- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2K-277/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00097-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Vladislovas Ranonis, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- J. B., G. S.
- Advokatai
- Irmantas Dobilas
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, sumokant ją iki 2011 m. gruodžio 1 d.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo J. B. apeliacinis skundas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteista G. S., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V.“ direktorius ir veikdamas UAB „K.“ interesais per G. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: 2007 m. rugpjūčio 2 d. 16.16 val. telefoninio pokalbio metu iš UAB „D.“, atlikusios Trakų rajono savivaldybės įgyvendinamų „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“ ir „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas“ projektų administravimą, direktorės G. S. sužinojo, kad Trakų rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė N. S., tikrindama Trakų rajono savivaldybės administracijos paskelbtuose 2007 m. birželio 27 d. supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo dalyvavusių UAB „K.“ ir UAB „H.“ bendrą konkursinį pasiūlymą ir 2007 m. liepos 4 d. supaprastintame atvirame viešojo pirkimo konkurse dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo dalyvavusios UAB „K.“ konkursinį pasiūlymą bei bendrovių papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp jų trūksta minėtiems konkursų dalyviams suteikto ISO 14000 kokybės sertifikato ar lygiaverčio sertifikato kopijos. Tą pačią dieną jis, J. B., su G. S. telefoninių pokalbių metu aptarė galimybes pakeisti dokumentus minėtuose konkursiniuose pasiūlymuose ir suderino dokumentų pakeitimo aplinkybes. 2007 m. rugpjūčio 3 d. 8.17 val. J. B. nenustatytoje vietoje, būdamas suinteresuotas tuo, kad jo vadovaujama UAB „V.“ pagal susitarimą su UAB „K.“ atliktų dalį Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbus, telefoninio pokalbio metu su G. S., buvusia nenustatytoje vietoje, aptarė galimybę duoti kyšį N. S. už tai, kad ši sudarytų sąlygas pakeisti dokumentus minėtuose konkursiniuose pasiūlymuose. G. S., žinodama, kad J. B. sutinka duoti kyšį N. S. už tai, kad ši atliktų neteisėtus veiksmus, 2007 m. rugpjūčio 3 d. 8.30 val. iš N. S., buvusios darbo vietoje – Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje Trakuose, (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu sužinojusi šios reikalavimą duoti kyšį, 2007 m. rugpjūčio 3 d., apie 8.36 val., būdama nenustatytoje vietoje, J. B., buvusiam nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu perdavė N. S. reikalavimą duoti penkių procentų nuo šių bendrovių konkurse pasiūlytų darbų vertės dydžio kyšį už minėtų neteisėtų veiksmų atlikimą UAB „K.“ naudai, o J. B. nurodė G. S. perduoti N. S., jog jis už neteisėtų veiksmų atlikimą siūlo 5000 Lt kyšį. Šį J. B. pasiūlymą duoti kyšį G. S. 2007 m. rugpjūčio 3 d. 9.06 val., būdama nenustatytoje vietoje, telefoninio pokalbio metu perdavė N. S., buvusiai darbo vietoje – Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje Trakuose, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis J. B. ir jo gynėjas advokatas I. Dobilas kasaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir bylą J. B. nutraukti. Kasatoriai nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (byla išnagrinėta vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, padaryta BPK 20 straipsnio pažeidimų dėl įrodymų leistinumo ir vertinimo, teismų sprendimai pagrįsti tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi) ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kasatoriai teigia, kad teismai neanalizavo aplinkybių, patvirtinančių, jog J. B. savo veiksmais savanoriškai atsisakė užbaigti nusikaltimą, t. y. pasiūlyti, pažadėti kyšį valstybės tarnautojui. Iš J. B. telefoninių pokalbių su G. S. garso įrašų matyti, kad išgirdęs informaciją apie neva trūkstamus dokumentus ir pasiūlymus juos pateikti sukeičiant konkursinio pasiūlymo lapus, taip pat reikalavimus sumokėti didelį piniginį atlygį už tokį papildomų dokumentų (kokybės sertifikato) priėmimą, J. B. ne kartą išsakė abejones dėl pinigų mokėjimo ir nepasakė žodžių, kuriuos būtų galima įvertinti kaip jo paties iniciatyvą sumokėti 5000 Lt. J. B. nuosekliai reiškė abejones ne tik dėl reikalaujamos pinigų sumos, bet ir dėl paties mokėjimo, kol paskutiniuose pokalbiuose pareiškė, kad pinigų „nemėtys“, t. y. nemokės. Kasatorių manymu, J. B. jokių aktyvių veiksmų, būdingų kyšio siūlymui, nesiėmė, o jo tyčia siūlyti ir netgi pažadėti sumokėti pinigus nebuvo baigta formuotis. Be to, iš telefoninių pokalbių matyti, kad J. B. atsisakė mokėti visą reikalaujamą kyšio sumą ir savo iniciatyva bei valia nepasiūlė jokio kyšio (tai matyti iš G. S. ir N. S. pokalbio, vykusio iškart po to, kai G. S. išgavo J. B. pritarimą 5000 Lt sumai). Kasatorių manymu, pokalbiuose išsakyta J. B. pozicija rodo aiškia išreikštą jo valią neduoti kyšio esant realioms galimybėms tai padaryti: „Nu, G., žinokit, blogai... V. pasakė, nemėtykim, supranti. Kadangi, sakė čia jūsų ...“; „Nu aš sakau, absurdas kažkoks. ...Bliamba, čia kažkaip, nu, ne, negalim gi taip švaistytis.“
Kasaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismai neįvertino veikos kvalifikavimui ypač svarbios aplinkybės – apie neva trūkstamą kokybės sertifikatą J. B. telefonu buvo informuotas 2007 m. rugpjūčio 2 d jau po to, kai vykdant Viešojo pirkimo komisijos 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Trakų rajono savivaldybės administratorius 2007 m. liepos 26 d. raštu Nr. V-07-455 ir 2007 m. liepos 27 d. raštu Nr. V-07-468 pareikalavo papildyti konkursinio pasiūlymo dokumentus kvalifikacijos įrodymais ir reikiamu sertifikatu. Šie dokumentai buvo pateikti UAB „K.“ 2007 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2459 ir 2007 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2460, kuriuos 2007 m. liepos 31 d. posėdyje išnagrinėjo Viešojo pirkimo komisija ir priėmė spendimus dėl konkurso dalyvių eilės nustatymo bei išsiuntė atitinkamus pranešimus. Kasatorių manymu, po 2007 m. liepos 31 d. nebebuvo jokios prasmės ir tikslo teikti papildomų dokumentų, t. y. nebuvo priežasties valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų atlikimui. Bylos nagrinėjimo metu dokumentų trūkumo sprendimams priimti faktą paneigė ir liudytoja J. S.
Kasatoriai pažymi, kad J. B. veiksmuose yra visi būtini požymiai, leidžiantys taikyti savanoriško atsisakymo nuo nusikaltimo institutą: 1) savanoriškumas – J. B. realiai, subjektyviai galėjo pabaigti nusikaltimą (pasiūlyti ar pažadėti duoti tikslią sumą piniginių lėšų kaip kyšį arba galėjo atsisakyti tai daryti); 2) atsisakymas buvo galutinis ir besąlygiškas (po paskutinio J. B. ir G. S. pokalbio šia tema tarp jų nebuvo jokių kitų pokalbių; 3) nusikalstama veika nebuvo baigta, nes J. B. aiškaus, suprantamo ir tikslaus siūlymo neišreiškė. Be to, teismai, nevertindami J. B. atsisakymo pasiūlyti galutinai suformuluoto kyšio dydį, neanalizavo ir aplinkybės, ar tokio pobūdžio asmens valios išreiškimas neturėtų būti laikomas jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kasatoriai taip pat pabrėžia, kad J. B. ne bandė atsisakyti pabaigti nusikaltimą, bet ir realiai atsisakė pabaigti žadėti ar pasiūlyti duoti kyšį. 1999 m. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 25 d. įstatymu Nr. IX-736) aiškinamojo rašto 36 punkte pažymėta, kad pažadas duoti kyšį yra tada, kai asmuo aiškiai išreiškia savo nuostatą duoti neteisėtą atlygį arba aiškiai susitaria su paperkamu asmeniu ar tarpininku dėl kyšio perdavimo ateityje; siūlymas duoti kyšį apibrėžiamas kaip kyšio davėjo išreikštas pasirengimas duoti neteisėtą atlygį bet kuriuo momentu. Kasatoriai daro išvadą, kad tiek pažadas, tiek pasiūlymas duoti kyšį yra siejami tik su realiomis asmens galimybėmis ir aiškia valia realizuoti nusikalstamą sumanymą papirkti valstybės tarnautoją, pasireiškiančiu kaip realus pažadas ar pasiūlymas, kuris gali būti bet kada įvykdytas. Teismai, neįvertinę baudžiamosios bylos aplinkybių ir J. B. veiksmų BK 23 straipsnio kontekste, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 23 straipsnio taikymu J. B., todėl padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Šalies argumentai
Kasatoriai teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, netinkamai įvertindamas apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties įpareigoti prokurorą pakeisti kaltinimą. Pagal BPK 256 straipsnį teisė prašyti keisti kaltinime nurodytas esmines faktines veikos aplinkybes bei jos kvalifikavimą suteikta išimtinai tik prokurorui, privačiam kaltintojui bei nukentėjusiajam ir tik iki įrodymų tyrimo pabaigos. Teismas savo iniciatyva gali keisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją apie tai iš anksto pranešęs kaltinamiesiems arba pats patikrinti faktines aplinkybes iš esmės jų nekeisdamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-53/2009, 2K-357/2005). Kasatoriai pažymi, kad šiuo atveju teismas, nesant prokuroro prašymo, pats ėmėsi iniciatyvos atnaujinti įrodymų tyrimą, pareigojant prokurorą pakeisti kaltinamiesiems kaltinimą tikslinant faktines aplinkybes taip, kad jos atitiktų inkriminuotų baudžiamojo įstatymo dispozicijų turinį, t. y. pakeisti esmines faktines kaltinime aprašytos veikos aplinkybes. Be to, BPK 300 straipsnis leidžia atnaujinti įrodymų tyrimą išimtinai dviem atvejais: a) baigiamąsias kalbas pasakiusiems asmenims ar kaltinamajam paskutiniame žodyje pranešus apie naujas iš esmės reikšmingas aplinkybes ir dėl to paaiškėja, jog bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, b) atsiradus pagrindui manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo nepriklausomumo principą ir ėmėsi išimtinei prokuroro kompetencijai priskirto veiksmo – „inicijavo kaltinimo keitimą dėl neaiškumo, kokias veikas padarė kaltinamieji, tuo pat metu nesant pagrindo manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą“. Taip J. B. buvo suformuluota nauja, nors ir išplaukianti iš nepakeisto veikos aprašymo, aplinkybė – jis kaltinamas pasiūlęs kyšį valstybės tarnautojai „už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“, o patikslinto kaltinamojo akto pabaigoje įtrauktas papildomas sakinys: „t. y. J. B. per G. S. pasiūlė 5000 Lt kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Šios aplinkybės vertintinos kaip esminės, o baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui imtis iniciatyvos keisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2005, 2K-216/2006, 2K-104/2007). Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismas inicijavo kaltinimo keitimą iš esmės skirtinga aplinkybe nesant prokuroro prašymo, nors tokiais atvejais būtina patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-337/2006), o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nuosprendį galioti, pats padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato I. Dobilo kasacinio skunde argumentai yra nepagrįsti, nes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ir išsamiai savo sprendimuose aptarė visus surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertindami tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą su kitais bylos duomenimis, patikrindami jų gavimo būdą ir priemones, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasaciniame skunde be deklaratyvaus teigimo apie teismų padarytus esminius BPK pažeidimus vertinant įrodymus iš esmės yra aptariami ir vertinami konkretūs šioje byloje surinkti įrodymai, nesutinkant su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, o tai negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu. Abiejų instancijų teismai išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus ir motyvavo, kodėl vadovaujasi vienais įrodymais ir juos atitinkamai vertina, o nuteistojo J. B. parodymus atmeta.
Atsiliepime nurodoma, kad papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-429/2011). Įrodymų visuma nustatyta, kad J. B., kai G. S. perdavė jam valstybės tarnautojos N. S. kyšio reikalavimą už sąlygų dokumentų pakeitimui konkursiniuose pasiūlymuose sudarymą, neatsisakė duoti kyšį, o tiesiog nesutiko su prašomo kyšio dydžiu, savanoriškai pasiūlydamas 5000 Lt kyšį. J. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, G. S. perdavus jam kyšio reikalavimą, negalėjo pasakyti jai „ne“, nes su ja turėjo ir kitų projektų. Iš tolesnių J. B. ir G. S. telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, kad J. B. buvo žinoma ir kita išeitis iš susidariusios situacijos, t. y. kad problemišką situaciją dėl trūkstamų dokumentų galima išspręsti bendrovei „K.“ dalyvaujant neskelbiamose derybose, tačiau, nepaisant to, jis vis tiek savo noru pasiūlė valstybės tarnautojai kyšį.
BK 23 straipsnyje numatytas savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos; pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-54/2010). Kadangi J. B. nusikalstama veika buvo baigta, tai nebuvo pagrindo jam taikyti BK 23 straipsnio nuostatų. Prokuroras pažymi, jog J. B. atsisakė duoti kyšį tik dėl to, kad jo netenkino prašomo kyšio dydis. G. S. perdavus N. S. jo pasiūlymą duoti 5000 Lt kyšį, ši nurodė, kad siūlomo kyšio dydis jos netenkina, ir paprašė vieno procento nuo bendrovės „K.“ ir jos partnerių konkursuose pasiūlytų darbų vertės be PVM kyšio. J. B. atsisakė mokėti kyšį tik išgirdęs, kad valstybės tarnautoja N. S. nesutinka su jo siūlomu 5000 Lt kyšiu ir reikalauja vieno procento nuo darbų vertės kyšio.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma ir tai, jog J. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes iš byloje surinktų įrodymų visumos neginčijamai nustatyta, kad jis pasiūlė 5000 Lt kyšį valstybės tarnautojai N. S. už sąlygų dokumentų pakeitimui konkursiniuose pasiūlymuose sudarymą, t. y. už pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Vilniaus apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą, pasisakė dėl galimybės jam taikyti BK 23 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad byla apeliacine tvarka nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nepagrįsti ir kasatorių argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atnaujinant įrodymų tyrimą. BPK 300 straipsnio 1 dalis numato teisę teismui nuosprendžio priėmimo metu nustačius, kad neišsamiai ištirtos kai kurios aplinkybės, atnaujinti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, realizuodamas pareigą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, atnaujino įrodymų tyrimą norėdamas išsiaiškinti tikslesnę valstybinio kaltintojo poziciją dėl pareikštų kaltinimų. Atnaujinus įrodymų tyrimą, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas – apklausti kaltinamieji J. B. ir G. S. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pakeistuose kaltinimuose buvo padaryti esminiai faktinių aplinkybių pakeitimai, nes faktinės aplinkybės išliko analogiškos, kaip ir pradiniuose kaltinimuose.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio, BK 227 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio taikymo
Kasatoriai teigia, kad byla išnagrinėta vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, padaryta BPK 20 straipsnio pažeidimų dėl įrodymų leistinumo ir vertinimo.
Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylai reikšmingas tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais – Operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra leistini, jų patikimumas patikrintas teisiamojo posėdžio metu, įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistojo J. B. dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padaryme ir jo kaltė įrodyta nuteistosios G. S., liudytojų N. S., J. S., V. M., iš dalies jo paties duotais parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo (kurių metu buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp N. S. ir G. S. bei tarp G. S. ir J. B.) protokolų duomenimis, 2008 m. vasario 20 d poėmio metu iš Trakų rajono savivaldybės administracijos paimtais dokumentais, 2009 m. balandžio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš Trakų rajono savivaldybės administracijos gautais ir apžiūrėtais išrašais iš 2007 m. gautų ir siunčiamų raštų registracijos žurnalų ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Šiais įrodymais nustatytas J. B. neteisėtų veiksmų turinys: jis, kaip UAB „V.“ direktorius, buvo suinteresuotas tuo, kad UAB „V.“ pagal susitarimą su UAB „K.“ atliktų dalį Lentvario ežero pietinės dalies ir Didžiulio ežero valymo darbus; jis iš UAB „D.“ direktorės G. S. sužinojo, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė N. S., tikrindama supaprastintuose atviruose viešojo pirkimo konkursuose dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo dalyvavusių UAB „K.“ ir UAB „H.“ bendrą konkursinį pasiūlymą ir dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo dalyvavusios UAB „K.“ konkursinį pasiūlymą bei bendrovių papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp jų trūksta konkursų dalyviams suteikto ISO 14000 kokybės sertifikato ar lygiaverčio sertifikato kopijos; J. B. su G. S. aptarė galimybes pakeisti dokumentus šiuose konkursiniuose pasiūlymuose, suderino jų pakeitimo aplinkybes bei aptarė galimybę duoti kyšį N. S. už tai, kad ši sudarytų sąlygas pakeisti dokumentus (t. y. atliktų neteisėtus veiksmus); sužinojęs iš G. S. N. S. reikalavimą duoti penkių procentų nuo minėtų bendrovių konkurse pasiūlytų darbų vertės dydžio kyšį J. B. nurodė G. S. perduoti N. S., jog jis už neteisėtų veiksmų atlikimą siūlo 5000 Lt; šį J. B. pasiūlymą dėl kyšio davimo G. S. perdavė N. S. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors J. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jis neneigė, jog kalbėjo su G. S. dėl papildomų dokumentų pateikimo, jų sukeitimo galimybių bei apie piniginį atlygį, jo dydį valstybės tarnautojui už tai, kad būtų pakeisti dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatavo, kad įrodymai įvertinti teisingai, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Atmestinas kasatorių argumentas, kad teismas nevertino duomenų, jog apie neva trūkstamą kokybės sertifikatą J. B. telefonu buvo informuotas 2007 m. rugpjūčio 2 d. jau po to, kai Trakų rajono savivaldybės administratorius 2007 m. liepos 26 d. raštu Nr. V-07-455 ir 2007 m. liepos 27 d. raštu Nr. V-07-468 pareikalavo papildyti konkursinių pasiūlymų dokumentus kvalifikacijos įrodymais ir reikiamu sertifikatu, o šie dokumentai buvo pateikti UAB „K.“ 2007 m. liepos 27 d. raštais Nr. 2459 ir 2460. Šis argumentas paneigiamas 2008 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo duomenimis (apžiūrėti 2008 m. vasario 20 d. poėmio metu iš Trakų rajono savivaldybės administracijos paimti dokumentai). Šį įrodymą pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė (T. 4, b. l. 77) ir juo rėmėsi nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Juo patvirtinta, kad apžiūrėjus UAB „K.“ ir UAB „H.“ pasiūlymo dėl Lentvario ežero pietinės dalies valymo darbų pirkimo bei UAB „K.“ pasiūlymo dėl Didžiulio ežero valymo darbų pirkimo kopijas nustatyta, kad tarp pasiūlymų dokumentų (kopijų) nėra dokumento, patvirtinančio EN ISO 14001 sertifikato turėjimą (T. 1, b. l. 130). Be to, apžiūrėjus Trakų rajono savivaldybės administracijos paklausimą UAB „K.“ bei jungtinės veiklos dalyviui UAB „K.“ bei UAB „H.“ ir jų atsakymus su priedais nustatyta, kad ant 2007 m. liepos 27 d. UAB „K.“ rašto Nr. 2460 ir UAB „K.“ bei UAB „H.“ rašto Nr. 2459 nėra jokios žymos apie jų gavimą Trakų rajono savivaldybės administracijoje (T. 1, b. l. 130–131). Apžiūrėjus Trakų rajono savivaldybės administracijos gautų dokumentų registro išrašą nustatyta, kad jame yra įrašai apie nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. gautus raštus, tačiau, remiantis registro įrašais, nustatyta, kad nėra nė vieno įrašo apie iš UAB „K.“ gautus raštus (T. 2, b. l. 106–107). Apeliacinės instancijos teismas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento pasisakė, nurodydamas, kad „UAB „K.“ 2007-07-27 raštais Nr. 2459 ir 2460 pateikė būtent UAB „Ž.“, kaip UAB „K.“ dukterinės įmonės, ISO 14001:2005 sertifikatų kopijas“, tačiau šis teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad, kaip jau minėta, tokie UAB „K.“ raštai Trakų rajono savivaldybės administracijoje 2007 m. liepos 27 d. ar vėliau nebuvo užregistruoti.
Kasatoriai pripažindami, kad J. B. žinojo informaciją apie trūkstamus dokumentus ir pasiūlymus dėl jų pateikimo, taip pat reikalavimus sumokėti piniginį atlygį už papildomų dokumentų (kokybės sertifikato) priėmimą, teigia, kad J. B. išsakė abejones dėl pinigų mokėjimo ir nepasakė žodžių, kuriuos būtų galima įvertinti kaip jo paties iniciatyvą sumokėti 5000 Lt kyšį. Šis kasatorių argumentas atmestinas. Tokiu atveju nebuvo būtina nustatyti, kad J. B. savo iniciatyva pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai, nes bylos medžiaga nustatyta, jog pati valstybės tarnautoja N. S. reikalavo kyšio, o tai padaryti jai padėjo G. S., ir J. B. sutiko mokėti kyšį, pasiūlydamas 5000 Lt (ikiteisminis tyrimas dėl tokių nusikalstamų veiksmų N. S. nutrauktas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą).
Neatitinka tikrovės ir kasatorių argumentas, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, nes J. B. aiškaus ir tikslaus siūlymo duoti kyšį neišreiškė, o paskutiniuose pokalbiuose su G. S. pareiškė, kad pinigų nemokės. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai reiškiasi nurodant valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan.; pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Pasiūlymo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009).
Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. sutiko su G. S. jam perduotu valstybės tarnautojo reikalavimu atsilyginti už dokumentų dviejuose konkursiniuose pasiūlymuose pakeitimą. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad J. B. su G. S. tarėsi, kokiu būdu dokumentai bus pakeisti, pritardamas G. S. siūlymui pakeisti dokumentų lapus, tardamasis, kaip tai reikės padaryti (persiūti lapus ir kt.) (T. 1, b. l. 41–44, 75–82), iš karto sutiko su reikalavimu dėl atlygio („Jo. Tai reikės, reikės“) (T. 1, b. l. 75–82), tarėsi dėl atlygio dydžio, nesutikdamas su N. S. reikalauto piniginio atlygio dydžiu („Neturiu supratimo. Penki procentai? <...> Taigi čia be proto“) ir vėliau pateikdamas savo pasiūlyto kyšio dydį – 5000 Lt bei pasakydamas, kad ateityje galimas papildomas atlygis („Ir paskui, nu, jeigu išeis, jeigu liks, tada sakyk, nu dar“) (T. 1, b. l. 88–91). Šie duomenys, priešingai kasatorių teiginiams, patvirtina, kad siekis duoti kyšį buvo aiškiai išreikštas, o piniginio atlygio suma buvo apibrėžta konkrečiu dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad J. B. pokalbio su G. S. metu ne vieną kartą kategoriškai patvirtino jo pateiktą pasiūlymą, ir tai rodo, kad jis buvo pasiryžęs mokėti minėto dydžio kyšį. G. S. apie J. B. pasiūlymą sumokėti kyšį už neteisėtų veiksmų atlikimą pranešė valstybės tarnautojai N. S., nurodydama konkretų jo dydį (T. 1, b. l. 92–97). Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad J. B. padarė baigtą nusikaltimą – pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtų veiksmų atlikimą, nes pasiūlymas laikomas baigtu nuo tokio pasiūlymo pateikimo paperkamam valstybės tarnautojui momento. Tai, kad po tokio pasiūlymo pateikimo valstybės tarnautojai N. S. ir jai nesutinkant su pasiūlyto kyšio dydžiu („Nu tai penki už viską? Tai čia yra juokinga“) bei reikalaujant vieno procento dydžio kyšio („Nu bent jau po vieną, tai tikrai“) ir apie tai G. S. pranešus J. B., šis abejojo dėl galimybės mokėti tokio dydžio atlygį, o vėliau atsisakė tai daryti, J. B. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, nes jo iki tol atliktuose veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji papirkimo sudėties požymiai.
Atmestinas kasatorių argumentas, kad teismas neanalizavo aplinkybės, jog J. B. savo veiksmais savanoriškai atsisakė užbaigti nusikaltimą, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl analogiško apeliacinio skundo argumento. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad turi realią galimybę ją užbaigti (BK 23 straipsnis). Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-54/2010). Sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinė nutartis 2K-391/2005). Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl J. B. nusikalstamos veikos baigtumo, kartu taip atmesdamas galimybę BK 23 straipsnio nuostatų taikymui. Kadangi nustatyta, jog šiuo atveju valstybės tarnautojo papirkimas pasiūlant kyšį buvo baigtas, tai BK 23 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.
Kasatorių argumentas, kad teismai neanalizavo, ar J. B. veiksmuose nėra nepavykusio savanoriško atsisakymo padaryti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesvarstytinas, nes toks argumentas nebuvo nurodytas nuteistojo apeliaciniame skunde ir nenagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekamas nenagrinėtas, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jis negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Dėl kasatorių argumento apie kaltinimo pakeitimą teisme
Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, įpareigojo prokurorą pakeisti kaltinamiesiems kaltinimą tikslinant faktines aplinkybes, nesant prokuroro prašymo bei BPK 300 straipsnyje nustatytų aplinkybių, taip kaltinimas buvo pakeistas iš esmės skirtinga nuo pradinio kaltinimo aplinkybe. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti prieštaringi teiginiai: kasatoriai teigia, kad pakeistame kaltinime suformuluota nauja, nors ir išplaukianti iš nepakeisto veikos aprašymo, aplinkybė, taip pat ir tai, kad kaltinimas buvo iš esmės pakeistas skirtinga aplinkybe.
BPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, jog neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą BPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal bylos medžiagą apylinkės teismas, remdamasis BPK 300 straipsniu, nuosprendžio priėmimo metu 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą nustatęs, kad kaltinimai G. S. ir J. B. suformuluoti netiksliai (neatsižvelgiant į BK 225 straipsnio 2 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies dispozicijose nurodytus nusikaltimą kvalifikuojančius požymius), įpareigodamas prokurorą patikslinti kaltinimą. Iš gauto Vilniaus apygardos prokuratūros prašymo pakeisti J. B. kaltinimą matyti, kad kaltinimo pradžioje ir pabaigoje įrašyti papildomi sakiniai, kurių nebuvo kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime: „J. B. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „V.“ direktorius ir veikdamas UAB „K.“ interesais, per G. S. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai – Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei N. S. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“ ir „t. y. J. B. per G. S. pasiūlė 5000 Lt kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Tačiau iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 9 d. pranešimo apie įtarimą J. B. matyti, kad jame šie sakiniai jau buvo įrašyti, t. y. buvo nurodyta, kad J. B. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (T. 3, b. l. 52). Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinimas buvo iš esmės pakeistas skirtinga aplinkybe. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pakeistuose kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės išliko analogiškos kaip ir pradiniuose, kaltinimas papildytas tik abstrakčiai aprašant J. B. veiksmus pagal inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, teisinis inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimas nepakito. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2008). Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, to J. B. nenurodė ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, kad J. B. teisės dėl tokio kaltinimo patikslinimo buvo suvaržytos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą.