nuteistojo E. G. įvykusio susitikimo metu buvo užfiksuotas ne vientisas šių asmenų pokalbis, bet atskiros šio pokalbio dalys (2020 m. liepos 16 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas, 9 t., b. l. 18–20, taip pat kompaktiniame diske Nr. 22-14-72 esantis garso įrašas). Atsižvelgus į užfiksuoto D. Z. bei E. G. pokalbio turinio fragmentiškumą bei teorinę galimybę šiuos pokalbius pritaikyti, pagrindžiant skirtingus nuteistajam E. G. pareikštus kaltinimus (pavyzdžiui, tiek kaltinimus, susijusius su vadinamosios „(duomenys neskelbtini)“ byla, tiek ir kaltinimus, susijusius su teisėjo K. G. nagrinėta atsakovų V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ byla), neįmanoma nustatyti, apie kokią bylą (bylas) šie asmenys tuo metu kalbėjosi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atliktas nurodyto susitikimo metu užfiksuotų pokalbio fragmentų vertinimas yra tik viena iš galimų pokalbio metu išsakytų frazių interpretacijų, kuri, nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde dėstomų abejonių nepašalina. Minėto pokalbio fragmentai nepasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti, kadangi pašnekovams kalbant įvairiomis temomis, aiškumo ir nuoseklumo, kokiomis konkrečiai temomis bendraujama, nėra. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. spalio 18 d., nuo 9.37 iki 9.41 val. susitikimo metu įvykęs pokalbis nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo E. G. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Iš 2018 m. spalio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 9, b. l. 21–28) ir jo priede – vaizdo bei garso įraše (kompaktinis diskas Nr. 22-14-108), taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. balandžio 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 30–43) užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 2018 m. spalio 25 d., nuo 11.48 iki 12 val., apie neteisėtą poveikį teisėjui K. G. kalbasi nuteistoji O. S. ir liudytojas D. Z.. Nuteistasis E. G. asmenims kalbantis nurodyta tema visą laiką stovi šalimais. Jis įsiterpia tik pokalbiui šia tema einant į pabaigą ir tik išsakydamas keletą frazių (O. S. „Mūsų (duomenys neskelbtini), jeigu ką.“, D. Z. „Nu, supratau aš....“, E. G. „Žino jisai viską...“, D. Z. „... gerai, tvarkoj, iki.“, O. S. „Horošo (gerai – vertimas iš rusų kalbos)“, E. G. „Viskas ja/m/ pasakyta.“, O. S. „Razabralis? (išsiaiškinom – vertimas iš rusų kalbos)“, E. G. „Taip. Nu tai viskas...“, O. S. „Vapros zakrit. (tema baigta – vertimas iš rusų kalbos)“). Teisėjų kolegija, vertina, jog šių pavienių frazių nepakanka, siekiant daryti išvadą, jog E. G. patvirtino jau anksčiau su D. Z. kalbėjęsis korupcinio pobūdžio tikslais dėl prekybos poveikiu ir teisėjo K. G. papirkimo. Šiuo atveju nepaneigta nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde keliama abejonė, kad šiomis frazėmis prisidėdamas prie pokalbio jis galėjo tik siekti nuteistajai O. S. patvirtinti, jog liudytojas D. Z. suprato, ką jam pokalbio metu pastaroji pasakė.

Iš byloje užfiksuotų 2018 m. spalio 26 d., nuo 8.01 iki 08.09 val., liudytojo D. Z. ir nuteistojo E. G. susitikimo aplinkybių matyti, kad nurodytas liudytojas apie tai, jog bendravo su teisėju K. G., informavo pastarąjį apie „galimybes“, nuteistajam E. G. pradeda pasakoti savo iniciatyva. Šis nuteistasis savo ruožtu tokio pokalbio pats aktyviai nevysto, išsakydamas tik trumpus, pokalbį palaikančius teiginius, o vėliau pokalbį tęsia nesusijusia tema (D. Z. „<..> Dabar žiūrėk su tuo, vakar pavyko tą gaidį pasigaut.“, E. G. „Aha.“, D. Z. „G..“, E. G. „Aha.“, D. Z. „Sako, žinok, aš dar net nežiūrėjau. Nes mes čia, trisdešimto nagrinėjam, nu ir paskui, sako, po mėnesio skelbsim. Vis tiek, sako, man reik žiūrėt, ką ten, kaip (neaiškiai).“ , E. G. „(Neaiškiai).“, D. Z. „Pasakiau apie galimybes. <..>“, t. 9, b. l. 109–112, taip pat kompaktiniame diske Nr. 22-14-109 esantis susitikimo pokalbio garso įrašas). Taigi, nepaisant to, jog 2018 m. spalio 25 d., nuo 11.48 iki 12 val. vykusio susitikimo nuteistasis E. G. girdėjo, kaip O. S. su liudytoju D. Z. kalbėjosi apie poveikį teisėjui K. G., taip pat aptariamo kitą dieną įvykusio susitikimo metu D. Z. jam pasakojo korupcinio pobūdžio tikslais bendravęs su šiuo teisėju, nurodytų susitikimų metu nuteistasis E. G. neišsakė jokių teiginių ir neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų jam inkriminuojamų tarpininko kyšininkavimo (BK 226 straipsnio 4 dalyje), veikiant organizuotoje grupėje, ar papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalyje), veikiant organizuotoje grupėje, nusikalstamų veikų sudėčių dispozicijose įtvirtintas alternatyvias veikas.

Korupcinis veikų pobūdis nuteistojo E. G. atžvilgiu skundžiamame nuosprendyje, be liudytojo D. Z. parodymų, iš esmės grindžiamas keliomis pokalbio frazėmis, nėra laikytinas tinkamu apkaltinamojo nuosprendžio išvadų motyvavimu (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu (teisėjų kolegijos pastaba: ir papirkimo) įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją (tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Juolab, kad, kaip matyti iš kitų byloje užfiksuotų susitikimų, liudytojas D. Z. kitais atvejais su nuteistąja O. S. susitikdavo ir bendraudavo vienas. Dar daugiau, 15 000 Eur kyšį, gautą iš nuteistojo V. M., nuteistoji O. S. 2018 m. lapkričio 27 d., apie 14.20 val., taip pat perdavė būtent liudytojui D. Z., nurodytu metu savo iniciatyva iškeldama idėją, kad E. G. turėtų būti atlyginta (už kokius konkrečiai veiksmus turėtų būti atsilyginta, šio susitikimo metu nenurodoma). Byloje užfiksuotų ankstesnių susitikimų metu apie tokią galimybę kalbėta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste skundžiamame nuosprendyje neįvertino, kad tiek nuteistoji O. S. (t. 32, b. l. 45–56), tiek liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu (t. 16, b. l. 145–146; t. 17, b. l. 54–58) buvo nurodę, jog 500 Eur šis liudytojas E. G. perdavė už O. S. supažindinimą su D. Z., o ne už konkrečių nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms reikšmingų neteisėtų veiksmų atlikimą.

Visos šios aplinkybes, vertinant jas visumoje, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta tiesiogine tyčia nuteistajam E. G. inkriminuojamuose veiksmuose, susijusiuose su prekyba poveikiu ir teisėjo K. G. papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje kartu su nuteistąja O. S. ir liudytoju D. Z.. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, tokiu atveju abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – E. G. išteisinamas dėl korupcinio pobūdžio veiksmų nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir V. M. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo numatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl prekybos poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant Š. J. administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas prašo nuteistąjį A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos sudėties buvimo šio nuteistojo veiksmuose pagrįstos tinkamai ištirtais ir šioje dalyje teisingai įvertintais įrodymais.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus vertinant įrodymus bei jais grindžiant nuosprendį, t. y. selektyviai vertino įrodymus, susijusius su nuteistojo veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymu, neišanalizavo visų reikšmingų jo tyčiai nustatyti įrodymų – nei atskirai, nei kaip visumos, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio; be to, nepagrįstai įrodymais nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus, neišdėstė teisinių argumentų dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pasak nuteistojo gynėjo, šių BPK nuostatų esminiai pažeidimai lėmė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalis), nors jos yra reikšmingos tiek baudžiamojo įstatymo taikymui, tiek ir skiriamai bausmei. Taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 226 straipsnio 2 dalį). Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025). Jokių nurodytų esminių pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų dalyje dėl A. K. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Šioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu dalyje dėl BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo iš esmės grindžiamas 2018 m. lapkričio 28 d. bei 2019 m. balandžio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais bei D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais, parodymais, taip pat iš dalies ir paties nuteistojo parodymais, kuriais jis nurodė prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors dalį kaltinimo aplinkybių, visgi, neigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ištirti išvardinti įrodymai visiškai pagrindžia, kad A. K. ir D. Z. susitarė, jog A. K., būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Baudžiamosios teisės grupės teisėjo padėjėjas, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme surinks ir perduos D. Z. informaciją apie galimybę papirkti šią bylą nagrinėjančius teisėjus, kad būtų patenkintas Š. J. atstovės advokatės prašymas bei susitarė su D. Z. savo naudai iš Š. J. pareikalauti 3 000 eurų kyšio už tai, kad pasinaudodami savo visuomenine padėtimi, tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui V. M., paveiks pastarąjį, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. teisėjų kolegijoje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą priimti Š. J. palankią nutartį – atnaujinti administracinio pažeidimo bylą, pakeistų Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir panaikintų Š. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – M. J. priklausančio automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pritaria nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. K., veikdamas neteisėtais tikslais, surinko informaciją apie administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eigą bei ją perdavė D. Z., kadangi tokios aplinkybės šioje byloje iš tikrųjų nėra nustatytos. Apklaustas teisme A. K. parodė, kad maždaug dvi, trys savaitės iki 2018 m. lapkričio 28 d. susitikimo metu su D. Z. prie (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), D. Z. padavė jam popieriaus lapus. Juose buvo prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, pranešimas apie tos bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, paskelbimo laiką ir teisėjų kolegiją, ir jo išreikštas prašymas pasižiūrėti, kokios galimos perspektyvos šioje administracinio nusižengimo byloje. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad visos bylos aplinkybės, apie kurias A. K. kalbėjo su D. Z. 2018 m. lapkričio 30 d. vykusio pokalbio metu, t. y. bylos nagrinėjimo data, teisėjų kolegijos sudėtis, automobilio vertė (23 000 Eur) ir tai, kad automobilis priklausė Š. J. broliui, jam buvo žinomos tik iš D. Z. perduoto jam prašymo atnaujinti bylą turinio bei pranešimo apie bylos nagrinėjimo datą, teisėjų kolegiją. Dėl Š. J. byloje buvusios konkrečios situacijos nei su teisėju V. M., nei su kitais kolegijos nariais, taip pat ir su šią bylą rengusia padėjėja, A. K. teigimu, jis nekalbėjo, Š. J. bylai jokios informacijos nerinko, bylos eiga ir priimtu joje sprendimu nesidomėjo, prie LITEKO sistemos dėl šios bylos duomenų nesijungė. Liudytojai A. R., V. M. ir K. C. C. apklausti nurodė, kad su jais aktualios Š. J. administracinio nusižengimo bylos A. K. neaptarinėjo. Byloje taip pat nenustatyta, kad A. K. realiai būtų vykdęs susitarimą surinkti informaciją apie galimybę papirkti Š. J. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusius teisėjus. Iš užfiksuotų A. K. ir D. Z. pokalbių matyti, kad A. K. jokios tikros informacijos apie Š. J. administracinio nusižengimo bylą D. Z. iš esmės neperdavė, tik melagingai nurodė, kad pasikeitė posėdžio data, bei, kad susitarė su teisėju V. M., jog už kyšį gali būti priimtas Š. J. palankus sprendimas. Nors A. K. su D. Z. pokalbio metu aptarė Š. J. administracinio nusižengimo bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos sudėtį, atskirus jos narius, tačiau byloje nenustatyta, kad D. Z. kolegijos sudėties nebūtų žinojęs jau prieš kreipdamasis į A. K., kadangi informacija apie numatomą teismo posėdžio ir nutarties priėmimo datą, teisėjų kolegijos sudėtį Š. J. ir jo atstovei advokatei buvo pateikta teismo 2018 m. spalio 22 d. pranešimu apie atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, A. K. apklaustas nurodė, kad jam D. Z. šį pranešimą ir pateikė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Z. taip pat nurodė, kad pirmo susitikimo metu jis davė tam tikrus dokumentus A. K., tačiau ką pateikė tiksliai nepamena. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo versija, kad jis jokios realios informacijos apie Š. J. administracinio nusižengimo bylą nerinko ir jos neperdavė D. Z., šioje byloje jokiais surinktais įrodymais nėra paneigta, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. K., veikdamas neteisėtais tikslais, surinko informaciją apie administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eigą bei ją perdavė D. Z., nustatytos nepagrįstai, todėl šalintinos iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų aplinkybių pašalinimas nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos nei baudžiamojo įstatymo taikymui, nei bausmės skyrimui ir nuteistojo teisinės padėties iš esmės nelengvina, kadangi jau ankščiau nuosprendyje nurodytos teisingai šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės visiškai patvirtina kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį pagrįstumą. Šiuo atveju išlieka nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė esminius pažeidimus vertindamas įrodymus, bei kad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 226 straipsnio 2 dalį, atmeta kaip nepagrįstus.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus byloje vertino selektyviai, o neviešo pobūdžio veiksmais užfiksuotą pokalbių turinį – subjektyviai, juos interpretavo pagal pareikštą kaltinimą, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi užfiksuotas 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. lapkričio 30 d. A. K. ir D. Z. pokalbių turinys visiškai atskleidžia jo tyčią kartu su D. Z. reikalauti kyšio iš Š. J. už pažadą paveikti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusią teisėjų kolegiją, apeliacinio skundo argumentai, kad šie pokalbiai mažai informatyvūs, nerišlūs, dviprasmiški, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog priešingai, nei teigia nuteistojo gynėjas, aplinkybę, kad A. K. Š. J. administracinio nusižengimo byloje nesiekė laukti, kol bus priimtas sprendimas, o turėjo tyčią reikalauti kyšio už jo tariamą poveikį teisėjui V. M., patvirtina tai, jog 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu A. K. melagingai nurodė D. Z., kad 2018 m. lapkričio 26 d. bylos nagrinėjimo nebuvo, o byla bus nagrinėjama jų susitikimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., nors teismo posėdis perkeltas nebuvo. A. K. duodamas parodymus teisme šios aplinkybės negalėjo deramai paaiškinti, nurodydamas, kad blefavo. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo tik tai, jog A. K. tokiais veiksmais siekė sudaryti įspūdį D. Z., o per jį ir Š. J., kad, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo tariamai dar nebuvo, o byla bus nagrinėjama tą pačią dieną po jų susitikimo, dar yra pakankamai laiko už kyšį paveikti teisėjų kolegiją, kad būtų priimtas Š. J. palankus sprendimas, kaip D. Z. nurodė A. K., tokį sprendimą už kyšį sutiko priimti teisėjų kolegijos pirmininkas V. M.. Pokalbio metu A. K. su D. Z. taip pat aptarė, kad kitas teisėjų kolegijos narys teisėjas pranešėjas A. R. klausys teisėjo V. M., nes trumpiau dirba, o teisėja A. R. nesikiš, taigi A. K. D. Z. sudarė įspūdį, kad už kyšį per teisėją V. M. gali būti paveikta visa teisėjų kolegija ir gali būti priimtas Š. J. palankus sprendimas. A. K. apklaustas teisme patvirtino, jog 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbį su D. Z. pradėjo jis pats, neturėdamas jokios konkrečios informacijos. Taigi priešingai, nei teigė nuteistasis, kaip jau minėta, jokia aktuali teismų praktika, susijusi su Š. J. administracinio nusižengimo byla, pokalbio metu aptarinėjama nebuvo, o tik pradėjus pokalbį A. K. iš karto nurodė, kad gali už kyšį paveikti teisėją V. M. Iškart po to, D. Z. paklausus, kiek paprašyti, A. K. atsakė, kad 2 000 – 3 000 Eur tai tikrai, nes teisėjas V. M. su niekuo nesidalins, o jeigu bus gauti 3 000 Eur, tai 1 000 Eur pasiims sau. Į tokį atsakymą D. Z. sureagavo „Supratau. Gerai, aš juos išsikviesiu.“, „Gerai, tvarkoj, tvarkoj, tvarkoj“. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad A. K. 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio vienintelis tikslas buvo D. Z. nurodžius melagingą informaciją apie teismo posėdžio atidėjimą, galimą teisėjo V. M. papirkimą ir galimybę paveikti visą teisėjų kolegiją bei tai, kad jau pažadėjo teisėjui už jo neteisėtą veikimą nelikti skolingiems, tokiu veikimu netiesiogiai reikalauti duoti kyšį, šiuo atveju pirminė iniciatyva reikalauti kyšio kilo būtent iš A. K..

Remiantis suformuotos teismų praktikos taisyklėmis, reikalavimas duoti kyšį – tai žodžiu, raštu, veiksmu informavimas, kad asmens interesai bus patenkinti tik už kyšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiogiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva, kad būtų duodamas kyšis, kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Nustačius, kad tokia iniciatyva kilo iš kyšio davėjo, reikalavimas duoti kyšį valstybės tarnautojui (jam prilyginamam asmeniui) neinkriminuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486-693/2015, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-91-976/2017).

2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio turinys, be kita ko, A. K. frazė, kurią jis teigė išsakęs teisėjui V. M. – kad skolingi neliks, šio nuteistojo ir D. Z. aptarta teisėjui V. M. skirtino kyšio suma, A. K. nurodyta pačiam norimo gauti kyšio sumos dalis, D. Z. sutikimas šio nuteistojo nurodyto kyšio, skirto teisėjui V. M. ir A. K., reikalauti iš Š. J., priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, nėra dviprasmiškas, tačiau objektyviai patvirtina A. K. ir D. Z. susitarimą tiesiogiai reikalauti kyšio iš Š. J. už pažadą paveikti jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją. Netrukus po aptariamo D. Z. ir A. K. pokalbio, liudytojas tą patį rytą pokalbio su Š. J. metu pateikė A. K. nurodytą informaciją, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo 2018 m. lapkričio 26 d. nebuvo, bei kad byla bus nagrinėjama šiandien, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., nurodė, kad pas jį buvo atvažiavęs žmogus, kurio buvo prašęs padėti išspręsti Š. J. norimą klausimą, kuris nori 1 000 Eur sau ir 3 000 Eur reikia prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teisme nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai („Jam štuka ir trys jiem. Ir Aukščiausiam teismui.“). Viso pokalbio metu D. Z. skatino Š. J. duoti kyšį, teigdamas, kad jam apsimoka už 4 000 Eur kyšį atgauti konfiskuotą automobilį ir jį paskui parduoti. Nors D. Z. Š. J. pareikalavo daugiau pinigų, nei tarėsi su A. K., t. y. 4 000 Eur, o ne 3 000 Eur, taigi pagal kaltinimą kyšio reikalavo ir savo naudai, tačiau D. Z. visiškai įgyvendino jo ir A. K. susitarimą reikalauti kyšio iš Š. J. už tai, kad pasinaudodami savo visuomenine padėtimi, tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui V. M., paveiks pastarąjį, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. teisėjų kolegijoje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą priimti Š. J. palankią nutartį – atnaujintų administracinio pažeidimo bylą, pakeistų Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir panaikintų Š. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – M. J. priklausančio automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. K. reikalavo iš Š. J. duoti kyšį per tarpininką D. Z.. Šiuo atveju nuteistojo A. K. tyčią reikalauti kyšio iš Š. J. per D. Z., be kita ko, patvirtina tai, jog nuteistasis žinojo, kad jo reikalaujamą kyšį duos ne pats D. Z., tačiau jis prašys kyšio iš Š. J., taigi jam buvo žinomas konkretus kyšio davėjas.

Byloje nustatyta, kad D. Z. tik A. K. nurodžius, jog yra galimybė už kyšį tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir automobilio konfiskavimo panaikinimo Š. J. administracinio nusižengimo byloje, suderino su A. K. šio nurodytą pareikalauti kyšio sumą, po ko šį reikalavimą perdavė Š. J., patikinęs, kad per D. Z. žmogų, t. y. A. K., už 4 000 Eur kyšį gali būti paveikta Š. J. administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjusi teisėjų kolegija. Kaltininko pažadas paveikti atitinkamus subjektus kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas ir aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-113-696/2018). Ar tokį pažadą kaltininkas davė po kyšio gavimo, ar tik pažadėjęs ar susitaręs, reikalavęs ar provokavęs jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio eiga, tiek visas šio pokalbio turinys, tiek konkrečios A. K. ir D. Z. frazės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. nurodė konkrečią pinigų sumą, siedamas ją su D. Z. prašymo rasti galimybę pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą Š. J. administracinio nusižengimo byloje, vykdymu, o D. Z. su tokiu pasiūlymu, t. y. iš Š. J. reikalaujamo kyšio dydžiu, sutiko, nors iš Š. J. pareikalavo dar didesnio kyšio. D. Z. Š. J. perduotas jo ir A. K. pažadas paveikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją už nurodytą kyšį Š. J. buvo aiškus ir suprantamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė objektyvųjį pažado paveikti požymį, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė BK 226 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tarpininkui, veikiančiam tarp suinteresuoto asmens ir atitinkamos institucijos, įstaigos ar organizacijos, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tam, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. K. su D. Z. BK 226 straipsnio 2 dalies prasme veikė būtent kaip tarpininkai: vienas jų turėjo derinti veiksmus su galimu kyšio davėju, o kitas – atitinkamai veikti susitariant su sprendimą priimančiu ar jį galinčiu paveikti teisėju, siekiant palankaus kyšio davėjui sprendimo priėmimo. Siekdami naudos sau A. K. ir D. Z. buvo minėto nusikalstamo susitarimo iniciatoriai ir veiksmų plano kūrėjai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl A. K. ir D. Z. valios bei atliktų veiksmų Š. J. buvo perduotas jų, kaip tarpininkų, susitarimo turinys, t. y. pažadas per A. K. paveikti teisėjų kolegijos narius, nagrinėjančius Š. J. administracinio nusižengimo bylą, taip pat reikalavimas potencialiam kyšio davėjui Š. J. duoti 4 000 Eur dydžio kyšį. Nors A. K. melagingai nurodė, jog už kyšį yra galimas teisėjo V. M. papirkimas, taigi jis iš tikrųjų nebuvo tarpininkas tarp potencialaus kyšio davėjo ir neteisėtus veiksmus turėsiančio atlikti asmens, t. y. teisėjo V. M., tačiau A. K. ir D. Z. potencialiam kyšio davėjui savo veiksmais siekė sudaryti ir sudarė įspūdį, jog būtent A. K., kaip savas žmogus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, paveiks subjektą, t. y. teisėją, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Taigi šiuo atveju D. Z. 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu įgyvendinus jo ir A. K. susitarimą ir iš Š. J. pareikalavus kyšio, pažadėjus per jo žmogų, t. y. A. K., už kyšį paveikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją, kad būtų priimtas Š. J. palankus sprendimas, A. K. ir D. Z. nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje, buvo baigta. Nagrinėjamu atveju A. K. reikalaujant kyšio per tarpininką D. Z. iš Š. J., jo tyčią apėmė ir BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytas objektyvusis požymis – pažadas paveikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusią teisėjų kolegiją, kadangi šį pažadą ir net jo vykdymą A. K. ankščiau šiame nuosprendyje apartais veiksmais išreiškė D. Z., o per jį, kaip tarpininką, atitinkamai – ir Š. J. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis A. K., turėdamas teisinį išsilavinimą, dirbdamas teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, suprato, kad siekdamas neteisėtai pasipelnyti, veikia nusikalstamai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. K. veika kaip kyšio reikalavimas per tarpininką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nuteistojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl kyšininkavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu R. R. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšininkavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme jam, kaip teisėjui, nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą. Nurodytoje dalyje nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarydamas pagrįstas iš šių įrodymų sekančias išvadas nuteistojo R. R. veiksmuose Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė visus būtinuosius kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tinkamai šį nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Apie šiuo nuosprendžiu daromas įrodytomis pripažintų nuteistojo R. R. kyšininkavimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių korekcijas bus pasisakyta vėlesnėse šio nuosprendžio pastraipose.

Vadovaujantis LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 2 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje P. K. kaltinamas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ši byla 2018 m. lapkričio 5 d. buvo paskirta nagrinėti teisėjui R. R. Teisiamieji posėdžiai šioje byloje vyko 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, kurį priėmė teisėjas R. R., P. K. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant šiam asmeniui baudos bausmę, kuri, įskaičius P. K. suėmime išbūtą laiką, sudarė 138 MGL, t. y. 6 900 Eur (t. 42, b. l. 8–9, 15–19).

Siekiant įvertinti liudytojo D. Z. parodymų, kuriuos apeliaciniame skunde kritikuoja nuteistasis R. R., patikimumą ir nuoseklumą, svarbu atidžiai išanalizuoti jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, susijusius su prekyba poveikiu ir teisėjo R. R. papirkimu P. K. baudžiamojoje byloje:

apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaip įtariamasis, 2019 m. kovo 12 d. D. Z. nurodė, kad 2018 vėlyvą rudenį arba 2018–2019 metų žiemos metu su savo ginamuoju P. K. susitarė paveikti šio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjantį teisėją R. R. taip, kad pastarasis priimtų P. K. palankų teismo sprendimą. Liudytojo manymu, P. K. neteisingai buvo inkriminuojama BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika vietoje BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos. Pasitaręs su P. K., jis (D. Z.) šiuo tikslu iki pirmojo teisiamojo posėdžio pasiūlė R. R. 3 000 Eur, į ką R. R. atsakė – „gerai“. Ginamajam P. K. padavus pinigus, jis (D. Z.) R. R. perdavė 3 000 Eur šio teisėjo darbo kabinete. Atitinkamai teisėjas R. R. paskyrė P. K. už padarytą nusikalstamą veiką baudos bausmę. Šios apklausos metu D. Z. nurodė ir tai, kad R. R. pažįsta nuo studijų laikų, jie abu anksčiau buvo kurso draugai, palaikė gerus santykius (t. 16, b. l. 145). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. Z. patikslino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo nurodęs, jog pinigus perdavė ne teisėjo darbo kabinete, bet darbo vietoje – teisme. Kabinete niekam nėra perdavęs pinigų, taigi apklausos protokole nurodant aptariamą aplinkybę buvo padaryta klaida.

2019 m. kovo 20 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis D. Z. nurodė, kad su R. R. yra geri pažįstami nuo 1979 m., anksčiau kartu mokėsi ir dirbo. Teisme buvo nagrinėjama jo ginamojo P. K. baudžiamoji byla, kurioje pastarasis buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į tai, kad pas P. K. buvo rastas didelis narkotinių medžiagų kiekis, tačiau nenustatytas platinimas ar ketinimas platinti, liudytojas teigė manęs, kad nurodyta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnį. Žinodamas, kad bylą nagrinėti paskirtas teisėjas R. R., pasiūlė P. K. atvežti jam (D. Z.) 5 000 Eur. Kur ir kada P. K. perdavė šią pinigų sumą, liudytojas neprisiminė. 2018 m. pabaigoje, jau turėdamas P. K. perduotus pinigus, (D. Z.) paskambino R. R. ir susitikęs perdavė 3 000 Eur, nurodydamas, kad nori, jog (liudytojui P. K. inkriminuojama) nusikalstama veika būtų perkvalifikuota. Atrodo, kad tai sakė prieš bylos nagrinėjimą. Nuteistasis R. R. į tokį prašymą nieko neatsakė, sutiko geranoriškai paimti pinigus. Nusikalstama veika buvo perkvalifikuota, ginamasis P. K. gavo 10 000 Eur baudą, o prokuratūra nuosprendžio neskundė (t. 16, b. l. 184).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 17 d. D. Z. patvirtino nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 9 d. Vilniuje susitaręs su liudytoju P. K. papirkti teisėją R. R., kad šis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas P. K., pastarojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuotų iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Vėliau (duomenys neskelbtini) teisme (D. Z.) perdavė R. R. 3 000 Eur kyšį, o šis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė P. K. palankų nuosprendį (t. 18, b. l. 110–111).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 3 d. D. Z. teigė, kad pinigus dėl P. K. baudžiamosios bylos teisėjui R. R. perdavė teismo pastato cokoliniame aukšte. 2019 m. kovo 12 d. įtariamojo apklausos metu buvo nurodęs, kad kyšį perdavė R. R. darbo kabinete, tačiau tokia apklausos protokole nurodyta aplinkybė klaidinga. Susipažinęs su jam pateiktu 2018 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokolu bei vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kad jis 2018 m. lapkričio 9 d., 12.11 val. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio „Mitsubishi Pajero“ ir susitiko su P. K., paaiškino, kad būtent tuo metu P. K. jam galėjo perduoti 5 000 Eur kyšį. Kadangi pinigų nenorėdavo vežioti automobilyje, iš nurodytos sumos 3 000 Eur galėjo perduoti R. R. 2018 m. lapkričio 13 d., kadangi tą dieną 8.25 val. skambino pastarajam ir prašė, kad šis jį įleistų į teismo pastatą pro teisėjams skirtą įėjimą į teismą. Šios apklausos metu D. Z. nurodė tiksliai to nepamenantis, tačiau, sprendžiant iš pateiktų protokolų, 2018 m. lapkričio 13 d. teisėjui R. R. perdavė kyšius tiek R. V., tiek P. K. bylose (t. 18, b. l. 134–136).

Įvertinus aptartus D. Z. parodymus, darytina išvada, kad šis liudytojas apie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamas aplinkybes buvo apklausiamas ne kartą tiek kaip įtariamasis, tiek, nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu BK 39¹ straipsnio pagrindu, kaip liudytojas. D. Z. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu patvirtino esmines nuteistajam R. R. inkriminuotos kyšininkavimo nusikalstamos veikos nagrinėjant liudytojo P. K. baudžiamąją bylą aplinkybes. Nuosekliai teigė sužinojęs, kad jo ginamojo P. K. baudžiamąją bylą nagrinėti paskirtas teisėjas R. R., šio teisėjo (duomenys neskelbtini) teismo patalpose pasiteiravęs apie galimybę už piniginį atlygį nurodytoje byloje priimti P. K. naudingą teismo baigiamąjį aktą – kvalifikuoti šio asmens padarytą nusikalstamą veiką ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bet pagal 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant šiam asmeniui baudos bausmę. Taigi, liudytojas D. Z. patvirtino, kad tokį prašymą nuteistajam R. R. išreiškė dar prieš šiam asmeniui pradedant nagrinėti nurodytą baudžiamąją bylą teisiamuosiuose posėdžiuose (t. y. 2018 m. lapkričio mėn., kuomet pirmasis teisiamasis posėdis nurodytoje byloje įvyko 2018 m. gruodžio 4 d.). Liudytojas D. Z. nuosekliai nurodė ir tai, kad ginamojo P. K. jam perduotą kyšį (pinigus) jis dar iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (t. y., 2018 m. pabaigoje, iki paskutinio teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 9 d.) (duomenys neskelbtini) teismo patalpose perdavė nuteistajam R. R.. Pastarasis, gavęs šiuos pinigus, priėmė liudytojui P. K. naudingą teismo procesinį sprendimą – nuosprendį.

Atskirai aptartini liudytojo D. Z. parodymai dėl nuteistojo R. R. reakcijos į jo (liudytojo) išreikštą pasiūlymą ir pažadą duoti kyšį. Kaip minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaip įtariamasis, 2019 m. kovo 12 d. D. Z. nurodė, kad į tokį prašymą R. R. atsakė – „gerai“ (t. 16, b. l. 145). 2019 m. kovo 20 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. Z. jau nurodė, kad nuteistasis R. R. į tokį prašymą nieko neatsakė, tačiau geranoriškai sutiko priimti pinigus ir liudytojo P. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirdamas baudos bausmę (t. 16, b. l. 184). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Z. teigė, kad nuteistasis R. R. į panašaus pobūdžio prašymus niekuomet neatsakydavo „nei taip, nei ne“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjams yra keliami itin aukšti profesinio elgesio, įskaitant nešališkumą ir nepriklausomumą, standartai. Pavyzdžiui, Visuotinio teisėjų susirinkimo 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 12 P-8 patvirtintame Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse, kuris be išlygų taikomas visiems teisėjams (3 straipsnis), be kita ko, įtvirtinta, kad vadovaudamasis nepriklausomumo principu teisėjas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, privalo netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti (9 straipsnio 2 punktas). Jau vien tik šis teisėjų etikos reikalavimas suponuoja imperatyvią pareigą teisėjui sulaukus neteisėtų prašymų (ar net užuominų) nagrinėjamoje byloje priimti kuriai nors proceso šaliai palankius sprendimus, ne tik griežtai atmesti tokio pobūdžio pasiūlymą, bet ir imtis aktyvių veiksmų apie tai nustatyta tvarka informuoti atsakingus subjektus. Taip pat pareigą imtis visų būtinų veiksmų, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl savo, kaip teisėjo, nešališkumo ir nepriklausomumo nagrinėjant bylą (pavyzdžiui, informuojant proceso dalyvius apie bandytą daryti neleistiną poveikį, esant poreikiui ir siekiant užtikrinti nešališką teismo procesą objektyviuoju aspektu – svarstant nusišalinimo klausimą). Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, išgirdęs liudytojo D. Z. prašymą nagrinėtoje liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje už piniginį atlygį neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus, t. y. priimant kaltinamajam naudingą procesinį sprendimą, nuteistasis R. R. tokio prašymo neatsisakė, toleruodamas kyšio pasiūlymą (kaip bus aptarta vėliau – galiausiai ir priimdamas pasiūlytą kyšį).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu liudytojas P. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Tai yra, už tai, kad, siekdamas, jog jo gynėjas advokatas D. Z., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui (teisėjui R. R.), paveiktų gynėją taip, jog šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, D. Z. tiesiogiai pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė 5 000 Eur kyšį (t. 42, b. l. 96–102).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, pirmosios instancijos teisme pagarsinus P. K. ikiteisminio tyrimo metu (įskaitant pas ikiteisminio tyrimo teisėją) duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino. Tai yra, patvirtino, kad 2018 m. rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje D. Z. iš jo pareikalavo 5 000 Eur. Šis susitikimas galėjo įvykti D. Z. kontoroje. Kiek atsimena, tuo metu byla jau buvo teisme. Advokatas D. Z. nurodė, kad už šiuos pinigus pasistengs suderinti jam (P. K.) minimalios bausmės paskyrimą – dvejus metus laisvės atėmimo arba baudą. D. Z. konkrečiai nenurodė, kad už šiuos pinigus inkriminuojama nusikalstama veika bus perkvalifikuota į lengvesnę. Tačiau apklausiamas liudytojas P. K. patvirtino suvokęs, kad už perduotus pinigus galutinis nuosprendis byloje jam bus palankus, suvokė, kad D. Z. iš jo prašo kyšio. Advokatas nekonkretizavo, kokį asmenį už šiuos pinigus ketina paveikti, kam ir kiek pinigų perduos. Tačiau liudytojas patvirtino žinojęs, jog neteisėtas atlygis bus perduotas su jo atžvilgiu nagrinėjama byla susijusiems asmenims. Su D. Z. sutarė, kad pinigus perduos dalimis. Surinkęs dalį pinigų paskambino advokatui D. Z., nuvyko į sutartą vietą – prie sporto ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir perdavė pinigus, galimai 3000 Eur. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 11:52:36 iki 11:53:58 vykusio telefoninio pokalbio metu D. Z. nurodė P. K., jog už 10 min. (t. y. pietų metu – apie 12 val.) bus prie „(duomenys neskelbtini)“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės (pokalbio IID 5909, D. Z.: „<...> prie (duomenys neskelbtini) apačioj ten nuo upės pusės ten aikštelė ten šalia. <...> Va, man keičia mašinos čia raktelio elementą ir aš važiuoju iš karto, nu, tai būsiu už dešimt minučių maksimum.“) (t. 9, b. l. 88). 2018 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, jog 2018 m. lapkričio 9 d., 12.11 val. D. Z. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato, (duomenys neskelbtini), susitiko su P. K., užėjo į sporto, pramogų ir verslo centrą „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 193–197).

Iš anksčiau aptartų liudytojo P. K. parodymų matyti, kad jie dėl esminių nuteistajam R. R. inkriminuoto kyšininkavimo nusikaltimo aplinkybių baudžiamojo proceso eigoje sutapo. Tai yra, liudytojas P. K. nuosekliai nurodė 2018 m. rudens pabaigoje, žiemos pradžioje taręsis su savo tuometiniu gynėju D. Z. dėl 5 000 Eur perdavimo su jo baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusiam valstybės tarnautojui ir nurodyto dydžio pinigų sumą liudytojui D. Z. perdavęs. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jis patvirtino liudytojui D. Z. 5 000 Eur perdavęs dalimis (iš pradžių 3 000 Eur, vėliau – 2 000 Eur). Šie parodymai atitinka liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodytą aplinkybę, kad iš liudytojo P. K. gavęs pirmąją sutarto kyšio dalį, t. y. 3 000 Eur, šiuos pinigus perdavė teisėjui R. R. už palankaus sprendimo priėmimą.

Nuteistasis R. R., apklausiamas dėl jam inkriminuoto kyšininkavimo nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą, kaltės nepripažino. Teigė, kad 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu P. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo ir pastarąjį nuteisė ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo jokių įrodymų, jog P. K. platino psichotropines medžiagas. kuriomis disponavo. Taigi, vadovavosi principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nurodytoje baudžiamojoje byloje advokatas D. Z. neprašė atlikti jokių neteisėtų veiksmų, juolab už piniginį atlygį. Jis pats (R. R.) D. Z. taip pat nieko neprašė ir nieko negavo. Nuteistojo R. R. teigimu, aptariamo nuosprendžio paskelbimo metu jam susidarė įspūdis, kad P. K. nuosprendžiu liko nepatenkintas. Tuo tarpu prokuroras su priimtu nuosprendžiu sutiko, jo neskundė. Liudytojo D. Z. parodymai, anot nuteistojo R. R., yra neteisingi, pastarasis jį apkalba, kadangi nori išvengti baudžiamosios atsakomybės.

D. Z. (toliau – ir D. Z.), paskambinęs nuteistajam R. R. (toliau – ir R. R.) 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 08:25:46 iki 08:26:18, teiravosi pastarojo ar įvyks suplanuotas tos pačios dienos 9 val. teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kitų asmenų, buvo kaltinamas nuteistasis R. V. Teisėjui R. R. nurodžius, kad posėdis įvyks, liudytojas paprašo jį įleisti per „sklepą“ (pokalbio IID 6195, <...> D. Z. „Vyks renginys?“ R. R.: „Vyks renginys.“ D. Z. „Aišku, tu a nuo sklepo [rūsio/pusrūsio]...“ R. R.: „Vienas veikėjas neateis, bet ten vieną apklaust reikia.“ D. Z. „Nuo sklepo durų toli?“ R. R.: „Ar aš?“ D. Z. „Nu, aš, va, čia pro aikštelę noriu išeiti, iš aikštelės tiesiai įeit noriu, tai įleisk.“ R. R.: „Tu matai, koks noras. Gerai.“ D. Z. „Aha.“).

Tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 13 d.), nuo 09:41:06 iki 09:41:30, t. y. jau paskelbus pertrauką tą dieną vykusiame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 96, b. l. 11), liudytojas D. Z. dar kartą paprašo nuteistojo R. R. įleisti jį per teismo „sklepą“ (pokalbio IID 6208, R. R.: „Nu, ką, neramusis advokate?“ D. Z. „Nu, paskutinį rozą [kartą] įleisk tu mane dar sklepan šiandien.“ R. R.: „Che che che.“ D. Z. „Paskutinį...“ R. R.: „A ką pro paradines bijai vaikščiot jau, a ne?“ D. Z. „Paskutinį rozą. Ten bijau, kad manęs neperimtų (neaiškiai) skolininkai. Che che che...“ R. R.: „Gerai.“).

Analizuojamo asmenų telefoninio bendravimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tuometinį liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. R. profesinį statusą – kvalifikuoti teisininkai (atitinkamai – advokatas ir teisėjas). Natūralu, jog šie ilgametę darbo su baudžiamosiomis bylomis patirtį turintys asmenys suvokė konspiracijos laikymosi svarbą, t. y. negalėjimą bendrauti apie neteisėto pobūdžio susitarimus telefonu, ir telefoninių skambučių metu tardavosi pasikalbėti susitikę gyvai. Panašiai vertintini ir anksčiau nurodyti tarp liudytojų P. K. ir D. Z. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriuose asmenys iš esmės tardavosi tik dėl susitikimo laiko ir vietos. Akivaizdu, kad, laikantis konspiracijos, prieš tai ne kartą teistas P. K. su savo gynėju D. Z. nenorėjo telefonu bendrauti apie poveikį jo baudžiamojoje byloje figūruojančiam valstybės tarnautojui. Tad nors tarp nuteistojo R. R. ir liudytojo D. Z., kaip ir tarp liudytojo P. K. ir D. Z., įvykę telefoniniai pokalbiai daugiausia buvo ganėtinai lakoniški, juose tiesiogiai apie šioje byloje inkriminuojamą neleistiną poveikį nuteistajam R. R., kaip teisėjui, ar apie šio asmens nagrinėtą liudytojo P. K. baudžiamąją bylą nekalbėta, visgi šie pokalbiai privalo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jų visumoje.

Liudytojas R. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje P. K. buvo kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, palaikęs valstybinį kaltinimą. Kaltinamasis laikė didelį narkotinės medžiagos kiekį. Iš praktikos žinoma, kad tokie kiekiai nelaikomi asmeniniam vartojimui, tačiau objektyvių duomenų, kad kaltinamasis būtų platinęs šias medžiagas, užfiksuota nebuvo. Taigi, liudytojas R. J. teigė perdavęs bylą su kaltinamuoju aktu teismui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nors su tyrėjais svarstė, kad teismas gali kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnį. Nuosprendyje būtent toks sprendimas ir priimtas – nurodžius, kad esant nepašalintoms abejonėms, nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda. Kadangi duomenų apie narkotinių medžiagų platinimą apeliaciniam skundui surašyti trūko, paskirta bauda buvo pakankamai didelė, nusprendė priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskųsti. Liudytojas R. J. nurodė ir tai, kad iš pradžių kaltinamajam (P. K.) nurodytoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau ją nuspręsta pakeisti į 5 000 Eur užstatą. Patvirtino, kad nurodytoje byloje jam nebuvo siūlomas atlygis, siekiant priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Kaip matyti iš LITEKO prieinamų duomenų, teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje P. K. buvo kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu (konkrečiai – 2018 m. spalio 3 d.) buvo paskirta kardomoji priemonė – 5 000 Eur užstatas. Analogiškas aplinkybes apklausimi pirmosios instancijos teisme šioje byloje nurodė ir liudytojai P. K. bei R. J. Šiame kontekste pažymėtina, kad LITEKO duomenimis paskutinį kartą prieš tai liudytojas P. K. buvo nuteistas dar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šioje byloje užstatas, kaip kardomoji priemonė, jam taikoma nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad raštelyje liudytojo P. K. padarytas įrašas „5000 UŽSTATAS“ atitinka jam teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės rūšį ir jos dydį.

Kaip aptarta anksčiau, apklausiamas liudytojas P. K. nurodė iki išgirsdamas prokuroro baigiamąją kalbą, kurios metu buvo pasiūlyta jam skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmę, nežinojęs konkretaus asmens, kuriam D. Z. turėjo perduoti kyšį. Manė, kad D. Z. kyšiui skirtus pinigus perduos prokurorui. Toks liudytojo P. K. klaidingas tuometinis manymas apie konkretų kyšio gavėją (prokurorą, o ne teisėją) galėjo lemti tai, jog ant lapo įrašyta 3 000 Eur suma (atitinkanti P. K. liudytojui D. Z. perduotą pirmąją kyšio sumos dalį) buvo įvardyta būtent, kaip skirta prokurorui. Juolab, kad pastarasis (liudytojas R. J.), apklausiamas teisme, patvirtino, jog nurodytoje byloje jam neleistino poveikio daryti nebandyta. Išklausęs prokuroro baigiamąją kalbą P. K. suprato, kad liudytojas D. Z. kyšį turėjo perduoti būtent baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui R. R. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais išaiškinimais, tarpininko papirkimo atveju (BK 226 straipsnio 1 dalis) nėra būtina, jog kaltininkas (šiuo atveju – liudytojas P. K.) žinotų konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus pageidaujamam rezultatui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-55-511/2025). Taigi, atitinkamai liudytojo P. K. suvokimo apie konkretų valstybės tarnautoją (teisėją R. R.), kurį tarpininkas D. Z. turėjo paveikti, susiformavimo aplinkybės neturi įtakos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinant nuteistojo R. R. atliktus (neteisėtus) veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo R. R. 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu P. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta baudos bausmė, kuri, įskaičius suėmime išbūtą laiką, sudarė 138 MGL, t. y. 6 900 Eur (t. 42, b. l. 15–19). Ši suma gan artima po horizontalaus brūkšnio (manytina, žyminčio pirmosios instancijos teismo galutinį procesinį sprendimą liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje) lape nurodomai 6 000 (Eur) sumai, prie kurios prirašytas žodis „teismas“.

Analizuojamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad liudytojo P. K. rankraštiniame raštelyje pateikiama informacija yra lakoniška (nurodomos tik sumos ir subjektas arba tikslas, kuriam atitinkamos sumos yra skirtos), raštelyje nenurodyta jo sudarymo data. Nepaisant to, anksčiau išanalizuotų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog nurodytas P. K. sudarytas raštelis buvo susijęs būtent su teisėjo R. R. nagrinėta baudžiamąja byla. Juolab, kad apklausiamas šis liudytojas nenurodė, jog raštelis galėtų būti susijęs su kitomis jo atžvilgiu daug anksčiau nagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis (priešingai – teigė, kad raštelyje nurodytos sumos yra susijusios būtent su advokatu D. Z.). Taigi, šis įrodymas privalo būti vertinamas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste.

Kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2010, 2K-390/2014, 2K-7-414-303/2015, 2K-7-128-699/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su nuteistojo R. R. pripažinimu kaltu padarius jam inkriminuotą kyšininkavimo nusikaltimą nagrinėjant liudytojo P. K. baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio atskirose dalyse, nepažeidė.

Iš nuoseklių D. Z. parodymų, kuriuos papildo ir iš dalies patvirtina liudytojo P. K. parodymai, matyti, kad sužinojęs, jog jo ginamojo P. K. baudžiamąją bylą yra paskirtas nagrinėti tuometinis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. R., D. Z., susitaręs su savo ginamuoju, pasiūlė ir pažadėjo šiam valstybės tarnautojui duoti 3 000 Eur kyšį už palankaus teismo sprendimo priėmimą. Tai yra, už tai, kad teisėjas R. R. liudytojui P. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką kvalifikuotų ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir už šios veikos padarymą paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Byloje užfiksuotas liudytojo D. Z. ir nuteistojo R. R. telefoninės komunikacijos turinys, liudytojų D. Z. ir I. M. bei nuteistojo R. R. (iš dalies) parodymai, leidžia spręsti, kad R. R. su D. Z. ne tik ilgą laiką pažinojo vienas kitą, bet ir palaikė draugiškus, neformalaus pobūdžio, santykius, peržengiančius teisėjo ir advokato tarpusavio santykių ribas. Atsižvelgus į tai, advokatas D. Z. turėjo realią galimybę paveikti ir papirkti teisėją R. R., nagrinėjusį (D. Z.) tuo metu ginamo P. K. baudžiamąją bylą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pažado priimti/duoti kyšį turiniui keliami mažesni reikalavimai nei susitarimo priimti/duoti kyšį turiniui, kuriam konstatuoti būtina nustatyti, jog asmenys susitarė dėl konkrečių kyšio davimo/priėmimo aplinkybių (pavyzdžiui, dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių). Vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais, pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) gali būti ne tik konkretus, bet ir abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Atitinkamai darytina išvada, kad abstraktus gali būti ir pažadas priimti kyšį, kuomet valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), nors eksplicitiškai ir nenurodo priimsiantis kyšį ateityje, visgi savo veiksmais leidžia kyšio davėjui (tarpininkui) suprasti, kad sutinka tai padaryti ir yra suinteresuotas galimybe atitinkamai veikti už gaunamą neteisėtą ir nepagrįstą atlygį.

Būtent tokia situacija, kuomet pažadas priimti kyšį buvo išreikštas ne aiškiu žodiniu patvirtinimu, bet nuteistojo R. R. konkliudentiniais veiksmais, susiklostė ir nagrinėjamu atveju. Kaip nustatyta anksčiau, išgirdęs liudytojo D. Z. prašymą liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje už piniginį atlygį neteisėtai veikti vykdant įgaliojimus, t. y. dar nesusipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, neištyrus įrodymų joje priimti kaltinamajam palankų procesinį sprendimą, nuteistasis R. R., būdamas teisėju, kuriam yra keliami itin aukšti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, tokio prašymo kategoriškai neatsisakė. Byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad nuteistasis R. R. būtų ėmęsis kokių nors priemonių pranešti atitinkamoms institucijoms apie jam bandomą daryti poveikį (priešingai – viso baudžiamojo proceso metu R. R. apie bet kokį jam darytą neleistiną poveikį tiek nagrinėjant liudytojo P. K., tiek nuteistojo R. V. baudžiamąją bylą neigė). Darytina išvada, kad nuteistasis savo veiksmais ne tik toleravo liudytojo D. Z. išreikštą kyšio pasiūlymą, bet iš esmės su juo ir sutiko. Konstatuojant nuteistojo R. R. išreikštą pažadą priimti kyšį nagrinėjant liudytojo P. K. baudžiamąją bylą svarbu atsižvelgti ir į aptariamo valstybės tarnautojo statusą (inkriminuojamu laikotarpiu daugelį metų baudžiamąsias bylas nagrinėjęs teisėjas), turėjusį įtakos pažado priimti kyšį išraiškos formai.

Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2008, 2K-367/2014, 2K-288-696/2016). Tarpusavyje sutampantys ir baudžiamojo proceso eigoje nuoseklūs liudytojų P. K. bei D. Z. parodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, taip pat byloje nustatyti tarpiniai faktai (be kita ko, pas P. K. rastas raštelis su rankraštiniais užrašais, R. R. ir D. Z. telefoninės komunikacijos turinys ir liudytojos I. M. parodymai, leidžiantys spręsti ne tik apie neformalius D. Z. ir R. R. tarpusavio santykius, bet ir inkriminuojamu laikotarpiu vykusius aktyvius susitikimus vidinėse (duomenys neskelbtini) teismo patalpose), sujungti vientisa, logine įrodymų grandine ir vertinami ne atsietai (pavieniui), bet įrodymų visumoje, leidžia daryti išvadą, kad iki paskutinio teisiamojo posėdžio liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje (tai yra, ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d.) nuteistasis R. R. iš liudytojo D. Z. priėmė 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tokią aplinkybę patvirtina ir po kyšio priėmimo atlikti veiksmai – teisėjo R. R. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo buvo įgyvendinti liudytojų D. Z. ir P. K. nurodyti kyšio davimo tikslai. Tai yra, liudytojo P. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant kaltininkui su laisvės atėmimu nesusijusią (tuometinėje BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos redakcijoje numatytą švelniausią) bausmės rūšį – baudą. Apklausiamas teisme liudytojas P. K. teigė adekvačiai sureagavęs į paskirtą bausmę, manęs, jog gynėjas (D. Z.) padarė viską, kas buvo įmanoma, dėl kuo švelnesnės bausmės paskyrimo.

Teisėjo veikimas, kai teismo sprendimo priėmimą lemia ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas atitinkamai spręsti bylą, jokiais atvejais negali būti laikomas teisėtu. To aplinkybė, kad vėliau bylą nagrinėję kiti teisėjai (kita teisėjų kolegija) priėmė kyšio davėjo interesus atitinkantį sprendimą, įtakos teisėjo, iš anksto pažadėjusio bylą spręsti tam tikru būdu, veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Taigi, neteisėtu teisėjo veikimu, vykdant jam priskirtus įgaliojimus, laikomas ir toks veikimas, kuomet priimtas teismo sprendimas iš pirmo žvilgsnio nėra aiškiai neteisingas ar neteisėtas, tačiau tokio sprendimo priėmimą lėmė ne teisinių argumentų, bylos įrodymų išnagrinėjimas bei vertinimas, o išankstinis pažadas priimti nurodytą teismo sprendimą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vien tik ta aplinkybė, kad nuteistojo R. R. liudytojo P. K. atžvilgiu priimtas 2019 m. sausio 23 d. apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo, kadangi nebuvo prokuroro apskųstas apeliacine tvarka, nustačius nuteistojo išankstinį pažadą priimti liudytojui P. K. palankų teismo sprendimą dar prieš susipažįstant su byla, prieš pradedant ją nagrinėti bei joje tirti įrodymus, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių dėl nuteistojo R. R. veiksmų neteisėtumo. Šių nustatytų aplinkybių nepaneigia ir tai, kad liudytojas (prokuroras) R. J. nurodė numatęs galimybę, jog teismas liudytojo P. K. padarytą nusikalstamą veiką gali kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymu (galutiniu procesiniu sprendimu kitoje baudžiamojoje byloje) P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirta prokuroro prašyta bausmės rūšis – bauda (t. 42, b. l. 96–102). Taigi, apelianto vertinimu, egzistuoja du identiški atvejai ir procesiniai sprendimai, o ši aplinkybė paneigia jam inkriminuotą neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, nagrinėtoje P. K. baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad kiekvienas teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas; teismas savo išvadas kiekvienoje byloje padaro įvertinęs konkrečią situaciją ir tai situacijai taikydamas konkrečias teisės normas. Tad vien tik ta aplinkybė, kad kitoje liudytojo P. K. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje šis asmuo taip pat disponavo narkotinėmis medžiagomis, jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nei patvirtina, nei paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio priėmimo proceso teisėtumo. Juolab, kad nurodytoje kitoje baudžiamojoje byloje ginčas dėl P. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kilęs nebuvo (prokuroras, siūlydamas teismui procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiko su tokiu padarytos veikos teisiniu vertinimu). Tuo tarpu teisėjo R. R. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje prokuroras manė, kad liudytojo P. K. padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kitą BK straipsnį nei buvo pripažinta įrodyta, nors ir apeliacine tvarka neskundė priimto nuosprendžio.

Kaip nurodoma paties nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) teismo cokoliniame aukšte yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau joks vaizdo įrašas į bylą nebuvo pateiktas. Apelianto nuomone, toks įrašas nebuvo pateiktas dėl to, kad nebuvo užfiksuota kyšio perdavimo, apie kurį melagingai nurodo D. Z.. Toks nuteistojo R. R. teiginys nepagrįstas. Kaip nustatyta, į bylą pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašų laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. nebuvo objektyvios galimybės, kadangi vaizdo duomenys pagal patvirtiną vidinę teismo tvarką buvo saugomi 30 dienų ir pasibaigus duomenų saugojimo terminui – sunaikinami automatiniu būdu juos ištrinant iš vaizdo įrašymo įrenginių (t. 43, b. l. 59). Tuo tarpu prašymas pateikti aptariamus vaizdo įrašus buvo pateiktas tik 2019 m. birželio 7 d. (t. 43, b. l. 58). Taigi, liudytojo D. Z. susitikimų su nuteistuoju R. R. (duomenys neskelbtini) teismo patalpose faktą (kartu ir – atliktą kyšiui skirtų pinigų perdavimo faktą) patvirtinančių vaizdo įrašų nebuvo įmanoma gauti dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl to, kad, kaip teigia nuteistasis R. R., šiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas kyšio perdavimas.

Šiame kontekste teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atlikdamas jam inkriminuotus kyšininkavimo veiksmus nuteistasis R. R. veikė tiesiogine tyčia. Šių nustatytų aplinkybių nepaneigia tai, kad pas nuteistąjį R. R. kyšio dalykas kratų metu rastas nebuvo. Pažymėtina, kad aptariamos kratos atliktos ir nuteistasis laikinai sulaikytas tik 2019 m. vasario 20 d., t. y. praėjus apie pusantro mėnesio nuo paskutinio (2019 m. sausio 9 d.) teisiamojo posėdžio jo nagrinėtoje liudytojo P. K. baudžiamojoje byloje ir praėjus vienam mėnesiui nuo 2019 m. sausio 23 d. apkaltinamojo nuosprendžio liudytojo P. K. atžvilgiu priėmimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog liudytojas D. Z. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti R. R.. Kaip išanalizuota anksčiau, liudytoją D. Z. su nuteistuoju R. R. siejo ne tik kolegiški, bet ir ilgalaikiai gan draugiški santykiai (apie tai galima spręsti tiek iš liudytojo D. Z. parodymų, tiek iš byloje užfiksuoto šių asmenų artimo, familiaraus tarpusavio telefoninio bendravimo pobūdžio, tiek iš liudytojos I. M. parodymų). Atvirkščiai, jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp šių asmenų būtų susiformavę priešiški, nedraugiški santykiai, byloje nėra surinkta. Tokios aplinkybės nenurodė ir apeliantas R. R. Kaip jau minėta, analizuojamoje apimtyje dėl nuteistajam R. R. įrodytu pripažinto nusikaltimo liudytojo D. Z. parodymai buvo nuoseklūs, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Dar daugiau, jų patikimumą sustiprina ta aplinkybė, kad aktyvus bendravimas, susitikimai su R. R. vyko tuomet, kai šis teisėjas nagrinėjo P. K. baudžiamą bylą, o D. Z. buvo šio kaltinamojo gynėju. Nenustatyta ir tai, kad D. Z. būtų apkalbėjęs R. R., siekdamas įgyti procesinių privilegijų, pavyzdžiui, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar kitaip palengvinti savo padėtį. Kaip jau nurodyta, šių asmenų santykiai ne tik nebuvo priešiški, netgi atvirkščiai – buvo draugiški. D. Z. buvo pareikšti įtarimai dėl visos eilės nusikalstamų veikų padarymo. Ir kaip matyti, dėl dalies įtarimų ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tame tarpe dėl kai kurių teisėjų papirkimo, nepaisant D. Z. parodymų turinio. Taigi šio asmens parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visetą, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir priimami atitinkami sprendimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir tai, kad liudytojas D. Z., numatydamas sprendimą, kurį nuteistasis R. R. priims nagrinėdamas liudytojo P. K. baudžiamąją bylą, būtų tokia situacija pasinaudojęs ir iš liudytojo P. K. priimtą visą kyšio sumą pasilikęs sau, o ne dalį jos, kaip nuosekliai teigė baudžiamojo proceso metu, perdavęs nurodytam nuteistajam.

Nepaisant anksčiau nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis, kad nuteistasis R. R. susitikimų su liudytoju D. Z., vykusiu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, metu savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą. Kaip minėta, susitarimas priimti kyšį yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-7-173/2014). Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai (pirmiausiai, R. R. ir D. Z. telefoninės komunikacijos turinys, liudytojo D. Z. parodymai) neleidžia teigti tarp nuteistojo R. R. ir liudytojo D. Z. įvykus susitarimą priimti kyšį. Tai yra, nors, kaip išsamiai išanalizuota anksčiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų konstatuoti faktą, kad R. R. pažadėjo tokį kyšį priimti, visgi nenustatyta pakankamai duomenų teigti, kad nuteistasis R. R. iš anksto su liudytoju D. Z. susitarė dėl kyšio nagrinėjant P. K. baudžiamąją bylą priėmimo laiko, būdo, vietos ir kitų esminių aplinkybių. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis in dubio pro reo principu (taisykle, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti), susitarimo priimti kyšį iš liudytojo D. Z. požymis yra šalinamas iš įrodytomis pripažintų nuteistojo R. R. padaryto kyšininkavimo nusikaltimo nagrinėjant liudytojo P. K. baudžiamąją bylą aplinkybių.

Iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, jog: „Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, R. R., už minėtą neteisėtą atlygį neteisėtai veikė vykdydamas įgaliojimus - P. K. naudai atliko D. Z. pageidaujamus veiksmus - 2019-01-23 nuosprendžiu P. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš LR BK 260 str. 2 d. perkvalifikavo pagal LR BK 259 str. 1 d. bei pripažinus kaltu paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - 138 MGL, t. y. 6 900 eurų baudą (įskaičius suėmime išbūtą laiką).“

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023). Kyšininkavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš BK 225 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-414-303/2015). Atsižvelgus į tai, formuluotė, jog tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti savo naudai bei tiesiogiai priėmęs 3 000 Eur kyšį nuteistasis R. R. tęsė kyšininkavimo nusikaltimo darymą yra teisiškai netiksli, kadangi neįmanoma tęsti jau baigto daryti nusikaltimo.

Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad kyšininkavimo nusikaltimo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-511/2025). Nurodytos aplinkybės apie kyšio priėmėjo veiksmus po kyšio priėmimo BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, taip pat nėra įtvirtintos. Darytina išvada, kad tokių aplinkybių nurodymas yra perteklinis ir netikslingas. Atitinkamai, minimos aplinkybės, susijusios su nuteistojo R. R. veiksmais po kyšio priėmimo (priimant liudytojui P. K. palankų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį, kuriuo jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 138 MGL dydžio baudos bausmė), yra šalintinos iš įrodytomis pripažintų aplinkybių. Nepaisant išdėstytų argumentų dėl įrodytomis pripažintų nuteistojo R. R. padarytos kyšininkavimo nusikalstamos veikos aplinkybių koregavimo, analizuojamos aplinkybės (valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai po kyšio priėmimo), kaip aptarta anksčiau, padeda atskleisti tokio asmens tyčios turinį.

Dėl pasikėsinimo prekiauti poveikiu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant I. S., D. S., O. S. ir M. A. administracines bylas

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu dalyje dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su pasikėsinimu prekiauti poveikiu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant I. S., D. S., O. S. ir M. A. administracines bylas, E. G. ir O. S. pripažinti kaltais bei nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 1 dalį.

Nuteistieji O. S. ir E. G. savo apeliaciniuose skunduose, teigdami, kad nepadarė šios nusikalstamos veikos, daugiausia dėmesio skiria tam, kad jų kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama prieštaringais ir nepatikimais liudytojo D. Z. parodymais. Tačiau tokie šių nuteistųjų skundų argumentai niekuo nepagrįsti. Įvertinus liudytojo D. Z. parodymus matyti, kad šis liudytojas iš esmės nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė esmines aplinkybes dėl nuteistiesiems O. S. ir E. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo prekiauti poveikiu per tarpininką, siekiant paveikti I. S., D. S., O. S., M. A. administracines bylas nagrinėjančius teisėjus. Minimas liudytojas nuosekliai teigė, kad O. S. į jį kreipėsi su prašymu, jog keturių pareiškėjų skundai dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme būtų patenkinti, nurodė, jog visą informaciją ir pareiškėjus, kurių skundai buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis gavo iš O. S. ir E. G., kurie buvo suinteresuoti pareiškėjams palankių sprendimų priėmimu. Liudytojas D. Z. taip pat viso proceso metu aiškino, kad iki susitikimo su teisėju A. K., per kurį norėta paveikti pareiškėjų skundus nagrinėjančius teisėjus, O. S. jam perdavė 1000 Eur, skirtus tarpininkui A. K., tačiau šių pinigų susitikimo su A. K. metu neperdavė, pokalbio metu apie pinigus neužsiminė, o vėliau šis teisėjas informavo, kad šie teisėjai tik neseniai pradėję dirbti ir paveikti jų nėra galimybės.

Šiame kontekste atskirai aptartinas 2018 m. gruodžio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole užfiksuotas D. Z. naudojamose darbo ((duomenys neskelbtini)) patalpose 2018 m. gruodžio 3 d. nuo 7.44 val. susitikimo metu vykusio pokalbio turinys, sugretinant jį su kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nuteistieji O. S. ir E. G. akcentuoja liudytojo D. Z. iniciatyvą ir įsiterpimo į tarp jų vykusį pokalbį netikėtumą. Tačiau iš 2018 m. gruodžio 3 d. vykusio pokalbio turinio matyti, kad liudytojui D. Z. pradėjus pokalbį ir paminėjus sąrašą, patikslinus savo prašymą nurodant tik bylų pobūdį, abu nuteistieji iš karto suprato apie ką kalbama – D. Z. (toliau – ir D. Z.), O. S. (toliau – ir O. S.), E. G. (toliau – ir E. G.): D. Z. – „Tu gali būt, telefonus tik išnešk. Klausyk, (neaiškiai) visą sąrašą...“, O. S. – „Sąrašą? (Neaiškiai) tiktai.“, D. Z. – „Administraciniam kur yra.“, O. S. – „A? Aš galiu net šitus aš...“, E. G. – „Pas mane.“, D. Z. – „Ai, pas tave yra tas sąrašas?“, E. G. – „Yra.“. Po ko pokalbis tęsiamas būtent apie konkrečias administracines bylas, O. S. detalizuojant vieno iš pareiškėjų situaciją. Tokia nuteistosios O. S. ir nuteistojo E. G. reakcija bei atsakymai paneigia jų apeliaciniuose skunduose nurodytą versiją, kad pokalbis tarp jų ir D. Z. nebuvo suplanuotas, kadangi iš pokalbio turinio matyti, jog visi pokalbyje dalyvavę asmenys žinojo apie ką bus kalbama.

Dar daugiau, iš pokalbio turinio matyti, kad D. Z., tęsdamas pokalbį, pasiteirauja ir apie kitus pareiškėjus: D. Z. – „O kiti ten?“, O. S. – „A?“, D. Z. – „O kiti ten? Keturi gi nu...“, kas taip pat patvirtina, jog informacija apie administracines bylas ir pareiškėjus, kurių interesais veikė O. S., liudytojui buvo žinoma iki šio pokalbio pradžios (ir tokią informaciją jis gavo iš O. S.). Nuteistoji O. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 20 d. apklausiama įtariamąja parodė, kad D. Z. turėjo dalyvauti I. S., D. S., O. S., M. A. administracinėse bylose kaip atstovas, tačiau abejojo, ar apskritai dalyvaus procese, o sutarčių tarp pareiškėjų, nuteistosios O. S. ir D. Z. dėl teisinių paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. Z. ketino atstovauti pareiškėjus administracinėse bylose, tokių aplinkybių apklausų metu nenurodė ir pats liudytojas, o nuteistosios O. S. apklausų metu duoti parodymai bei „LITEKO“ sistemos duomenys patvirtina, kad minimus asmenis administracinėse bylose atstovavo ne D. Z., o advokatas K. J. Taigi nors D. Z. nebuvo pareiškėjų atstovas, tačiau esminė informacija apie pareiškėjus ir jų skundus jam buvo žinoma.

Šiame kontekste pasisakytina ir dėl E. G. dalyvavimo aptariamame pokalbyje. Nuteistasis E. G. savo apeliaciniame skunde pažymi, jog tiesioginės jo valios dalyvauti D. Z. ir O. S. pokalbyje nebuvo, tačiau tik todėl, kad nebuvo baigęs pokalbio su O. S., o D. Z. jam pasakė „Tu gali būt, telefonus tik išnešk <...>“, jis pasiliko. Nors nuteistasis E. G. savo apeliaciniame skunde siekia pagrįsti, kad jo dalyvavimas pokalbyje turėtų būtų laikytinas atsitiktiniu, o ne tikslingu, tačiau su šia nuteistojo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta liudytojui D. Z. paprašius sąrašo būtent nuteistasis E. G. jam atsako „Pas mane.“, tęsiantis pokalbiui nurodo „Pamiršau aš tau ištraukt.“ (kaip galima suprasti – D. Z. prašomą pateikti sąrašą). Pokalbio eigoje nuteistasis E. G. pažada, kad sąrašą D. Z. atspausdins bei paduos, be to nurodo, kad – „Duosiu. Aš jam daviau, aš užmiršau tiesiog. Aš nebuvau dvi dienas darbe, tai žinai, aš jau rodžiau D..“. Toks nuteistojo E. G. atsakymas patvirtina liudytojo D. Z. parodymus, kad apie aptariamas administracines bylas ir pareiškėjų skundus jie kalbėjosi dar iki aptariamo susitikimo, kad dar iki aptariamo susitikimo nuteistasis E. G. suteikė pirminę informaciją, perduodamas O. S. prašymą. Dar daugiau, šias aplinkybes patvirtina ir užfiksuotas susirašinėjimas bei pokalbiai dėl susitikimų tarp liudytojų D. Z. ir A. K., iš kurių matyti, kad D. Z. dar iki aptariamo pokalbio, 2018 m. gruodžio 2 d., pasiteiravo, ar pastarasis dar atostogauja ir susitarė rytojaus dieną susitikti, o po 2018 m. gruodžio 3 d. susitikimo ir pokalbio su O. S. bei E. G. susitikimą su A. K. perkėlė į 2018 m. gruodžio 4 d. rytą, kadangi nuteistoji O. S. informavo, jog didelės skubos nėra. Svarbu pastebėti, kad nurodydamas pokalbio su nuteistuoju E. G. datą liudytojas D. Z. galėjo klysti, kadangi 2018 m. gruodžio 2 d. buvo nedarbo diena – sekmadienis. Tačiau ši aplinkybė laikytina netikslumu neturinčiu esminės reikšmės. Aptarti įrodymai – aptariamo pokalbio turinys, D. Z. parodymai bei išankstinis susitikimo su A. K. planavimas patvirtina, kad D. Z. ir E. G. pokalbis šiam perduodant pirminę informaciją dėl Vilniaus apygardos administraciniame teismui pateiktų pareiškėjų skundų ir siekio palankaus išnagrinėjimo rezultato įvyko dar iki nuteistųjų O. S., E. G. susitikimo su liudytoju D. Z. 2018 m. gruodžio 3 d.

Nuteistoji O. S. neigė iniciatyvą daryti neteisėtą poveikį teisėjams siekiant palankių rezultatų administracinėse bylose, akcentuodama, kad norėjo teisingo skundų išnagrinėjimo. Nuteistasis E. G. savo apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo siekį paveikti aptartus skundus nagrinėjančius teisėjus. Tačiau tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. nuo 7.44 val. įvykusio pokalbio matyti, jog nuteistajai O. S. detaliau papasakojus apie vieno iš pareiškėjų situaciją ir liudytojui D. Z. pasiteiravus apie kitus pareiškėjus, būtent nuteistasis E. G. atsakė „du tiktai reikalingi.“, ir D. Z. pasitikslinus dėl pareiškėjų skaičiaus nuteistoji O. S. atsakė, kad „<...> Jo, bet tai jie visi reikalingi, jie visi sumokės bapkes. Bet iš anksto reikia pasakyti, kiek. O šitas...“. Pokalbis tęsiamas O. S. nurodant, kad svarbiausia yra pareiškėjo I. S. administracinė byla, po ko būtent nuteistasis E. G. pamini šio asmens atžvilgiu bylą nagrinėsiančio teisėjo H. S. pavardę, nurodydamas, kad jis yra svarbiausios bylos teisėjas. Toliau pokalbis vystosi būtent apie šį teisėją ir nuteistoji O. S. informuoja D. Z., kad su šiuo teisėju galima neteisėtai susitarti sakydama „<...> Normalus buvęs mentas. Su juo tvarkosi“, o D. Z. abejojant patikina sakydama „Tvarkosi, tvarkosi, žinok, su S.“. Šie pokalbio fragmentai prieštarauja nuteistųjų apeliaciniuose skunduose dėstomai pozicijai, patvirtindami liudytojo D. Z. parodymus bei sujungia įrodymus į logišką įrodymų grandinę atskleisdami nuteistųjų siekį daryti poveikį teisėjams, nagrinėsiantiems pareiškėjų skundus, o ne liudytojo D. Z. provokaciją imtis neteisėtų veiksmų. Matyti, kad būtent nuteistoji O. S. pirmoji šio pokalbio metu užsimena apie pinigus kalbant apie pareiškėjų ir jų skundų patenkinimo svarbą, o nuteistasis E. G. įvardija vieno iš teisėjų, su kuriuo reikia neteisėtai susitarti, pavardę. Nors konkretus pinigų tikslas nėra įvardijamas, tačiau pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad pinigai, kuriuos buvo pasirengę mokėti pareiškėjai skirti jų interesų patenkinimui, paperkant teisėjus. Akivaizdu, jog patys nuteistieji O. S. ir E. G. susitikimo metu rodė iniciatyvą, D. Z. išdėstė esminę informaciją apie bylas ir siekį, jog pareiškėjų skundai būtų patenkinti. Šių nuteistųjų elgesys buvo sąlygotas jų pačių iniciatyvos pasiekti norimą rezultatą neteisėtu būdu pasinaudojant D. Z. pažintimis su teisėjais.

Vertinant šio pokalbio turinį būtina atkeipti dėmesį į tai, jog visi pokalbio dalyviai laikėsi konspiracijos. Tokią išvadą patvirtina jau vien pokalbio pradžioje liudytojo D. Z. išsakyta pastaba nuteistajam E. G.: D. Z. – „Tu gali būt, telefonus tik išnešk. Klausyk, (neaiškiai) visą sąrašą...“, į ką buvo sureaguota įprastai, nei vienam iš susitikimo dalyvių nekilo klausimų, kodėl reikia imtis tokių veiksmų. Be to pokalbio metu naudojamos tokios maskuojančios frazės kaip „tvarkosi“, „vaikšto“ siekiant netiesiogiai įvardinti veiksmus siekiant neteisėto susitarimo su teisėjais. Dar daugiau, nepaisant to, kad susitikimo metu kalbamasi asmenims saugioje aplinkoje, nesant pašalinių asmenų, iš patalpos pašalinus savo mobiliuosius telefonus, dažnai pereinama į pokalbį pašnibždomis, tyliai, lyg bijant, kad kažkas gali išgirsti jų pokalbį. Tokio elgesio, bendravimo būdo tikrai nebūtų reikėję, jei, kaip teigia nuteistoji O. S., pokalbio metu ji tik būtų išsakiusi savo nusiskundimus ir nepasitenkinimą dėl Migracijos departamento sprendimų, o ne siekusi neteisėtų veiksmų.

Atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 4 d. 7.20 val. D. Z. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, išlipo iš automobilio ir susitiko su nuteistąja O. S. bei abu trumpai kalbėjosi, po ko 7.23 val. D. Z. pro vidiniame kieme esantį įėjimą užėjo į darbovietę, o nuteistoji O. S. nuvažiavo. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistoji O. S. ne tik pažadėjo perduoti pinigus, bet juos ir atvežė D. Z. 2018 m. gruodžio 4 d. ryte, prieš jam einant susitikti su A. K.. Teisėjų kolegija nesutikdama su nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentu sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, jog nuteistoji O. S. susitikimo 2018 m. gruodžio 4 d. ryte su liudytoju D. Z. metu perdavė jam 1000 Eur grynųjų pinigų skirtų tarpininko papirkimui.

Nors 2018 m. gruodžio 4 d. slapto sekimo metu užfiksuotame vaizdo įraše ir nėra matoma kaip nuteistoji O. S. liudytojui D. Z. paduoda 1000 Eur grynųjų pinigų, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Pati nuteistoji patvirtino, kad pažadėjo D. Z. atvežti pinigus skirtus A. K.. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 3 d. 7.44 val. prasidėjusio susitikimo metu vykusio pokalbio D. Z. informavo O. S., kad kitos dienos rytą, 8 val. planuoja susitikti su A. K., o pats darbo vietoje tą dieną planuoja būti nuo 7.30 val., po ko susitarė su nuteistąja, kad pinigus D. Z. ji atveš 2018 m. gruodžio 4 d. rytą ir kaip patvirtina slapto sekimo duomenys, susitiko kaip sutarta. Nors nuteistoji O. S. kategoriškai neigė 2018 m. gruodžio 4 d. rytą susitikimo metu perdavusi D. Z. pinigus, tačiau pastebėtina, kad iš 2018 m. gruodžio 21 d. slapto sekimo protokolo turinio matyti, jog šių asmenų susitikimas truko vos kelias minutes, o duodama parodymus ir neigdama pinigų perdavimą nuteistoji O. S. nenurodė jokios kitos tokio trumpo susitikimo su D. Z. priežasties.

Vertinant šias aplinkybes svarbu atsižvelgti į tai, jog praėjus šiek tiek daugiau nei 30 minučių po liudytojo D. Z. ir nuteistosios O. S. susitikimo, D. Z. išėjo iš savo darbo vietos ir (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko su A. K., kaip ir buvo planuota, kaip buvo nurodęs nuteistiesiems E. G. ir O. S.. Susitikimo su A. K. metu D. Z. kyšio jam neperdavė, nepasiūlė ir apie jį neužsiminė, tačiau įvertinus liudytojo D. Z. veiksmus kitose šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamose nusikalstamose veikose, dėl kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, matyti, kad tai buvo įprastas veikimo modelis, kai dėl kyšio tariamasi ir jis perduodamas tik įsitikinus, kad bus galimybė pasiekti norimą rezultatą. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartų įrodymų visuma, nepaisant slapto sekimo metu vaizdo įraše neužfiksuoto kyšio perdavimo, patvirtina, kad nuteistoji O. S. ne tik kaip pati pripažino pažadėjo liudytojui D. Z. perduoti tarpininko papirkimui skirtą kyšį – 1000 Eur, bet ir 2018 m. gruodžio 4 d. 7.20 – 7.23 val. vykusio jų susitikimo metu kyšį perdavė D. Z.

Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. gruodžio 4 d. 7.57 val. D. Z. atėjo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir susitiko su A. K. bei kalbėjosi, po ko 8.04 val. A. K. įėjo į pastatą, o D. Z. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link. Pažymėtina, kad liudytojai D. Z. ir A. K., duodami parodymus, nurodo skirtingus susitikimo tikslus. D. Z. paaiškino, kad susitiko su A. K., nes vykdydamas nuteistosios O. S. prašymą norėjo išsiaiškinti ar yra galimybė paveikti konkrečius teisėjus, kad jie priimtų palankius sprendimus nagrinėdami pareiškėjų skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Tuo tarpu liudytojas A. K. teigė, kad D. Z. norėjo pasidomėti kokia yra teismų praktika bylose dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimų. Atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini) teismo pastato) 2018 m. gruodžio 4 d. nuo 8.01 val. iki 8.04 val. vykusio susitikimo metu D. Z. iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė baltos spalvos lapelį ir perdavė A. K. Tokia aplinkybė patvirtina liudytojo D. Z. parodymus, kad prieš susitikimą ant lapelio užsirašė teisėjų ir pareiškėjų pavardes ir susitikimo metu šį lapelį perdavė A. K.. Dar prieš paduodant lapelį D. Z. pasakė, kad turi keturis prašymus, kas taip pat atitinka bylos aplinkybes dėl keturių pareiškėjų skundų. Padavęs minėtą lapelį D. Z. pasakė „Čia surašyti yra visi.“. Po to pokalbio metu minimos teisėjų pavardės: D. Z. – „P. Nu nežinau, pasižiūrėk čia yra pavardės ir šitos bylos.“, A. K. – „Gerai, pažiūrėsiu.“. Svarbu pastebėti, kad šio susitikimo metu D. Z. nieko neklausia apie teismų praktiką migracijos bylose, kas paneigia liudytojo A. K. parodymus. Tuo tarpu 2019 m. sausio 15 d. užfiksuoto susitikimo tarp D. Z. ir A. K. metu, kai D. Z. paklausė „Nu, ten kas nors įmanoma?“, o A. K. atsakė – „Nieko, ten ta prasme, aš matai, su jais nieko ten neturėjau jokių šitų.“, ir tik po to, kai D. Z. supranta, jog per A. K. teisėjų paveikti nepavyks, jis pasiteirauja apie teismo praktiką migracijos bylose. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai liudytojo A. K. parodymus. duotus nagrinėjimo teisme metu, vertintino kritiškai, kaip neatitinkančius užfiksuoto pokalbio turinio.

Pažymėtina, kad ir D. Z. bei A. K. susitikimų metu vykusiuose pokalbiuose stebimi konspiracijos požymiai, naudojant tikrą pokalbio turinį maskuojančias frazes tokias kaip „atostogaut“, „kelionės padaryt“. Apklausiamas liudytoju A. K. neigė, kad organizuoja keliones, tačiau negalėjo paaiškinti, ką jis turėjo omenyje 2019 m. sausio 15 d. susitikimo su D. Z. metu sakydamas, kad „nepavyksta kelionės padaryt“. Šios frazės naudojamos kontekste, nesusijusiame nei su atostogomis, nei su kelionėmis. Pokalbių metu naudojamos neaiškios frazės patvirtina liudytojo D. Z. parodymus, kad susitikdamas su liudytoju A. K. jis siekė išsiaiškinti ar yra galimybė per tuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju dirbusį A. K. daryti poveikį kitiems teisėjams konkrečiose bylose dėl palankių sprendimų.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji O. S. ir E. G. neigia perdavę liudytojui D. Z. informaciją ir dokumentus, susijusius su I. S., D. S., O. S., M. A. bylų nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau tokie skundų argumentai deklaratyvūs, juos paneigia byloje ištirti įrodymai.

Liudytojas D. Z. patvirtino, kad prieš 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimą su teisėju A. K., būdamas savo darbo vietoje, ant balto lapo užrašė informaciją (pareiškėjų ir teisėjų pavardes) iš mobiliojo ryšio telefono, kurią buvo nufotografavęs iš O. S. ar E. G. atneštų skundų. Tokius šio liudytojo parodymus patvirtina atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuoti D. Z. veiksmai – 2018 m. gruodžio 4 d. 7.38 val. D. Z. atsisėdo prie darbo stalo ir paėmęs A4 formato lapą perlenkė per pusę bei iš mobiliojo ryšio telefono perrašinėjo informaciją į perlenkto lapo kairįjį viršutinį kampą. Be to, buvo užfiksuotas ir nuteistojo E. G. bei liudytojo D. Z. pokalbis, kurio metu šis liudytojas E. G. išreiškė nepasitenkinimą dėl nepateikto sąrašo – „Kažkas nakvojo...“, „Taip gi, nes sąrašus ranka daro, nieks neatspausdina, <necenzūrinis žodis>.“, į ką E. G. sureaguoja – „Tai atnešiau...“. Taigi būtent nuteistasis E. G. liudytojui D. Z. turėjo pateikti spausdintą sąrašą su teisėjų ir pareiškėjų pavardėmis, kita būtina informacija iki šio liudytojo susitikimo su teisėju A. K. Tokį susitarimą buvus patvirtina aptartas 2018 m. gruodžio 3 d. O. S., E. G. ir D. Z. susitikimo metu vykęs pokalbis, kurio metu O. S. ne kartą E. G. nurodė pateikti sąrašą, o šis patvirtino, kad sąrašą D. Z. pateiks.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistieji O. S. ir E. G. apklausiami neneigė susipažinę su pareiškėjų su I. S., D. S., O. S., M. A. administracinėmis bylomis. O. S. patvirtino surašiusi skundus dėl šių pareiškėjų priimtų Migracijos departamento sprendimų ir perdavusi juos peržiūrėti nuteistajam E. G. 2019 m. vasario 20 d. kratų protokolai, 2019 m. kovo 1–4 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad O. S. gyvenamojoje ir darbo vietoje, be kita ko, buvo rasti dokumentai, susiję su M. A., D. S., I. S., šių asmenų skundai dėl Migracijos departamento sprendimo ir kita susijusi medžiaga (t. 28, b. l. 42–191, t. 29, b. l. 1–102). 2019 m. liepos 16–23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint O. S. kompiuterio sisteminio bloko „(duomenys neskelbtini)“ duomenis tarp dokumentų ir elektroninių laiškų paskyroje yra O. S. leidimo gyventi nuotrauka (t. 30, b. l. 33–34). Nuteistasis E. G., duodamas parodymus, neneigė, kad O. S. parengtus skundus jam siuntė peržiūrai, kad pateiktų pastabas. Taigi būtent šie nuteistieji disponavo esmine informacija, susijusia su minėtais pareiškėjais, stengėsi parengti motyvuotus bei pagrįstus skundus, kas rodo neabejotiną jų suinteresuotumą siekiant palankių rezultatų administracinėse bylose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo D. Z. parodymai, atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuoti duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei pačių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad D. Z. informaciją apie suinteresuotus asmenis bei bylas nagrinėjančius teisėjus gavo iš nuteistųjų E. G. ir O. S.

Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad teisėjų kolegija, vertindama įrodymus, be kita ko, negali atsiriboti nuo visos baudžiamosios bylos kaip visumos pažymint, kad liudytojas D. Z. su nuteistąja O. S. susipažino per nuteistąjį E. G. Kaip parodė liudytojas D. Z., nuteistoji dažnai į jį kreipdavosi su ne vienu „projektu“, žinodama, kad jis, pasinaudodamas savo pažintimis su teisėjais, gali padėti pasiekti reikiamą rezultatą bylose. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. G. žinojo apie D. Z. pažintis, veikimo metodus, dėl ko tikslingai su juo supažindino O. S. Ir šioje nusikalstamoje veikoje nuteistasis E. G. turėdamas iš O. S. gautą visą svarbiausią informaciją apie administracines bylas, perdavė ją D. Z., siekdamas išsiaiškinti, ar jis turi pažinčių ir yra galimybė daryti poveikį Vilniaus apygardos administracinio teismo konkretiems teisėjams, po ko ir įvyko nuteistųjų susitikimas su D. Z. (2018 m. gruodžio 3 d.) bei pradėtas realizuoti sutartas veiklos planas.

Teisėjų kolegija nesutinka, su nuteistųjų pozicija, jog veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokoluose bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis pirmos instancijos teismas įvertino selektyviai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negali būti formuojama tokia prekybos poveikiu įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Šiame kontekste pabrėžtina, kad buvo užfiksuotas ne tik vienas susitikimas ir pokalbis, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas dėl aptariamos nusikalstamos veikos nuteistųjų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nustatyta ir visa eilė po šio susitikimo sekusių veiksmų. Nuteistajam E. G. dar iki minėto susitikimo perdavus esminę informaciją liudytojui D. Z. 2018 m. gruodžio 3 d. rytą įvyko nuteistųjų O. S., E. G. susitikimas ir pokalbis su D. Z.. Šio pokalbio metu buvo susitarta, kad nuteistieji perduos reikiamą informaciją apie administracine bylas D. Z., o pastarasis susitiks su Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbančiu teisėju A. K., kuris jam gerai pažįstamas. Būtent A. K. D. Z. turėjo perduoti O. S. duotą 1000 Eur už tai, kad A. K. kaip tarpininkas padarytų poveikį aptartas administracines bylas nagrinėjantiems teisėjams. Nuteistoji O. S. 2018 m. gruodžio 4 d. rytą susitiko su D. Z. ir perdavė pinigus liudytojui. Aptariant šias aplinkybes svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog esant reikalui buvo susitarta D. Z. 1000 Eur perduoti ir per E. G., o ši aplinkybė patvirtina, kad šis nuteistasis buvo įsitraukęs į nusikalstamą veiką. Dar daugiau, 2018 m. gruodžio 4 d. 8.18 val. D. Z. ir E. G. susitikimas ir pokalbio turinys taip pat atskleidžia nuteistojo E. G. vaidmens svarbą aptariamoje nusikalstamoje veikoje. Šio pokalbio metu liudytojas D. Z. nuteistajam pranešė, kad teisėjui A. K. perdavė prašymą dėl keturių migracijos bylų rusiškai pasakydamas „Zakaz zdan“ (užsakymas priduotas – vertimas iš rusų kalbos), į ką E. G. atsakė „Super“. Šis, nors ir itin trumpas, nuteistojo E. G. pokalbis su D. Z. tik dar kartą patvirtina, kad E. G. aiškiai žinojo, koks tai „užsakymas“ ir kam tą „užsakymą“ D. Z. perdavė. Be to, kaip parodė pats liudytojas D. Z., jis tikslingai informavo nuteistąjį E. G., nes pastarajam buvo svarbu, kad O. S. prašymai būtų įgyvendinti.

Inkriminuotos prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 1 dalis) esmė yra tarpininko, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Pati tarpininko papirkimo veika gali pasireikšti ne tik kyšio (neteisėto ar nepagrįsto atlygio) davimu, bet ir jo siūlymu, pažadu ar susitarimu duoti. Konstatuojant minėtų veikų požymius, būtina nustatyti ne tik atitinkamų pokalbių faktus, bet ir ketinimų taip veikti realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-788/2021, 2K-7-228-648/2023, 2K-7-1-788/2024). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas nuteistųjų veiksmus vertino ne tik iš vieno pokalbio turinio bei liudytojo D. Z. parodymų, tačiau detaliai aptarė įrodymus pagal chronologiją tiek iki 2018 m. gruodžio 3 d. nuteistųjų ir D. Z. pokalbio, tiek ir po jo sekusius veiksmus, išanalizavo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokoluose, slapto sekimo protokoluose užfiksuotus duomenis, sugretino juos su liudytojų D. Z., A. K. bei pačių nuteistųjų O. S. ir E. G. parodymais ir nustatė logišką įvykių grandinę.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog reikšdama savo poziciją dėl kaltės, O. S. pateiktame apeliaciniame skunde neišvengia prieštaravimų. Nuteistoji pažymi, jog nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, įrodančių jos pačios (O. S.) ir E. G. inciatyvą paveikti teisėjus, tačiau taip pat nurodo, kad turėjo pagrindą tikėtis, jog A. K. veikia jų klientų interesais, bandys surasti ryšius kitiems teisėjams papirkti. Taigi, kaip nurodo nuteistoji O. S., jie pagrįstai tikėjosi, kad A. K. ieško ryšių ir laukė, kol D. Z. nurodys teisėjams papirkti reikalingą sumą. Kaip jau minėta ankščiau, BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta tarpininko papirkimo veika gali pasireikšti ne tik kyšio (neteisėto ar nepagrįsto atlygio) davimu, bet ir jo siūlymu, pažadu ar susitarimu duoti. Liudytojo Z. parodymai, taip pat atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotas 2018 m. gruodžio 4 d. jo susitikimas su liudytoju A. K. patvirtina, kad D. Z. kyšio skirto tarpininko papirkimui neperdavė, nepasiūlė, nepažadėjo ir nesusitarė nei žodžiu nei konkliudentiniais veiksmais, tačiau šios aplinkybės įvyko nepriklausomai nuo nuteistųjų O. S. ir E. G. valios. Nuteistosios O. S. apeliacinio skundo teiginiai tik dar kartą patvirtina, kad abu nuteistieji pagrįstai tikėjosi, jog A. K. už atlygį ieškos ryšių teisėjams papirkti.

Savo apeliaciniame skunde nuteistoji O. S., be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo organizuotos grupės požymį. Pažymėtina, kad O. S. dėl veikos, susijusios su prekyba poveikiu administracinėse bylose pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nei viena iš BK 25 straipsnyje nustatytų bendrininkavimo formų nuteistajai nebuvo inkriminuota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistieji O. S. ir E. G. pasikėsino per D. Z., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 39¹ pagrindu, papirkti tarpininką A. K., kad šis paveiktų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus, nagrinėjančius pareiškėjų I. S., D. S., O. S., M. A. skundus administracinėse bylose, t. y. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos nebaigė dėl nuo nuteistųjų nepriklausančių aplinkybių. Nuteistieji O. S. ir E. G. savo neteisėtais veiksmais siekė, kad administracinėse bylose dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, ne teisės aktų nustatyta tvarka, o panaudojant įtaką, pažintis, neteisėtą atlygį, provokuojant gauti ir duoti kyšį, teismas priimtų palankius sprendimus, ir tai rodo, kad abu nusiteistieji suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikėsi BPK įtvirtintų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, įrodymus vertino nuosekliai, lygino tarpusavyje, įvertino jų visumą. Nuteistųjų O. S. ir E. G. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto R. R. disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis)

Apeliaciniu skundu R. R. prašo skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių. Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas padarė nustatytų bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės įvykdžius šį nusikaltimą, netinkamai taikė minėtą BK specialiosios dalies straipsnį bei BK 37 straipsnio nuostatas. Apeliantas akcentavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vien ginklų ir šaudmenų laikymas neturint leidimo, savaime nereiškia asmens kaltumo, tačiau būtina nustatyti asmens kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. R. pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo nuosekliai nurodytas aplinkybes, kad jis kreipėsi į Ginklų fondą bei valstybės įgaliotą instituciją – policiją, kad jie paimtų ginklus, o atvykęs policijos pareigūnas šių ginklų nepaėmė, kaip jo gynybinę versiją. Apeliantas taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2012 m. gruodžio 31 d. veikusiame (duomenys neskelbtini) teisme nebuvo nustatyti reikalavimai ginklų laikymui, sunaikinimui ar realizavimui ir net šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra patvirtinta atskira daiktinių įrodymų saugojimo ar naikinimo tvarka, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2004-05-26 Nr. 634 patvirtintomis taisyklėmis. R. R. akcentavo, kad ginklai ir šaudmenys pas jį atsidūrė kaip daiktiniai įrodymai nagrinėtose bylose, tačiau jis nesiekė ginklų ir šaudmenų laikyti, priešingai – priėmęs procesinius sprendimus konfiskuoti ginklus administracinio teisės pažeidimo bylose, bandė tuos ginklus perduoti policijai, todėl apelianto vertinimu jo veiksmuose nenustatyta tyčia neteisėtai laikyti kaltinime nurodomus ginklus ir šaudmenis. Be to R. R. kelia klausimą ar apskritai jo veiksmai gali būti vertinami kaip sudarantys objektyviuosius aptariamo nusikaltimo požymius, ir ar šiuo atveju teisėjui reikėjo gauti leidimą ginklams, kurie buvo daiktiniai įrodymai bylose. Pažymėjo, jog po priimtų procesinių sprendimų ginklai ir šaudmenys priklausė valstybei kadangi buvo konfiskuoti, t. y. ne apeliantas buvo ginklų ir šaudmenų savininkas, todėl jis net neturėjo teisės kreiptis dėl atitinkamų leidimų juos laikyti. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas atleisdamas R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo, įvertino byloje surinktų duomenų visumą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kratos R. R. naudojamose tarnybinėse patalpose – Vilniaus miesto apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) metu, seife, buvo rastas ir paimtas pramoninės gamybos .35-0 (9 mm) kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos .35-0 kalibro pistoletas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-0 kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, 4 vnt. pramoninės gamybos .35-o kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu ir 3 vnt. pramoninės gamybos .35-0 kalibro pistoletiniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu. Nors byloje nėra ginčo dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo fakto, tačiau R. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka metu kaltu dėl nusikalstamos veikos neprisipažino, teigdamas, jog šaunamieji ginklai ir šaudmenys – likę daiktiniai įrodymai po išnagrinėtų bylų, kurių už konfiskuotų valstybės naudai ginklų iš šaudmenų perėmimą atsakingos valstybės institucijos nesutiko paimti, nepaisant jo paties kreipimųsi, o tai R. R. vertinimu rodo, jog nenustatyta tyčia neteisėtai laikyti kaltinime nurodomus ginklus ir šaudmenis.

BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo pradžios momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-238-699/2016, 2K-186-689/2020). BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kuomet kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-77-489/2022, 2K-71-628/2023).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(992)-ISl-1364 nurodyta, kad R. R. darbo vietoje rastas pramoninės gamybos .35-o kalibro pistoletas „(duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu priskiriamas A kategorijos ginklams, pistoleto (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje buvę 3 šoviniai ir revolverio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) būgnelyje buvę 4 šoviniai priskiriami A kategorijos šaudmenims, o pramoninės gamybos .35-o (9 mm) kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-o (9 mm) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais yra C kategorijos šaunamasis ginklas (t. 45, b. l. 20-29). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnis, be kita ko, numato, jog ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti, išskyrus D kategorijos ginklus, kurie laikomi ir nešiojami be leidimų. Šiuo atveju nėra ginčo, jog norint laikyti A ir C kategorijoms priskiriamus ginklus, taip pat A kategorijai priskiriamus šaudmenis yra būtinas leidimas, kurio nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. R. kratos jo darbo kabinete metu, neturėjo.

Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad aptariami šaudmenys ir šaunamieji ginklai buvo daiktiniai įrodymai R. R. nagrinėtose baudžiamosios bylose, tačiau baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta priėmus 1996 m. balandžio 29 d. nutartį, o baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. vasario 6 d. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau abiejose šiose baudžiamosiose bylose priimant galutinius procesinius sprendimus nebuvo išspręstas daiktinių įrodymų klausimas. Duodamas parodymus R. R. tvirtino, kad ginklai ir šaudmenys jam buvo perduoti kaip daiktiniai įrodymai kartu su baudžiamosiomis bylomis, ir tose bylose priėmus galutinius procesinius sprendimus baudžiamosiose bylose nebuvo išspręstas daiktinių įrodymų klausimas. Abiem atvejais buvo pradėtos administracinių teisės pažeidimų teisenos, todėl daiktų klausimai palikti spręsti būtent išnagrinėjus administracines bylas. R. R. tvirtino, kad išnagrinėjus administracines bylas ginklai ir šaudmenys buvo konfiskuoti valstybės naudai. Svarbu tai, jog šiuos nuteistojo R. R. teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų nėra, kadangi jo minimos administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose kaip jis teigia buvo išspręstas aptariamų ginklų ir šaudmenų konfiskavimo valstybės naudai klausimas, yra sunaikintos pasibaigus jų saugojimo laikotarpiui ir šių teiginių patikrinti galimybės nėra. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė turėjo įtakos tam, jog teismo raštinės darbuotojai neturėjo duomenų apie teisme esančius, tuo metu teisėjo pareigas ėjusio R. R. kabineto seife tebelaikomus daiktinius įrodymus, kadangi kaip parodė liudytoja apklausta J. Ž., po išnagrinėjimo perduodant bylą į raštinę buvo peržiūrimas galutinis procesinis sprendimas, jo rezoliucinė dalis ir jei klausimai dėl daiktinių įrodymų nespręsti, būdavo preziumuojama, kad daiktinių įrodymų klausimo byloje nebuvo, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad jie yra likę pas teisėją. Todėl teismo raštinės skyrius šiuo atveju negalėjo žinoti ir nežinojo apie R. R. žinioje esančius ir jo laikomus ginklus ir šaudmenis.

Tiek pats R. R., tiek jo gynėja, grįsdami nuteistojo R. R. pastangas perduoti ginklus ir šaudmenis atsakingų valstybės institucijų žinion paneigiant tyčią juos laikyti nurodė, jog R. R. šiuos veiksmus atliko iki 2005 m., o tiksliau 1999 m. Svarbu tai, jog pagal pateiktą kaltinimą R. R. atsakomybė dėl ginklų ir šaudmenų laikymo neturint leidimo kilo tik nuo 2011 m. kovo 24 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui ir ginklų bei šaudmenų priskyrimui atitinkamoms kategorijoms, o krata, kurios metu ginklai ir šaudmenys buvo rasti R. R. darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) seife atlikta dar gerokai vėliau – 2019 m. vasario 20 d. Todėl vien paties R. R. parodymai patvirtina, kad visą šį laiką nuteistasis nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad ginklai ir šaudmenys būtų perduoti Ginklų fondui, o laikė juos seife.

Kaip jau minėta, BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-77-489/2022). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-202/2014; 2K-7-386-746/2015; 2K-202-303/2017; 2K-201-1073/2018). Šiuo atveju R. R. ir jo gynėja laikosi pozicijos, jog nuteistasis dėjo pastangas perduoti ginklus ir šaudmenis atsakingiems asmenims, tačiau to nepavyko padaryti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl R. R. veiksmuose nėra kaltės. Pritariant skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje dėstomiems motyvams dėl R. R. kaltės BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos atkreiptinas dėmesys, kad argumentai dėl nuteistojo dėtų pastangų ne laikyti, o perduoti ginklus ir šaudmenis yra susiję su laikotarpiu iki 2000–2005 m. R. R. duodamas parodymus niekaip nepaaiškino, kodėl vėliau jokių veiksmų nesiėmė, ypač įvertinus darbo vietos pokyčius 2005–2006 metais teismui persikėlus į naujas patalpas, kuriose jau buvo ir daiktinių įrodymų saugykla, taip pat jau minėtą pasikeitusią Ginklų ir šaudmenų įstatymo redakciją. Toks R. R. elgesys leidžia spręsti, kad jis sąmoningai, pasirinkęs tokį elgesio modelį (neveikimą) ir toliau, neturėdamas leidimo, savo darbo kabineto seife laikė ginklus ir šaudmenis. Visi veiksmai, kuriuos kaip save teisinančią versiją pateikė nuteistasis R. R., niekaip nešalina jo kaltės. Kaip jau minėta, nuteistasis turėjo galimybę pasirinkti savo elgesio modelį, kreiptis į teismo raštinės darbuotojus, teismo pirmininką, perduoti ginklus ir šaudmenis į teismo daiktinių įrodymų saugyklą, pasikeitus Ginklų ir šaudmenų įstatymo redakcijai pakartotinai į Ginklų fondą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, taip sąmoningai nusprendęs aptariamus ginklus ir šaudmenis toliau neteisėtai laikyti savo darbo kabineto seife.

Nėra abejonės, jog R. R. aiškiai suvokė, kad bet kokių daiktinių įrodymų laikymas savo žinioje, kai bylose, kuriose jie pripažinti daiktiniais įrodymais, jau yra priimti ir įsiteisėję galutiniai procesiniai sprendimai, yra neteisėtas elgesys, ir juo labiau kai tie daiktiniai įrodymai yra tokie pavojingi kaip ginklai ir šaudmenys. Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas R. Š., dirbantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininku, pažymėjo, kad teismuose nebuvo galima laikyti ginklų vien jau dėl to, kad nebuvo tam tinkamų specialių sąlygų ir nurodė, kad paprastai ginklai būdavo laikomi ginklų saugykloje, esančioje Vyriausiame policijos komisariate. Be to, paaiškino, kad esant poreikiui apžiūrėti ginklus teismo posėdyje ginklininkas būdavo įpareigojimas vykti su nurodytu ginklu, teismo posėdyje ginklas būdavo apžiūrimas ir vėl grąžinamas į minėtą saugyklą. Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, ginklininkas A. P. taip pat nurodė analogišką tvarką dėl vykimo į teismus ginklų apžiūrai teismo posėdžiuose. Be to tvirtino, kad peržiūrėjus žurnalus nebuvo rasta duomenų, jog teisėjas R. R. laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2005 m. būtų kreipęsis dėl pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ ir dujinio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, tiek paties R. R. paaiškinimus darytina išvada, kad net ir pirminės pastangos perduoti konfiskuotus valstybės naudai ginklus ir šaudmenis, buvo netinkamos, kadangi buvo kreiptasi į institucijas, kurios nėra atsakingos už konfiskuotų ginklų ir šaudmenų perėmimą ir saugojimą, kas ir galėjo lemti kaip pats R. R. tvirtina, atsisakymą paimti aptariamus ginklus ir šaudmenis.

Liudytojų E. Č., kuri dirbo teismo archyvo vedėja, J. Ž., dirbančios teismo raštinės vedėja parodymai patvirtina, kad R. R. nebuvo jokių kliūčių jau persikėlus į teismo patalpas adresu (duomenys neskelbtini)vis dar savo seife tebesaugotus ginklus ir šaudmenis perduoti teismo raštinės žinion, kad šie būtų saugomi nebe jo asmeniniame seife, o teismo saugykloje. Pats R. R. duodamas parodymus tvirtino, kad jo situacija tikrai nebuvo vienetinė, o ir kiti teisėjai galėjo turėti savo seifuose užsilikusių daiktiniais įrodymais bylose buvusių ginklų, ir nors jau minėtos liudytojos teigė, kad buvo teisėjų, kurie atnešė tebesaugotus ginklus, tačiau R. R. su tokia problema nesikreipė, ginklų teismo saugyklai neperdavė.

R. R. savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kad praėjęs itin ilgas laiko tarpas, atsakingų teismo darbuotojų neinformavimas lėmė, jog ilgainiui apie tai, kad jis vis dar savo kabinete buvusiame seife laiko ginklus ir šaudmenis žinojo tik jis, o tai sudarė galimybę jam laisvai disponuoti šiais šaunamaisiais ginklais su šaudmenimis. Pagal liudytojos R. Z. parodymus ji kartu su R. R. kaip priskirta sekretorė dirbo iki 2016 m. gruodžio 1 d., o būtent ji vienintelė žinojo apie seife laikomus ginklus ir šaudmenis, todėl nuo šios datos iki 2019 m. vasario 20 d. kai buvo atlikta krata R. R. kabinete ir rasti aptariami šaunamieji ginklai ir šaudmenys, niekas kitas apart jo paties nežinojo apie jų buvimą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, jog byloje nėra ginčo dėl faktinio ginklų ir šaudmenų laikymo R. R. darbo kabineto seife, be to į tai, kad niekas neginčijo to fakto, kad ginklai ir šaudmenys buvo tuo metu teisėjo pareigas ėjusio R. R. žinioje ir į seifą patekti galėjo tik tie asmenys, kurie turėjo nuo kabineto ir seifo raktus. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad vien dėl savo užimamų pareigų tiesiogiai vykdant savo funkcijas R. R. turėjo būti ir buvo žinoma, kad dujinius ginklus pripažinus tam tikros kategorijos šaunamaisiais ginklais ir įstatymu įpareigojus gauti leidimą jiems laikyti arba iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytos dienos perduoti Ginklų fondui, tačiau nepaisant visų šių aplinkybių R. R. ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ginklai ir šaudmenys būtų perduoti ginklų ir šaudmenų Ginklų fondui. Tai, jog R. R. po išnagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų nesėkmingai bandė inicijuoti ginklų ir šaudmenų perdavimą atsakingoms institucijoms niekaip nešalina jo kaltės dėl neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo neturint leidimo nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2019 m. vasario 20 d.

Apeliaciniame skunde R. R. taip pat teigė, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, jog aptariami ginklai ir šaudmenys buvo daiktiniais įrodymais bylose ir išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylas konfiskuoti valstybės naudai jis objektyviai nebūtų galėjęs įgyti leidimo ginklus ir šaudmenis laikyti. Apeliantas nepagrįstai sieja leidimo laikyti ginklą įgijimą su konkrečiais ginklais, kadangi kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo leidimas įsigyti ir laikyti ginklus siejamas ne su konkrečiais asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ginklais, o bendrai su ginklų ir šaudmenų kategorija, kuria įgijus leidimą leidžiama disponuoti. Šiuo atveju yra svarbu, jog savalaikiai neišsprendęs ginklų ir šaudmenų perdavimo klausimo atsakingoms institucijoms, R. R. sudarė situaciją, kad daiktiniais įrodymais byloje buvę ginklai ir šaudmenys visą laiką iki pat kratos 2019 m. vasario 20 d. buvo būtent R. R. žinioje. Vien ta aplinkybė, kad ginklai ir šaudmenys nuosavybės teise nepriklauso R. R. niekaip nepaneigia jo atsakomybės dėl ginklų ir šaudmenų laikymo neturint leidimo, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai R. R. pripažino kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. R. dėl veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pirmos instancijos teismas įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius bei pažymėdamas, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar, kad šiuos ginklus ar šaudmenis ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytą nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu, jeigu veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-154/2013, Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-93-788/2017,Nr.2K-87-696/2018).

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022, 2K-84-387/2023).

Kaip jau minėta, BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys R. R. buvo perduoti kaip daiktiniai įrodymai baudžiamosiose bylose ir nuo perdavimo momento iki pat jų suradimo kratos metu nuteistasis juos laikė darbo vietoje – teismo patalpose, kabinete buvusiame seife, kur jokie pašaliniai asmenys neturėjo galimybės patekti. Nors ginklai ir šaudmenys buvo laikomi itin ilgą laikotarpį, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog iki pat 2011 m., kai įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo redakcija, aptariamų ginklų ir šaudmenų laikymas nebuvo laikomas nusikalstama veika. Nors nagrinėjamu atveju R. R. padaryta veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgus į paminėtą bei į tai, jog nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais, ir dėl to realios grėsmės visuomenės saugumui nebuvo, todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. R. padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas. Įvertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad R. R. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Todėl nuteistasis R. R. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl H. J. išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl H. J. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai išteisino H. J. Todėl skundžiamas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir H. J. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija).

Šiuo nuosprendžiu pripažįstama įrodyta, kad H. J. neteisėtai praturtėjo – turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. H. J., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 20 d., kai buvo atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje – name, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų 22 197 Eur piniginių lėšų – gautomis gyventojų teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų, viršijančių pajamas, sumą – bei kratos dieną (2019 m. vasario 20 d.) – 28 143 Eur grynųjų pinigų, bendrai nuosavybės teise šiuo laikotarpiu turėjo 50 340 Eur sumą piniginių lėšų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, šios lėšos nebuvo deklaruotos ir/ar patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos, t. y. nėra pagrįstos gyventojų gautomis teisėtomis pajamomis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodoma kaip 2024 m. sausio 26 d. specialisto išvada) nustatytomis sumomis, jog gautomis gyventojų teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma sudaro 22 197 Eur, bei grynųjų pinigų trūkumo dydis – 28 143 Eur, taigi bendra suma – 50 340 Eur (skundžiamame nuosprendyje padaryta aritmetinė klaida, nurodant 50 360 Eur sumą). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į specialistės A. A. paaiškinimą, kad šiuo atveju teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas buvo apskaičiuotas abiem sutuoktiniams, T. J. ir H. J., kadangi turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš jų turėtų būti priskirta po pusę rasto trūkumo (teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų ir grynųjų pinigų). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad būtent H. J. yra atsakingas už visą teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą – 22 197 Eur ir grynųjų pinigų trūkumą – 28 143 Eur. Todėl, įvertinęs įrodymų visumą ir atsižvelgęs į 2024 m. balandžio 4 d. specialistės išvadą bei paaiškinimus duotus teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog H. J. galėjo būti pareikšti kaltinimai tik dėl jam tenkančios trūkumo dalies, kas sudarytų pusę kaltinime nurodytos sumos – 25 170 Eur (503 MGL). Skundžiamame nuosprendyje teismas, be kita ko, įvertinęs, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) turto vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, padidinta nuo 500 MGL iki 900 MGL, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šis pakeitimas yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninantis ir vadovavosi naująja įstatymo redakcija. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikė, kad H. J. tenkanti trūkumo dalis, sudaranti pusę kaltinime nurodytos sumos (25 170 Eur (503 MGL), nesiekia 900 MGL dydžio sumos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą ir dėl to H. J. išteisino pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

Nesutikdamas su H. J. išteisinimu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl H. J. išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį panaikinti bei H. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Prokuroro vertinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirti duomenys rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu būtent H. J., o ne kartu ir jo sutuoktinė, disponavo piniginėmis lėšomis, kurios nėra pagrįstos gyventojų gautomis teisėtomis pajamomis, kurių dydis atitiko sumą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai neteisėtai disponuotų lėšų sumą įvertino, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus būtina atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kurių vienas, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo, o vien tik jo nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas pagrindas nustatyti kaltumą. Darant išvadą dėl kaltinamojo galimybės įgyti turimą turtą iš teisėtų pajamų, vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016, 2K-87-719/2019). Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-75/2014, 2K-P-93/2014). Svarbu akcentuoti, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu ir sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, – gaunamą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2020, 2K-241-976/2020), taigi, procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Vietoje to neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Iš BK 189¹ straipsnio normos turinio galima daryti išvadą, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos trys Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės A. A. išvados dėl atliktų H. J. ir T. J. ūkinės finansinės veiklos tyrimų. Pirminėje 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad H. J. ir T. J. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, jog H. J. ir T. J. 2019 m. vasario 20 d. grynųjų pinigų trūkumas – 28 690 Eur, o teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma – 22 557 Eur (viso 51 247 Eur). Minėtoje išvadoje apskaičiuotų pajamų trūkumo pagrindu ir buvo pareikštas kaltinimas H. J.. 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje grynųjų pinigų ir teisėtomis pajamomis nepagrįstas išlaidų trūkumas buvo apskaičiuotas pateikiant dvi sumas, t. y. ir įvertinus po 2019 m. vasario 20 d. Metinėse deklaracijose papildomai deklaruotas pajamas, ir nevertinant tokių pajamų. Kaip matyti, tokie skaičiavimai buvo pateikti vien dėl to, kad nereiktų naujo skaičiavimo, jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta papildomai deklaruotų pajamų realumą paneigiančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 23 d. kaltinimas H. J. buvo surašytas atsižvelgus į papildomai deklaruotas pajamas, t. y. visas abejones vertinant H. J. naudai ir neatsižvelgiant į tai, kad Metinių pajamų ir šeimos turto deklaracijų tikslinimas buvo atliktas jau po 2019 m. vasario 20 d. H. J. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, kurios metu rasta ir paimta 108 100 Eur grynų pinigų suma. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu H. J. gynėjai teismui pateikė 2023 m. sausio 4 d. Mokesčių konsultančių A. N. ir E. K. išvadą dėl H. J. ir T. J. pajamų, išlaidų ir grynųjų pinigų likučio, kurioje pagal atliktus skaičiavimus jų teisėtai gautų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 20 d. užteko šiuo laikotarpiu įsigytam turtui ir kitoms išlaidoms bei turimam pinigų likučiui. Siekiant įvertinti minėtoje išvadoje pateiktus duomenis, Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi paskirta papildoma H. J. ūkinės–finansinės veiklos tyrimo ekspertizė pavedant ją atlikti specialistei A. A. Pirmosios instancijos teisme gautoje 2024 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad įvertinus papildomus duomenis dėl T. J. ir H. J. pajamų ir išlaidų, neatlikus perskaičiavimo negalima nurodyti, kokia būtų galutinė 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje nurodyta nedeklaruotų pajamų suma, taip pat negalima patikslinti, koks būtų 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje apskaičiuoto grynųjų pinigų trūkumo dydis. Tačiau taip pat minėtoje išvadoje specialistė nurodė, kad įvertinus sūnaus E. J. gautas pajamas ir išlaidas, sūnaus E. J. buto priklausančio T. ir H. J. išlaidų apmokėjimą 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada nesikeistų, o pateikti duomenys dėl pirties statybų ir gyvenamojo namo renovacijos neturi esminės įtakos 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadai.

Po 2024 m. vasario 26 d. papildomos specialistės išvados pirmosios instancijos teisme metu buvo gauta papildoma medžiaga: 2006–2008 m. H. J. Metinės pajamų ir turto deklaracijos, 2013 m. spalio 14 d. neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2014 m. balandžio 8 d. nuomos sutartis, atsiskaitymo knygelės lapų kopijos, pagal kurias E. J. mokėjo bankiniais pavedimais už butą, esantį (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartis dėl pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyventojų draudimo sutarties liudijimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė A. A. papildomai apklausta 2024 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje nurodė susipažinusi su papildomai gynėjo pateiktais dokumentais bei prokuroro pateikta bylos 33 tome esančia medžiaga ir paaiškino, kad minėti dokumentai turės įtakos 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkte nurodytų pinigų sumų dydžiui, taip pat įtakos turėtų ir jei būtų nustatyta, kad pirties pastatas (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastatytas 2007 m. bei (duomenys neskelbtini)esančio pastato remonto metu nebuvo keičiamas pastato stogas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta papildoma H. J. ūkinės–finansinės veiklos tyrimo ekspertizė pavedant ją atlikti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei A. A. 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje įvertinus papildomus duomenis patikslintas 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje nustatytas grynųjų pinigų trūkumo dydis ir teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų dydis: atlikus perskaičiavimus galutinė teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma (įvertinus papildomai 2019 m. vasario 20 d. deklaruotas pajamas) – 22 197 Eur (eliminuojant mokėjimus už komunalines buto, (duomenys neskelbtini), paslaugas), bei grynųjų pinigų trūkumo dydis – 28 143 (eliminuojant mokėjimus už komunalines buto, (duomenys neskelbtini), paslaugas). Iš viso nustatyta, kad bendra teisėtomis pajamomis nepagrįsta piniginių lėšų suma – 50 340 Eur.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokurorė, įvertinusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 4 d. specialistės išvadą ir patikslintą teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą bei grynųjų pinigų trūkumo dydį, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes – pagal minėtoje išvadoje perskaičiuotas sumas sumažinti teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą ir grynųjų pinigų trūkumo dydį, kuris buvo inkriminuotas H. J.. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorė, pateikdama teismui prašymą pakeisti kaltinimą pagal 2024 m. balandžio 4 d. specialistės išvadoje perskaičiuotas sumas, iš esmės nekvestionavo po 2019 m. vasario 20 d. papildomai pateiktų H. J. Metinių gyventojų pajamų ir šeimos turto deklaracijose nurodomų duomenų pagrįstumo, kadangi, kaip nustatyta, pakeistame kaltinime nurodomos sumos yra apskaičiuotos įskaitant papildomai deklaruotas sumas bei eliminavus mokėjimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas.

Prokuroras apeliaciniame skunde analizuoja T. J. ir H. J. pajamas bei išlaidas, kartu remdamasis T. J. ir H. J. parodymais tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje priėmė nepagrįstai, konstatavęs, jog įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą nebuvo nuginčyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir teisėtų pajamų trūkumas dalintinas pusiau. Apeliaciniame skunde pažymima, jog patys sutuoktiniai duodami parodymus teigė, kad kiekvienas turi asmeninį biudžetą bei bendrą biudžetą, o atliktos kratos metu T. J. aiškiai nurodė, kurie grynieji pinigai priklauso jai ir kokia jų kilmė. Be to, akcentuojama, kad nors specialisto išvadoje teisėtomis pajamomis nepagrįstų pinigų, kurie paimti kratos metu ir H. J. įvardinti kaip jo asmeniniai, tiksli kilmė nenustatyta, anot prokuroro, bylos nagrinėjimo metu gauta duomenų ir apie kitas galimas H. J. korupcines veikas, o tokių duomenų apie liudytoją T. J. negauta. Atsižvelgiant į tai, prokuroras teigia, kad H. J. asmeniškai, o ne bendrai su sutuoktine, disponavo tokiomis lėšomis, kurios jam ir nurodytos kaltinime.

Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189¹ straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 900 MGL (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija – 500 MGL) vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, nors yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2014, 2K-P-93/2014). Kaip jau minėta anksčiau nuosprendyje, įrodinėjant aplinkybes svarbu nepažeisti nekaltumo prezumpcijos ir įvertinti platų spektrą aplinkybių, darant išvadą dėl galimybės įgyti turimą turtą iš teisėtų pajamų.

Teismų praktikoje, atskleidžiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintos neteisėto praturtėjimo normos turinį, nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų.

Nėra pagrindo abejoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje apskaičiuotos teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų ir grynųjų pinigų sumos. Tokia išvada, be kita ko, pateikta atlikus perskaičiavimą ir įvertinus papildomus gynybos pateiktus duomenis, kurie nebuvo įvertinti 2021 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje. Specialistė išvadas pateikė įvertinusi baudžiamojoje byloje buvusius ir naujai gautus dokumentus, H. J., jo sutuoktinės, tai pat kitų liudytojų parodymus, tokias išvadas išsamiai argumentavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto dydį, tenkantį H. J., nepagrįstai rėmėsi jau minėtu išvadą pateikusios specialistės paaiškinimu, jog inkriminuota turto suma dalintina pusiau, nors ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nes sutuoktiniai gyveno (gyvena) kartu, abu turėjo tiek pajamas, tiek ir išlaidas. Pažymėtina, kad fakto, jog turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė neginčija ir H. J. gynėjas, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą akcentavo, kad prokuroras apeliaciniu skundu nepaiso CK 3.88 straipsnio nuostatų, kadangi T. J. ir H. J. pajamos (tarp kurių ir kratos metu rasti grynieji pinigai) ir išlaidos yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad turtas, kurio H. J. negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189¹ straipsnį, būtina sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dalinti į dvi dalis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės esmė yra ta, jog sutuoktinių turto dalys nėra išskiriamos ir abu sutuoktiniai turi nuosavybės teisę į visą turtą. Kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė nereiškia, kad dalis turto nepriklauso ar yra svetima vienam iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, neteisėto praturtėjimo kontekste konstatavus bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nustatytas teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas, nėra ir negali būti dalijamas į dvi dalis, kiekvieną dalį priskiriant atskirai kiekvienam iš sutuoktinių. Nors duodami parodymus T. J. ir H. J. nurodė, kad jų šeimoje iš viso yra trys biudžetai (po vieną asmeninį kiekvieno sutuoktinio biudžetą ir vienas bendras abiejų sutuoktinių biudžetas), toks faktinis (praktinis) šeimos pajamų ir turto paskirstymas bei šeimos biudžeto planavimas, nepakeičia šio turto teisinio režimo civilinės teisės kontekste, t. y. turtas išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (visas turtas visa apimtimi priklauso kiekvienam iš sutuoktinių). Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai T. J. ir H. J. vedė bendrą ūkį ir disponavo nediferencijuotu turtu. Todėl pagrįstai kaltinimas H. J. pareikštas dėl viso teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimo, o ne dėl pusės jo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 189¹ straipsnio nuostatos („turėjo nuosavybės teise“) neleidžia daryti išvados, kad turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turi priklausyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui tik asmeninės nuosavybės teise. Taigi, nustačius, kad asmuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi (turėjo) didesnį nei 900 MGL (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija – 500 MGL) turtą, kurio negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹ straipsnį. Tokį šios normos aiškinimą pagrindžia ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad tiriant, ar turtas galėjo būti gautas teisėtomis pajamomis ir pripažįstant asmenis kaltais pagal aptariamą BK straipsnį, yra analizuojamos ne tik kaltinamojo, bet ir jo sutuoktinio, kartu bendrą ūkį vedusio asmens gautos pajamos ir turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 189¹ straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad H. J. baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik už pusę kaltinime nurodytos sumos – 25 170 Eur (503 MGL) ir nepagrįstai išteisino H. J. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

Priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį, svarbu nustatyti, kuri BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcija turi būti taikoma, kadangi nuosprendžio priėmimo metu galioja kita redakcija nei galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) minimalios baudžiamosios atsakomybės riba padidinta iki 900 MGL, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta papildoma alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgus į tai, kad H. J. pagrįstai kaltintas nuosavybės teise turėjęs 50 340 Eur (1 007 MGL) sumą piniginių lėšų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, taip pat įvertinus tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu prašo skirti baudą ir dėl to apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti griežtesnių bausmių (be kita ko, naujos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimo), teisėjų kolegija vadovaujasi veikos padarymo metu galiojusia baudžiamojo įstatymo redakcija.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-7-76-719/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, Nr. 2K-232-648/2023, Nr. 2K-2-511/2024).

Pripažinus H. J. kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, iš jo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip šios nusikalstamos veikos rezultatas valstybės nuosavybėn turi būti konfiskuoti 50 340 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-489/2020). Atitinkamai Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą H. J. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytoms piniginėms lėšoms, paimtoms kratos metu palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, turi būti panaikina priimant naują sprendimą – vadovaujantis BPK 151 straipsniu, 50 340 Eur, saugomų Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, konfiskuoti, o likusią pinigų sumą – 30 000 Eur, grąžinti H. J.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Tuo tarpu nuteistasis H. J. savo apeliaciniame skunde taip pat prašo perkvalifikavus jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu ir papirkimu, taikyti BK 40 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą – laidavimą. Atsižvelgdamas į tai, nuteistojo H. J. gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė siūlomą laiduotoją – T. J. charakterizuojančius duomenis.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019). Įstatyme nustatyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023).

Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BK 40 straipsnį, laidavimas taikomas asmeniui, kuris nusikalto pirmą kartą, pripažįsta ir kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina ar įsipareigoja atlyginti žalą). Taigi, iš įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, jog asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtis iš esmės yra teigiamai paveikti kaltininką, kad jis ateityje rinktųsi teisėtą elgesį, nepažeistų įstatymų. Šio tikslo įgyvendinimas užtikrinamas asmeniui skiriant laiduotoją, kuriam įstatyme taip pat keliami atitinkami reikalavimai: tai turi būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kiekvienu atveju, kai byloje kyla klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi vertinti, ar konkrečiu atveju asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra tikslingas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, be kita ko, ir nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2024).

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato išimčių dėl subjektų ar nusikalstamų veikų kategorijų, kuriems gali (negali) būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, taip pat šio instituto paskirtį, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (išaiškinimų) nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, kuriose buvo spręstas klausimas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, matyti, kad šiose bylose, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo ir vertinant kaltininko asmenybės savarankiškumą, brandą, gyvenimiškas vertybes, atsižvelgiant į einamas pareigas, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų santykį, yra keliami aukštesni reikalavimai. Tokiose bylose taip pat yra įvertinama ir institucijos, kurioje ėjo pareigas asmuo, reputacijai ir autoritetui padaryta žala. Taigi, nepažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principo, t. y. nesudarant dirbtinių kliūčių taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pvz., asmenims, einantiems tam tikras pareigas, turintiems tam tikrą išsilavinimą ir pan.), kartu šiomis teismų praktikoje formuojamomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad BK 40 straipsnio nuostatos būtų taikomos tikslingai, neiškreipiant šio instituto paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-628/2024).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. atžvilgiu laidavimo institutas negali būti pritaikytas, kadangi nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos sąlygos, jog asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria tik iš dalies.

Teismų praktikoje pažymima, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-121-719/2025).

Apklausos pirmosios instancijos teisme metu A. K. nurodė prisipažįstantis kaltu, tačiau neigė susitarimą su D. Z. reikalauti iš Š. J. kyšio už pažadą paveikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusius teisėjus, kad būtų priimtas palankus sprendimas, nors šios aplinkybės byloje nustatytos ir laikytinos esminiais teismo nustatytais faktais byloje. Taip pat A. K. duodamas parodymus teisme neatskleidė jo ir D. Z. 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio paskirties, ko siekdamas jis pats inicijavo šį pokalbį, kodėl D. Z. nurodė, kad teismo posėdis administracinio nusižengimo byloje perkeltas į kitą dieną, t. y. jų susitikimo dieną, taip pat kodėl melagingai nurodė apie tariamą jo ir teisėjo V. M. pokalbį, kurio metu teisėjas neva sutiko už kyšį priimti reikiamą sprendimą, nuteistasis dėl šių aplinkybių nurodė tik bendro pobūdžio frazes, kad apkalbėjo, blefavo. Taigi, priešingai, nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jis nepripažino kaltės dėl visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Pažymėtina, jog nuteistasis yra teisininkas, dirbęs kasacinės instancijos teisme, formuojančiame vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog A. K. galimai ne taip suprato jam inkriminuotos veikos požymius, ar nesugeba teisiškai teisingai įvertinti savo padarytos veikos ir dėl to duoti teisingus ir išsamius parodymus, yra neįtikimas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad A. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu (kaip tai šiuo atveju, A. K. sutikimu, padarė nuteistojo gynėjas), gali reikšti, kad kaltinamasis suklaidino teismą dėl esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-788/2026).

Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2024 m. spalio 13 d. A. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis byla perduota teismui) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neigiamai charakterizuoja A. K., kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi pati savaime aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme) negali lemti tokio vertinimo. Visgi, šiuo atveju nenustačius atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustačius formalių sąlygų visumos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistojo H. J. apeliacinio skundo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat atmestinas. Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nurodytas nuteistasis buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą. Šis nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir vien tik dėl to, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo atleisti nuteistąjį H. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar daugiau, kaip nustatyta anksčiau, šiuo nuosprendžiu nuteistasis H. J. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), dėl kurios, be kita ko, savo kaltės nepripažino. Taigi, nenustatytos ir kitos būtinosios laidavimo sąlygos – kad asmuo nusikalto pirmą kartą (BK 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023). Tuo tarpu, kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, H. J. iš viso padarė tris nusikaltimus, iš kurių tik du nusikaltimai (numatyti BK 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl nuteistojo H. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, (ne)buvimo

Nuteistojo H. J. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma jo atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje atžvilgiu, kadangi teigia visiškai pripažinęs savo kaltę dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat nuoširdžiai dėl to besigailintis. Su šiuo prašymu nėra pagrindo sutikti. Teismų praktikoje aiškinama, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018, 2K-132-942/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog nuteistasis H. J. dėl jam inkriminuojamų korupcinio pobūdžio nusikaltimų, pažymėtina, įtvirtintų BK 226 straipsnio 4 dalyje (o ne BK 226 straipsnio 2 dalyje, kaip teigia apeliantas) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, savo kaltę pripažino tik iš dalies – t. y. pripažino tik dalį jam pareikštuose kaltinimuose inkriminuojamos kyšio sumos (5 000 Eur, o ne 30 000 Eur). Toks nuteistojo H. J. prisipažinimas nelaikytinas esminių jam inkriminuojamų korupcinio pobūdžio nusikaltimų faktinių aplinkybių pripažinimu pilna apimtimi ir neleidžia teigti apie jo išreikštą nuoširdų gailestį dėl padarytų kvalifikuotos prekybos poveikiu ir kvalifikuoto papirkimo nusikaltimų.

Dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės

Dalyje apeliacinių skundų teigiama, kad nuteistųjų teisės buvo pažeistos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Teisėjų kolegija į šiuos apeliacinių skundų argumentus atsako bendrai, baudžiamojo proceso trukmę įvertindama ir bausmių skyrimo kontekste, kadangi pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmens teisių pažeidimas dėl baudžiamojo proceso trukmės siejamas ne su savaime ilgu procesu, o su esant konkrečioms bylos aplinkybėms konstatuota nepagrįsta pernelyg ilga proceso trukme, pažeidžiančia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje ar 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 1 straipsnyje ir 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Baudžiamojo proceso trukmė vertinama, atsižvelgiant į tam tikrų kriterijų visumą: konkrečios bylos sudėtingumą (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį; institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-976/2019, 2K-162-654/2025). Taigi, sprendžiant dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, turi būti vertinamas visas baudžiamosios bylos kontekstas, ypatingą dėmesį skiriant analizei, ar ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuo valstybės institucijų veiksmų priklausiusio nepateisinamo delsimo požymių, t. y. ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami nepateisinamai ilgai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmės poveikis kaltinamojo teisėms paprastai pripažįstamas itin reikšmingu tais atvejais, kai asmuo proceso metu yra ilgą laiką suimtas. Nagrinėjamoje byloje didžiajai daliai nuteistųjų kardomoji priemonė – suėmimas, buvo taikoma gana trumpą laiką (ne ilgiau kaip dvi savaites), ir tik keliems – šiek tiek ilgiau (keturiems – iki dviejų mėnesių, vienam – beveik keturiems mėnesiams) todėl šis aspektas vertinant galimą pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę neturi lemiamos reikšmės.

Vertindama baudžiamojo proceso trukmę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, visų pirma, konstatuotina, kad proceso trukmė nuteistiesiems turi būti skaičiuojama nuo jų laikino sulaikymo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario mėn. 20 d. (E. G. – nuo 2019 m. balandžio 10 d.), kai nuteistieji buvo sulaikyti ir sužinojo apie prieš juos pradėtą ikiteisminį tyrimą, t. y. kai jie patyrė realių jų teisių suvaržymų (iki laikino sulaikymo nuteistieji apie vykdomą ikiteisminį tyrimą nežinojo ir jokių ribojimų nepatyrė). Toks, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso trukmės, vertinamo laikotarpio pradžios skaičiavimas įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-654/2025). Nagrinėjama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui buvo perduota 2022 m. liepos 7 d. Taigi ikiteisminis tyrimas dėl nuteistųjų truko kiek daugiau nei trejus metus. Pažymėtina, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo išskirta iš dar didesnio ikiteisminio tyrimo, kuriame tirta daug latentinio pobūdžio korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (dėl kai kurių vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kurių išsamus ištyrimas buvo neatsiejamas nuo didelės apimties įrodymų surinkimo ir analizės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairaus pobūdžio, dažnai gana didelių laiko sąnaudų reikalaujantys ikiteisminio tyrimo veiksmai (liudytojų, įtariamųjų apklausos, garso ir vaizdo įrašų analizė, susiejimas su tiriamais įvykiais, objektų tyrimai ir kt., taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės). Ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirti keli atskiri ikiteisminiai tyrimai, nagrinėjamą baudžiamąją bylą kaltinamojo akto surašymo metu sudarė 84 tomai. Susipažinęs su bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai ar jame buvo nepagrįstų teisėsaugos institucijų neveikimo ar delsimo laikotarpių (konkrečių argumentų šiuo klausimu nepateikiama ir apeliaciniuose skunduose). Atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apimtį, į įtariamųjų ir tiriamų nusikalstamų veikų skaičių bei nusikalstamų veikų pobūdį (latentinės korupcinio pobūdžio veikos) ir su tuo susijusią ikiteisminio tyrimo specifiką (buvo perklausomi (net kelių pareigūnų) garso, vaizdo įrašai, jie analizuojami tiriamų korupcinio pobūdžio įvykių kontekste, vertinant jų sąsajas su konkrečiais įvykiais) konstatuotina, kad šioje byloje konkrečią ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir truko per ilgai.

Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per trumpesnį nei trejų metų laikotarpį (byla apygardos teisme gauta 2022 m. liepos 7 d., paskutiniai žodžiai išklausyti 2024 m. spalio mėnesį, o nuosprendis paskelbtas 2025 m. balandžio 10 d.). Kaip minėta, byla yra didelės apimties (17 kaltinamųjų, teismui perduoti 84 tomai, byla pripažinta antro lygio greičiau nagrinėtina byla). Pirmosios instancijos teismas, privalėdamas tiesiogiai ištirti byloje surinktus įrodymus (ypatingų laiko sąnaudų reikalavo garso ir vaizdo įrašų ištyrimas) ir apklausti visus proceso dalyvius, byloje suplanavo virš 60 teismo posėdžių. Nenustatyta, kad tarp teismo posėdžių būtų buvusios nepagrįstai ilgos pertraukos. Priešingai – nustatyta, kad teisiamieji posėdžiai buvo suplanuoti intensyviu grafiku (po kelis per vieną mėnesį ir pan.), t. y. pirmosios instancijos teisme bylos procesas vyko operatyviai, be nepagrįstų delsimų. Taip pat sprendžiant dėl proceso trukmės pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad proceso dalyviai šioje byloje buvo itin aktyvūs, teikdami teismui įvairius prašymus, dėstydami savo poziciją byloje tiriamų įrodymų ir kylančių teisinio pobūdžio klausimų aspektu (pvz., vien baigiamųjų kalbų stadijai prireikė keliolikos teismo posėdžių), kas taip pat prisidėjo prie ilgesnės baudžiamojo proceso trukmės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko per ilgai.

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nuo bylos gavimo (2025 m. gegužės 14 d.) iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (2026 m. rugsėjo 14 d.) truko 1 metus ir 4 mėnesius. Tokia apeliacinio proceso trukmė, atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyvių prašymu buvo atliekami įvairūs laikui gana imlūs papildomi įrodymų tyrimo veiksmai (net keletą kartų buvo apklaustas liudytojas D. Z., kiti liudytojai. papildomai buvo klausomi garso įrašai, net po keletą kartų peržiūrėti keli vaizdo įrašai ir pan.) bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme gautos baudžiamosios bylos apimtis jau buvo 110 tomų, kuriuose surinkti duomenys apeliacinės instancijos teismo naujai įvertinami, atsakant į penkiolikoje apeliacinių skundų keliamus įvairius sudėtingus teisės ir fakto klausimus, vertintina kaip objektyviai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį (pirmame (organizaciniame) teismo posėdyje iš anksto suderinta keliolikos teismo posėdžių datos, vėlesni teismo posėdžiai taip pat suplanuoti ir vyko intensyviai, neretai po kelis teismo posėdžius per mėnesį, teismo posėdžiams neretai trunkant ir visą darbo dieną). Pažymėtina ir tai, kad tam tikra dalimi prie ilgesnės apeliacinio proceso trukmės prisidėjo ir nepagrįsti, o tam tikrais atvejais ir teismą klaidinantys (kurių patikrinimui reikėjo skirti papildomai laiko) proceso dalyvių prašymai (pvz. adv. Mindaugo Dūdos ir Augustino Vaičiūno teiginiai, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. A. K. ir A. B. susitikimas buvo užfiksuotas taikant neviešus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kt.). Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme užsitęsė pernelyg ilgai.

Taigi, visa vertintina baudžiamojo proceso trukmė (nuo realaus tuo metu buvusių įtariamųjų teisių suvaržymo) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra 7 metai ir beveik 7 mėnesiai. Nors tokia baudžiamojo proceso trukmė pati savaime gali būti vertinama kaip ganėtinai ilga, tačiau atsižvelgus į jau nustatytas konkrečias nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes (bylos sudėtingumą, apimtį, proceso dalyvių skaičių, didelių laiko sąnaudų reikalaujančių įrodymų rinkimą, ištyrimą ir įvertinimą abiejų instancijų teismuose, proceso dalyvių aktyvumą ir kt.), darytina išvada, kad baudžiamojo proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys. Byloje nenustatyta tokių valstybės institucijų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso operatyvumo principas ar būtų pažeistos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisės į proceso užbaigimą per kiek įmanoma trupiausią laiką.

Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai įvertinus konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybes, septynerius metus siekianti ar viršijanti proceso trukmė pripažįstama kaip pateisinama ir nesudaranti pagrindo sušvelninti nuteistiesiems skirtas bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-1073/2018, 2K-281-942/2018).

Konstatavus, kad nėra pagrindo išvadai, jog baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, nėra pagrindo ir plačiau analizuoti klausimo dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės įtakos nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšiai ar dydžiams.

Dėl bausmių, jų subendrinimo

Nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims skundžiamu nuosprendžiu paskirtas ir šiuo nuosprendžiu skiriamas bausmes, jų subendrinimo klausimus bus pasisakyta, neišeinant už bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo, išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018, 2K-16-942/2022). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmenims skiriant bausmes už jiems inkriminuotų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, be kita ko, yra aktuali BK 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią už BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ numatytas nusikalstamas veikas (BK 225-230 straipsniai) skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis, o esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3, 4 ir 41 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3, 4 ir 41 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojus BK 66 straipsnio 2 dalies pakeitimams, susijusiems su asmens laikiname sulaikyme ir suėmime praleisto laiko įskaitymo į jam paskiriamą bausmę klausimais, šie pakeitimai turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), kadangi lengvina nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisinę padėtį. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turi būti taikoma aktuali BK 66 straipsnio 2 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) redakcija.

Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, išteisintasis V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais padarė vieną baigtą apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje – būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai pažadėjo priimti 10 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (kad Lietuvos apeliaciniame teisme, kaip teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, nagrinėdamas R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą, minėtus asmenis išteisintų dėl jiems pareikštų kaltinimų). Išteisintojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos duomenimis, išteisintasis V. K. vedęs, augina ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku (t. 74, b. l. 28–29). Anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 74, b. l. 7–16). Į bylą pateikti šį išteisintąjį teigiamai, kaip teisėją, charakterizuojantys duomenys (t. 74, b. l. 32, 33; t. 100, b. l. 60–61, 62). Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo pateiktas išteisintajam V. K. išduotas Laisvės gynėjo policijos pareigūno teisinio statuso pažymėjimas ir Laisvės gynėjo ženklas, kurie šį asmenį taip pat charakterizuoja teigiamai.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgus į anksčiau išanalizuotas išteisintojo V. K. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, be kita ko, nustačius, kad šis asmuo yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis), nenustačius BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų bausmę švelninti išeinant iš sankcijos ribų, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, leis pasiekti BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Parenkant ir paskiriant išteisintajam V. K. už padarytą nusikaltimą paskiriamos baudos dydį, atsižvelgiama į anksčiau išanalizuotą jo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į pažadėto priimti kyšio dydį (10 000 Eur – 200 MGL), į išteisintojo inkriminuojamu metu užimtų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas) svarbą. Įvertinus visas šias aplinkybes, išteisintajam V. K. šiuo nuosprendžiu skiriama 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis aktualios redakcijos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į išteisintajam V. K. paskirtą bausmę įskaitomas jo nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (t. 74, b. l. 34–38, 56–60, 64–68) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Išteisintajam V. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bauda, atsižvelgus į jos dydį anksčiau išteisintąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste (be kita ko, atsižvelgus į tai, kad išteisintasis yra darbingo amžiaus), savanoriškai privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje detaliai išdėstė ir tinkamai išanalizavo visas nuteistojo H. J. bausmės parinkimui ir paskyrimui reikšmingas, šio nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat tinkamai taikė ir baudžiamajame įstatyme įtvirtintas kitas bausmių skyrimo taisykles. Su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmių nuteistajam H. J. parinkimo ir paskyrimo sutinkama tiek, kiek šie argumentai neprieštarauja šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atliekamiems pakeitimams. Tai yra, tiek, kiek šie pirmosios instancijos teismo argumentai neprieštarauja šio nuosprendžio daliai, kuria nuteistasis H. J. yra pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Pripažinus nuteistąjį H. J. kaltu padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) įtvirtintą nusikaltimą, darytina išvada, kad šioje dalyje nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą. Nuteistojo H. J. atsakomybę šioje dalyje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje. Jomis remiamasi ir skiriant bausmę už šiuo nuosprendžiu pripažintą įrodytą H. J. padarytą neteisėto praturėjimo nusikalstamą veiką. Aktualios BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų Atsižvelgus į nuteistojo H. J. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, be kita ko, nenustačius BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų bausmę švelninti išeinant iš sankcijos ribų, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, leis pasiekti sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Parenkant ir paskiriant nuteistajam H. J. už padarytą nusikaltimą baudos bausmės dydį, atsižvelgiama į jo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) mastą (50 340 Eur), į baudų dydžius už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistajam H. J. šiuo nuosprendžiu už BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą skiriama minimalaus, t. y. 100 MGL (5 000 Eur), dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam H. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (1 000 MGL dydžio bauda) už BK 226 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme (300 MGL dydžio bauda), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir taip subendrintai bausmei prilygstant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 6 dalimis, prie nuteistajam H. J. taip subendrintos bausmės, visiškai sudedama bausmė, šiuo nuosprendžiu paskirta už BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą. Šiuo nuosprendžiu laikoma, kad nuteistajam H. J. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis aktualios redakcijos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajam H. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas jo nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu sutiktina ir su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl bausmių nuteistajam E. G. parinkimo ir paskyrimo tiek, kiek nurodyti motyvai neprieštarauja šiuo nuosprendžiu atliekamiems pakeitimams, t. y. tiek, kiek šie pirmosios instancijos teismo argumentai neprieštarauja šio nuosprendžio dalims, kuriomis nuteistojo E. G. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalį (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) yra perkvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį. Taip pat tiek, kiek neprieštarauja šio nuosprendžio dalims, kuriomis nuteistasis E. G. buvo išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas) bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas). Likusioje, šiam nuosprendžiui neprieštaraujančioje Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalyje dėl bausmių nuteistajam E. G. buvo tinkamai įvertintos visos svarbios bausmės parinkimui ir paskyrimui aplinkybės, todėl jomis vadovaujamasi ir šiame nuosprendyje dar kartą nedėstomos.

Šiuo nuosprendžiu pripažinus nuteistąjį E. G. kaltu padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas), darytina išvada, kad šioje dalyje nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą. Nuteistojo E. G. atsakomybę šioje dalyje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje. Jomis remiamasi ir skiriant bausmę už šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojamą nuteistojo E. G. padarytą nusikalstamą veiką. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgus į nuteistojo E. G. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, be kita ko, nustačius, kad šis asmuo yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis), nenustačius BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų bausmę švelninti išeinant iš sankcijos ribų, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, leis pasiekti BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Parenkant ir paskiriant nuteistajam E. G. už padarytą nusikaltimą paskiriamos baudos dydį, atsižvelgiama į jo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į pasiūlyto ir pažadėto duoti kyšio dydį (ne mažiau kaip 10 000 Eur – 200 MGL). Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į nuteistojo E. G. vaidmenį aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, lyginant su kitų organizuotos grupės narių vaidmeniu, nuteistajam E. G. šiuo nuosprendžiu už BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) numatyto nusikaltimo padarymą skiriama 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam E. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (500 MGL dydžio bauda) už BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) yra subendrinama su šiuo nuosprendžiu E. G. už BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) numatyto nusikaltimo padarymą skiriama bausme (250 MGL dydžio bauda), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir taip subendrintai bausmei prilygstant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, prie nuteistajam E. G. paskirtos bausmės (1 200 MGL dydžio baudos) už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalyje (civilinės bylos dėl vadinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas), padarymą, iš dalies pridedamos švelnesnės šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskiriamos bausmės. Šiuo nuosprendžiu laikoma, kad nuteistajam E. G. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 450 MGL (72 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis aktualios redakcijos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajam E. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas jo nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, parinkdamas O. S. tiek bausmių rūšį, tiek jų dydžius (trukmę) už kiekvieną iš šios nuteistosios padarytų nusikaltimų, išsamiai aprašė ir tinkamai atsižvelgė (priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde) į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų bei jos asmenybės pavojingumą. Tai yra, pagrįstai atsižvelgė, jog ši nuteistoji padarė net vienuolika korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, visos šios nusikalstamos veikos (išskyrus viena, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje) yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, dalis (keturi) nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, kurioje nuteistosios vaidmuo buvo reikšmingas ir aktyvus. Visos šios aplinkybės, net jas vertinant iš pirmo žvilgsnio teigiamos nuteistosios asmenybės charakteristikos kontekste (ji turi šeimą, dirba, vykdo individualią veiklą, anksčiau neteista, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių) nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai O. S. skirtinas bausmes parinko netinkamai. Šiomis skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis bausmės parinkimui ir paskyrimui aktualiomis aplinkybėmis vadovaujamasi ir šiame nuosprendyje tiek, kiek jos neprieštarauja šiuo nuosprendžiu atliekamiems įrodytomis pripažintų aplinkybių pakeitimams dėl nuteistosios O. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje (kyšio E. L. davimas) ir nuteistosios O. S. neteisėtų veiksmų perkvalifikavimui iš BK 25 straipsnio 4 dalies (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalies (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį.

Atsakant į nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentus, iš esmės susijusius su neva netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu jos asmenybę charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, bei vertinant nuteistosios O. S. asmenybės pavojingumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtina atsižvelgti ir į šios nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų visumą, sistemiškumą, aplinkybę, kad visų nusikaltimų atveju nuteistoji siekė ne tik daryti korupcinio pobūdžio nusikaltimus (pavyzdžiui, ne tik siekė prekiauti poveikiu, papirkti valstybės tarnautojus), bet ir (priešingai nei deklaratyviai teigia nuteistoji savo apeliaciniame skunde) iš tokios nusikalstamos veiklos užsidirbti – gauti turtinės naudos. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad vienuolika korupcinio pobūdžio nusikaltimų nuteistoji O. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarė per ganėtinai trumpą (apytiksliai pusės metų) laikotarpį ir tai, kaip jau nustatyta anksčiau, leidžia spręsti, kad korupcinio pobūdžių nusikaltimų darymas nebuvo atsitiktinis, buvo tapęs nuteistosios sisteminga nusikalstama veikla, gyvenimo būdu. Apie šią aplinkybę galima spręsti ne vien tik iš Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintų įrodytomis nuteistosios O. S. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bet ir iš byloje užfiksuotų nuteistosios O. S. pokalbių su kitais nuteistaisiais. Pavyzdžiui, 2018 m. spalio 30 d. telefoninio pokalbio metu O. S. teisinosi nuteistajam A. B., kad tai, jog tos pačios dienos nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas A. V. nutarė Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties atmesti yra pirmoji jų korupcinio pobūdžio veikimo nesėkmė („Taigi čia, taigi pas juos čia vyksta jau 10 metų, pas mus pravalas pirmas kartas.“, pokalbio IID: 1910). Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 26 d. kalbėdamasi apie siekiamą daryti neteisėtą poveikį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje V. N. baudžiamojoje byloje kartu su nuteistuoju A. B., O. S. išreiškė pasipiktinimą ir nusivylimą, kad tais atvejais, kuomet jie gauna kyšiams skirtus pinigus, sėkmingo rezultato pasiekti nepavyksta, o tais atvejais, kuomet užsakovai pinigus perduoti delsia arba jų neperduoda, neteisėtą poveikį teisėjams padaryti pavyksta („Ir kodėl mums taip nesiseka? Kas duoda babkes, su tuo, (necenzūrinis žodis), pastoviai aš (neaiškiai), kas neduoda babkes, su tuo išeina.“, t. 10, b. l. 60–66).

Dar daugiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, parenkant ir paskiriant nuteistajai O. S. bausmes už jos padarytus nusikaltimus, vertinant, kad nepaisant to, jog ši nuteistoji anksčiau nėra teista, tačiau jos asmenybės pavojingumas yra aukštas, svarbu atsižvelgti ir į byloje esančius įrodymus, leidžiančius spręsti apie nuteistosios požiūrį į teisingumo vykdymą, teismus. Sistemiškai vertinant byloje surinktus įrodymus matyti, kad nuteistoji O. S. ne kartą asmenims gyrėsi pažįstanti daugelį teisėjų, sudarydama įspūdį, kad gali šiems asmenims ir jų priimamiems sprendimams nagrinėjamose bylose daryti pageidaujamą neteisėtą įtaką. Kaip antai, kalbėdama su nuteistaisiais A. B. ir E. S. apie siekiamą daryti poveikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui T. Š., sužinojusi, jog šio asmens bei priimamo sprendimo V. N. baudžiamojoje byloje paveikti nepavyks, kadangi šis teisėjas, anot D. Z., yra nepaperkamas, nuteistoji O. S. būtent dėl šios priežasties tokį teisėją vadina „sunkiu“ ir „durnu“ („Aš negalvojau, kad Š. sunkus toks. Š. sunkus žinok. Jisai durnas.“, t. 9, b. l. 177–187). Kalbėdama su liudytoju D. Z. dėl siekio daryti poveikį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje nuteistoji siūlė šiam liudytojui „prieiti“ ne tik prie nurodytą bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo K. G., bet ir prie teisėjų kolegijos narės E. T., kuri, nuteistosios teigimu, „už kiaušinių G. paims, jis nieko nepadarys“ (t. 9, b. l. 21–28, 30–43). Tuo tarpu pokalbio su liudytoju V. B. metu nuteistoji O. S. džiaugėsi, kad nuteistojo K. G., kaip teisėjų kolegijos primininko ir pranešėjo, priimtas pageidaujamas sprendimas V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje sukels neigiamas pasekmes Vilniaus apygardos teismo teisėjai R P., kurios priimtas sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo („Nu, bet labai gerai P. taip per snukį <necenzūrinis žodis> su skuduru purvinu.“, pokalbio IID: 3717).

Tokie ir panašūs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuoti nuteistosios pokalbiai, vertinant juose naudojamus minties išraiškos būdus, leidžia teigti, kad bendraudama su įvairiais asmenimis, O. S. išreiškė ne tik nepagarbų, bet ir menkinantį požiūrį į įvairių instancijų teismuose bylas nagrinėjančius ir teisingumą vykdančius asmenis (be kita ko, teisėjus), sudarydama pašaliniams asmenims įspūdį, jog šiuos asmenis už kyšius galima lengvai paveikti, o kartu išreiškė ir menkinantį požiūrį į teisminę valdžią bei visą teisingumo sistemą. Toks nuteistosios O. S. požiūris taip pat rodo ir tai, jog darydama korupcinio pobūdžio nusikaltimus ji jautėsi nebaudžiama (juolab, kad ir iš šios nuteistosios apeliacinio skundo motyvų matyti, jog ji atliktų neteisėto pobūdžio veiksmų nelaiko nusikalstamais, dėl jų nesigaili, kritiškai nevertina). Visos šios aplinkybės paneigia nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentus, kad jos, kaip ne valstybės tarnautojos, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo tiek pavojingos, jog už jų padarymą turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šiame kontekste aktualu pabrėžti ir tai, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, už nuteistosios O. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistoji O. S. padarė net keturias tokias nusikalstamas bausmes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuteistoji padarė ir eilę kitų to paties (korupcinio) pobūdžio nusikaltimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesnėmis nei įstatyme nustatytomis bausmėmis, pasiekti bausmės tikslų nebus galimybės, todėl nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo.

Kaip plačiai detalizuota aptariant nuteistiesiems inkriminuotus kaltinimus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su civilinės bylos dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistoji O. S. tiesiogiai perdavė nuteistajam E. L. 5 000 Eur (ne 10 000 Eur, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu) kyšį. Atsižvelgus į aptariamą aplinkybę, darytina išvada, kad bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nuteistosios O. S. atžvilgiu leis pasiekti švelnesnė nei pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – 150 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Šiuo nuosprendžiu pripažinus nuteistąją O. S. kalta padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas), darytina išvada, kad šioje dalyje nuteistoji tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgus į nuteistosios O. S. asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, nenustačius BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų bausmę švelninti išeinant iš sankcijos ribų, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, leis pasiekti BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Parenkant ir paskiriant nuteistajai O. S. už padarytą nusikaltimą paskiriamos baudos dydį, atsižvelgiama į jos asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pagrindinį šios nuteistosios, kaip organizuotos grupės narės, vaidmenį nusikaltimo padaryme, taip pat į pasiūlyto ir pažadėto duoti kyšio dydį (ne mažiau kaip 10 000 Eur – 200 MGL). Įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistajai O. S. šiuo nuosprendžiu už BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) numatyto nusikaltimo padarymą yra skiriama 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikuojant dalį O. S. padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to iš naujo už jas paskiriant bausmes, taip pat paskiriant mažesnę bausmę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl E. L. papirkimo), iš naujo spręstinas ir bausmių subendrinimo klausimas. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo, visų pirma atsižvelgtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta atskirų prašymų, susijusių su O. S. paskirtų bausmių bendrinimu, taip pat nėra ir prokuroro prašymo griežtinti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad O. S. paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas O. S. paskirtas bausmes bendrino ne vien bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, bet ir visiško sudėjimo būdu (taikytos BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatos). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nėra detaliai aprašyta, kurios bausmės subendrintos jas apimant (aprašomojoje dalyje abstrakčiai nurodyta, kad bausmių apėmimo būdas taikomas bausmėms, paskirtoms už idealia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, neįvardijant konkrečių nusikalstamų veikų), o kurios – jas sudedant (visiškai ar iš dalies), taip pat nepateikti motyvai dėl bendrinamų bausmių pridedamų dalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje dėl visų priimamų sprendimų turi būti išdėstyti motyvai, o teismo išvados turi būti aiškios ir suprantamos, konstatuotina, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl O. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo šių reikalavimų iš dalies neatitinka. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui iš naujo atliekant bausmių bendrinimą, tokie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai ištaisytini.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė apėmimo būdą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad būtent vieningas sumanymas yra lemianti aplinkybė konstatuojant idealią nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Teismų praktikoje yra pavyzdžių dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties nustatymo tokiais atvejais, kai, bandant korupciniu būdu išspręsti rūpimą klausimą, pasiekti konkretų norimą rezultatą bei gauti naudos, padaromos kelios skirtingos korupcinio pobūdžio veikos, kurias iš esmės apjungia vieningas tikslas, ir dėl to jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Dėl kvalifikavimo pagal skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos skirtingų nusikalstamų veikų sudėtys (jos nėra viena kitos atžvilgiu kvalifikuojančios ar privilegijuotos nusikalstamos veikos sudėtys), kadangi BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tarpininko papirkimą, o BK 226 straipsnio 4 dalyje – už tarpininko kyšininkavimą. Todėl, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, šios nusikalstamos veikos, nepaisant to, kad yra įtvirtintos viename BK 226 straipsnyje, taip pat gali būti vertinamos kaip padarytos idealia sutaptimi.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas O. S. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes išskirtini šeši atskiri nusikalstamo veikimo atvejai, keturiuose iš jų padarytos veikos atitinka kelių skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymius ir dėl to kvalifikuotos pagal kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius. Byloje nustatyta, kad kiekviename iš paminėtų keturių nusikalstamo veikimo atvejų atliekami veiksmai buvo išimtinai susiję su konkrečiame teisme nagrinėjama byla, dėl kurios rezultato atitinkamame teisme nuteistoji bei kiti kartu su ja veikę asmenys ir atliko korupcinio pobūdžio veiksmus, nustatyti neteisėti veiksmai buvo nukreipti į naudos gavimą, taip pat įvairių būdų, kaip pasiekti norimą bei palankų rezultatą atitinkamame teisme nagrinėjamoje byloje, paieškas ir dėl to buvo imamasi įvairių priemonių bei atliekami nusikalstami veiksmai, nukreipti į vieno aktualaus norimo rezultato pasiekimą tam tikrame teisme nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalį veikų O. S. padarė idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas (1) BK 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos „(duomenys neskelbtini)“ bylos); (2) BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje (dėl R. ir D. S. bylos); (3) BK 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 226 straipsnio 3 dalyje (dėl V. N. bylos); (4) BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje (dėl V. ir V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos), paskirtos bausmės kiekvienoje paminėtų nusikalstamų veikų grupėje tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu.

Tokios apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl E. L. papirkimo) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (dėl Migracijos sprendimų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje dalinio ir visiško sudėjimo būdais. Kaip jau pirmiau minėta, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nedetalizavo atlikto bendrinimo, bet iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirtos galutinės subendrintos bausmės iš esmės galima daryti išvadą, kad dalinio sudėjimo būdas buvo taikytas apėmimo būdu subendrintoms bausmėms, o visiško sudėjimo būdas – apėmimo būdu nebendrintoms baudoms, paskirtoms už dvi likusias savarankiškas veikas („dėl E. L. papirkimo“ ir „dėl Migracijos sprendimų“ atvejai). Įvertinant O. S. padarytų nusikaltimų pobūdį, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, taip pat į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas (nesant prašymo nuteistajai skirti griežtesnę subendrintą bausmę), prie griežčiausios iš apėmimo būdu subendrintų bausmių (3 metų laisvės atėmimo) dalinio sudėjimo būdu prideda po 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apėmimo būdu subendrinus kitas bausmes, paskirtas už idealia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, taip pat prideda dalį, t. y. 100 MGL, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl E. L. papirkimo) paskirtos baudos ir prideda visą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (dėl Migracijos sprendimų) paskirtą 100 MGL dydžio baudą (t. y. mažiausią pagal BK 63 straipsnį galimą pridedamos baudos už apysunkius nusikaltimus dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad O. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajai O. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomas jos nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. birželio 13 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Atsakant į nuteistosios O. S. apeliacinio skundo prašymą atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui, pažymėtina, jog įvertinus tiek šios nuteistosios nusikalstamų veikų padarymo metu (nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) galiojusią BK 75 straipsnio redakciją, tiek ir vėlesnes šio straipsnio redakcijas (galiojusias nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. iki dabar), nėra pagrindo atidėti šiai nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (visiškai ar iš dalies). Nuteistoji O. S., be kita ko, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 4 dalyje, kurie yra įtvirtinti BK XXXIII skyriuje. Pagal tiek nuteistosios O. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio nuostatas, tiek ir vėlesnes šio straipsnio nuostatas už tokių nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (negalėjo) negali būti netaikomas.

Skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl bausmės nuteistajam E. L. parinkimo ir paskyrimo už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo išsamiai aptartos visos tiek šio nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, su kurių vertinimu sutinkama, tad šiame nuosprendyje aptariamos aplinkybės iš naujo nedetalizuojamos ir neanalizuojamos. Nepaisant to, kaip plačiai detalizuota aptariant nuteistiesiems inkriminuotus kaltinimus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su civilinės bylos dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistasis E. L. iš O. S. savo naudai tiesiogiai priėmė 5 000 Eur (ne 10 000 Eur, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu) kyšį. Atsižvelgus į aptariamą aplinkybę, taip pat į nuteistojo E. L. teigiamą asmenybės charakteristiką (be kita ko, neteistas, bylos duomenimis galiojančių administracinės teisės nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą, teisiamas pirmą kartą ir pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą), darytina išvada, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė. Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, vertinant ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, leidžia spręsti, kad nuteistajam E. L. bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, leis pasiekti minimali baudos bausmė, numatyta už aptariamo sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. 150 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendis nurodytoje dalyje yra keičiamas, sumažinant nuteistajam E. L. paskirtos bausmės dydį. Vadovaujantis aktualios redakcijos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajam E. L. paskirtą bausmę įskaitomas jo nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 26 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (apysunkį nusikaltimą) paskirta 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda. Šio nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę – 150 MGL dydžio baudą, netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog A. K. už nusikalstamos veikos, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą skirtina minimali bauda. Minimali bauda už apysunkį nusikaltimą pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą yra 100 MGL dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, A. K. paskirdamas 150 MGL dydžio baudą, t. y. minimalią baudą, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkaus nusikaltimo padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatomos baudos dydis yra nuo 100 iki 4 000 MGL. Taigi, pirmosios instancijos teismas, A. K. paskirdamas 150 MGL dydžio baudą, t. y. šiek tiek didesnę nei minimali įstatyme numatyta skirtina bauda už apysunkio nusikaltimo padarymą, formaliai įstatymo taikymo klaidos nepadarė, kadangi paskirta bauda patenka į nurodytas baudos bausmės už apysunkį nusikaltimą ribas. Šiuo atveju teismo motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo nurodyta aplinkybė, jog teismo A. K. skiriama minimali 150 MGL dydžio bauda, leidžia spręsti, kad buvo padaryta klaida, labiau atitinkanti rašymo apsirikimą, nurodant minimalų sunkaus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), o ne apysunkio nusikaltimo baudos bausmės dydį. Atsižvelgus į tai, nustatytas pagrindas pakeisti apygardos teismo nuosprendį dėl šios klaidos (BPK 328 straipsnio 4 punktas), todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį paskirta 150 MGL dydžio bauda mažintina iki 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. (2 dienos) ir nustatytina, kad galutinis mokėtinos baudos dydis yra 88 MGL (4 400 Eur).

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pernelyg ilga proceso trukme, ir neįvertino baudžiamojo proceso trukmės poveikio nuteistojo A. K. teisėms, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Nors skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje eksplicitiškai nenurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgia ir į proceso trukmę, tačiau nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamojo proceso A. K. atžvilgiu trukme, pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas bausmę, t. y. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį paskirdamas švelniausią bausmės rūšį – baudą, ir nustatydamas minimalų jos dydį, kaip nurodyta aukščiau, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ištaisoma apygardos teismo padaryta klaida skiriant bausmę ir A. K. nustatoma minimali už padarytą apysunkį nusikaltimą bausmė. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, be kita ko, susijusių su proceso trukme, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad A. K. paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistieji K. G., A. K., R. M., R. R., R. V., V. M. ir E. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinti kaltais jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išsamiai išdėstytos ir įvertintos visos šių asmenų bausmių parinkimui ir paskyrimui reikšmingos aplinkybės, įtvirtintos BK 54 straipsnio 2 dalyje (be kita ko, priešingai nei deklaratyviai teigiama nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir paskirdamas šioje pastraipoje minimiems nuteistiesiems bausmes taip pat tinkamai atsižvelgė ir taikė kitas aktualias BK Bendrojoje dalyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, be kita ko, įtvirtintas BK 47, 55, 61, 63, 65, 66 straipsniuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nėra pagrindo iš naujo peržiūrėti nuteistiesiems K. G., A. K., R. M., R. R., R. V., V. M., E. S. (pastarojo atžvilgiu, kaip ir nuteistųjų O. S. ir E. G. atžvilgiu, padarytas nusikaltimas perkvalifikuojamas ir iš naujo paskiriama pirmosios instancijos teismo parinkta baudos bausmės tik dėl netinkamai pritaikytos organizuotos grupės sampratą BK 25 straipsnyje įtvirtinančios redakcijos, tad šie pakeitimai neturi realios įtakos nuteistajam E. S. (ar, pažymėtina, nuteistiesiems O. S. ir E. G., skiriamai bausmei) paskirtų bausmių, nenustatytas pagrindas ir tokias bausmes švelninti.

Kaip nustatyta anksčiau, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo patikslintos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba poveikiu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą, pašalinant, kaip neįrodytas, aplinkybes, kad R. S. 2018 m. spalio 10 d. Vilniuje perdavė A. B. papildomą prašomo kyšio dalį – 5 000 Eur, o A. B. šią pinigų sumą ne vėliau kaip 2018 m. spalio 16 d. Vilniuje perdavė O. S. Nepaisant atliktų pakeitimų, skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu kitos nuteistajam R. S. inkriminuotos jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo nustatytos tinkamai. Atsižvelgus į tai, taip pat į R. S. (kaip ir į A. B.) nagrinėjamu atveju padaryto nusikaltimo mechanizmą, aplinkybę, kad nurodytiems asmenims korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikimo būdas buvo būdingas ne tik Lietuvos apeliaciniame teisme teisėjo K. G. nagrinėtoje civilinėje byloje, bet ir vėliau (prekyba poveikiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant V. N. baudžiamąją bylą), spręstina, jog šiuo atveju atliekamos įrodytomis pripažintų aplinkybių korekcijos neturi įtakos nuteistajam R. S. (kaip ir, pažymėtina, nuteistajam A. B., dėl kurio apeliacinis skundas šioje dalyje nėra paduotas) paskirtų bausmių dydžiui (ar rūšiai). Šioje pastraipoje išdėstytų aplinkybių visumoje, jas vertinant kartu su skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje išdėstytomis nuteistojo R. S. asmenybę bei šio asmens padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad iš naujo paskirti ar sušvelninti bausmę nuteistajam R. S. (kaip ir A. B.) nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo V. M. gynėjo Gintauto Danišausko apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jo ginamajam baudos dydį už BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, neįvertino paskirtos bausmės griežtumo, lyginant ją su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Taip pat neįvertino to, kad V. M. nėra taikomi valstybės tarnautojams keliami reikalavimai, neįvertino ir kad pripažinti įrodytais nusikalstami veiksmai buvo vienkartiniai, nepasižymėjo tęstiniu pobūdžiu. Tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausiai, pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuteistajam V. M. skirtina baudos bausmė už BK 226 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą negalėjo būti mažesnė nei šios nusikalstamos veikos dalykas – 15 000 Eur (300 MGL). Dar daugiau, įvertinus įrodytomis pripažintas nuteistojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad šis nuteistasis pats aktyviai įsitraukdavo į pokalbius su O. S. dėl prekybos poveikiu, siekiant paveikti tuometinį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją K. G., teiravosi, ar nuteistosios pasiūlymas paveikti teisėją dar galioja, sutiko su O. S. neteisėtu reikalavimu, pažadėdamas ir susitardamas, o vėliau – ir perduodamas aptariamo dydžio kyšį. Visos šios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų nuteistajam V. M. geriausiai leis pasiekti šiek tiek didesnė už nusikalstamos veikos dalyko vertę, t. y. 350 MGL, dydžio bauda.

Kaip anksčiau buvo šiame nuosprendyje pasisakyta, nuteistasis V. M. pripažintus įrodytais nusikalstamus korupcinio pobūdžio veiksmus atliko savo noru (ne, kaip teigiama šio nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde – nuteistosios O. S. manipuliacinėje ir psichologinio spaudimo įtakoje ar prievartaujant iš V. M. pinigus), tad atsižvelgus į ankstesnėje pastraipoje nurodytas aplinkybes, nenustatytas ir pagrindas mažinti nuteistajam V. M. paskirtą baudos bausmės dydį, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Juolab, atsižvelgus į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas teismų praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019). Išanalizavus nuteistojo V. M. padarytą nusikaltimą bei šio asmens asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto padaryto nusikaltimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės ir šio nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės būtų (juolab, žymiai) mažesnės nei yra būdingi tokių nusikaltimų rūšiniam pavojingumui ir juos padarančių kaltininkų asmenybės pavojingumui. Šio vertinimo nepaneigia ir tai, kad nuteistojo V. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog jo ginamasis yra pensinio amžiaus kaimo gyventojas (inkriminuojamu metu nebuvo valstybės tarnautojams, tad jam neturėtų būti taikomi tokie aukšti elgesio standartai, kaip šiems asmenims).

Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliaciniame skunde taip pat prašoma jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės mokėjimo terminą išdėstyti ilgesniam terminui – 3 metams, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis V. M. pensininkas, turi didelių finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgus į susiklosčiusį teisinį reglamentavimą bei advokato Gintauto Danišausko apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nuteistajam V. M. skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nustatytas savanoriškas baudos bausmės sumokėjimo terminas (2 mėnesiai nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) yra pratęsiamas, nustatant, kad nuteistasis V. M. jam paskirtą baudą privalo savanoriškai sumokėti per 1 (vienerius) metus laiko nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikiname sulaikyme ir suėmime praleisto laiko įskaitymo į konkrečios rūšies bausmę

Prokuroras Aleksandras Kazakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį dalyje dėl suėmimo ir laikino sulaikymo laiko įskaitymo į nuteistiesiems A. B. ir E. G. paskirtas bausmes pakeisti, nustatant, kad šių asmenų laikiname sulaikyme ir suėmime praleistas laikas turėjo būti įskaitytas ne į jiems paskirtas baudos bausmes, bet į jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Anot apelianto, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas laikiname sulaikyme ir suėmime praleistų laikotarpių įskaitymo eiliškumo nuostatas, pagal kurias suėmimo ir laikino sulaikymo laikas įskaitomas pradedant nuo griežčiausios iš paskirtų bausmių (šiuo atveju – nuteistiesiems A. B. ir E. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių). Prokuroro vertinimu, tokiu būdu nurodytų nuteistųjų teisinė padėtis buvo du kartus palengvinta: iš pradžių, atidėjus jiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o vėliau – įskaičius suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką buvo sumažintas baudos dydis.

Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu išteisinus nuteistąjį E. G. dėl nusikalstamų veikų, susijusių su V. M., V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimu (BK 25 straipsnio 4 dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalis; BK 25 straipsnio 4 dalis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalis), laikytina, kad nuteistajam E. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už atskirus nusikaltimus buvo paskirtos tik baudos bausmės. Taigi, vienintelis galimas šio nuteistojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmę būdas yra įskaityti nurodytą laiką į paskirtą galutinę baudos bausmę. Atsižvelgus į tai, toliau bus pasisakyta dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo A. B. atžvilgiu pritaikyto laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į (baudos arba laisvės atėmimo) bausmę.

Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, aktualios BK 66 straipsnio redakcijos nuostatos, kaip ir kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nereglamentuoja klausimo, į kurią bausmę turėtų būti įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime praleistas laikas tuo atveju, kuomet nuteistajam yra paskiriamos kelios bausmių rūšys (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju – bauda ir laisvės atėmimas). Baudžiamajame įstatyme taip pat nenumatytas draudimas laikiname sulaikyme ir suėmime praleistą laiką įskaityti į kurią nors bausmės rūšį (pavyzdžiui, baudą). Šiame kontekste sutiktina, kad tuo atveju, kai nuteistajam su bauda yra paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, nuteistajam palankiausias įskaitymo būdas yra laikinajame sulaikyme ir/ar suėmime praleisto laiko įskaitymas į laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas tokiu atveju yra atidedamas, analizuojamas klausimas nėra vienprasmiškas. Viena vertus, jei ateityje laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas, nuteistajam palankesnė situacija yra įskaityti aptariamą laiką į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, jei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas ir nuteistasis nebus pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, šio asmens laikiname sulaikyme ir/ar suėmime išbūto laiko neįskaičius į baudą, šiam asmeniui faktiškai liktų nekompensuotas jo laikiname sulaikyme ir/ar suėmime išbūtas laikas. Atsižvelgus į dėstomas aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui individualiai vertinti kiekvieną situaciją ir neįpareigoja laikino sulaikymo, suėmimo laiko įskaityti būtent į laisvės atėmimo, o ne į baudos, bausmę.

Dar daugiau, šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nei nuteistasis A. B., nei šio nuteistojo gynėjas apeliacinio skundo, be kita ko, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria į A. B. paskirtą (baudos) bausmę buvo įskaitytas šio asmens laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nepadavė. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamame nuosprendyje pritaikytas nuteistojo A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime praleisto laiko įskaitymas būtent į baudos bausmę šį nuteistąjį (jo gynėją) tenkina ir jis tokio įskaitymo būdo, kaip jo teisinę padėtį sunkinančio, netraktuoja. Atsižvelgus į visas šias dėstomas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas baudžiamojo įstatymo jam suteikta diskrecija, turėjo teisę pasirinkti, į kurią bausmę – baudą ar terminuotą laisvės atėmimą, įskaityti nuteistojo A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime praleistą laiką. Atsižvelgęs į visas nuteistojo A. B. asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas turėtų būti įskaitytas būtent į baudos, o ne į laisvės atėmimo bausmę. Šioje dalyje padarytų išvadų prokuroro Aleksandro Kazakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajai O. S. laikiname sulaikyme ir suėmime praleistas laikas buvo įskaitytas į laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia ne tik dėl nustatytos pirmosios instancijos teismo turimos diskrecijos spręsti dėl įskaitymo į konkrečią bausmę kiekvieno nuteistojo atžvilgiu, bet ir nagrinėjamoje byloje esančios skirtingos nuteistuosius A. B., O. S. bei jų nusikalstamas veikas (jų pavojingumą) charakterizuojančios aplinkybės.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendyje, nustačius, jog išteisintasis V. K. buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarymo, šio asmens bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme metu advokato teisinėms paslaugoms apmokėti patirtos išlaidos – 8 000 Eur, buvo priteistos apmokėti iš Valstybės lėšų. Prokuroras Aleksandras Kazakovas savo apeliaciniu skundu prašo, pripažinus išteisintąjį V. K. kaltu kyšininkavus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamojoje byloje, šių išteisintojo V. K. patirtų proceso išlaidų nepriteisti.

Išteisintasis V. K. 2026 m. kovo 19 d. taip pat pateikė prašymą papildomai priteisti 4 500 Eur (300 + 4 200 Eur) išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, prie kurio pridėti banko sąskaitos išrašai nurodytai sumai.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šias nuostatas atliepia ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.

Aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalyje, taip pat Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmę, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju asmeniu tampa ne bet koks kaltinamasis, o tik toks, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 29 straipsnio 1 dalį, 297 straipsnį nuosprendis yra Lietuvos Respublikos teismo Lietuvos Respublikos vardu priimamas dokumentas, liudijantis reikšmingus faktus: 1) pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; 2) dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; 3) dokumentas, kuriuo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-489/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus, padarius BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus – nagrinėjant R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą, taip pat nagrinėjant L. V. baudžiamąją bylą, t. y. dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažįstamas kaltu kyšininkavęs Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėdamas R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamąją bylą – padaręs BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, po tokio sprendimo V. K. nelaikytinas išteisintuoju, t. y. asmeniu, teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažintu iš viso nepadariusiu nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išteisintajam V. K. iš Valstybės lėšų buvo priteista 8 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms, nagrinėjant bylą (ikiteisminio tyrimo metu ir) pirmosios instancijos teisme, šiuo nuosprendžiu yra naikinama ir tokios išlaidos išteisintajam V. K. nepriteisiamos, kaip ir išlaidos, patirtos advokato paslaugoms, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2025 m. birželio 10 d.) taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 10 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma Valstybės naudai priteisti 183,33 Eur. Pažymėtina, kad dar prieš (2025 m. gegužės 27 d.) pirmąjį teismo posėdį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vykusį 2025 m. birželio 4 d., buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrių (toliau – ir Tarnyba) su prašymu, be kita ko, nuteistajam E. S. parinkti valstybės garantuojamą gynėją. Bylos duomenimis Tarnyba 2025 m. gegužės 30 d. parinko nuteistąjį E. S. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginti advokatą Faustą Vrubliauską. Tačiau 2025 m. birželio 2 d. gavus informaciją, kad nuteistąjį E. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gins pasirinktas privatus gynėjas – advokatas Vytautas Sirvydis, tą pačią dieną Tarnybai buvo išsiųstas pranešimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. S. nutraukimo. Taigi, Tarnybos parinktas valstybės garantuojamas gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas, vadovaujantis BPK 51, 322 straipsniais nuteistajam E. S. teismo nutartimi, kaip valstybės garantuojamas gynėjas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtas nebuvo, teisinių paslaugų neteikė (be kita ko, Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo). Atsižvelgus į tai, šiuo teismo nuosprendžiu nėra pagrindo priteisti iš nuteistojo E. S. Valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, spręstinas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pasisakė tik dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodytų kaltinamajame akte bei gautų nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Tačiau nebuvo pasisakyta dėl kaltinamajame akte nurodytų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių originalai buvo palikti saugoti Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Nurodytų dokumentų kopijos buvo pateiktos į baudžiamąją bylą apžiūrint šiuos dokumentus baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir skundžiamu nuosprendžiu paliktos saugoti prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga, tačiau šių dokumentų originalų klausimas liko neišspręstas.

Kadangi šių daiktinių įrodymų klausimas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neišspręstas, įvertinus skundo argumentus ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, spręstina, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daktiloskopinės kortelės, 8 vnt.; geltonos spalvos lapeliai, 2 vnt., priedas prie A. K. asmens kratos protokolo (prie t. 25, b. l. 46–49); 2 popieriaus lapeliai su rankraštiniais juodos spalvos rašikliu darytais įrašais: „D.–S.“ ir mėlynos spalvos rašikliu darytais įrašais, priedas prie kratos protokolo UAB „(duomenys neskelbtini)“; vokas, kuriame 10 lapų dokumentų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 1 lapas (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); pranešimas, 1 lapas (supakuotas pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 7 lapai (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 11 lapų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); kasacinis skundas, 10 lapų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); 81 lapas dokumentų, iš jų 21 lape yra rankraštiniai įrašai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai 16 lapų ir prašymas 2 lapų, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 26 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 19 lapų susegti į mėlynos/skaidrios spalvos įmautę; dokumentai, 32 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 8 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); 2 dokumentų nuotraukos, persiūtos plomba Nr. (duomenys neskelbtini); du lapeliai su rankraštiniais įrašais, priedas prie kratos protokolo, (prie t. 37, b. l. 14–20); R. R. pateiktas lydraštis, priedas prie daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (prie t. 44, b. l. 70–72), saugomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje – turi būti palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (R. S., D. S. ir kt. asmenų bylos nagrinėjimas), nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 250 MGL dydžio (12 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į V. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 28 d. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad paskirtą baudą V. K. savanoriškai turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „2222“, unikalų mokėjimo kodą – „bylos Nr.“ Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. iš Valstybės lėšų buvo priteista 8 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. K. advokato paslaugoms bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų 8 000 Eur išlaidų atlyginimo iš Valstybės lėšų nepriteisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria H. J. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

H. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir paskirti jam 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria H. J. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas šio asmens laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam H. J. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir H. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu H. J. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) paskirtą bausmę ir ir H. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 100 MGL dydžio (55 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į H. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti iš H. J. paimtus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje saugomus 50 340 Eur (penkiasdešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt eurų).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, H. J. grąžinti kratos metu paimtus 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas). Priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

E. G. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas). Priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

E. G. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (civilinės bylos dėl vadinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas) pakeisti: E. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį, paskiriant 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalį (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) pakeisti: E. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant E. G. 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuriomis E. G. paskirtos bausmės buvo subendrintos, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime praleistas laikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, E. G. paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl R. S., D. S. ir kt. asmenų, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. G. subendrintą bausmę – 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, prie griežčiausios E. G. paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (civilinės bylos dėl vadinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintos bausmės, taip pat dalį Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 226 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, paskiriant E. G. galutinę subendrintą bausmę – 1 450 MGL (72 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į E. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl 500 Eur konfiskavimo iš E. G. panaikinti: vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, E. G. grąžinti 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (civilinės bylos dėl vadinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas), pakeisti: O. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį, paskiriant 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. už BK 227 straipsnio 2 dalyje (kyšio E. L. davimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, ir skirti O. S. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalį (R. S., D. S. ir kt. asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimas) pakeisti: O. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant O. S. 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas), pakeisti: O. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį, paskiriant O. S. laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (V. M., V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės bylos nagrinėjimas), pakeisti: O. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant O. S. 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu O. S. paskirtą bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 3 dalį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu O. S. paskirtą bausmę pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos „(duomenys neskelbtini)“ bylos) subendrinti apėmimo būdu ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu O. S. paskirtą bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir BK 226 straipsnio 3 dalį (dėl R. ir D. S. bylos) subendrinti apėmimo būdu ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu O. S. paskirtas bausmes pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir BK 226 straipsnio 3 dalį (dėl V. N. bylos) subendrinti apėmimo būdu ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu O. S. paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 226 straipsnio 4 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 227 straipsnio 2 dalį (dėl V. ir V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos) subendrinti apėmimo būdu ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintas bausmes, O. S. paskirtą bausmę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl E. L. papirkimo) ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (dėl Migracijos sprendimų) subendrinti dalinio ir visiško sudėjimo būdais ir O. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į nuteistajai O. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jos nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. birželio 13 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, ir skirti E. L. už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. į paskirtą baudą buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į E. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 26 d. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl 10 000 Eur konfiskavimo iš nuteistojo E. L. pakeisti:

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo E. L. konfiskuoti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuteistajam E. L. grąžinti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl E. L. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pakeisti: taikytą ir pratęstą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą E. L. 2025 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų piniginių lėšų daliai – 5 000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, pratęsti iki bus įvykdytas turto (5 000 Eur) konfiskavimas.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda ir skirti A. K. už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio (patikslinto Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo) dalį, kuria A. K. į paskirtą baudą buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1–2 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), į A. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 21 d. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (civilinės bylos dėl vadinamojo „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjimas) pakeisti: E. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį, paskiriant 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo termino pakeisti, nustatant, kad V. M. jam paskirtą baudą savanoriškai privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daktiloskopinės kortelės, 8 vnt.; geltonos spalvos lapeliai, 2 vnt., priedas prie A. K. asmens kratos protokolo (prie t. 25, b. l. 46–49); 2 popieriaus lapeliai su rankraštiniais juodos spalvos rašikliu darytais įrašais: „D.–S.“ ir mėlynos spalvos rašikliu darytais įrašais, priedas prie kratos protokolo UAB „(duomenys neskelbtini)“; vokas, kuriame 10 lapų dokumentų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 1 lapas (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); pranešimas, 1 lapas (supakuotas pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 7 lapai (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); vokas, kuriame 11 lapų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); kasacinis skundas, 10 lapų (supakuota pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini)); 81 lapas dokumentų, iš jų 21 lape yra rankraštiniai įrašai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai 16 lapų ir prašymas 2 lapų, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 26 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 19 lapų susegti į mėlynos/skaidrios spalvos įmautę; dokumentai, 32 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentai, 8 lapai, persiūti plomba Nr. (duomenys neskelbtini); 2 dokumentų nuotraukos, persiūtos plomba Nr. (duomenys neskelbtini); du lapeliai su rankraštiniais įrašais, priedas prie kratos protokolo, (prie t. 37, b. l. 14–20); R. R. pateiktas lydraštis, priedas prie daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (prie t. 44, b. l. 70–72), saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. M. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, nuteistojo K. G., nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokato Juzef Stankevič, nuteistojo R. R., nuteistojo R. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo H. J., nuteistojo E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 183,33 Eur iš E. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Valstybės naudai nepriteisti.

V. K. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms patirtų 4 500 Eur išlaidų nepriteisti.