Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1, 1.1.3.7, 1.1.7.1, 1.1.7.2.2, 1.1.7.2.5, 1.1.7.3.1, 1.1.8.1.1, 1.1.8.6.14, 1.1.8.7.13, 1.1.8.10.1, 1.1.8.10.3, 1.1.9.3, 1.1.9.4, 1.1.9.8, 1.2.14.13, 1.2.19.1.2.1, 1.2.19.1.2.2, 1.2.19.2.2.2, 1.2.19.2.2.3, 1.2.19.3.2.1, 1.2.19.3.2.2, 1.2.19.4.2, 2.2.1.3, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.3, 2.4.6.5.2

2023 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Lino Šiukštos,

išteisintojo juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) atstovui advokatui Linui Belevičiui,

išteisintojo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

išteisintojo juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, išteisintojo R. K. gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus ir išteisintojo E. M. gynėjo advokato Ruslano Boiko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo); 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo); 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip pokalbio su A. G.); 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip pokalbio su A. G.); 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“); 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo pasisakymo laidoje); 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo pasisakymo laidoje); 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 189¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“); 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Š. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje); 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai); 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII‑2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje); 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.); 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio); 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija); 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas 2016 m. gegužės 12 d. E. M. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastoms piniginėms lėšoms – 241 720 Eur – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje UAB koncerne „MG Baltic“, būdamas UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas bei valdybos narys ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narys, UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininkas ir dėl juridiniame asmenyje UAB koncerne „MG Baltic“ einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad šiuos nusikaltimus jis padarė tokiu būdu ir aplinkybėmis:

1) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikęs UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariui (toliau tekste – Seimas) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie jo – UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

Jam (R. K.) 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko jo – R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini) esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo (R. K.) gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir Vartojimo kredito įstatymas) projekto pataisos tekstą, vykdydamas jo (R. K.) nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš jo (R. K.) gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio metu vykusio svarstymo ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Paskui valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš jo (R. K.) 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

2) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis (R. K.) 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose LNK ir „Info TV“ 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo (R. K.) už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

3) R. K. buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis (R. K.) 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose LNK ir „Info TV“ 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo (R. K.) už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

4) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis (R. K.), 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini) kaime, „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. Dėl tokių jo (R. K.) E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo (R. K.) gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

5) R. K. buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis (R. K.), 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini) kaime, „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. Dėl tokių jo (R. K.) E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo (R. K.) gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

6) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esančiame restorane „(duomenys neskelbtini) “ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

7) R. K. buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esančiame restorane „(duomenys neskelbtini) “ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š.ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

8) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

9) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms;

arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

10) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

11) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms;

arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę;

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, šios partijos valdybos pirmininkas bei tarybos narys ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo, prekiavo poveikiu bei neteisėtai praturtėjo.

Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

12) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, partijos valdybos pirmininkas ir tarybos narys, veikdamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka;

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose LNK ir „Info TV“ 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla, taip jis (E. M.) už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

13) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoje UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose LNK ir „Info TV“ 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. M. bei šios partijos politinė veikla, taip jis (E. M.) už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

14) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, šios partijos valdybos pirmininkas bei tarybos narys, veikdamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis (E. M.) gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

15) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis (E. M.) gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, šios partijos valdybos pirmininkas bei tarybos narys, veikdamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esančiame restorane „(duomenys neskelbtini) “ vykusių susitikimų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

17) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esančiame restorane „(duomenys neskelbtini) “ vykusių susitikimų su R. K. metu tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) esančio namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

18) E. M. buvo kaltinamas tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra:

jis (E. M.) iki 2016 m. gegužės 12 d., 14 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), bute, atliktos kratos, kol turtas buvo paimtas kratą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 eurų) dydžio vertės turtą – 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 eurų – jis 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, darydamas BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, iš R. K. priėmė kaip kyšį, o likęs turtas – 136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių – po 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 189¹ straipsnis, jo (E. M.) buvo gautas iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtos pajamos iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

19) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos –naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

20) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) (kuriuo buvo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis), bei paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

21) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

22) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat kitus Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

23) būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos narys (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narys, dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (Š. G.), savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį, jis – turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš R. K. gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį „2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos“, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Paskui jis – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

24) būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios partijos valdybos bei tarybos narys ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

jis (G. S.) nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Seimo statutas) 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje nustatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos nario ir tarybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini) “, jis (G. S.) su UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į jo (G. S.) faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, finansuos jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K., jis (Seimo narys G. S.) balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, bei 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

Atlikęs šiuos UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus veiksmus, jis (G. S.) 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ su R. K. aptarė neteisėto jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į jo (G. S.) faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos jo (G. S.) prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (G. S.) nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53 esančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. K., o šie jo (G. S.) nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus suteikti paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Po to, vykdydamas susitarimą su juo (G. S.), R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, jis (G. S.) gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – neteisėtai buvo finansuojama jo – valstybės politiko G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą susijusi veikla, nes mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. jo (G. S.) nurodymu buvo panaudoti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą padengti bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui didinti tarp rinkėjų skirtam tęstiniam renginiui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėjimui už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams organizuotą renginį „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“, o mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų su jo (G. S.) žinia ir pritarimu buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

Šiais veiksmais G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

– 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus <...>; 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų <...>; 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų <...>; 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus <...>;

– Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

– 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. XII-614 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Taip pat dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos ir tarybos nario G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė ir juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip buvo pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

6. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad:

veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K. – nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

25) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo (R. K.) gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu priėmimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Paskui valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš UAB koncerno „MG Baltic“ vadovaujančio asmens R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

26) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB Koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK ir „Info TV“ televizijose 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

27) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius –Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK ir „Info TV“ televizijose 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

28) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. Dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

29) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius –Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. Dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

30) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

31) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūliusi, pažadėjusi, susitarusi duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

32) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

33) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

34) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

35) Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat kitus Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

7. Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad:

veikdamas per savo atstovus – vadovaujamas pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusius: šios politinės partijos pirmininką, partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį, 2012–2016 m. kadencijos Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną E. M., šios politinės partijos pirmininko pavaduotoją, partijos valdybos bei tarybos narį, Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoją G. S. bei šios politinės partijos valdybos narį bei tarybos narį, Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį Š. G., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Vilniuje kyšininkavo, prekiavo poveikiu ir piktnaudžiavo tarnyba.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

36) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo naudai ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su juridiniu asmeniu – politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu – susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį, juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo narys Š. G. atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane, vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu R. K. perdavus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą ir nurodymą šį teisės akto projektą registruoti ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2)“ priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Paskui juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

37) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai savo naudai ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo naudai bei kitų naudai priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK ir „Info TV“ televizijose 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir jos pirmininko E. M. politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta šios politinės partijos ir E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

38) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko ir tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. savo ir kitų naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus E. M. pasisakymą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoje UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK ir „Info TV“ televizijose 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa“ savaitė“, kurioje, didinant politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir šios partijos pirmininko E. M. politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta šios partijos bei E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

39) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

40) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, valdybos pirmininko ir tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „Alfa Media“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016–2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

41) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

42) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir partijos tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL kyšį bei tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko ir tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., nuo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

43) Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoją, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoją, šios partijos valdybos bei partijos tarybos narį G. S., dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjusį teisę veikti ir veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo G. S., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo ir valdybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini) “, G. S. su UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, finansuos ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K. juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, bei 2015 m gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

Atlikęs šiuos UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus veiksmus, G. S. 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į G. S. faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti, – VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. K., o šie G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus suteikti paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Paskui, vykdydamas susitarimą su G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, G. S. gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – buvo neteisėtai finansuojama jo atstovaujamo juridinio asmens –politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei valstybės politiko G. S. veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, nes mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo iki 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui didinti tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėjimui už politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. šios politinės partijos nariams organizuotą renginį „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“, o mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius, šios politinės partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

Šiais veiksmais juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

– 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus <...>; 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų <...>; 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų <...>; 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus <...>);

– Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

– 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. XII-614 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo, vadovaujančio asmens, valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

8. Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija buvo kaltinamas tuo, kad:

veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusį šios politinės partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą, 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau tekste – Seimas) narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo Darbo partija buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

44) Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

45) Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ Ignalinos atominei elektrinei, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B., ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat kitus Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1.1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), ir paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

1.2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išbrauktų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, priėmimą.

1.3. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

1.4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

1.5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

1.6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo eiti generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją.

1.7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ Ignalinos atominės elektrinės Viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomą UAB „Mitnija“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgęs į Š. G. pateikto kaltinimo formuluotę, bylos duomenimis nenustatęs pavaldumo santykio tarp jo ir R. K.; taip pat nepasitvirtinus aplinkybėms, kad pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto pakeitimo turinys neatitiko tikrosios Š. G. valios; kad teksto, tapusio užregistruoto pasiūlymo pagrindu, gavimo aplinkybės tiksliai nenustatytos, jo atlikto pasiūlymo dėl įstatymo projekto pakeitimo užregistravimo savaime nevertino kaip neteisėto veiksmo, kadangi tai, teismo vertinimu, įėjo į Š. G., kaip Seimo nario, kompetenciją. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad nors Seimo nario susitikimai privačioje aplinkoje ir įstatymų projektų aptarimas sukelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo, tačiau tai atitinka etikos ar tarnybinio nusižengimo, bet ne nusikaltimo sudėtį. Be to, apygardos teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai fakto apie netiesiogiai duotą ir priimtą 8 700 eurų kyšį, užmaskuojant kaip paramą, pervestą į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nepatvirtina. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas R. K. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), Š. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. K. dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), o E. M. – dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) ir atitinkamai su jais susijusius juridinius asmenis – UAB koncerną „MG Baltic“ ir politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII‑2780 redakcija), 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) bei atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dėl didesnės negu 250 MGL vertės papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo perduodant ir priimant 106 200 eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų butelį degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ kyšį, išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismas nenustatė, kad kaltinime nurodytų vykusių susitikimų metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus, 2015 m. gruodžio 22 d. priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus bei siekiamą ir pažadėtą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios Seimo frakcijos nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, todėl kaltinimas, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu nepasitvirtino.

11. Apygardos teismas nusprendė, kad nepasitvirtino ir kaltinimų R. K. bei E. M. dalis dėl nematerialaus pobūdžio kyšio – E. M. pasisakymų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoje UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose organizavimo bei E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikui A. G.. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. K. dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), E. M. – dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir atitinkamai su jais susijusius juridinius asmenis – UAB koncerną „MG Baltic“ dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos), 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2 nusikalstamos veikos).

12. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. dėl kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo buvo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismas nusprendė, jog pareiškus kaltinimą dėl turto gavimo nusikalstamu būdu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, to paties turto turėjimas nuosavybės teise E. M. pakartotinai inkriminuotas nepagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad byloje surinkti įrodymai paneigia E. M. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto praturtėjimo.

13. Be to, skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. dėl visų kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), V. G. dėl visų kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir atitinkamai su jais susiję juridiniai asmenys – UAB koncernas „MG Baltic“ iš visų kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII‑2780 redakcija), 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), politinė partija Darbo partija iš visų kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pasitvirtinus R. K. ir V. G. inkriminuotą susitarimą dėl Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą; už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus; taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus bei siekiamą ir pažadėtą poveikį Seimo pirmininkei L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotojui B. B., kitiems komiteto nariams, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei V. B., kad jie teisėtai ar neteisėtai veikdami pagal įgaliojimus atliktų veiksmus, naudingus UAB koncernui „MG Baltic“ ar su šia įmone susijusioms bendrovėms. Apygardos teismas taip pat nenustatė, jog įvykusių R. K. ir V. G. susitikimų metu buvo pasiūlytas, pažadėtas ir susitartas duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšis, užmaskuotas kaip 12 100 eurų nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, už V. G. teisėtą veikimą ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus. Analogišką išvadą apygardos teismas padarė ir dėl UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skirtos 15 000 eurų paramos.

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad kaltinimas G. S. ir juridiniam asmeniui politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Apygardos teismo teigimu, pagal suformuluotą kaltinimą G. S. veiksmai atitinka BK 175¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau ši nusikalstama veika išteisintajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo kriminalizuota, todėl G. S. ir juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn už nenusikalstamą kitokios asmeninės ar turtinės naudos gavimą negali būti traukiami. Anot apygardos teismo, piktnaudžiavimas, kuris kaltinime apibūdinamas kaip Seimo nario G. S. balsavimas dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimo, G. S. ir atitinkamai juridiniam asmeniui, inkriminuotas preziumuojant kaltę. Byloje esančiais duomenimis, teismo teigimu, byloje nėra nustatyta pavojingų valstybės tarnautojo G. S. veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties bei priežastinio ryšio su kaltinime inkriminuotais padariniais, kurie, anot teismo, taip pat nėra pasitvirtinę. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nėra nustatytas ir piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei prašymai

15. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria:

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio);

– pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“);

– pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“).

– pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

– pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“);

– pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“).

Š. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

G. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) išteisintas dėl kaltinimų:

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaida Darbo partijos reklamai);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“).

Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis išteisintas dėl kaltinimų:

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI 1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija išteisintas dėl kaltinimų:

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI 1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija);

– pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija);

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 8 700 eurų kyšio) ir paskirti jam 600 MGL (22 596 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– R. K., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– R. K., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę;

– R. K., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– R. K., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir trims mėnesiams bei 600 MGL (22 596 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką R. K. įskaityti 20 dienų, kurias jis praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje, ir atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose septyneriems metams.

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. M. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje, ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti E. M. 2016 m. gegužės 10 d. paimto kyšio dalyką bei neteisėto praturtėjimo nusikaltimo dalyką, t. y. iš viso 242 410 eurų sumą ir 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį, kurie buvo rasti ir paimti 2016 m. gegužės 12 d. kratų pas E. M. metu. Atsižvelgiant į tai, kad 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, 1 600 JAV dolerių ir 690 eurų teisminio nagrinėjimo metu buvo grąžinti E. M., jiems, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti ekvivalentinį turto konfiskavimą ir iš E. M. išieškoti valstybės naudai minėto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš viso 2 251,25 euro.

Turto konfiskavimui užtikrinti, tęsti E. M. turtui – 241 720 eurų – taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

– V. G., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

– V. G., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

– V. G., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

– V. G., vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. G. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje, ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš V. G. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 100 eurų ir 15 000 eurų, iš viso 27 100 eurų.

Š. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam 750 MGL (28 245 eurų) dydžio baudą.

Paskirti Š. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje, ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš Š. G. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimto kyšio dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 700 eurų.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 450 MGL (16 947 eurų) dydžio baudą.

Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje, ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pripažinti kaltu:

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 8 700 eurų kyšio) ir paskirti jam 15 000 MGL (564 900 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam 30 000 MGL (1 129 800 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam 30 000 MGL (1 129 800 eurų) dydžio baudą;

– juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“), vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam 25 000 MGL (941 500 eurų) dydžio baudą;

– juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“), vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam 20 000 MGL (753 200 eurų) dydžio baudą;

– juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“), vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam 25 000 MGL (941 500 eurų) dydžio baudą;

– juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“), vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), (dėl 15 000 eurų kyšio) bei paskirti jam 20 000 MGL (753 200 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) paskirti subendrintą galutinę bausmę – 32 000 MGL (1 205 120 eurų) dydžio baudą.

Juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį pripažinti kaltu:

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam 11 000 MGL (414 260 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam 13 000 MGL (489 580 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) ir paskirti jam 13 000 MGL (489 580 eurų) dydžio baudą;

– padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 000 MGL (376 600 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui paskirti subendrintą galutinę bausmę – 14 000 MGL (527 240 eurų) dydžio baudą.

– Juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – politinę partiją Darbo partiją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam 10 000 MGL (376 600 eurų) dydžio baudą;

– juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, išdėstytas apeliaciniame skunde, ir pripažinti juridinį asmenį – politinę partiją Darbo partiją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), (dėl 12 100 eurų kyšio) bei paskirti jam 8 000 MGL (301 280 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir politinei partijai Darbo partijai paskirti subendrintą galutinę bausmę 10 000 MGL (376 600 eurų) dydžio baudą.

Priedus prie kratų protokolų ir kratų metu paimtus daiktus ir dokumentus palikti saugoti prie bylos.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

16.1. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalyje, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui taikyti BK bendrosios dalies normas, jų nepritaikė, o esant pagrindui kaltininkų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BPK straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Be to, prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalyse, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas; dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje; byloje esant prieštaringiems parodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus; be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą. Todėl, prokuroro teigimu, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, apeliaciniu skundu apskųstos skundžiamo nuosprendžio dalys naikintinos ir dėl šių dalių priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

16.2. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visus kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis pripažino teisėtu būdu gautais įrodymais, o Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vykdyto žvalgybos tyrimo metu gauta žvalgybos informacija apie R. K. galimai daromas korupcines veikas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT) buvo perduota teisėtai, tačiau apygardos teismas visgi konstatavo tam tikrus kriminalinės žvalgybos tyrimo trūkumus. Prokuroras apeliaciniame skunde su tokia apygardos teismo išvada nesutinka teigdamas, kad ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, anot apelianto, apygardos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas, o dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apelianto nuomone, apygardos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas, ir KŽĮ) nuostatas, kuriomis reglamentuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir taikymo pagrindai bei tvarka, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, susijusias su kriminalinės žvalgybos sankcionavimu ir kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimu į baudžiamąjį procesą. Be to, teismas nesirėmė KŽĮ ir BPK nuostatomis, kuriose nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, ir pateikė iš esmės neteisingas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip teismas padarė ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

16.3. Visų pirma, prokuroro teigimu, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-225/2009, Nr. 2K‑P‑94‑895/2015, Nr. 2K-127-689/2020), tam, kad pagal KŽĮ surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą būtų panaudota aukštesniojo prokuroro nutarimu BPK 162 straipsnyje numatyta tvarka, reikalingos šios sąlygos: turi būti jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (BPK 162 straipsnyje minima „kita baudžiamoji byla“), į kurį po jo pradėjimo nusprendžiama panaudoti pagal KŽĮ mažiausiai vieno kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat tais atvejais, kai tokia vienoje baudžiamojoje byloje panaudota pagal KŽĮ surinkta informacija yra nusprendžiama panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje. Tokios teismų praktikos buvo laikomasi ir šioje baudžiamojoje byloje: į 2016 m. gegužės 11 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą (kitą baudžiamąją bylą BPK 162 straipsnio taikymo prasme), po jos pradėjimo aukštesniojo prokuroro – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro M. J. BPK 162 straipsnio tvarka priimtais nutarimais buvo pateikta po šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo kituose kriminalinės žvalgybos tyrimuose KŽĮ nustatyta tvarka surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą (pvz., šio aukštesniojo prokuroro 2017 m. kovo 6 d. nutarimu leista šioje baudžiamojoje byloje panaudoti KŽĮ nustatyta tvarka surinktą informaciją iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. KŽTB-010-2-2016, šio aukštesniojo prokuroro 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu – KŽĮ nustatyta tvarka surinkta informacija iš dar vienos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos, o nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme – šio aukštesniojo prokuroro 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu buvo leista panaudoti KŽĮ nustatyta tvarka surinktą informaciją iš dar vienos kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos).

16.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis klausimas sprendžiamas kitaip tais atvejais, kai pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra kildinamas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo. Tokiu atveju taikomos BPK 166 straipsnio nuostatos ir tokiai KŽĮ nustatyta tvarka surinktai informacijai, kuri yra vada ir pagrindas pradėti konkretų ikiteisminį tyrimą, panaudoti tame konkrečiame ikiteisminiame tyrime tiek jį pradedant, tiek ją pateikiant į šį konkretų ikiteisminį tyrimą vėlesnio šios bylos proceso metu BPK 162 straipsnio nuostatos netaikomos. Tai grindžiama ir tuo, kad iš konkretaus kriminalinės žvalgybos tyrimo kildinamas (t. y. šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu pradėtas) ikiteisminis tyrimas nėra „kita baudžiamoji byla“ BPK 162 straipsnio prasme, be to, būtent tokia kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) 5, 14–25 punktuose.

16.5. Prokuroro teigimu, teisminio nagrinėjimo metu pateiktame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 4‑01-7152 nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. prieš R. K. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu buvo fiksuoti ir 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 14 d. vykę R. K. kontaktai su Seimo nariais E. M., V. G. bei kitais asmenimis. Taip buvo gauta informacija apie R. K. galimai rengiamas ar daromas naujas ir visai kitas korupcinio pobūdžio veikas, galimai vykdomas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityje, kuriose figūravo visiškai kiti tiriamieji nei 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėtoje pirmojoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dėl galimų korupcinių nusikaltimų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) veiklos sferoje, kurioje vienu iš tiriamųjų buvo R. K.. Kadangi tokie R. K. veiksmai buvo susiję su kitokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis ir kitais tiriamaisiais asmenimis, negu 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, STT Vilniaus valdyba, esant naujiems Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindams, dėl šių veiksmų ir tiriamų asmenų R. K. ir kitų tiriamųjų asmenų galimai rengiamų ar daromų kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pradėjo antrąją kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, kurioje nuo 2015 m. spalio 19 d. prieš tiriamuosius R. K., E. M., V. G. buvo iš naujo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Su šiuo 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu pateiktoje 2015 m. spalio 19 d. pažymoje apie Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje gautą informaciją apie kitas galimas nusikalstamas veikas Nr. S8-14-1306 nurodyta, jog pirmojoje kriminalinės žvalgybos byloje sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 14 d. vykusių R. K. kontaktų su Seimo nariais E. M., V. G. bei kitais asmenimis metu surinkta informacija yra pagrindas pradėti antrąjį kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl šių asmenų. Atitinkamai tai ir buvo padaryta – 2015 m. spalio 19 d. nutarimu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. S8-14-1311, o šie pirmojoje kriminalinės žvalgybos byloje surinkti duomenys, sudarantys faktinį antrosios kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimo pagrindą, buvo perkelti į antrąją kriminalinės žvalgybos bylą. Prokuroro teigimu, iš kriminalinės žvalgybos kildinamam ikiteisminiam tyrimui pradėti teisiškai nesvarbu, iš kelių kriminalinės žvalgybos bylų pateikiama apibendrinta informacija, svarbiausia, jog ji būtų gauta esant faktiniam ir teisiniam kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindui.

16.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d., STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 22-14-76 (t. 1, b. l. 5–15) „Dėl informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ nurodytos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus surinktos apibendrintos informacijos ir kartu su šiuo raštu pateiktuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytos informacijos pagrindu. Be kita ko, šiame rašte su apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija buvo nurodytas ir 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio R. K. pokalbio su Seimo nariu E. M. turinys. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Šiuo atveju šioje byloje kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija baudžiamajame procese buvo panaudota minėtose generalinio prokuroro Rekomendacijose numatytu būdu: tiek kriminalinės žvalgybos subjektui kartu su dalimi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų pateikiant ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, teisėtai nedetalizuojant, keliose kriminalinės žvalgybos bylose buvo surinkta informacija, kurios pagrindu 2016 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiek į jau pradėtą ikiteisminį tyrimą Rekomendacijų 22 punkte nustatyta tvarka pateikus surašytus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, teisėtai nedetalizuojant, keliose kriminalinės žvalgybos bylose surinktos informacijos pagrindu jie buvo surašyti, bei kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų dokumentus ar jų išrašus. Atitinkamai taip kriminalinės žvalgybos subjektas laikėsi ir KŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

16.7. Anot prokuroro, iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo nuosprendžio teiginiai, jog pirmojoje kriminalinės žvalgybos byloje surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos (kuri kriminalinės žvalgybos subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų tvarka buvo perkelta į antrąją kriminalinės žvalgybos bylą, yra surinkta antrosios kriminalinės žvalgybos bylos faktiniu pagrindu, sudaro antrosios kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagą ir kuri kartu su antrojoje kriminalinės žvalgybos byloje surinkta kriminalinės žvalgybos informacija buvo vada ir pagrindas pradėti šį ikiteisminį tyrimą) panaudojimui šioje baudžiamojoje byloje yra reikalingas BPK 162 straipsnyje numatytas aukštesniojo prokuroro sutikimas, yra nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos BPK 162 straipsnio taikymo praktikos.

16.8. Nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutarčių rezoliucinės dalys yra abstrakčios ir iš jų sudėtinga nustatyti teismo sprendimu leidžiamas atlikti veiksmų apimtis (ribas), prokuroras teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumas vertinamas pagal jų sankcionavimo metu buvusią teismų praktiką – procesinės normos ir teismų praktikos išaiškinimai taikytini galioję jų atlikimo metu (kasacinė nutartis Nr. 2K‑15‑697/2018). Minėtos Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo ir jo pratęsimo buvo priimtos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. priimtos nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, kuria teismų praktikoje suformavo daug griežtesnius reikalavimus, keliamus kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimui ir teismo nutarčių rezoliucinėms dalims, negu buvo iki tol. Anot prokuroro, tai patvirtina ir vėlesnių to paties Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis šioje byloje buvo sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, turinys. Tuo tarpu minėtos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartys atitiko jų priėmimo metu teismų praktikoje suformuluotus tokioms nutartims keliamus kriterijus ir jų teisėtumas turi būti vertinamas jų sankcionavimo metu buvusios teismų praktikos kontekste. Šių nutarčių dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo bei jo pratęsimo rezoliucinėse dalyse aiškiai nurodyta, kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai leidžiami atlikti prieš R. K., E. M., V. G., G. S. – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas bei jų atlikimo bei pratęsimo terminas. Be to, prokuroras, remdamasis KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte bei 22 straipsnio 17 punkte pateiktais techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo išaiškinimais, taip pat Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10–15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-374, 19 punktu, teigia, kad prokuroro teikimo ir teismo nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinės dalies formuluotė dėl „techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ yra pati plačiausia iš visų galimų rezoliucinių dalių ir apima visus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 22 punkte numatytus atvejus, kaip yra šios bylos atveju. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad tokia formuluotė teismo nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo rezoliucinėse dalyse ir pagal dabartinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra laikoma teisėta (kasacinė nutartis Nr. 2K‑77‑489/2022). Taigi, anot prokuroro, nagrinėjamoje byloje buvo teisinis pagrindas atlikti minėtomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

16.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015–2016 metais priimtomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas jų sankcionavimo metu nekriminalizuotas politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimas, neatitinka bylos aplinkybių. Iš šių nutarčių turinio matyti, jog visuose su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu susijusiuose dokumentuose (prašymuose, prokuroro teikimuose, teismo nutartyse), be kita ko, nurodyta, jog už tokių pageidaujamų politinės veiklos sferoje veiksmų atlikimą galimai bus duodami kyšiai, galimai valstybės tarnautojai bei Seimo nariai bus kurstomi piktnaudžiauti, o Seimo nariai – ir piktnaudžiaus tarnyba. Kyšio pasiūlymas, pažadėjimas, susitarimas, provokavimas, priėmimas ar davimas yra esminė ir neatsiejama BK 225, 226 ir 227 straipsnių dispozicijų dalis. Tai reiškia, kad objektyviai negali kilti abejonių, kad kyšio ar kyšio davimo nurodymu apibūdinta kita galimai nusikalstama veika nei kyšininkavimas (BK 225 straipsnis), papirkimas (BK 227 straipsnis) ar prekyba poveikiu (BK 226 straipsnis). Kitaip tariant, visuose su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu susijusiuose dokumentuose aiškiai nurodyti ir duomenys apie nusikalstamas veikas, atitinkančias požymius sunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje. Taigi šios teismo nutartys buvo priimtos esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui, numatytam tuo metu galiojusios redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, visuose su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu susijusiuose dokumentuose minimi argumentai apie neteisėtą partijų finansavimą buvo naudojami tik siekiant pagrįsti galimo kyšio davimo tikslą ir susitarimą dėl kyšio, o būtent subjektyviąją BK 225, 226 ir 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pusę, o ne savarankišką nusikalstamą veiką, kurios tuo metu nebuvo. Todėl, prokuroro įsitikinimu, ir šiuo aspektu vertindamas šiuos su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu susijusius dokumentus, pirmosios instancijos teismas dėl jų turinio ir atitikties Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoms padarė ir fakto, ir teisės taikymo klaidas, kurios yra esminės, nes suponavo pirmosios instancijos teismo neteisingą atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo vertinimą.

16.10. Apelianto teigimu, nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas truko nepagrįstai ilgai bei intensyviai ir neatitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Anot prokuroro, KŽĮ nenustačius maksimalaus kriminalinės žvalgybos tyrimo termino, teismų praktikoje pripažįstama, jog neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-161-696/2019). Šioje byloje pirmieji kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai teismo nutartimis buvo sankcionuoti 2015 m. rugsėjo 1 d., vėliau buvo pratęsiami ir truko iki 2016 m. gegužės 11 d., t. y. bendra kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė yra 8 mėnesiai ir 10 dienų. Dėl atskirų kaltinamųjų kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko dar trumpesnį laiką: dėl E. M. – nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., kai jam ir R. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. 6 mėnesius ir 20 dienų; dėl V. G. – nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., kai jam ir R. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sujungtas su 2016 m. gegužės 11 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02‑7‑00010-16, t. y. 7 mėnesius ir 5 dienas; ilgiausiai iš visų kaltinamųjų kriminalinės žvalgybos tyrimas taikant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą truko dėl R. K. – nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 11, t. y. 8 mėnesius ir 10 dienų. Tačiau ir šis dėl R. K. atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas 12 mėnesių termino, nustatyto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, nepasiekė. Šis terminas nebūtų pažeistas net į jį įskaičiavus pagal Žvalgybos įstatymą prieš R. K. nuo 2015 m. liepos 21 d. sankcionuotą ir iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. šiai bylai reikšmingu aspektu vykdytą žvalgybos veiksmą – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas.

16.11. Anot prokuroro, pagal teismų praktiką tokia kriminalinės žvalgybos trukmė ir žmogaus privatumą varžančių kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų trukmė vertintina kaip neilga. Be to, ją galima paaiškinti objektyviu poreikiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti bendrininkų veikų apimtį, mechanizmą, atskirų papirkimų, kyšininkavimų ir prekybos poveikiu detales, į šias veikas galbūt įtrauktų asmenų skaičių. Apeliantas nurodo, kad, pradedant ir tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus, plėtėsi asmenų, užfiksuotų dalyvaujant galbūt korupciniuose sandoriuose, ratas ir identifikuoti nauji tiriamieji asmenys, nustatyta plati korupcinių sandorių sfera valstybės valdymo, politinių partijų veikimo ir savivaldybės veiklos lauke, įstatymų priėmimo procese, nepasibaigus vienam papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu požymių turinčiam veiksmui, tuo pat metu jau buvo tariamasi dėl kito. Kiekviena kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika susideda iš daugybės tarpinių epizodų (pokalbių, aptarimų, susitarimų ir pan.). Prokuroro įsitikinimu, šiame kriminalinės žvalgybos tyrime buvo susidurta su sistemine korupcija, kuriai atskleisti reikėjo tam tikrų laiko sąnaudų. Šis kriminalinės žvalgybos tyrimas visiškai atitiko baudžiamojo proceso tikslus, jame atliekamais veiksmais buvo siekiama nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o ne dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objektų baudžiamąją atsakomybę ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką. Įvertinus byloje tirtų nusikalstamų veiklų latentiškumą, korupcinį pobūdį ir sritis, kuriose jos reiškėsi, taip pat organizuotumo laipsnį, stambų mastą ir didelį joje dalyvavusių aukštas pareigas valstybėje einančių asmenų (politikų) skaičių, toks neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo laikas šioje byloje nesuponuoja išvados dėl gautų įrodymų neleistinumo. Todėl juos vertinant ir šiuo aspektu, visi kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Būtent taip tokios situacijos vertinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K‑249-788/2015, Nr. 2K-8-788/2017, Nr. 2K-2K-94-788/2022).

16.12. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, jog dėl R. K. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo vykdomas ir po ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo 2016 m. gegužės 11 d. Anot prokuroro, byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių sankcionavimo laikas nebuvo pasibaigęs, tiek prieš R. K., tiek prieš E. M. nebuvo atliekami, o 2016 m. gegužės 11 d. (prieš V. G. – atitinkamai 2016 m. gegužės 26 d.) buvo persankcionuoti į slaptus veiksmus BPK numatyta tvarka. Todėl apygardos teismo išvada, jog atliekant šį ikiteisminį tyrimą nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. prieš R. K. vėl buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, neatitinka bylos aplinkybių. Be to, apelianto teigimu, skaičiuodamas kriminalinės žvalgybos atlikimo terminus, apygardos teismas padarė reikšmingų klaidų: skirtingai negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iki 2016 m. liepos 20 d. prieš R. K. ir E. M. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo nutraukti 2016 m. gegužės 11 d., o 2016 m. gegužės 26 d. pradėjus su šiuo ikiteisminiu tyrimu sujungtą ikiteisminį tyrimą dėl V. G., tą pačią dieną buvo nutraukti ir prieš jį iki 2016 m. liepos 20 d. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

16.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais gautus duomenis patikrinus BPK numatytais veiksmais tie duomenys nepasitvirtino, taip pat neatitinka bylos aplinkybių ir yra prieštaringa. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kitose skundžiamo nuosprendžio dalyse kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis kaip tinkamu įrodymu teismas rėmėsi konstatuodamas reikšmingas aplinkybes ir darydamas teisines išvadas. Apelianto teigimu, visi šioje byloje kriminalinės žvalgybos atlikimo protokoluose fiksuoti išteisintųjų susitikimai ir pokalbiai buvo ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopijos srities specialistų ir juose kalbėjusių asmenų balsai yra identifikuoti, o pačių pokalbių stenogramos patikslintos fonoskopijos specialisto išvadose, kuriose taip pat konstatuota, kad visi pokalbiai yra ištisiniai. Visų pokalbių ir pokalbių telefonu garso įrašai buvo išklausyti teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat teisiamuosiuose posėdžiuose peržiūrėtos ir SMS žinutės. Tai, jog juose užfiksuoti jų balsai, aplinkybės, kuriomis jie vyko ir apie ką juose kalbama, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami teisme patvirtinto ir išteisintieji bei jų pašnekovai. Bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių buvo tariamasi, patvirtintos ir kitais BPK numatytais veiksmais – per kratas, apžiūras gautais duomenimis ir BPK 97 straipsnyje numatyta tvarka gautais dokumentais.

16.14. Prokuroro teigimu, iš KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BPK 166 straipsnio nuostatų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vykdomas tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, numatytą minėtame KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Gavus duomenų apie nusikalstamą veiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje pakankamai duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas ir nusikalstamas veikas darančius asmenis buvo gauta 2016 m. gegužės 10 d., po darbo valandų, kai kriminalinės žvalgybos metu buvo užfiksuota aplinkybė apie R. K. E. M. perduotą 106 200 eurų kyšį, t. y. tik tada buvo gauti duomenys apie visus korupcinių veikų požymius ir iš karto po to – 2016 m. gegužės 11 d. – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki tol kriminalinės žvalgybos metu vykę kaltinamųjų susitikimai, pokalbiai buvo bendra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, o nusikalstamos veikos požymius įgijo juos patikrinus BPK numatytais veiksmais. Todėl apygardos teismo išvados, anot prokuroro, kad po 2016 m. gegužės 10 d. patekimo į E. M. automobilį išteisintųjų susitikimai, pokalbiai, iki tol nevertinti kaip nusikalstami, buvo įvertinti priešingai ir taip dirbtinai pritaikyti („pritempti“) prie atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijų ir kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet ir „kaip būdas surasti kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių“, yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių.

Dėl nuosprendžio dalies, susijusios su R. K., E. M., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“, juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį bei 227 straipsnio 3 dalį pateiktais kaltinimais

16.15. Pasisakydamas dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, susijusios su R. K., E. M., UAB koncernui „MG Baltic“, politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį bei 227 straipsnio 3 dalį pateiktais kaltinimais, prokuroras teigia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog šiame bylos epizode dalis R. K. ir E. M. pagal BK 226 straipsnį inkriminuotų veiksmų, susijusių su poveikiu atitinkamiems valstybės tarnautojams, pasitvirtino visiškai, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog kita jų dalis iš dalies ar visiškai nepasitvirtino.

16.16. Prokuroro teigimu, apygardos teismo išvados, jog nepasitvirtino kaltinimo dalis R. K. ir E. M. dėl poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos Seime nariams dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir jos priėmimo Seimo plenariniame posėdyje, yra prieštaringos. Viena vertus, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nustatyta, jog R. K. ir E. M. sutarė, jog E. M. atliks tokius R. K. pageidautus veiksmus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje prieš balsuojant ir balsuojant už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog, nors ir nėra abejonių dėl E. M., kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Seime, tikėtinos įtakos Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, konstatavo, jog nustatytas „tik objektyvus kaltinamųjų siektas rezultatas“, bet ne konkretus poveikis pageidaujamiems asmenims, kad jie Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose balsuotų už palankius koncernui „MG Baltic“ sprendimus. Tokia nuosprendžio išvada, prokuroro įsitikinimu, nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis.

16.17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, jog iš 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbių matyti, kad R. K. prašo E. M. paveikti Seimo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį K. G., kad jis Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir balsuojant Seimo plenariniame posėdyje „nenukirtinėtų“ tuo metu svarstomos Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, o E. M. pažada tai padaryti. Apygardos teismo nuosprendyje taip pat padaryta teisinga išvada, jog ši Vartojimo kredito įstatymo pataisa buvo naudinga UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo naudai ir interesais veikusiam koncerno žiniasklaidos grupės vadovui R. K.. Nors ši aplinkybė teismo nuosprendyje pripažinta įrodyta, tačiau taip pat jame konstatuota, jog neįrodyta kaltinimo dalis, jog taip buvo siektas ir pažadėtas poveikis dėl balsavimo už koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

16.18. Prokuroras, vertindamas šią situaciją, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad BK 226 straipsnyje numatytos prekybos poveikiu sudėtis yra formali, padarinių nereikalauja ir šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo tada, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad jis atitinkamai teisėtai veiktų (kasacinės nutartys Nr. 2K‑430‑746/2015, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-242-699/2016, Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K-P-58-697/2019). Tad šiai bylai aktualiu aspektu pasyvi prekyba poveikiu (apeliaciniame skunde šiai veikai apibūdinti vartojamas ir tarpininko kyšininkavimo terminas) (BK 226 straipsnio 2, 4 dalys) laikoma baigta, kai kaltininkas už kyšį pažada ar susitaria paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją, kad jie atitinkamai teisėtai veiktų. Taigi tiek aktyvios (apeliaciniame skunde šiai veikai apibūdinti vartojamas ir tarpininko papirkimo terminas), tiek pasyvios (tarpininko kyšininkavimo) prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti, kad padaryta bent viena iš alternatyvių veikų. Taip pat aktyvios prekybos poveikiu (tarpininko papirkimo) atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu (tarpininko kyšininkavimo) atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis. Ar pažadas paveikti BK 226 straipsnyje numatytus asmenis bus vykdomas ar buvo įvykdytas, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, nes prekybos poveikiu veika laikoma baigta nuo bet kurio iš BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba iš BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų alternatyvių veikų padarymo.

16.19. Prokuroro įsitikinimu, R. K. prašymas ir E. M. pažadas paveikti Seimo narį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją K. G., akcentuojant, kad jis atitinkamai teisėtai veiktų Seimo Biudžeto ir finansų komitete (2015 m. lapkričio 3 d. prašyme R. K. net tiesiogiai nurodant šio Seimo komiteto abreviatūrą „BFK“), buvo pateiktas, abu išteisintieji tai suprato kaip konkretų prašymą dėl poveikio ir konkretų pažadą dėl tokio poveikio. Nagrinėjamu atveju R. K. nusikalstama veika buvo baigta nuo šio pasiūlymo ir pažadėjimo, o E. M. – nuo pažado ir susitarimo priimti šį kyšį momento. Todėl, anot apelianto, pagal pirmiau nurodytą Lietuvos teismų praktiką dėl BK 226 straipsnio taikymo vien to pakanka abiejų išteisintųjų veiksmams kvalifikuoti pagal atitinkamą BK 226 straipsnio dalį, o kaltinimo dalis, skirtingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, dėl poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. Seimo Biudžeto ir finansų komitete dėl palankių koncernui „MG Baltic“ sprendimų priėmimo yra pasitvirtinusi.

16.20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, jog prieš 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., rytiniame Seimo posėdyje vykusį Vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimą ir jo metu E. M. atliko šiuos R. K. 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. prašytus atlikti ir jam pažadėtus atlikti poveikio valstybės tarnautojams, kad jie atitinkamai teisėtai veiktų, veiksmus.

16.21. E. M., kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, 2015 m. lapkričio 5 d. ryte prieš Seimo plenarinį posėdį pirmininkavo šios frakcijos Seime posėdžiui. Jame kaip pirmininkaujantysis pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams iš karto po šio frakcijos posėdžio vyksiančiame plenariniame Seimo posėdyje palaikyti ir balsuoti už Š. G. teikiamą svarstyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Iš ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojų apklaustų ir pagarsintų teisme tuomečių Seimo narių Liberalų sąjūdžio frakcijos narių K. G. (t. 68, b. l. 86–89), G. S. (t. 97, b. l. 35ؘ–37), D. T. (t. 68, b. l. 109–113), A. L. (t. 68, b. l. 95–96), A. M. (t. 68, b. l. 101–104) parodymų matyti, kad jie už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje balsavo „už“, nes taip balsuoti buvo nuspręsta prieš tai vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdyje, pasiūlius frakcijos seniūnui E. M.. Prokuroro teigimu, tokie liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje vertinti nebuvo, nors teisiamųjų posėdžių metu ir buvo pagarsinti. Tai, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. M. formavo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių poziciją balsuoti už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisą, patvirtina ir vadinamoji „spalvų sistema“ – prieš balsavimą Seimo plenariniame posėdyje už šią pataisą 2015 m. lapkričio 5 d. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams elektroniniu paštu buvo išsiuntinėta frakcijos posėdžio metu sužymėta spalvomis darbotvarkė su nuorodomis, kaip nutarta balsuoti ir užrašu „Pritarti Š. G. <…> projektams“. Byloje nustatyta, kad tokius veiksmus šiame 2015 m. lapkričio 5 d. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdyje jam pirmininkavęs E. M. atliko po to, kai 2015 m. lapkričio 3 d. pažadėjo tai padaryti R. K.. Tačiau apygardos teismas nepagrindė išvados, kodėl šis prieš pat plenarinį Seimo posėdį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams išsiuntinėtas laiškas, nurodant, kaip frakcijos nariai turi balsuoti, nėra tinkamu neteisėto poveikio frakcijos nariams pagrįsti įrodymu. Be to, šiuo aspektu nėra pagrįsta ir apygardos teismo išvada, jog Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams 2015 m. lapkričio 5 d. nebuvo akivaizdaus pagrindo abejoti projektu, pristatomu kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Ekonomikos komiteto nario Š. G.. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seimo nario, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo K. G. parodymų matyti, jog 2015 m. lapkričio 5 d. frakcijos posėdyje E. M. žodžiu pristačius Š. G. pateiktą pataisą ir pasiūlius šiai pataisai pritarti, aptariant šį klausimą frakcijoje vyko diskusija, jis aršiai pasakė, jog ši Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa prieštarauja visuomenės interesams, nes iškreipia siūlomą griežtą vartojimo kreditų rinkos reglamentavimą. Todėl už tokią socialiai ydingą ir neatsakingą, iškreipiančią vartojimo kreditų rinkos reglamentavimą sugriežtinančio įstatymo prasmę pataisą jis atsisakė balsuoti (t. 68, b. l. 86–89). Apelianto teigimu, šių liudytojo K. G. parodymų pakanka konstatuoti, jog šis frakcijos posėdyje svarstomas klausimas nevyko rutinine tvarka, dėl jo tarp frakcijos narių vyko aršūs ginčai ir frakcijos narių nuomonės dėl balsavimo už šį Š. G. pateiktą įstatymo projektą išsiskyrė. Todėl apygardos teismo išvada, jog prieš šį balsavimą pagrįstai abejoti Š. G. projektu akivaizdaus pagrindo už ją balsavusiems Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams nebuvo ir tai buvo niekuo neišskirtinis pasiūlymas, taip pat prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o tai patvirtinantys įrodymai teismo nebuvo vertinti.

16.22. Be to, anot apelianto, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinio posėdžio protokole užfiksuota, jog jo metu Seimo narys E. M. išsakė savo poziciją, kviesdamas pritarti Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai ir išdėstė pateikto savo požiūrio argumentus.

16.23. Po to, tiek Seimo narys E. M. pats, tiek dar 8 Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime priklausę Seimo nariai 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje balsavo dėl pritarimo plenariniame posėdyje svarstyti Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Šie E. M. ir kitų Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausiusių Seimo narių balsai buvo vieni iš Seimo narių balsų, kuriais buvo pritarta, jog Seimo plenariniame posėdyje būtų svarstomas Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimas.

16.24. Prokuroras nurodo ir tai, kad šį klausimą įtraukus į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinį posėdį ir balsuojant dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, priėmimo, tiek Seimo narys E. M., tiek dar 7 Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausę Seimo nariai balsavo „už“ šį projektą, o Seimo narys liberalas K. G. balsavime nedalyvavo, nes tuo metu buvo pasišalinęs iš Seimo salės. Iš liudytojo K. G. parodymų matyti, jog tokiu 2015 m. lapkričio 5 d. pasišalinimu iš Seimo salės balsuojant už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, už kurią Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje jos seniūnas E. M. frakcijos nariams siūlė balsuoti „už“, jis subtiliai išreiškė nepritarimą tokiai Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime pozicijai. Pagal nerašytus Seimo papročius savo trumpu pasišalinimu iš salės faktiškai visiems dalyvavusiems balsavime Seimo nariams nebyliai davė suprasti, jog yra prieš šią jų frakcijos nario pateiktą įstatymo pataisą.

16.25. Taigi, anot prokuroro, šie aptarti įrodymai patvirtina, kad E. M. ne tik pažadėjo, bet ir 2015 m. lapkričio 5 d. įvykdė visus R. K. 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. prašytus poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos Seime nariams veiksmus, kad šie Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingo politinio sprendimo priėmimą svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. Seime užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos. Todėl apygardos teismo nuosprendžio išvada, kad nenustatytas kaltinimuose pagal BK 226 straipsnį R. K. ir E. M. inkriminuotas konkretus poveikis Seimo nariui K. G. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, jog jie Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniame Seimo posėdyje balsuotų už palankius koncernui „MG Baltic“ sprendimus ir šiuo aspektu, yra nepagrįsta bylos aplinkybėmis.

16.26. Anot prokuroro, analogiška išvada daroma ir dėl teismo nuosprendžio išvados dėl pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalis R. K. ir E. M. pareikšto kaltinimo dalies, kurioje konstatuota, jog nors 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu R. K. E. M. ir pateikė prašymą „palaikyti“ Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimą, o E. M. su tuo sutiko, tačiau apygardos teismas tokį jų pokalbio turinį vertino kaip nepakankamai informatyvų, kad būtų galima daryti išvadą apie siekiamą teisėtą veikimą ir patį teisėtą veikimą, siekiamą ir pažadėtą poveikį.

16.27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. teisiamuosiuose posėdžiuose E. M. patvirtino, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje užfiksuotas R. K. prašymas balsuoti už Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena, kuriuo buvo nustatoma maksimali galimo pirkimo suma, priėmimo. Šio pokalbio metu minimas „K.“ – tai Seimo narys K. G., su kuriuo E. M. šiuo svarstomu klausimu pažadėjo pakalbėti. 2020 m. rugsėjo 25 d. teisiamojo posėdžio metu išteisintasis R. K. taip pat patvirtino, kad šio pokalbio pradžioje kalbėjosi su E. M. apie galimą jo asmeninę paramą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ar E. M. kaip kandidatui. E. M. atsakius, kad suprato pasiūlymą dėl paramos, jis (R. K.) toliau tęsė kalbą apie kelio Vilnius–Utena projektą. R. K. teigė, kad jo pasakytas teiginys: „Tada, galvoju, bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit“, yra jo prašymas dėl šio teisės akto E. M., kuris reiškia tai, jog jeigu galit, palaikykit, o jei dėl kokių nors priežasčių – ne, tai nepalaikykit.

16.28. Pasak prokuroro, nustatant R. K. ir E. M. veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų BK 225 straipsnio, 226 straipsnio, 227 straipsnio nusikaltimų sudėčių objektyviosios pusės požymius, esminę reikšmę turi ne asmenų, kuriuos buvo žadama paveikti, parodymai ar net pačių išteisintųjų parodymai, bet įrodymų, kuriuose užfiksuoti R. K. ir E. M. pokalbiai, turinys ir įvykių kontekstas, kuriam esant jie vyko. Apelianto teigimu, apygardos teismas šio pokalbio įvykių kontekstą nustatė tinkamai: jog 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbis vyko iš karto po to, kai 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimas po svarstymo nutarė pritarti Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013“, kuriuo buvo pasiūlyta nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Taip pat teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog šis 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbis vyko iš karto po 2015 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime registruoto Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario K. G. pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIIP-2013 sumažinti valstybės turtinių įsipareigojimų sumą daugiau negu per pusę – nuo 169 000 000 eurų iki ne didesnės nei 80 000 000 eurų sumos.

16.29. Prokuroras akcentuoja, kad pats prašymo atlikti konkrečius veiksmus ir padaryti poveikį faktas ir E. M. pažadas tai atlikti yra objektyviai užfiksuotas, nes 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje R. K. tiesiogiai mini tiek pageidaujamą teisės aktą, kuris įvardytas „dėl Utenos“, dėl kurio bus „trečias balsavimas“, tiek prašo jį „palaikyti, jeigu gali, ta prasme“, nes „projektas dar jūsų sulauks“, tiek E. M. pažadas jį palaikyti. Abu išteisinamieji teisiamojo posėdžio metu komentuodami šį pokalbį parodė, jog jame R. K. prašo, o E. M. sutinka palaikyti Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena. Todėl, anot prokuroro, vertinant tiek paties išteisintųjų pokalbio turinį, tiek įvykių kontekstą, jog šis pokalbis vyko tarp balsavimų Seime už šį teisės aktą, esant registruotam Seimo nario K. G. (pokalbyje „K. G., kuris turi biškį kitokią savo nuomonę“) pasiūlymui valstybės įsipareigojimus dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos sumažinti perpus, tiek pačių išteisintųjų E. M. ir R. K. parodymus, teismo išvada, jog šių įrodymų visetas nėra pakankamai informatyvus, kad būtų padaryta išvada apie siekiamą teisėtą veikimą ir patį teisėtą veikimą, siekiamą ir pažadėtą poveikį, tiesiogiai prieštarauja šių apygardos teismo ištirtų įrodymų turiniui.

16.30. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl BK 227 straipsnyje numatyto papirkimo suformulavo taisyklę, kad šio nusikaltimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ar ne; šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo pasiūlymo ar pažado duoti kyšį. Be to, Lietuvos teismų praktikoje dėl BK 225 straipsnyje numatyto kyšininkavimo laikomasi nuostatos, jog kyšininkavimas yra baigtas nuo kyšininkaujančiojo pažado ar susitarimo priimti kyšį už papirkėjo pageidaujamą veikimo vykdant įgaliojimus momento, o tai, kad kyšininkaujantysis atliko papirkėjo naudai prašomus veiksmus ar ne, teisiškai nėra svarbu. Anot prokuroro, šiame kontekste svarbi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl BK 226 straipsnyje numatytos prekybos poveikiu, kurioje suformuluota taisyklė, jog šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo už kyšį pateikto prašymo paveikti prašomus asmenis ir pažado paveikti prašomus asmenis momento, o tai, ar šie veiksmai buvo atlikti ar ne, kaltininkų veiksmų kvalifikacijai pagal šį straipsnį reikšmės neturi. Remdamasis šia taisykle, prokuroras daro išvadą, jog kvalifikuojant kaltininkų veiksmus jokios teisinės reikšmės neturi ir R. K. bei E. M. atsakomybės pagal pateiktus kaltinimus nešalina tas faktas, jog Seimo narys E. M. tiek pats, tiek kiti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimo metu dėl šio teisės akto susilaikė.

16.31. Anot prokuroro, tokia pati išvada daroma ir dėl tos skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje dėl pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalis R. K. ir E. M. pareikšto kaltinimo buvo konstatuota, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbio metu R. K. paminėjo Seimo narių A. S. ir R. S. pateiktą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo projektą, šį projektą perdavė ir E. M.. Tačiau skundžiamame nuosprendyje padaryta ir išvada, jog šis pokalbis yra itin trumpas ir neinformatyvus, todėl pageidaujamą veikimą ar siekiamą ir pažadėtą poveikį iš jo sunku įžvelgti.

16.32. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada, prokuroras teigia, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio dalis, nors ir nėra itin ilga, tačiau yra visiškai aiški ir informatyvi: joje R. K. tęsia prieš tai pradėtus prašymus dėl kitų teisės aktų priėmimo ir prašo E. M. ateityje atlikti veiksmus, susijusius su Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotu pasiūlymu dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies. Iš pokalbio turinio matyti, jog R. K. šioje pokalbio dalyje E. M. prašė tiek balsuoti „už“ šią pataisą pačiam, tiek paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti už tai, kad tokia šio įstatymo pataisa būtų priimta, o E. M. sutiko tai padaryti ir šiuos R. K. prašymus įvykdyti. Apelianto įsitikinimu, esant šiai aplinkybei ir remiantis jau pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl korupcinių nusikaltimų, galima daryti išvadą, jog, kvalifikuojant šiuos kaltininkų veiksmus pagal BK 226 straipsnį, jokios teisinės reikšmės neturi ir R. K. bei E. M. atsakomybės pagal pateiktus kaltinimus nešalina tas faktas, jog Seimo narys E. M. R. K. pažadėtų atlikti veiksmų, susijusių su šiuo teisės aktu, neatliko. Todėl, prokuroro nuomone, kaltinimo dalis, jog R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu E. M. siūlydamas „finansinės paramos galimybę“ „galvojant apie šešioliktus“ (2016 metus) tuo pat metu prašė Seimo nario E. M. asmeniškai balsuoti „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 28 d. Seime užregistruotą „2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“ priėmimą bei paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, kad šie balsuotų už šio politinio sprendimo priėmimą plenariniame Seimo posėdyje, o E. M. sutikęs R. K. siūlomą „finansinę paramą galvojant apie šešioliktus“ priimti ir R. K. prašomus veiksmus atlikti, yra pasitvirtinusi. Todėl išteisintųjų veiksmai šiuo aspektu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalis yra kvalifikuoti tinkamai, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra padaryta tiek dėl įrodymų turinio vertinimo, tiek dėl teisės taikymo klaidų.

16.33. Apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendžio išvada, kad nepasitvirtino pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis R. K. ir E. M. pareikšto kaltinimo dalis dėl atliekamo ir pažadėto poveikio Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. , kad šis iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pašalintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo statymo vietos svarstymo klausimą, taip pat yra padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

16.34. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, jog 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio, kuriame dalyvavo R. K., R. R. ir E. M., metu E. M. buvo paprašytas kreiptis į Vilniaus miesto merą R. Š. dėl minėto klausimo pašalinimo iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės. Šį prašymą E. M. R. Š. telefonu perdavė per tuometį Vilniaus miesto savivaldybės narį, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos narį V. J.. Vilniaus miesto meras R. Š. , kaip ir buvo prašyta, klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkės išbraukė. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbyje minėtą prašymą E. M. pateikė ne R. K., o R. R.. Prokuroras, analizuodamas 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusį R. K., R. R. ir E. M. pokalbį (2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-56; t. 5, b. l. 86–94; t. 11, b. l. 14–21) teigia, kad prašymą kreiptis į Vilniaus miesto merą R. Š. dėl klausimo dėl paminklo Jonui Basanavičiui statymo išbraukimo iš dienotvarkės pateikė R. R. kartu su R. K.. Anot prokuroro, tokią išvadą patvirtina byloje esanti 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopijos specialisto išvados Nr. 11-1884 (16), 11-2126 (16) priede Nr. 1 esanti patikslinta pokalbio stenograma, kurioje nurodyta, jog, kalbant apie Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietą, frazę „tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R.“ pasakė R. K. (t. 11, b. l. 17), taip pat R. K. pasakė ir frazę: „Nu pačiam čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus“ (t. 11, b. l. 17), be to, R. K. aktyviai dalyvavo diskusijoje apie galimybę užstatyti namais Vilniaus senamiestyje esantį Konstantino Sirvydo skverą. Aplinkybę, kad šio restorane vykusio pokalbio metu minėtą prašymą kreiptis į R. Š. pateikė R. R. kartu su R. K., patvirtino ir pats UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 18 d. (t. 64, b. l. 91). Prokuroro teigimu, 2020 m. spalio 23 d. apklaustas teisiamajame posėdyje išteisintasis R. K. taip pat pripažino, kad jo prašymas „paprotink R.“ reiškia pasiūlymą, jog R. Š. turi apsispręsti ir nesiblaškyti. Tad šie byloje išnagrinėti įrodymai, anot apelianto, patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbyje su E. M. R. K. kalbėjo kartu su R. R., o jo veiksmai prašant E. M. pageidaujamo rezultato dėl Jono Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos buvo lygiaverčiai R. R. veiksmams, šį pokalbį abu tęsė pasikeisdami ir vienas kito prašymus papildydami. Pokalbio metu R. K. E. M. patikslino, jog paminklą Jonui Basanavičiui reikėtų statyti „kur „Maršė“ („Marche“) restoranas“, t. y. Vilniaus senamiestyje esančiame Konstantino Sirvydo skvere. Būtent R. K. pirmasis pateikė prašymą E. M. „paprotinti“ Vilniaus miesto merą R. Š. , kad „išimtų“ Jono Basanavičiaus paminklo vietos svarstymo klausimą iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės, paaiškindamas E. M., kad tai „viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus“. Iš pokalbio turinio matyti, jog tokiai R. K. pozicijai pritarė R. R., iš karto po R. K. papildęs R. K. pateiktą E. M. prašymą „išimt iš darbotvarkės“, ir abu kartu su R. K. paskui E. M. aiškino tokio sprendimo motyvą – Konstantino Sirvydo skverą planuojama užstatyti namais.

16.35. Anot prokuroro, minimo 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinys yra visiškai aiškus, jo metu R. K. kreipėsi į E. M. dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. , kad šis atliktų pageidaujamus teisėtus veiksmus. Tiek prieš šį prašymą dėl poveikio, tiek po jo R. K. vis tęsė pokalbį su E. M. ta tema. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog R. K. prašyti poveikio veiksmai Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. E. M. buvo atlikti ir R. K. pageidautas rezultatas įvyko – Vilniaus miesto meras klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos išbraukė iš Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. gruodžio 2 d. darbotvarkės. Todėl skundžiamo nuosprendžio išvada, kad ši kaltinimo pagal BK 226 straipsnį dalis R. K. ir E. M. yra nepasitvirtinusi, prieštarauja teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų turiniui.

16.36. Be to, apeliantas nurodo, kad apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje nepagrįstai pažymėjo, jog prašymas, kurio esmė – neskubėti sprendžiant nevienareikšmiškai vertinamą ir aktualų visuomenei klausimą dėl paminklo itin gerbiamam asmeniui vietos, neturėtų būti supaprastinamas iki poveikio „išimti“ iš posėdžio darbotvarkės jo svarstymo klausimą. Todėl nepagrįstai apygardos teismas nusprendė, jog išteisintiesiems inkriminuotas kriminalinis poveikis dėl veiksmo, kuriuo iš esmės klausimas nebūtų sprendžiamas, o vien tokia įtaka baudžiamosios atsakomybės, kuri yra ultima ratio (kraštutinė poveikio priemonė), neužtraukia. BK 226 straipsnio dispozicijoje poveikis klasifikuojamas į kaltininko pageidaujamą poveikį dėl teisėto tarnautojo veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus ir į kaltininko pageidaujamą poveikį dėl neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Šiuo atveju buvo prašyta poveikio dėl teisinius padarinius sukeliančio teisėto valstybės tarnautojo – Vilniaus miesto mero – veikimo vykdant įgaliojimus, kyšininkavęs tarpininkas E. M. R. K. prašytus poveikio veiksmus efektyviai atliko ir tokį prašymą pateikusio R. K. pageidauti teisiniai padariniai įvyko – klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas. Teisiamųjų posėdžių metu ištirti įrodymai paaiškina ir tokio R. K. prašymo E. M. priežastį – jog taip būtų suteikta galimybė paveikti atsakingus už paminklo statymo vietos parinkimą asmenis, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės merą, priimti sprendimą šį paminklą statyti ne parinktoje vietoje Aušros Vartų g., prie Filharmonijos pastato, o Konstantino Sirvydo skvere. Apygardos teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog po 2015 m. gruodžio 2 d. UAB koncerno „MG Baltic“ interesams atstovavęs R. R. darė tokius įtikinėjimo vizitus pas už tai atsakingus valstybės tarnautojus, tarp jų ir Vilniaus miesto merą.

16.37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek iš paties 2015 m. gruodžio 1 d. R. K., R. R. pokalbio su E. M. turinio, tiek iš 2015 m. gruodžio 16 d. UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų D. J. M., R. K. ir R. R. pokalbio su E. M. turinio matyti, jog jų pageidavimo dėl Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietos Vilniuje, Konstantino Sirvydo skvere, motyvas yra komercinis – pastačius šį paminklą teisiškai užkirsti kelią konkurentams (kaip tokį ketinimą turintis pokalbiuose minimas didelės statybų įmonės UAB „Eika“ vadovas R. D.) šį skverą užstatyti gyvenamaisiais namais. Anot prokuroro, bylos įrodymai patvirtina, kad teisinė galimybė užstatyti patrauklioje Vilniaus senamiesčio vietoje esantį Konstantino Sirvydo skverą gyvenamaisiais namais egzistavo. Šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ir ta, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma statybos įmonė UAB „Mitnija“ šiuo bylai reikšmingu laikotarpiu Vilniaus senamiestyje vystė didelius nekilnojamojo turto statybų projektus, todėl galimos gyvenamųjų namų statybos Vilnius senamiestyje esančiame Konstantino Sirvydo skvere pažeistų UAB koncerno „MG Baltic“ verslo interesus. Tad toks poveikis atitinka BK 226 straipsnio dispozicijoje numatyto neteisėto poveikio turinį, o vien tai, jog jis susijęs su Lietuvai itin nusipelniusio asmens paminklo statymo vieta (prisidengiant paminklo tokiam asmeniui Konstantino Sirvydo skvere statymo mecenavimu, siekiant sukliudyti konkurentams užstatyti gyvenamaisiais namais patrauklią ir pelningą Vilniaus senamiesčio vietą, t. y. taip tenkinant savo verslo interesą, o ne viešąjį interesą ir veikiant savo ir siauros verslo grupės, o ne visuomenės labui), išteisintųjų atsakomybės pagal BK 226 straipsnį nešalina ir tokio poveikio teisėtu veiksmu nedaro.

16.38. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas bei valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, partijos valdybos pirmininkas ir tarybos narys ir dėl savo visuomeninės valstybės politiko padėties, Seimo nario tarnybos, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimų, pažinčių ir kitos tikėtinos ar tariamos įtakos valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, E. M. yra tinkamas jam inkriminuotų BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų subjektas. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad tinkamas BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų subjektas yra R. K.. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kaltinime nurodytu laiku, būdu ir aplinkybėmis R. K. E. M. perdavė, o šis priėmė 2016 m. gegužės 10 d. pas E. M. automobilyje slaptos apžiūros metu rastus 106 200 eurų ir 72,99 euro vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad šios materialinės vertybės nebuvo oficialiai reglamentuojamų santykių dalis ir kad tai nebuvo ir teisėtas bei pagrįstas R. K. atlygis valstybės politiku buvusiam E. M.. Be to, iš esmės byloje nėra ginčo (nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino šiuos veiksmus buvus) ir dėl to, kad iki 2016 m. gegužės 10 d. R. K. perduodant E. M. pinigus ir alkoholio butelį, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. pateikė kaltinime nurodytus prašymus E. M. dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus bei dėl poveikio atitinkamiems valstybės tarnautojams, o šis pažadėjo šiuos R. K. prašytus veiksmus ir poveikį atitinkamiems valstybės tarnautojams, jog šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog privatų verslininką R. K. ir politiką Seimo narį E. M. siejo susiklostę finansavimo santykiai, dėl kurių buvo galima daryti įtaką šio politiko priimamiems sprendimams ir juo manipuliuoti, o Seimo narys E. M. tokiam bendravimui neprieštaravo, priešingai, bendravo noriai (skundžiamo nuosprendžio 253, 255 lapai).

16.39. Prokuroras laikosi nuomonės, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu R. K. E. M. pateikė visus kaltinime nurodytus prašymus, o E. M. pažadėjo juos įvykdyti ir, kaip konstatuota skundžiamame teismo nuosprendyje, didžiąją dalį jų įvykdė ir prašytus veiksmus bei poveikį atliko. Todėl, anot prokuroro, kyla pagrindinis klausimas, ar 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. perduoti pinigai – 106 200 eurų – ir alkoholio butelis yra kyšis. Pirmosios instancijos teismas, prokuroro įsitikinimu, padarė nepagrįstą išvadą, jog minėti pinigai yra arba R. K. paskola E. M. jo buitinėms reikmėms (nekilnojamajam turtui pirkti), arba šiuos pinigus R. K. skyrė politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. ir šios partijos rinkimų veiklai artėjančiuose Seimo rinkimuose remti, o alkoholio butelis yra R. K. dovana E. M.. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų visumos taip pat galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai nelaikoma kyšiu, nes tarp kaltinime nurodytų R. K. ir E. M. susitarimų dėl poveikio atitinkamiems valstybės tarnautojams ir teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus atlikimo ir pasiūlymo, pažado, susitarimo ir R. K. šių pinigų ir materialinių vertybių perdavimo 2016 m. gegužės 10 d. E. M. nėra priežastinio ryšio. Tokia pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvada taip pat neatitinka bylos aplinkybių ir yra padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

16.40. BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kyšis yra ir bet kokios turtinės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl, pripažįstant R. K. 2016 m. gegužės 10 d. E. M. perduotus pinigus ir alkoholio butelį kyšiu, svarbu tai, ar šis neteisėtas ir nepagrįstas atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, buvo siejamas būtent su Seimo nario E. M. įgaliojimų vykdymu, jo išimtine padėtimi ir palankumu bei prašyto poveikio vykdymu. Už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama ir iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (kasacinė nutartis Nr. 2K‑94‑788/2022, 21 punktas). Teisinės reikšmės neturi, ar kyšis perduodamas ir priimamas prieš pageidaujamą veikimą, ar po jo, tam reikšmės neturi ir tai, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2011, Nr. 2K-332-693/2018). Tais atvejais, kai turtas iš kito asmens priimamas vėliau, svarbu nustatyti, kad kaltininkas supranta, jog jam atsilyginama už jo atitinkamą veikimą ir suvokia, kad perduotas turtas yra kyšis (kasacinės nutartys Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-218-2222/2017). Inkriminuojant nusikalstamų veikų, numatytų BK 225, 226 ir 227 straipsniuose, požymį – pasiūlymą ir pažadą duoti kyšį ir susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šių susitarimų esmę, bet ir konkretų jų turinį, kuris atitiktų šių veikų požymius. Kasacinėje praktikoje taip pat pažymima, jog pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui tiek konkretų kyšio dydį, tiek jo perdavimo būdą, laiką ir pan., arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais, tarp jų – žodžiu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (kasacinės nutartys Nr. 2K‑429/2011, Nr. 2K-277/2012, Nr. 2K-541/2014). Taip pat kasacinėje praktikoje nurodoma, kad susitarimas priimti kyšį yra vienas iš objektyviųjų šių nusikaltimų požymių, todėl būtina nustatyti susitarimą dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo ar kitų reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2005, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K‑15‑697/2018). Be to, tiek papirkimo, tiek kyšininkavimo, tiek prekybos poveikiu nusikaltimai yra formalūs ir laikomi baigtais nuo vienos iš alternatyvių jų dispozicijoje numatytų veikų, tarp jų – pasiūlymo duoti kyšį, pažado duoti ar priimti kyšį, susitarimo duoti ar priimti kyšį ar nuo kyšio perdavimo (jo priėmimo) momento (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-414-303/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto papirkimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas yra atlikęs pageidaujamus veiksmus.

16.41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje aiškiai nustatyta, kada, kur, kaip ir už kokių veiksmų atlikimą E. K. E. M. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo perduoti kyšį už pageidaujamų veiksmų ir poveikio atlikimą, E. M. tiesiogiai pažadėjo už šių veiksmų atlikimą priimti kyšį ir jie abu susitarė dėl kyšio dydžio, jo perdavimo vietos, laiko ir kitų su kyšio perdavimu susijusių aplinkybių. Tokią išvadą prokuroras grindžia pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų analize.

16.42. Pirmiausia, prokuroro teigimu, 2016 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S18-14-15 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vyko R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis. Jo metu R. K. pateikus E. M. prašymą pačiam balsuoti „už“ ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2)“ priėmimą, o E. M. pažadėjus tai atlikti, šio susitikimo ir pokalbio metu E. M., be kita ko, nurodo: „Bet iš esmės, reikia, mes ką ir dabar galvojam daryt, žinai, mes vis tik dabar biškį tokį telkiam, telkiam, žinai, tokį žiniasklaidinį biudžetą. <…> Antras dalykas, kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų bus bandoma sutelkti iš privačių rėmėjų. Nu ir nes, nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis ir su jumis.“ R. K. tam pritaria. Paskui vykusio pokalbio metu R. K. nurodo E. M.: „Žiūrėk, antras dalykas yra toksai, žinai. Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Vis tiek, galvojant apie šešioliktus (2016 metų rinkimus), tai plius minus, matyt, mums dėl finansinės paramos galimybės... Gal biškį ir ankščiau išeis... Nu, sakyčiau iki Naujų metų, iki Kalėdų... Nes taip galėtumėm lengviau realizuot. Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...“ E. M. atsakius, kad „suprato“, R. K. tęsia: „Tai tą turėk galvoj. Gal prisėsim dar kokios kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankomis.“ E. M. sutikus: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs“, R. K. tęsia: „Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam taip tai va plačiai... bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus pakalbėsi, ta prasme.“ E. M. nurodo, jog tam jis pasiruošęs. Paskui, tęsdamas pokalbį, R. K. E. M. pateikė prašymą pačiam balsuoti „už“ ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015‑05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“ priėmimą. E. M. pažadėjo prašomus veiksmus atlikti (t. 4, b. l. 58, 65; 67–68; t. 10, b. l. 55, 62, 64). Teisiamųjų posėdžių metu komentuodami šį susitikimą E. M. ir R. K. nurodė, jog tai jų pokalbis, vykęs 2015 m. rugsėjo 23 d., per pietus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, o 2021 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė ir tai, kad šiame pokalbyje kalbama ir apie finansinę paramą E. M. ir yra jo pasiūlymas „susėsti iki Naujų“ bei pakalbėti apie 2016 m. finansinės paramos iš privačių rėmėjų galimybes.

16.43. Prokuroras, vertindamas šį pokalbį visų kitų bylos įrodymų kontekste, daro išvadą, jog pats pirmasis abstraktus R. K. tiesioginis pasiūlymas ir pažadas E. M. dėl kyšio, įvardyto „finansine parama“, perdavimo laiko ir vietos bei E. M. tiesioginis pažadas šį R. K. siūlomą kyšį priimti yra įvykęs dar šio 2015 m. rugsėjo 23 d. jų susitikimo metu. Anot prokuroro, svarbu tai, kad R. K. šį kyšį E. M. tiesiogiai, nors ir gana abstrakčiai, pasiūlė ir pažadėjo duoti, o šis tiesiogiai sutiko jį priimti tarp dviejų šio pokalbio metu R. K. E. M. pateiktų prašymų dėl pageidaujamų veiksmų atlikimo ir poveikio. Tad, skirtingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, jau nuo pat pirmojo byloje esančio 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbio yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. K. prašomų E. M. atlikti pageidaujamų veiksmų ir jo pasiūlymo, pažado perduoti ir E. M. sutikimo ateityje priimti kyšį, pokalbyje įvardytą „finansine parama“. Tokia išvada daroma ir iš to, kad visi šie R. K. ir E. M. veiksmai – tiek prašymai dėl pageidaujamų veiksmų atlikimo ir poveikio, tiek pasiūlymas „dėl finansinės paramos galimybės“ buvo atlikti tuo pat metu. Tad šis 2015 m. rugsėjo 23 d. išteisintųjų pokalbis, anot prokuroro, yra visiškai aiškus ir šiuo aspektu, o priešinga skundžiamo nuosprendžio išvada yra nepagrįsta.

16.44. Apeliantas teigia, kad šis R. K. pasiūlymas ir pažadas dėl kyšio, o E. M. pažadas ir susitarimas dėl kyšio perdavimo ir jo priėmimo vietos bei laiko ir pagaliau – dėl kyšio dydžio, kaip ir nurodyta jiems pateiktuose kaltinimuose, buvo konkretizuojamas ir detalizuojamas kitų nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. vykusių jų susitikimų metu.

16.45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S18-14-55 turinio matyti, jog 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusio R. K., R. R. ir E. M. pokalbio metu, R. K. pateikus prašymą E. M. pačiam balsuoti „už“ ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ Seimo nario Š. G. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos, šiuos veiksmus pažadėjęs atlikti E. M., be kita ko, nurodo: „Tai ir mes dar kažkaip šnekėjom, kad kažkaip artėjant Kalėdom... galima būtų <...>.“ Į tai R. K. nurodo: „Jo. Tai galioja“ ir, atsakydamas į E. M. klausimą: „...galioja?“, patvirtina: „Galioja, ta prasme, galioja. Ir kaip aš sakiau pasigalvot, mes irgi truputį galvojam. Ta prasme, kaip čia mes galim, ką. Nežiūrint va tokių atskirų specifinių, apie kurį kalbėjom, čia tokį vat platesnį. Tai, nu, nusiskaičiuojam kokią vakarienę. Pas jus. Kaip sakant, kamuolys jūsų pusėj. Mes... pasiūlėm, inicijuojam.“ E. M. nurodo: „Gerai. Gerai, tai mes čia vat irgi. Gal Aš, G. (S.) ir R. (Š.). Tokia kompanija.“ Į tai R. K. nurodo: „Mūsų, mūsų irgi trys – Kolega (pokalbyje dalyvaujantis R. R.), aš ir kolega D. (M.)“ (t. 4, b. l. 163–164; t. 10, b. l. 99). Teisiamųjų posėdžių metu komentuodami šį susitikimą E. M., R. R. ir R. K. nurodė, jog tai jų pokalbis, jame, be kita ko, buvo derinama „kalėdinė vakarienė“, o 2021 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad 2015 m. spalio 21 d. pokalbio su E. M. metu kalbėdamas, kad „artėjant Kalėdoms – susėsim“, sakė, kad viskas „galioja“, jis pasakė, kad susitarimas dėl finansinės paramos rinkimų kampanijai ir dėl parėmimo galioja, todėl jie su R. R. pasiūlė, inicijavo vakarienę, kuri vyko 2015 m. gruodžio 16 d., ir pasakė, kas galimai dalyvaus.

16.46. Vertindamas šį pokalbį visų kitų bylos įrodymų kontekste apeliantas daro išvadą, jog R. K. pasiūlymas ir pažadas E. M. dėl kyšio, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje įvardyto „finansine parama“, perdavimo laiko ir vietos bei E. M. pažadas šį R. K. siūlomą kyšį priimti, šio 2015 m. spalio 21 d. pokalbio metu buvo sukonkretinti, abiem nurodant, jog susitarimas dėl kyšio dydžio ir jo perdavimo bus pasiektas per bendrą „kalėdinę vakarienę“, vyksiančią Vilniuje 2015 m. gruodžio mėnesį. Tai buvo žinoma ir pokalbyje dalyvavusiam koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui R. R.. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šis R. K. ir E. M. pokalbis dėl susitarimo dėl kyšio perdavimo detalių vyko iš karto po to, kai R. K. pateikė prašymą dėl pageidaujamų E. M. veiksmų atlikimo ir poveikio. Todėl, apelianto įsitikinimu, skirtingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, ir iš šio 2015 m. spalio 21 d. vykusio R. K. ir E. M. pokalbio matyti, kad nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. K. prašomų E. M. atlikti pageidaujamų veiksmų bei poveikio ir jo pasiūlymo, pažado perduoti ir E. M. sutikimo priimti kyšį, nes šie R. K. ir E. M. veiksmai buvo atlikti tuo pat metu.

16.47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. K. pasiūlymą ir pažadą dėl kyšio, o E. M. pažadą ir susitarimą dėl kyšio perdavimo ir jo priėmimo patvirtina ir 2016 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-52 užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis. Jo metu R. K. dar kartą E. M. pateikė prašymą pačiam balsuoti „už“ ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ Seimo nario Š. G. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos ir paveikti Seimo narį K. G., jog šis šios pataisos „nenukirtinėtų“, o šis pažada tai padaryti (t. 4, b. l. 197–198; t. 10, b. l. 185–186). Vertindamas šį pokalbį, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog jo turinys patvirtina kaltinimuose pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir BK 225 straipsnio 3 dalį E. M. ir R. K. inkriminuotą susitarimą dėl pageidaujamo veikimo ir patį teisėtą Seimo nario E. M. veikimą – balsavimą „už“ Seimo nario Š. G. užregistruotus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad tokiu būdu R. K. ir E. M. pokalbyje nurodytas tiek prašymas, tiek sutikimas jį vykdyti dėl atitinkamo poveikio Seimo nariui K. G. (nuosprendžio 153, 167, 168, 169 lapai).

16.48. Iš 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S18‑14‑56 turinio matyti, jog 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusio R. K., R. R. ir E. M. pokalbio metu R. K., be kita ko, nurodo: „Supratau, okei. Tai aš tau dabar primenu, kad kvietimas kalėdinei vakarienei galioja... Jūsų laikas...“ E. M. nurodo: „Okei, tai žėk...“, „Tada grįšiu va dabar, po pietų susitinkam, susitinkam su R. (R. Š. ) ir, ta prasme, suderinsiu laiką. Nu (...) arba kitą (2015 m. gruodžio 7 d.–2015 m. gruodžio 12 d.), arba dar kitą (2015 m. gruodžio 14 d.–2015 m. gruodžio 20 d.) savaitę.“ R. K. nurodo: „Jo, kažkokį laiką. Daugiau pažiūrėkit, nes jūs tokie vis tiek labiau... Gerai. Tai mes laukiam pasiūlymo, ta prasme ir, ten pavakarieniausim.“ Po to vykusio pokalbio metu R. K. ir R. R. pateikus prašymą E. M. paveikti Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , kad šis iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą, o E. M. pažadėjus prašomus veiksmus atlikti, baigiantis susitikimui R. K. nurodo E. M.: „Tai klausyk, E., aš laukiu žinios, aš jums leidus, bėgsiu, rašyk.“ E. M. pažada, jog „dėl Naujų metų, dėl Kalėdinio“ R. K. rašysiąs (t. 5, b. l. 88–89, 93; t. 11, b. l. 14–21). 2021 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio metu R. K., patvirtinęs dalyvavimą šiame pokalbyje, parodė, kad jo metu jis (R. K.) E. M. primena, kad kvietimas kalėdinei vakarienei galioja, jog ji vyks „jų nurodytu laiku“.

16.49. Vertindamas šį 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbį visų kitų bylos įrodymų kontekste prokuroras sprendžia, kad R. K. pasiūlymas ir pažadas E. M. dėl kyšio perdavimo šio pokalbio metu buvo dar labiau sukonkretinti, derinant konkrečią 2015 m. gruodžio mėnesį vyksiančios „kalėdinės vakarienės“, datą, laiką ir vietą. Tai buvo žinoma ir pokalbyje dalyvavusiam koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui R. R.. Be to, anot prokuroro, šis R. K. ir E. M. pokalbis dėl planuojamo kyšio perdavimo konkretizavimo detalių vyko tuo pat metu kaip ir R. K. ir R. R. kartu pateiktas E. M. prašymas dėl poveikio Vilniaus miesto savivaldybės merui. Todėl, skirtingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, ir šiame 2015 m. gruodžio 1 d. vykusiame R. K. ir E. M. pokalbyje yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. K. prašomų E. M. atlikti pageidaujamų veiksmų ir jo pasiūlymo, pažado perduoti ir E. M. sutikimo priimti kyšį. Be to, kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6‑14-95, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. 15.17.25 val. iki 2015 m. gruodžio 16 d. 13.24.13 val. R. K. ir E. M. susirašinėjant SMS žinutėmis buvo nustatyta konkreti susitarimo (kuriame, kaip abiem iš anksto buvo žinoma, bus aptartos su kyšio perdavimu susijusios detalės) vieta ir laikas – per bendrą „kalėdinę vakarienę“, vyksiančią 2015 m. gruodžio 16 d. 19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 47–50), kurį E. M. paprašė savo referentės išbraukti iš jo 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo nario oficialios darbotvarkės.

16.50. Iš 2016 m. lapkričio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6‑14‑111 turinio matyti, jog 2015 m. gruodžio 16 d., apie 19 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyko R. K., R. R., D. J. M., E. M. ir G. S. susitikimas (t. 5, b. l. 117–122). Iš 2016 m. liepos 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6‑14-67 turinio matyti, jog, iki restorane pasirodant E. M. ir G. S., D. J. M., R. K., R. R. aptarė, kaip elgtis su E. M. ir G. S., ką su jais kalbėti, ko iš jų prašyti ir ką jiems žadėti. Cituodamas šių asmenų tarpusavio pokalbio turinį prokuroras atkreipia dėmesį, kad R. K. informuoja pašnekovus, kada ir kaip E. M. pasiūlys kyšį pinigais. Anot prokuroro, protokole taip pat fiksuota, jog, atėjus E. M. ir G. S., visi aptarė kitas temas ir R. K. pasiūlius išėjo kartu su E. M. parūkyti. Iš 2016 m. lapkričio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-111 turinio matyti, jog sekimo metu slapta užfiksuota, jog 2015 m. gruodžio 16 d., apie 20 val. 54 min., R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ į lauką, ten rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi, prie bendro stalo grįžo po 8 minučių, apie 21 val. 2 min. (t. 5, b. l. 117–122).

16.51. Prokuroras, vertindamas šį 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbį visų kitų teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų kontekste, daro išvadą, jog jame užfiksuota, kaip su koncerno „MG Baltic“ vienintelio akcininko D. J. M. žinia ir pritarimu, tam taip pat pritariant ir šio koncerno valdybos nariui R. R., šio koncerno valdybos narys R. K. nurodo, kaip jis pasiūlys 2015 m. rugsėjo 23 d.–2015 m. gruodžio 1 d. susitikimų metu jo pateiktus prašymus vykdžiusiam E. M. kyšį pinigais. Tai R. K. pašnekovams pasako frazėmis „tai šitą istoriją man palikit“, „ir tada aš galvoju, mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivesti E. užsipiešt skaičių“, „manau, kad truputį reikia pasilikti viršuj, E.“, „aš negarantuoju, kad jis paprašys. Jis gali kreiptis, domėtis, išsiklausinėt“, „tai kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyt, nes jis mėgsta parūkyt. Kai jau, kai jau pajusiu, kad grynai galima“. Pokalbio dalyviai D. J. M. ir R. R. bendrai sutaria, jog tai padaryti geriausia R. K. ir E. M. kartu išėjus parūkyti, aptaria, ko už tai iš E. M. reikalauti ateityje. Todėl, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši pokalbio dalis yra neaiški ir šis pokalbis dėl blogos kokybės yra nesuprantamas, yra padaryta neteisingai įvertinus šio įrodymo turinį. Pokalbio turinys ir tai, apie ką jame kalbama, yra visiškai aiškūs, pokalbis yra ištirtas teismo fonoskopijos srities specialisto išvadoje, kurioje identifikuoti jame kalbėję asmenys ir tai, ką kuris pasakė, konstatuota, jog pokalbis yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Tačiau darant teisiškai reikšmingas išvadas apie jo turinį skundžiamame nuosprendyje buvo besąlygiškai remiamasi tik aiškų suinteresuotumą palankia bylos baigtimi turinčių asmenų – baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų D. J. M., R. R. ir išteisintojo R. K. paaiškinimais, jog ši pokalbio dalis su E. M. niekaip nėra susijusi.

16.52. 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. sausio 17 d. teisiamuosiuose posėdžiuose R. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki 21 val. 2 min., restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauke jo ir E. M. vykusio pokalbio metu buvo minimos kelios sumos – 50 ir 90 tūkstančių eurų. Pinigai buvo skirti E. M. politinei veiklai ir rinkimų kampanijai finansuoti. Kaip teisėtai E. M. būtų juos panaudojęs, R. K. teigimu, buvo ne jo reikalas. R. K. sakė, jog turėjo siekį, kad liberalams sektųsi, Liberalų sąjūdis taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, o E. M. taptų premjeru, po kažkurio laiko taptų ir rimtu kandidatu į valstybės vadovus, prezidentus. E. M. pasiryžimas asmeniškai prisiimti skolinimus, įsipareigojimus jį žavėjo, tačiau intencijos buvo atlikti viską legaliai. Jam E. M., kaip politikas, imponavo, jis patiko ir jo (R. K.) kolegoms. Skolindamas E. M. pinigus, jis (R. K.) investavo į jo, kaip politiko, ateitį, todėl natūralu, kad tikėjosi ateityje palankaus požiūrio į jį (R. K.). Apie E. M. verslo planą daug neklausinėjo, jo netikrino.

16.53. Savo ruožtu 2020 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu E. M. parodė, kad R. K. 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki 21 val. 2 min., restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauke vykusio pokalbio metu (cituojama pažodžiui): „Užsiminiau, kad būtų poreikis iki 90 000 eurų. Išėjus parūkyti buvo kalba apie mano asmeninius reikalus, apie nekilnojamo turto investicijas, taip pat buvo kalba, kad veiklai, arba buvo naudojami žodžiai „aš“ arba „mes“, jūsų veiklai „jums“ galėtume skirti iki 50 000 eurų. Tai R. K. pasakė rūkymo metu, kadangi tai buvo trumpas laikotarpis, nebuvo niekaip detalizuota, kokiais būdais tai turi būti daroma ir kaip daroma. Aš supratau taip, kad jeigu tokia parama yra „jų“ arba „jo“, visgi eina kalba apie fizinio asmens paramą, o žodį „mums“ supratau kaip kandidatams į vienmandates rinkimų apygardas. Pokalbis buvo iš dviejų dalių sudarytas, buvo kalba nuo 50 000 eurų iki 90 000 eurų. Buvo paminėtos dvi sumos – 90 000 eurų buvo paminėta kaip suma, kurios man galbūt ateityje reikės pasiskolinimui, ir iki 50 000 eurų buvo paminėta, kuria galbūt bus galima paremti kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą.“ Taip pat duodamas parodymus teisme E. M. nurodė, jog po 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės jis G. S. užsiminė apie finansavimo galimybę, minėjo, kad tai gali būti iki 50 000 eurų suma. Jis (E. M.) šiuos pinigus suprato kaip galimą būsimą teisėtą paramą partijos kandidatams. R. K. pasakyme „aš jums“ įvardis „aš“ reiškia R. K. kaip fizinį asmenį, o R. K. išsireikšdamas „mes jums“ galimai turėjo omenyje asmenų, kurie dalyvavo vakarienėje (D. J. M. ir R. R.), skiriamą teisėtą fizinių asmenų ar asmens paramą kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimą.

16.54. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme 2015 m. gruodžio 16 d. susitikime dalyvavęs G. S. parodė, kad 2015 m. gruodžio viduryje politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. jam pasakė, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai D. J. M. ir R. K. juos, kaip politinės partijos vadovus, kviečia tradicinės kalėdinės vakarienės. Vakarienei baigiantis, R. K. su E. M. išėjo į lauką parūkyti. Pasibaigus šiai vakarienei E. M. jį informavo, kad rūkant R. K. jam (E. M.) nurodė, jog koncernas „MG Baltic“ politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui 2016 metais skirs 50 000 eurų kaip paramą. Anot G. S., E. M. nedetalizavo, kada konkrečiai 2016 metais koncernas „MG Baltic“ skirs šią 50 000 eurų paramą politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

16.55. Prokuroras, vertindamas visus šiuos įrodymus kitų teisme ištirtų įrodymų kontekste, sprendžia, jog šio 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki 21 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauke, vykusio pokalbio metu R. K., veikęs su koncerno „MG Baltic“ vienintelio akcininko D. J. M. ir koncerno valdybos nario R. R. žinia ir pritarimu, bei E. M. sutarė dėl perduotino kyšio sumos: kad R. K. E. M. perduos 50 000, 90 000 eurų sumas, kyšis bus maskuojamas kaip paskola ir net aptarė, kaip šią kyšio sumą E. M. naudos – arba savo asmeninėms reikmėms, arba savo ar politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinei veiklai finansuoti. Anot prokuroro, svarbu ir tai, kad šis 2015 m. gruodžio 16 d. susitarimas dėl perduodamo kyšio dydžio vyko iš karto po 2015 m. rugsėjo 23 d.–2015 m. gruodžio 1 d. R. K. ir E. M. susitikimų metu prašytų atlikti veiksmų ir poveikio, o kai kurių R. K. prašytų veiksmų E. M. net ir nebaigus atlikti.

16.56. Apeliantas nurodo, kad duomenų, jog 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu būtų sutarta dėl kyšio davimo laiko ir vietos, kada šį kyšį R. K. perduos E. M., byloje nėra, todėl šiuo aspektu yra logiški kiti E. M. ir R. K. susitikimai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 6 d. duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų E. M. parodymų, dėl pinigų perdavimo jis su R. K. kontaktavo ir 2016 m. vasario–kovo mėnesiais Vilniaus centre vykusių dviejų susitikimų metu (t. 89, b. l. 142). Vieną iš šių susitikimų patvirtina 2016 m. gruodžio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-115 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad R. K. ir E. M. nuo 2016 m. kovo 1 d., apie 17.07.13 val., iki 2016 m. kovo 3 d., apie 13.58.09 val., R. K. iniciatyva vykusio susirašinėjimo SMS žinutėmis metu suderino susitikimą 2016 m. kovo 3 d., 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 118–121). Iš 2016 m. spalio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-14 matyti, kad 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 14 val. 13 min. iki 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vyko E. M. ir R. K. susitikimas (t. 6, b. l. 96–97, 98, 99). Apklausti teisiamajame posėdyje apie šį susitikimą E. M. ir R. K. nurodė, jog galimai ir šio 2016 m. kovo 3 d. susitikimo metu toliau buvo kalbėta ir derinta apie pinigų perdavimą E. M.. R. K. teigė, jog šio susitikimo metu galutinai buvo sutarta dėl paskolos E. M. politinei veiklai ir kad šie pinigai būtų naudojami 2016–2020 m. kadencijos Seimo rinkimuose, o E. M. teigė, jog buvo sutarta dėl paskolos, kuri buvo skirta investicijoms į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

16.57. Anot apelianto, iš 2016 m. spalio 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-108 turinio matyti, jog R. K. ir E. M. 2016 m. gegužės 4 d. bendraudami SMS žinutėmis suderino susitikimą 2016 m. gegužės 4 d., 16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 122–125). Šio susitikimo metu R. K. su E. M. aptarę „paketus“, „jų dydžius“, „proporcijas“ ir „visus principus“, R. K. nurodžius, kad „visur po dešimt užrašysim“, susitarė „antradienį“ (2016 m. gegužės 10 d.) susitikti vietoje, „kurios turbūt nereikia visuomenėje pranešinėti“ – apie 16 val. prie „Vilniaus vartų“ (2016 m. gegužės 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-37). Taip pat šio pokalbio metu abu išteisintieji sutaria, kad E. M. „R. K. „mašina“ paims tam, kad „nuvažiuotų kur nors biškį toliau kavos išgert“ ir būtent tada R. K. E. M. padovanos „butelį gražų, naują, stumbrinį“, o E. M. su tuo sutinka. Taip pat R. K. nurodo, jog jis (R. K.) su D. J. M. norėtų po to susitikti su E. M. jam palankiu metu ir tradiciniu formatu. Paskui šio pokalbio metu R. K. nurodė: „Ai, ir dar žiniai, eee, G. (S.) asmeniškai pasiprašė, Š. (G.) asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas“, „Negalvok… dabar.“ E. M. nurodo „supratau“ ir tęsia: „Nu, tai čia jūs… Jūs čia nu, nuleisit kraujo daug, klausykit. (Juokiasi.)“ Į tai R. K. paaiškina: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešimt metų kartu.“ E. M. padėkoja: „Nu. Tai vat man… Aš tai labai vertinu… tą visą irgi… pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“ R. K. pritaria „jo“ ir nurodo: „Ir dar, ir dar… Palauk, galvoju dar ir svarstėm, jei ką, V. (G.) užrašysim. Visur po dešimt.“ E. M. pasitikslinus: „Kam tu ten“, R. K. nurodo: „V. (G.) dar išrašysim“, o E. M. pastebėjus: „Ai, V. (G.)“, R. K. nurodo: „Visur, visiem, kiekvienam po dešimt, papildomai“ (t. 1, b. l. 17–18, 26–27, 28–30; t. 11, b. l. 141–142, 151–152, 154–155).

16.58. Apeliantas nurodo, kad 2020 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje E. M. paaiškino, kad šio pokalbio metu kalbama ir apie ateinančius rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, ir apie R. K. ketinimus paremti rinkimuose besiruošiančius dalyvauti Š. G., V. G. ir G. S.. Iš R. K. žodžių „šitie tai į paketą neįeina“ susidarė įspūdį, kad šios pinigų sumos yra atskiros piniginės lėšos, kurios į anksčiau jų susitartą 90 000 eurų sumą nėra įskaičiuotos. Taip pat E. M. patvirtino ir tai, kad buvo tariamasi, jog pinigus sutartoje susitikimo vietoje 2016 m. gegužės 10 d. R. K. jam perduos neviešai. Iš 2021 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio metu R. K. duotų parodymų matyti, kad šiame pokalbyje jis su E. M. aptarė pinigų, kurie įvardijami kaip paskola, E. M. padavimo laiką ir vietą.

16.59. Vertindamas šį pokalbį kitų įrodymų kontekste, apeliantas daro išvadą, jog būtent šio 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu R. K. sutarė su E. M. dėl konkretaus nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. aptarto perduoti kyšio laiko, vietos bei būdo ir sutarė, kad kyšį perduos 2016 m. gegužės 10 d., 16 val., Vilniuje, prie „Vilniaus vartų“ suderinto susitikimo metu, neviešai. Tokiu aptartu laiku, iš anksto aptartoje vietoje ir būdu, 2016 m. gegužės 10 d., nuo 16 val. 5 min. iki 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo, esančio prie komplekso „Vilniaus vartai“, A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone R. K. tiesiogiai E. M. perdavė 106 200 eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

16.60. Apibendrindamas pirmiau aptartus įrodymus prokuroras teigia, jog byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu R. K. pateikė Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, šios partijos valdybos pirmininkui ir partijos tarybos nariui E. M. prašymus dėl pageidaujamo teisėto šio valstybės tarnautojo veikimo kaltinime nurodytų teisės aktų priėmimo procese ir poveikio atskiriems valstybės tarnautojams – Seimo nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui, kad jie priimtų ar palankiai balsuotų priimant R. K. prašytus teisės aktus ar atliktų kitus R. K. prašytus veiksmus, o Seimo nariu buvęs E. M. pažadėjo tuos prašymus įvykdyti tiek pats balsuodamas už prašomus teisės aktus, tiek paveikdamas kitus prašytus valstybės tarnautojus, kad jie įvykdytų R. K. prašymus ir dalį tokių veiksmų atliko.

16.61. Taip pat, anot apelianto, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu, kai R. K. pateikė šiuos prašymus, o E. M. pažadėjo juos įvykdyti, R. K. pasiūlė ir pažadėjo, o E. M. sutiko priimti kyšį, skirtą tiek asmeniškai E. M. naudai, tiek kitų naudai – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, kurios pirmininku buvo E. M., dalyvavimui 2016 m. rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Šių susitikimų metu R. K. ir E. M. taip pat sutarė, jog apie detales dėl kyšio susitars 2015 m. gruodžio 16 d. „kalėdinės vakarienės“ metu, kurioje dalyvaus koncerno „MG Baltic“ vadovai D. J. M., R. R. ir R. K. bei politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovai E. M. ir G. S..

16.62. 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo metu, tai žinant ir tokiems iš anksto aptartiems veiksmams pritariant koncerto „MG Baltic“ vieninteliam akcininkui D. J. M. ir valdybos nariui R. R., koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. K. su E. M. sutarė, jog šiam duos, o pastarasis priims didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) kyšį. Bylos duomenys anot prokuroro patvirtina, kad buvo sutarta dėl 50 000 eurų ir 90 000 eurų sumų perdavimo.

16.63. 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikimų metu R. K. ir E. M. aptarė kyšio perdavimo detales: laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes, ir sutarė, kad šį kyšį R. K. perduos, o E. M. priims 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., Vilniuje, prie „Vilniaus vartų“ vykusio susitikimo metu.

16.64. Realizuodamas susitarimą dėl kyšio perdavimo ir priėmimo laiko ir vietos, R. K. 2016 m. gegužės 10 d., nuo 16 val. 5 min. iki 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo, esančio prie komplekso „Vilniaus vartai“, A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važinėjusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. perdavė 106 200 eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

16.65. Apeliaciniame skunde laikomasi nuomonės, kad esant nustatytoms šioms kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalis reikšmingoms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendžio argumentai, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad R. K. prašytais, o E. M. pažadėtais atlikti veiksmais ir poveikiu R. K. negavo siektos naudos, jokios teisinės reikšmės sprendžiant R. K. ir E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą neturi. Byloje esančių įrodymų visetas, anot prokuroro, patvirtina, kad R. K. tariantis dėl kyšio dydžio ir jo perdavimo buvo aišku, jog E. M. jo prašytus veiksmus ir poveikį arba jau atliko, arba, kaip ir yra pažadėjęs, atliks.

16.66. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šioje byloje yra aktualus ir nusikalstamų veikų atribojimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokiuose R. K. ir E. M. veiksmuose yra ne jiems inkriminuotų korupcinių nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, požymiai, o nusikaltimų, numatytų nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame BK 175¹ straipsnyje, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, požymiai ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį šis straipsnis negali būti taikomas iki jo įsigaliojimo atliktiems kaltininkų veiksmams. Prokuroro teigimu, tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

16.67. Sisteminis BK 227, 225 ir 226 straipsniuose įtvirtintų nuostatų visumos aiškinimas atskleidžia minėtų kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį: nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia, inter alia (be kita ko), užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008). Tad visų šių nusikaltimų esmė – korupcinis susitarimas, kurio esmė „aš tau – tu man“.

16.68. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame BK 175¹ straipsnyje, anot prokuroro, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, t. y. daugiau negu 25 000 eurų, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Šia norma kriminalizuoti veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas), kuriuose nustatyti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltiniai, tvarka ir finansavimo kontrolė, nuostatos. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį traukiami asmenys, draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikę lėšas ar kitokią materialinę paramą politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Taip pat baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį traukiami ir asmenys, kurie šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. Tad baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį traukiami asmenys už patį neteisėto finansavimo ir tokios finansinės paramos priėmimo faktą, to nesiejant su jokiomis papildomomis tokios paramos perdavimo ar priėmimo sąlygomis. Tokia pažeidžiant Politinių partijų bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose numatytus būdus ir šaltinius teikiama parama nesiejama su korupciniu susitarimu, jos davimas nesiejamas su prašymu, kad už ją būtų atlikti konkretus teisėti ar neteisėti veiksmai ar padaromas poveikis tretiesiems asmenims, kad jie paramos davėjo naudai atliktų veiksmus ar priimtų sprendimus arba nuo jų susilaikytų. Todėl BK 175¹ straipsnyje numatyta visiškai skirtingo turinio veika, niekaip nesusijusi su korupciniais nusikaltimais, kurių esmė – kyšių davimas ir ėmimas už korupcinius susitarimus, už tai baudžiamoji atsakomybė nustatyta ir nusikaltimų padarymo metu galiojusiuose BK 227, 225 ir 226 straipsniuose. Anot prokuroro, šioje byloje nustatytas R. K. ir E. M. korupcinis susitarimas, kurio esmė „tu man – aš tau“, ir po to kyšio už tai perdavimas šiuo atveju yra takoskyra, skirianti jiems inkriminuotus korupcinius nusikaltimus nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio BK 175¹ straipsnio, o šių skirtumų neidentifikavęs pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, kuri yra šiurkšti ir esminė, nes turėjo įtakos nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio šiems asmenims priėmimui.

16.69. Apelianto teigimu, šioje byloje yra iškilęs ginčas ir dėl to, ar pagrįstai kaltinimuose pagal BK 227 straipsnio 3 dalį R. K. inkriminuotas kyšio davimas už „išimtinę padėtį ir palankumą ateityje“ Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog R. K. veiksmų atlikimo metu tokie veiksmai nebuvo kriminalizuoti, nes toks požymis į BK 227 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymo leidėjo buvo įtrauktas tik 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 3 d. ir neturi grįžtamosios galios, t. y. į kaltinimą įtraukti nusikaltimo požymiai, kurių nebuvo nusikaltimo padarymo metu. Pasak prokuroro, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas padarė dar vieną teisės taikymo klaidą.

16.70. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. 2K-P-181/2008 buvo konstatuota, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai. Todėl šioje nutartyje buvo suformuluota papirkimo veikos kvalifikavimo taisyklė, jog pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Šios koncepcijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir vėlesnėje savo jurisprudencijoje (žr., pvz., kasacinę nutartį Nr. 2K-478/2011). Todėl papirkimo teisinė koncepcija nei iki 2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XII-391 priėmimo nekėlė, nei po šio įstatymo pakeitimo priėmimo nekelia reikalavimo, kad papirkėjas aiškiai nurodytų kyšio gavėjui konkrečią priežastį, dėl kurios šiam duoda kyšį. Taip pat pagal dar nuo 2008 m. egzistuojančią Lietuvos teismų praktiką, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas buvo kvalifikuojami ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai neinformuodamas tokio asmens, už kokį konkretų jo veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Todėl įstatymų leidėjas, priimdamas BK 227 straipsnio 5 dalies pakeitimus (2017 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. XII-391), tik perkėlė šią jau nuo 2008 metų egzistavusią Lietuvos teismų praktiką į papirkimo normos tekstą. Tokiu atveju toks normos pakeitimas yra ne kriminalizacijos išplėtimas, o tik definicijos (apibrėžties) patikslinimas, kurio negalima suprasti taip, kad dėl to iš esmės pasikeitė šio nusikaltimo sudėtis. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad tokių pavyzdžių korupciniuose nusikaltimuose jau yra buvę, pavyzdžiui, 2011 m. birželio 21 d. BK 226 straipsnio redakcijoje į prekybos poveikiu definiciją šalia pasinaudojimo tikėtina įtaka buvo įtrauktas ir pasinaudojimo tariama įtaka požymis. Šią situaciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat vertino ne kaip kriminalizacijos išplėtimą, o tik kaip definicijos patikslinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K‑368/2014). Todėl teisinės klaidos, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. imtinai atliktus R. K. papirkimo veiksmus pagal BK 227 straipsnį kvalifikavus ir pagal „išimtinės padėties ir palankumo ateityje“ pažymį, nebuvo padaryta, o tokius veiksmus jam inkriminuojant buvo vadovaujamasi nusikaltimo padarymo metu egzistavusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. 2K-P-181/2008 dėl papirkimo išvystyta teisine koncepcija, kuri po 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XII‑391 padaryto BK 227 straipsnio 5 dalies pakeitimo nepakito.

16.71. Apeliantas taip pat nurodo, kad šis pirmiau paminėtas požymis kaltinime E. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį taip pat inkriminuotas pagrįstai. Iki 2017 m. birželio 3 d. atvejai, kai pinigus valstybės tarnautojas priimdavo ne už konkretų pageidaujamą veikimą ar neveikimą, o už konkrečiai neįvardytus veiksmus, t. y. už pageidaujamą palankumą ir išimtinę padėtį, Lietuvos teismų praktikoje buvo kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Tad jie buvo laikomi nusikalstamais ir 2015 m. rugsėjo 23 d.–2016 m. gegužės 10 d. E. M. darytos veikos metu. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra tokio pat sunkumo nusikaltimas kaip ir E. M. inkriminuotas BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytas itin kvalifikuotas kyšininkavimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų giminingų normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimas) ir specialiosios normos (kyšininkavimas) konkurencija (kasacinės nutartys Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K‑180‑976/2017). BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje tiesiogiai nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, ar kaltininkų veikose nėra būtent kyšininkavimo požymių, bei spręsti klausimą dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atskyrimo. Anot kasacinio teismo, įveikiant šią konkurencijos rūšį, pirmenybė teikiama specialiajai normai, kurios visiškai pakanka veikai kvalifikuoti. Būtent todėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (kasacinė nutartis Nr. 2K-48-788/2018). 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 kyšininkavimo normą papildžius nuostatomis, kurios nebeleidžia toliau vadovautis anksčiau išdėstytu „pageidaujamo veiksmo konkretumo“ kriterijumi ir nesant šio kriterijaus, tokių veikų nebegalima kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Minėtu įstatymu BK 225 straipsnis buvo papildytas nauja 5 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, šiomis aiškinamosiomis pataisomis praplėsta kyšininkavimo sudėtis, į ją įtraukiant ir atvejus, kai kyšis priimamas ne tik už konkrečią veiką vykdant įgaliojimus, bet ir kai siekiama įgyti išimtinę padėtį ar pareigūno palankumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-48-788/2018). Kitaip tariant, pageidaujamo veiksmo konkretumo kriterijus, iki šiol atribojęs kyšininkavimą nuo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nebėra aktualus – net ir tuo atveju, kai suma tarnautojui sumokama vien už išimtinę padėtį ar palankumą, t. y. ne už konkretų veikimą ar neveikimą, tai patenka į specialiosios normos piktnaudžiavimo atžvilgiu – kyšininkavimo – apimtį. Tokių aplinkybių kontekste prokuroras teigia, jog šioje byloje E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d.–2015 m. gegužės 10 d. laikotarpiu padaryta veika (tiek, kiek padarymo metu ji buvo susijusi su „išimtinės padėties ar palankumo“ požymiu) galėjo būti kvalifikuota pagal bendrąją normą – BK 228 straipsnio 2 dalį ir tiek jo veiksmų galutinio kvalifikavimo metu, tiek šiuo metu atitinka specialiosios BK 225 straipsnyje įtvirtintos veikos požymius.

16.72. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokių tokio kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su „išimtinės padėties ar palankumo“ požymiu R. K. ir E. M., įrodymų yra prieštaringa ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Viena vertus, pačiame nuosprendyje nurodoma, jog privatų verslininką R. K. ir politiką Seimo narį E. M. siejo susiklostę politinio finansavimo santykiai, dėl kurių buvo galima daryti įtaką šio politiko priimamiems sprendimams ir juo manipuliuoti. Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu (tuo pat metu, kai buvo suderinti kyšio davimo klausimai) su E. M. kalbama apie bendros ateities planus ir priimtinus sprendimus, bet tai šiuo BK 227 straipsnio ir 225 straipsnio požymio aspektu apygardos teismo nebuvo vertinta. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu nevertino ir, pvz., 2020 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. paaiškinimo, jog „skolindamas M. pinigus, iš tiesų investavau į jo, kaip politiko, ateitį, natūralu, tikėdamasis ateityje palankaus požiūrio iš jo į mane“, t. y. tikėdamasis šio Seimo nario palankumo ir išimtinės padėties ateityje sau ir jo atstovaujamam koncernui UAB „MG Baltic“ priimant palankius politinius sprendimus. Padarydamas išvadą, jog šio požymio nepagrindžia byloje esantys įrodymai, teismas nevertino ir 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje esančių R. K. pasakymų, jog 2016 m. gegužės 10 d. suderinto susitikimo metu kyšis E. M. bus duodamas ir už tai, kad „šiaip ar taip mes dešimtį metų kartu“, t. y. su intencija, jog ir ateityje esanti išimtinė padėtis ir Seimo nario E. M. palankumas išliks. Šiuo aspektu charakteringa ir tai, jog šio pokalbio metu, aptardamas kyšio perdavimo vietą ir laiką, kartu E. M. su R. K. derino artėjančiuose rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio planuojančių kandidatuoti asmenų kandidatūras.

16.73. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. perduoti pinigai yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog E. M. parodymus apie paskolą davė ir paskolos raštelį pateikė tik 2016 m. rugsėjo 2 d., nors po 2016 m. gegužės 12 d. kratos, kai buvo rasti pinigai, jis apklausų metu buvo ne kartą prašomas paaiškinti jų gavimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog E. M. pateiktas tekstas apie paskolos gavimą nėra pasirašytas R. K., paskolos sutartis nėra patvirtinta notaro, taigi šis susitarimas dėl paskolos neatitinka tokiam dokumentui civilinėje teisėje keliamų reikalavimų, be to, šis susitarimas dėl paskolos nebuvo rastas 2016 m. gegužės 12 d. kratos pas E. M. metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog slapto sekimo metu užfiksuotų 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gegužės 4 d. E. M. ir R. K. susitikimų metu jokių pokalbių apie pinigų skolinimą neužfiksuota. Apeliaciniame skunde pritariama ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui R. K. kreipėsi į teismą dėl skolos iš E. M. priteisimo, patvirtina tik tuo metu egzistuojantį susitarimą, bet ne pinigų perdavimo tikslą. Objektyviai jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad R. K. teisiamojo posėdžio metu pateikto susitarimo egzemplioriaus sudarymo data yra šiame dokumente nurodyta 2015 m. gegužės 10 d. Teismo įsakymas dėl 90 000 eurų skolos priteisimo iš E. M. R. K. taip pat priimtas jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, todėl kelia pagrįstų įtarimų, kad taip siekiama sukurti papildomus nekaltumo įrodymus. Todėl šių dokumentų pirmosios instancijos teismas teisingai, kaip iš esmės paneigiančių kaltinamųjų kaltę, nevertino (nuosprendžio 252, 253 lapai).

16.74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad kyšio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, jis gali būti maskuojamas ir tariamomis ar tikromis civilinėmis sutartimis su paperkamuoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009). Todėl, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nustačius, kad 2016 m. gegužės 10 d. pinigus ir butelį alkoholio R. K. E. M. perdavė už kaltinime nurodytų pageidautų veiksmų atlikimą ir poveikį, esant nustatytai kaltininkų tyčiai perduoti ir priimti kyšį, teisiškai visiškai nėra svarbu, jog šis kyšis (jo dalis) buvo maskuojamas ranka rašytu paskolos rašteliu, kuris nei formos, nei turinio prasme neatitinka net minimalių teisinių reikalavimų ir jokios teisinės reikšmės neturi. Anot prokuroro, konstatavus, jog šis ranka rašytas paskolos raštelis surašytas siekiant fiktyvios paskolos forma legalizuoti kyšį, t. y. yra jo maskavimo priemonė, nėra svarbu ir tai, kad šis paskolos raštelis nebuvo rastas per 2016 m. gegužės 12 d. E. M. namuose atliktą kratą, kurios metu, skirtingai negu teigiama apygardos teismo nuosprendyje, būtent tokių dokumentų ir buvo ieškoma. Konstatavus, jog šis dokumentas yra kyšio maskavimo priemonė, teisiškai visiškai nėra svarbu ir tai, ar jis buvo sukurtas 2016 m. gegužės 10 d., iki kyšio priėmimo, ar po kyšio priėmimo 2016 m. gegužės 10 d., laikotarpiu iki 2016 m. rugsėjo 2 d., kai E. M. jį pateikė į bylą. Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vien dėl to, kad šis formos ir turinio prasme teisiškai niekinis raštelis dėl paskolos buvo sudarytas kaltininkams nežinant, kad jie yra sekami, jis „pačiu savo buvimu“ yra tinkamas dokumentas paskolos faktui grįsti. Anot apelianto, nusikaltimų padarymo metu E. M. buvo žinomas Lietuvos politikas, Seimo narys, politinės partijos pirmininkas ir viešas, nuolat dėmesio centre esantis asmuo, kurio veiksmams ir poelgiams taikomas aukščiausias skaidrumo standartas, R. K. – stambaus verslo atstovas. Iš išteisintųjų parodymų matyti, kad abu suvokė, jog jų neformalus bendravimas yra skandalingas ir iškilus į viešumą bent daliai jų susitikimų gresia (ypač politiku buvusiam E. M.) itin nemaloniais nepriekaištingai reputacijai padariniais. Todėl abu išteisintieji stengėsi šio bendravimo ir susitarimų turinio neviešinti. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai patvirtina, jog būtent dėl to abu išteisintieji ėmėsi veiksmų 2016 m. gegužės 10 d. kyšį grynaisiais pinigais perduoti kuo konspiratyviau: sutarė susitikti vietoje, „kurios visuomenei nereikia pranešinėti“, pinigus R. K. E. M. perdavė slapta, jį įsisodinęs į savo automobilį ir vairuotojui liepęs apsukti ratą Vilniaus centre, kyšio dalyką – pinigus – padavė miesto gatvėmis važinėjančio automobilio salone, dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Viso to kontekste skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, jog šis paskolos raštelis E. M. buvo surašytas 2016 m. gegužės 10 d., yra vertinama ne kaip realios paskolos faktą patvirtinantis dokumentas, o kaip galimas įrodymas to, jog prieš paimdamas kyšį E. M., net ir nežinodamas, kad yra slapta sekamas, būdamas apdairus, iš anksto ruošėsi visiems galimiems tokio itin rizikingo poelgio neigiamiems padariniams. Todėl, prokuroro įsitikinimu, šis paskolos raštelis buvo surašytas tik tam, jog paaiškėjus apie politiko iš stambaus verslo atstovo priimtus pinigus, būtų galima bent minimaliai sumažinti neigiamus padarinius. Be to, šiame kontekste nebuvo vertintas 2016 m. gegužės 12 d. kratos R. K. darbo kabinete, nuo jo darbo stalo, paimtas lapas su Lietuvos politikų pavardėmis ir rankraštiniais žymėjimais prie jų, kurių 19 pozicijoje yra spausdintinis, perbrauktas geltonos spalvos žymekliu rankraštinis įrašas „E. M.“, mėlynos spalvos dažikliu įrašytas rankraštinis įrašas „ST. VD“ („Stumbro“ ir „vodka“ trumpiniai) ir „€“ (euro trumpinys) ženklas (t. 19, b. l. 12, 22, 154, 157). Todėl tai, kad kyšį priėmęs kaltininkas paskolos rašteliu (net nesigilinant į šio raštelio surašymo laiką ir kitas jo atsiradimo byloje aplinkybes) dalį šio kyšio užmaskavo kaip tariamą paskolą, nei E. M., nei R. K. baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nešalina ir jos niekaip nelengvina.

16.75. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelis dėžutėje kaltinime nepagrįstai įvardytas kyšio dalyku. Anot apygardos teismo, šis butelis yra R. K. dovana E. M.. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, jog dovana – tai veltui duodamas, nemokamas daiktas, už tai nieko nesitikint, o ne kaip atlygis už prašytus atlikti ir atliktus veiksmus. Prokuroras sutinka su apygardos teismo išvada, jog 2016 m. gegužės 4 d. išteisintųjų pokalbio metu nebuvo kalbama apie paskolą, tačiau neatkreipė dėmesio, kad užmaskuotai buvo kalbama ne tik apie kyšio perdavimo laiką ir vietą, bet ir apie kyšio padavimo maskavimo būdą. Šio pokalbio metu derinant kyšio perdavimo laiką ir vietą 2016 m. gegužės 10 d., 16 val., prie „Vilniaus vartų“, R. K. užmaskuotai nurodė, jog jį (kyšį) E. M. paduos „padovanodamas butelį kokį nors gražų, naują, stumbrinį“, o E. M. su tuo sutiko. Vien tai, jog butelio perdavimas šio pokalbio metu R. K. buvo įvardijamas „dovanojimu“, šio veiksmo nedaro teisėto. Tokią savo išvadą apeliantas grindžia ir tuo, kad tokiu iš anksto aptartu būdu dalis kyšio pinigais ir buvo perduota – 2016 m. gegužės 10 d. slaptos apžiūros metu dalis kyšio pinigais buvo rasta sudėta į minėtą R. K. nupirktą degtinės dėžutę su šios degtinės buteliu, kurią R. K. Vilniaus gatvėmis važinėjančio automobilio salone maišelyje perdavė E. M.. Todėl materialinę vertę turintis degtinės butelis, kurio dėžutėje buvo sudėti pinigai, buvo tiek priemonė užmaskuoti dalį kyšio pinigais, tiek kaip savarankiškas kyšio dalykas, apie kurio padavimą R. K. E. M. tiesiogiai informavo 2016 m. gegužės 4 d. pokalbio metu, o pastarasis sutiko jį paimti. Be to, apelianto teigimu, šiuo aspektu yra aktuali Lietuvos teismų praktikoje taikoma taisyklė dėl kyšio ir dovanos atribojimo – jeigu valstybės tarnautojas turtines vertybes, papirkėjo įvardijamas kaip dovana, priima po veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), tokia dovana, nors jos ir nebuvo reikalauta ar provokuota ją duoti, ar net susitarta ar pažadėta priimti, laikoma kyšiu ir kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnį, jeigu nustatoma, kad ji faktiškai buvo duodama ir priimta kaip kyšis, t. y. atlygis už valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais. Iš esmės būtent taip buvo aptariamu R. K. degtinės butelio perdavimo E. M. atveju (skirtumas tik tas, kad 2016 m. gegužės 4 d. degtinės butelį buvo susitarta duoti ir pažadėta jį priimti). Prokuroro įsitikinimu, byloje aiškiai nustatytas korupcinis R. K. ir E. M. susitarimas. Todėl kaltinime jiems kaip kyšio dalykas pagrįstai inkriminuotas ir minėtas degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelis, nes jis R. K. iš anksto buvo pasiūlytas ir duotas kaip vienas iš atlygių už pageidautą E. M. veikimą vykdant įgaliojimus bei poveikį, be to, buvo kito kyšio maskavimo priemonė.

16.76. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek E. M., tiek R. K. inkriminuotas bendros 106 200 eurų sumos kyšio priėmimas ir perdavimas. Byloje buvo keliamas klausimas ir dėl 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. perduoto didesnės negu 250 MGL vertės kyšio dalyko dydžio piniginės išraiškos – ar tai yra kaltinime nurodyti 106 200 eurų, ar tik 90 000 eurų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. K. E. M. 2016 m. gegužės 10 d. perdavė 90 000 eurų, o kitų pas E. M. 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į automobilį metu rastų pinigų – 16 200 eurų – nelaikė 2016 m. gegužės 10 d. gautų iš R. K..

16.77. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada apeliantas nurodo, kad 16 200 eurų grynaisiais pinigais suma yra itin didelė ir įprastai asmenys tokios pinigų sumos grynaisiais su savimi nesinešioja. Sekimo metu nustatyta, kad į susitikimą su R. K. 2016 m. gegužės 10 d. E. M. atėjo ir iš jo (R. K.) automobilio po pinigų perdavimo išlipo su ta pačia odine rankine, kurioje esančiame voke rasti 16 200 eurų, ir su šia rankine įsėdęs į savo automobilį nuvažiavo (t. 7, b. l. 1–11; t. 7, b. l. 25–27, 28–43). Ši pinigų suma, kaip ir kita kyšio suma, buvo rasta iš karto po 2016 m. gegužės 10 d. įvykusio R. K. ir E. M. susitikimo slapto patekimo į E. M. automobilį ir jo daiktų apžiūros metu. Visą laiką nuo tada, kai išlipo iš R. K. automobilio, iki šių pinigų aptikimo slaptos automobilio apžiūros metu E. M. buvo sekamas (t. 7, b. l. 25–27, 28–43). Sekimo metu nustatyta, jog per visą laiką, kol 16 200 eurų buvo aptikti slapto patekimo į automobilį metu, su jokiais kitais asmenimis E. M. nebendravo. Todėl, prokuroro teigimu, kito, negu R. K., pinigų atsiradimo pas E. M. šaltinio galimybė 2016 m. gegužės 10 d. yra objektyviai atmestina. Be to, byloje nustatyta, jog per kratą E. M. namuose rastą 16 200 eurų sumą sudarantys banknotai yra tie patys, kurie buvo aptikti iš karto po 2016 m. gegužės 10 d. E. M. ir R. K. susitikimo vykusios E. M. automobilio apžiūros metu. Tai, kad viena R. K. 2016 m. gegužės 10 d. E. M. perduotų pinigų dalis (16 200 eurų) slapto patekimo į automobilį metu buvo rasta ne toje pačioje vietoje kaip ir antroji kyšio (90 000 eurų) dalis, anot prokuroro, jokios teisinės reikšmės darant išvadą, jog tai ne kyšis, neturi. Prokuroro įsitikinimu, 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į E. M. automobilį metu rastą 90 000 eurų sumą sudarantys banknotai buvo sudėti į nedidelę alkoholio butelio dėžutę, kurioje buvo ir degtinės butelis, ją visiškai užpildė, todėl kita kyšio sumos dalis – 16 200 eurų – smulkesnio nominalo banknotais ten tiesiog fiziškai netilpo. Sekimo duomenimis, su R. K. E. M. 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus gatvėmis aplink Seimą važinėjo nuo 16 val. 5 min iki 16 val. 19 min. – 14 minučių, t. y. pakankamai laiko įdėti voke duodamus pinigus į odinę rankinę. Tai, kad 90 000 eurų ir 16 200 eurų sumų ne visi banknotai savo nominalais sutampa ar kad pirmoji kyšio suma perrišta gumelėmis, o 16 200 eurų suma grynaisiais pinigais sudėta į voką, taip pat nėra šios sumos teisėtumo įrodymas.

16.78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, jog R. K. ir E. M. sutarė būtent dėl 90 000 eurų perdavimo, nes iš šių išteisintųjų parodymų apie jų tarpusavio pokalbį, vykusį 2015 m. gruodžio 16 d. „kalėdinės vakarienės“ metu, matyti, jog pokalbio metu buvo minimos tiek 50 000, tiek 90 000 eurų sumos. Todėl byloje yra duomenų, jog buvo aptarta ir hipotetinė galimybė E. M. iš R. K. gauti bendrą 140 000 eurų sumą. Toks susitarimas, anot prokuroro, patvirtina 2016 m. gegužės 10 d. buvus perduotą būtent 106 200 eurų kyšį.

16.79. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu E. M. nurodė, jog 16 200 eurų, rastų atskirame voke, yra jo asmeniniai pinigai, kurie 2016 m. gegužės 10 d. turėjo būti perduoti žmonos seseriai M. P. už buto (duomenys neskelbtini) remontą. Liudytoja M. P. 2021 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš tikrųjų 2016 m. pirmoje pusėje ji pasirašė sutartį dėl (duomenys neskelbtini) buvusio buto statybos remonto ir darbai jau buvo pradėti vykdyti, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu su E. M. ir I. M. nebuvo tartasi, kada, kaip ir kuris – E. M. ar I. M. – jai perduos 16 000 eurų; kad E. M. jai perduos sumą grynaisiais pinigais 2016 m. gegužės 10 d. jie taip pat nesitarė. Aplinkybės, kodėl nebuvo galima padaryti tariamai E. M. ir I. M. žadėtų perduoti 16 000 eurų sumos perlaidos mokėjimo nurodymu į jos sąskaitą, M. P. nepaaiškino. Todėl, prokuroro teigimu, ši E. M. versija apie priežastis, dėl kurių jis su savimi 2016 m. gegužės 10 d. turėjo itin didelę sumą grynaisiais pinigais – 16 200 eurų, teisminio nagrinėjimo metu yra paneigta. Anot prokuroro, bylos duomenys leidžia spręsti, jog šių atskirai voke rastų pinigų patekimo 2016 m. gegužės 10 d. pas E. M. šaltinis yra tik vienas – R. K..

16.80. Apelianto teigimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytos visos kaltinamajame akte nurodytos 2016 m. gegužės 10 d. perduoto ir priimto didesnės negu 250 MGL vertės – 106 200 eurų ir 72 eurų ir 99 euro centų vertės butelio degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ kyšio R. K. ir E. M., juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų veikų padarymo aplinkybės. R. K. ir atitinkamai juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikant grįžtamąją galią turinčią jiems palankesnę ir švelnesnę, negu nusikaltimų padarymų metu galiojusi šių straipsnių redakcija, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakciją. E. M. ir atitinkamai juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, taikant jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusią 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją.

Dėl nuosprendžio dalies, susijusios su E. M. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį pateiktais kaltinimais

16.81. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino E. M. dėl neteisėto praturtėjimo, priėmė neteisėtą nuosprendį, prieštaraujantį nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

16.82. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškus kaltinimą dėl turto gavimo nusikalstamu būdu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (dėl 106 200 eurų gavimo kaip kyšio), to paties turto turėjimas nuosavybės teise negali būti pakartotinai inkriminuotas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta. Be to, prokuroro nuomone, apygardos teismas visiškai nemotyvavo tokios savo išvados.

16.83. Apygardos teismas nuosprendyje nurodo, jog BK įtvirtintos sudėtys, kuriose baudžiamoji atsakomybė numatyta būtent už veikas, susijusias su disponavimu nusikalstamu būdu įgytu turtu: nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 straipsnis), nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 216 straipsnis). Tačiau BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, t. y. asmuo įgyja, naudojasi ar realizuoja turtą, kuris jau buvo gautas nusikalstamu būdu. BK 216 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, atliko su tuo turtu finansines operacijas ar sandorius arba naudojo jį veikoje, t. y. su turtu, kuris buvo gautas nusikalstamu būdu, atliekamos tam tikros operacijos ar sudaromi sandoriai. O BK 189¹ straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Akivaizdu, jog nusikalstamu būdu gautas turtas nėra teisėtos pajamos. Kyšis yra neteisėtos pajamos.

16.84. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189¹ straipsnis) įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Ši baudžiamojo įstatymo norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos. Cituodamas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktais išaiškinimais, prokuroras teigia, jog pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes E. M., 2016 m. gegužės 10 d. gavęs 106 200 eurų pajamų, žinodamas, jog šis turtas nebuvo įgytas teisėtai, nuo šių pinigų gavimo momento, turėdamas realią galimybę disponuoti šiuo turtu, turėjo nuosavybės teise šį turtą iki 2016 m. gegužės 12 d., kol kratos metu šis turtas buvo paimtas.

16.85. Anot apelianto, apygardos teismas dėl kitų pas E. M. rastų piniginių lėšų nepagrįstai nurodė, jog išteisintojo E. M. versiją, jog dalis bendrai planuojamam nekilnojamojo turto įsigijimui skirtų pinigų buvo perduota sutuoktinės sesers šeimos, o dalis – jos motinos, patvirtino kaip liudytojai apklausti I. M., M. P., T. P., I. Š. ir S. Š.. Be to, apygardos teismo teisėjų kolegija, remdamasi VMI 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvados duomenimis, nurodė, kad šie liudytojai objektyviai galėjo turėti tokias pinigų sumas (75 000 Eur ir apie 80 000 Eur). Anot pirmosios instancijos teismo, bendra specialisto išvada nustatyta suma – 153 499,44 Eur (69 522,83 Eur, 75 000 Eur ir 8 976,61 Eur) viršija kratos metu rastą 152 410 Eur sumą. Taigi, anot teismo, aplinkybė, kad nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog piniginės lėšos buvo realiai perduotos E. M., liudytojų parodymų nepaneigia.

16.86. Tačiau, apelianto teigimu, tokia apygardos teismo išvada yra nepagrįsta. VMI 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad I. Š. ir S. Š. 2016 m. sausio 31 d. galėjo disponuoti apie 69 522,83 Eur, 2016 m. vasario 29 d. – apie 69 572,83 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – apie 69 722,83 Eur, 2016 m. balandžio 30 d. – apie 69 772,83 Eur grynaisiais pinigais. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad M. P. galėjo disponuoti 75 000 eurų grynaisiais pinigais. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. P. ir I. Š. šiuos pinigus buvo realiai perdavusios E. M. ir I. M..

16.87. Prokuroro teigimu, liudytojų I. M., M. P., T. P., I. Š. s parodymai dėl pinigų perdavimo aplinkybių M. šeimai yra nelogiški ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes realiai nekilnojamojo turto verslu (pirkimu ir nuoma) vertėsi T. P., M. P. ir I. Š. . Apklausta liudytoja I. M. parodė, jog planavo gauti pajamų iš nuomos, tačiau verslo liudijimo įsigijusi nebuvo, nes šia veikla užsiėmė jos sesuo M. P. bei motina I. Š. . Ji (I. M.) ir M. P. buvo sudariusios neatlygintinos panaudos sutartį, pagal kurią jos sesuo galėjo nuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos buvo sutarusios, jog gautu iš nuomos pelnu dalysis. Apie vykdomą butų nuomos verslą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai T. P., M. P. ir I. Š. .

16.88. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad, bylos duomenimis, būtent M. P. ir T. P. organizuoja nuomos verslą, todėl tiek jie, tiek I. Š. turėdavo nemažai grynųjų pinigų. Šias aplinkybes patvirtina ir minėta specialisto išvada. O pagal specialisto išvadą I. M.s ir E. M. 2010–2015 m. laikotarpiu nustatytos disponuojamos lėšos grynaisiais pinigais buvo kur kas mažesnės: 2010 m. – 22 253,87 Lt (6 445,17 euro), 2013 m. – 2 940,86 Lt (851,73 euro), 2014 m. – 2 692,20 Lt (779,72 euro), 2015 m. – 900 eurų.

16.89. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiu atveju liudytojų parodymai, jog staiga visus savo grynuosius pinigus reikėjo perduoti saugoti E. M. ir I. M.s šeimai, yra akivaizdžiai nelogiški ir nepagrįsti. Tokią išvadą patvirtina net paties E. M. iškelta versija, jog 16 200 eurų, kurie buvo pas jį rasti, jis turėjo perduoti M. P. ir T. P. patalpoms įrengti, tačiau dėl savo užimtumo jis to vis negalėjo padaryti, taip, anot prokuroro, apsunkindamas remonto proceso, kuriame pats nedalyvavo, eigą. Šios pinigų sumos E. M. taip ir neperdavė nei 2016 m. gegužės 10 d., nei kitomis dienomis, kol kratos metu jo namuose pareigūnai surado šiuos pinigus.

16.90. Prokuroras nurodo, kad baudžiamosios bylos duomenys leidžia spręsti, kad tiek M. P. ir T. P., tiek I. Š. ir S. Š. didelėmis grynųjų pinigų sumomis disponuoja jau seniai ir turi realią galimybę jas saugoti. Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, jog I. Š. jau nuo 2008 metų grynaisiais pinigais turėjo daugiau kaip 700 000 litų (202 734,01 euro), M. P. ir T. P. nuo 2012 metų turi daugiau kaip 100 000 litų (28 962 eurais). Teritorija, kurioje yra M. P.s ir T. P. gyvenamasis namas, yra saugoma apsaugos tarnybų, šalia teritorijos yra saugos postas. Todėl argumentai, jog grynieji pinigai 2016 metų pradžioje buvo perduoti E. M. ir I. M.s šeimai pasaugoti, yra nelogiški ir nepagrįsti.

16.91. Apelianto teigimu, teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio matyti, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų.

16.92. Anot prokuroro, aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad šioje baudžiamoje byloje E. M. versija, pagal kurią kratos jo namuose metu rasti pinigai priklausė ne jam, o jo buvusiai žmonai, buvusios žmonos seseriai ir jo buvusiems uošviams, yra paneigta. Kitų teisėtų E. M. pajamų šaltinių, pagrindžiančių jam inkriminuojamos neteisėto grynųjų pinigų sumos turėjimą, nenustatyta. Atsižvelgdamas į byloje nustatytos E. M. vykdytos nusikalstamos veiklos pobūdį, mastą ir organizuotumo lygį, pakankamą teisėtų pajamų nebuvimą, nesugebėjimą pagrįsti teisėtos rastų pinigų kilmės, prokuroras daro išvadą, jog šis turtas buvo įgytas neteisėtomis priemonėmis. Todėl, prokuroro teigimu, konstatavus, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. M. išteisintinas dėl kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo E. M. pripažintinas kaltu padaręs BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl nuosprendžio dalies, susijusios su R. K., V. G., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“, juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį bei 4 dalį pateiktais kaltinimais

16.93. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad, vertindamas kaltinimuose pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 ir 4 dalis V. G. ir R. K. inkriminuotus veiksmus teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo ir nuosprendžio teisiniam argumentavimui keliamų taisyklių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, taip padarant ir esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl atskirų R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį inkriminuoto papirkimo ir V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį inkriminuoto kyšininkavimo kaltinimo dalių

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – pageidaujamo Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)

16.94. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog R. K. ir V. G. 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimų metu iš tiesų kalbėjo ir apie projektą „Kelias Vilnius–Utena“. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs šių R. K. ir V. G. pokalbių, susijusių su šiuo projektu, turinį, nepagrįstai konstatavo, jog neturi pagrindo pripažinti, kad jis (šis pokalbis) patvirtina išteisintiesiems inkriminuotą susitarimą dėl Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, o kitokių duomenų, be faktinių balsavimo rezultatų, byloje nepateikta (nuosprendžio 313, 314 lapai).

16.95. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtinasis kyšininkavimo ir papirkimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo, kaip valstybės tarnautojo, veikimas ir kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (kasacinės nutartys Nr. 2K‑148‑788/2017, Nr. 2K-196-697/2018). Dėl tokio veikimo turi būti susitarta. Toks susitarimas gali būti išreikštas tiek tiesiogiai, tiek užuominomis, apie tokį susitarimą galima spręsti ir visas bylos aplinkybes susiejus į loginę seką.

16.96. Apeliantas nurodo, kad kaltinimas R. K. ir V. G. dėl susitarimo dėl pageidaujamo V. G. asmeniško balsavimo „už“, priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, yra grindžiamas 2016 m. birželio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. S6-14-53 užfiksuotu 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusiu R. K., D. J. M. ir V. G. pokalbiu (t. 5, b. l. 49–50). Prokuroras, cituodamas bylai reikšmingas pokalbio ištraukas, teigia, kad šio susitikimo metu R. K. kaip vieną iš dominančių siekių įvardija Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimą, pageidauja, kad Seimo narys V. G. balsuotų už Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena (frazės: „Aš manau, kad toks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“; „Kaip spėju, ne daugiau – ta prasme“; „Manau, kad techninis klausimas, ta prasme“). V. G. į tai nurodo „taip“ ir pažada balsuoti už šį Seimo nutarimą: „Nu, pasižiūrėsiu, bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“, „nebėra prieštaraujančių“. Iš karto po to esančioje pokalbio dalyje užfiksuotas vienas iš V. G. ir R. K. susitarimų dėl kyšio – nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai per UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančias televizijas.

16.97. Anot apelianto, kitose skundžiamo nuosprendžio dalyse teismas padarė teisingą išvadą apie šio Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimo aktualumą R. K. dėl galimo būsimo finansinio intereso projekte bei jo suinteresuotumą, kad šis Seimo nutarimas, kuriuo nustatoma, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, būtų kuo greičiau priimtas. Apie tai R. K. V. G. nurodė ir 2015 m. spalio 14 d. pokalbio, kai buvo sutarta padaryti poveikį Seimo pirmininkei L. G. dėl šio klausimo įtraukimo priėmimui į Seimo darbotvarkę, metu. 2015 m. lapkričio 9 d. R. K. ir Seimo nario V. G. pokalbis, kuriame sutariama, jog šis balsuos „už“ šį Seimo nutarimą, vyksta prieš balsavimą už šį teisės aktą. Iš 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdžio protokolo matyti, jog Seimo narys V. G., kaip ir pažadėjo R. K. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu, balsavo „už“ Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP‑2013(2) priėmimą.

16.98. Taigi, anot prokuroro, visas šias bylos aplinkybes susiejus į loginę seką, skundžiamoje nuosprendžio dalyje išdėstyta teismo išvada, kad 2015 m. lapkričio 9 d. R. K. ir V. G. pokalbyje nėra užfiksuota susitarimo dėl Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, yra padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir neatitinka bylos aplinkybių.

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – Seimo nario V. G. balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir šio įstatymo nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

16.99. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos duomenų visuma nėra pakankama pagrįsti inkriminuotam kaltinimui dėl pageidaujamo susitarimo V. G. balsuoti „už“ Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbiuose V. G. ir R. K. kalbasi R. K. aktualia tema – dėl Vartojimo kredito įstatymo, tačiau konkreti Š. G. pateikta pataisa šiuose pokalbiuose nebuvo aptarta. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių metu Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa dar ir nebuvo užregistruota, o iš išteisintųjų pokalbio turinio spręstina, kad aptariamas aktualus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų įsigaliojimas nuo 2016 m. vasario 1 d. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, kuriais šioje dalyje buvo grindžiamas kaltinimas, skundžiamoje nuosprendžio dalyje jų neišdėstė. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

16.100. Anot apelianto, iš tiesų 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbiuose V. G. ir R. K. aptarė R. K. aktualią Vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimo temą, V. G. pateikė su Vartojimo kredito įstatymo priėmimu susijusius prašymus, o šis pažadėjo juos įvykdyti. Be to, 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu R. K. su V. G. aptarė ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kreditų išdavimo sąlygomis, taisymo klausimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, dėl kurios buvo pateikta Š. G. pataisa), V. G. nurodė R. K.: „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar aš“, o R. K. į tai nurodo: „Tai noriu vat, turėčiau šiandien (2015 m. spalio 7 d.) ar ryt (2015 m. spalio 8 d.) pasižiūrėti, kas ten mums netiesiogiai paliktų daugiau erdvės. Čia aš galbūt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu. Paskui pasitarsim, kaip daryti, jeigu teikimus daryti“ (t. 4, b. l. 102–106). Tačiau, prokuroro teigimu, ši kaltinimo dalis buvo grindžiama ne tik šiais teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, bet ir įrodymų, kurių teismas neanalizavo ir jų turinio kaltinimo pagrįstumo aspektu neaptarė, visetu.

16.101. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. spalio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-107 užfiksuotas nuo 2015 m. lapkričio 4 d., apie 08.16.42 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 08.28.30 val., R. K. iniciatyva vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu jis suderino susitikimą su V. G. 2015 m. lapkričio 4 d. „trumpam prie fontano apie 9 plius minus“ (t. 9, b. l. 10–11).

16.102. Šis R. K. ir Seimo nario V. G. 2015 m. lapkričio 4 d., 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų fontano, suderintas susitikimas vyko prieš 2015 m. lapkričio 5 d. plenarinį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 bei R. K. inicijuotas Seimo nario Š. G. pateiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos.

16.103. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų tuomečio Seimo nario M. A. parodymų, tuo pat metu – 2015 m. lapkričio 2 d. susitikimo metu – R. K. prašė jo palaikyti Š. G. į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinį posėdį pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą, o jis dėl tokio R. K. prašymo 2015 m. lapkričio 5 d. už šią pataisą ir balsavo „už“ (t. 7, b. l. 10, 15–16). 2016 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6‑14-52 užfiksuota, jog 2015 m. lapkričio 3 d. R. K. to paties prašė Seimo nario E. M., pastarasis pažadėjo tai padaryti (t. 4, b. l. 197–198) ir kartu su kitais Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariais 2015 m. lapkričio 5 d. balsavo už šią Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų L. K. ir tuometės Seimo narės I. D. parodymų matyti, jog 2015 m. lapkričio 3 d. per jos padėjėją L. K. R. K. jai perdavė prašymą „palaikyti“ balsuojant Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą, bet ji atsisakė (t. 71, b. l. 19–22, 25–26, 31).

16.104. Iš 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-12 (t. 8, b. l. 31–32), 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-94 (t. 8, b. l. 98–99) užfiksuotų duomenų matyti, jog nuo 2015 m. lapkričio 4 d., 8 val. 39 min., iki 2015 m. lapkričio 5 d., 8 val. 57 min., R. K. dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymo ir priėmimo 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje kontaktavo su Seimo nariu Š. G. ir lobistu L. S..

16.105. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio protokole nurodyta, jog Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 priėmimas vyko 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., 2015 m. lapkričio 5 d., 10.41.37 val., dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, priėmimo balsavo 93 Seimo nariai iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Darbo partijos frakcija (santrumpa DPF) – už 8, tarp jų ir V. G. (t. 40, b. l. 128–130).

16.106. 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „MG Baltic Media“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete, kurios metu buvo paimti ir R. K. užrašai apie jo atliktus veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimu, tarp jų yra šiai kaltinimo daliai pagrįsti reikšmingi R. K. užrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos / sutartos frakcijos: (…) 2) DP („Darbo partija“), „MG: 1. Padarėm registraciją“, „4. (...) „A. balsavo „už“, „5. Ryte – V. G.ir DP (politinės partijos Darbo partijos trumpinys) nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“; „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“ bei užrašas ant A4 formato lapo su UAB koncerno „MG Baltic“ emblema viršuje: „DP (politinės partijos Darbo partijos trumpinys) ant paskutinio paimta“ (t. 20, b. l. 71–73, 76, 77, 78, 79–80, 81–83). Šiuose per kratą paimtuose R. K. užrašuose yra aprašyti tiek visi jo atlikti veiksmai, susiję su poveikiu dėl balsavimo Seime už Seimo nario Š. G. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, tiek ir 2015 m. lapkričio 4 d., 9 val., vykusio R. K. su V. G. pokalbio turinys. Iš šių užrašų turinio matyti, jog iki šio R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., 9 val., rytinio susitikimo už Seimo nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos Darbo partijos frakcija Seime neketino balsuoti, o tik R. K. šio susitikimo metu V. G. paprašius už ją balsuoti, tiek pats V. G., tiek kiti Darbo partijos frakcijos Seime nariai balsavo „už“ šią pataisą („Ryte – V. G.ir DP (politinės partijos Darbo partijos trumpinys) nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“). Iš šių užrašų taip pat matyti, kad Darbo partijos frakciją priimant Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, R. K. laikė „valdoma / sutarta frakcija“. Prokuroro teigimu, šių užrašų R. K. autorystė nustatyta rašysenos specialisto (t. 20, b. l. 108). Šių užrašų teisingumas, anot apelianto, taip pat abejonių nekelia, nes juose esančių užrašų turinys, lyginant juos su 2015 m. lapkričio 5 d. balsavimo Seime už Seimo nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos rezultatais, atitinka realiai buvusius įvykius ir balsavimo rezultatus.

16.107. Todėl, anot prokuroro, visų šių įrodymų visetas patvirtina, jog R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį pateikto kaltinimo dalis dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – Seimo nario V. G. balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos yra pasitvirtinusi, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra padaryta dėl teisės taikymo klaidos.

16.108. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, analizuodamas R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį pateikto kaltinimo dalį, kurioje R. K. ir V. G. inkriminuotas susitarimas dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime priimant „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., pažymėjo, kad teisės akto projekto tokio, koks nurodytas kaltinime, nėra tarp pateiktų baudžiamojoje byloje.

16.109. Apelianto teigimu, iš tiesų, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį pateikiant kaltinimo dalį, šioje dalyje nurodant teisės aktą buvo padaryta gramatinė klaida. Ji ištaisoma apeliaciniu skundu keičiant kaltinimus šiems asmenimis ir su jais susijusiems juridiniams asmenims ir nurodant, jog tikslus teisės akto pavadinimas R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kaltinimo dalyje, kurioje R. K. ir V. G. inkriminuotas susitarimas dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, yra „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektas Nr. XIIP-3370(2)“, o pagal susitarimą su R. K. Seimo narys V. G. turėjo balsuoti „už“ šio projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., t. y. be nuorodos teisės akto pavadinime į „8 straipsnio pakeitimą“.

16.110. Taip pat apygardos teismas konstatavo, jog analizuodamas kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbius nenustatė susitarimo V. G. asmeniškai balsuoti „už“ Seime priimant Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada prokuroras nurodo, jog ji padaryta dėl įrodymų turinio vertinimo klaidos. Apelianto teigimu, R. K. ir V. G. susitarimas V. G. balsuoti „už“ Seime priimant Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., matyti iš 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. susitikimų turinio. Juose fiksuotas tiek R. K. prašymas V. G. dėl kuo ilgesnio Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo termino nustatymo po 2016 metų, tiek V. G. atsiskaitymas, jog suderino, kad šio įstatymo įsigaliojimas bus numatytas nuo 2016 m. vasario 1 d. ir „jis pasižiūrės tada“.

16.111. Aplinkybę, jog būtent už tokią Vartojimo kredito įstatymo nuostatą, dėl kurios buvo sutarta, Seimo narys V. G. ir balsavo „už“, patvirtina ir byloje esantys 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo narių balsavimo protokole už „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektą Nr. XIIP-3370(2)“ nurodyti balsavimo rezultatai (t. 40, b. l. 96).

Dėl R. K. kaltinime pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o Seimo nariui V. G. kaltinime pagal BK 225 straipsnio 3 dalį inkriminuoto požymio „išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus“

16.112. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kaltinimo dalis R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, o V. G. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino. Skundžiamoje nuosprendžio dalyje padaryta išvada, jog R. K. ir V. G. veiksmų atlikimo metu tokie veiksmai nebuvo kriminalizuoti, nes toks požymis į BK 227 straipsnio 5 dalies ir 225 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymo leidėjo buvo įtrauktas tik 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 3 d., ir neturi grįžtamosios galios, t. y. į kaltinimą įtraukti nusikaltimo požymiai, kurių nebuvo nusikaltimo padarymo metu. Anot prokuroro, darydamas tokią išvadą apygardos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

16.113. Apeliantas, remdamasis jau pirmiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, jog šis požymis (išimtinės padėties ir palankumo ateityje) kaltinime V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį taip pat inkriminuotas pagrįstai. Iki 2017 m. birželio 3 d. atvejai, kai pinigus valstybės tarnautojas priimdavo ne už konkretų pageidaujamą veikimą ar neveikimą, o už konkrečiai neįvardytus veiksmus, t. y. už pageidaujamą palankumą ir išimtinę padėtį, Lietuvos teismų praktikoje buvo kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Todėl jie buvo laikomi nusikalstamais ir 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. V. G. darytų veikų metu. Tokių aplinkybių kontekste prokuroras teigia, jog šioje byloje V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. laikotarpiu padaryta veika, kuri jos padarymo metu tiek, kiek tai susiję su „išimtinės padėties ar palankumo“ požymiu, galėjo būti kvalifikuota pagal bendrąją normą – BK 228 straipsnio 2 dalį ir tiek jo veiksmų galutinio kvalifikavimo, tiek šiuo metu atitinka specialiosios BK 225 straipsnyje įtvirtintos veikos požymius.

Dėl atskirų kaltinimo R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį dėl prekybos poveikiu dalių

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)

16.114. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus dėl šios pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis kaltinimo dalies dėl R. K. pageidaujamo ir V. G. pažadėto poveikio Seimo pirmininkei L. G., konstatavo, jog ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Apygardos teismas padarė išvadą, jog 2015 m. spalio 14 d. pokalbyje pasakyta R. K. frazė „paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“ ir V. G. atsakymas „aš paklausiu“, „aš paklausiu, kokia ten yra situacija“ kaltinimo nepagrįstai ir per plačiai vertinami kaip sutartas poveikis Seimo pirmininkei L. G.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio kaltinimo epizodo yra prieštaringos. Viena vertus, apygardos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje pripažino buvus R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį inkriminuotus veiksmus, susijusius su poveikiu Seimo pirmininkei L. G.. Tačiau vertindamas juos teisės taikymo aspektu teismas konstatavo, jog tai – ne BK 226 straipsnyje numatytas siekiamas ir pažadėtas poveikis. Prokuroro įsitikinimu, padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas BK 226 straipsnio taikymo prasme rėmėsi tik keliomis išteisintųjų pasakytomis frazėmis ir nevertino viso 2015 m. spalio 14 d. pokalbio kitų bylos įrodymų kontekste, taip pat R. K. prašymo padaryti poveikį ir V. G. pažado dėl poveikio darymo realumo, todėl padarė teisės taikymo klaidą.

16.115. Apeliaciniame skunde teigiama, kad analizuodamas liudytojų R. S., E. S., N. E., A. R., D. Z. parodymus apygardos teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos klausimas buvo aktualus potencialiems projekto (ar jo dalies) vykdytojams kaip didelės apimties ir vertės (169 300 000 eurų) užsakymas. Dalyvavimas kelio Vilnius–Utena statyboje buvo galimas ir rangos ar subrangos pagrindu, taigi teismas įžvelgė kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos klausimo aktualumą potencialiai projekto (ar jo dalies) vykdytojai UAB „Mitnija“, taip pat šios įmonės didžiosios akcininkės UAB „MG Baltic Investment“ galimą suinteresuotumą dėl per akcijų paketą valdomos bendrovės „Mitnija“ galimo pelningumo bei atitinkamai – UAB koncerno „MG Baltic“, kurio valdybos nariu buvo R. K., suinteresuotumą. Iš liudytojų R. S. ir E. S. parodymų matyti, kad projektas „Kelias Vilnius–Utena“ R. K. buvo žinomas, apie šį projektą, problemas Seime su juo yra bendravę. Todėl, anot apelianto, apygardos teismas padarė teisingą išvadą apie šio klausimo aktualumą R. K. dėl galimo būsimo finansinio intereso projekte, o atitinkamai ir jo suinteresuotumą kuo greitesniu nutarimo šiuo klausimu priėmimu Seime.

16.116. Anot apelianto, apie Seimo nario V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant jo pavedimus R. K. yra nurodęs dar 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbyje tuomečiam VMI viršininkui D. B.: „Neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja. Ir, jeigu reikia, su V. U. suderina, ta prasme“ (2017 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 20–46). Tačiau šio pokalbio, patvirtinančio, jog vienas iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R. K. reikalų tvarkytojų Lietuvos Respublikos Seime, ministerijose ir kitose institucijose ir kontaktų su aukščiausiais politinės valdžios atstovais buvo Seimo narys V. G., pirmosios instancijos teismas nevertino.

16.117. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo nutarta Seimo nutarimui „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013, kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 35, b. l. 140), t. y. buvo likusi tik šio teisės akto priėmimo stadija, konkreti data, kada Seime bus svarstoma dėl šio teisės akto priėmimo, nustatyta nebuvo.

16.118. Prokuroro teigimu, 2016 m. birželio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-44 užfiksuotas 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. pokalbis (t. 4, b. l. 125, 127–128; t. 12, b. l. 760–77). Vertindamas šį pokalbį bylos įrodymų kontekste, apeliantas teigia, jog jis pasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti. Cituodamas R. K. ir V. G. pokalbio ištrauką prokuroras teigia, kad jo (pokalbio) turinys patvirtina, kad būtent jo metu R. K. ir Seimo narys V. G. sutarė (pirmasis prašė, o antrasis sutiko tai padaryti) dėl poveikio darymo Seimo pirmininkei L. G., jog ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – į Seimo darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2). R. K. prašymas dėl poveikio pokalbyje buvo išreikštas žodžiais „paklausk L., ar yra koks planas Utena įtraukt ar ne į balsavimą“, „ar reikia socdemų paragint“ ir paaiškino tokio prašymo priežastį – „bijau, kad nenušoktų į (2016 m.) pavasarį“, V. G. pažadas padaryti prašomą poveikį pokalbyje išreikštas žodžiais „aš paklausiu“,, „aš paklausiu kokia ten situacija“. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad tiek R. K. prašymas paveikti Seimo pirmininkę, kad ši į Seimo darbotvarkę priėmimui įtrauktų šio Seimo nutarimo priėmimą, tiek Seimo nario V. G. pažadas paveikti prašomą subjektą veikti R. K. prašomu būdu abiem buvo suprantamas ir aiškus. Tai, jog būtent taip V. G. suprato R. K. prašymą „paklausti L. dėl Utenos“, patvirtina V. G. frazė R. K.: „Žiūrėk, padarom labai paprastai. Aš paklausiu, kokia ten yra situacija. Ir jeigu, jeigu ten eina viskas tvarkoje, tai gal ten ragint ir nereikia. Bet jeigu matysim, kad ten kažkur kažkas tai ten <…> išspręsime tai.“ Apelianto teigimu, atsižvelgus į tai, jog BK 226 straipsnyje numatytos prekybos poveikiu sudėtis yra formalioji, tai nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad jis atitinkamai veiktų.

16.119. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog kaltinime aktualiu laikotarpiu Seimo narys V. G. buvo Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, faktiškai sprendusiu visus einamuosius šios partijos reikalus. Tuometė Seimo pirmininkė L. G. į šį postą buvo deleguota Darbo partijos. Anot apelianto, abu bendrapartiečiai kaltinimui aktualiu laikotarpiu nuolat bendravo, dėl to V. G. galėjo turėti tariamos ar tikėtinos įtakos šiai valstybės tarnautojai BK 226 straipsnio taikymo prasme. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų 2012–2016 m. kadencijos Darbo partijos narės ir Seimo pirmininkės L. G. parodymų matyti, jog po šio R. K. ir V. G. pokalbio buvo jos ir V. G. pokalbis dėl kuo skubesnio šio nutarimo priėmimo, pastarasis teiravosi dėl balsavimo priimant ši nutarimą. Tai patvirtina, kad BK 226 straipsnio taikymo prasme Seimo narys V. G. įvykdė R. K. 2015 m. spalio 14 d. prašytus poveikio veiksmus. Todėl apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje esantis apygardos teismo vertinimas, kad toks susitarimas kaltinimo nepagrįstai ir per plačiai vertinamas kaip sutartas poveikis Seimo pirmininkei L. G., o ne kaip pažadas padaryti kaltinime inkriminuotą poveikį, yra padarytas pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis R. K. ir V. G. dalis dėl prašyto ir pažadėto atlikti poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ji teisėtai veiktų dėl kaltinime nurodytų palankių koncernui „MG Baltic“ sprendimų priėmimo, yra pasitvirtinusi.

Dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., ir dėl poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

16.120. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis dėl R. K. pageidaujamo ir V. G. pažadėto poveikio yra nepasitvirtinęs. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė R. K. suinteresuotumą dėl vėlesnio Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo, įvertino jo (R. K.) ir V. G. pokalbių metu pastarajam išsakytus patarimus užsiminti apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., taip pat ir tai, jog V. G. pažadėjo „su juo rytoj perkalbėti“, tačiau apygardos teismas, anot prokuroro, spręsdamas, jog nėra pagrindo teigti, kad V. G. šių pokalbių metu R. K. pažadėjo padaryti inkriminuotą poveikį kaltinime nurodytiems asmenims, padarė teisės taikymo klaidą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

16.121. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio kaltinimo yra prieštaringos. Viena vertus, teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje pripažino buvus R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį inkriminuotus veiksmus, tačiau vertindamas juos teisės taikymo aspektu konstatavo, jog tai – ne BK 226 straipsnyje numatytas siekiamas ir pažadėtas poveikis.

16.122. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šioje kaltinimo dalyje inkriminuoti prašymai ir pažadai dėl poveikio vyko to paties 2015 m. rugsėjo 28 d. R. K. ir V. G. susitikimo metu, kai vyko ir kyšio – 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai per UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijose suteikimo – aptarimas.

16.123. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbių turinys bei kiti įrodymai patvirtina R. K. pageidaujamo ir V. G. pažadėto ir atlikto poveikio kaltinime nurodytais klausimais faktą. Prokuroro teigimu, 2016 m. birželio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-42 užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. pokalbis pasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti. Apeliantas nurodo, jog po to, kai minėtame protokole užfiksuoto pokalbio metu buvo aptarti prašomos nuolaidos televizijos reklamai klausimai, R. K. pateikė prašymą V. G. dėl Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo termino: „Mums terminai yra svarbesni“; „Tai man labai svarbu bus, ta prasme, labai svarbu bus, jeigu... priėmimas… įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/“; „Po (2016 m.) sausio pirmos, sakykim taip. Tas... tas... la... labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. Palauk, (2016 m.) kovą tik renkatės“; „Ar ne? Nu, tai jeigu (2016 m.) kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui...kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai...tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos“; pokalbio dalį dėl terminų pabaigė: „Okei. Ta prasme, aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas“ „sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais (2016 metais) būtų.“ V. G. sutinka: „Jo. Tai vat su tais terminais, žinai. Kaip sakyt, bandysim padaryti kiek įmanoma protingiau, bet žinai – ne Dievas“; aiškina, jog „nu žinai, galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės. Galima priėmimą daryti su įsigaliojimo data, ten kovo... kažkada tai“; „Tai žinai, manau, kad be sausio (2016-01), nu ten sudėtingai jo būtų įsigaliojimas, net ir protingai galvojant. Ten registrų yra visokių ten.“

16.124. Prokuroro teigimu, iš šio pokalbio turinio taip pat matyti, jog V. G. R. K. nurodė, ką jis jau yra atlikęs dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų terminų: kalbėjo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju B. B. (pokalbyje „B.“), Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku P. N. („P.“), kalbėjo ta tema ir Seimo Biudžeto ir finansų komitete, siūlė su B. B. kalbėti pačiam R. K., paminėjo, ką planuoja atlikti: „Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai“; „Dar su B. pakalbėsiu“, siūlo „tada aš pagalvojau grįžtam į komitetą“ (Seimo Biudžeto ir finansų komitetą), o po R. K. frazės apie programą, kuri „lieka ta pati“, V. G. pažada dėl poveikio: „Pasižiūrėsiu /tada/.“

16.125. Šio pokalbio metu R. K. nurodė ir tai, kad V. G. darydamas poveikį dėl Vartojimo kredito įstatymo vėlesnio įsigaliojimo termino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N. nurodytų, jog tai yra koncerno „MG Baltic“ interesas: „Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P. (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N.), kad čia yra mūsų interesas“, „aš manau jam padės“, „apsispręst... šitą.“ Tam V. G. pritarė: „Jisai komiteto pirmininkas“; „Jisai nustato, žinai, tempą“; „Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti“ „turinio“; „Bet tempas tai yra jo rankose“; nurodė, kad su juo jau bendravo, ir, kaip minėjo ankstesnėje pokalbio dalyje, nurodė, kad dar pakalbės: „Aš dar su juo rytoj (2015 m. rugsėjo 29 d.) perkalbėsiu, žinai“ (t. 4, b. l. 75–80, 86–88).

16.126. Šis 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio turinys, anot prokuroro, patvirtina, kad būtent jo metu R. K. ir V. G. sutarė (pirmasis prašė, o antrasis sutiko tai padaryti) dėl į ateitį nukreipto poveikio darymo konkretiems valstybės tarnautojams – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B., kitiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams. Iš šio pokalbio matyti, kad tiek R. K. prašymas, tiek V. G. pažadas paveikti prašomus subjektus abiem buvo suprantamas ir aiškus. Todėl skundžiamoje nuosprendžio dalyje išdėstytas teismo vertinimas, kad taip V. G. R. K. teikė informaciją, o ne pažadėjo padaryti kaltinime inkriminuotą poveikį, yra padarytas pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir neatitinka bylos aplinkybių.

16.127. Taigi, anot prokuroro, ši kaltinimo dalis R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. prašyto ir pažadėto poveikio minėtiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams yra pasitvirtinusi, o išteisintųjų veiksmai BK 226 straipsnio taikymo prasme yra baigti nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. R. K. pateikto prašymo V. G. jiems padaryti poveikį ir V. G. pažado tokį pageidaujamą poveikį padaryti.

16.128. Anot prokuroro, korupciniam ryšiui nustatyti informatyvus ir kitas 2016 m. birželio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-43 užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 102–106). Cituodamas šio pokalbio metu išteisintųjų išsakytus teiginius, prokuroras nurodo, jog jo metu V. G. atsiskaito R. K., kokį sutartą poveikį jau yra padaręs konkretiems valstybės tarnautojams – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams dėl vėlesnio Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo momento, taip pat jo metu V. G. ir R. K. pasitaria, kokį poveikį ir kokiems subjektams šiuo R. K. rūpimu klausimu V. G. darys ateityje.

16.129. Anot prokuroro, vertinant, kaip 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbiuose prašymas ir pažadas dėl pageidaujamo poveikio buvo realizuojamas (t. y. jų realumą), yra svarbu, kad su Vartojimo kredito įstatymo kuo vėlesniu įsigaliojimu susiję įvykiai vystėsi taip, kaip šiuose R. K. ir V. G. pokalbiuose buvo sutarta.

16.130. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojo pareigas ėjusio B. B. parodymų matyti, jog 2015 m. rudenį šiame Seimo komitete ieškant kompromisų dėl naujos redakcijos Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo datos apie tai su juo kalbėjo Seimo narys V. G., kuris siūlė 2015 m. gruodžio 1 d. planuojamą numatyti Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo datą nukelti į kitus metus.

16.131. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad Seimo narys V. G. tarp 2015 m. rugsėjo 20 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių su R. K. Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykusio šio įstatymo svarstymo metu su juo kalbėjo apie Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo nukėlimą į 2016 m. vasario 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nurodė tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N., kuris šiuos parodymus patvirtino ir 2019 m. rugsėjo 27 d. teisiamajame posėdyje.

16.132. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad po 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbio (kurio metu V. G., be kita ko, nurodė: „Tai jeigu jie laikysis savo žodžio, tai tada turėtų kitą savaitę komitetas (Seimo Biudžeto ir finansų komitetas) tą svarstyti, nes užregistruotas pasiūlymas su keliais pasiūlymais“), 2015 m. spalio 12 d. Seime buvo užregistruotas V. G. R. K. 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu pažadėtas Darbo partijos frakcijos Seime narių V. S., V. F. 2015 m. spalio 6 d. pasiūlymas pakeisti Vartojimo kredito įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja ne 2015 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. vasario 1 d. (t. 39, b. l. 6). Šiam pasiūlymui bendru sutarimu 2015 m. spalio 14 d. buvo pritarta Seimo Biudžeto ir finansų komitete (t. 39, b. l. 23), Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame posėdyje Vartojimo kredito įstatymo 43 straipsnio Seimo narių V. F. ir V. S. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu (t. 40, b. l. 72).

16.133. 2015 m. lapkričio 5 d. priimtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2016 m. vasario 1 d., būtent taip, kaip ir prašė R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių metu Seimo nario V. G.. Už tokią įstatymo įsigaliojimo datą, sprendžiant iš 2015 m. lapkričio 5 d. balsavimo rezultatų, balsavo ir pats Seimo narys V. G..

16.134. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog 2016 m. gegužės 30 d. per kratą UAB „MG Baltic Media“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete buvo paimti ir R. K. užrašai apie jo atliktus veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimu. Apelianto teigimu, tarp jų yra šiai kaltinimo daliai pagrįsti R. K. reikšmingi užrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos / sutartos frakcijos: (…) 2) DP („Darbo partija“), „MG: (...)“ 6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“. Byloje rodyta, jog šiuos rankraštinius įrašus padarė R. K. (t. 20, b. l. 108). Šių užrašų teisingumas, anot prokuroro, taip pat abejonių nekelia, nes juose esančių užrašų turinys atitinka realiai buvusius įvykius, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo projekto įsigaliojimo data.

16.135. Todėl, apelianto įsitikinimu, kaltinimas R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį dėl prašyto ir pažadėto poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B., kitiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., ir dėl poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., yra pasitvirtinęs, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją

16.136. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamoje nuosprendžio dalyje ir pripažino buvus R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį inkriminuotus veiksmus, susijusius su poveikiu dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto neįtraukimo į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę, tačiau vertindamas šiuos veiksmus teisės taikymo aspektu nepagrįstai konstatavo, jog tai – ne BK 226 straipsnyje numatytas siekiamas ir pažadėtas poveikis.

16.137. Prokuroro teigimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-47 užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 16 val. 50 min., vykęs R. K. ir V. G. pokalbis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto yra konkretus, informatyvus ir visiškai aiškus (t. 5, b. l. 112–113). Cituodamas šio pokalbio turinį, apeliantas teigia, jog BK 226 straipsnio taikymo prasme kaltininkų veiksmams svarbus yra šio pokalbio įvykių kontekstas, kuris fiksuotas byloje esančiais įrodymais, kurių teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė ir neįvertino.

16.138. Anot prokuroro, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., vykusio susitikimo metu (t. 5, b. l. 104–106) R. K. kreipėsi į Seimo narį V. G., kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios Europos Sąjungos Tarybos direktyvos, kurioms buvo pritarta 2015 m. gruodžio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir jos nutartos perduoti įtraukimui į 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdžio darbotvarkę svarstyti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, į šio 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę nebūtų įtrauktos, o V. G. pažadėjo tai padaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad į 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo darbotvarkę šios Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms buvo pritarta 2015 m. gruodžio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, nebuvo įtrauktos ir 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo plenariniame posėdyje nebuvo svarstytos ir priimtos. Apie tai, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas nukeliamas į 2016 metus, 2015 m. gruodžio 15 d., apie 16.50 val., vykusio telefoninio pokalbio metu R. K. aptarė su šių Pelno mokesčio įstatymo pataisų nepriėmimu suinteresuota per jį veikusia UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos nare D. D..

16.139. Apeliantas nurodo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Seime buvo registruotas Seimo nario A. P. pasiūlymas „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729(2) 1 straipsnio pataisos“. Šių pataisų esmė – šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad įstatymo nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo taikomos „tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda“. Pasiūlymo argumentai – siekiant teisinio aiškumo bei skirtingo 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, interpretavimo, siūloma šios direktyvos nuostatas į projektą perkelti pažodžiui.

16.140. 2015 m. gruodžio 16 d. rytinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokole Nr. 109-P-45 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“ nurodyta, jog šiam Seimo nario A. P. pasiūlymui pritarta iš dalies (t. 36, b. l. 121, 122, 123–125).

16.141. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. rašte Nr. V-2015-8113 Seimo pirmininkei L. G., kopiją adresuojant Seimo seniūnų sueigai, nurodyta, jog „prašoma į 2015-12-17 Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“. Rašte taip pat nurodoma, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. svarstė Seimo nario A. P. pasiūlymą, kuriuo, siekiant tinkamai perkelti Tarybos direktyvos 2015/121/ES nuostatas į nacionalinę teisę, direktyvos tekstas perkeltas pažodžiui, ir jam pritarė.

16.142. Bylos duomenimis, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 10 val. 35 min. iki apie 10 val. 40 min., vykusio R. K. ir V. G. susirašinėjimo SMS žinutėmis metu R. K. iniciatyva buvo suderintas jų susitikimas 2015 m. gruodžio 16 d., 16 val. 30 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“.

16.143. Anot prokuroro, 2015 m. gruodžio 16 d., apie 11 val. 51 min., vykusio telefoninio pokalbio metu Pelno mokesčio įstatymo pataisų nepriėmimu suinteresuota UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narė D. D., su kuria šiuo klausimu R. K. bendravo ir anksčiau, pastarajam nurodė: „Ką tik gavau žinutę, kad komitete (Seimo Biudžeto ir finansų komitete) klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą“; „Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. Nes aš savo chebrai pasakiau, nu pasitraukit ir taip toliau. Nes tada jau geriau būtumėme tą direktyvą šiek tiek dar pakeitę.“ R. K. ramina D. D. ir konspiratyviai nurodo: „Mh. Tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakarę eit pasivaikščiot, žinok“; „ir ne komiteto einu pasivaikščioti, o biškį plačiau“; „tai duosiu žinot, gerai?“; „kaip man seksis.“ D. D. su tuo sutinka (t. 9, b. l. 44, 45, 46, 47–48, 49–50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. nurodė, jog šio pokalbio metu su R. K. ji kalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas, apie kurias sužinojo iš UAB „Vilniaus prekybos“ teisininkės O. K., dalyvavusios svarstant šio įstatymo pataisas šiame Seimo komitete.

16.144. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šie įrodymų šaltiniai patvirtina, kad iki 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., vykusio pokalbio su Seimo nariu V. G. metu R. K. iš UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narės D. D., kurios interesu veikė, žinojo, jog 2015 m. gruodžio 16 d. ryte Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta Pelno įstatymo projektui, šio įstatymo projektas perduotas į „salę“ įtraukimui į Seimo posėdžio darbotvarkę ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą šis teisės aktas, priimtas kaip mokestinis įstatymas, galėjo įsigalioti iš karto po jo priėmimo. Be to, pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus toks šiomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis numatytas reglamentavimas ir privalėjo įsigalioti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iš 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio turinio taip pat matyti, kad R. K. buvo žinoma, jog kaltinimui aktualiu laikotarpiu iki Seimo 7-osios eilinės (2015 m. Seimo rudens) sesijos pabaigos buvo likę tik trys posėdžiai, turėsiantys vykti 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d., o Seimo 8-oji 2016 m. pavasario sesija po pertraukos prasidės 2016 m. kovo mėn. pradžioje. Todėl, anot prokuroro, iki 2015 m. gruodžio 23 d. nepriėmus tokio stambiojo verslo interesų neatitinkančių Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir šį klausimą perkėlus į 2016 m. pavasarį, būtų gauta papildomo laiko palankiai stambiajam verslui pakreipti šio įstatymo nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, turinį. Taip pat buvo suvokiama, kad jeigu Direktyva į nacionalinę teisę nebus perkelta laiku, Lietuvos valstybė mokės baudas ir prasidės Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra (tokia Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra šiuo atveju, anot prokuroro, ir buvo pradėta).

16.145. Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbis, jį vertinant pirmiau nurodytų bylos aplinkybių kontekste, yra itin konkretus ir patvirtina pagal BK 226 straipsnį kaltinimo R. K. dalį tiek dėl pageidaujamo poveikio, tiek kaltinimo V. G. dalį dėl pažadėto poveikio. Aiškindamas situaciją dėl jam aktualių Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo, prašymą dėl poveikio R. K. šiame pokalbyje V. G. išsako tokiomis frazėmis: „Priminsiu prašymą dėl to Pelno mokesčio įstatymo“, „šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart“, „ir ne visai tam“, „ten įdomiai <...>, nes komiteto darbotvarkėje net nebuvo pasiūlymo“, nors „šįkart lyg truputį geriau, nurašė tiesmukai direktyvą“, tačiau „mes labai norim įrašyt neteisėtumą“, nes „esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt“, o „jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys.“ Paskui R. K. taip paprašo V. G. dėl poveikio: „Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas Premjerą dasitvarkysim“; „tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos (2015 m. gruodžio 17 d.) dienotvarkės darbai, čia jau antradienio (2015 m. gruodžio 22 d.) ar trečiadienio (2015 m. gruodžio 23 d.) klausimas.“ V. G. sutiko padaryti poveikį tokiomis frazėmis: „Trečiadienį nieko nebedės (2015 m. gruodžio 23 d.)“; „praktiškai. Nebent antradienį (2015 m. gruodžio 22 d.)“; „gerai. Tai jeigu rytoj (2015 m. gruodžio 17 d.)… rytoj (2015 m. gruodžio 17 d.) nėra, ar ne?“. R. K. nurodžius: „Rytoj nėra“, V. G. paaiškina: „Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais.“ R. K. patvirtino savaitės dienas ir terminą: „Rytoj nėra (2015 m. gruodžio 17 d.) ir... jo, dar lieka antradienis (2015 m. gruodžio 22 d.), trečiadienis (2015 m. gruodžio 23 d.). Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink.“ V. G. sutinka: „Gerai.“

16.146. Prokuroro teigimu, šį 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbį vertinant ir 2015 m. gruodžio 9 d. jų pokalbio kontekste dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kurioms buvo pritarta 2015 m. gruodžio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete, „išėmimo“ iš Seimo plenarinio posėdžio, darytina išvada, jog tai patvirtina abu išteisintuosius BK 226 straipsnio taikymo prasme veikus tiesiogine tyčia. Todėl remdamasis jau pirmiau apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl BK 226 straipsnio taikymo, tiek R. K., tiek V. G. veiksmai pagal BK 226 straipsnį laikomi baigtais nuo 2015 m. gruodžio 16 d.

16.147. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra pagrindo pritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. K. rūpimo klausimo dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų „išėmimo“ iš Seimo 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. plenarinių posėdžių išsprendimo būdas buvo paliktas V. G. nuožiūrai, o pastarasis neįvardijo savo būsimų veiksmų ir asmenų, kuriuos paveiks. Prokuroro nuomone, padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nevertino viso įvykių konteksto.

16.148. Pasak prokuroro, iš bylos duomenų matyti, kad tiek R. K., tiek ilgametis Seimo narys V. G., iki tol derinę poveikio dėl teisės aktų priėmimo Seime klausimus, žinojo įstatymo priėmimo procedūras ir Seimo statutą. Pagal Seimo statuto 29 straipsnio 12 punktą spręsti dėl įstatymo projekto įtraukimo į Seimo posėdžio darbotvarkę gali tik Seimo pirmininkas, kuris teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus. Todėl ši aplinkybė dėl Seimo pirmininkės kompetencijos abiem buvo žinoma. Tokią išvadą prokuroras daro ir iš to, jog 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 9 d. R. K. V. G. jau buvo pateikęs iš esmės analogišką prašymą paveikti Seimo pirmininkę L. G. įtraukti į Seimo darbotvarkę jam aktualų teisės aktą – Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena. Todėl tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu Seimo pirmininkė L. G., tiesiogiai neįvardyta kaip reikalingas paveikti dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų neįtraukimo į Seimo darbotvarkę asmuo, nepaneigia aplinkybės, kad tiek R. K., tiek V. G. šio pokalbio metu buvo aišku, jog vienintelis valstybės tarnautojas, kuris pagal savo kompetenciją gali priimti R. K. pageidaujamą sprendimą neįtraukti Pelno mokesčio įstatymo pataisų į 7‑osios eilinės sesijos Seimo posėdžių darbotvarkę yra būtent tuometė Seimo pirmininkė L. G..

16.149. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vertindamas, kaip 2015 m. gruodžio 16 d. prašymas ir pažadas buvo realizuojamas (t. y. jų realumą), pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo, kad tolesni įvykiai vystėsi būtent taip, kaip to 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje nurodė pageidaująs R. K.: Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų priėmimas 2015 metais neįvyko, nes nei 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje, į kurį Pelno mokesčio įstatymo projektas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto buvo perduotas svarstyti, nei 2015 m. gruodžio 22 d. ar 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo plenariniuose posėdžiuose šis klausimas nebuvo svarstytas.

16.150. Teisme apklausti tuometė Seimo pirmininkė L. G., Seimo narys K. D., Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja A. B., tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. patvirtino, kad klausimo dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto neįtraukimas svarstymui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įvyko Seimo pirmininkės L. G. iniciatyva, motyvuojant, kad „dėl to dar reikia pasiaiškinti“, t. y. pateikiant iš esmės tą pačią kaip ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu R. K. V. G. nurodytą motyvaciją.

16.151. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinime aktualiu laikotarpiu Seimo narys V. G. buvo Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, faktiškai sprendusiu visus einamuosius šios partijos reikalus. Tuometė Seimo pirmininkė L. G. į šį postą buvo deleguota Darbo partijos. Nustatyta, jog abu bendrapartiečiai kaltinimui aktualiu laikotarpiu nuolat bendravo, dėl to V. G. galėjo turėti tariamos ar tikėtinos įtakos šiai valstybės tarnautojai BK 226 straipsnio taikymo prasme. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų L. G. parodymų matyti, jog ji 2015 m. gruodžio 17 d. sustabdė (Pelno mokesčio) įstatymo projekto pateikimą į Seimo salę svarstymui, t. y. neįtraukė į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo plenarinius posėdžius dėl to, jog Seimo narys K. D. ją informavo, kad į Pelno mokesčio įstatymo projektą netiksliai perkelta Europos Sąjungos direktyva, ir paprašė pasižiūrėti „ar su šituo įstatymu viskas yra gerai“ (t. 74, b. l. 3–4, 6). Iš 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbių dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų matyti, kad asmuo, su kuriuo dėl šių įstatymo pataisų žada pakalbėti V. G., yra būtent bendrapartietis Seimo narys K. D., kaltinime aktualiu laikotarpiu buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu (matyti iš 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje V. G. pasakytos frazės „nu K. pasakysiu, perduosiu“). Tad byloje nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp Seimo pirmininkės L. G. sprendimo neįtraukti svarstymui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu R. K. V. G. išreikštų prašymų dėl poveikio ir šio pažado tai padaryti, taip pat „pasakyti, perduoti“ tai Seimo nariui K. D.. Todėl, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, patvirtinančių Seimo nario V. G. tiesioginį ar netiesioginį (per Seimo narį K. D.) kontaktą su Seimo pirmininke L. G. 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo darbotvarkės klausimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

16.152. Šiame kontekste prokuroras atkreipia dėmesį, jog BK 226 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra formalus, todėl yra baigtas nuo prašymo dėl poveikio ir pažado dėl poveikio. Todėl šiuo atveju atsiradę konkretūs R. K. pageidauti teisiniai padariniai net nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis ir teisinės reikšmės kvalifikuojant R. K. ir V. G. veiksmus pagal BK 226 straipsnį neturi. Prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019 pateiktu išaiškinimu, teigia, jog pirmiau apeliaciniame skunde pateikti įrodymai ir įvykių eiga patvirtina, jog įspūdis, kad Seimo narys V. G. paveikė Seimo pirmininkę L. G., kad būtų patenkinti jo interesai, šiuo konkrečiu atveju kyšio davėjui R. K. buvo susidaręs.

Dėl poveikio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei V. B., kad ji neteisėtai veiktų ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos

16.153. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas, konstatavęs kad šiuo inkriminuojamu atveju Seimo nario V. G. ir privataus asmens R. K. bendravimas, kai klausimai sprendžiami ne oficialiu būdu, o pasinaudojant asmeninėmis pažintimis, ir kelia abejonių, tačiau kartu padarė išvadą, jog toks asmenų bendravimas, net ir nevisiškai atitinkantis skaidrumo standartus, nepripažintinas nusikalstamu, o kaltinimas dėl siekiamo ir pažadėto poveikio žemės ūkio ministrei nepasitvirtino. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad susitarimas dėl atlygio, pažadas duoti ir priimti kyšį niekur neužfiksuoti, o kaltinimuose R. K. ir V. G. inkriminuotos nuolaidos Darbo partijos reklamai ar paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ kyšiu už siekiamą ir pažadėtą poveikį apygardos teismas nepripažino (nuosprendžio 410, 411 lapai).

16.154. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui kaltininkų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

16.155. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio kaltinimo epizodo, apelianto nuomone, yra prieštaringos. Nors apygardos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje pripažino buvus R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį inkriminuotus veiksmus, susijusius su poveikiu žemės ūkio ministrei, tačiau vertindamas juos teisės taikymo aspektu konstatavo, jog tai – ne BK 226 straipsnyje numatytas siekiamas ir pažadėtas poveikis.

16.156. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog, bylos duomenimis, tokie prašymai ir pažadai dėl poveikio vyko 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimo metu, kai vyko ir kyšio – 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijose – suteikimo pradinis aptarimas tarp R. K. ir V. G..

16.157. Vertindamas kaltinime aprašytą situaciją teisės taikymo aspektu, prokuroras atkreipia dėmesį, kad R. K. šiame, kaip ir kituose epizoduose, kaltinime inkriminuotos aktyviosios prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 3 dalis) esmė yra V. G., turinčio tikėtinos ir realios įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais už kyšį paveiktų konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie atitinkamai veiktų – priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-298-976/2018). V. G. šiame ir kituose epizoduose inkriminuotos pasyviosios prekybos poveikiu rūšies (BK 226 straipsnio 4 dalis) esmė yra korupcinis tarpininkavimas, kai asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti turimą įtaką ir paveikti konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų – priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2014, Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K‑120‑489/2016, Nr. 2K-242-699/2016). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 4 dalis) laikoma baigta, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada ar susitaria paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad jis atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų. Aktyvios prekybos poveikiu atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis. Ar pažadas paveikti BK 226 straipsnyje numatytus asmenis bus vykdomas ir ar buvo įvykdytas, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, nes prekybos poveikiu veika laikoma baigta nuo bet kurio iš BK 226 straipsnio 3 dalyje (aktyvi prekyba poveikiu) arba iš BK 226 straipsnio 4 dalyje (pasyvi prekyba poveikiu) įtvirtintų alternatyvių veikų padarymo.

16.158. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apie Seimo nario V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. pavedimus Seime bei darant poveikį žemės ūkio ministrei V. B., R. K. yra nurodęs dar 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbyje tuomečiam Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui D. B.: „Neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. (2015 m. žemės ūkio ministre buvusią V. B.) sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja. Ir, jeigu reikia, su V. (Europos Parlamento nariu, buvusiu Darbo partijos pirmininku V. U.) suderina, ta prasme“ (2017 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 20–46).

16.159. 2016 m. birželio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-42 užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. pokalbis, anot prokuroro, pasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti ir tai iš esmės konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Po to, kai minėtame protokole užfiksuoto pokalbio metu buvo aptarti nuolaidos televizijos reklamai bei poveikio dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimo klausimai, R. K. pateikė prašymą V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B.. Šio R. K. prašymo esmė – siekis, kad ji įsikištų į Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo nuomos klausimo išsprendimą UAB „MG valda“ palankia linkme. Tai patvirtina R. K. frazės: „Tai, jeigu gali palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo“; „Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereikia žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad S. (2015 m. susisiekimo ministru buvęs R. S.) nueitų pas B., bet“; „A-a... buvo aukcionas. Mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėtai tu įgijai“; „Nesinorėtų gint teisių /į tai/.“ Pokalbio metu V. G. R. K. nurodo: „Kur man davei, atidaviau ministrei“; „kad nuo viršaus būtų“; „viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės“; „tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ja pasikalbėsiu“; „ar ten jai... ė-ė... pavyko pasižiūrėti, visą kitą.“ Pokalbio metu V. G. taip pat atsiskaito R. K., ką jau bendraudamas su žemės ūkio ministre V. B. dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo yra atlikęs: „Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, V.… klausyk, sakau, va… yra problema“; „sakau, šiaip kelia bangas būtent dėl LRTC centro, sakau, čia yra visai kita tema“; „koks sakau, skirtumas“ „kur jie naudos pinigus, sakau“; „čia jau ne tas reikalas, sakau. Jeigu pagal teisės aktus jie gali“ „ir paėmė /viso gero/.“ Iš šio pokalbio metu V. G. pasakytų žodžių suprantamas jam duotas žemės ūkio ministrės V. B. atsakymas: „Sako“ „aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pasižiūrėt viską“ (t. 4, b. l. 71–76). Fakto, jog šiame pokalbyje kalbama apie Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo nuomos klausimą ir dėl to turėjusią veikti tuometę žemės ūkio ministrę V. B. neginčija nei R. K., nei V. G..

16.160. Prokuroro teigimu, BK 226 straipsnio taikymo prasme svarbus yra ir šio 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio kontekstas. 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. interneto portale www.delfi.lt buvo publikuoti straipsniai apie tai, kad pasinaudodama įstatymuose esančiomis spragomis AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ („Telecentras“, LRTC) 2015 m. rugsėjo 2 d. pardavė strateginėje Vilniaus vietoje buvusios radijo siuntimo stoties pastatus, esančius Vilniuje, Tujų g. 2, ir jiems priskirto akivaizdžiai per didelio (nes radijo antenos, kurioms priskirtas tokio ploto sklypas, nugriautos) 7,26 ha valstybinės žemės sklypo nuomos teisę nekilnojamojo turto plėtra užsiimančiai UAB koncerno „MG Baltic“ įmonei UAB „MG valda“, kuri ten planuoja statyti daugiabučius (t. 4, b. l. 90, 91–96; t. 76, b. l. 64, 65–71). Tokiai informacijai tapus viešai, 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos sutarties pakeitimo procesas nauja nuomotoja įrašant UAB „MG valda“ pradėjo strigti, o Seimo narys kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso pažeidimo nuomojant valstybinę žemę, prašydamas kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria „Telecentrui“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pripažinimo negaliojančia (t. 52, b. l. 73, 74).

16.161. Prokuroras teigia, jog po to, kai 2015 m. spalio 2 d. UAB „MG valda“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vadovui pateikė prašymą išnuomoti 7,26 ha ploto naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, Tujų g. 2, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausančių statinių, įrenginių ir radijo antenos, įvyko 2016 m. birželio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-43 užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis. Šio pokalbio metu jie vėl kalbėjo apie V. B., pokalbyje ją įvardydami kaip „ministrę“. V. G. R. K. nurodė kalbėjęsis ir kalbėsiąs su žemės ūkio ministre V. B. dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo nuomos, nurodė apie trikdžius ir pranešė apie po 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su R. K. atliktus veiksmus: „<...> dėl tų, kur buvai davęs lapų. Niekaip aš negaliu sutikrint, aš ministrės (žemės ūkio ministrės V. B.) klausiau <...>. Aš jai atidaviau“, o ji „sako, aš perdaviau“, „bet, sako, kadangi ta vadovė <...> dabar nespėja <...> STT tiria, nu tai kitam ji ten <...>“, „supranti, tai sako – aš jos tiesiog negaliu paklaust. Ar viskas tvarkoj. Na tai sako – atiduot atidavė“, „tai žinai.“ Į tai R. K. nurodo: „A, nu tai suprantu. Jeigu atidavė – tai gerai.“ V. G. nurodžius: „Nu tai va dar ši aš pabandysiu“, „aš pabandysiu... Dešimta diena (2015 m. spalio 10 d.) kas čia yra? Ne, dešimta (2015 m. spalio 10 d.) turbūt negali būti“, R. K. aiškina: „Neatsimenu – ten parašyta arba aštunta (2015 m. spalio 8 d.).“ Į tai V. G. tęsia: „Kas čia yra? Nu aš vakar (2015 m. spalio 6 d.) jos dar užklausiau. Sakė jin ketvirtadienį (2015 m. spalio 10 d.) dar turėtų matyt, žinai“, nurodo: „Tai... nu žinai. Kas nuo manęs priklauso – padariau, o ten po to žiūrim. Nors žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi matys, kad kažkas dar ne taip...“ (t. 4, b. l. 101–102).

16.162. Prokuroro nuomone, toks 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbis, vertinant jį kitų bylos aplinkybių apie įvykius, susijusius su Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo nuomos sutarties rengimo procesu, kontekste, pasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti ir patvirtina kaltinimo dalį ne tik dėl pageidaujamo ir pažadėto poveikio žemės ūkio ministrei V. B., kad ji neteisėtai veiktų dėl palankių koncernui „MG Baltic“ sprendimų priėmimo, bet ir tai, jog R. K. prašytus ir pažadėtus poveikio žemės ūkio ministrei V. B. veiksmus V. G. atliko, nes šio pokalbio metu jis R. K. atsiskaito, ką jo prašymu jau yra padaręs.

16.163. Apeliantas nurodo, jog vertindamas, kaip 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. prašymas ir pažadas dėl pageidaujamo poveikio buvo realizuojamas, pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo, jog liudytoja V. B., bylai aktualiu laikotarpiu buvusi žemės ūkio ministre, teisme patvirtino V. G. kreipimosi į ją 2015 m. rudenį faktą ir tokio kreipimosi turinį: nurodė, jog V. G. prašė, kad ji „pasižiūrėtų“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo, dėl kurio ploto „buvo problemų“, turėjo šio sklypo brėžinius. V. B. nurodė ir tai, kad V. G. jos prašė pasikalbėti dėl šio sklypo su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, galbūt ir su pačia Nacionalinės žemės tarnybos direktore. Tačiau šiuo aspektu apygardos teismas, anot prokuroro, nevertino teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų daug konkretesnių V. B. parodymų dėl V. G. prašymo turinio: jog 2015 metais bendrapartietis V. G. konkrečiai prašė jos, kaip žemės ūkio ministrės, „pasižiūrėti“, ar jo nurodytą žemės sklypą, esantį Vilniuje, Tujų g. 2, galima „sutvarkyti taip, kaip nori koncernas „MG Baltic“, ir konkrečiai nurodė, ko nori ši verslo įmonė: „minėjo, jog „jie“ (koncernas „MG Baltic“) nori išsinuomoti šį sklypą ir ar jie gali išnuomoti tokį, kokį nori“, pateikė šio žemės sklypo kadastrinį brėžinį (t. 72, b. l. 2–4). Šį V. G. žemės ūkio ministrei V. B. rodytą žemės sklypo kadastrinį brėžinį, kaip galima spręsti iš 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių, V. G. buvo perdavęs R. K..

16.164. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šie apygardos teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog V. G. į žemės ūkio ministrę V. B. kreipėsi ne informuodamas ją apie vieną iš Nacionalinės žemės tarnybos veikloje esančių efektyviau spręstinų probleminių klausimų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o (kaip ir buvo 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. prašytas R. K.) prašydamas duoti nurodymą kompetentingiems Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl viso 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos.

16.165. Taigi, anot apelianto, teisme išnagrinėtas įrodymų visetas leidžia spręsti, jog dėl tokio jai įtaką turėjusio bendrapartiečio ir partinio vadovo V. G. prašymo Darbo partijos narė žemės ūkio ministrė V. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovę D. G., o pastaroji – į šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją G. G., turėjusią teisę tokią nuomos sutartį sudaryti. Kreipimosi tikslas – sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos. Prokuroro teigimu, vertinant šią situaciją svarbu tai, kad iki V. G. prašymu įvykusio neteisėto, peržengiant savo kompetencijos ribas, žemės ūkio ministrės V. B. įsikišimo į šį procesą, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojai laikėsi nuomonės, jog šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su UAB „MG valda“ nepažeidžiant įstatymų arba iš viso negalima pasirašyti, arba UAB „MG valda“ prašomas išnuomoti valstybinės žemės 7,26 ha sklypo plotas po to, kai jame buvo nugriautos dvi radijo antenos, yra daug kartų didesnis, negu galima tai padaryti pagal įstatymą. Apie tokią savo poziciją ne kartą kaltinimui aktualiu laikotarpiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojai raštu informavo UAB „MG valda“. Tačiau po šių V. G. žemės ūkio ministrei V. B. perduotų R. K. prašymų ir jos pokalbių su Nacionalinės žemės tarnybos vadove tokia šios tarnybos darbuotojų nuomonė pasikeitė. Valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl viso pageidaujamo 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojų 2015 m. lapkričio 16 d. buvo parengta ir šio skyriaus vedėjos G. G., kaip nuomotojo atstovės, net pasirašyta. Kitaip tariant, R. K. per V. G. prašytas poveikio žemės ūkio ministrei V. B. ir jos dėl V. G. įtakos jai įvykdytų neteisėtų veiksmų teisinis rezultatas dėl 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos koncerno „MG Baltic“ įmonei „MG valda“ buvo beveik pasiektas, o jo visiškai realizuoti nepavyko tik dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – prokurorui pradėjus ginti viešąjį interesą ir 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu įspėjus Nacionalinę žemės tarnybą nedaryti teisės pažeidimų ir nepasirašyti šios valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutarties pakeitimo. Tai, prokuroro teigimu, patvirtina, kad dėl R. K. per V. G. padaryto poveikio žemės ūkio ministrės V. B. įvykdytų neteisėtų veiksmų yra atsiradę ir konkretūs teisiniai padariniai, kurie, inkriminuojant R. K. bei V. G. formaliąja sudėtimi aprašytą BK 226 straipsnį, net nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis.

16.166. Vertinant šią situaciją teisės taikymo aspektu, prokuroro įsitikinimu, būtina vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, kurioje dėl į BK 226 straipsnį panašios papirkimo korupcinės veikos išaiškinta – kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-176/2014, Nr. 2K-140-788/2017). Vertinant R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu išsakytus prašymus V. G., daroma išvada, jog jais buvo siekiama konkrečiai įvardytų neteisėtų valstybės tarnautojos – žemės ūkio ministrės – veiksmų „sutvarkant“ šiai ministerijai pavaldžioje Nacionalinėje žemės tarnyboje sprendžiamą valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos klausimą palankia „MG valda“ linkme ir V. G. pokalbio metu tai suprato. Tokie R. K. prašymai nebuvo emocijos, nerimtai pasakyti žodžiai ar bendro pobūdžio samprotavimai šios dideliais finansiniais nuostoliais UAB koncerno „MG Baltic“ įmonei „MG valda“ gresiančios situacijos palankiu išsprendimu UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. K. buvo suinteresuotas, o 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių turinys patvirtina, kad abu išteisintieji šią situaciją suprato kaip konkretų R. K. prašymą dėl poveikio ir konkretų V. G. pažadą dėl tokio poveikio.

16.167. Apelianto tvirtinimu, aplinkybė, kad šių R. K. ir V. G. pokalbių metu nebuvo itin konkretizuoti pageidaujami atlikti žemės ūkio ministrės veiksmai, jų atlikimo būdas, neįvardyti konkretūs prašomi jos paveikti Nacionalinės žemės tarnybos ar Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojai, skirtingai negu nurodoma skundžiamo nuosprendžio išvadose, išteisintųjų veiksmams kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnį nėra svarbi (kasacinė nutartis Nr. 2K-345-507/2015). Kaltininkas gali ir nežinoti (ir dažniausiai nežino) visų jam reikalingo palankiai išspręsti klausimo detalių (koks konkrečiai valstybės tarnautojas turi teisę priimti jo pageidaujamą sprendimą, kokios tokio sprendimo derinimo ir priėmimo procedūros ir kita), jam svarbiausia yra pageidaujamo poveikio rezultatas ir asmuo, kuris gali jam pageidaujamą rezultato priėmimą paveikti. Taip pat kvalifikuojant veiką pagal BK 226 straipsnį nėra svarbu, kad kaltininkas žinotų būdus, kaip rezultatas bus pasiektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-345-507/2015). Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių turinio, R. K. ir V. G. žinojo ir suprato, jog tokiu R. K. pageidaujamo rezultato priėmimą paveikti galinčiu asmeniu buvo žemės ūkio ministrė V. B., o jų pageidaujamas rezultatas – siekis, kad Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai sudarytų sutartį dėl viso 7,26 ha ploto sklypo, esančio Vilniuje, Tujų g. 2, ilgalaikės valstybinės žemės nuomos su koncerno „MG Baltic“ įmone AB „MG valda“. Todėl R. K. nusikalstama veika yra baigta nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymo padaryti poveikį žemės ūkio ministrei V. B., kad ji atliktų tokius pageidaujamus veiksmus, o V. G. – nuo pažado padaryti poveikį šiai valstybės politikei davimo. To pakanka, prokuroro teigimu, abiejų išteisintųjų veiksmus kvalifikuoti pagal atitinkamą BK 226 straipsnio dalį. Be to, kaip jau ne kartą nurodyta apeliaciniame skunde, šiame kontekste yra svarbi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, jog kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 226 straipsnį svarbu tik tai, „kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-58-697/2019), o toks įspūdis, jog dėl V. G. paveiktos žemės ūkio ministrės V. B. veiksmų jo interesai bus patenkinti, iš V. G. veiksmų ir pasakymų bei įvykių eigos šiuo konkrečiu atveju kyšio davėjui R. K. buvo susidaręs.

16.168. Vertindamas išteisintųjų tyčios turinį, prokuroras nurodo, jog svarbus ir po nepavykusio sutarties dėl šio valstybinės žemės sklypo nuomos pasirašymo 2016 m. sausio 12 d. vykęs R. K. ir V. G. pokalbis (t. 6, b. l. 28). Šio pokalbio metu R. K. informuoja, jog šiuo klausimu jis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir „kalbėjo su V.i“ (tuomečiu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku V. G.), aiškina, „mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų“, V. G. vėl prašo „pasidomėti truputį“, „kas ten per situacija“, o tas pažada „paklausti“ (t. 6, b. l. 28).

Dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo ir visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus bei neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti toms pačioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą

16.169. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog išteisintiesiems inkriminuoti kaltinimai šiuo atveju taip pat nepasitvirtino. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui išteisintųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Taip pat apygardos teismas, vertindamas įrodymus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

16.170. Prokuroro teigimu, BK 226 straipsnio taikymo prasme yra svarbus 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio pirmojo R. K. ir V. G. pokalbio įvykių kontekstas. Šis pokalbis vyko kitą dieną po to, kai 2015 m. gruodžio 8 d. Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto (kurio pirmininkė buvo žemės ūkio ministrė V. B.) posėdyje buvo priimtas „Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones 2016 metų planas“, kuriuo šiai programai viešinti 2016 metams Žemės ūkio ministerijai nuspręsta paskirti bendrą 2 488 994,42 euro sumą su PVM, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos – bendrą 362 025 eurų sumą su PVM. Būtent tokias sumas iš karto po šio sprendimo priėmimo vykusiame 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje su V. G. mini R. K.. Šis faktas, anot prokuroro, patvirtina, jog šiame pokalbyje kalbama būtent apie šio komiteto posėdyje priimtą sprendimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo 2016 metų biudžetų ir jų paskirstymo žiniasklaidos priemonėms.

16.171. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad korupciniam ryšiui nustatyti informatyvus 2016 m. birželio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-46 užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykęs R. K. ir V. G. pokalbis (t. 5, b. l. 98–104). Šio pokalbio metu užfiksuotas konkretus R. K. prašymas V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., kurio esmė – siekis, jog ši priimtų jau iki tol Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklos viešinimo procese dalyvaujančioms jo atstovaujamoms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus skirstant 2015 m. gruodžio 8 d. nuspręstas 2016 metų viešinimui skirtas sumas (t. 5, b. l. 98–104; t. 13, b. l. 50–55). Cituodamas šio pokalbio turinį, apeliantas teigia, jog apygardos teismas teisingai įvertino, kad pokalbyje R. K. ir V. G. aptarinėjo Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo biudžetus ir kad R. K. domino Žemės ūkio ministerijos viešinimui skirti pinigai. Iš V. G. frazių šiame pokalbyje teismas taip pat iš esmės teisingai nusprendė, kad jis suprato klausimo esmę, sutiko rūpimu R. K. klausimu pasikalbėti su žemės ūkio ministre V. B.. Tačiau kita skundžiamo nuosprendžio išvada – jog taip R. K. šio 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu prašė V. G. tik paklausti V. B. dėl lėšų, skirtų viešinimui, panaudojimo paskirstymo, o ne paveikti ją kaltinime nurodytu būdu, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, ir V. G. sutiko prašomą poveikį padaryti, neatitinka šio įrodymo turinio ir bylos faktinių aplinkybių.

16.172. Anot apelianto, BK 226 straipsnio taikymo išteisintųjų veiksmams aspektu yra svarbūs ir 2016 m. gegužės 30 d. per kratą R. K. darbo kabinete paimtoje užrašų knygutėje esantys R. K. ranka padaryti užrašai „Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V. G.Š. m. 10 t. €.“, „ŽŪM./N.M.A/??“. Šiuose 2015 m. gruodžio 10 d. užrašuose nurodytas ne tik R. K. rūpimų Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo lėšų biudžeto paskirstymo klausimas (užrašuose „ŽŪM/N.M.A/??), bet ir V. G. suteikto kyšio, kaip nuolaidos per UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose transliuotai Darbo partijos reklamai, dydis be PVM – 10 000 eurų. Tai taip pat patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje R. K. ne tik kreipėsi į V. G. dėl pageidaujamo poveikio, bet ir tuo metu jau buvo nuspręsta, kokio dydžio kyšis kaip nuolaida bus suteiktas už pageidaujamus V. G. veiksmus (t. 19, b. l. 186, 190). Šis įrodymas, prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo kartu su kitais įrodymais šiuo aspektu nebuvo vertintas ir dėl jo įrodomosios vertės grindžiant išteisintiesiems inkriminuotą BK 226 straipsnį nepasisakyta.

16.173. Apeliantas teigia, kad R. K. ir V. G. tiesioginę tyčią dėl kaltinime nurodyto BK 226 straipsnyje numatyto poveikio patvirtina ir tolesni jų veiksmai. 2016 m. birželio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-47 fiksuoto 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 16 val. 50 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu R. K. teiravosi V. G. apie poveikio žemės ūkio ministrei V. B. eigą, o šis nurodė, kad „dar jos nematė, bet jos paklaus“ (t. 5, b. l. 114). 2016 m. birželio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. S6-14-48 užfiksuoto 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu R. K. vėl teiravosi V. G., kaip vyksta poveikio žemės ūkio ministrei V. B. darymas: „<...> ir norėjau paklaust, gal, gal tau pavyko apžaisti tą su V. (žemės ūkio ministre V. B.) kažkaip tuos NMA (Nacionalinės mokėjimo agentūros) biudžetus? Jūs dar kol kas nesimatėt?“, o V. G. nurodo: „Praktiškai nemačiau jos“; „dabar grįžta iš „Žaliosios savaitės“; „aš paklausiu, jinai ten matai, prisidarė dabar, pasidarė problemų. „Lietuvos rytas“ ten užsipuolė ją“; aiškina: „Žinai, matai, su tuo partijos požiūriu yra toks dalykas – mes įspėjam, mes pasakom“; nurodo: „Supranti, nežinau, ar jinai nenori įsiklausyt, ar nepasitiki, ar kartais, ar kažkas tai tokio. Nu dar pasižiūrėsim“ (t. 6, b. l. 28–29). Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šių 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. pokalbių metu R. K. V. G. teiravosi apie pokalbį su žemės ūkio ministre V. B. dėl viešinimo biudžetų ir jo rezultatus, tačiau be pagrindo nevertino šių pokalbių kaip patvirtinančių kaltinamiesiems inkriminuotą BK 226 straipsnį.

16.174. Tuo tarpu BK 226 straipsnio taikymo aspektu, anot prokuroro, vertinant, ar 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą ir pažadą bei 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. pakartotus prašymus ir pažadus dėl pageidaujamo poveikio buvo bandoma realizuoti ir kokie yra to rezultatai, yra svarbūs ir kaltinime aktualiu laikotarpiu žemės ūkio ministre buvusios V. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Liudytoja V. B. parodė, kad ji, kaip žemės ūkio ministrė, į viešinimo klausimus kišosi, bet tiek, kiek tai buvo strateginiai ir galutiniai sprendimai. Ji taip pat patvirtino 2016 m. įvykusį bendrapartiečio V. G. kreipimosi į ją dėl Žemės ūkio ministerijos ir NMA lėšų viešinimui panaudojimo klausimu faktą. Nurodė, kad šis domėjosi, kokias galimybes turi viena viešajame pirkime dalyvaujanti įmonė, kurios pavadinimo neatsimena. V. G. liudytojai neaiškino, kodėl jis domisi tokiais klausimais. Ir nors šie parodymai, anot prokuroro, nepasižymi konkretumu, jų pakanka konstatuoti, kad V. G. 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. R. K. duotą pažadą dėl šio jam rūpimo klausimo padaryti poveikį žemės ūkio ministrei V. B. įvykdė.

16.175. Apelianto įsitikinimu, tai, jog šių R. K. ir V. G. pokalbių metu nebuvo itin konkretizuoti pageidaujami atlikti žemės ūkio ministrės veiksmai dėl viešinimo biudžetų paskirstymo R. K. atstovaujamų UAB koncerno „MG Baltic“ priklausančių UAB LNK ir UAB „Alfa Media“ žiniasklaidos įmonių naudai, o apsiribojama tik pačiu prašymu dėl sprendimo dėl viešinimo biudžetų paskirstymo taip, kad būtų palanku R. K. atstovaujamoms žiniasklaidos priemonėms, konkrečiai nenurodytas tokių veiksmų atlikimo būdas, labai tiksliai neįvardyti konkretūs prašomi žemės ūkio ministrės paveikti asmenys, kad jie priimtų pageidaujamą sprendimą, pagal jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją išteisintųjų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 226 straipsnį nėra svarbu. Šiuo atveju kaltininkas gali ir nežinoti (ir dažniausiai nežino) visų jam reikalingo palankiai išspręsti klausimo detalių (koks konkrečiai tarnautojas turi teisę priimti jo pageidaujamą sprendimą, kokios tokio sprendimo derinimo ir priėmimo procedūros ir kita), jam svarbiausia yra pageidaujamo poveikio rezultatas ir asmuo, kuris gali jam pageidaujamą rezultato priėmimą paveikti. Dėl to, ar subjektas, kuriam daromas poveikis, iš viso gali pageidaujamus veiksmus atlikti, poveikį darantysis gali net ir klysti, tačiau tai nešalina jo atsakomybės pagal BK 226 straipsnį.

16.176. Apeliantas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbių turinio, R. K. ir V. G. buvo įsitikinę, jog žemės ūkio ministrė V. B. dėl savo, kaip ministrės, pareigų yra jų pageidaujamo rezultato priėmimą Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos paveikti galinčiu asmeniu. Iš šių pokalbių taip pat matyti, kad R. K. pageidaujamas poveikio žemės ūkio ministrei rezultatas – siekis, jog būtų priimti jo atstovaujamoms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Todėl R. K. nusikalstama veika buvo baigta nuo prašymo padaryti poveikį žemės ūkio ministrei V. B., kad ji atliktų tokius pageidaujamus veiksmus, o V. G. – nuo pažado padaryti poveikį šiai valstybės tarnautojai davimo.

16.177. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos teismų praktikoje valstybės tarnautojo teisėtas veikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo veikimas neviršijant savo įgaliojimų, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kaltinimui aktualiu laikotarpiu žemės ūkio ministrė V. B. buvo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio valdymo komiteto, turinčių teisę skirstyti Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo priemonių įgyvendinimui reikalingų lėšų paskirstymą 2016 metams, pirmininke. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji, kaip žemės ūkio ministrė, į viešinimo klausimus kišosi, nuo jos priklausė strateginiai ir galutiniai sprendimai šioje srityje. Tad ji, neviršydama savo įgaliojimų ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, galėjo tiek pati priimti sprendimus, tiek dalyvauti kolegialių šių jos vadovaujamų komitetų sprendimų priėmime dėl Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo ir visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetų paskirstymo, tarp jų – ir finansiškai palankų UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, ir teisėtai daryti įtaką šiems sprendimams. Todėl kaltinimo R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį dalis dėl poveikio šiai valstybės tarnautojai, kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, kiek tai susiję su finansiškai palankių sprendimų priėmimu skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, yra pagrįsta, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta dėl teisės taikymo klaidos.

16.178. Pagal teismų praktiką valstybės tarnautojo neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus suprantamas ir kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas neturi teisės atlikti vykdydamas savo įgaliojimus (pavyzdžiui, tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir pan.). Apygardos teismas, aptaręs žemės ūkio ministrės įgaliojimus, padarė teisingą išvadą nenustatęs tokių funkcijų, kurios jai leistų duoti nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams dėl finansiškai palankių sprendimų priėmimo skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. Tačiau, apelianto įsitikinimu, kaltinimo R. K. ir V. G. pagal BK 226 straipsnį dalis dėl poveikio šiai valstybės tarnautojai, kad ji neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti finansiškai palankius sprendimus skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą yra pagrįsta, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta dėl teisės taikymo klaidos. Sprendžiant iš R. K. ir V. G. pokalbių šia tema turinio, aplinkybė, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimas vyko per agentūrą ir žemės ūkio ministrė negalėjo net ir neteisėtai veikdama duoti pageidaujamų nurodymų Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams, išteisintiesiems nebuvo žinoma. Pastarieji buvo įsitikinę, jog šių klausimų išsprendimas iš esmės yra žemės ūkio ministrės kompetencija. Ir išteisintieji, anot prokuroro, šiuo klausimu neklydo, nes su sprendimų, kada ir kokią viešinimo projektams skirtą lėšų sumą pervesti agentūrai, priėmimu žemės ūkio ministrė buvo susijusi. Be to, kaltininko klaidingas įsivaizdavimas, jog siekiamas paveikti valstybės tarnautojas iš viso turi kompetenciją atlikti pageidaujamus veiksmus, teisės teorijoje įvardijamas kaip kaltininko baudžiamosios atsakomybės nešalinanti klaida dėl objekto, todėl R. K. ir V. G. pateiktas kaltinimas pagal BK 226 straipsnį yra pagrįstas ir šiuo aspektu.

16.179. Visa tai, apelianto nuomone, patvirtina abu išteisintuosius veikus tiesiogine tyčia. Aktyviąja prekyba poveikiu užsėmusiam (tarpininko papirkimą vykdžiusiam) R. K. buvo aišku, jog V. G. už kyšį paveiks žemės ūkio ministrę V. B., kad ji veiktų taip, kad būtų patenkinti jo interesai ir būtų priimti jo atstovaujamoms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. O pasyviąja prekyba poveikiu užsiėmęs (kyšininkavęs tarpininkas) V. G. suprato, kad už kyšį pažadėjo R. K. pasinaudoti savo tikėtina įtaka žemės ūkio ministrei V. B. ir ją paveikti, kad ji veiktų pirmiau aptartais kyšio davėjo interesais ir norėjo taip veikti. Remdamasis pirmiau apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl BK 226 straipsnio taikymo, abiem išteisintiesiems inkriminuoti veiksmai pagal BK 226 straipsnį laikomi baigtais nuo 2015 m. gruodžio 9 d.

Dėl kyšio dalyko – 12 100 eurų nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai

16.180. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus dėl užmaskuoto kyšio suteikiant politinės partijos Darbo partijos reklamai 12 100 eurų nuolaidą, nepagrįstai konstatavo, jog ši aplinkybė byloje nepasitvirtino. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog nenustačius jokių duomenų, kad buvo konkretus R. K. ir V. G. susitarimas, jog ši nuolaida būtų atlygis už kažkokius konkrečius teisėtus V. G. veiksmus ar poveikius, o nenustačius susitarimo dėl neteisėto atlygio teismas derybų dėl nuolaidų kaip nusikalstamų nevertino, yra nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.

16.181. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kyšio dalyko sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnio 4 dalyje. Šiai bylos daliai aktualiu aspektu įstatyme numatyta, jog kyšis yra ir bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nepadarė klaidos nurodydamas, jog kaltinime nurodyta 12 100 eurų nuolaida per televiziją transliuotai juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai gali būti kyšio dalyku. Asmuo, nepagrįstai ir neteisėtai suteiktos nuolaidos forma sumažindamas išlaidas už suteiktą paslaugą (sutaupydamas, nes moka už ją mažiau), gauna turtinę naudą, ši nauda yra materiali ir turinti ekonominę vertę rinkoje, jos dydį galima nustatyti pinigine išraiška. Konkrečiu atveju padarytos nuolaidos, kaip neteisėto ir nepagrįsto atlygio, suma yra 12 100 eurų, kuri ir nurodyta kaltinimuose. Ši nuolaidos suma susideda iš 10 000 eurų nuolaidos reklamai ir 2 100 eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

16.182. Anot apelianto, iš BK 230 straipsnio 4 dalies nuostatų galima spręsti, jog tam, kad tokią nuolaidą būtų galima pripažinti kyšiu, būtina nustatyti, kad tokia forma suteiktas (valstybės tarnautojo gautas) atlygis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir yra už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Prokuroras teigia, jog pirmiau išdėstyti jo argumentai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbiuose R. K. Seimo nario V. G. arba prašė pageidaujamo šio valstybės politiko teisėto veikimo vykdant įgaliojimus (asmeniško balsavimo „už“, Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena, Vartojimo kredito įstatymo pataisas) arba susitarė dėl Seimo nario V. G. poveikio atitinkamiems valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, šio komiteto pirmininko pavaduotojui ir šio Seimo komiteto nariams, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, kad jie atitinkamai teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taip pat šių pokalbių metu valstybės tarnautojas (valstybės politikas) Seimo narys V. G. atsiskaitinėjo R. K., kokie yra tokio jo veikimo rezultatai, taip pat žadėjo R. K. prašomą poveikį atlikti.

16.183. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog tuo pat metu, kai vyko šie Seimo nario V. G. ir R. K. susitarimai dėl šio valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus ir poveikio atitinkamiems valstybės tarnautojams, jie susitarė ir dėl atlygio už tokius V. G. veiksmus – nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, transliuotai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose, forma. Šie susitarimai dėl tokio atlygio ir to rezultatas užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. sausio 12 d. vykusių V. G. ir R. K. pokalbių metu.

16.184. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu, tuo pat metu, kai R. K. su V. G. sutarė (pirmasis kreipėsi, antrasis sutiko tai padaryti) dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio sklypo bei dėl veiksmų Seime priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, V. G. kalbėjo apie artėjančius Seimo rinkimus, prašė R. K., ar galėtų susitikti („pavakarieniauti“) tiek su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generaline direktore Z. S., tiek su R. K. ir D. J. M., o šis sutiko dėl tokio susitikimo. V. G. nurodė tokio susitikimo tikslą – nuo 2015 m. lapkričio pradėti transliuoti politinę reklamą ir susitarti dėl nuolaidų jai. R. K. sutiko suorganizuoti tokį susitikimą su Z. S. (pokalbyje „Z.“), abu sutarė, jog R. K. suorganizuos ir proginį susitikimą su UAB koncerno „MG Baltic“ vieninteliu akcininku D. J. M. (pokalbyje – „D.“), aptarė, kad jame V. G. dalyvaus su tuomečiu Darbo partijos pirmininku V. M. (t. 4, b. l. 80–85).

16.185. 2015 m. lapkričio 9 d. įvyko V. G., D. J. M. ir R. K. pokalbis. Jo metu R. K. V. G., be kita ko, pateikė prašymus dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena, nurodė, jog su UAB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi S. D. „dar vieną kadenciją padirbėtų“, taip pat – kad „žiūrės į Ignalinos uždarymą, apie kur esu tau sakęs B devyniolika, o ypač – B dvidešimt penki“ (Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projektas B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projektas B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas“), ir paskui paklausė V. G.: „O nežinau kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūsų iš mūsų tikitės.“ Į tai V. G. nurodo, jog tikisi „pagalbos“, ir aiškina, kokios būtent pagalbos Darbo partijai reikia: „Žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot, tai ačiū irgi jums. Ir aišku, ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra, kur galimybė ten su jumis pasikalbėti. Mes ten aišku perkam eterį irgi, ta prasme suprantam, kad kainos kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi. Bet nu ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“; „plius įdėjimas, žinai, kad neblokuotų, ta prasme, kad iškart būtų galimybė gauti... Žinai, klausinėja ten kažko... vieną iš mūsų irgi pakalbintų. Mums yra tas yra, žinai, labai svarbu. Mes su visais stengiamės normalų santykį tą turėti. Kad tą poziciją išsakyt. O ten jau kaip mes išsakom poziciją, tai čia jūs jau, žinai, nepagražinsit mūsų pozicijos…“ Ir tęsia: „Taip, tai čia šitoj vietoj mums svarbiausia, kad būtų galimybė būtų, žinai, pasisakyt. O aišku kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, tai mes sutariam...“ (t. 5, b. l. 49–50).

16.186. Apelianto teigimu, V. G. R. K. yra paaiškinęs, kodėl jam ir jo atstovaujamai Darbo partijai už R. K. prašomus veiksmus reikia atlygio nuolaidos televizijoje už reklamos transliavimą forma, o ne pinigais. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje, aptariant poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl ministerijos ir NMA viešinimo biudžetų paskirstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomo Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir dėl Ž. P. kandidatūros į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkus klausimus, V. G. R. K., be kita ko, nurodė: „Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme, mes pasakėm taip: jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių“; „tai sakėm, mums tas yra svarbu“; „o mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokiasi), nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar...“; „ir dar supranti, su papildomom rizikom visom.“ R. K. pritarė, jog už pinigus nupirkti eterio „įmanoma“, o galų gale pinigai eteriui pirkti „vis tiek nueina“ (t. 5, b. l. 98–104).

16.187. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu R. K. V. G. nurodė, kad dėl prašytos nuolaidos Darbo partijos reklamai suteikimo jis davė nurodymą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Z. S.: „Tu pas Z. buvai už... užlėkęs, a ne? Tau...“; „Kalbėjom. Aš jai sakiau, duok papildomą nuolaidą“; „<...> kiek, kiek galit, ta prasme, aš tiesiog... po to su... suvesim paskui. Tai davė papildomų nuolaidų?“. V. G. patvirtino, kad susitarė: „Jo, tai ten tą apsitarėm“, „... mes ten viską apsitarėm, nes ten visą sumą, nes visą sumą mes ten išsiskaidysim /.../...“; „Tai sakė, susižiūrėsim“; „Sako, reikia...“ „... susiskaičiuot, bet sakė...“; „... iš principo susižiūrėsim“. R. K. nurodo: „Tvarkoj, gerai“, uždavė klausimą apie Ž. P. ir vėl grįžęs prie tos pačios temos tęsia: „Šiaip pastebėsiu, labai neblogai jūsų kompanija žiūrisi, žiūrint profesionaliai.“ Į tai V. G. nurodo: „Ten, kur pasileidom? Žiūrėsim. Mes dabar kaip tik norėjom, žinai pamatėm, kad mums teliko žiauriai trūksta… didesnė dalis į teliką, o į išorę, žinai, tiktais tie didieji miestai <...>. Yra atsiliepimai ir Vilniuj, žinai, matosi, kad pastebėjo, žinai. Nėra kitos politinės reklamos, tai visai neturi apie ką kalbėti“ (t. 5, b. l. 64–65).

16.188. Prokuroras nurodo, kad 2016 m. gegužės 30 d. per kratą R. K. darbo kabinete paimtoje užrašų knygutėje yra ir šie R. K. ranka padaryti užrašai „Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V. G.Š. m. 10 t. €.“. Šiuose užrašuose yra nurodytas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinės direktorės Z. S. (užrašuose – „Z.“) padarytos nuolaidos (užrašuose – „Nuolaidos dydis“) V. G. (užrašuose – „V.G.“) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose transliuotai Darbo partijos reklamai, dydis be PVM – 10 000 eurų (užrašuose – „10 t.€“).

16.189. Be to, 2016 m. sausio 12 d. pokalbyje R. K. V. G., be kita ko, nurodė: „Tai aš dar galvoju, trumpai pasakysiu tau. /.../ M-m... Jo... /.../ padarėm dešimt papildomą, ane?“ (t. 6, b. l. 28).

16.190. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, inkriminuojant nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnyje, 225 straipsnyje ir 226 straipsnyje, požymį – pasiūlymą ir pažadą kyšį duoti bei susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šių susitarimų esmę, bet ir konkretų jų turinį, kuris atitiktų šių veikų požymius. Kasacinėje praktikoje taip pat pažymima, jog pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui tiek konkretų kyšio dydį, tiek jo perdavimo būdą, laiką ir pan., arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais, tarp jų – žodžiu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (kasacinės nutartys Nr. 2K‑541/2014, Nr. 2K-277/2012, Nr. 2K-429/2011). Taip pat kasacinėje praktikoje nurodoma, kad susitarimas priimti kyšį yra vienas iš objektyviųjų šių nusikaltimų požymių, todėl būtina nustatyti susitarimą dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo ar kitų reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2005, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-15-697/2018).

16.191. Prokuroro teigimu, iš įrodymų viseto matyti, jog V. G. suderinti dėl nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliavimo kainai klausimą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijose R. K. prašė dar 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbyje, o konkretus korupcinis R. K. ir V. G. susitarimas užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje. Anot prokuroro, jis (susitarimas) prasideda po R. K. pateiktų prašymų V. G. pasakytos frazės: „Nežinau kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūsų iš mūsų tikitės.“ Ir tęsiasi V. G. į šį klausimą nurodžius, jog tiesiogiai prašo R. K. „pagalbos perkant eterį ikirinkiminiu laikotarpiu“, prašant „gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“. Šia fraze V. G. nurodė, jog už R. K. prašytus atlikti veiksmus vykdant įgaliojimus ir poveikį jis prašo nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai televizijose ikirinkiminiu laikotarpiu (2015 m. lapkričio 26 d.–2015 m. gruodžio 16 d.). 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbyje R. K. V. G. nurodė, jog jo prašymą įvykdė ir dėl nuolaidos Darbo partijos reklamai suteikimo jis davė nurodymą teisę ją suteikti turinčiai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Z. S. („Z.i“). Apie tai, jog R. K. nurodymu Darbo partijos reklamai suteikta nuolaida yra 10 000 eurų, matyti ir iš pirmiau nurodytų R. K. užrašų, paimtų per kratą. Apie tai, jog jo nurodymu UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose televizijose buvo suteikta 10 000 eurų nuolaida Darbo partijos reklamai, 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu R. K. tiesiogiai nurodė ir pačiam V. G.. Tokie R. K. veiksmai, prokuroro nuomone, atitinka BK 226 ir 227 straipsnių dispozicijose nurodytų tiesioginio pasiūlymo, pažado ir susitarimo duoti kyšį požymius, o V. G. veiksmai atitinka BK 225 ir 226 straipsnių dispozicijose nurodytų tiesioginio pažado ir susitarimo priimti kyšį požymius.

16.192. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylai aktualiu laikotarpiu Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas ėjęs V. G. buvo faktinis Darbo partijos vadovas, tvarkė einamuosius partijos reikalus, be to, kaip partijos Seimo rinkimų štabo vadovas rūpinosi artėjančia Darbo partijos rinkimų kampanija į 2016–2020 m. Seimo rinkimus, buvo atsakingas už tam skiriamą biudžetą. Todėl ikirinkiminiu laikotarpiu galimos nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai per UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijas jam buvo aktualios. Tai patvirtina kaltinimo dalį, jog taip V. G. veikė ir kyšio tokios nuolaidos forma siekė kito asmens – jo faktiškai vadovaujamo juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos naudai. R. K. dėl UAB koncerne „MG Baltic“ einamų pareigų galėjo V. G. palankia linkme paveikti tokios reklamos kainą šiai verslo grupei priklausančiose televizijose, duodamas nurodymą suteikti jai nuolaidą. Anot prokuroro, tiek V. G., tiek R. K. korupcinio susitarimo metu tai suprato. Tarp R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 12 d. prašytų atlikti ir Seimo nario V. G. atliktų veiksmų vykdant įgaliojimus ir poveikio bei R. K. su V. G. sutarto ir suteikto už tai atlygio – nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai forma – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

16.193. Anot prokuroro, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, yra siejamas būtent su valstybės tarnautojo įgaliojimo vykdymu (kasacinės nutartys Nr. 2K-221-942/2020, Nr. 2K-218-222/2017). Apelianto teigimu, byloje nustatyta, jog šios nuolaidos forma suteiktas atlygis yra tiek už R. K. pageidaujamą valstybės politiko V. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tiek už sutartą poveikį. Atlygis už tokius veiksmus valstybės tarnyboje nėra oficialiai reglamentuotas ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. Todėl ši nuolaida, kaip atlygis V. G. už nusikalstamus veiksmus, atitinka visus BK 230 straipsnio 4 dalyje numatyto kyšio požymius ir yra R. K. kyšis V. G.. Atsižvelgiant į nuolaidos suteikimo mechanizmą, šis kyšis laikomas R. K. neteisėtai perduotu V. G., o jo perdavimo data – 2015 m. gruodžio 16 d., kai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose – buvo baigta transliuoti politinės partijos Darbo partijos politinė reklama.

16.194. Prokuroro teigimu, nustatant šio kyšio vertę, atsižvelgiama į Lietuvos teismų praktiką, kurioje laikoma, jog kyšiu yra visa maksimali kaltininko iš to gauta turtinė nauda. Todėl išteisintiesiems pagrįstai kaip kyšis inkriminuota 12 100 eurų suma, kurią sudaro 10 000 eurų nuolaida politinės partijos Darbo partijos reklamai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose ir 2 100 eurų PVM, kuris šiuo atveju nuo tokios sumos turėjo būti sumokėtas. Tokia nuolaidos suma (tiek 10 000 eurų be PVM, tiek 12 100 eurų su PVM) yra didesnė negu nusikaltimo padarymo metu buvusi 250 MGL (9 415 eurų) suma, todėl R. K. ir V. G. veiksmai šiuo aspektu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 225 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis yra kvalifikuoti tinkamai. Todėl, apelianto teigimu, konstatavus, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, o išteisintiesiems priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl kyšio dalyko – 15 000 eurų, užmaskuotų kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“

16.195. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, susijusius su 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skyrimu ir gavimu, nepagrįstai konstatavo, jog nenustatė, kad ši parama yra atlygis (kyšis) išteisintajam V. G. už šio pageidaujamą teisėtą veikimą ir poveikį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui išteisintųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

16.196. Apeliantas nurodo, jog ši kaltinimo dalis buvo suformuluota taip, jog R. K. V. G. 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. pokalbių metu tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir pastarojo nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ banko sąskaitos buvo pervesti į VšĮ „Meno ir sporto projektai“ banko sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

16.197. Anot prokuroro, iš apygardos teismo nuosprendžio argumentų matyti, jog kaltinimo dalį, susijusią su R. K. veiksmais tarpininkaujant ir duodant nurodymą iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos 2016 m. sausio 22 d. pervesti 15 000 eurų į kaltinime nurodytą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą AB „Swedbank“ banke, tai įvardijant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“, kurios direktore buvo Ž. F., teismas pripažino esant įrodyta.

16.198. Tačiau, prokuroro teigimu, kokiu tikslu R. K. iniciatyva buvo įvykdytas šis 15 000 eurų pervedimas iki tol jam nežinomai VšĮ „Meno ir sporto projektai“, vadovaujamai jo nepažįstamo asmens – Ž. F., ir ar su šiuo 15 000 eurų pervedimu yra susijęs V. G., ar tai nėra neteisėtas ir nepagrįstas atlygis už R. K. ir V. G. susitarimus dėl šio valstybės tarnautojo teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus ir poveikio, šiems išteisintiesiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taikymo aspektu apygardos teismas nevertino.

16.199. Prokuroras teigia, jog pirmiau išdėstyti jo argumentai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 6 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbiuose, kaip ir kituose šiuo laikotarpiu vykusiuose pokalbiuose, R. K. Seimo nario V. G. arba prašė pageidaujamo šio valstybės politiko teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, arba susitarė dėl to, kad jis paveiks atitinkamus valstybės tarnautojus, kad jie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Taip pat šių pokalbių metu valstybės tarnautojas (valstybės politikas) Seimo narys V. G. atsiskaitinėjo R. K., ką jo nurodymu yra padaręs ir kokie yra tokio jo veikimo rezultatai, taip pat žadėjo R. K. prašomą poveikį atlikti.

16.200. Kaltinamajame akte nurodyta, jog R. K. pažadas, pasiūlymas dėl 15 000 eurų kyšio, o V. G. sutikimas dėl 15 000 eurų kyšio perdavimo tokiu būdu buvo išreikštas tų pačių 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. susitikimų metu. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog šių R. K. ir V. G. pokalbių turinys patvirtina, jog R. K. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti V. G. kyšį kitų asmenų naudai, o šis netiesiogiai kitų asmenų naudai tokį kyšį priėmė. Tokia išvada išplaukia iš viso šių pokalbių turinio ir aplinkybių, kuriomis jie vyko, vertinimo, o ne atskirų, selektyvaus ir iš konteksto ištrauktų kelių kaltinamųjų frazių vertinimo, kaip padarė pirmosios instancijos teismas.

16.201. Prokuroras nurodo, jog dar 2015 m. lapkričio 9 d. vykusio V. G., D. J. M. ir R. K. pokalbio metu, R. K., be kita ko, pateikus prašymus V. G. dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena, nurodžius, jog su UAB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi S. D. „dar vieną kadenciją padirbėtų“, taip pat – kad „žiūrės į Ignalinos uždarymą, apie kur esu tau sakęs B devyniolika, o ypač – B dvidešimt penki“ (Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projektas B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projektas B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas“), vyko R. K. ir V. G. pokalbis apie tai, ko V. G. ir jo atstovaujama Darbo partija tikisi iš „jų“ (R. K. paklausė V. G.: „O nežinau kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikitės“). Į tai V. G. nurodė, jog tikisi „pagalbos“, ir aiškino, kokios būtent pagalbos Darbo partijai reikia, tai įvardydamas „bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, detalizavęs, ko reikia iš „žiniasklaidos“, pridūrė: „O aišku kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, tai mes sutariam...“ (t. 5, b. l. 49–50). 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio pokalbio metu, aptariant poveikio žemės ūkio ministrei V. B. dėl ministerijos ir NMA viešinimo biudžetų paskirstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstomo Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir dėl Ž. P. kandidatūros į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkus klausimus, V. G. R. K., be kita ko, nurodė: „Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme, mes pasakėm taip: jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių“; „tai sakėm, mums tas yra svarbu“; „o mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokiasi), nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar...“; „ir dar supranti, su papildomom rizikom visom“ (t. 5, b. l. 98–104). Taip V. G. R. K. paaiškino, kad jam ir jo atstovaujamai Darbo partijai už R. K. prašomus atlikti veiksmus reikia neteisėto atlygio (kyšio) kitomis formomis, kaip, pavyzdžiui, nuolaidos televizijoje už reklamos transliavimą forma, o ne pinigais. Be to, 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbių metu V. G. R. K. prašė ir „bet kokios kitos pagalbos“, ne tik nuolaidos jų reklamai. Šių pokalbių aptariamo kyšio aspektu pirmosios instancijos teismas nevertino.

16.202. 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio pradžioje R. K. su V. G. aptarus klausimus dėl nuolaidos suteikimo politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijos kanaluose, R. K., tęsdamas atlygio už V. G. veiksmus temą, siūlo: „Gerai. O jeigu, jeigu žinai kas mažiausiai kelia problemų. Jūs turit kokių VšĮ, kur programas pildytų kažkokias tai?“. Į tai V. G. nurodžius: „VšĮ dabar aš nežinau... jaunimo organizacijų, bet sudėtingai, labai keistai atrodys.“ R. K. tęsia: „Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu yra.“ Ir klausia: „Ar per tai ir paspręsim?“. V. G. patvirtina, jog „jo“, ir nurodo: „Nu žinok, jo... konsultantai, nes jie, jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija.“ R. K. nurodo, jog jis supratęs ir V. G. pateikia prašymą dėl Ž. P. kandidatūros, o V. G. pažada prašytus veiksmus atlikti (t. 5, b. l. 64–65, 66). Ši pokalbio dalis, anot prokuroro, patvirtina, kad aptariant vieną kyšio, užmaskuoto kaip nuolaida televizijos reklamai, perdavimo klausimą, R. K. tuo pat metu siūlo V. G. dar vieną kyšio perdavo formą („ar per tai paspręsim“) – kyšį perduoti per mažiausiai problemų keliančias viešąsias įstaigas, įforminant tai kaip paramą programoms vystyti. V. G. nurodo, jog pokalbio metu tam tinkamų paramai viešųjų įstaigų ar jaunimo organizacijų jis nežino, nuogąstauja, jog tai „sudėtingai, labai keistai atrodys“. R. K. dar kartą tai pasiūlo: „Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu yra.“ Viso pokalbio metu iniciatyvą šiuo klausimu rodo R. K..

16.203. Prokuroras, cituodamas 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio ištraukas, teigia, jog pokalbio metu R. K. pateikus prašymus V. G. dėl Ž. P. protegavimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko postą, dėl Pelno mokesčio įstatymo, dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., o V. G. sutikus šiuos prašymus išpildyti, R. K. vėl siūlo kyšį perduoti įforminant kaip paramą per „kažkokias programas, įmones, VšĮ“, atkreipia dėmesį, kad taip „kiti net nemąsto“. V. G. su tuo sutinka, nurodo, jog tokių „turi“, bet duomenis apie juos R. K. pateiks kitą kartą, nes jų nėra pasiėmęs. Viso pokalbio metu iniciatyvą šiuo klausimu rodo R. K. (t. 5, b. l. 107; t. 13, b. l. 58).

16.204. Anot prokuroro, pareikštiems kaltinimams pagrįsti svarbus ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykęs R. K. ir V. G. pokalbis. Pacituodamas pokalbio ištrauką apeliantas teigia, jog būtent R. K. V. G. pasiūlė užmaskuoto kaip parama kyšio perdavimui asmenį – Ž. F., kartu nurodydamas, jog pats jos nepažįsta, o V. G. nurodė, jog tai tinkama kandidatūra – „šita girdėta, ta prasme, viska tvarkoj su ja“, bet jis nežino, kodėl per ją „daro“. Pokalbio metu R. K., akcentavęs, jog tai yra V. G. interesas, paaiškina, jog kyšio, užmaskuoto kaip parama, dokumentams sutvarkyti jam reikia maždaug trijų dienų, tam jam reikia susitikti su Ž. F., sutarė, jog V. G. jai praneš, kad ši susisiektų su R. K..

16.205. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš liudytojų L. F. ir Ž. F. parodymų matyti, jog po šio pokalbio su R. K. V. G. L. F. perdavė R. K. telefono numerį, o pastarasis šį asmens, kaip galinčio suteikti piniginę paramą iš koncerno „MG Baltic“, numerį 2015 m. gruodžio 21 d. perdavė Ž. F.. 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 9.15 val. iki 9.44 val., Ž. F. ir R. K. bandė susisiekti telefonu, bet jiems nepavyko. Šį neįvykusį Ž. F. ir R. K. kontaktų faktą V. G. su L. F. aptarė per 2015 m. gruodžio 23 d., 16.01 val., vykusį pokalbį, kuriame L. F., be kita ko, nurodė: „Jo ir jai, ir jai neatsuko, tai vat. Sakė, nesulaukė skambučio.“ Į tai V. G. nurodo: „Nu, sakė, ji neprisiskambino. Aš nežinau, sakė... Susitvarkys vis tik.“ Į tai L. F. nurodė: „Nu, tai va, dabar jin dar pabandys ten, sakė.“ 2015 m. gruodžio 23 d., 16.02 val., Ž. F. telefonu susisiekė su R. K. ir teiravosi: „Tai kokių mum veiksmų reikėtų paramai gauti“, susitarė, jog su R. K. dėl paramos dar kartą telefonu susisieks 2016 m. sausio 4 d., ir tai padarė 2016 m. sausio 5 d. Šio pokalbio metu susitarė susitikti su R. K. 2016 m. sausio 6 d., 11 val., koncerno „MG Baltic“ patalpose, o 2016 m. sausio 11 d., 11.48 val., pokalbio metu su R. K. susitarė, jog tądien vairuotojas užveš jam reikalingus paramai gauti dokumentus (t. 9, b. l. 57–66).

16.206. 2016 m. sausio 12 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio metu R. K. V. G., be kita ko, nurodė: „Tai aš dabar galvoju, trumpai pasakysiu tau. <...> Su Ž. (Fomova) – jo. Ji man vakar (2016 m. sausio 11 d.) atvežė dokumentus. Tai, aš manau, kad ryt (2016 m. sausio 13 d.) jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai gali... gali, gali žiūrėti toliau kaip jau ten tau gaunasi šitas dalykas.“ V. G. nurodo: „Gerai.“ Po to vykusiame pokalbyje, anot prokuroro, R. K. pateikė prašymus V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., o V. G. užtikrino, jog šiuos prašymus įvykdys (t. 6, b. l. 28; t. 13, b. l. 99). Ši pokalbio dalis, prokuroro įsitikinimu, patvirtina, jog būtent R. K. V. G. nurodė, jog artimiausiu metu Ž. F. bus pervesta kaip parama užmaskuotas kyšis ir V. G. „gali žiūrėti toliau kaip ten tau gaunasi šitas dalykas“. Iš pokalbio turinio matyti, jog V. G. tai suprato.

16.207. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš 2016 m. sausio 21 d. vykusių UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus J. G. ir R. K. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad pastarajam buvo pranešta, jog ant VšĮ „Meno ir sporto projektai“ prašymo dėl paramos nėra sąskaitos numerio (t. 9, b. l. 68). Vėliau tą pačią dieną užfiksuotas R. K. ir Ž. F. pokalbis, kurio metu jis pranešė, jog neparašyta sąskaita, ją galima nurodyti R. K. elektroniniu paštu (t. 9, b. l. 70). Iš UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus J. G. parodymų matyti, jog jis kalbėjo su R. K. apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“ rėmimą, šiai viešajai įstaigai paskyrė 15 000 eurų paramą, iš R. K. gavo šios viešosios įstaigos banko sąskaitos numerį, į kurią pervedė paramą. Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolo matyti, jog 2016 m. sausio 22 d., 14.22 val., R. K. Ž. F. išsiuntė elektroninį laišką su priedu – 2016 m. sausio 22 d. UAB „Mitnija“ lėšų pervedimo nurodymu Nr. 0001381, patvirtinančiu, kad VšĮ „Meno ir sporto projektai“ pervesta 15 000 eurų pagal „2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį“ (t. 24, b. l. 34, 60, 61).

16.208. Prokuroras teigia, jog iš šių duomenų visumos matyti, kad būtent R. K. V. G. nurodė, kaip galima užmaskuoti kyšį už jo pageidaujamus V. G. veiksmus – pervesti kaip paramą viešajai įstaigai, siūlė, jog V. G. jam pateiktų tokią viešąją įstaigą, o paskui kaip tinkamą tam kandidatūrą V. G. nurodė Ž. F., kuri buvo VšĮ „Meno ir sporto projektai“ direktorė. Su tokia jam pažįstamos ir „normalaus“ asmens kandidatūra V. G. sutiko. Tada V. G. per L. F. Ž. F. suvedė su R. K., o pats su L. F. aptarinėjo šių pinigų kaip paramos suteikimo eigą ir Ž. F. veiksmus juos gaunant. Tuo pačiu metu R. K. V. G. informavo, kas buvo atlikta dėl kyšio, užmaskuoto kaip parama Ž. F. vadovaujamai VšĮ „Meno ir sporto projektai“, perdavimo ir nurodė, jog pervedus pinigus V. G. „gali žiūrėti toliau kaip jau ten tau gaunasi šitas dalykas“. Taip pat tuo pat metu R. K. tarpininkavo, jog UAB koncernui „MG Baltic“ priklausanti UAB „Mitnija“ pervestų Ž. F. vadovaujamai VšĮ „Meno ir sporto projektai“ 15 000 eurų, nurodydama, jog tai yra parama. Taigi, prokuroro teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad tiek R. K., tiek V. G. rūpinosi ir buvo suinteresuoti, kad 15 000 eurų suma būtų pervesta Ž. F. vadovaujamai VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

16.209. Bylos duomenys, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat patvirtina, jog R. K. asmeniškai nepažinojo VšĮ „Meno ir sporto projektai“ direktorės Ž. F. ir iki 15 000 eurų pervedimo jokių reikalų su ja neturėjo. Kuo verčiasi VšĮ „Meno ir sporto projektai“ pervedant pinigus, niekas nesidomėjo ir niekas netikrino, kokiai veiklai vystyti šie kaip parama suteikiami 15 000 eurų bus panaudoti. Šių pinigų pervedimu rūpinosi R. K.. Ž. F. R. K. pateikti paramai gauti dokumentai neatitiko net minimalių reikalavimų – buvo be datos, adreso, VšĮ „Meno ir sporto projektai“ rekvizitų ir įmonės turimos banko sąskaitos, nenurodyta net kokios paramos sumos prašoma, pinigų panaudojimas neaptartas (t. 56, b. l. 2, 3). Be to, bylos duomenimis, iš pradžių – 2016 m. sausio 22 d. buvo pervesti pinigai – 15 000 eurų, o tik gerokai vėliau (2016 m. vasario 2 d.) buvo pasirašyta jų pervedimo teisėtumą įforminanti paramos sutartis. Visa tai, anot prokuroro, patvirtina, kad šių pinigų pervedimas, kaip ir nurodyta kaltinime, buvo kyšis, tik maskuojamas paramos su VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sutartimi. Iš gautų 15 000 eurų Ž. F. 7 000 eurų, kaip ir buvo jų (Ž. F. ir L. F.) susitarta prieš gaunant šiuos pinigus, pervedė L. F. kaip atlygį už meno kūrinių nuomą.

16.210. Bylos duomenys, anot apelianto, taip pat patvirtina, jog VšĮ „Meno ir sporto projektai“ direktorė Ž. F. tuo pačiu metu buvo ir lauko reklamą skelbiančios UAB „JCDecaux Lietuva“ vadovė, su kuria kaltinimui aktualiu laikotarpiu tiek V. G., tiek reklamos agentūros UAB „Maniakai“ vadovas L. F. bendravo Darbo partijos politinės lauko reklamos skelbimo klausimais. Jos pozicija dėl tokios reklamos kainų sumažinimo jiems buvo aktuali. Tuo pačiu metu, kai vyko procesas dėl 15 000 eurų pervedimo Ž. F. VšĮ „Meno ir sporto projektai“, tiek L. F., tiek V. G. kreipėsi į Ž. F. dėl kainų planuojamai Darbo partijos lauko reklamos kampanijai sumažinimo.

16.211. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas kaip vieną iš argumentų, kodėl 15 000 eurų nelaiko kyšiu, skundžiamame nuosprendyje nurodė aplinkybę, jog L. F. ir Ž. F. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šių pinigų pasisavinimo buvo išskirtas į atskirą ir vėliau nutrauktas. Tačiau toks argumentas, prokuroro įsitikinimu, nėra teisinis, nes proceso sprendimas kitose bylose, kuriose nedalyvauja šioje byloje kaltinamaisiais buvę patraukti asmenys, jokių teisinių padarinių šioje byloje nesukuria.

16.212. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, prokuroras teigia, jog pirmiau nurodytuose R. K. ir V. G. pokalbiuose užfiksuotas R. K. tiesioginis pasiūlymas, pažadas ir susitarimas perduoti 15 000 eurų kyšį bei Seimo nario V. G. pažadas ir susitarimas priimti šį kyšį kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai. Šie 15 000 eurų 2016 m. sausio 22 d. iš UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančios UAB „Mitnija“ buvo pervesti kito asmens – „VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai ir vėliau buvo panaudoti su Darbo partijos reklamos kampanija susijusių Ž. F. ir L. F.. Šie pinigai paramos teisine forma VšĮ „Meno ir sporto projektai“ buvo pervesti R. K. pasiūlius V. G. tokiu būdu užmaskuoti kyšį ir V. G. su tuo sutikus. Tai, kad tiesioginę turtinę naudą gavo ir kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ užmaskuotą 15 000 eurų sumą panaudojo ne V. G., o kiti asmenys (L. F. ir Ž. F.), prokuroro įsitikinimu, nei V. G., nei R. K. atsakomybės dėl jiems inkriminuotų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų nusikaltimų nešalina. Tačiau byloje, kaip teigia prokuroras, nustatyta, kad ši 15 000 eurų suma yra tiek už R. K. pageidaujamą valstybės politiko V. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tiek už sutartą poveikį. Atlygis už tokius veiksmus valstybės tarnyboje nėra oficialiai reglamentuotas ir yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl ši 15 000 eurų suma kaip atlygis V. G. už jo veiksmus atitinka visus BK 230 straipsnio 4 dalyje numatyto kyšio požymius ir laikytina R. K. kyšiu V. G.. Atsižvelgiant į paramos suteikimo mechanizmą, šis kyšis laikomas R. K. V. G. perduotu netiesiogiai. Kyšio – 15 000 eurų – suma yra didesnė negu nusikaltimo padarymo metu buvusi 250 MGL (9 415 eurų) suma, todėl R. K. ir V. G. veiksmai šiuo aspektu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 225 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis yra kvalifikuoti tinkamai. Todėl, apelianto teigimu, konstatavus, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, o išteisintiesiems priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl kaltinimų R. K. bei V. G. ir atitinkamai juridiniams asmenimis – UAB koncernui „MG Baltic“ bei politinei partijai Darbo partijai – keitimo

16.213. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys, kuriomis dėl dalies kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis yra išteisinti R. K. bei V. G. ir atitinkamai juridiniai asmenys – UAB koncernas „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) bei politinė partija Darbo partija. Todėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, už kuriose numatytų veikų padarymą prokuroro apeliaciniu skundu prašoma nuteisti visus šiuos išteisintuosius, apimtis yra sumažėjusi. Be to, prokuroras pripažįsta, jog, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, kai kuriose R. K. kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, o V. G. kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį dalyse buvo nustatytos kiek kitokios faktinės aplinkybės, negu nurodytos 2018 m. balandžio 17 d. kaltinamajame akte ir 2021 m. spalio 7 d. teismui pateiktame prokuroro prašyme Nr. 2S-2689 kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Taip pat šiuo apeliaciniu skundu pripažįstami ir kai kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti kaltinimų R. K. ir V. G. ir atitinkamai juridiniams asmenis – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) bei politinei partijai Darbo partijai – netikslumai, susiję su kaltinime nurodytų teisės aktų pavadinimais. Todėl prokuroro apeliaciniu skundu šiems asmenims pareikštas kaltinimas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, keičiamas, kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis.

16.214. Pagal naujai prokuroro pareikštus kaltinimus R. K. kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.215. R. K. kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ji į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.216. R. K. kaltinamas tuo, jog tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.217. R. K. kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.218. V. G. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus jis padarė tokiu būdu ir aplinkybėmis.

V. G. kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.219. V. G. kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.220. V. G. kaltinamas tuo, jog kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.221. V. G. kaltinamas tuo, jog, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.222. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane, „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.223. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ kaltinamas tuo, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.224. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.225. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2) siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.226. Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija kaltinama tuo, kad veikdama per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusį šios politinės partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą, 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo Darbo partija padarė tokiu būdu ir aplinkybėmis.

Juridinis asmuo politinė partija Darbo partija, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16.227. Juridinis asmuo politinė partija Darbo partija kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

2. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2) siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

3. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

Dėl kaltinimo epizodo R. K., Š. G., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“, juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui

16.228. Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, Š. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

16.229. Apelianto įsitikinimu, šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo ir nuosprendžio teisiniam argumentavimui keliamų taisyklių, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui išteisintųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Vertindamas su aptariamu epizodu susijusius bylos įrodymus teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, taip padarant ir esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

16.230. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiame epizode dalis R. K. ir Š. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotų veiksmų, susijusių su poveikiu valstybės tarnautojui (valstybės politikui), pasitvirtino, o dalis veiksmų, susijusių su valstybės tarnautojo (valstybės politiko) neteisėtu veikimu ir už tai netiesiogiai priimtu (duotu) kyšiu, – iš dalies ar visiškai nepasitvirtino.

16.231. Prokuroro teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo R. K. suinteresuotumą Š. G. užregistruotų pataisų priėmimu Seime, aktyvumą, kaltinime nurodytu laiku asmeniškai atliktus veiksmus dėl kaltinime nurodytų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo. Teismo išvados dėl UAB koncerno „MG Baltic“ naudos ir intereso, R. K. veikimo UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais dėl šios pataisos taip pat yra teisingos. Apygardos teismas Š. G. atliktus veiksmus, kuriais jis pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo savo vardu užregistravo 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d., Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje pasiūlymą pristatė, balsavo „už“ pritarti Š. G. pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat balsavo „už“ dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, pagrįstai pripažino R. K. pageidaujamais veiksmais. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad nurodyti Š. G. atlikti veiksmai buvo pageidaujami R. K., tokių veiksmų atlikimas neteisėtu apygardos teismo nepripažintas nepagrįstai. Tokia teismo išvada, anot prokuroro, neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 225 ir 227 straipsniuose numatyto objektyviosios pusės požymio „neteisėtas veikimas“ aiškinimo.

16.232. Apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Š. G. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariu, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos bei tarybos nariu (t. 95, b. l. 122; t. 96, b. l. 58). 2010 m. vasario 5 d. kartu su buvusiu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoju M. L. įsteigė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ (t. 57, b. l. 20–21, 22–26, 30) ir bylai reikšmingu laikotarpiu, remiantis M. L. parodymais, buvo faktiniu VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovu.

16.233. Anot apelianto, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-730 buvo sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, kuriai iki 2014 m. lapkričio 14 d. pavesta parengti ir pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Į šią darbo grupę įtraukti Seimo nariai B. B., kuris paskirtas šios darbo grupės vadovu, V. G., R. Ž., P. G., R. Š. , Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Š. ir kiti asmenys. 2015 m. birželio 10 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1097 į šią darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas Seimo narys Š. G. (vietoj 2014 m. rugpjūčio 22 d. įtraukto Seimo nario R. Š. ). 2015 m. birželio 30 d. Seime užregistruotas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3370). Jį pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž.. Projekte buvo siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2015 m. lapkričio 1 d., išskyrus 20 straipsnį, kurio įsigaliojimas numatytas 2016 m. lapkričio 1 d. Pateikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio „Pareiga įvertinti kredito gavėjo kreditingumą“ 1 dalies redakcija daug griežtesnė negu prieš tai galiojusi Vartojimo kredito įstatymo redakcija (t. 37, b. l. 2–3, 63–64, 65–66, 16–38).

16.234. Prokuroras nurodo, jog bylai aktualiu laikotarpiu, eidamas jau pirmiau paminėtas pareigas ir faktiškai valdydamas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, nuo 2015 m. birželio 10 d. būdamas įtrauktas į darbo grupę vartojimo kreditų reglamentavimui tobulinti, Š. G. kontaktavo su, kaip konstatavo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais tiesiogiai suinteresuotais asmenimis – UAB „4finance“ vadovu G. V., kuris vartojimo kreditų reglamentavimo tobulinimo klausimu bandė susisiekti su Š. G., informavo apie tai ir R. K., kuris tuo pačiu metu taip pat bendravo su Š. G..

16.235. 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. buvo paimtas kompiuteris (t. 25, b. l. 25–28), kurio standžiajame diske (t. 25, b. l. 29) buvo rastas elektroninio pašto failas, o jame – G. V., Š. G., G. S. susirašinėjimas (t. 25, b. l. 34). Jame užfiksuota, jog 2015 m. birželio 4 d., 16.37 val., G. V. siunčia laišką Š. G., jo kopiją nusiųsdamas G. S., laiško tema „Susitikimas – penktadienis 13.30“: „Sveiki, ?ar?nai, Laikotarpis jau dabar labai aktualus, nes Seimo darbo grup? jau eina ? pabaig? Su Vartojimo Kredito ?statymo svarstymu. Beje, mes dabar kaip tik ruo?iame rimt? ir i?sami? prezentacij? apie sektorø ir esam? situacij? Prezident?rai, nes ten pasirodo ?mon?s labai ma?ai informacijos tur?jo ?iuo klausimu. Tai gal mes ir Jums t? pa?i? med?iag? pristatyti po to gal?sime? Bus paprastesnis ir ai?kesnis formatas, nereik?s kr?vos ?vairiausiø studijø, analiziø, palyginimø ir kitø dokumentø siuntin?ti. K? manote? Pagarbiai,“ (t. 25, b. l. 47). G. S. 2015 m. birželio 4 d., 16.15 val., siunčia laišką Š. G., kopiją pridėdamas G. V., tema „smulkiøkø kreditø reglamentavimas“: „Sveiki ?ar?nai ir G., Frakcijoje esame sutarœ, kad smulkiøjø kreditø ?statyminio reglamentavimo tem? kuruos Š. G.. ?is lai?kas ir skirtas Jums tolesnio kontakto u?mezgimui. G.“ (t. 25, b. l. 47). Į šį laišką 2015 m. birželio 4 d., 16.21 val., atsako Š. G.: „Laba, Lai?k? gavau, susisiekime, kai tik bus aktualu“ (t. 25, b. l. 47). 2015 m. liepos 8 d., 12.29 val., Š. G. ta pačia tema „smulkiøkø kreditø reglamentavimas“ kreipiasi į G. V.: „Laba G., Labiausiai neturimas daiktas viems? laikas... Tai gal tiesiog pasimatome trumpai Seime, susiderinœ laik? bei padiskutuosime. O tada jau ir koks dokumentukas gal?tø gimti, jei nusprœstume kartu, kad reikalinga“ (t. 25, b. l. 48).

16.236. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūrų protokoluose užfiksuotas UAB „4finance“ direktoriaus G. V. nuo 2015 m. liepos 14 d., 6.17 val., iki 2015 m. liepos 14 d., 9.18 val., susirašinėjimas el. laiškais su R. K., taip pat fiksuoti asmeniniai jų susitikimai, kurių metu G. V. informavo R. K. apie Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai užregistruotus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus; siuntė R. K. nuorodas į užregistruotus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ir išsakė savo nuomonę apie nepalankias šių įstatymo projektų vietas vartojimo kreditų industrijai (t. 25, b. l. 34–37, 63–69, 100, 105–106, 125, 133, 134, 135–136, 137–148).

16.237. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų J. K. (ankstesnė pavardė – K.) parodymų (t. 80, b. l. 9–13, 15–17), 2017 m. gegužės 25 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokoluose (t. 79, b. l. 2–5, 6, 7, 9, 72), 2017 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokole (t. 34, b. l. 43–44, 46), 2017 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole (t. 34, b. l. 76–77, 78, 97) užfiksuotų duomenų matyti, kad 2015 m. liepos mėnesį R. K. kreipėsi į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nominalią vadovę J. K., nurodydamas, jog ketina pervesti šiai viešajai įstaigai 8 700 eurų kaip paramą ir 2015 m. liepos 13 d. pasirašė paramos sutartį. 2015 m. liepos 15 d. UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš UAB „MG Baltic Media“ banko sąskaitos pervesta 8 700 eurų į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą.

16.238. Tuo pačiu bylai reikšmingu laikotarpiu fiksuotas tarp Š. G. ir R. K., tarp R. K. ir G. V., tarp R. K. ir L. S., tarp R. K. ir E. M. vykęs bendravimas.

16.239. 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-11 užfiksuotas nuo 2015 m. spalio 12 d., 15.12.59 val., iki 2015 m. spalio 12 d., 16.17.14 val., R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriuo buvo suderintas 2015 m. spalio 12 d., 17 val., susitikimas (t. 8, b. l. 19–21).

16.240. 2016 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole fiksuotas G. V. ir R. K. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, 2015 m. spalio 1 d. R. K. paprašo jo (G. V.) atsiųsti „normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos“ (t. 26, b. l. 171–173, 174–175). G. V. 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., persiuntė R. K. „Glimstedt“ teisininkų paruoštas Vartojimo kredito įstatymo pataisas (t. 25, b. l. 51–52, 116–117, 118–121), sutarė, kad R. K. paduos parengtas pataisas, pasirūpins, jog jų parengtos alternatyvios Vartojimo kredito įstatymo pataisos Seimo narių būtų registruotos Seime, 2015 m. spalio 12 d. sutarė, jog šios alternatyvios pataisos Seime būtų pateiktos 2015 m. spalio 13 d. 2015 m. spalio 12 d., tarp 15.12 val. ir 16.17 val., R. K. telefonu suderino susitikimą su Š. G. (t. 8, b. l. 19–21), su juo susitiko tą pačią dieną savo tarnybiniame kabinete, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po šio susitikimo R. K. SMS žinute 2015 m. spalio 12 d., 18 val. 47 min., atsakydamas į G. V. klausimą dėl šio jo perduoto įstatymo projekto registravimo, nurodė, jog „labai to paprašiau“ (t. 8, b. l. 11–12).

16.241. Tuo pačiu metu, anot prokuroro, bylos duomenimis užfiksuotos aplinkybės apie Š. G. atliktus su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais susijusius veiksmus: 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., Seime užregistruotas Seimo nario Š. G. pateiktas „2015-10-13 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“, 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti darbo grupės pateikto įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą. Siūlomo pakeitimo esmė – pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1. remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba 2. pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17–20).

16.242. Byloje surinkti įrodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad visas 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., Seime užregistruotas Seimo nario Š. G. pateiktas „2015-10-13 pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ tekstas (išskyrus tik jo datą) yra identiškas ant keturių lapų išdėstytam tekstui su teisiniais argumentais, kurį 2015 m. spalio 6 d., 11.24 val., UAB „4finance“ generalinis direktorius G. V. el. laišku gavo iš šį tekstą rengusios advokatų kontoros „G. B. ir partneriai“ advokatės L. Z., 2015 m. spalio 6 d., 12.01–12.10 val., el. laiškais jo turinį suderino su advokatų kontoros „G. B. ir partneriai“ vadovaujančiuoju partneriu advokatu L. S. ir advokate L. Z. bei 2016 m. spalio 7 d., 9.06 val., el. laišku su savo pataisomis išsiuntė R. K..

16.243. 2016 m. birželio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-49 užfiksuota, kad tą pačią dieną – 2015 m. spalio 13 d., 15.15.15 val., vyko R. K. ir G. V. pokalbis, kurio metu R. K. teiraujasi G. V. „ar tekstas geras“, nurodo, jog „norėjo pasitikslinti“, nes „pats neskaitė“. G. V. patvirtina: „Jo, geras. Viskas ten puikiai“; „taip, kaip yra. Liuks“, nurodo: „Aš perskaičiau. Viskas ten idealiai – žodis žodin.“ R. K. nurodo: „Nu, puiku. Liuks. Kol kas tada.“ Į tai G. V. atsako: „Liuks. Geros naujienos“ (t. 8, b. l. 12–13).

16.244. 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokole Nr. 109‑P‑32 nurodyta, jog 2015 m. spalio 14 d., nuo 10 val., vykusiame šio komiteto posėdyje, kuriame, kaip nurodyta posėdžio darbotvarkėje, nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 40 min. buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai ir pastabos dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto (tarp jų – ir 8 straipsnio). Nutarta 2015 m. spalio 13 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio projekto pataisos nepritarti. Argumentai – pritarta šio įstatymo 8 straipsnio formuluotei, kurią pateikė Seimo narys P. G. ir kuri suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis. Vienas iš komiteto išvadų rengėjų – K. G.. Bendru sutarimu nutarta 2015 m. spalio 13 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio projekto pataisos nepritarti. Pats Seimo narys Š. G. šiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nedalyvavo (t. 39, b. l. 23, 30–31, 37, 75–82).

16.245. 2016 m. birželio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-49 užfiksuota, kad tą pačią dieną, 2015 m. spalio 14 d., vyko R. K. ir G. V. pokalbis dėl pataisų teikimo dar kartą (t. 8, b. l. 12–13), o 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-11 užfiksuotas 2015 m. spalio 14 d. Š. G. ir R. K. susirašinėjimas dėl susitikimo 2015 m. spalio 19 d. (t. 8, b. l. 21–24).

16.246. 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-55 užfiksuoto 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio R. K., R. R. ir E. M. susitikimo ir pokalbio metu R. K. informuoja E. M., jog jo prašymu Š. G. užregistravo Vartojimo kredito įstatymo pataisą „aštunto punkto“ ir pateikia keletą prašymų, susijusių su šios pataisos priėmimu Seimo Biudžeto ir finansų komitete, taip pat kad už ją būtų balsuojama Seimo salėje. R. K. prašo E. M.: „Turiu vieną darbinį klausimą. Aš buvau prašęs Š. (Š. G.). Jis turėjo su tavimi susiderinti vieną pataisą dėl vartojimo kreditų <...>.“ E. M. pasitikslinus: „Bet šiaip jis (Š. G.) užregistravo?“, R. K. nurodo: „Jis (Š. G.) užregistravo. Komitetas (Seimo Biudžeto ir finansų komitetas) ją nukirto G. (Seimo nario K. G.) vardu.“, „Tai aš paprašiau Š. (Š. G.), kad kai bus salėje, jis neatsisakytų“; „ir tada prašymas palaikyti“; „prašymas palaikyti, o aš tada jau pažiūrėsiu visus kitus ta prasme, nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais“ (t. 4, b. l. 162–163; t. 10, b. l. 98–98, 129–130).

16.247. 2017 m. rugsėjo 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-12 užfiksuotas R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu Š. G. prašo, jog R. K. organizuotų, kad žurnalistai iš jo paimtų interviu, o šis žada prašymą išpildyti (t. 8, b. l. 26).

16.248. Prokuroras nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole nuo 2015 m. spalio 22 d., 10.27 val., iki 2015 m. spalio 23 d., 16.46 val., fiksuotas R. K. susirašinėjimas su UAB „4finance“ vadovu G. V.. Jo metu suderinamas susitikimas su L. S. dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos 2015 m. spalio 23 d. ryte, siekiant, kad jai būtų pritarta artėjančiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje (t. 25, b. l. 56–57, 132–133).

16.249. 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-12 užfiksuotas R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu suderintas 2015 m. spalio 28 d., 15 val., susitikimas pas R. K., jo darbo vietoje (t. 8, b. l. 28–29).

16.250. 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokole fiksuotas G. V. ir R. K. susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose kalbama apie tai, kad Š. G. pateiks Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime (t. 26, b. l. 108, 160–161).

16.251. Prokuroras nurodo, kad 2015 m. spalio 29 d., 11.30 val., Seime užregistruotas Seimo nario Š. G. pateiktas „2015-10-29 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“, 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti darbo grupės pateikto įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą. Siūlomo pakeitimo esmė – jame pateiktas tas pats tekstas ir argumentacija kaip ir 2015 m. spalio 13 d. Seimo nario Š. G. pateiktame pasiūlyme, kuris buvo 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje atmestas. Tekste padarytas tik kosmetinis pakeitimas, reiškiantis tą patį, išdėstant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (t. 39, b. l. 90–93).

16.252. 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-12 užfiksuotas R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu R. K. Š. G. informuoja, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas suplanuotą posėdį iš 2015 m. lapkričio 4 d. perkėlė į 2015 m. lapkričio 3 d., pastarasis R. K. informuoja, kad šiame posėdyje negalės dalyvauti, ir R. K. informuoja, kad „jeigu savas tau nekirstu akis, tai aš pasirūpinčiau“ (t. 8, b. l. 30–21).

16.253. 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-94 ir 2016 m. gruodžio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-114 užfiksuoti R. K. ir L. S. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurių metu aptariama klausimo svarstymo darbotvarkė (t. 8, b. l. 97–98, 102–103).

16.254. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-52 slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, kurio metu R. K. E. M. dar kartą pateikia prašymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, nurodo, kad Š. G. „užregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu, kurią šiandien, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ją svarstys“. Tada R. K. pateikia prašymus, susijusius su prašymais paveikti Seimo narį K. G. ir balsuoti už šios pataisos priėmimą 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdžio metu (t. 4, b. l. 197–198; t. 10, b. l. 185–186).

16.255. Apelianto teigimu, 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokole Nr. 109-P-35 nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 3 d., nuo 10 val., vykusiame šio komiteto posėdyje (kaip nurodyta posėdžio darbotvarkėje, nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 30 min.) buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai ir pastabos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų (tarp jų – ir 8 straipsnio). Posėdžio metu nutarta 2015 m. spalio 29 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos nepritarti. Argumentai: „Beveik tokiam pat Seimo nario Š. G. pasiūlymui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2), užregistruotam Seime 2015 m. spalio 13 d., Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė svarstydamas pastarąjį pasiūlymą 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Nr. 09-P-32.“ Pritarta šio įstatymo 8 straipsnio formuluotei, kurią pateikė Seimo narys P. G. ir kuri suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis (t. 39, b. l. 103, 105–106, 115–123). Pateikta tokia šio įstatymo 8 straipsnio redakcija, kuri yra 2015 m. lapkričio 5 d. priimtame ir nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnyje (išbrauktas 8 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys: „Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas vartotojo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“, kurio priimtame įstatyme nėra, taip dar labiau sugriežtinant reikalavimus). Seimo narys Š. G. šiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nedalyvavo.

16.256. 2017 m. sausio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-12 užfiksuotas 2015 m. lapkričio 4 d. R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis apie 2015 m. lapkričio 3 d. vykusį balsavimą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos pateikimo. R. K. rašo: „Sveikas. vakar (2015 m. lapkričio 3 d.) gavosi shu..., Tai klausimas lieka rytdienai (2015 m. lapkričio 5 d.). R.k“, į tai Š. G. atsako, kad „suprato“. R. K. rašo: „Tai sekmes ryt“, į tai Š. G. atsako: „Manau, mazai sansu tai sekmei, bet sekmes!“, o R. K. atsako „Tai svarbu kad butu klausimas, o ten dar ziuresim. Iki“ (t. 8, b. l. 31–32).

16.257. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio protokole Nr. SPP-286 nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min. rytiniame Seimo posėdyje vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 priėmimas. Posėdžio metu buvo balsuojama tiek dėl visos naujos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, tiek dėl atskirų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, tarp jų – ir dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.

16.258. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio stenogramoje nurodyta, jog rytiniame posėdyje dėl Š. G. pateiktos svarstyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos savo poziciją pateikė Seimo narys Š. G., jo siūlomo pakeitimo esmė – kad vartotojo kredito gavėjo kreditingumą kredito davėjas gali patikrinti vienu iš pasirinktų būdų – arba remdamasis iš paties kredito gavėjo gauta informacija, arba pagrįsdamas kredito gavėjo kreditingumą įrodymais, o kredito gavėjo kreditingumas registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus tik rašytinį vartotojo kredito gavėjo sutikimą. Replikuodamas į šį pasiūlymą, Seimo narys A. P. nurodė, jog Biudžeto ir finansų komitete buvo nepritarta šiai Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisai, nes ji prieštarauja Seimo nario P. G. pasiūlytai Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio redakcijai, kuri atitinka Europos Sąjungos direktyvą. Iš karto po jo pasisakė E. M. nurodydamas: „Kviečiu pritarti šiai pataisai, nes ji eliminuoja perteklinius reikalavimus. Iš esmės reikalavimas tikrinti duomenis išlieka įstatyme, tačiau yra galimybė pasitikrinti – arba yra tikrinami duomenys per visas esamas sistemas, arba yra remiamasi žmogaus pateiktomis pažymomis ir duomenimis. Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas, ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas.“

16.259. Prokuroras nurodo, jog 2015 m. lapkričio 5 d., 10.39.28 val., dėl pritarimo svarstyti Š. G. pateiktą 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavo 72 Seimo nariai iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Darbo partijos frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Liberalų sąjūdžio frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3.

16.260. 2015 m. lapkričio 5 d., 10.41.37 val., dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, (priėmimo) balsavo 93 Seimo nariai iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Darbo partijos frakcija (santrumpa DPF) – už 8, prieš 0, susilaikė 5; frakcija ,,Tvarka ir teisingumas“ (santrumpa TTF) – už 0, prieš 1, susilaikė 9; Liberalų sąjūdžio frakcija (santrumpa LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija – už 0, prieš 0, susilaikė 8; Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – už 0, prieš 3, susilaikė 27; Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (santrumpa – TSLKDF) – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Visi posėdyje dalyvavę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsavo už Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą, Š. G. – taip pat (t. 40, b. l. 67–73, 108–110, 128–130).

16.261. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog per 2016 m. gegužės 30 d. kratą R. K. darbo kabinete buvo rasti ir paimti dešimt A4 formato lapų su R. K. ranka darytais užrašais, taip pat – atspausdinti iš interneto tinklalapio www.lrs.lt su R. K. užrašais apie „projektą“ dėl Seimo nario Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos priėmimo, tarp jų ir R. K. veiksmus, organizuojant Seimo nario Š. G. pateikto pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos pateikimą 2015 m. spalio 13 d.–2015 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu (t. 20, b. l. 54–56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 108).

16.262. Prokuroro įsitikinimu, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvados, kuriomis šiais pirmiau apeliaciniame skunde aptartais bylos duomenimis pasitvirtinę Š. G. veiksmai įvertinti kaip neatitinkantys BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – neteisėto veikimo, yra nepagrįstos. BK 225 straipsnyje nurodytas neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinės nutartys Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K-196-697/2018). Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinės nutartys Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K-390/2014, Nr. 2K-566/2014 ir kt.). Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-259/2013).

16.263. Apelianto įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Š. G., bylai aktualiu laikotarpiu būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos bei tarybos narys, nuo 2015 m. birželio 10 d. įtrauktas į darbo grupę vartojimo kreditų reglamentavimui tobulinti, aktyviai, įvairiomis formomis – susirašinėjimų, susitikimų metu – bendravo su Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymo Seime klausimu suinteresuotais asmenimis. Bylos duomenimis, Š. G. bendravimo su Vartojimo kredito įstatymo pataisų pakeitimais suinteresuotais asmenimis laikotarpis nustatytas ne tik pataisų registravimo svarstymui Seime metu, bet ir nuo pat Š. G. įtraukimo į vartojimo kreditų reglamentavimui tobulinti sudarytą darbo grupę momento (2015 m. birželio 4 d., 16.21 val., išsiųstas Š. G. el. laiškas smulkiųjų kreditų reglamentavimo tema G. S., G. V., kuriame nurodyta, kad jis jam siųstą laišką gavo ir siūlo susisiekti, kai bus aktualu (t. 25, b. l. 47); 2015 m. liepos 8 d., 12.29 val., išsiųstas Š. G. elektroninis laiškas G. V., G. S., siūlant susitikti Seime, padiskutuoti, nurodoma, kad „o tada jau ir koks dokumentukas gal?tø gimti, jei nusprœstume kartu, kad reikalinga“ (t. 25, b. l. 48)). Prasidėjusios 2015 m. Seimo rudens sesijos ir Vartojimo kredito įstatymo pataisų teikimo svarstyti Seime laikotarpiu fiksuoti suintensyvėjusio Š. G. bendravimo ir susitikimų su Vartojimo kredito įstatymo pataisų pakeitimais suinteresuotais asmenimis faktai. Atitinkamai bylai reikšmingu laikotarpiu fiksuotas aktyvus R. K. ir kitų Vartojimo kredito įstatymo pataisų pakeitimais suinteresuotų asmenų bendravimas įvairiomis formomis.

16.264. Apelianto teigimu, Š. G. veiksmams kvalifikuoti byloje nustatyta reikšminga, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo konstatuota aplinkybė, kad visas 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., Seime užregistruoto Seimo nario Š. G. pateiktas „2015-10-13 pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ tekstas, (išskyrus jo datą), yra identiškas keturiuose lapuose išdėstytam tekstui su teisiniais argumentais, kurį 2015 m. spalio 6 d., 11.24 val., UAB „4finance“ generalinis direktorius G. V. el. laišku gavo iš šį tekstą rengusios advokatų kontoros „G. B. ir partneriai“ advokatės L. Z., 2015 m. spalio 6 d. jo turinį suderino su advokatų kontoros „G. B. ir partneriai“ vadovaujančiuoju partneriu advokatu L. S. ir advokate L. Z. bei 2016 m. spalio 7 d. su savo pataisomis išsiuntė R. K..

16.265. Prokuroras atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo teiginius, kad byloje tiksliai nenustačius teksto, tapusio Š. G. užregistruoto pasiūlymo pagrindu, gavimo aplinkybių ir dėl to nenustatyto R. K. nurodymo Š. G. bei teksto gavimo būtent iš jo, nenustačius pavaldumo santykio tarp R. K. ir Š. G., kaltinime inkriminuotas neteisėtas veikimas nepasitvirtino. Apelianto įsitikinimu, tokia apygardos teismo argumentacija prieštarauja jo paties (apygardos teismo) konstatuotai išvadai, kad objektyvūs bylos duomenys apie išteisintųjų atliktus veiksmus, jų susirašinėjimo turinį patvirtina, jog Š. G. iš tiesų atliko R. K. pageidaujamus veiksmus, susijusius su pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto pakeitimo registravimu, pristatymu ir balsavimu bei bylos duomenimis objektyviai pasitvirtinusiai aplinkybei apie tai, kad Š. G. 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registruoto įstatymo pakeitimo tekstas yra identiškas R. K. iš G. V. 2015 m. spalio 7 d gautam pakeitimo tekstui.

16.266. Anot apelianto, ši aplinkybė patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu Š. G. ne tik bendravo su Vartojimo kredito įstatymo pataisų pakeitimais suinteresuotais asmenimis, bet ir turėjo šių suinteresuotų asmenų parengtą įstatymo pakeitimo tekstą ir 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., Seime jį užregistravo kaip savo pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo. Šių byloje objektyviai užfiksuotų faktų nepaneigia ir apygardos teismo pažymėta aplinkybė, kad R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. pokalbio restorane „(duomenys neskelbtini)“ stenogramoje (R. K. nurodo: „Aš buvau prašęs Š.. Jis turėjo su tavimi susi... suderinti, vieną pataisą... dėl vartojimo kreditų“; „tai aš paprašiau Š.“ (t. 10, b. l. 98)) vartoja žodį „prašyti“.

16.267. Apelianto įsitikinimu, aplinkybės ir frazės, jų pobūdis (nurodymas, prašymas, reikalavimas ar kt.), kuriomis R. K. Š. G. išreiškė pageidaujamą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, apygardos teismo konstatuotų išvadų apie tai, kad Š. G. iš tiesų atliko R. K. pageidaujamus veiksmus, nekeičia. Esminę reikšmę šiuo atveju turi abiejų išteisintųjų veiksmai ir suvokimas apie R. K. pageidaujamą Š. G. veikimą. Tai, jog Š. G. atliko R. K. pageidaujamus veiksmus, leidžia daryti išvadą, kad tiek kyšio davėjui, tiek priėmėjui kyšio davimo (priėmimo) tikslas buvo suprantamas.

16.268. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., Š. G. pateiktai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip parengtą Seimo nario Š. G., Š. G. registravo pakartotinai.

16.269. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., pateiktai pataisai nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui Š. G. pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

16.270. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Š. G. 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

16.271. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad Š. G. pirmiau aptarti veiksmai neatitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje (BK 227 straipsnio 2 dalyje) numatyto neteisėto veikimo požymio, padarė teisės taikymo klaidą, kadangi nė vieno iš nurodytų veiksmų, bylai aktualiu laikotarpiu vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, Š. G. neturėjo teisės atlikti.

16.272. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Š. G. veiksmų neteisėtumas iš esmės pasireiškė privačių fizinių ir juridinių asmenų interesų įstatymų leidžiamosios valdžios lygmeniu užtikrinimu ir jų pageidaujamų veiksmų, išimtinai priskirtų tik įstatymų leidybos teisę turintiems subjektams, atlikimu už atlygį, taip pat Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nario kompetenciją viršijančiu bendravimu su įstatymų leidėjo priimamais sprendimais suinteresuotais asmenimis, kadangi tokio bendravimo metu buvo derinamas įgaliojimų, priskirtų tik Seimo nariui, atlikimas.

16.273. Prokuroro teigimu, aptartais veiksmais Seimo narys Š. G. viršijo savo tarnybinę kompetenciją, jo įsitikinimą įgyvendinant įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas formavo ir jo apsisprendimui atlikti kaltinime nurodytus veiksmus sąlygas sudarė privatūs suinteresuoti asmenys, už aptartų pageidaujamų Seimo nario veiksmų atlikimą jam sumokėję atlygį. Seimo nario papirkimas už jo kompetencijai priskiriamų pageidaujamų veiksmų, pateikiant palankių teisės aktų projektus, atlikimą ir Seimo nario sutikimas tokius veiksmus atlikti, kartu aktyviai dalyvaujant priimant tokio pobūdžio veiksmams atlikti reikalingus sprendimus visuose įstatymų leidybos etapuose, apelianto nuomone, atitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje (ir 227 straipsnio 2 dalyje) numatyto neteisėto veikimo požymius.

16.274. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad Seimo nario atliktas pasiūlymo dėl įstatymo projekto pakeitimo užregistravimas savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi tai įėjo į Seimo nario kompetenciją, yra nepagrįsta. Tokia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada yra grindžiama formaliu faktų apie Š. G. pateiktus teisės aktų pakeitimo projektus Seime svarstymui vertinimu ir suformuluota neatsižvelgiant į priežasčių, dėl kurių kaltinime nurodyti Š. G. veiksmai yra neteisėti, visumą.

16.275. Apeliaciniame skunde taip pat nepritariama skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadoms dėl aptariamame epizode nepasitvirtinusio netiesioginio kyšio davimo ir priėmimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus fakto.

16.276. Prokuroro teigimu, pripažįstant R. K. 2015 m. liepos 15 d. Š. G. netiesiogiai duotą 8 700 eurų sumą kaip kyšį, svarbu tai, ar šis neteisėtas ir nepagrįstas atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, buvo siejamas su Seimo nario Š. G. neteisėtu veikimu vykdant įgaliojimus.

16.277. Remdamasis BK 225 bei 227 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, Nr. 2K-91-976/2017, Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-53/2007, Nr. 2K-540/2013, Nr. 2K-260/2014, Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K‑439-788/2016, Nr. 2K-332-693/2018), apeliantas teigia, kad byloje nustatyta, kada, kokiu būdu ir už kokių veiksmų atlikimą R. K. Š. G. davė kyšį už pageidaujamą Š. G. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o Š. G. už tokių veiksmų atlikimą kyšį netiesiogiai priėmė.

16.278. Iš liudytojo M. L. parodymų matyti, kad Š. G., būdamas vienas iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigėjų ir bylai aktualiu laikotarpiu faktinis šios viešosios įstaigos vadovas, daugiau užsiėmė kasdiene veikla, galbūt ir finansavimu. Liudytojas teigia, jog jis metų pabaigoje pamatydavo, kad buvo gautos aukos. Jų prašydavo arba direktorė, arba Š. G.. Prokuroras nurodo, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 2015 m. birželio 12 d. prašymą paramai gauti pasirašė instituto vadovė J. K.. Šiame prašyme nėra nurodytas adresatas ir prašoma paramos suma (t. 79, b. l. 9). 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį, kuria UAB „MG Baltic Media“ suteikė 8 700 eurų paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, pasirašė UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius R. K. ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovė J. K. (t. 79, b. l. 7, 72).

16.279. Nurodytus dokumentus pasirašiusi, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. (ankstesnė pavardė – K.) tikslių aplinkybių, kaip UAB ,,MG Baltic Media“ informavo planuojanti skirti paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu liudytoją J. K. ir Š. G. siejo šeiminiai santykiai, jos parodymai, anot prokuroro, dėl galimo siekio Š. G. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nevertintini kaip patikimi.

16.280. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, remiantis M. L. parodymais, paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ prašydavo arba direktorė, arba už įstaigos kasdienę veiklą atsakingas Š. G.. Liudytojai J. K. nenurodžius konkrečių paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ gavimo iš UAB „MG Baltic Media“ aplinkybių, taip pat byloje nesant duomenų apie kitus, išskyrus Š. G., faktiškai už paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ suteikimo derinimą bylai aktualiu laikotarpiu buvusius atsakingus asmenis, prokuroras daro išvadą, kad už aptariamą klausimą buvo atsakingas faktinis VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ valdytojas Š. G., o J. K. su paramos skyrimu susijusius dokumentus pasirašė formaliai atlikdama savo, kaip VšĮ „Taikomosios politikos instituto“ vadovės, pareigas.

16.281. „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV15-01 pagrindu UAB „MG Baltic Media“, atsižvelgdama į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ prašymą paramai gauti, suteikė 8 700 eurų paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ (t. 79, b. l. 6).

16.282. Iš Danske Bank A/S esančios UAB „Baltic Media“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. liepos 15 d. iš šios sąskaitos į AB SEB banke esančios VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 43, 44). Patikrinus AB SEB banko 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 07.04.08-14149 pateiktos AB SEB banke esančios VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitos išrašą, nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 76, 78).

16.283. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog 2015 m. liepos 15 d. paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ pervedimo data patenka į laikotarpį, kuriuo aktyviai, įvairiomis formomis apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų svarstymą Seime tarpusavyje bendravo Š. G., R. K. ir kiti šio įstatymo pakeitimais suinteresuoti asmenys. Š. G. bendravimo su suinteresuotais asmenimis pradžia fiksuota jo paskyrimo į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti metu, be to, bylos duomenimis, fiksuotas ir tolesnis aktyvus Š. G. ir suinteresuotų asmenų bendravimas tiek iki Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų svarstymo Seime ir jų svarstymo Seime metu, tiek po to.

16.284. Todėl prokuroras, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Š. G. atliko R. K. pageidaujamus veiksmus – 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d. užregistravo pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo savo vardu, Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje šį pasiūlymą pristatė, balsavo „už“ pritarti Š. G. pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat balsavo „už“ dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, t. y. tokiu R. K. pageidaujamu būdu neteisėtai veikė vykdydamas įgaliojimus, daro išvadą, kad 2015 m. liepos 15 d. UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą pervesti 8 700 eurų buvo už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui ateityje Š. G. netiesiogiai duotas kyšis. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys į aktualią kasacinio teismo praktiką, kad kyšio kaip turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys Nr. 2K‑7‑48/2009, Nr. 2K‑7‑266-942/2015 ir kt.). Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį, kad apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama ir iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022).

16.285. Anot apelianto, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas kaltinime nurodytų aplinkybių apie Š. G. netiesiogiai R. K. duotą kyšį ir tai patvirtinančių baudžiamosios bylos duomenų nevertino. Teismo išvados, jog byloje surinkti įrodymai fakto apie netiesiogiai duotą ir priimtą 8 700 eurų kyšį, užmaskuojant jį kaip paramą, pervestą į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nepatvirtina, yra konstatuojamojo pobūdžio, suformuluotos neatlikus Š. G., kaip faktinio VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovo, veiksmų, sutampančių su jo, kaip Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nario, tuo pačiu laikotarpiu atliktais pageidaujamais R. K. veiksmais, vertinimo, neaptartas pareigų VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovams paskirstymas, tariamos paramos suteikimo aplinkybės, iš esmės neaptartas viso kaltinimo Š. G. ir R. K. kontekstas. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Š. G. ir R. K. preziumuojamo kaltinimo, susiejant Š. G. užregistruotus pasiūlymus dėl pataisos, R. K. suinteresuotumą bei prieš tris mėnesius iki pasiūlymų dėl pataisos užregistravimo viešosios įstaigos gautą paramą, kad kaltinime daroma atgalinė išvada apie paramos davimą ir gavimą už neteisėtą veikimą, prokuroro įsitikinimu, neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos, pagal kurią teisinė reikšmė kyšio perdavimo ir priėmimo laikui nėra suteikiama (kasacinės nutartys Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-218-2222/2017). Pirmosios instancijos teismo išvados apie dirbtinį paramos, kaip kyšio, traktavimą, ieškant praeityje kokios nors naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai siejančios išteisintuosius, neatitinka byloje nustatytų duomenų turinio ir yra prieštaringos teismo išvadoms apie nustatytus Š. G. atliktus R. K. pageidautus veiksmus.

16.286. Apelianto įsitikinimu, kaltinime Š. G. ir R. K. BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtinės padėties ir palankumo ateityje požymis inkriminuotas taip pat pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyti nuo Š. G. paskyrimo į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti momento tarp jo ir Vartojimo kredito įstatymo pataisomis suinteresuotų asmenų vykę kontaktavimo faktai, ypač intensyvus bendravimas su tiesiogiai įstatymo pakeitimais suinteresuotu R. K. fiksuotas įstatymo pakeitimo teksto turinio rengimo metu, jo pateikimo svarstymui Seime metu ir po jo. Tarp Š. G. ir R. K. susiklostę santykiai, prokuroro nuomone, R. K. leido daryti įtaką Š. G., kaip politiko, priimamiems sprendimams įvairiuose teisės aktų leidybos etapuose. Bylos duomenimis, anot prokuroro, taip pat pasitvirtinęs faktas apie bylai aktualiu laikotarpiu Š. G. faktiškai valdytą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, kurios banko sąskaita panaudota netiesioginiam kyšio iš R. K. priėmimui.

16.287. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvados, jog kaltinimo formuluotė apie netiesioginio kyšio priėmimą (davimą) „už neteisėtą veikimą ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje“, kaip ir aptartu kyšio priėmimo (davimo) už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimo Seime svarstymui ir priėmimui atveju, suformuluotos neįvertinus bylai aktualiu laikotarpiu vykusio išteisintųjų bendravimo turinio, jų tarpusavio santykių, būdo, kuriuo maskuotas atlygio už pageidaujamus politiko veiksmus perdavimas, ir kitų reikšmingų aplinkybių.

16.288. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad išvadą apie 2015 m. liepos 15 d. iš UAB „MG Baltic Media“ į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą pervestos 8 700 eurų sumos vertinimą kaip R. K. Š. G. netiesiogiai duotą ir Š. G. priimtą kyšį patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su šios pervestos kaip tariama parama sumos panaudojimu.

16.289. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 4-89(1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“ duomenimis, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizavo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusį projektą „Ready to Win“. Pagrindinis projekto „Ready to Win“ mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs ir kai kuriuos organizacinius darbus, buvo Š. G.. Šio projekto mokymai buvo skirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų parengimui dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, kitų šios partijos narių ar su ja susijusių asmenų parengimui darbui rinkimų štabuose. Dalis tuometės Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybės ir lyderių žinojo apie vykdomus projekto „Ready to Win“ mokymus ir juose dalijosi patirtimi arba buvo numatytas jų dalyvavimas (E. M., R. Š. , E. G.). Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimas pripažintinas veikla, susijusia su 2016 m. Seimo rinkimais, nes pagrindinis šių mokymų tikslas buvo užtikrinti sėkmingą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Šio projekto mokymų organizavimo išlaidos vertintinos kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas ir kada faktiškai jas patyrė. Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 Eur), remiantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 11 dalimis bei 14 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 5 dalimi, turėtų būti laikomos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio išlaidomis, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kaip savarankiškas 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvis, Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo pranešti apie projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidas ir pateikti šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė. Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos turėjo būti nurodytos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje, tačiau Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2017 m. sausio 11 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktuose politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodytos jokios išlaidos ar skolos įsipareigojimai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidų neapskaitė kaip politinės kampanijos išlaidų. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos išraše nenurodytas nė vienas mokėjimas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis būtų apmokėjęs projekto „Ready to Win“ mokymų išlaidas, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ apmokėtos projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus (45 336,86 Eur), laikytinos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir taip pat Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pajamomis natūra. Nustatant nepiniginės aukos (projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo) vertę atsižvelgiama į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ patirtas išlaidas, kurios sudaro 45 336,86 Eur. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodė nepiniginės VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ aukos, tai yra neužregistravo nei aukos, nei išlaidų, gautų nepiniginės aukos forma, įrašų. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, nei dalyvaudamas 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, nei savo nuolatinei veiklai (tarp politinių kampanijų), iš juridinių asmenų, įskaitant ir viešuosius juridinius asmenis, taip pat ir iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, negalėjo priimti aukų, įskaitant nepinigines aukas. Projekto „Ready to Win“ mokymų, kuriuose dalyvavo daugiausia Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, organizavimas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšomis laikytinas nepinigine šio instituto auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik jei yra užsiregistravusi kaip savarankiška politinės kampanijos dalyvė, nepinigine auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (t. 59, b. l. 29–55).

16.290. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d.–balandžio 24 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur); pripažinti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė klaidingus duomenis, žinodamas, kad jie klaidingi, tai yra nenurodė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų (t. 60, b. l. 88).

16.291. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį nusprendė neskirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų ir pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio gautus balsus nustatytą 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (394 880 eurų) grąžinti į valstybės biudžetą (t. 60, b. l. 105–106).

16.292. Šie pirmiau nurodyti duomenys, anot apelianto, kartu su kitais apeliaciniame skunde jau aptartais duomenimis ne tik patvirtina faktą apie R. K. Š. G. netiesiogiai duotą ir Š. G. priimtą kyšį, užmaskuotą kaip paramą (2015 m. liepos 15 d. iš UAB „MG Baltic Media“ į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą pervesta 8 700 eurų parama), bet ir leidžia daryti kitas svarbias išvadas.

16.293. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, projekto „Ready to Win“ mokymai pripažinti veikla, susijusia su 2016 m. Seimo rinkimais. Mokymų pagrindinis tikslas – sėkmingo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų dalyvavimo 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinimas, tokiu būdu finansuota partijos veikla. Prokuroro įsitikinimu, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąsajos yra pasitvirtinusios. Aptarti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ir išvada patvirtina kaltinimo Š. G. ir R. K. dalį, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

16.294. Taigi, anot prokuroro, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvada Nr. 4-89(1.12), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. Sp-175 ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. Sp-178 paneigia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadas apie byloje nenustatytą paramos neteisėtumą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, prokuroro įsitikinimu, nemotyvuota ir prieštarauja šių bylos duomenų turiniui.

16.295. Apeliaciniame skunde teigiama, jog taip pat paneigti liudytojos J. K. parodymai apie tai, kad mokymai ,,Ready to Win“ nebuvo skirti politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pasiruošti prieš Seimo rinkimus, nebuvo į juos orientuoti. Tai, darant prielaidą, kad J. K. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus apie mokymų ,,Ready to Win“ pobūdį jo iš tikrųjų nežinodama, viena vertus, patvirtina bylos duomenimis nustatytą aplinkybę, kad faktinis VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovas buvo Š. G.. Kita vertus, jei apklausta liudytoja J. K. žinojo tikrąjį mokymų ,,Ready to Win“ pobūdį ir apie šią aplinkybę tikslingai davė neteisingus parodymus, tai, prokuroro teigimu, patvirtina jau anksčiau aptartas abejones dėl šios liudytojos parodymų patikimumo. Abiem atvejais patvirtinama išvada, jog faktinis VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovas buvo Š. G., bylai aktualiu laikotarpiu faktiškai sprendęs VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ veiklos klausimus ir turėjęs objektyvią galimybę pasinaudoti šia viešąja įstaiga netiesioginiam kyšio iš R. K. priėmimui.

16.296. Pasitvirtinus visoms Š. G. inkriminuoto BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo bei R. K. inkriminuoto BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybėms, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad Š. G. ir R. K. išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. Todėl ši išteisinamojo nuosprendžio dalis yra naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo Š. G. pripažintinas kaltu padaręs BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o R. K. – BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytus nusikaltimus.

16.297. Apelianto teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada dėl nepasitvirtinusio kaltinimo juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį taip pat yra nepagrįsta.

16.298. Š. G. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu buvo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos bei tarybos narys.

16.299. Apeliantas, remdamasis politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatų nuostatomis, teigia, jog Š. G. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius – jis nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, priimti tam tikrus sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Tokiu atveju, anot prokuroro, už Š. G. padarytą nusikalstamą veiką galima traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.

16.300. Prokuroro įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, jog Š. G., darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ne tik siekė naudos sau, bet ir veikė juridinio asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais.

16.301. Anot apelianto, byloje nustatyta, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G. iš R. K. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

16.302. Šiuo aspektu, prokuroro teigimu, yra svarbūs ir galiojančiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ konstatuotos aplinkybės ir sprendimai, kuriais nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d.–balandžio 24 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas; pripažinti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 euro) nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui; pripažinti, kad taip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė klaidingus duomenis, žinodamas, kad jie klaidingi, tai yra nenurodė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų.

16.303. Anot apelianto, svarbus ir galiojantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“, kuriuo dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo buvo nuspręsta vieną pusmetį neskirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų ir pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio gautus balsus nustatytą 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (394 880 eurų) grąžinti į valstybės biudžetą.

16.304. Reziumuodamas apeliantas teigia, jog bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš šios partijos vadovybėje buvusio Š. G. nusikalstamos veikos tikslų ir motyvų buvo ir siekis užtikrinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos finansavimą ir pačią partijos veiklą nesilaikant Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų, taip pat finansuoti įvairias Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos sritis ir politinę kampaniją rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą iš neteisėtų, slaptų ir neatskleistų pajamų šaltinių.

16.305. Taip ši nusikalstama veika buvo atlikta ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes toks neteisėtas šio viešojo juridinio asmens finansavimas suteikė šiai politinei partijai galimybę plėsti savo veiklą labiau, nei ji būtų galėjusi daryti iš oficialiai gautų lėšų, skirti daugiau lėšų įvairiems partiją populiarinantiems renginiams, taip pat suteikė galimybę daugiau reklamuoti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ir jos narius politinėje kampanijoje, įskaitant tam tikslui naudojamą užslėptą politinę reklamą. To rezultatas – neteisėtu finansavimu įgytas konkurencinis pranašumas prieš kitas politines partijas. Taigi bylos duomenys leidžia prokurorui teigti, jog šis juridinis asmuo iš vadovaujamas pareigas jame ėjusio Š. G. padarytų nusikalstamų veikų gavo akivaizdžią turtinę naudą, šis vadovaujamas pareigas jame ėjęs asmuo nusikalstamus veiksmus atliko ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interesais, o jo padarytas nusikaltimas turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu. Prokuroro įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti juridinio asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kaltę padarius aptariamame epizode jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

16.306. Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatytos visos juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybės, taip pat visos juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, padarymo aplinkybės. Todėl apeliaciniame skunde laikomasi nuomonės, kad išteisinamasis nuosprendis šiems juridiniams asmenims priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pripažintinas kaltu padaręs BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) numatytus nusikaltimus, o juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ pripažintinas kaltu padaręs BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) numatytus nusikaltimus.

Dėl nuosprendžio dalies, susijusios su G. S., juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį pateiktais kaltinimais

16.307. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog kaltinimas G. S. ir juridiniam asmeniui politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Nepritardamas tokiai apygardos teismo išvadai, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo ir nuosprendžio teisiniam argumentavimui keliamų taisyklių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui išteisintųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis, to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

16.308. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui prašymo ir priėmimo nėra. Tačiau G. S. inkriminuojamo piktnaudžiavimo su šia nustatyta aplinkybe apygardos teismas nesiejo ir jos nevertino kaip veiksmo, atitinkančio piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymį – pavojingą veiką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. S. kaltinime inkriminuoto piktnaudžiavimo, vertino tik jo 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. veiksmus balsuojant dėl tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose svarstytų klausimų. Atitinkamai G. S. kaltinimas piktnaudžiavimu buvo pareikštas dėl visumos tyčinių tęstinių veiksmų: 1) dėl neteisėto prašymo finansuoti ir susitarimo dėl tokio finansavimo savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinei veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą; 2) dėl G. S. kompetencijai priskirtų veiksmų, naudingų subjektui, į kurį jis kreipėsi dėl paramos skyrimo, atlikimo; 3) dėl neteisėto kitokios asmeninės ir turtinės naudos gavimo.

16.309. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog G. S. veiksmai, dideliu mastu neteisėtai prašant finansuoti ir susitariant dėl tokio finansavimo savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinei veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, bylos duomenimis pasitvirtino.

16.310. Apeliantas nurodo, kad 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 buvo užfiksuotas 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. spalio 29 d. R. K. ir G. S. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu buvo suderinta jų 2015 m. spalio 29 d. susitikimo vieta ir laikas (t. 8, b. l. 76–79). Šis 2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykęs G. S. ir R. K. susitikimas užfiksuotas 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-54 (t. 4, b. l. 177–180; t. 10, b. l. 154–156). Cituodamas šį tarp išteisintųjų vykusį pokalbį, prokuroras nurodo, kad šio susitikimo metu G. S. ir R. K., be kitų temų, taip pat susitarė, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas, tokiu būdu, užmaskuojant kaip paramą, neteisėtai bus finansuojama G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje išteisintieji patvirtino vykus tokį susitikimą ir jame aptartas aplinkybes. R. K. parodė, kad jis šio pokalbio metu su G. S. kalbėjo apie galimą teisėtą paramą pastarajam artėjančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Tačiau G. S. parodė manęs, kad aptariama parama bus paskirta teisėtai.

16.311. Savo ruožtu prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 12 d. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas G. S. parodė, kad iki tol, kol pagal teisinį reglamentavimą buvo galima tai daryti, juridinis asmuo – koncernas „MG Baltic“ oficialiai yra skyręs finansinę paramą politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Parodė, kad jam, kaip ilgamečiam politikui, žinoma, kad pasikeitus politinių partijų finansavimo reglamentavimui, juridiniams asmenims partijas remti uždrausta. G. S. teigė, kad iš 2015 m. spalio 29 d. vykusio pokalbio su R. K. jis (G. S.) suprato, jog koncerno „MG Baltic“ savininkai ir vadovai siūlo finansiškai paremti politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį kaip fiziniai asmenys ir tai darys tokiu būdu ir tokiomis sumomis, kaip leidžiama daryti pagal galiojantį politinių partijų finansavimo teisinį reglamentavimą.

16.312. Anot prokuroro, vadovaujantis tiriamu laikotarpiu galiojusios 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 redakcijos 8 straipsnio 1 dalimi, kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Remdamasis to paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi bei tuo metu galiojusios 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. XII-614 19 straipsnio 10 dalimi, apeliantas atkreipia dėmesį, jog draudžiama finansuoti politines partijas kitomis nei pirmiau paminėtomis lėšomis.

16.313. Prokuroras iš 2015 m. spalio 29 d. vykusio G. S. ir R. K. pokalbio turinio daro išvadą, kad, G. S. paprašius ir R. K. sutikus, jie abu susitarė dėl G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos finansavimo. G. S. jau susitarimo dėl paramos skyrimo su R. K. metu žinojo politinėms kampanijoms finansuoti reikšmingas teisės aktų nuostatas, draudžiančias savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinių kampanijų finansavimą kitomis nei įstatyme numatytomis priemonėmis, tai pokalbio metu nurodė ir R. K.. Būdus, kaip teisės aktų pažeidimų būtų galima oficialiai išvengti, minėto pokalbio metu jo dalyviai taip pat aptarė pažymėdami, kad neteisėtas finansavimas gali būti paskirtas per G. S. faktiškai valdomus VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondą.

16.314. Taigi, anot prokuroro, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir tiriamu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas patvirtina, kad 2015 m. spalio 29 d. restorane „(duomenys neskelbtini) “ įvykęs G. S. ir R. K. susitarimas, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, bus finansuojama jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, buvo neteisėtas.

16.315. Apeliantas, cituodamas 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusį G. S. ir R. K. pokalbį, teigia, kad šio pokalbio metu toliau buvo aptariamos ankstesniame 2015 m. spalio 29 d. susitikime G. S. ir R. K. aptarto finansavimo detalės (t. 6, b. l. 16–19; t. 11, b. l. 122–124).

16.316. 2016 m. sausio 11 d. susitikimo faktą ir jame aptartas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino abu išteisintieji. R. K. parodė, kad jis 2016 m. sausio 11 d. pokalbio su G. S. metu kalbėjo apie galimą teisėtą paramą pastarajam artėjančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Išteisintasis G. S. parodė manęs, kad ši parama bus suteikta teisėtai. Prokuroras nurodo, kad 2016 m. gruodžio 12 d. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas G. S. teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., iš karto po restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusios vakarienės, E. M. jį informavo, jog, jam (E. M.) rūkant su R. K., pastarasis pasakė, jog koncernas „MG Baltic“ politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui 2016 m. ketina skirti 50 000 eurų finansinę paramą. Būtent apie šį 2015 m. gruodžio 16 d. įvykusį R. K. susitarimą su E. M. dėl 50 000 eurų paramos politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui jis 2016 m. sausio 11 d. pokalbio su R. K. metu ir kalba. Pokalbio dalyje esanti jo frazė „ir to vedinas aš irgi norėčiau truputį aptarti“ reiškia, jog žinodamas, kad koncernas „MG Baltic“ 2016 m. skirs 50 000 eurų finansinę paramą politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, jis kreipėsi į R. K. dėl finansinės paramos tiek asmeniškai jam, kaip kandidatui vienmandatėje rinkimų apygardoje artėjančiuose Seimo rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, tiek su juo susijusioms įstaigoms – VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui. Taip pat šioje pokalbio dalyje jis R. K. klausė, kokią finansinės paramos sumą koncernas „MG Baltic“ galėtų skirti (pokalbyje jo pasakyta frazė „kad atskaitos taškas būtų, apie kokį dydį jūs, kad teisingai būtumėm supratę vieni kitus, kalbėjot?“). R. K. nurodė, jog jo prašomą finansinę paramą jam ir su juo susijusiems VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui koncernas „MG Baltic“ yra nusprendęs skirti (pokalbyje pasakytos frazės „mes esame taip sutarę <...> sau prisirašiau, tiksliau mes sau prisirašėm tavo personaliją“). Šioje jų pokalbio dalyje aptardamas finansinės paramos jam skyrimą, R. K. tuo pat metu ant popieriaus lapelio rašė ir jam rodė koncerno „MG Baltic“ finansinės paramos dydį reiškiančius skaičius – bendrą 20 000 eurų sumą. Todėl toliau vykusio pokalbio metu jis (G. S.) paprašė, o R. K. su tuo sutiko, iš koncerno „MG Baltic“ bendros 20 000 eurų sumos, kurią sudarė trys dalys: 10 000 eurų, kurių prašė VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklai paremti; 5 000 eurų, kurių prašė G. S. vardo paramos fondo veiklai paremti; 5 000 eurų, kurių prašė jo, kaip kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje 2016 m. rinkimų kampanijai į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, paremti. Jo įsitikinimu, 10 000 eurų, kurių 2016 m. sausio 11 d. pokalbio metu R. K. prašė VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklai paremti ir kurie iš koncerno „MG Baltic“ įmonės 2016 m. sausio pabaigoje buvo pervesti šiai viešajai įstaigai, sudarė dalį iš R. K. E. M. 2015 m. gruodžio 16 d. pažadėtos 50 000 eurų paramos politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Tokį savo įsitikinimą grindžia tuo, jog VšĮ „Laisvės studijų centras“ su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu buvo susijusi per steigėjus, kuriais buvo partijos vadovybės nariai R. M., A. K., R. Š. , E. M. ir jis. Be to, apie tai, kad ketina prašyti koncerno „MG Baltic“ 10 000 eurų paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ po 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės su koncerno „MG Baltic“ vadovais minėjo partijos pirmininkui E. M. ir šis tam neprieštaravo. Pagal 2016 m. sausio 11 d. pokalbio su R. K. metu galiojusią politinių kampanijų finansavimo tvarką, kol nebuvo atidarytų specialių rinkiminių sąskaitų (jos turėjo būti atidaromos 2016 m. balandžio mėnesį), fiziniai asmenys paremti galėjo kitą su Liberalų sąjūdžio politine partija susijusią organizaciją – VšĮ „Laisvės studijų centras“. Būtent apie tai jis kalbėjo R. K. pasakytose frazėse „tai galėtų būti čia irgi galbūt įvairiai“; „tai situacija yra tokia, kad šiame etape galim realizuoti per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones“. Jo pasakytoje R. K. frazėje „jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėti, to biudžetinio finansavimo mums tikrai neužteks“, jis kalbėjo apie tai, jog rinkimų kampanija į 2016–2020 m. kadencijos Seimą jo 2016 m. sausio 11 d. pokalbio su R. K. metu faktiškai jau buvo prasidėjusi, buvo aišku, kad iš valstybės biudžeto partijai skirto finansavimo Seimo rinkimams neužteks ir jis, kaip kandidatas į Seimo narius, vienmandatėje rinkimų apygardoje turi planuotis savo rinkiminį biudžetą ir išlaidas. Iš karto po šios frazės R. K. jo pasakyta fraze „tada čia yra klausimas, tai sakykime, jeigu dabar mes norime, kad galėtumėme galvot, nu, pavyzdžiui R. M., tai dešimt į tą Laisvės studijų centrą“ jis prašo pervesti 10 000 eurų (frazėje „dešimt“) į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą šios viešosios įstaigos vykdomiems projektams remti. Po to vykusio jų pokalbio metu R. K. nurodė, kad prašymą dėl 10 000 eurų paramos (pokalbyje šią sumą R. K. įvardija „dešimt apskaitos taškų“) VšĮ „Laisvės studijų centras“ parašytų dviem egzemplioriais, juose neįrašydami paramos davėjo („prašymai be adresato“). Iš šių R. K. pasakymų suprato, kad 10 000 eurų parama VšĮ „Laisvės studijų centras“ gali būti skirta iš skirtingų koncerno „MG Baltic“ įmonių (pokalbyje – „šaltiniai skirtingi“). Po to pokalbyje jo pasakyta fraze „dabar galėtų būt artimiausias porą savaičių tas dešimt, mes toliau pasitartumėme tarpusavyje“ jis R. K. prašė, jog 10 000 eurų (pokalbyje – „tas dešimt“) būtų pervesta į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą per artimiausias porą savaičių. Pasakymu „mes toliau pasitartumėme tarpusavyje“ R. K. informavo, kad, gavę šią paramą, VšĮ „Laisvės studijų centras“ dalininkai pasitars tarpusavyje, ar jos užtenka veiklai vykdyti, atsižvelgiant į iš kitų rėmėjų gautą paramą. Fraze „ir toliau klausimas yra šiame etape, jeigu galima į mano fondą irgi turėt. Trys (vėliau patikslino – „penki“)“ jis R. K. prašė, jog per 2016 m. sausio mėnesį į G. S. vardo fondą, vadovaujamą V. T., būtų pervesta kaip parama iš pradžių – 3 000 eurų (pokalbyje – „trys“), o vėliau patikslinus (pokalbyje – „penki“) – 5 000 eurų. Šio pokalbio metu R. K. su tokiu jo prašymu sutiko ir nurodė, jog V. T. parašytų prašymą dėl paramos. G. S. taip pat parodė, kad fraze „tiktai prašymas šiuo atveju būtų, kad tai būtų nu, sakykim taip, kuo mažiau matytųsi kokie nors dalykai, kas po to mane vestų į kokį interesų konfliktą“ jis R. K. prašė, kad šią paramą G. S. vardo paramos fondui koncernas „MG Baltic“ pervestų iš įmonių, kurių veikla nesukeltų interesų konflikto jo ateities veikloje, nes tuo metu buvo patvirtintas Liberalų sąjūdžio kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus. Pokalbio dalis, kurioje R. K. prašė 5 000 eurų paramos pervedant iš fizinių asmenų sąskaitų į specialią rinkiminę sąskaitą jam, kaip kandidatui į Seimo narius 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, o R. K. su tuo sutiko, yra neužfiksuota, išskyrus pačią jo pradžią, kurioje jie kalbėjosi apie fizinius asmenis. Taip pat šiame pokalbyje R. K. jis pasakojo, jog politinėje partijoje Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje yra vidinis partijai paaukotų finansinių lėšų apskaitos mechanizmas – kas kelis mėnesius partijos finansų situacija yra pristatoma ir aptariama partijos vadovybėje, o rinkimų laikotarpiu – rinkimų štabo taryboje (pokalbyje – „ten keturi penki žmonės pasikalbam apie tai, kad žinai, būtų vidiniai kažkokie kontrolės mechanizmai“). Taip pat šiame pokalbyje jis suderino su R. K., kad dėl 10 000 eurų paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ pervedimo pastarajam elektroniniu paštu parašys R. M. (pokalbyje „tau gali Rimas parašyti pats?“), o dėl paramos G. S. vardo paramos fondui kreipsis jo vadovas V. T.. Pasakyta fraze „galima tada penkis padaryti taip, o po to man jau kitam ciklui reikia“ jis R. K. prašė, kad G. S. vardo paramos fondui būtų skirta ne 3 000 eurų parama, kaip kalbėjo pirmiau, o 5 000 eurų (pokalbyje – „galim penkis padaryti taip“). Frazėmis „o po to man jau kitam ciklui reikia“ jis R. K. pasakė, kad atidarius specialią rinkiminę sąskaitą vienmandatėje apygardoje (pokalbyje – „kitam ciklui“) būtų pervesta 5 000 eurų parama rinkimams į šią sąskaitą. R. K. pokalbio metu pasakyta fraze „<...> aš surasiu kokį gerą juridinį asmenį, aš tavęs atsiklausiu, gali būti, kad bus“ taip jį informavo, jog jo prašoma parama bus pervesta iš tokių jo surastų juridinių asmenų, dėl kurių interesų konfliktas nekils („geras juridinis asmuo“).

16.317. 2016 m. sausio 11 d. vykusio G. S. ir R. K. pokalbio metu, kaip ir 2015 m. spalio 29 d. susitikimo ir pokalbio atveju, galiojo tie patys teisės aktai, kuriais nustatomi politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltiniai. Nors, kaip atkreipia dėmesį prokuroras, abu pokalbio dalyviai viso proceso metu laikėsi gynybinės versijos, jog 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. jie aptarė teisėtas paramos skyrimo galimybes, tačiau iš šių G. S. ir R. K. pokalbių turinio daroma išvada, kad abiem išteisintiesiems buvo žinomas bylai reikšmingu laikotarpiu galiojęs draudimas UAB koncernui „MG Baltic“ tiesiogiai remti partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. politinę veiklą. Būdai, kaip minėtų teisės aktų pažeidimų formaliai išvengti, buvo aptarti 2016 m. sausio 11 d. pokalbio metu, konkrečiai įvardijant subjektus, tiesiogiai susijusius su G. S., per kuriuos kaip tariama parama galėtų būti pervestos piniginės lėšos, skirtos ne šiems subjektams, bet partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. veiklai.

16.318. Be to, anot apelianto, 2016 m. sausio 11 d. vykusio G. S. ir R. K. pokalbio metu buvo aptartos neteisėto G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detalės. G. S. R. K. pateikė prašymą, kad šiam tikslui pastarasis iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į G. S. faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, taip, užmaskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą, neteisėtai būtų finansuojama G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2012–2016 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

16.319. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad išteisintųjų versiją apie susitarimą dėl tariamai teisėtos paramos paneigia ne tik pagal bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusius teisės aktus sudaryto neteisėto susitarimo pinigines lėšas pervesti kaip paramą su G. S. tiesiogiai susijusiems subjektams esmė, bet ir konspiruoti išteisintųjų veiksmai 2016 m. sausio 11 d. vykusio susitikimo metu. R. K. pritarus, G. S. tęsia: „Prieš šventes (2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo su E. M. ir G. S. metu) kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputį aptarti.“ R. K. į tai nurodo: „Jeigu ką rašysim, va, tie du vaikinai nelabai patinka.“ G. S. atsakius: „Gerai“, R. K. tęsia: „Bet jo, mes galim realizuotis <…>“ – frazės, atskleidžiančios R. K. ir G. S. vengimą žodžiu įvardyti susitarimo detales; G. S. nurodžius: „Galbūt taip, šaltiniai skirtingi“, R. K. tęsia: „Nu, ta prasme, dešimt bent jau kaip apskaitos taškų“ – frazės, kuriomis įvardyta kaip tariama parama pervestina suma, konkrečiai neįvardijant valiutos (10 000 eurų). Prokuroro įsitikinimu, jei 2016 m. sausio 11 d. pokalbio dalyviai iš tiesų būtų taręsi dėl teisėtos paramos, poreikis maskuotai aptarti susitarimo detales, akivaizdu, nebūtų tikslingas.

16.320. Nurodytos faktinės aplinkybės ir tiriamu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas, apelianto teigimu, patvirtina, kad G. S. veiksmai, 2016 m. sausio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ su R. K. aptariant neteisėto jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikiant prašymą, kad šiam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į jo (G. S.) faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, taip, užmaskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą, neteisėtai būtų finansuojama jo (G. S.) ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, R. K. sutikus prašytus veiksmus atlikti, buvo neteisėti.

16.321. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. kaltintas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu ir dėl to, jog po susitarimo su R. K. dėl UAB koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių piniginių lėšų pervedimo į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondo sąskaitas jis atliko savo kompetencijai priskirtus veiksmus, naudingus subjektui, į kurį kreipėsi dėl paramos skyrimo.

16.322. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadomis dėl G. S. veiksmų, pastarajam 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. balsuojant Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose svarstytais klausimais, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas šių išteisintajam inkriminuotų veiksmų, atliktų tuo pačiu bylai reikšmingu laikotarpiu, kaip ir pateikiant prašymus R. K. dėl neteisėto partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. politinės veiklos finansavimo, nepagrįstai nepripažino pavojinga veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje.

16.323. Anot apelianto, bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad po 2015 m. spalio 29 d. G. S. susitarimo su R. K. dėl neteisėto G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos finansavimo G. S. atliko tolesnius tęstinius veiksmus, susijusius su UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimu.

16.324. 2015 m. spalio 29 d., 11.30 val., Seime buvo užregistruotos Seimo nario Š. G. pateiktas „2015-10-29 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“, 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti darbo grupės pateikto įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio protokole Nr. SPP-286 nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., rytiniame Seimo posėdyje vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 projekto Nr. XIIP-3370 priėmimas. Posėdžio metu buvo balsuojama tiek dėl visos naujos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, tiek dėl atskirų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, tarp jų – ir dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.

16.325. Pagal 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatus už formuluotę dėl pritarimo svarstyti Š. G. pateiktą 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavo 72 Seimo nariai iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Liberalų sąjūdžio frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: E. M., V. Č.-N., V. G., E. G., Š. G., A. L., A. M., G. S., D. T.. Pagal 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatus už formuluotę dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, priėmimo, balsavo 93 Seimo nariai iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Liberalų sąjūdžio frakcija (santrumpa LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: V. Č.-N., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T. (t. 1, b. l. 108–112; t. 40, b. l. 67–73, 108–110, 128–130; t. 39, b. l. 90–93).

16.326. Prokuroras nurodo, kad, kaip jau buvo aptaręs pirmiau, teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad E. M. pažadėjo ir 2015 m. lapkričio 5 d. įvykdė visus R. K. 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. prašytus poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos Seime nariams veiksmus, kad jie Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingo politinio sprendimo priėmimą svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. Seime užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos. Kaltinimuose pagal BK 226 straipsnį R. K. ir E. M. inkriminuotas konkretus poveikis Seimo nariui K. G. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, jog jie Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniame Seimo posėdyje balsuotų už palankius koncernui „MG Baltic“ sprendimus, bylos duomenimis pasitvirtino.

16.327. Anot apelianto, bylos duomenimis pasitvirtinus E. M. veiksmams formuojant Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių poziciją dėl balsavimo už Š. G. pasiūlytą Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, aplinkybę apie tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuoti „už“ buvo nuspręsta Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdyje (vykusiame 2015 m. lapkričio 5 d. prieš Seimo plenarinį posėdį), taip pasiūlius balsuoti šiam posėdžiui pirmininkavusiam frakcijos seniūnui E. M., apklausos metu patvirtinus ir pačiam G. S., esant nustatytam faktui apie 2015 m. lapkričio 5 d. G. S. balsavimą „už“ aptariamą pataisą bei skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui konstatavus aptariamos pataisos naudingumą koncernui UAB „MG Baltic“ ir jo naudai bei interesais veikusiam koncerno žiniasklaidos grupės vadovui R. K., darytina išvada, kad G. S., balsuodamas už aptariamos pataisos priėmimą, atliko jo, kaip Seimo nario, kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie buvo naudingi tam pačiam subjektui, į kurį jis (G. S.) kreipėsi su prašymu ir susitarė dėl savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos neteisėto finansavimo.

16.328. Apeliaciniame skunde teigiama, kad išvadai apie G. S. piktnaudžiavimą, jo tyčią, itin reikšmingas ir tarp G. S. inkriminuojamų, koncernui UAB „MG Baltic“ ir R. K. naudingų veiksmų atlikimo (2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d.), restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 18 val. 48 min. iki apie 20 val. 30 min., įvykęs G. S. ir kitų išteisintųjų susitikimas, užfiksuotas 2016 m. liepos 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-67.

16.329. Šio susitikimo metu, kaip nurodo prokuroras, tarp kitų pokalbyje minimų temų, aptariant Vilniaus miesto mero R. Š. padarytus darbus, E. M. pašnekovams nurodo: „Tikrai norisi nuoširdžiai padėti <...> ir nuoširdžiai, kaip sakoma, padaryti.“ G. S. tam pritaria ir klausia pašnekovų: „O dabar dėl šio jūs norėtumėte, kad mes kažką truputį padarytumėme. Dėl to paminklo vietos. Šiuo atveju“, o E. M. antrina: „Aš ten paprašiau, kad <...> priimtų sprendimą, pašnekėtų, bet dabar reikia <...> kad sprendimas būtų visgi Sirvydo skveras, o <...> ne filharmonija?“. Šio pokalbio metu G. S. pašnekovams pasakyta frazė „o dabar dėl šio jūs norėtumėte, kad mes kažką truputį padarytumėme. Dėl to paminklo vietos. Šiuo atveju“ patvirtina, kad tiriamu laikotarpiu G. S. suprato, jog už neteisėtą savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos finansavimą jis kartu dalyvauja ir sprendimų, palankių subjektui, sutikusiam finansuoti jį ir politinę partiją, priėmimo procese.

16.330. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, bylos duomenimis pasitvirtino aplinkybės apie tiriamu laikotarpiu G. S. atliktą ir kitą jo kompetencijai priskirtą veiksmą, naudingą UAB koncernui „MG Baltic“, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje vykusio balsavimo metu susilaikymą priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

16.331. 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio posėdžio protokole Nr. SPP-313 nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 15 val. 10 min. iki 15 val. 40 min., vykusiame posėdyje buvo priimtas Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013“. Juo buvo nustatyta, jog šiam projektui, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinti kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 5, 154; t. 1, b. l. 89). Balsavime dėl šio teisės akto priėmimo dalyvavo 100 Seimo narių. Iš šiame balsavime dalyvavusių Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, „už“ šio nutarimo priėmimą balsavo vienas šios frakcijos narys: Seimo narys Š. G., „prieš“ du frakcijos nariai: Seimo nariai V. Č.-N. ir K. G., „susilaikė“ – 8 frakcijos nariai: V. G., D. K., A. L., A. M., G. S., D. T. ir E. M.. Balsavime nedalyvavo E. G. (t. 35, b. l. 214–215, 216–217).

16.332. Prokuroras nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu R. K. E. M. pateikė prašymą „palaikyti“ Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimą, o E. M. su tuo sutiko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbis vyko iš karto po to, kai 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimas nutarė pritarti po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013, kuriuo buvo pasiūlyta nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbis vyko iš karto po 2015 m. rugsėjo 21 d. Seime registruoto Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario K. G. pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIIP-2013 sumažinti valstybės turtinių įsipareigojimų sumą daugiau negu per pusę – nuo 169 000 000 eurų iki ne didesnės nei 80 000 000 eurų sumos.

16.333. Apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad nepaisant to, jog pagal 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatus dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) G. S. balsavimo metu susilaikė, G. S. dalyvavimo aptariamame balsavime faktas yra pakankamas daryti išvadą, kad šis veiksmas, vertinant jį tiek atskirai, tiek G. S. inkriminuotos visos tęstinės nusikalstamos veikos kontekste, atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę.

16.334. Anot prokuroro, pagal aptartus bylos duomenis esant pasitvirtinusioms aplinkybėms dėl R. K. E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d. nurodyto tiesioginio prašymo „palaikyti“ Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimą ir E. M. sutikimo, taip pat pagal bylos duomenis esant nustatytiems tuo pačiu laikotarpiu G. S. ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų bendravimo (2015 m. spalio 29 d., 2015 m. gruodžio 16 d.) bei prašymų finansuoti jo ir partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinę veiklą pateikimo ir susitarimo dėl tokio finansavimo faktams (2015 m. spalio 29 d., 2016 m. spalio 11 d.), bendravimo su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais metu (2015 m. gruodžio 16 d.) G. S. atvirai išreiškiant poziciją, kad už teikiamą finansavimą jis taip pat galės suteikti pagalbą, esant pasitvirtinusiam kitam G. S. dalyvavimo priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus atvejui (2015 m. lapkričio 5 d.), G. S. 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimas vykdant jam pagal kompetenciją suteiktus įgaliojimus, kaip ir 2015 m. spalio 29 d. balsavimo atveju, vertintinas kaip veiksmų, naudingų subjektui, į kurį G. S. kreipėsi dėl neteisėtos paramos skyrimo, atlikimas.

16.335. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, viena vertus, nustatė UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą dėl aptariamu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seime svarstytų klausimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais, ir sprendimų, susijusių su projektu „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimo rezultatais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė G. S. veiksmams kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes, susijusias su paramos prašymų UAB koncerno „MG Baltic“ atstovams pateikimu ir aktyvaus bendravimo su jais faktus. Tačiau, konstatuodamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingu laikotarpiu įvykusių faktų apie G. S. balsavimą minėtais klausimais ir jų ryšio su teismo nustatytomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis paties teismo nustatytas tiesiogines G. S. ir koncerno atstovų sąsajas, nevertino.

16.336. Todėl, prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados apie jokios įrodomosios reikšmės neturinčius bylos duomenis, susijusius su G. S. balsavimo faktais, apie įrodinėjimo nereikalaujantį kaltinimą, jo preziumuojamą pobūdį ir paneigtą gynimosi galimybę, vertintinos kaip prieštaringos ir nemotyvuotos, suformuluotos neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir jų neįvertinus pagal visą G. S. pareikšto kaltinimo apimtį.

16.337. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenimis nustatytas ne vieno, bet kelių fizinių asmenų veikimas privataus juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ interesais, atskleisti politikus ir šį privatų juridinį asmenį sieję korupcinio pobūdžio ryšiai. Tokie ryšiai iš esmės pasireiškė koncernui palankių sprendimų priėmimu įstatymų leidžiamajai valdžiai priskirtų funkcijų vykdymo procese, už tai aptariamus sprendimus priėmusiems asmenims atsilyginant (susitariant atsilyginti) finansiškai. G. S. inkriminuotas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atlikus tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus. G. S. 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimas kaltinime jam inkriminuotas kaip bendra tyčia kartu su kitais piktnaudžiaujant atliktais veiksmais. Sprendžiant, ar šiuo atveju buvo padaryta kaltinime nurodyta tęstinė nusikalstama veika, asmeniui inkriminuojamas kaltinimas turi būti vertinamas kaip visuma. Teismui atlikus tik vieno G. S. kaltinime inkriminuoto veiksmo vertinimą paneigta G. S. inkriminuoto tęstinio nusikaltimo esmė.

16.338. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, apelianto teigimu, pagrįstai pripažino tiesioginį išteisintųjų bendravimą, nustatė faktus, susijusius su konkrečių jų prašymų vienas kitam pateikimu. Tiek visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimas, tiek su aptariamu epizodu susiję duomenys, patvirtinantys G. S. tiesioginį bendravimą su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais, bylai aktualiu laikotarpiu jo einamas pareigas, ryšį su partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, pažymint ir bylos duomenimis pasitvirtinusį UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą Seime 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. svarstytais klausimais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. S., vykdančio Seimo nario funkcijas, 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimai buvo jo kompetencijai priskirtų veiksmų, naudingų subjektui, į kurį jis kreipėsi dėl neteisėto politinės veiklos finansavimo, atlikimas. Bylos duomenimis nustatytas G. S. ir koncerno atstovų ryšys, bendravimo su jais turinys, einamos pareigos ir faktai apie tokių pareigų vykdymo metu priimtus sprendimus yra pakankami aptariamų G. S. veiksmų, kaip padarytos piktnaudžiavimo veikos, teisiniam įvertinimui.

16.339. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylai reikšmingu laikotarpiu G. S. tęstinius veiksmus, atitinkančius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę (veiką), toliau vertinant chronologine seka, nustatytos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, jog, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, G. S. siekė gauti (ir gavo) kitokią asmeninę ir turtinę naudą.

16.340. Prokuroras nurodo, kad po 2016 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. G. S. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53, Seimo rūmuose, vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti, – VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. K., o šie jo (G. S.) nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

16.341. 2016 m. birželio 10 d. kaip liudytojas apklaustas bylai aktualiu laikotarpiu VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovu buvęs R. M. patvirtino, kad 2016 m. sausio mėnesį UAB „MG Baltic Media“ parėmė VšĮ „Laisvės studijų centras“ 10 000 eurų suma. Liudytojo teigimu, pasitaręs su G. S., kuris buvo vienas iš šios viešosios įstaigos dalininkų, jis išsiuntė koncernui „MG Baltic“ prašymą paremti jo vadovaujamą įstaigą. Po prašymo išsiuntimo su juo susisiekė R. K. ir informavo, kad „MG Baltic“ koncernas, t. y. UAB „MG Baltic Media“, sutiko paremti VšĮ „Laisvės studijų centras“. Prašyme paremti nebuvo nurodyta prašoma paremti suma. Prieš paramos pervedimą R. K. su juo susisiekė ir informavo, kad „MG Baltic“ koncernas parems VšĮ „Laisvės studijų centras“, ir paprašė atsiųsti įstaigos rekvizitus (t. 81, b. l. 62–64).

16.342. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog 2017 m. kovo 8 d. apžiūros protokole, 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 užfiksuotas G. S. ir R. M. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d. vykęs bendravimas elektroniniais laiškais, telefonu bei SMS žinutėmis, taip pat R. M. ir R. K. bendravimas elektroniniais laiškais bei SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 82–86; t. 32, b. l. 40–42, 50–52). Apklausti G. S. ir G. M. patvirtino, jog šio bendravimo metu buvo kalbama apie 10 000 eurų paramą, kurią 2016 m. sausio 11 d. susitikimo metu pažadėjo skirti R. K. VšĮ „Laisvės studijų centras“ (t. 97, b. l. 50–52; t. 81, b. l. 62–64, 81–83). Anot prokuroro, byloje esančių 2017 m. balandžio 20 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole, banko sąskaitų išrašuose, R. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojo UAB „MG Baltic Media“ vyriausiojo finansininko V. S. parodymai patvirtina, kad 2016 m. sausio 12 d. VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovas R. M. UAB „MG Baltic Media“ pateikė raštą „Dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ projektams“, kuriuo prašoma skirti nenustatyto dydžio finansinę paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdomiems projektams „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ ir „Jaunųjų lyderių akademija“; 2016 m. sausio 29 d. UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. pasirašytu įsakymu Nr. IV 16-3 dėl paramos suteikimo VšĮ „Laisvės studijų centras“ buvo suteikta 10 000 Eur parama šios įstaigos įstatuose numatytai veiklai; 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „MG Baltic Media“ banko Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitos buvo pervesta 10 000 eurų į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – „Parama“ (t. 27, b. l. 20–23, 24–25, 38–40; t. 33, b. l. 184, 194; t. 81, b. l. 2–27, 65–67).

16.343. Analizuodamas šiuos duomenis, prokuroras nurodo, kad po 2016 m. sausio 11 d. G. S. ir R. K. pokalbio G. S., siekdamas sudaryti sąlygas įgyvendinti susitarimą su R. K., toliau atliko aktyvius veiksmus, t. y. VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. nurodė kreiptis į R. K. su prašymu VšĮ „Laisvės studijų centras“ pervesti paramą. 2016 m. sausio 12 d. VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovas R. M., vykdydamas G. S. nurodymą, raštu į jame nenurodytą adresatą kreipėsi dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ projektams, prašydamas skirti nenustatyto dydžio finansinę paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdomiems projektams „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ ir „Jaunųjų lyderių akademija“. G. S. nurodymu R. M. išsiuntus raštą dėl paramos skyrimo, G. S. toliau teiravosi R. M., ar parama gauta, ragino jį domėtis piniginių lėšų pervedimo eiga, kreiptis į R. K. (2016 m. sausio 26 d. pokalbio metu G. S. R. M. sako: „Ar tu padarei kokius nors taip sakant mano padrąsintas veiksmus?“; „Tai bet tu klaustelk. Parašyk žinutę, turėjo, nu, parašyk, nu, turėjo būt taip sakant“), dėl paramos pervedimo R. M. kontaktavo tiek su G. S., tiek su R. K.. Po 2016 m. vasario 2 d. paramos pervedimo į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą apie tai R. M. informavo G. S., kuris pasitikslino, ar buvo pervesta tokio paties dydžio piniginė suma, dėl kurios jis 2016 m. sausio 11 d. vykusio susitikimo metu susitarė su R. K. (G. S.: „Tai čia jau dešimt dabar?“, R. M. patvirtinus, G. S. tikslinasi: „Dešimt įkrito?“, R. M. dar kartą patvirtinus, G. S. džiaugiasi: „Gerai. Tai džiaugiuosi labai.“).

16.344. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje taip pat surinkti duomenys, susiję su 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „MG Baltic Media“ VšĮ „Laisvės studijų centras“ pervestos 10 000 eurų sumos panaudojimu. Prokuroro teigimu, iš byloje esančių 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokoluose (t. 32, b. l. 37–38, 46–47; t. 82, b. l. 13–14, 26–27), 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 (t. 8, b. l. 87–91) užfiksuotų duomenų, taip pat R. M. (t. 81, b. l. 62–64, 77–80, 84), G. S. (t. 97, b. l. 51–52), liudytojo P. J. (t. 82, b. l. 11–12) apklausų matyti, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ pagrindinė veikla tiek nuo jos įkūrimo, tiek ir 2015–2016 metais buvo pilietiškumo pamokų vedimas mokyklose (pamokas vesdavo Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nariai bei visuomenei žinomi asmenys), ir diskusijų su visuomene organizavimas. Pagal VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklos planą 2015 m. rugsėjo–2016 m. gegužės mėnesių laikotarpiui ši viešoji įstaiga už 12 000 eurų turėjo organizuoti mokymus „Liberalų lyderių akademija“ politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams ir Liberalų sąjūdžio kandidatams vienmandatėse apygardose 2016 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, taip pat už 14 000 eurų turėjo finansuoti viešus renginius „Liberalų vyriausybė“, skirtus liberalioms idėjoms skleisti, bei už 20 000 eurų – projektą „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“. Šį planą (jame nurodytus renginius), anot liudytojo R. M., pavyko įgyvendinti tik iš dalies. Liudytojo teigimu, UAB „MG Baltic Media“ skirta parama buvo panaudota VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklai finansuoti, kaip galima spręsti iš G. S. ir R. M. pokalbio telefonu, konkrečiai – VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdomo projekto „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ eigai, jame dalyvavusiesiems lektoriams sumokėti, taip pat išmokėti ir R. M., kaip šios įstaigos vadovui, dalį darbo užmokesčio.

16.345. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvadomis Nr. 4-112 (1.12) buvo nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklą, 2016 m. balandžio 4 d. Interaktyvų politikų dialogą su švietimo ir verslo profesionalais ir „Pilietiškumo pamokas Lietuvos mokyklose“ organizavo VšĮ „Laisvės studijų centras“; 2016 m. kovo 24 d. „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“ (išvadoje įvardijama kaip 2016 m. kovo 24 d. diskusija „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“) ir 2016 m. balandžio 4 d. Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais (išvadoje įvardijama kaip 2016 m. balandžio 4 d. diskusija „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę“) vyko iki 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau jos susijusios su 2016 m. Seimo rinkimais; 2016 m. kovo 24 d. „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklo“ bei 2016 m. balandžio 4 d. Interaktyvaus politikų dialogo su švietimo ir verslo profesionalais bendras rengimo išlaidas, kurias sudaro iš viso 2 670,07 euro, apmokėjo VšĮ „Laisvės studijų centras“; organizuojant ir vykdant šiuos du renginius patirtos 2 670,07 euro išlaidos laikytinos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, kurios turėjo būti nurodytos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje; renginių rengimas VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšomis laikytinas nepinigine šios įstaigos auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik jei yra užsiregistravusi kaip savarankiška politinės kampanijos dalyvė, nepiniginė auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „Laisvės studijų centras“, laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (t. 62, b. l. 21–44).

16.346. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyti duomenys patvirtina kaltinime G. S. inkriminuotą aplinkybę, kad 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „MG Baltic Media“ VšĮ „Laisvės studijų centras“ pervesta 10 000 eurų suma buvo panaudota G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansuoti, kaltinime nurodytus veiksmus G. S. atliko siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

16.347. Anot apelianto, nėra pagrindo pritarti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadoms, kad paramos gavimas ir panaudojimas nėra susiję su G. S., kaip Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi; kad bylos duomenimis nepasitvirtino ryšys tarp G. S. pareigų, kaip partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario, bei viešosios įstaigos gautos paramos panaudojimo. Anot prokuroro, tokios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o skundžiamame nuosprendyje išdėstyta kritika bylos duomenims, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepatvirtinantiems konkretaus lėšų panaudojimo, taip pat nepagrįsta, neatitinkanti byloje surinktų įrodymų turinio.

16.348. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad G. S., būdamas viešojo juridinio asmens, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, partijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už konkrečią partijos veiklos sritį – už programinius reikalus ir ideologiją, kurio veiklos netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą, gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui. Be to, jis buvo vienas iš partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narių įsteigtos VšĮ „Laisvės studijų centras“ dalininkų. Pagrindinė šios viešosios įstaigos veikla, kaip jau nurodyta pirmiau, – pilietiškumo pamokų organizavimas Lietuvos mokyklose, viešųjų diskusijų ir mokymų jaunimui organizavimas.

16.349. Apelianto teigimu, iš byloje užfiksuoto 2015 m. gruodžio 16 d. restorane vykusio D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimo metu G. S. ir E. M. pasakytų frazių apie mokyklose vykdomą projektą, jo svarbą (t. 11, b. l. 23), taip pat liudytojo P. J. bylai pateikto susirašinėjimo apie šias pilietiškumo pamokas su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovu prisistačiusiu S. Š. (t. 82, b. l. 13–16, 17, 26–27) matyti, kad G. S. dėl jo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje eitų pareigų bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikti plačios apimties įgaliojimai, kurių pažeidimai skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo pagrįstai vertinti kaip turintys tiesioginę įtaką ne tik partijos tikslų įgyvendinimo rizikai, bet ir viešajam interesui.

16.350. Bylos duomenimis, anot prokuroro, taip pat patvirtinta aplinkybė, kad už VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklos vykdymą buvo atsakingi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, įsteigę šią viešąją įstaigą ir vykdę jos veiklą, iš esmės susijusią su moksleivių švietimu. Be to, 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio turinys atskleidžia, kad už VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdomą švietimo veiklą daugiausia buvo atsakingas G. S..

16.351. Taigi, anot apelianto, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. S., bylai aktualiu laikotarpiu ėjęs politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, partijos valdybos ir tarybos nario pareigas, būdamas iš esmės atsakingas už partijos programinius reikalus ir ideologiją, partijos interesais veikė ne tik partijos, bet ir su partija tiesiogiai susijusios, kartu su kitais partijos nariais įkurtos VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikloje. Bylos duomenimis, prokuroro įsitikinimu, pasitvirtino tiesioginės šios viešosios įstaigos sąsajos su partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir faktai apie G. S. vykdytą veiklą tiek partijoje, tiek šioje viešojoje įstaigoje, jam asmeniškai kartu su kitais visuomenės atstovais dalyvaujant vedant pilietiškumo pamokas įvairiose Lietuvos mokyklose.

16.352. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio turinys, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat patvirtina, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuojamos pilietiškumo pamokos buvo susijusios ne tik su pilietiniu moksleivių švietimu, bet ir su partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio populiarumo didinimu, siekiu suformuoti šių pamokų metu balsavimo teisės dar neturėjusių, bet ją iki 2016–2020 m. Seimo rinkimų turėjusių įgyti, moksleivių apsisprendimą balsuoti būtent už šią partiją.

16.353. Prokuroro teigimu, šių nurodytų aplinkybių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevertino kartu su bylos duomenimis, patvirtinančiais tyčinį R. K. ir G. S. susitarimą neteisėtai finansuoti G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą pasinaudojant trečiuoju asmeniu, t. y. G. S. faktiškai valdoma VšĮ „Laisvės studijų centras“. Apygardos teismas nepasisakė ir dėl G. S., kaip partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariui, partijoje faktiškai suteiktų įgaliojimų, nors būtent G. S. partijoje suteiktų įgaliojimų apimtis patvirtina partijos ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ tiesiogines sąsajas, taigi ir G. S. susitarimo su R. K. dėl partijos veiklos finansavimo per VšĮ „Laisvės studijų centras“ neteisėtumą. Tad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo formalaus pobūdžio išvados dėl bylos duomenimis nepasitvirtinusio ryšio tarp G. S., kaip partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario, pareigų bei viešosios įstaigos gautos paramos panaudojimo neatitinka bylos duomenų ir vertintinos kaip nepagrįstos.

16.354. Apeliantas nepritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paramos gavimas ir panaudojimas nėra susiję su G. S., kaip Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi.

16.355. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, neatsižvelgė į tai, jog G. S. jam inkriminuotus veiksmus, pateikdamas prašymą R. K. suteikti tariamai teisėtą paramą ir su juo susitardamas dėl tokio finansavimo per VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, atliko būdamas ne tik partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, bet ir eidamas Seimo nario bei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo pareigas. Anot prokuroro, kaip jau išsamiai aptarta pirmiau, G. S. už sutartą finansavimą jo ir partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinei veiklai tuo pačiu metu atliko neteisėtus veiksmus, eidamas aptariamas pareigas Seime, t. y. dalyvavo balsuojant dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimo.

16.356. Apeliantas nepritaria ir skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo argumentams dėl bylos duomenimis nepasitvirtinusio konkretaus 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą pervestų lėšų panaudojimo, kadangi jie neatitinka byloje surinktų įrodymų.

16.357. Prokuroras nurodo, kad iš 2017 m. spalio 16 d. apžiūros protokole, kuriame buvo išanalizuotas 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. birželio 20 d. VšĮ „Laisvės studijų centras“ banko sąskaitos išrašas, užfiksuotų duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 2 d. UAB „MG Baltic Media“ pervedė 10 000 eurų paramą į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą; 2016 m. vasario 3 d. UAB „IREC Baltic“ pervedė 5 000 eurų paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“; 2016 m. vasario 3, 4, 5, 24 ir 26 d. VšĮ „Laisvės studijų centras“ pervedė iš viso 8 702,63 euro darbo užmokesčio R. M.; 2016 m. vasario 25 d. pervedė 200 eurų P. J.; 2016 m. vasario 26 d. pervedė 118 eurų D. P.; 2016 m. vasario 26 d. pervedė 470 eurų G. L.; 2016 m. kovo 1 d. – 500 eurų „European Liberal Forum“; 2016 m. kovo 31 d. – 484 eurus UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. kovo 31 d. – 315,22 euro UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. balandžio 12 d. – 670,85 euro UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2016 m. birželio 3 d. – 1 200 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 33, b. l. 184–195). Anot prokuroro, šie duomenys patvirtina, kad iš UAB „MG Baltic Media“ į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą pervestos 10 000 eurų sumos 788,00 eurai buvo panaudoti atsiskaityti su asmenimis, vedusiais VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuotas pilietiškumo pamokas Lietuvos miestų mokyklose. Remdamasis jau anksčiau apeliaciniame skunde aptartomis VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei G. S. tiesioginėmis veiklos sąsajomis, apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvados, kad pilietiškumo pamokų organizavimas nebuvo susijęs su 2016 m. Seimo rinkimais ir pateiktų duomenų nepakanka šios veiklos laikyti išimtinai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, o ne VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikla, yra nepagrįstos.

16.358. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisės taikymo aspektu svarbi kasacinės instancijos teismo praktika, plėtojanti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto piktnaudžiavimo požymio „turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas“ aiškinimą. BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji norma pirmosios šio straipsnio dalies atžvilgiu, numatanti papildomą požymį – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2009, Nr. 2K-180-976/2017).

16.359. Vertindamas BK 228 straipsnio 2 dalies požymio „turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas“ formuluotę G. S. pareikšto kaltinimo kontekste, prokuroras atkreipia dėmesį, kad aptariamas turtinės naudos gavimo siekis ir jos gavimas nagrinėjamu atveju pasireiškė G. S. susitarus su R. K. dėl jo ir politinės partijos veiklos finansavimo, UAB „MG Baltic Media“ į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą pervedus 10 000 eurų ir minėtas lėšas panaudojus įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti, taip pat sumokėti už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą diskusiją „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir 2016 m. balandžio 4 d. organizuotą diskusiją „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę“. Atitinkamai požymis „kitokios asmeninės naudos siekimas (ir gavimas)“ šiuo konkrečiu atveju realizuotas per finansuotos veiklos, susijusios su partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, pobūdį. Aptariamomis lėšomis finansuota veikla buvo tiesiogiai susijusi su partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimu, idėjų sklaida, jos narių žinomumo ir populiarumo didinimu, todėl padengiant išlaidas už aptariamus ir faktiškai įvykusius renginius G. S. gavo ir kitokią asmeninę, t. y. neturtinio pobūdžio, naudą, susijusią su jo ir partijos populiarinimu bei jų idėjų skleidimu.

16.360. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nusprendė, kad kaltinimas dėl 8 702,63 euro darbo užmokesčio R. M. sumokėjimo G. S. nebuvo pareikštas, ir šią aplinkybę teismas siejo su pavedimų, atliktų 2016 m. vasario 3 d.–2016 m. birželio 3 d. laikotarpiu iš VšĮ „Laisvės studijų centras“, nekonkretumu.

16.361. Aptariamu aspektu prokuroras atkreipia dėmesį, kad kaltinimas G. S. dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos iš esmės buvo siejamas su renginių, skirtų partijos ir G. S. populiarumo didinimui, finansavimu. Atitinkamai aptariama aplinkybė, susijusi su darbo užmokesčiu VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui išmokėjimu, yra papildomi bylos duomenys, pagrindžiantys tiek šioje, tiek jau aptartose apeliacinio skundo dalyse padarytas išvadas apie VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio tiesiogines sąsajas bei G. S. faktinį VšĮ „Laisvės studijų centras“ valdymą. Aplinkybę apie G. S. faktiškai valdytą VšĮ „Laisvės studijų centras“ taip pat patvirtina ir 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-37 turinys, kuriame po 2016 m. vasario 2 d. UAB „MG Baltic Media“ lėšų į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą pervedimo G. S. nurodė R. M.: „O tai žiūrėk, tu ten savo išsispręsk dabar nelaukdamas dalykus“, t. y. nurodė, kad pastarasis iš koncerno „MG Baltic“ gautų 10 000 eurų įplaukų į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą išsimokėtų atlyginimą. Aplinkybę, kad gavus paramą iš UAB „MG Baltic Media“, R. M. G. S. nurodymu galėjo išsimokėti atlyginimą, R. M. patvirtino ir 2017 m. vasario 22 d. apklausos metu.

16.362. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo motyvais dėl 2016 m. kovo 31 d. 484 eurų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 315,22 euro pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. balandžio 12 d. 670,85 euro pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. birželio 3 d. 1 200 eurų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo.

16.363. Anot prokuroro, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupė 2017 m. gruodžio 19 d. išvadomis Nr. 4-112(1.12) pripažino, kad organizuojant ir vykdant 2016 m. kovo 24 d. Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklą (išvadoje įvardijama kaip 2016 m. kovo 24 d. diskusija „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“) ir 2016 m. balandžio 4 d. Interaktyvų politikų dialogą su švietimo ir verslo profesionalais (išvadoje įvardijama kaip 2016 m. balandžio 4 d. diskusija „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę“) patirtos 2 670,07 Eur išlaidos buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos, kurios turėjo būti nurodytos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Renginių rengimas VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšomis laikytinas nepinigine šios įstaigos auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. S. veiksmų kvalifikavimo, į šios Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės išvados turinį neatsižvelgė ir vertino tik faktą apie šios institucijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (t. 111, b. l. 2–3) pritaikytą atsakomybę.

16.364. Prokuroro įsitikinimu, aplinkybė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos dėl 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje Nr. 4-112(1.12) konstatuotų pažeidimų buvo pritaikyta atsakomybė, G. S. kaltės jam piktnaudžiavus tarnybine padėtimi nešalina, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas dėl BK 228 straipsnio 2 dalies požymių G. S. veiksmuose, turėjo įvertinti ne tik kompetentingos institucijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. Sp-178 dėl atsakomybės pritaikymo, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvadą Nr. 4‑112(1.12), kurioje pažeidimai buvo konstatuoti. Šios institucijos nustatytų pažeidimų nevertindamas pagal G. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį apimtį, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą.

16.365. Formali skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad 2 670,07 Eur panaudojimas negali būti vertinamas kaip G. S. piktnaudžiavimas dėl to, jog bylai reikšmingu laikotarpiu jis nebuvo VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriumi, anot apelianto, paneigta byloje nustatytais duomenimis apie G. S. faktinį su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusios VšĮ „Laisvės studijų centras“ valdymą.

16.366. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo pritarti apygardos teismo teiginiams, jog kaltinimo dalis dėl G. S. inkriminuojamo 5 000 eurų, pervestų į G. S. paramos fondo sąskaitą, kaip kitokios asmeninės ir turtinės naudos gavimo, yra ydinga, kadangi nusikalstamumas siejamas ne su veika ir rengimusi ar pasikėsinimu, o su planais.

16.367. Apelianto teigimu, liudytojas V. T., aktualiu laikotarpiu buvęs G. S. paramos fondo direktoriumi, patvirtino, kad rėmėjus šiam fondui dažniausiai surasdavo G. S.. Anot liudytojo, 2016 m. sausio 14 d., 16 val., lankantis Seime G. S. nurodė jam (V. T.) kreiptis į koncerną „MG Baltic“ dėl 5 000 eurų paramos fondui skyrimo. Kitą dieną (2016 m. sausio 15 d.) jis (liudytojas) atspausdintą paramos prašymą nuvežė ir padavė R. K.. Prašyme skirti paramą konkretūs projektai, kuriuose bus naudojamos lėšos, nurodyti nebuvo. Koncernas „MG Baltic“ 5 000 eurų paramą fondui pervedė maždaug po dviejų savaičių. Liudytojas apie tai pranešė ir G. S.. Po 2016 m. gegužės 12 d. pas E. M. atliktos kratos G. S. fondo valdyba priėmė protokolinį sprendimą paramos iš koncerno „MG Baltic“ neimti (t. 81, b. l. 38–39, 41–42). Anot prokuroro, tokius liudytojo parodymus patvirtina V. T. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti G. S. paramos fondo dokumentai (t. 27, b. l. 103–106), jų apžiūros protokole (t. 27, b. l. 12–126) bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 (t. 8, b. l. 81–82) užfiksuoti duomenys.

16.368. Anot prokuroro, byloje esančių 2017 m. balandžio 20 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole, banko sąskaitų išrašuose, V. T. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojo UAB „MG Baltic Media“ vyriausiojo finansininko V. S. parodymai patvirtina, kad 2016 m. sausio 15 d. G. S. fondo direktorius V. T. UAB „MG Baltic Media“ pateikė prašymą prisidėti prie fondo vykdomos veiklos ir skirti 5 000 eurų paramą; 2016 m. sausio 29 d. UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. pasirašytu įsakymu Nr. IV 16-2 dėl paramos suteikimo G. S. fondui buvo suteikta 5 000 Eur parama šios įstaigos įstatuose numatytai veiklai; 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „MG Baltic Media“ banko Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitos buvo pervesta 5 000 eurų į G. S. fondo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – „Parama“ (t. 27, b. l. 128, 130; t. 34, b. l. 43–44, 46; t. 81, b. l. 2–5, 6, 7, 8, 9, 10–16, 18, 34).

16.369. Apeliantas nurodo, kad iš liudytojų G. S. fondo direktoriaus V. T. bei liudytojos bylai reikšmingu laikotarpiu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio tarybos narės, 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nario G. S. padėjėjos apygardos klausimais buvusios R. B. parodymų matyti, kad G. S. paramos fondas dažniausiai Lazdynų mikrorajone, kuriame G. S. iki 2012 m. buvo renkamas į Seimą vienmandatėje apygardoje, organizuodavo įvairius renginius, iš kurių didžiausias buvo bendruomenei skirta „Rudens šventė“. Šioje šventėje visuomet dalyvaudavo ir G. S., kartais ir kiti Liberalų sąjūdžio atstovai. Tokie projektai iš dalies buvo skirti ir G. S., kaip politiko, vardo propagavimui. Dėl 2016 m. „Rudens šventės“ organizavimo, taip pat dėl 2016 m. Seimo rinkimų Lazdijų apygardoje buvo bendraujama su G. S., buvo kalbėta, kaip G. S. paramos fondo veikla galėtų prisidėti prie G. S. bendravimo su Lazdynų mikrorajono bendruomene. Su G. S. buvo nuolat derinamos organizuojamų renginių sąmatos. Didžiausias iš visų renginių buvo minėta „Rudens šventė“, kurios sąmata buvo 3 000 eurų. Paaiškėjus, kad G. S. rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą dalyvaus nebe Lazdynų apygardoje, o Verkių, buvo nuspręsta į šį renginį („Rudens šventę“) Lazdynų mikrorajone nebeinvestuoti (t. 81, b. l. 38–38, 41–42, 49–51).

16.370. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apžiūrėjus V. T. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus dokumentus matyti, kad viename iš jų, ant kurio pirmojo lapo yra logotipas ir šalia užrašas – G. S. paramos fondas, parašyta: „G. S. paramos fondo organizuojamo tradicinio rudens renginio Pasakų parke preliminari programa.“ Be kitų įrašų, šiame dokumente nurodyta, jog renginio sąmata yra 3 280 eurų su PVM, be to, jame yra tokie ranka parašyti įrašai, iš kurių vienas: „Kas G. geriau?“. Šis užrašas ranka nubrėžta rodykle nuvestas prie lentelės „Pranešimai spaudai“. Taip pat rastas dokumentas, kurio pirmo lapo viršuje paryškintu šriftu parašyta: „2016 metų Seimo rinkimai. Lazdynų apygarda.“ Dokumente nurodyta: „Tikslas: laimėti rinkimus vienmandatėje apygardoje 2016 metų spalį“, be kitų įrašų, aprašyti artimiausi darbai, tarp kurių: „Svarbiausių / didžiausių renginių apygardoje grafikas“; „Įgyvendinami projektai apygardos ribose“; „Kandidatavimo Lazdynų apygardoje paskelbimas. Kaip? Kada?“ (t. 27, b. l. 132–141).

16.371. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais G. S. patvirtino, kad G. S. paramos fondas kasmet organizuodavo Vilniaus Lazdynų ir aplinkinių mikrorajonų bendruomenės „Rudens šventę“, kurioje įprastai dalyvaudavo ir jis pats. Tačiau G. S. neigė, jog šių bendruomenės švenčių organizavimas susijęs su rinkimais ir turi politinę potekstę. Šių renginių metu nevyko jokia politinė agitacija ar propaganda. O jis, kaip politikas, turi būti matomas ir rodytis visuomenėje bei viešuose renginiuose (t. 97, b. l. 53).

16.372. Remdamasis jau pirmiau apeliaciniame skunde pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su piktnaudžiavimu ir specialiosios jo normos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje požymio „turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas“ aiškinimu, prokuroras akcentuoja, kad aptariamoje kaltinimo dalyje G. S. veiksmų, atitinkančių piktnaudžiavimą siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, neteisėtumas buvo siejamas su G. S. ir R. K. susitarimu dėl G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos finansavimo ir, įgyvendinant tokį susitarimą, byloje nustatyta aplinkybe apie iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą pervestą 5 000 eurų sumą.

16.373. Apelianto teigimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d. G. S. davė nurodymą G. S. fondo direktoriui V. T. kreiptis su prašymu į UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. K. dėl paramos šiam fondui pervedimo. Kaip parama fondui pervesti 5 000 eurų su G. S. žinia ir pritarimu buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti. Šie renginiai, susiję su G. S. politinės veiklos viešinimu, kaip matyti, anot prokuroro, iš bylos duomenų, vyko ir anksčiau.

16.374. Apelianto įsitikinimu, remiantis aptariamais duomenimis, išvada apie G. S. veiksmus, atitinkančius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, pasitvirtino. Aplinkybės, ar neteisėtai kaip tariama parama pervesta aptariamoje kaltinimo dalyje nurodyta suma buvo realiai panaudota, G. S. veiksmams kvalifikuoti, anot prokuroro, reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju pakanka bylos duomenimis pasitvirtinusio kaltinamojo siekio gauti turtinę ir kitokią asmeninę naudą ir veiksmų, įgyvendinant tokį siekį, faktinio atlikimo.

16.375. Prokuroras nurodo, kad G. S., atlikęs visus šioje apeliacinio skundo dalyje aptartus veiksmus, sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką bei pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus bei principus.

16.376. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl aptartų valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas. Taip pat dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos ir tarybos nario G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė ir juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip buvo pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.

16.377. Anot apelianto, šiuo atveju taip pat aktualus nusikalstamų veikų atribojimo klausimas, kadangi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas G. S. veiksmus vertino jam inkriminuoto tęstinio nusikaltimo padarymo metu negaliojusios BK 175¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių kontekste.

16.378. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą korupcinio pobūdžio nusikaltimą įtvirtinta BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Šio nusikaltimo sudėtimi siekiama užtikrinti institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų normalią, efektyvią veiklą nuo įvairaus pobūdžio nusikalstamų kėsinimųsi, užtikrinti konstitucinių principų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje. Prokuroro teigimu, (apie tai išsamiau jau aptarta apeliacinio skundo dalyje dėl R. K., E. M., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“, juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pareikštų kaltinimų), BK 175¹ straipsnio 1 dalyje numatyta visiškai skirtingo turinio veika, niekaip nesusijusi su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

16.379. Anot prokuroro, nagrinėjamame epizode G. S. inkriminuotas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas piktnaudžiavimas, pasireiškęs turtinės ir kitokios asmeninės naudos siekimu, priešingai nei argumentuojama skundžiamame teismo nuosprendyje, nebuvo susietas vien tik su G. S. tikslu gauti neteisėtą partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio finansavimą. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tiriamų įvykių metu galimai padarytą nusikaltimą, kuris nebuvo kriminalizuotas ir atitinka tik dalį šioje baudžiamojoje byloje G. S. pareikšto kaltinimo, neįvertinus visų G. S. inkriminuoto piktnaudžiavimo sudėties požymių, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimui aktualaus teisinio reglamentavimo.

16.380. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepasitvirtinusio kaltinimo juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį taip pat nepagrįsta.

16.381. Apeliantas, remdamasis 2015 m. spalio 24 d. 8-ajame Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio suvažiavime priimtais ir Juridinių asmenų registre įregistruotais partijos įstatais, kuriuose apibrėžti partijos vidaus organai, jų kompetencija ir suteikiami įgaliojimai, veiklos mechanizmas, teigia, kad G. S., būdamas šios politinės partijos pirmininko pavaduotojas, partijos valdybos bei tarybos narys, atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius – jis nusikalstamų veikų metu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, priimti tam tikrus sprendimus jo vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. Todėl, anot prokuroro, už G. S. padarytą nusikalstamą veiką galima traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Išnagrinėti G. S. inkriminuoto nusikaltimo epizode esantys įrodymų šaltiniai patvirtina, jog jo nusikalstama veika buvo daroma ne tik siekiant naudos sau, bet ir veikiant juridinio asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais.

16.382. Prokuroro įsitikinimu, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodytas pareigas politinėje partijoje Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ėjęs G. S. iš R. K. gautais pinigais neteisėtai finansavo tiek savo, tiek šios politinės partijos veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą: R. K. inicijuotu pavedimu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėti už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams organizuotą diskusiją „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“.

16.383. Taip pat, anot prokuroro, įrodyta, kad R. K. inicijuotu pavedimu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų su G. S. žinia ir pritarimu buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

16.384. Šiame kontekste, kaip teigia prokuroras, yra svarbios ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2018 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. 4‑3‑30 (1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politines kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytos aplinkybės, padarytos išvados ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. Sp-24 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytos aplinkybės ir sprendimai, kuriais Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažintos G. S. faktiškai kontroliuoto VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuotų 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. diskusijų rengimo išlaidos; G. S. faktiškai kontroliuoto VšĮ „Laisvės studijų centras“ šių renginių rengimo išlaidos pripažintos nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui; pripažinta, kad taip politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, nes Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių – nepriimtina G. S. faktiškai kontroliuoto juridinio asmens VšĮ „Laisvės studijų centras“ auka; taip pat pripažinta, kad politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą ir tuo aspektu, kad 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė klaidingus duomenis, žinodamas, kad jie klaidingi, tai yra nenurodė šios nepiniginės aukos ir šių mokymų išlaidų.

16.385. Taigi, anot prokuroro, bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš šios partijos vadovybėje buvusio G. S. nusikalstamos veikos tikslų ir motyvų buvo ir siekis užtikrinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos finansavimą ir pačią partijos veiklą nesilaikant Politinių partijų ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų, taip pat finansuoti įvairias Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos sritis ir politinę kampaniją rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą iš neteisėtų, slaptų ir neatskleistų pajamų šaltinių.

16.386. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad visos aptartos aplinkybės rodo, jog ši nusikalstama veika buvo atlikta ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes toks neteisėtas šio viešojo juridinio asmens finansavimas suteikė šiai politinei partijai galimybę plėsti savo veiklą labiau, nei ji būtų galėjusi tai daryti iš oficialiai gautų lėšų, skirti daugiau lėšų įvairiems partiją populiarinantiems renginiams, taip pat suteikė galimybę plačiau reklamuoti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ir jos narius politinėje kampanijoje, įskaitant tam tikslui naudojamą užslėptą politinę reklamą. To padarinys, anot prokuroro, – neteisėtu finansavimu įgytas konkurencinis pranašumas prieš kitas politines partijas. Kitaip tariant, byloje nustatyta, jog šis juridinis asmuo iš vadovaujamas pareigas jame ėjusio G. S. padarytų nusikalstamų veikų gavo akivaizdžią turtinę naudą, šis vadovaujamas pareigas jame ėjęs asmuo nusikalstamus veiksmus atliko ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interesais, o jo padarytas nusikaltimas turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu. Byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti juridinio asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kaltę padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

16.387. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nustatytos visos kaltinamajame akte nurodytos G. S. ir juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymo aplinkybės. Todėl konstatavus, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl nepagrįsto juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas UAB „MG grupė“), politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir politinės partijos Darbo partijos išteisinimo

16.388. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai išteisinus nurodytuose juridiniuose asmenyse kaltinimui aktualiu laikotarpiu vadovaujamas pareigas ėjusius fizinius asmenis – R. K., E. M., V. G., G. S. ir Š. G., nepagrįstai buvo išteisinti ir juridiniai asmenys – UAB koncernas „MG Baltic“, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

16.389. Apeliantas, remdamasis BK 20 straipsnyje išdėstytais juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindais bei sąlygomis, taip pat Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“ pateiktais išaiškinimais nurodo, kad siekiant patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, jog buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika.

16.390. Prokuroro įsitikinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, išteisintasis R. K. padarė jam inkriminuojamus BK 227 straipsnyje ir 226 straipsnyje numatytus nusikaltimus, susijusius su juridiniu asmeniu – UAB koncernu „MG Baltic“, E. M., Š. G. ir G. S. padarė jiems inkriminuojamus BK 225 straipsnyje, 226 straipsnyje ir 228 straipsnyje numatytus nusikaltimus, susijusius su juridiniu asmeniu – politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, o V. G. padarė jam inkriminuojamus BK 225 straipsnyje ir 226 straipsnyje numatytus nusikaltimus, susijusius su juridiniu asmeniu – politine partija Darbo partija. Todėl, anot prokuroro, BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta būtina juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir politinės partijos Darbo partijos – baudžiamajai atsakomybei kilti sąlyga taip pat yra nustatyta.

16.391. Aptaręs Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑95/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-28-303/2017) pateiktus sąvokos „vadovaujamas pareigas baudžiamojon atsakomybėn patrauktame juridiniame asmenyje einančius fizinius asmenis“ išaiškinimus, prokuroras nurodo, kad R. K. bylai aktualiu laikotarpiu buvo juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ kolegialaus valdymo organo – valdybos narys, taip pat šio koncerno valdomų bendrovių UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narys, kontroliuojančiosios bendrovės UAB „MG Baltic Media“ direktorius ir valdybos pirmininkas bei vienos iš šios kontroliuojančiosios bendrovės įmonių UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininkas. Dauguma UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių taip pat yra kitų koncerną sudarančių kontroliuojančiųjų bendrovių vadovai. Pagal UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų 2.2 papunktį pagrindinė šio juridinio asmens veikla yra kontroliuojančiųjų bendrovių veikla. Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą (koncerno vykdomos veiklos pobūdį, jo valdybos suformavimo principą, koncerno įstatuose nurodytą valdybos kompetenciją), prokuroras teigia, kad visi UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariai, įskaitant ir R. K., pagal jų vykdomas funkcijas yra priskirtini prie šio juridinio asmens vadovų. Kaip vienas iš vadovų R. K. buvo įvardytas ir UAB koncerno „MG Baltic“ interneto svetainėje; oficialiai nurodomos jo pareigos – UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Prokuroras teigdamas, jog R. K. pareigos koncerne bylai aktualiu laikotarpiu buvo vadovaujamos, be kita ko, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, kuriose, pasisakant dėl bendrovės valdybos narių pareigų, buvo nedviprasmiškai konstatuota, kad valdybos narys yra prilyginamas įmonės vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, Nr. 3K-3-234/2013) ir todėl turi visas vadovo teises, tarp jų – ir veikti šio juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turi teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir jos valdomoms bendrovėms ir priimti sprendimus šio juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių vardu. Todėl, apelianto teigimu, bylai aktualiu laikotarpiu R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ eitos pareigos BK 20 straipsnio 2 dalies taikymo prasme yra vadovaujamos pareigos juridiniame asmenyje.

16.392. Dėl kito BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio – R. K. turėjimo teisės kontroliuoti juridinio asmens veiklą, apeliantas nurodo, jog teisė kontroliuoti UAB koncerno „MG Baltic“ veiklą siejama ir su R. K., kaip koncerno valdybos nario, pareigomis. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų 4.5 papunktyje nurodyta, kad koncerno „valdyba turi visas teises, galias ir funkcijas, kurias jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas. Valdyba taip pat atsako už Bendrovės strateginę kryptį ir pagrindinius sprendimus, turinčius įtakos jos finansinei ir verslo padėčiai“. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotą valdybos kompetenciją šis kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą ūkinę komercinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę; valdybos funkcijos, be kita ko, siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-344/2014, Nr. 3K-3-6/2013, Nr. 3K-7-266/2006). Įvertinęs norminiais teisės aktais UAB koncerno „MG Baltic“ valdybai nustatytą kompetenciją, prokuroras daro išvadą, kad jos (ir jos narių) funkcijos, be kita ko, apima ir teisę kontroliuoti koncerno veiklą BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą negali būti tapatinama su teise priimti kokius nors sprendimus valdybos ar juridinio asmens vardu. Kiekvieno valdybos nario teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą pasireiškia ir yra įgyvendinama per teisės aktų jam suteiktas kitas teises – susipažinti su bet kokia juridinio asmens disponuojama su jo veikla susijusia informacija, inicijuoti valdybos posėdžių sušaukimą, balsuoti juose, dalyvauti ir kalbėti visuotiniame akcininkų susirinkime ir t. t. Todėl R. K., kaip fizinis asmuo, bylai aktualiu laikotarpiu UAB koncerne „MG Baltic“ ne tik ėjo vadovaujamas pareigas, bet ir turėjo teisę kontroliuoti šio koncerno ir jo valdomų bendrovių veiklą. Šį teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens R. K. padarytų nusikalstamų veikų ir juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ patvirtina šio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė ir valdymo struktūra, veiklos organizavimas ir įgyvendinimas.

16.393. Apelianto teigimu, dar viena iš juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų numatyta BK 20 straipsnio 3 dalyje – jeigu nusikalstamas veikas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas dėl vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusio asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės. Toks BK 20 straipsnio 3 dalyje numatytas asmuo UAB koncerne „MG Baltic“ yra jo vienintelis akcininkas D. J. M.. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai patvirtina, jog jis žinojo apie UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais (tiek paties koncerno, tiek atskirų jo įmonių – UAB „Mitnija“, UAB „MG valda“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) korupcinius nusikaltimus dariusio R. K. veiklą ir buvo ja suinteresuotas. Iš teisme išnagrinėtų įrodymų taip pat matyti, jog R. K. D. J. M. informuodavo, ką darysiąs atskiruose UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais atliktuose nusikaltimų epizoduose, o kai kuriuose tokių nusikaltimų darymo fragmentuose D. J. M. dalyvavo ir pats kartu su UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu R. R.. Todėl, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nustatyta ir ši BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta aplinkybė, kuriai esant galima juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

16.394. Apeliantas nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu E. M. buvo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, partijos valdybos pirmininkas ir tarybos narys. Cituodamas 2015 m. spalio 24 d. 8-ajame Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio suvažiavime priimtų partijos įstatų nuostatas, apeliantas teigia, kad E. M., kaip ir G. S. bei Š. G., atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius – jie bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, priimti tam tikrus sprendimus jo vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. Todėl už jų padarytus nusikaltimus, anot prokuroro, galima traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.

16.395. Kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, bylai aktualiu laikotarpiu V. G. buvo juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas. Anot prokuroro, apygardos teisme išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu Darbo partijos pirmininku buvęs V. M. tuo metu buvo Europos Parlamento narys, Lietuvoje būdavo retai, laiko partiniams reikalams skyrė mažai, todėl faktiniu partijos vadovu buvo ir einamuosius partijos reikalaus tvarkė V. G.. Remdamasis byloje ištirtais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro bei politinės partijos Darbo partijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateiktais duomenimis, patvirtinančiais buvusio partijos nario V. G. 2015–2016 metais eitas pareigas partijoje bei jam skirtas funkcijas, taip pat šios politinės partijos organizacinę struktūrą, atstovavimą, sprendimų priėmimą bei veiklos kontrolę, prokuroras teigia, kad V. G. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius. V. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu šioje partijoje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Darbo partijai ir priimti tam tikrus sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. Ši aplinkybė už V. G. padarytus nusikaltimus leidžia traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį – politinę partiją Darbo partiją.

16.396. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad kita būtinoji juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Aptaręs Lietuvos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, susijusius su juridinio asmens naudos bei veikimo jo interesais konstatavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K‑620‑677/2015, Nr. 2K-7-28-303/2017), apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltinimų pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, kad Seimo nario E. M. (ir Seimo nario V. G.) papirkimą ir prekybą poveikiu R. K. padarė veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, pagrįstumo, padarė teisingą išvadą nustatydamas netiesioginę UAB koncerno „MG Baltic“ naudą ir interesus bei aktyvų R. K. veikimą UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais siekiant, kad Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa būtų priimta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė tiek paties R. K., tiek jo, kaip UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario, suinteresuotumą dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimo.

16.397. Tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kito kaltinime nurodyto R. K. veikimo UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė, todėl ši klaida taisytina.

16.398. Anot prokuroro, apygardos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad R. K., 2015 m. gruodžio 1 d. kreipdamasis į E. M. dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. , jog šis iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išbrauktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ svarstymo, veikė UAB koncerno „MG Baltic“ statybos įmonės UAB „Mitnija“ interesais, kuri Vilniaus senamiestyje vystė didelius nekilnojamojo turto statybų projektus. Todėl galimos gyvenamųjų namų statybos Vilniaus senamiestyje esančiame Konstantino Sirvydo skvere pažeistų UAB koncerno „MG Baltic“ verslo interesus. Taigi, prokuroro įsitikinimu, atlikdamas šiuos veiksmus R. K. veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais.

16.399. Apelianto teigimu, ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog R. K., kreipdamasis į Seimo narį V. G. dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ši Pelno mokesčio įstatymo projekto neįtrauktų į Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, veikė UAB koncerno „MG Baltic“ statybos įmonės UAB „Mitnija“ interesais. Tokią išvadą apeliantas daro dėl to, jog tokius veiksmus jis (R. K.) atliko paprašytas UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narės D. D.. Jam šiuos veiksmus atlikus ir Pelno mokesčio įstatymo pataisų neįtraukus į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę, 2015 m. gruodžio 23 d. telefoninio pokalbio metu apie tai R. K. informavo tokio jo veikimo paprašiusią D. D. (t. 9, b. l. 52–53). Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš šio pokalbio matyti, jog tuo pačiu metu abu aptarė ir tai, kad D. D. tarpininkaujant buvo patenkintas koncerno „MG Baltic“ įmonės UAB „Mitnija“ „paskutinės rankos“ prašymas ir šiai įmonei leista pateikti patikslintą paraišką dėl statybų Vilniuje, Naugarduko gatvėje, „Maxima“ prekybos centro statybos konkurse, kurį ši įmonė, leidus pateikti tokią patikslintą paraišką, laimėjo. Iš liudytojos D. D. parodymų matyti, kad tuo pačiu metu, kai ji kreipėsi į R. K., kaip turintį ryšių Seime ir galintį turėti įtakos vėlesniam UAB „Vilniaus prekyba“ nenaudingų Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimui, R. K. jai pateikė prašymą tarpininkauti dėl UAB koncerno „MG Baltic“ įmonės UAB „Mitnija“ paskutinio patikslinto pasiūlymo pateikimo konkurse UAB „Vilniaus prekyba“ priklausančios UAB „Maxima LT“ administraciniam pastatui Naugarduko gatvėje statyti. Ir ji tai atliko. Prokuroro teigimu, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „Vilniaus prekyba“ įmonės UAB „Maxima LT“ prekybos centro ir administracinio pastato Vilniuje, Naugarduko g. 84, statybos rangos konkurso nugalėtoją paskelbė ir tiesioginėse derybose rangove parinko UAB „Mitnija“, su kuria 2016 m. sausio 6 d. pasirašė rangos sutartį, kurios suma 14 020 000 eurų su PVM (t. 73, b. l. 51–52, 53–55, 56, 57, 76–93, 94–95). Prokuroro teigimu, toks vienos šalies – UAB koncerno „MG Baltic“ – interesams atstovavusio R. K. ir kitos šalies – UAB „Vilniaus prekyba“ – interesams atstovavusios D. D. bendras veikimas tenkinant abiejų stambaus verslo įmonių interesus, šiame epizode vertinant R. K. veiksmus, atitinka BK 20 straipsnio 3 dalyje numatytą jo veikimą UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais.

16.400. Be to, teisme ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog R. K., kreipdamasis į Seimo narį V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, taip pat veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais. Tai, kad veikia UAB koncerno „MG Baltic“ įmonės UAB „MG valda“ naudai ir interesais, R. K., kaip matyti iš šiam bylos epizodui reikšmingos bylos medžiagos, tiesiogiai nurodė Seimo nariui V. G.. Anot prokuroro, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog šiame epizode yra patvirtintas V. G. vaidmuo veikiant verslo subjekto – koncerno „MG Baltic“ įmonės „MG valda“ – interesais.

16.401. Anot prokuroro, ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog R. K., kreipdamasis į Seimo narį V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., kad ši priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“, kurios generalinis direktorius buvo pats R. K., valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, kuris sudarė bendrą 2 851 019,42 Eur sumą su PVM, taip pat veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais. Tai, kad veikia UAB koncerno „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonių naudai ir jų interesais, R. K., kaip matyti iš šiam bylos epizodui reikšmingos bylos medžiagos, taip pat tiesiogiai nurodė Seimo nariui V. G..

16.402. Apeliaciniame skunde jau pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad darydami jiems inkriminuotus nusikaltimus Š. G. bei G. S. veikė juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai ir interesais, o jų padaryti nusikaltimai turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu.

16.403. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina ir tai, jog politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, partijos valdybos pirmininkas ir tarybos narys E. M., iš R. K. 2016 m. gegužės 10 d. priimdamas 106 200 eurų kyšį, šiuos pinigus galėjo naudoti artėjantiems rinkimams į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą. Anot prokuroro, tokio šios partijos vadovo ir vieno iš populiariausių šios partijos politikų veikimas pripažintinas veikimu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes tai galėjo suteikti šiai politinei partijai galimybę plėsti savo veiklą labiau, nei ji tą būtų galėjusi daryti iš oficialiai gautų lėšų, ir įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas politines partijas. Taigi, prokuroro teigimu, galima spręsti, jog E. M. padaryti nusikaltimai turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu.

16.404. Apeliaciniame skunde jau pirmiau išdėstyti argumentai taip pat patvirtina, jog darydamas dalį jam inkriminuotų nusikaltimų V. G. veikė juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai ir interesais, o dalis jo padarytų nusikaltimų turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu.

16.405. Todėl apibendrindamas prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėti įrodymai patvirtina, jog juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“, politinių partijų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta. Šių juridinių asmenų padaryti nusikaltimai yra kvalifikuoti tinkamai. Teisti už šiuos nusikaltimus šiuos juridinius asmenis teisinių kliūčių nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl visų šių juridinių asmenų išteisinimo yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo visi šie juridiniai asmenys pripažintini kaltais ir už jų padarytus nusikaltimus nuteistini.

Dėl R. K., E. M., V. G., Š. G., G. S., juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas UAB „MG grupė“), politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui bei politinei partijai Darbo partijai skirtinų bausmių

16.406. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad išteisintiesiems skiriant bausmes turi būti atsižvelgta į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, anot prokuroro, parenkant bausmės rūšis bei nustatant jų dydžius fiziniams asmenims teigiamai jų asmenybes charakterizuojančioms aplinkybėms neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė, kadangi jos buvo vienos iš sąlygų pelnyti E. M., V. G., G. S. ir Š. G. rinkėjų pasitikėjimą ir būti išrinktiems tautos atstovais Seime, o tuo pasinaudodami jie ir padarė inkriminuotus korupcinius nusikaltimus.

16.407. Anot apelianto, skiriant išteisintiesiems bausmes būtina įvertinti, kad nusikaltimai buvo padaryti per beveik 10 mėnesių laikotarpį, jie nebuvo atsitiktiniai, o buvo logiškas gyvenimo būdo ir ilgalaikio nusikalstamo ryšio tarp UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. bei E. M., V. G., Š. G. ir G. S. padarinys. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad E. M., V. G., Š. G. ir G. S. jiems inkriminuotus nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarė ne tik būdami išrinkti tautos atstovai į aukščiausią valstybės valdžią vykdančią instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą, bet ir būdami Lietuvos politinių partijų lyderiai arba vieni iš jų.

16.408. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2007, Nr. 2K-346/2008), anot prokuroro, leidžia spręsti, jog aplinkybė, kad nusikaltimai buvo padaryti aukščiausiųjų Lietuvos politikų, visuomenei itin jautrioje politinės veiklos, susijusios su kiekvieno Lietuvos gyventojo interesais, srityje, rodo ypatingą jų padarytų nusikaltimų pavojingumą. Nusikaltimai buvo padaryti Seimo nariams E. M., V. G., Š. G. ir G. S., kaip tautos atstovams, naudojantis suteiktomis išimtinėmis teisėmis dalyvauti įstatymų leidyboje, įstatymų leidybos iniciatyvos teise, Seimo nario statusu vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytas ypač svarbias valstybei ir visuomenei funkcijas. Jų padarytų nusikaltimų paskatos žemos ir savanaudiškos, siekiant tiesiogiai sau ir atstovaujamoms politinėms partijoms – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai – turtinės naudos ir veikiant jų interesais. Aplinkybė, kad stambaus verslo atstovas, koks yra R. K., už santykinai nedidelius, palyginti su finansine grąža, kyšius Seimo nariams ir parlamentinių politinių partijų vadovams galėjo „nusipirkti“ UAB koncernui „MG Baltic“ finansiškai naudingus politinius sprendimus tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek ministerijose, tiek Vilniaus miesto savivaldybėje, prokuroro teigimu, pakerta pasitikėjimą šiomis valstybės ir savivaldos institucijomis. Todėl šiais nusikaltimais buvo padaryta didelė žala valstybei, o padarytų nusikaltimų padariniai yra sunkūs.

16.409. Skiriant bausmę R. K., anot prokuroro, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąsias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikaltimų skaičių, jų pobūdį, sunkumą, baigtumą ir pan.), bet ir į jo asmenybės pavojingumą. Tiek byloje apklaustų liudytojų D. B. (buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko), R. Ž. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus), A. Z. (buvusio Vilniaus miesto mero), G. L. (politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko), M. K. (buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko) parodymai, tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuoti paties R. K. pasisakymai leidžia spręsti, jog siaurame suinteresuotų asmenų rate (stambaus verslo atstovų ir kitų) R. K. buvo plačiai žinomas kaip žmogus, galintis turėti įtakos aukščiausių Lietuvos pareigūnų ir institucijų sprendimams.

16.410. Apeliaciniame skunde aptaręs bendrąsias BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas E. M. skirtinai bausmei reikšmingas aplinkybes, prokuroras atkreipia dėmesį, kad E. M. jam inkriminuotus nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarė būdamas Seimo narys, pasinaudodamas suteiktomis konstitucinėmis, išimtinėmis teisėmis dalyvauti įstatymų leidyboje. Dėl E. M. nusikalstamų veiksmų buvo pakirstas visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis, sumenkintas Seimo prestižas. Nusikaltimai padaryti siekiant sau ir kitiems turtinės naudos, iš žemų ir savanaudiškų paskatų. Iš korupcinių nusikaltimų jis sau ir atstovaujamai politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui gavo 106 200 eurų bei 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį. Taip pat, anot apelianto, nustatyta, kad E. M. padarė ir BK 189¹ straipsnyje numatytą neteisėto praturtėjimo nusikaltimą nuosavybei ir turtinėms teisėms, kurio dalykas (be gauto kyšio) – 136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių.

16.411. Skiriant prokuroro prašomą bausmę V. G., be bendrųjų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, anot prokuroro, būtina įvertinti, kad jo nusikaltimai yra neatsitiktiniai, padaryti atstovaujamos politinės partijos Darbo partijos bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai, siekiant turtinės naudos. Iš nusikaltimų jis kitų asmenų – jo atstovaujamos politinės partijos Darbo partijos bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai atitinkamai gavo 12 100 eurų bei 15 000 eurų, iš viso – 27 100 eurų. Jam inkriminuotus nusikaltimus V. G. padarė būdamas Seimo narys, pasinaudodamas tiek Seimo nariui suteiktomis konstitucinėmis, išimtinėmis teisėmis dalyvauti įstatymų leidyboje, tiek dėl užimamos padėties turima tikra ar tariama galimybe daryti poveikį aukščiausiems Lietuvos valdžios pareigūnams. Dėl tokių V. G. nusikalstamų veiksmų, prokuroro teigimu, buvo pakirstas visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis, sumenkintas Seimo prestižas. Prokuroras taip pat teigia, kad nors V. G. teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė turi būti ne tik vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti, bet ir pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad jam inkriminuojamas veikas V. G. padarė būdamas recidyvistas (kasacinė nutartis Nr. 2K‑7-85-303/2017).

16.412. Skiriant prokuroro prašomą bausmę Š. G., anot apelianto, taip pat atsižvelgtina ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į tai, jog jam inkriminuotą sunkų kyšininkavimo nusikaltimą Š. G. padarė būdamas Seimo narys, pasinaudodamas suteiktomis konstitucinėmis, išimtinėmis teisėmis dalyvauti įstatymų leidyboje. Dėl tokių Š. G. nusikalstamų veiksmų buvo pakirstas visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis, sumenkintas Seimo prestižas.

16.413. Siūlydamas bausmę išteisintajam G. S., prokuroras, be kitų jau aptartų aplinkybių, prašo atsižvelgti į tai, kad nors G. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie kitų asmenų – R. K. ir E. M. – nusikaltimų padarymo aplinkybes. Todėl tai, anot apelianto, vertintina kaip pagalba padedant išaiškinti nusikaltimus bei juose dalyvavusius asmenis ir toks G. S. elgesys pripažintinas kita jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje.

16.414. Vadovaudamasis BK 43 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsnio 4 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-233 redakcija) prokuroras siūlo juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ skirti piniginio pobūdžio bausmę – baudą, o nustatant jos dydį taip pat atsižvelgti į tai, kad, viešai skelbiamais duomenimis, UAB „MG grupė“ 2020 m. pabaigoje valdė daugiau nei 80 bendrovių, jos apyvarta 2020 m. siekė 693 mln. eurų, pelnas – 30,4 mln. eurų. Jai priklausančiose įmonėse 2020 m. pabaigoje dirbo apie 3 600 darbuotojų. Tad nustatant baudų dydžius, prokuroro teigimu, įvertintina, kad nėra pagrindo manyti, kad dėl paskirtų baudų gali nukentėti darbuotojų interesai ar gali būti pakenkta bendrovės veiklai.

16.415. Apeliaciniame skunde prašydamas skirti numatyto dydžio bausmes – baudas politinėms partijoms Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, prokuroras, be bendrųjų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, taip pat nurodo, kad šios partijos šiuo metu vykdo veiklą ir yra vienos iš parlamentinių Lietuvos partijų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nustatant bausmių dydžius politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui įvertintina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį buvo nuspręsta neskirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų bei pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio gautus balsus nustatytą 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (394 880 eurų) nurodyta grąžinti į valstybės biudžetą (t. 60, b. l. 105–106).

16.416. Be to, apeliantas nurodo, kad E. M., V. G., Š. G. ir G. S. jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė būdami išrinkti 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Jiems, kaip tautos atstovams, buvo suteiktos viešosios teisės, kuriomis jie privalėjo sąžiningai naudotis, tačiau padarydami jiems inkriminuotus korupcinius nusikaltimus tokiomis jiems suteiktomis viešosiomis teisėmis piktnaudžiavo. Todėl, prokuroro teigimu, šiems išteisintiesiems, įvertinus kiekvieno iš jų padarytų nusikaltimų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, kartu su bausme tikslinga skirti BK 68¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti jiems teisę būti išrinktiems ar paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ir skiriamas pareigas.

16.417. Apeliantas taip pat teigia, kad R. K. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė eidamas vadovaujamas pareigas – būdamas UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas bei valdybos narys bei šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narys, UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininkas. Todėl prokuroras, atsižvelgdamas į byloje nustatytą R. K. veikimo UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir jo interesams pobūdį darant jam inkriminuotus korupcinius nusikaltimus, mano, kad kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje, ir atimti jam teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose.

16.418. Prokuroras, aptaręs turto konfiskavimo teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su kyšio kaip nusikalstamų veikų dalyko konfiskavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-162-303/2017, Nr. 2K-424-696/2016, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2K-73-942/2017), teigia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes Š. G. savo ir kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai netiesiogiai priėmė 8 700 eurų kyšį, kuris buvo užmaskuotas kaip parama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Gautą kyšį Š. G. panaudojo jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje užtikrinti skirtų šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui. Taigi, nesant galimybės šio kyšio dalyko konfiskuoti, anot apelianto, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, valstybės naudai iš Š. G. išieškotina konfiskuotino turto (paimto kyšio dalyko) vertę atitinkanti pinigų suma – 8 700 eurų.

16.419. Apelianto teigimu, byloje nustatyta ir tai, kad E. M. savo ir kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – naudai priėmė kyšį – 106 200 eurų ir 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį. Taip pat pas E. M. kratos metu buvo rasta 136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, kurie buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtos pajamos iš teisės aktais neuždraustos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad kyšio dalykas ir pas E. M. rasti pinigai, kurie yra BK 189¹ straipsnio nusikaltimo dalykas, t. y. iš viso 241 720 eurų ir 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelis yra rasti bei paimti ikiteisminio tyrimo metu ir saugomi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, jie yra konfiskuotini. Prokuroras, atsižvelgdamas į tai, kad 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, 1 600 JAV dolerių ir 690 eurų teisminio nagrinėjimo metu buvo grąžinti E. M., pagal BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalis siūlo šiems pinigams taikyti ekvivalentinį turto konfiskavimą – iš E. M. išieškant valstybės naudai minėto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 153,79 Eur (skaičiuojant pagal prokuroro baigiamosios kalbos metu buvusį oficialų kursą 1 Eur = 0,8453 GBP, atitinkančius 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų), 1 407,46 Eur (skaičiuojant pagal prokuroro baigiamosios kalbos metu oficialų kursą 1 Eur = 1,1368 USD, atitinkančius 1 600 JAV dolerius) bei 690 Eur, iš viso 2 251,25 Eur.

16.420. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. G. kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai netiesiogiai, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, priėmė 12 100 eurų kyšį. Taip pat jis kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai netiesiogiai, užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“, priėmė 15 000 eurų kyšį. Anot prokuroro, atsižvelgiant į tai, kad šių kyšių dalykų konfiskuoti neįmanoma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, yra tikslinga valstybės naudai iš V. G. išieškoti konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančias pinigų sumas – 12 100 eurų ir 15 000 eurų, iš viso 27 100 eurų.

16.421. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iki sprendimo byloje įsiteisėjimo pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą 2016 m. gegužės 12 d. kratos pas E. M. metu paimtiems 241 720 eurų. Anot prokuroro, ši pinigų suma yra BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas konfiskuotinas turtas, nes yra E. M. inkriminuotų Baudžiamojo kodekso uždraustų veikų rezultatas. Todėl netaikant laikino nuosavybės teisės į šį turtą apribojimo nuosprendžio dalies dėl šio turto konfiskavimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą šioje byloje, – išlaikyti šį turtą išsaugotą, nepaslėptą ir neišeikvotą.

17. Apeliaciniame skunde išteisintojo R. K. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio VI dalį „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų“, pripažįstant baudžiamojoje byloje pateiktus Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis neleistinais įrodymais, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

17.1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

17.2. Išteisintojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio VI dalyje „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų“ konstatavęs byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų pažeidimus, šių veiksmų metu gautų duomenų ir procesinių dokumentų neatitikimus bei trūkumus, šiuos pažeidimus nuosprendyje ignoravo, padarydamas išvadą, jog nurodyti trūkumai esminės įtakos galutiniam teismo sprendimui neturi. Tokia teismo nuosprendžio išvada, gynėjo nuomone, laikytina prieštaraujančia esminiams BPK reikalavimams.

17.3. Apeliantas teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje esminę reikšmę įrodinėjimo prasme turėjo kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti R. K. ir kitų asmenų pokalbiai, kurie esą turėjo pagrįsti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Nors pirmosios instancijos teismas R. K. ir kitiems kaltinamiesiems priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau tinkamai neįvertino, jog R. K. atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais, kadangi jie buvo gauti nesilaikant jų gavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti šiuos pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kasacinio teismo praktikoje nurodytų aplinkybių ir teisminio nagrinėjimo metu gynybos pateiktų argumentų, nepateikė motyvuotų išvadų dėl šių įrodymų leistinumo.

17.4. Išteisintojo gynėjas tvirtina, kad kriminalinė žvalgyba išteisintojo R. K. atžvilgiu buvo pradėta nesant tam nei faktinio, nei motyvuoto teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis įrodymais ir nepagrįstai jais rėmėsi baudžiamojoje byloje priimdamas nuosprendį.

17.5. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiame įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K‑P‑94‑895/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus); 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylas, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K‑313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar yra faktinis pagrindas, t. y. ar yra informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K‑57‑696/2017).

17.6. Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertintas kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo faktinis ir teisinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo gynybos argumentus, susijusius su kriminalinės žvalgybos teisėtumu, ir visiškai nevertino, ar buvo faktinis pagrindas taikyti slaptas informacijos rinkimo priemones, taip pat ignoravo aplinkybę, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyse dėl atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nepateikta jokių motyvų, kurie pagrįstų nurodytų priemonių taikymo pagrindo buvimą.

17.7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. K. atžvilgiu vyko du atskiri kriminalinės žvalgybos tyrimai: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) prašymu ir prokuroro teikimu Šiaulių apygardos teismas sankcionavo R. K. sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, manant, kad R. K. gali bandyti papirkti VMI viršininką D. B. ar kurstyti jį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi VMI veiklos sferoje; nuo 2015 m. spalio 20 d. STT prašymu ir prokuroro teikimu Šiaulių apygardos teismas sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš R. K., kad išaiškintų neva daromas naujas ir visai kitas korupcinio pobūdžio veikas, R. K. neva siekiant suformuoti galimai neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kitų valstybės įstaigų valdymo organus, taip pat diskriminuoti kitas politines partijas, į šių veikų aprašymą įtraukiant visai kitus asmenis, nei minima ankstesniame kriminalinės žvalgybos tyrime. Teisme apklausti atitinkamus teikimus pasirašę prokurorai bei STT pareigūnas nepaaiškino aplinkybių, kodėl vyko du atskiri kriminalinės žvalgybos tyrimai ir kodėl pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo, kuriame nebuvo nustatyti jokie korupcinės veikos požymiai VMI veiklos sferoje, metu slapta užfiksuoti R. K. ir kitų asmenų susitikimai bei pokalbiai nebuvo sunaikinti, bet vėliau buvo naudojami baudžiamojoje byloje. Minėtų asmenų apklausų metu tokios aplinkybės teismui dar nebuvo žinomos, tačiau šios aplinkybės taip ir nebuvo išsamiai ištirtos teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismui atmetus gynybos prašymus nustatyti ir įvertinti šių dviejų kriminalinės žvalgybos tyrimų faktinį ir teisinį pagrindą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė: „Baudžiamojoje byloje nepateiktas aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo būtų nutarta kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą pirmoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, panaudoti baudžiamojoje byloje, kuri pradėta 2016 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekant tyrimą kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. KŽTB-027-2-2015 gavus duomenų dėl R. K. ir E. M. galimai (vykdytų ir tebesitęsiančių nusikalstamų veikų“ (t. 1, b. l. 2). Prokuroras baigiamojoje kalboje teigė, jog „šioje byloje Šiaulių apygardos teismo <...> 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Nr. ĮS4-186RN sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija baudžiamajame procese panaudota tiesiogiai <...>. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog toks prokuroro aiškinimas prieštarauja jo paties pateiktų į baudžiamąją bylą papildomų dokumentų turiniui <...>. Minėtas trūkumas konstatuotinas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika <...>. Visgi, teisėjų kolegija, konstatavusi minėtą trūkumą, pažymi ir tai, kad esminės įtakos galutiniam sprendimui ši aplinkybė neturi“. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas sutiko su gynybos argumentais, jog baudžiamojoje byloje nėra pašalintos visos abejonės dėl dviejų atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. K. pradėjimo ir atitinkamai vykdymo teisėtumo bei pagrįstumo, atmetė kaltinimo pusės šiuo klausimu pateiktus paaiškinimus kaip nepagrįstus, tačiau skundžiamame nuosprendyje, iš pradžių tiesiogiai konstatavęs šiuos trūkumus, kurie yra pagrindas pripažinti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis neleistinais įrodymais, vėliau šias aplinkybes visiškai ignoravo, tik nurodė, jog tai neturi esminės įtakos galutiniam teismo sprendimui. Apelianto nuomone, tokia teismo nuosprendžio išvada prieštarauja pirmiau paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir šią nuosprendžio dalį daro nepagrįstą bei neteisėtą.

17.8. Gynėjas pažymi ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas reaguojant į informaciją, pateiktą VSD. 2015 m. liepos 21 d. Šiaulių apygardos teismas buvo sankcionavęs slaptų kontržvalgybos priemonių R. K. panaudojimą, siekdamas nustatyti, prognozuoti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, galinčius turėti įtakos Lietuvos Respublikos ekonominei galiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šio kontržvalgybinio tyrimo metu slaptos informacijos rinkimo priemonės buvo taikomos R. K. net 13 metų – nuo 2005 m. iki 2018 m. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ir Žvalgybos įstatymas, ir ŽĮ) nustatyta tvarka vykusio tyrimo aplinkybės paaiškėjo tik 2018 m. surinktą informaciją pateikus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Būtent šio tyrimo metu surinktos informacijos dalis buvo pateikta ir STT, kuri gautos informacijos pagrindu pradėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. kriminalinės žvalgybos tyrimą. Akivaizdu, kad slaptų informacijos rinkimo priemonių taikymas 13 metų yra neproporcingas ir toks terminas negali būti pateisinamas. Be to, ši informacija buvo renkama nenustačius jokio konkretaus faktinio pagrindo, nes pagal Žvalgybos įstatymą tokio pagrindo ir nebuvo reikalaujama nustatyti. Abejonių vykdytu kriminalinės žvalgybos teisėtumu kelia ir visiškai neaiškios pirminės informacijos apie R. K. neva daromas nusikalstamas veikas gavimo aplinkybės, juolab kad šiai informacijai gauti nebuvo būtinybės nustatyti aiškų pagrindą.

17.9. Apeliantas taip pat nurodo, kad ir STT vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir tuo metu (2015 m.) jau 10 metų VSD pareigūnų atliekamus kontržvalgybos veiksmus prieš R. K. sankcionavo Šiaulių apygardos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad šis teismas, leisdamas tęsti nurodytus veiksmus, nesuabejojo, ar slaptų informacijos rinkimo priemonių taikymas R. K. 10 metų atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nustatytus žmogaus teisių apsaugos standartus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą aspektu, kyla abejonių ir dėl to, ar Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo R. K. atžvilgiu nebuvo priimtos tik formaliai, visiškai neįsigilinus į realiai surinktos informacijos turinį. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog VSD vykdyto kontržvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu nebuvo imtasi kokių nors veiksmų pašalinti Šiaulių apygardos teismo nutartyje abstrakčiai paminėtas grėsmes valstybės ekonominei santvarkai, kurios turėjo egzistuoti jau 10 metų. Taigi arba per dešimties metų laikotarpį VSD taip ir nepavyko pašalinti grėsmės valstybės ekonominei santvarkai, kylančios iš R. K. veiklos, arba jokių grėsmių valstybės ekonominei santvarkai R. K. niekada nekėlė, todėl slaptų informacijos rinkimo priemonių taikymas 10 metų vyko nepagrįstai ir neteisėtai. Tokios aplinkybės (kiek jų yra išslaptinta), gynėjo nuomone, suteikia pagrindą abejoti, ar kontržvalgybinė veikla bei atitinkamai kriminalinė žvalgyba R. K. atžvilgiu buvo pradėta ir vykdoma teisėtai, taip pat ar Šiaulių apygardos teismas, sankcionuodamas slaptų priemonių taikymą R. K., atidžiai tikrino kriminalinės žvalgybos ir kontržvalgybos pagrindų egzistavimą.

17.10. Apeliantas nurodo, jog paminėtas abejones sustiprina ir atitinkamų STT prašymų bei Generalinės prokuratūros prokurorų teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. K. sankcionavimo turinys, lakoniškai perkeltas į atitinkamas Šiaulių apygardos teismo nutartis. STT 2015 m. spalio 20 d. prašyme Nr. 3S-01-626 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodoma, kad R. K. ir kiti asmenys, turėdami tikslą suformuoti galimai neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kitų valstybės įstaigų valdymo organus, taip pat diskriminuoti kitas politines partijas, kaip įtariama, kurstys piktnaudžiauti, pažadės, susitars ir neteisėtai parems (duos kyšius) ar suteiks turtinės ar kitokios naudos politinėms partijoms. Iš šio STT prašymo turinio matyti, kad abstrakčiai aprašyti R. K. neva daromi veiksmai buvo nurodyti ir pateikti kaip kažkokių nusikalstamų veikų požymiai, o iš bendros šio prašymo formuluotės matyti, kad realiai kriminalinės žvalgybos pagrindu buvo laikoma galima R. K. parama politinėms partijoms. Tokia formuluotė atkartojama ir vėlesniuose STT prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, t. y. 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 10 d., taip pat atitinkamuose Generalinės prokuratūros prokurorų teikimuose. Apeliantas pažymi, kad politinių partijų finansavimas nėra numatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindas. Tokios nusikalstamos veikos bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo numatytos ir BK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Gynėjo nuomone, vertinant STT prašymų ir Generalinės prokuratūros prokurorų teikimų turinį, negalima nustatyti jokio realaus kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „<...> turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 1751 straipsnyje, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas buvo numatyta tik nuo 2020 m. sausio 1 d.“ Taigi teismas iš pradžių sutiko, kad tokio pagrindo įstatyme nurodytu laikotarpiu nebuvo numatyta, tačiau vėliau teismas, tik lakoniškai nurodydamas aplinkybę, jog teikimuose buvo nurodyti ir duomenys apie kitas galimas R. K. nusikalstamas veikas, šio įrodymo trūkumo daugiau nuosprendyje nebevertino ir dėl jo nepasisakė, o galiausiai padarė išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo nutartys buvo priimtos pagal tuo metu galiojusios redakcijos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neva esant kriminalinės žvalgybos pagrindui. Gynėjo nuomone, tokia teismo išvada, prieš tai nustačius akivaizdžius kaltinimo pusės pateiktų įrodymų trūkumus, negali būti laikoma motyvuota bei pagrįsta.

17.11. Išteisintojo gynėjas teigia, jog aplinkybės dėl tęstų slaptų informacijos rinkimo priemonių R. K. taikymo, kai jau 2015 ir 2016 metų STT prašymuose, prokurorų teikimuose bei teismo nutartyse buvo atkartojami teiginiai, kad esą R. K. kurstys piktnaudžiauti, pažadės, susitars ir neteisėtai parems (duos kyšius) ateityje, tačiau vis nenustatant jokių konkrečių nusikalstamos veikos, dėl kurios turėtų būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, tik patvirtina, kad visą kriminalinės žvalgybos laikotarpį jokių duomenų apie R. K. korupcinio pobūdžio prašymą, pažadą ar susitarimą STT pareigūnai nesurinko. Tačiau vėliau tyrimui vadovavęs prokuroras tuos pačius duomenis spekuliatyviai prilygino korupcinio pobūdžio susitarimams su V. G., kurie teoriškai galėjo būti realizuoti vėliausiai 2015 m. gruodžio 16 d., LNK grupės įmonėms baigus transliuoti politinės partijos Darbo partijos reklamą, taip pat 2016 m. sausio 22 d. VšĮ „Meno ir sporto projektai“ gavus kaltinime nurodytą 15 000 Eur dydžio paramą. Vis dėlto nei iki 2015 m. gruodžio 16 d., nei iki 2016 m. sausio 22 d. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo jokios informacijos apie neva jau pasiektą korupcinio pobūdžio susitarimą ar jau perduotą kyšį bet kokia forma. Gynėjas pabrėžia, jog kriminalinės žvalgybos dokumentuose, kuriais buvo prašoma sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo pateikiama ne konkreti informacija, kad R. K. ir kiti asmenys gali daryti nusikaltimus, bet kryptinga garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turinio interpretacija. 2015 m. spalio 19 d. pažymoje apie kriminalinės žvalgybos tyrimą nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. užfiksuoto pokalbio metu buvo gauta informacija apie tai, kad, siekdamas koncernui „MG Baltic“ finansinės naudos panaudojant valstybės ir Europos Sąjungos lėšas bei dėl kitų veiksmų, R. K. neteisėtai parems (duos kyšius) ar suteiks turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Apeliantas nurodo, jog minėtą dieną jokiu pasakytu teiginiu R. K. ir V. G. nekalbėjo apie valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, nebuvo kalbama apie paramą ar kyšius. Tiesos neatitinkantys teiginiai paminėti ir dėl R. K. ir V. G. 2015 m. lapkričio 9 d. 18 val. numatytos „vakarienės“, kurios metu neva bus aptartas kyšių paskirstymas ir kyšių davimo mechanizmas. 2016 m. gegužės 10 d., iki pareigūnams slapta patenkant į E. M. vairuojamą transporto priemonę, STT vis dar neturėjo jokios patikimos informacijos apie bet kokį planuojamą ar jau įvykusį R. K. ir kitų asmenų korupcinio pobūdžio susitarimą, nes tos pačios dienos prokuroro teikime nurodyta, jog „nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko“. Gynėjas nurodo, jog šiuo atveju subjektui, kuris turėjo sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebuvo pateikta faktinė informacija apie tiksliai kriminalinės žvalgybos dokumentuose nurodytų asmenų pasakytus žodžius, o pateikta tik kriminalinės žvalgybos subjekto kryptingai išdėstyta įvykių interpretacija. Be to, jeigu kriminalinės žvalgybos subjektai teoriškai ir būtų nustatę, kad minėti asmenys aptarė kyšio paskirstymo mechanizmą, kodėl tai nebuvo vertinama kaip pažadas ar susitarimas duoti kyšius ir dėl šių aplinkybių iš karto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokia aplinkybė tik pagrindžia, kad konkrečių duomenų apie kyšių davimą, paskirstymą ar kitą nusikalstamą veiką kriminalinės žvalgybos subjektas negavo, o pateikė tik subjektyvią R. K. ir V. G. pokalbių interpretaciją, kuri negali būti pagrindu prieš juos vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamoje nuosprendžio dalyje nevertino. Teismas, pasisakydamas dėl selektyvios (prieštaringos) kaltinimo pusės pozicijos, kai teigiama, kad nusikalstamų veikų požymiai iki 2016 m. gegužės 11 d. nėra nustatyti, tačiau vėliau nurodoma, kad nusikalstami veiksmai atlikti nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., nurodė, kad tokius prieš kaltinamuosius vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus laiko neproporcingais, tačiau vis tiek nevertino bei nepasisakė dėl kaltinimo pusės pateiktų įrodymų leistinumo baudžiamojoje byloje.

17.12. Apeliantas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. K. sankcionavimo nebuvo pateikiama jokių motyvų, sudarančių pagrindą taikyti šiuos slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Šio teismo nutartyse tik abstrakčiai paminėta, kad yra pagrindas dėl R. K. panaudoti technines priemones specialia tvarka bei taikyti sekimą, siekiant patikrinti asmenų dalyvavimą teikimuose nurodytose nusikalstamose veikose, tačiau nutartyse nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl būtent techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas yra būtini atitinkamų asmenų veiksmams patikrinti, taip pat kodėl šių priemonių taikymas turi būti tęsiamas, nors kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktos nusikalstamos įvykių interpretacijos nepasitvirtina tokį ilgą laiko tarpą ir vis neatsiranda pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarčių turinio (motyvų nebuvimo) galima daryti išvadą, kad jokių nusikalstamų veikų požymių per visą laikotarpį nustatyta nebuvo ir kriminalinės žvalgybos pagrindas buvo konstatuojamas tik formaliai, neįsigilinus į realų kriminalinės žvalgybos dokumentuose minimų asmenų pokalbių turinį, o išimtinai remiantis kriminalinės žvalgybos subjekto pateiktomis, jokiais faktais ir įrodymais nepagrįstomis interpretacijomis. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tik formaliai patvirtinęs, jog Šiaulių apygardos teismo nutartys buvo nemotyvuotos, t. y. faktiškai patvirtinęs, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir vykdyti nesant to leidžiančių motyvuotų ir teisėtų teismo nutarčių, daugiau šios aplinkybės nebevertino bei priimtame nuosprendyje nepadarė atitinkamos išvados, jog kaltinimo pusės pateikti, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys nelaikytini įrodymais baudžiamojoje byloje.

17.13. Apeliantas nurodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas neturint jokių konkrečių duomenų apie kokias nors realiai daromas nusikalstamas veikas, o pradėjus ikiteisminį tyrimą, kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija buvo įvertinta kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai, siekiant dirbtinai pasunkinti R. K. teisinę padėtį ir retrospektyviai pateisinti labiausiai žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių priemonių taikymą. Šios aplinkybės vykdant kriminalinę žvalgybą R. K. atžvilgiu leidžia įžvelgti akivaizdžių piktnaudžiavimo požymių. Vilniaus apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje tokių duomenų neįvertino ir nepateikė jokių motyvų.

17.14. Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, ne kartą yra pažymėjęs, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, tačiau būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Kad teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, jog šie veiksmai ir priemonės būtų sankcionuoti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, Nr. 2K-7-315/2009, Nr. 2K‑7‑86/2011).

17.15. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį jame įtvirtintų teisių apribojimas turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Vadovaujantis nuoseklia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, įgaliojimai slapta sekti savo piliečius pagal Konvenciją toleruojami tik tada, kai yra griežtai (neišvengiamai) būtini (angl. strictly necessary) siekiant apsaugoti demokratines institucijas (Drakšas v. Lithuania, no. 36662/04, judgment of 31 July 2012). Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad, apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, nebūtų peržengtos būtinumo demokratinėje visuomenėje ribos (Dragojevič v. Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 komentuodamas Konvencijoje nustatytas slaptų informacijos rinkimo priemonių taikymo sąlygas, yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

17.16. Gynėjas teigia, kad šiuo atveju informacijos rinkimas siekiant išsiaiškinti, ar nėra kaip nors finansuojamos politinės partijos, ir tik formalus nusikalstamų veikų išvardijimas, kaip sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pagrindas, akivaizdžiai neatitinka žmogaus teisės į privatumą ribojimo sąlygų, t. y. iš kriminalinės žvalgybos dokumentų nematyti, kad egzistavo kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindas, taip pat neaišku, kodėl buvo būtina taikyti būtent šias labiausiai asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančias priemones proporcingumo aspektu, juolab kad ne STT ar Generalinei prokuratūrai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai yra pavesta kontroliuoti politinių partijų finansavimą.

17.17. Apeliantas atkreipia dėmesį į STT prašymuose ir prokurorų teikimuose išvardytus motyvus, neva pagrindžiančius nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo būtinumą, – STT 2015 m. spalio 20 d. prašyme nurodyta, kad įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais informacijos patikrinti nepavyko, kadangi prašyme nurodyti asmenys „laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis“. Gynėjas teigia, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės – byloje nenustatyta, kad asmenys būtų turėję kokius nors konspiracijos tikslais naudojamus atskirus mobiliojo ryšio numerius, visi kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti susitikimai vyko viešosiose vietose, be to, nenustatyta, kad asmenys būtų vartoję kokią nors užšifruotą kalbą ar taikę kokį nors kitą konspiracinį bendravimo būdą, siekdami kaip nors nuslėpti savo ketinimus ar veiksmus. Frazės, kad asmenys bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis, šiuo atveju taip pat neturi jokios loginės ar faktinės prasmės, kadangi kiekvienas asmuo įprastai bendrauja tik su savo, o ne kažkokios kitos aplinkos asmenimis ir tai nėra laikoma konspiraciniu bendravimo būdu. Byloje nenustatyta ir tai, kad nurodyti asmenys būtų kaip nors tikrinę ar taikę kitokią procedūrą siekdami įsitikinti ,,savo aplinkos“ asmenų patikimumu ar kūrę kokią nors uždarą asmenų grupę. Apelianto manymu, įvertinus STT prašymų turinį, tokiu tikrovės neatitinkančiu aprašymu buvo tik dirbtinai kuriamas plataus masto korupcinių nusikalstamų veikų įspūdis, siekiant pateisinti kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą tikintis, kad kokie nors pareigūnų nurodytas versijas patvirtinantys konkretesni nusikalstamų veikų požymiai atsitiktinai paaiškės ateityje. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertintos.

17.18. Apeliantas nurodo ir tai, kad STT prašymų bei prokurorų teikimų palyginimas su valstybiniame kaltinime pateiktu atitinkamų kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių teisiniu įvertinimu, t. y. kriminalinės žvalgybos dokumentuose priimamas sprendimas surinktos informacijos pagrindu nepradėti ikiteisminio tyrimo, nenustačius nusikalstamų veikų požymių, tačiau kaltinamajame akte kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai jau interpretuojami kaip baigtos BK 227 ir 226 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos – susitarimas ir pažadas duoti kyšį ar prekiauti poveikiu (pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7, 14 dienomis, 2015 m. lapkričio 4, 9, 30 dienomis, 2015 m. gruodžio 9, 11, 16 dienomis užfiksuoti R. K. susitikimai ir telefoniniai kontaktai su V. G.) sustiprina abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų realizavimo teisėtumo. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį, kriminalinės žvalgybos metu paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tuojau pat turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamajame akte išvados apie atitinkamų nusikalstamų veikų įvykdymą padaromos būtent iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinio. Tai pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino ir Generalinės prokuratūros prokuroras I. M., kuris parodė, kad R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos verbaline forma. Taigi ta pati informacija kriminalinės žvalgybos ir kaltinamojo akto surašymo metu buvo vertinama visiškai skirtingai. Gynėjas pažymi, kad naujų papildomų duomenų, vėliau leidžiančių kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus pokalbius įvertinti kitaip nei jų užfiksavimo dieną, nebuvo surinkta. Paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat liko neįvertintos.

17.19. Apeliantas teigia, kad faktinio ir teisinio pagrindo R. K. taikyti slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka nebuvimas, tikrovės neatitinkančių motyvų STT prašymuose ir prokurorų teikimuose pateikimas, prieštaravimai tarp kriminalinės žvalgybos dokumentuose pateikiamų formuluočių ir kaltinamajame akte prokuroro daromų išvadų, BPK nustatyta tvarka surinktų duomenų, patvirtinančių kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją (pareigūnų pateiktą užfiksuotų R. K. pokalbių interpretaciją), nebuvimas sudaro pagrindą, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 apibendrintais kriminalinės žvalgybos vertinimo principais, nepripažinti kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo šiuos trūkumus, tačiau nepagrįstai pripažino kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis įrodymais ir nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

17.20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015, nurodė, jog kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais viena iš sąlygų yra ir ta, kad duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtintų duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų nusikalstamų veikų buvimą kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotuose pokalbiuose, o nusikalstamų veikų buvimas R. K. išsakytuose žodžiuose buvo išimtinai grindžiamas prokuroro pateikta įvykių interpretacija. BPK nustatyta tvarka apklausus liudytojus ir atlikus kitus proceso veiksmus, nebuvo gauta jokių kriminalinės žvalgybos pareigūnų pateiktas interpretacijas patvirtinančių duomenų, o tam tikros versijos buvo paneigtos kaip neatitinkančios įvykių chronologijos ir kitų elementarių logikos taisyklių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad valstybinis kaltintojas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą kai kurias kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (R. K. ir V. G. inkriminuotuose prekybos poveikiu epizoduose buvo pašalintos su poveikiu K. D. susijusios interpretacijos).

17.21. Gynėjas nurodo ir tai, kad kaltinamajame akte buvo neįmanoma išskirti, kuriuo atliekant kriminalinę žvalgybą užfiksuoto R. K. pokalbio metu buvo susitarta ar pažadėta duoti kyšį ar prekiauti poveikiu, visiškai neatskleistas esminis kyšio, kaip atitinkamos naudos ar atlygio tam tikriems subjektams, požymis, neatskleistos ir kitos R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Tai parodo, kad, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, kriminalinės žvalgybos pareigūnų pateiktos tam tikros pokalbių interpretacijos realiai nepasitvirtino, kadangi jos neatitiko tikrovės, o atitinkamai jų nebuvo įmanoma ir patikslinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šios versijos buvo tik perrašytos į kaltinamąjį aktą pateikiant subjektyvią prokuroro nuomonę, o ne BPK tvarka surinktais duomenimis pagrįstą informaciją.

17.22. Apeliantas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės, nurodo, jog teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai negali tęstis begalę laiko. Visi kriminalinės žvalgybos veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Pagal BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatas kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmogaus teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tol ir tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, Nr. 2K‑530/2012, Nr. 2K-7-85-696/2016). KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu, atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas tik išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nusikalstamos veikos imitavimas ir kiti neviešo pobūdžio žvalgybiniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K‑249‑788/2015, Nr. 2K‑7‑85‑696/2016). Nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-788/2017, vienas iš pagrindinių argumentų konstatuojant, kad nebuvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, buvo tai, kad atskleidus pirmąjį nusikalstamos veikos epizodą iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir likę 4 nusikalstamos veikos epizodai buvo atskleisti būtent ikiteisminio tyrimo, o ne kriminalinės žvalgybos metu.

17.23. Apeliantas teigia, kad analizuojant R. K. atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą ir lyginant jos dokumentų ir kaltinamojo akto turinį, akivaizdu, jog jie vienas kitam prieštarauja – kriminalinės žvalgybos dokumentuose įvardijama, kad duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka, tačiau kaltinamajame akte kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai vertinami kaip kyšininkavimas ir prekyba poveikiu, t. y. baigtos nusikalstamos veikos. Gynėjas nurodo, jog, interpretuodami atskirus R. K. pokalbius kaip galimai daromas nusikalstamas veikas, pareigūnai neturėjo pagrindo tęsti kriminalinės žvalgybos R. K. atžvilgiu, o užfiksavę tai, kas, jų manymu, buvo susitarimas ar pažadas duoti kyšį, privalėjo nedelsdami pradėti ikiteisminį tyrimą ir duomenis rinkti BPK nustatyta tvarka. To nepadarius laiku buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios kriminalinės žvalgybos metu nustačius nusikalstamos veikos požymius tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą.

17.24. EŽTT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad net ir nustačius pagrindą, kuriam esant žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas gali būti laikomas pateisinamu, nepagrįstai ilgas tokių priemonių taikymas gali pažeisti proporcingumo principą ir lemti žmogaus teisių pažeidimą (sprendimas byloje Forminster Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką). Šioje baudžiamojoje byloje informacijos apie R. K. rinkimas be pagrįsto pagrindo truko ypač ilgą laikotarpį – VSD informacijos apie R. K. rinkimas truko 13 metų, o vėliau šis slaptas informacijos rinkimas, vykdytas STT dviejose kriminalinės žvalgybos tyrimo bylose, truko nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 20 d., o vėliau buvo pratęstas nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. Tuo atveju, jei pareigūnai, atlikę R. K. privatų gyvenimą ribojančius veiksmus, būtų gavę kokios nors reikšmingos informacijos apie R. K. galimus nusikalstamus veiksmus, jie privalėjo nedelsdami pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau per visą laikotarpį nebuvo pradedamas ikiteisminis tyrimas, o slapti R. K. sekimo veiksmai buvo pratęsiami. Tai rodo, kad slapti R. K. privatų gyvenimą ribojantys kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ne tik be pagrįsto pagrindo ypač ilgą laiko tarpą, bet ir šių slaptų informacijos rinkimo veiksmų laikotarpio nė kiek neribojant, be pagrįsto pagrindo šį laikotarpį vis pratęsiant net ir tuomet, kai iš šių veiksmų nebuvo gaunami jokie galimam ikiteisminiam tyrimui ar kitam teisminiam procesui naudingi duomenys. Tai, pasak gynėjo, lėmė proporcingumo principo, slaptoms informacijos rinkimo priemonėms taikomų reikalavimų bei Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų R. K. teisių pažeidimą. Atitinkamai iš nepagrįstų ir neteisėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų gautų duomenų panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje privalėjo būti pripažintas neteisėtu, o kaltinimo pusės pateikti kriminalinės žvalgybos duomenys turėjo būti teismo įvertinti kaip neleistini įrodymai baudžiamojoje byloje.

18. Apeliaciniame skunde išteisintojo R. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio motyvus – pripažinti, kad baudžiamojoje byloje pateikti Žvalgybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo (pirmasis kriminalinės žvalgybos tyrimas (pradėtas 2015 m. rugpjūčio 31 d.), antrasis kriminalinės žvalgybos tyrimas (pradėtas 2015 m. spalio 19 d.)) nustatyta tvarka surinkti duomenys yra neteisėti ir neleistini. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat gynėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ŽĮ atitikties Konstitucijai.

18.2. Išteisintojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje remiamasi ne tik KŽĮ, bet ir ŽĮ (redakcija, galiojusi 2017 metais) pagrindu gautais duomenimis – 2015 m. rugpjūčio 7 ir 28 dienomis restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių R. K. ir D. B. susitikimų garso įrašais ir stenogramomis. Šie pokalbiai buvo pirminė informacija manyti, kad R. K. daro korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir buvo faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, todėl teismui kilo pareiga tikrinti tokių duomenų teisėtumą. Apelianto nuomone, tam tikros ŽĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai, todėl šio įstatymo taikymo metu gauti duomenys negali būti naudojami baudžiamajame procese, nes yra neteisėti, t. y. neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų.

18.3. Apeliantas nurodo, jog pagal ŽĮ 21 straipsnį skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – Seimo kontrolierių įstatymas) nustatyta tvarka. R. K. 2018 m. liepos 16 d. pateikė skundą dėl neteisėtų žvalgybos pareigūnų veiksmų. Atsakymas į šį skundą buvo gautas 2020 m. sausio 24 d. (toliau – Seimo kontrolieriaus pažyma-ataskaita). Iš Seimo kontrolieriaus pažymos-ataskaitos matyti, kad įgyvendinant ŽĮ egzistuoja teisinės ir organizacinės spragos, apie tai informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Seimo kontrolieriaus padarytos išvados, nepaisant jų rezoliucinės dalies, pasak gynėjo, pagrindžia abejones dėl ŽĮ atitikties Konstitucijai.

18.4. Apeliantas teigia, jog ŽĮ 11 straipsnio 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalys prieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. ŽĮ 11 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos informacija renkama atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus. Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus išsamiau reglamentuojamas ŽĮ 13 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas. Pagal ŽĮ 13 straipsnio 2 dalį nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus. Šios bylos duomenimis, ir R. K. tokia nutartis galėjo būti priimta Šiaulių apygardos teisme 2015 m. liepos 15 d.

18.5. Pagal ŽĮ 13 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas tiek žvalgybos institucijų vadovų ar įgaliotų pavaduotojų teikimai, tiek apygardos teismo nutartys dėl atitinkamų priemonių sankcionavimo privalo būti motyvuoti, t. y. turi būti pateikiami duomenys (motyvai), pagrindžiantys būtinumą taikyti sankcionuojamus veiksmus.

18.6. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

18.7. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ja asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

18.8. Gynėjo nuomone, ŽĮ 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 5 dalyse numatyta žvalgybos institucijų galimybė slapta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą įstatymo lygmeniu, neįtvirtinus aiškių šios informacijos rinkimo pagrindų, pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnį, kuriame nustatyta žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimo sąlyga, kad tai gali būti daroma tik įstatymu. Skunde abejojama ir dėl šių ŽĮ nuostatų atitikties iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems reikalavimams – teisiniam tikrumui, teisiniam aiškumui, teisėtų lūkesčių apsaugai ir teisiniam saugumui. Iš teisinės valstybės principo kyla reikalavimas, kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, ir turėtų galimybę atitinkamai orientuoti savo elgesį pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Šiuo atveju ŽĮ aiškiai nenustačius informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo pagrindų, akivaizdu, kad asmuo iš esmės neturi galimybės numanyti, kokiomis sąlygomis žvalgybos pareigūnai turi teisę atlikti jo susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą, o tai užkerta kelią asmens pasitikėjimui valstybe ir teise. Nagrinėjamam klausimui aktualiais aspektais būtina atsižvelgti ir į Konvencijos 8 straipsnio aiškinimą ir taikymą EŽTT praktikoje, kurioje ne kartą pažymėta, kad nacionalinė teisė privalo būti pakankamai aiški, jog asmenys suprastų, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis valdžios institucijos turi teisę imtis teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių priemonių, juolab tobulėjant informacijos rinkimo technologijoms (sprendimai bylose Malone prieš Jungtinę Karalystę, Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją). Kad slaptų priemonių taikymas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir demokratinę santvarką pats savaime tos santvarkos nepažeistų, teisinėje valstybės sistemoje privalo egzistuoti pakankama ir efektyvi apsauga nuo savavališkumo. Vienas iš kriterijų vertinant, ar nurodyta apsauga yra pakankama ir efektyvi, yra pagrindai, kuriems esant valstybės institucijoms leidžiama taikyti slaptas priemones (sprendimas byloje Dragojevič prieš Kroatiją). ŽĮ nekonkretizuojami pagrindai, kuriems esant gali būti sankcionuojama asmens telefoninių pokalbių ir kitokio susižinojimo kontrolė, tačiau iš paminėtos EŽTT praktikos, susijusios su Konvencijos 8 straipsnio taikymu, matyti, kad toks ŽĮ reglamentavimas gali lemti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.

18.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑P‑94‑2015); operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą veiką – ir vykdomi siekiant apie tokią veiką surinkti duomenų; užtikrinant operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑168‑139/2015). Pirmiau minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje-ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų priimami sprendimai sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą bendra tvarka nei prieš juos priimant, nei priėmus nėra vertinami nepriklausomos kompetentingos institucijos, toks vertinimas nėra nustatytas teisės aktuose, todėl keltinas klausimas dėl pareigūnų, naudojančių technines priemones bendra tvarka, piktnaudžiavimo valdžia rizikos. Visa tai, pasak apelianto, leidžia daryti išvadą, kad ŽĮ nekonkretizavus pagrindų, kuriems esant gali būti sankcionuojama asmens telefoninių pokalbių ir kitokio susižinojimo kontrolė, pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai – teisinis tikrumas, teisinis aiškumas, teisėtų lūkesčių apsauga ir teisinis saugumas.

18.10. Apeliantas teigia, kad ŽĮ 13 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal ŽĮ 13 straipsnio 6 dalį šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodyti veiksmai (tarp jų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas) negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Konstitucinio Teismo nutarimuose pažymima, jog viena iš būtinų žmogaus teisių ir laisvių (tarp jų ir Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą) ribojimo sąlygų yra konstitucinio proporcingumo principo laikymasis (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Šis principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų ir reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d. nutarimai); konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). EŽTT praktikoje nurodoma, kad, net ir nustačius pagrindą, kuriam esant žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas gali būti laikomas pateisinamu, nepagrįstai ilgas tokių priemonių taikymas gali pažeisti proporcingumo principą ir lemti žmogaus teisių pažeidimą (sprendimas byloje Forminster Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką). Taip pat EŽTT praktikoje nurodoma, jog bendra susižinojimo kontrolės trukmė gali būti palikta institucijų, atsakingų už sankcijų išdavimą, diskrecijai tik su sąlyga, kad egzistuoja nacionalinėje teisėje aiškiai apibrėžtas laikotarpis, po kurio sankcija nustos galioti, bei sąlygos, kurioms esant sankcija gali būti pratęsta ar atšaukta, o taikomos priemonės turi būti būtinos demokratinės visuomenės siekiamam teisėtam tikslui, priemonių taikymo priežastys turi būti pagrįstos, tinkamos ir pakankamai motyvuotos (sprendimas byloje Roman Zakharov prieš Rusiją).

18.11. Seimo kontrolieriaus pažymoje-ataskaitoje taip pat pasisakoma apie žvalgybos informacijos rinkimą atliekant teismo sankcionuotus veiksmus. Seimo kontrolierius nurodo, kad tiek galiojusiu, tiek šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu nenustatytas aiškiai apibrėžtas maksimalus terminas priemonėms, ribojančioms asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamoms teismo, taikyti. Todėl gali susidaryti tokios situacijos, kai taikomos priemonės, kuriomis įsiterpiama į privatų asmens gyvenimą, gali trukti nepagrįstai ilgą laiką, o jų taikymo būtinybė (proporcingumas) ir (ar) terminas nebūtų prižiūrimas nepriklausomo kompetentingo subjekto. Šioje pažymoje-ataskaitoje padaryta išvada, kad priemonių, ypač nesankcionuojamų teismo, tačiau ribojančių asmenų privatų gyvenimą, naudojimo termino įtvirtinimas įstatymu yra viena iš tinkamos asmens teisių apsaugos užtikrinimo sąlygų, laiduojančių tinkamą asmens apsaugą nuo valdžios institucijų savavališko įsikišimo į Konvencijos 8 straipsniu saugomas vertybes. Todėl būtina įstatymu įtvirtinti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus.

18.12. Apeliantas teigia, jog ŽĮ 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta žvalgybos pareigūnų galimybė neribotą laiką slapta kontroliuoti asmens susižinojimą varžo Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą labiau, nei būtina visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, be to, ŽĮ aiškiai neapibrėžta, kas nurodyto įstatymo prasme laikytina visuomenei reikšmingu ir konstituciškai pagrįstu tikslu. Toks reglamentavimas yra nesuderinamas su konstitucinės valstybės principu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ŽĮ nėra diferencijuojami atvejai, kokiomis sąlygomis tokios priemonės taikymo terminas galėtų būti pratęstas, taigi nenumatytas reikalavimas tokią priemonę individualizuoti, kiekvienąkart sprendžiant jos taikymo procesinės būtinybės klausimą.

18.13. Apelianto nuomone, ŽĮ 13 ir 23 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ŽĮ nenustatyta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos žvalgybos pareigūnams taikant slaptas žvalgybos informacijos rinkimo priemones, teisė kreiptis į teismą. Pagal ŽĮ 13 straipsnio 8 dalį vienintelis subjektas, kuris gali kreiptis į teismą dėl ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo, yra žvalgybos institucija. Be to, ŽĮ nenumatyta asmens galimybė sužinoti apie jam taikytas žvalgybos informacijos rinkimo priemones, pabaigus jas taikyti. Visa tai kelia abejonių, ar nurodytas reglamentavimas pernelyg neapriboja asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą. ŽĮ 23 straipsnyje numatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Vis dėlto Seimo kontrolierių įstatyme numatytos labai ribotos galimybės Seimo kontrolieriui realiai įvertinti žvalgybos metu padarytus asmens teisių ir laisvių pažeidimus. Be to, Seimo kontrolieriai netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių taikymas visais atvejais sankcionuojamas teismo ir tai atliekama slaptai, patikrinti tokio sankcionavimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat to, ar priemonė buvo skiriama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, asmuo neturi galimybės.

18.14. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

18.15. Seimo kontrolierius pažymoje-ataskaitoje konstatavo, kad ŽĮ nustatyta asmens teisių apsaugos garantija nėra pakankama, o toks reglamentavimas, kai nėra užtikrinama asmens teisė kreiptis į teismą, nėra tinkamas ir kelia abejonių, ar šalies teisinėje sistemoje įtvirtintas VSD kontrolės mechanizmas atitinka esminius neteisminės kontrolės principus pagal EŽTT suformuotą praktiką ir užtikrina Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius pasiūlė Vyriausybei inicijuoti ŽĮ pakeitimą ir (ar) papildymą numatant galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme. Tačiau Vyriausybė neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją ir neinicijavo ŽĮ pakeitimo ir (ar) papildymo.

18.16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas įstatymu gali nustatyti pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriuo būtų paneigta galimybė ginti pažeistas asmens teises bei laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas). Gynėjas pabrėžia, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). EŽTT yra nurodęs, kad Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (sprendimas byloje Airey prieš Airiją). Pagal ŽĮ asmuo apie jam taikytas priemones nėra informuojamas, todėl kyla abejonių, ar asmens, kuriam slapta buvo taikoma žvalgybos informacijos rinkimo priemonė, teisių gynyba apskritai gali būti realiai įgyvendinama.

18.17. Apeliantas teigia, jog ŽĮ 16, 17 ir 18 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šių ŽĮ straipsnių nuostatos, susijusios su surinktos žvalgybos informacijos, į kurią patenka ir minėtomis informacijos rinkimo priemonėmis surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą, tvarkymu, panaudojimu ir teikimu, yra abstrakčios. ŽĮ nenustatyta tokios informacijos saugojimo tvarka ir terminai. Tokia informacija iš esmės gali būti saugoma neribotą laiką. ŽĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti tik bendri principai, kad žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją tvarko ŽĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindamos joms pavestus uždavinius; žvalgybos metu surinkta informacija tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti interesai. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog šiame straipsnyje nėra nustatyta, kad žvalgybos informacijos tvarkymo metu būtų saugomi ne tik su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų, bet ir asmenų, dėl kurių veikų taikomos žvalgybos informacijos rinkimo priemonės, teisės ir teisėti interesai. Minėto straipsnio 3 dalyje pateikiamas abstraktus sąrašas asmenų, kurių duomenis tvarko žvalgybos institucijos, o 4 dalyje nurodyta, jog žvalgybos informacija tvarkoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

18.18. Pasak apelianto, ŽĮ išsamiai nereglamentuojama ir surinktos žvalgybos informacijos panaudojimo tvarka. ŽĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras principas, kad žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama. Šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse reglamentuojamas nurodytos informacijos naudojimas pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, o 5 dalyje abstrakčiai nustatyta, kad valstybės institucijos turi teisę žvalgybos informaciją naudoti nustatytiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti, kriminalinės žvalgybos tyrimui ir baudžiamajam procesui. Šiame straipsnyje nereglamentuojama, kokia konkreti žvalgybos informacija, kokia apimtimi ir kokiais pagrindais gali būti naudojama nurodytiems tikslams pasiekti, taip pat neaišku, kokioms institucijoms tokia informacija apskritai gali būti patikėta. Kita vertus, valstybės institucijų uždaviniai formuluojami ne tik įstatymo lygmeniu, bet ir žinybiškai, poįstatyminiais ar įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

18.19. Gynėjo nuomone, abstrakčios ir ŽĮ 18 straipsnio, kuriame reglamentuojamas žvalgybos informacijos teikimas, formuluotės: nenurodytas konkretus institucijų, kurioms gali būti teikiama žvalgybos informacija, sąrašas, taip pat nenustatyti konkretūs tokios informacijos teikimo pagrindai ir tvarka.

18.20. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą, o ši teisė apima ne tik asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, bet ir draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 22 straipsnio prasme svarbu užtikrinti, kad asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą būtų saugoma ne tik tokios informacijos rinkimo metu, bet ir vėlesniuose šios informacijos tvarkymo etapuose. EŽTT yra nurodęs, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo slaptų informacijos rinkimo priemonių taikymo metu, nacionalinė teisė turėtų atitikti bent minimalius EŽTT praktikoje suformuluotus standartus, tarp kurių numatyti reikalavimai, susiję su surinktos informacijos tvarkymu bei panaudojimu, – turi būti nustatyta surinktos informacijos vertinimo, panaudojimo ir saugojimo tvarka, numatyti papildomi saugikliai, susiję su tokios informacijos panaudojimu, aplinkybės, kuriomis tokia informacija turi būti sunaikinama ir kt. (sprendimas byloje Weber ir Saravia prieš Vokietiją). Sprendime byloje Colibaba prieš Moldovą EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, vienas iš šį pažeidimą lėmusių teisinio reglamentavimo trūkumų buvo nepakankamai tiksliai reglamentuota taikant slaptas sekimo priemones gautos informacijos atranka ir jos vientisumo bei konfidencialumo užtikrinimo ir sunaikinimo tvarka.

18.21. Apeliantas nurodo, jog Seimo kontrolieriaus ataskaitoje-pažymoje padaryta išvada, kad pareigūnams nekilo pareiga pabaigus tyrimą naikinti operatyvinėse bylose surinktos informacijos, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kada ir kokia informacija laikoma nepasitvirtinusia; taip pat nebuvo reglamentuoti naikintinos informacijos reikalavimai, kokia informacija gali būti naudojama rengiant grėsmių vertinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka teikiama kompetentingoms institucijoms. Būtent dėl reglamentavimo stokos kyla abejonė, ar (ne)naikinant apie R. K. surinktos informacijos (jos dalies) buvo tinkamai taikomos ŽĮ 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatos bei laikomasi EŽTT suformuotos praktikos, nustatančios, kad valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą asmenų, kurių privatūs pokalbiai buvo kontroliuojami, teisių apsaugą. Gynėjo nuomone, žvalgybos metodų taikymas nesant įstatyme numatytų pagrindų, asmens galimybės sužinoti apie taikomus metodus neužtikrinimas, neribotas ir neapibrėžtas ŽĮ tvarka surinktos informacijos panaudojimas ir saugojimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl ŽĮ tvarka gauti duomenys negali būti vertinami priimant sprendimą šioje byloje.

18.22. Apeliantas teigia, kad pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo (pradėto 2015 m. rugpjūčio 31 d.) informacijos panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje yra neteisėtas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. K. ir kitų išteisintųjų kaltė buvo grindžiama dviejų atskirų kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenimis. Pirmasis kriminalinės žvalgybos tyrimas, remiantis VSD pateikta žvalgybos tyrimo informacija, pradėtas 2015 m. rugpjūčio 31 d., antrasis kriminalinės žvalgybos tyrimas, remiantis pirmuoju kriminalinės žvalgybos tyrimu, pradėtas 2015 m. spalio 19 d. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog aukštesnysis prokuroras nepriėmė jokio nutarimo dėl pirmojo kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese.

18.23. Apeliantas teigia, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys negalėjo būti naudojami baudžiamojoje byloje nesant teisinio pagrindo, numatyto BPK 162 straipsnyje. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, Nr. 2K-120/2008, Nr. 2K-190/2013, Nr. 2K-P-94-895/2015, yra pažymėjęs, kad „informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal KŽĮ“; „vadovaujantis BPK 162 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo ir jų panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu) nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas būtų duotas. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika“; „bylų sujungimas ir išskyrimas nepaneigia iš BPK 162 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo ir jų panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu) kylančio reikalavimo viename baudžiamajame procese OVĮ tvarka gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimą panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą“; „KŽĮ nustatyta tvarka gauti duomenys teismo pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinka kitus BPK įrodymams keliamus reikalavimus. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, ypač tie, kuriais renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, savo pobūdžiu prilygsta procesinėms prievartos priemonėms, todėl informacija, gauta atliekant vienos nusikalstamos veikos tyrimą, kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudojama tik BPK nustatyta tvarka. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Operatyvinės veiklos įstatymą.“

18.24. Apeliantas pažymi, jog 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties pagrindu buvo gauta nemažai duomenų apie R. K. privatų gyvenimą, o būtent: 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbis restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 53–68); 2015 m. rugsėjo 28 d. R. K. ir V. G. pokalbis restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 69–88); 2015 m. spalio 5 d. R. K. ir R. Ž. pokalbis restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 97–99); 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbis restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 100–111); 2015 m. spalio 14 d. R. K. ir V. G. pokalbis restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 122–133), 2015 m. spalio 13 d. R. K. ir G. V. telefoninis pokalbis dėl suderinto įstatymo pataisos teksto (t. 8, b. l. 12–13); 2015 m. spalio 14 d. R. K. ir Š. G. SMS žinutėmis suderintas susitikimas 2015 m. spalio 19 d. prie „Gogos biuro“ (t. 8, b. l. 21–24).

18.25. Išteisintojo gynėjas nurodo, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sutiko su gynybos pozicija, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pašalintos visos abejonės dėl dviejų atskirų kriminalinės žvalgybos tyrimų dėl R. K. pradėjimo, ir atmetė kaip nepagrįstus šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro teiginius dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos tiesioginio panaudojimo baudžiamajame procese. Tačiau vėliau teismas šias kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo neteisėtumo aplinkybes ignoravo ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ne tik vertino pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis, bet ir jais rėmėsi. Tokia skundžiamo nuosprendžio išvada prieštarauja minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismas iš vertinamų duomenų turėjo eliminuoti pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis kaip neturinčius teisinio panaudojimo pagrindo.

18.26. Apeliantas teigia ir tai, kad kriminalinės žvalgybos trukmė buvo nepateisinama ir provokatyvi. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei veiksmus sankcionavusios teismų nutartys rodo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš R. K. buvo atliekami nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., t. y. ilgiau nei aštuonis mėnesius. Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. ĮS4-144S pagrindu surašyti du protokolai šį terminą pailgino dar 45 dienomis. Minėtoje teismo nutartyje nurodoma, kad šis veiksmas yra R. K. privataus gyvenimo kontrolės pratęsimas. Šias aplinkybes vertinant su teismui pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pažyma, akivaizdu, kad valstybė R. K. privataus gyvenimo stebėseną ir kontrolę vykdė mažiausiai 11 metų, t. y. iki 2016 metų. Nors Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali imituoti nusikalstamus veiksmus ar atlikti kitus slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus, tačiau tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K‑8-788/2017, Nr. 2K-195-458/2020, yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant neviešo pobūdžio veiksmus buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir šiais veiksmais siekiamus tikslus. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

18.27. Pagal BPK 1, 2 straipsnių nuostatas, taip pat ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamasis procesas turi būti greitas ir teisingas. BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai pasiekiami ne tik tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, bet ir greitai nubaudžiant kaltus asmenis. Gynėjo manymu, šioje byloje minėti principai buvo pažeisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, nurodė, jog, nepaisant minėto klausimo teisinio reglamentavimo spragų, teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko. Visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Teismas konstatavo, jog nors nustačius 2011 m. balandžio 20 d. V. K. padarytą veiką, operatyvinio tyrimo tikslai (V. K. bandė padėti savo sūnui išvengti griežtesnės kardomosios priemonės) lyg ir buvo pasiekti, tačiau, vertinant visa tai proporcingumo tarp padarytos veikos pavojingumo, taikomų priemonių laiko ir gautų rezultatų požiūriu, kyla abejonių dėl naudotų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo laiko, jų pratęsimų pagrįstumo. Nors byloje nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjektai nedarė aktyvių veiksmų, siekdami paspartinti ar daryti įtaką naujiems nusikaltimams daryti, neprovokavo V. K. nusikalsti, tačiau valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, nepradėdama ikiteisminio tyrimo tam tikra prasme, abejingai žiūrėjo į galimas naujas V. K. nusikalstamas veikas. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog operatyviniai veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Ilgesnis tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į stambų vienos veikos mastą. Laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tęsiant slaptus operatyvinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas. Operatyviniai veiksmai prisidėjo tik prie V. K. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog netoleruotini atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas praėjus ilgam laikui po tariamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėsaugos institucijų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo perauga į provokuojančius. Teisėsaugos pareigūnų delsimas pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti pripažintas teisėtu ir atitinkančiu baudžiamojo proceso tikslus bei Konvencijos nuostatas. Savo ruožtu tai reiškia, kad tokio tyrimo metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas turi esminę įtaką <...> baudžiamajai atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2012).

18.28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visuose prokurorų prašymuose tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus nurodyta, jog nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas (paskutinį kartą toks teiginys pavartotas 2016 m. gegužės 10 d.). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir tada, kai buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų: veika dėl tariamo papirkimo ir prekybos poveikiu, siekiant paveikti E. M. bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakciją, kad šie Seime svarstant ir priimant Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 28 d. užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“ balsuotų taip, kaip reikia R. K., pasibaigė 2015 m. rugsėjo 23 d., kai nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyko R. K. ir E. M. susitikimas; tariamas susitarimas su Š. G. įvyko nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min.; tariamas susitarimas su E. M. dėl dalyvavimo TV laidoje tariamai įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d. bei 2015 m. spalio 21 d.; tariamas susitarimas dėl poveikio A. G. – 2015 m. lapkričio 3 d., o kyšis tariamai buvo duotas lapkričio 4 d.; V. G. tariamos veikos, susijusios su Vartojimo kredito įstatymo ir Š. G. pateikta pataisa, pasibaigė 2015 m. lapkričio 5 d.; epizodas dėl paminklo J. Basanavičiui pasibaigė 2015 m. gruodžio 2 d., klausimą išbraukus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkės. Tokios aplinkybės rodo, kad jau nurodytomis datomis valstybinis kaltintojas turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, o tai, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir toliau prieš išteisintuosius buvo intensyviai vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, pasak apelianto, leidžia daryti išvadą, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti ir tęsti būtent taip, kaip draudžiama daryti pagal pirmiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, t. y. siekiant sulaukti, kol asmuo (asmenys) padarys daugiau arba sunkesnių tariamų nusikalstamų veikų. Šioje byloje veikos, susijusios su Š. G. dalyvavimu televizijos laidoje, pokalbiu su A. G., kvalifikuotos pagal atitinkamų BK straipsnių pirmąsias dalis, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtas ir laukta, kol bus padaryta daugiau arba sunkesnių tariamų nusikalstamų veikų. Apeliantas teigia, jog kriminalinės žvalgybos subjektas kriminalinės žvalgybos tikslus (surinkti pakankamai duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas) pasiekė dar 2015 m. pabaigoje. Dėl šios priežasties tolesni kriminalinės žvalgybos veiksmai laikytini pasyvia provokacija, o jų pagrindu gauti duomenys pripažintini neteisėtais duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies bei 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas vertindamas šiuos duomenis ir nurodė, kad „ši prieštaringa pozicija – nusikalstamų veikų požymiai iki 2016 m. gegužės 11 d. nėra nustatyti, tačiau, kaip teigiama, nusikalstami veiksmai atlikti nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet ir kaip būdas surasti kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Po slapto patekimo į E. M. automobilį kaltinamųjų susitikimai, pokalbiai, iki tol nevertinti kaip nusikalstami, buvo įvertinti priešingai, dirbtinai, juos pritaikant („pritempiant“) prie atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių“, tačiau teismas nevertino tokių duomenų leistinumo ir teisėtumo.

18.29. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog žvalgybos metu gauti duomenys, buvę vada kriminalinės žvalgybos tyrimų pradžiai, gauti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo pagrindu, todėl tiek ŽĮ pagrindu, tiek vėliau KŽĮ pagrindu gauti duomenys laikytini neteisėtais, dėl to teismas turėjo padaryti išvadą dėl tokių duomenų neteisėtumo. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš išteisintąjį R. K. buvo atliekami neteisėtai ir dėl kitų priežasčių: veiksmus atliekant neproporcingai ilgą laiką, laukiant, kol išteisintieji padarys daugiau arba sunkesnių tariamų nusikalstamų veikų; dalis kriminalinės žvalgybos duomenų baudžiamojoje byloje panaudoti nesant tam teisinio pagrindo (nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo pagal BPK 162 straipsnį). Nors skundžiamame nuosprendyje aptartas kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu gautų duomenų neteisėtumas, tačiau šie duomenys buvo analizuojami ir jais remtasi grindžiant šiame nuosprendyje padarytas išvadas. Todėl nuosprendžio VI dalies „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų“ motyvai ir išvados laikytini neišbaigtais ir neteisėtais, dėl to keistini.

18.30. Kartu su apeliaciniu skundu išteisintojo R. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti:

– ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalys tiek, kiek juose nenustatyti konkretūs žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – pagrindai;

– ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – terminas;

– ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 13 ir 23 straipsniai tiek, kiek juose nenustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo bei kitų žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo;

– ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 16, 17 ir 18 straipsniai tiek, kiek juose nenustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.

19. Išteisintojo E. M. gynėjas advokatas Ruslanas Boiko apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį – konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš išteisintąjį E. M. buvo atliekami neteisėtai, nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų, taip pat kad jie buvo atliekami nesant faktinio ir teisinio pagrindo bei kad šių veiksmų metu gauti duomenys negali būti įrodymais šioje byloje, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

19.1. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau turėtų būti pakeista nuosprendžio dalis dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, tai yra motyvų, susijusių su byloje taikytais kriminalinės žvalgybos veiksmais ir jų teisėtumo sąlygomis.

19.2. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-8-788/2018, kurioje nurodyta, jog, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reglamentuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui, įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė (ribinė trukmė) atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑P‑94‑895/2015). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai, skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms, neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K‑530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017).

19.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog pagal BPK 1 ir 2 straipsnių prasmę kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tol ir tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išsiaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, organizatorius ir kt., kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K‑7‑85‑696/2016). Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotų standartų.

19.4. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Prokuroro sprendimo dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-373, (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, gali būti tuoj pat nepradedamas tik išimtiniais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams gali kilti pavojus. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo šiurkščiai pažeisti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų esant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytą išlygą, leidžiančią pareigūnams nepradėjus ikiteisminio tyrimo toliau vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

19.5. Išteisintajam E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip nurodyta kaltinamajame akte, galimai padarytos: pirmas epizodas – 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val.; 2015 m. spalio 21 d. nuo 9.00 val. iki 9.50 val.; 2015 m. spalio 25 d. 19.00 val.; antras epizodas – 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val., 2015 m. lapkričio 4 d. nuo 16.30 val. iki 19.00 val.; trečias epizodas – 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val., 2015 m. spalio 21 d. nuo 9.00 val. iki 9.50 val.; 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val., 2015 m. gruodžio 1 d. nuo 14.15 val. iki 14.40 val.; 2015 m. gruodžio 16 d. nuo 20.54 val. iki 21.02 val.; 2016 m. kovo 3 d. nuo 13.58 val. iki 14.43 val.; 2016 m. gegužės 4 d. nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 2016 m. gegužės 10 d. apie 16.00 val.; 2016 m. gegužės 10 d. nuo 16.05 val. iki 16.16 val.; ketvirtas epizodas (neteisėtas praturtėjimas) – iki 2016 m. gegužės 12 d. 14.47 val. Taigi iš kaltinimo konstrukcijos matyti, jog pirmasis epizodas pasibaigė – 2015 m. spalio 25 d. 19.00 val. Antrasis epizodas pradedamas daryti 2015 m. lapkričio 3 d. ir baigiamas 2015 m. lapkričio 4 d. 19.00 val. Valstybinio kalintojo nuomone, esant pradėtiems ir baigtiems nusikaltimams, vis dėlto ikiteisminis tyrimas E. M. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (pirmas epizodas) nebuvo pradėtas ir kriminalinės žvalgybos veiksmai tęsti neteisėtai. Analogiška situacija ir dėl trečio epizodo, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tikintis, kad išteisintasis galbūt padarys sunkesnę nusikalstamą veiką. Gynėjo manymu, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant pagrįsti pareigūnų neveikimą ir į trečią epizodą dirbtinai įtraukiant pirmų epizodų padarymo laiką. Tai patvirtina pareigūnų pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir juose neteisėtai užfiksuota informacija. Pareigūnų prašyme pratęsti slaptus veiksmus ir prokuroro 2016 m. sausio 19 d. teikime Nr. S5-05RM, kurio pagrindu buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, leidusi tęsti slaptus veiksmus prieš išteisintuosius, sąmoningai tyčia nutylėta informacija apie galimai padarytas baigtines nusikalstamas veikas. Gynėjas pažymi, kad medžiagoje, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodomi labai konkretūs faktai, leidę objektyviai konstatuoti galimos baigtinės veikos egzistavimą jau pradinių slaptų veiksmų atlikimo metu. Apelianto manymu, kriminalinės žvalgybos pareigūnai, inicijuodami slaptų veiksmų pratęsimą, nepateikė prokurorui visų reikšmingų kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, kurie leistų iškart identifikuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o jei tokius duomenis pateikė, tuomet prokurorai neįsitikino ir tinkamai neįvertino pateiktos medžiagos. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal tam tikrus epizodus („Alfa savaitė“ ir „A. G.“) nebuvo pradėtas laiku, nes duomenys, nors ir buvo fiksuoti, tačiau apie juos pareigūnai sužinojo daug vėliau, t. y. po gegužės 11 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir surašyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. Taigi prokuroras sužinojimo galimybę sieja ne vien tik su ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktu, bet ir su kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų surašymu. Gynėjas pažymi, jos pareigūnams teisės aktuose nustatyta pareiga veikti, o ne laukti, kol žmogus galimai padarys sunkesnę veiką, kaip nagrinėjamu atveju ir buvo pasielgta (pasyvioji provokacija).

19.6. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su „Alfa savaite“ ir A. G., pradėtas tik 2017 m. rugsėjo 20 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas E. M. „Alfa savaitės“ epizode, surašyti 2016 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-51, surašytame 2016 m. birželio 9 d., minimi 2015 m. rugsėjo 23 d. įvykiai (R. K. ir E. M. susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“). 2019 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-55 minimi 2015 m. spalio 21 d. įvykiai (R. K., E. M. ir R. R. susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“). 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-95 minimi 2015 m. spalio 22 d., 24 d. ir 25 d. įvykiai (R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis su T. D., E. M.). 2016 m. rugsėjo 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6‑14-97 minimi 2015 m. spalio 22 d. ir 23 d. įvykiai (E. M. ir T. D. telefoniniai pokalbiai). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas E. M. „A. G.“ epizode, taip pat surašyti 2016 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais. 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-54 minimi 2015 m. spalio 29 d. įvykiai (R. K. ir G. S. susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini) “). 2016 m. rugsėjo 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-97 minimi 2015 m. spalio 30 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. ir 6 d. įvykiai (E. M. ir A. G. telefoniniai pokalbiai). 2016 m. rugsėjo 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-95 minimi 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m lapkričio 3 d. įvykiai (E. M. ir R. K. telefoninis pokalbis ir SMS susirašinėjimas). 2016 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-52 minimi 2015 m. lapkričio 3 d. įvykiai (E. M. ir R. K. susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“). 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-95 minimi 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 4–6 d. bei 13 d. įvykiai (R. K. ir M. K. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis, R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis su T. D., R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis su E. M.). 2016 m. birželio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-56 minimi 2015 m. gruodžio 1 d. įvykiai (E. M., R. K. ir R. R. susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“).

19.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 22-14-76 (t. 1, b. l. 5–11), kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad pareigūnai turi duomenų apie E. M. ir kitų asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Taigi šiame rašte yra minimos datos ir susitikimai, kurie pareigūnams leido spręsti, kad padarytos konkrečios nusikalstamos veikos. Pareigūnai tiek E. M., tiek R. K. atžvilgiu veikė itin aktyviai, nuolatos slapta kontroliavo pastarųjų judėjimą, susitikimus, pokalbius, kitokį susižinojimą. Jeigu apie „Alfa savaitės“ ir „A. G.“ epizodus STT pareigūnai ir prokuroras sužinojo daug vėliau, t. y. kai buvo surašyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tačiau kaip kaltinimas pagal šiuos epizodus E. M. buvo grindžiamas tais pačiais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kurie minimi ir kituose epizoduose. Taigi vienur ta pati aplinkybė pateikiama kaip žinoma, kitur – kaip nežinoma, o tai turėjo įtakos būtinybei tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Gynėjo nuomone, taip buvo bandoma pagrįsti kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumą, kai nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo siekiama sulaukti, kad sekamo asmens padėtis būtų dar labiau pasunkinta. Valstybinis kaltintojas nurodė, jog konkretūs pokalbiai, susiję su „Alfa savaitės“ epizodu, neatsispindi minėtame pareigūnų rašte, todėl jie ir nebuvo žinomi. Tačiau kaip vykdant nuolatinę E. M. kontrolę, pareigūnams rašte dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paviešinant E. M., R. K. kontaktų, telefoninių pakalbių ir jų turinio aplinkybes, sąmoningai pamirštama ar nepastebima arba net tyčia nutylima apie išteisintojo E. M. pokalbius, SMS susirašinėjimą tiek su R. K., tiek su T. D., tiek R. K. pokalbius, susirašinėjimą su T. D., kurie vyko 2015 m. spalio 22, 24 ir 25 dienomis. Vis dėlto vėliau pareigūnai dėl paminėtų asmenų surašė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, o dar po metų pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio epizodo. Gynėjas pažymi ir tai, kad STT 2016 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 22-14-76 nurodyta, jog kyšis duodamas ir už „neatlygintiną Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos viešinimą bei populiarinimą žiniasklaidoje“, tai yra išteisintojo E. M. galima neturtinė nauda „Alfa savaitės“ epizode.

19.8. Kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su A. G., buvo grindžiamas tais pačiais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kurie minimi ir kituose epizoduose, į šiuose protokoluose fiksuotus įvykius įterpiant laiko atžvilgiu pareigūnams tariamai nežinomus įvykius, kurių poreikis paaiškėjo tik 2016 m. rugsėjo 26 d., kai buvo surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6 14 97 dėl 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 3 d. ir 6 d. išteisintojo E. M. ir A. G. telefoninių pokalbių, kurių pagrindu išteisintajam E. M. buvo pareikštas dar vienas kaltinimas.

19.9. Tokie faktai, gynėjo nuomone, parodo, kad esant baigtinėms veikoms pareigūnai neteisėtai tęsė slaptus veiksmus ir neteisėtai rinko informaciją, kuri neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymais šioje byloje.

19.10. Apeliaciniame skunde išteisintojo E. M. gynėjas nurodo ir tai, kad, nors teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl kriminalinės žvalgybos ir BPK numatytų slaptų veiksmų trukmės, tačiau padarytos išvados nepakankamai kategoriškos, neįsigilinta į konkrečius minėtų veiksmų trukmės pažeidimo faktus ir laikotarpius, kurie patvirtina, kad toks pažeidimas laikytinas esminiu, o kriminalinės žvalgybos atlikimo veiksmai ir jų rezultatai yra neteisėti.

19.11. Apeliantas nurodo, jog slapti veiksmai prieš R. K. buvo atliekami nuo 2015 m. liepos 21 d. (VSD inicijuotas žvalgybos tyrimas). Tačiau byloje nėra duomenų apie šio žvalgybos tyrimo pradėjimo datą ir slaptų veiksmų prieš išteisintąjį R. K. vykdymo pradžią, nes byloje pateikti tik slaptų veiksmų pratęsimo dokumentai, kurie patvirtina tik slaptų veiksmų tęstinumą. Vėliau STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotame kriminalinės žvalgybos tyrime dėl galimos įtakos VMI R. K. slapta buvo kontroliuojamas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. R. K., E. M. ir V. G. bei kiti asmenys buvo slapta kontroliuojami STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotame kriminalinės žvalgybos tyrime, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje. 2016 m. gegužės 11 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dar tris mėnesius buvo taikomas slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Gynėjas pažymi, jog neapsiribojus dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo taikytų slaptų veiksmų gausa ir taikymo laikotarpiu, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir sankcionavus BPK numatytus slaptus veiksmus, prieš R. K. ir toliau buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. R. K. buvo slapta sekamas nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., tačiau nebuvo atskleista data, nuo kada tiksliai taikomi šie veiksmai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti iš dalies išslaptinti duomenys, kad dėl R. K. ir jo valdomų bendrovių buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. liepos 29 d. buvo atliekami Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti slapti veiksmai, tačiau duomenų, nuo kada šis tyrimas atliekamas, nepateikta.

19.12. Gynėjo nuomone, slaptų veiksmų taikymo laikotarpis – 25 mėnesiai – neatitinka teismų praktikoje keliamų reikalavimų tokių veiksmų trukmei. Taigi, pasak gynėjo, akivaizdu, kad vieno iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų – paisyti ribinės trukmės termino – nebuvo laikomasi, o tai daro kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiama E. M. ir kitų asmenų kaltė, neteisėtus.

19.13. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog pažeidimai, susiję su kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimu baudžiamojoje byloje, nėra esminiai. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 straipsnyje. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, Nr. 2K‑P‑94‑895/2015, Nr. 2K-127-689/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K‑129‑976/2019 nurodyta, jog BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje byloje (kitose bylose), rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje.

19.14. Gynėjo nuomone, šioje byloje BPK 162 straipsnyje numatytų reikalavimų nebuvo paisoma. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinimai išteisintiesiems buvo grindžiami penkių kriminalinės žvalgybos ir vieno žvalgybos tyrimo duomenimis: Valstybės saugumo departamento atliktas žvalgybos tyrimas (VSD 2015 m. liepos 15 d. teikimu Nr. 188-1234S kreipėsi į teismą dėl R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo kontrolės); STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl VMI (2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymas Nr. 3S-01-550 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo); STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje (2015 m. spalio 20 d. prašymas Nr. 3S-01-626 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo); STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. K. veiksmų Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamuose viešojo pirkimo konkursuose (2017 m. sausio 4 d. prašymas Nr. 3S-01-3 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo); STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl A. C. veiksmų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (2016 m. rugpjūčio 31 d. prašymas Nr. 3S-01-423 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo); STT Kauno valdybos inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl UAB „MG Baltic Investment“ piniginių lėšų pervedimų Lietuvos gydytojų teniso sąjungai.

19.15. Baudžiamojoje byloje yra aukštesniojo prokuroro nutarimai dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo šioje baudžiamojoje byloje: Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2017 m. kovo 6 d. nutarimas panaudoti 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-44 užfiksuotą informaciją apie privatų asmens gyvenimą (A. C. slaptas sekimas) ir 2017 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-6 ir jo priede užfiksuotą informaciją apie privatų asmens gyvenimą (A. C. pokalbiai su R. A., išteisintuoju E. M.). Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2017 m. balandžio 26 d. nutarimas panaudoti 2017 m. sausio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-13 užfiksuotą informaciją apie privatų asmens gyvenimą (R. K. ir V. P. susitikimas ir pokalbis); Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2017 m. balandžio 18 d. nutarimas panaudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-17 (duomenys, susiję su krata, atlikta pas D. D.); Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas panaudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-17 (duomenys, susiję su krata, atlikta pas D. D.); Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2021 m. birželio 16 d. nutarimas panaudoti STT Kauno valdybos 2021 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 3S‑07‑77RN esančius duomenis apie R. K. ir UAB „MG Baltic Investment“ piniginių lėšų pervedimus Lietuvos gydytojų teniso sąjungai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-873/21). Dėl kitų kriminalinės žvalgybos tyrimų, tai yra STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl R. K. veiksmų Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamuose viešojo pirkimo konkursuose, STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl A. C. veiksmų (UAB „(duomenys neskelbtini)“), STT Kauno valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl UAB „MG Baltic Investment“ piniginių lėšų pervedimų Lietuvos gydytojų teniso sąjungai, taip pat yra surašyti aukštesniojo prokuroro nutarimai dėl informacijos panaudojimo šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl STT Vilniaus apygardos valdybos inicijuoto kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl VMI ir dėl Valstybės saugumo departamento atlikto žvalgybos tyrimo aukštesniojo prokuroro sprendimo dėl šių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese nėra. Tai, vadovaujantis BPK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytina esminiu BPK pažeidimu.

19.16. Gynėjas sutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuotais faktais, t. y. jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartimis kriminalinės žvalgybos veiksmai sankcionuoti ir pratęsti lakoniškai, nedetaliai, Šiaulių apygardos teismo nutarčių (išslaptintų) dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo turinys rodo, kad faktinis pagrindas tyrimo veiksmams jose buvo nurodomas abstrakčiai. Vis dėlto gynėjas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog tai tėra elementarūs procedūriniai trūkumai, neturintys įtakos šių veiksmų teisėtumui. Apeliantas tvirtina, kad nebuvo faktinio pagrindo taikyti slaptų veiksmų prieš E. M., o teisinis tokių veiksmų pagrindimas (kriminalinės žvalgybos veiksmų prašymai, prokuratūros teikimai ir teismo nutartys dėl slaptų veiksmų sankcionavimo) neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pažymima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiame įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K‑P‑94‑895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą, kartu ir veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K‑57‑696/2017). Vertinant pareigūnų teikimų ir teismo nutarčių teisinį aspektą, labai svarbus faktinis pagrindas, kuris turi būti itin kruopščiai ištirtas ir įvertintas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

19.17. STT Vilniaus apygardos valdybos 2015 m spalio 20 d. prašyme Nr. 3S-01-626 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad „<...> E. M., pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, <...>, galimai pažadės, susitars ir (ar) priims neteisėtą atlygį iš koncerno „MG Baltic“ ar jų atstovų už tai, kad paveiks <...>, įgyvendindamas koncerno „MG Baltic“ vadovų reikalavimus, Seime inicijuojant ir priimant koncernui „MG Baltic“ palankias įstatymų pataisas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės ar kitokios naudos sau ir (ar) politinei partijai „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“, veiks priešingai valstybės interesams, dėl ko gali kilti didelė žala valstybei. Tokiais veiksmais galimai padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje“. Šiame prašyme taip pat nurodyta, jog „kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje turima informacijos apie tame tarpe ir Seimo nario ir politinės partijos „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“ pirmininko E. M. galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko, kadangi jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Siekiant nustatyti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas bei nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tikslinga atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus <...>“. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog paminėtame STT Vilniaus apygardos valdybos prašyme vartojamos frazės parodo, kad nebuvo pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų, o pareigūnams, esant konkrečios veikos požymiams, reikėjo nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame prašyme nurodoma, kad „nepavyko gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų“, tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimas negali būti siejamas su kaltę pagrindžiančių įrodymų gavimu, nes tai nėra kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pagrindas. Prašyme konstatuota ir kita faktinė aplinkybė – asmenų konspiracija, tačiau nenurodyta, kuo ji pasireiškė ar gali pasireikšti, nebuvo nustatyta, kad sekamų asmenų pokalbiai šifruoti ar buvo bandoma vengti sekimų, naudoti kontržvalgybines priemones. Gynėjas pažymi ir tai, kad kaltinime, pareikštame E. M., nenurodytas joks konspiracijos būdas. Grįsdami neviešų veiksmų atlikimo būtinybę pareigūnai nurodė, kad tokiais veiksmais siekiama nustatyta tvarka patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog patraukimo baudžiamojon atsakomybėn institutas nėra kriminalinės žvalgybos prerogatyva.

19.18. Pasak gynėjo, svarbiausia aplinkybė, patvirtinanti kriminalinės žvalgybos neteisėtumą, tai, jog prašyme pareigūnai nurodė, kad „tokiais veiksmais E. M. galimai padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje“, taigi pareigūnai nurodo, kad tai baigtinės nusikalstamos veikos, kurioms atskleisti būtina nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne tęsti kriminalinės žvalgybos neviešo pobūdžio veiksmus. Gynėjas pažymi, kad, Kriminalinės žvalgybos įstatyme apibūdinant kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindus, nurodoma, kad tai daromos, o ne padarytos nusikalstamos veikos.

19.19. STT Vilniaus apygardos valdybos 2016 m. sausio 19 d. prašyme Nr. 3S-01-22 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodyta, kad „<...> E. M., pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, <...>, kaip įtariama galimai pažadės, susitars ir (ar) priims savo ir (ar) politinės partijos „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“ naudai, neteisėtą atlygį iš koncerno „MG Baltic“ ar jų atstovų, už tai, kad paveiks <...> įgyvendindamas koncerno „MG Baltic“ vadovų reikalavimus, <...>, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės ar kitokios naudos sau ir (ar) politinei partijai „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“, veiks priešingai valstybės interesams, dėl ko gali kilti didelė žala valstybei. Tokiais veiksmais galimai rengdamas ir darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje“. Taip pat nurodyta, jog „kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje turima informacijos apie tame tarpe ir <...> E. M., galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko, kadangi jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Siekiant nustatyti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, bei nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tikslinga atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus <...>“. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog vėlesniuose STT Vilniaus apygardos valdybos 2016 m. kovo 29 d. prašyme Nr. 3S-01-157 bei 2016 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 3S-01-240 aprašant duomenis apie kriminalinės žvalgybos objektų galimai rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas arba kitą pavojingą veiką bei motyvus, pagrindžiančius būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės ir perkeliamas tas pats motyvavimas. Gynėjas nurodo, jog, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, tęsiant neviešo pobūdžio veiksmus, buvo bandoma pasunkinti šio asmens teisinę padėtį.

19.20. STT Vilniaus apygardos valdybos 2016 m. gegužės 10 d. prašyme Nr. 3S-01-269 dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo taip pat nurodoma, jog „<...> E. M. <...>, kaip įtariama, galimai pažadės, susitars ir (ar) priims savo ir (ar) politinės partijos „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“ naudai, neteisėtą atlygį iš koncerno „MG Baltic“ ar jų atstovų, už tai, kad paveiks <...> įgyvendindamas koncerno „MG Baltic“ vadovų reikalavimus <...>, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtines ar kitokios naudos sau ir (ar) politinei partijai „Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis“ veiks priešingai valstybės interesams, dėl ko gali kilti didelė žala valstybei. Tokiais veiksmais galimai rengdamas ir darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje“. Šiame prašyme pateikta nauja informacija – 2016 m. gegužės 10 d. R. K., atstovaudamas koncerno „MG Baltic“ interesams, galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M.. Turima duomenų, kad perduodamas kyšis galimai bus užmaskuotas įdedant į butelį ar jo dėžutę, kuri galimai bus perduoda R. K. naudojamame automobilyje ar nuvykus į pasirinktą, tyrimo metu nenustatytą vietą. Turima informacijos, kad E. M., gavęs iš R. K. neteisėtą atlygį (kyšį), siekdamas jį paslėpti, negrįš į darbą ir gautą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, slėps automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame prašyme motyvuojant būtinumą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus nurodyta, kad „kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje turima informacijos apie tame tarpe ir <...> E. M., galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, <...>, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko, kadangi jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Siekiant nustatyti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, taip pat apžiūrėti ir pažymėti galimai perduoto kyšio dalyką (neteisėtą atlygį), kuris gali būti saugomas automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti jo dydį, būtina <...>“. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog prašymo pagrindimo dalyje nurodoma, kad „R. K. galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M., o E. M., gavęs iš R. K. neteisėtą atlygį (kyšį), siekdamas jį paslėpti, negrįš į darbą ir gautą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, slėps naudojamame automobilyje“. Tačiau prašymo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad pareigūnams būtina „apžiūrėti ir pažymėti galimai perduoto kyšio dalyką (neteisėtą atlygį), kuris gali būti saugomas automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti jo dydį“. Taigi, pasak gynėjo, vienoje vietoje kalbama apie galimai būsimą veiksmą, kitoje – apie įvykusį konkretų faktą. O esant įvykusiam faktui, nurodytam teismui pateiktame teikime, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

19.21. Apeliantas pažymi, jog analogiška informacija bei argumentai buvo nurodyti ir Generalinės prokuratūros teikimuose teismui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo. Pareigūnų prašymų turinys buvo perkeltas į teikimų turinį, prokurorui neįsitikinus, ar prašymuose esanti informacija atitinka jai keliamus reikalavimus. Prokuroras privalo įvertinti kriminalinės žvalgybos subjekto prašymo ir teikimo projekto teisėtumą ir pagrįstumą, o prireikus pakeisti ar papildyti teikimo duomenis ar net atsisakyti teikti teismui teikimą.

19.22. Gynėjas teigia, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutarčių turinys beveik vienodas, nurodomi tie patys motyvai.

19.23. Apeliantas pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Gynėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas, matydamas, jog prokuroro teikimuose nurodomi argumentai lemia būtinybę nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, sąmoningai nutartyse pateikė abstrakčius ir šabloniškus motyvus. Apeliantas pažymi ir tai, kad prokuroras teikimuose teismui nenurodė, kokie konkretūs nusikalstamų veikų požymiai ir kokios konkrečios veikos nenustatyti. Išteisintojo gynėjas taip pat akcentuoja, jog prokuroro teikimuose ir teismo nutartyse turėjo būti nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, lėmusios būtinybę E. M. toliau taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tokia būtinybė Šiaulių apygardos teismo nutartyse grindžiama identiškais, abstrakčiais argumentais, todėl šio teismo nutartys negali būti laikomos teisėtomis.

19.24. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl 2016 m. gegužės 10 d. prašymo, 2016 m. gegužės 10 d. teikimo ir 2016 m. gegužės 10 d. nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į E. M. automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame esančių daiktų apžiūros ir paėmimo) neteisėtumo. Gynėjas tvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. pareigūnai pirma atliko neviešo pobūdžio veiksmus ir tik vėliau buvo gauta nutartis, leidžianti šiuos veiksmus atlikti.

19.25. Generalinės prokuratūros 2016 m. gegužės 10 d. teikime Nr. S5-22 RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (dėl slapto patekimo į E. M. automobilį, jo sekimo) nurodyta, kad „tyrimo metu gauta informacijos, kad 2016 m. gegužės 10 d. R. K., <...>, galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M.. <...> perduodamas kyšis galimai bus užmaskuotas į butelį ar jo dėžutę, kuri galimai bus perduota <...>. Turima informacijos, kad E. M., gavęs iš R. K. neteisėtą atlygį (kyšį), siekdamas jį paslėpti, negrįš į darbą, ir gautą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, slėps naudojamame automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gynėjas pažymi, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nebuvo gauta duomenų minėtam neviešo pobūdžio veiksmui pagrįsti, t. y. nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, kad E. M. neva gautą neteisėtą atlygį laikys savo automobilyje ir ganėtinai ilgą laiko tarpą ten jį slėps. 2016 m. gegužės 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 užfiksuotas 2016 m. gegužės 4 d. R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, kuriame kalbama apie E. M. dovanotiną butelį, būsimą susitikimo vietą ir laiką – 2016 m. gegužės 10 d. Nekalbama apie E. M. automobilį – nurodoma, kad jį savo automobiliu paims R. K.. Taip pat neaiški duomenų, kad kyšis bus užmaskuotas įdedant jį į butelį ar jo dėžutę, kilmė. Gynėjas pažymi, jog pareigūnai, turėdami informacijos apie butelio perdavimą, nurodė duomenis, kurie atsižvelgiant į laiką galėjo būti sužinoti tik pareigūnams patekus į automobilį. Tai, pasak gynėjo, leidžia teigti, kad pareigūnai iš pradžių atliko neviešo pobūdžio veiksmus ir tik vėliau kreipėsi į teismą dėl jų sankcionavimo.

19.26. Gynėjas nurodo ir tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. E. M. ir R. K. buvo slaptai sekami vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi. Šio veiksmo atlikimo protokoluose nenurodoma, kad buvo sekama ir E. M. transporto priemonė. Gynėjas teigia, jog pradėjus slaptą sekimą nebuvo jokių duomenų apie galimo kyšio slėpimą E. M. automobilyje. Juo labiau kad E. M. į susitikimą su R. K. atėjo pėsčiomis. Visa tai rodo, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad kyšis bus saugomas E. M. automobilyje. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybė, jog E. M. galimai gautą kyšį padės į savo automobilį, paaiškėjo tik 16.18 val., nes akivaizdu, jog su galimai gautu kyšiu E. M. nebūtinai turėjo grįžti į automobilį. Vėliau, kai E. M. automobiliu nuvyko į viešbutį, pareigūnai, remdamiesi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, neteisėtai pradėjo slaptai sekti E. M. automobilį.

19.27. Gynėjas pažymi, jog STT pareigūnų prašyme atlikti slaptus veiksmus, taip pat prokuroro teikime teismui dėl E. M. automobilio sekimo ir slapto patekimo į jį vienur nurodoma apie galimai būsimą veiksmą, kitur – apie įvykusį konkretų faktą, t. y. „R. K. galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M.. O E. M., gavęs iš R. K. neteisėtą atlygį (kyšį), siekdamas jį paslėpti, negrįš į darbą ir gautą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, slėps naudojamame automobilyje“, tačiau teikimo motyvuose nurodoma, kad pareigūnams būtina „apžiūrėti ir pažymėti galimai perduoto kyšio dalyką (neteisėtą atlygį), kuris gali būti saugomas automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti jo dydį.“

19.28. Apeliantas nurodo ir tai, kad E. M. ir jo automobilis buvo slaptai sekami ir 2016 m. gegužės 11 d., tačiau neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo protokoluose (2016 m. spalio 26 d. Nr. 18-14-17 ir 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 18-14-19) neužsimenama apie Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, nurodoma, jog veiksmai atlikti vykdant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį.

19.29. Apelianto manymu, pareigūnai nuo 17.15 val. iki 18.00 val. objektyviai negalėjo surašyti prašymo prokurorui dėl slaptų veiksmų sankcionavimo (automobilio sekimo ir slapto patekimo į jį) ir pristatyti jo prokurorui, o prokuroras – surašyti teikimo teismui ir pateikti jį STT pareigūnams, kurie turėjo pristatyti teikimą Šiaulių apygardos teismui, sulaukti, kol teisėjas surašys nutartį, dokumentus užregistruoti ir vėliau nutartį pateikti slaptą veiksmą vykdančiam subjektui. Gynėjas pažymi, jog apie tai, kad E. M. paliks galimą kyšį automobilyje, pareigūnai objektyviai sužinojo tik sekimo metu – 17.15 val., kai E. M. palikęs automobilį užėjo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Gynėjas taip pat pažymi, jog su teikimu buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą. Atstumas nuo Vilniaus miesto (Generalinės prokuratūros pastato) iki Šiaulių miesto (Šiaulių apygardos teismo), pagal „Google Maps“ duomenis sudaro 212 km, vykstant automobilių keliais A2 ir A9 (vykimo laikas – 2 val. 29 min.) arba 218 km automobiliu, vykstant keliu A2 (vykimo laikas – 2 val. 32 min.). Įvertinus bendrą laiką (nuvykimas į prokuratūrą ir dokumentų pateikimas registracijai – apie 10 min. prokuroro susipažinimas, teikimo parengimas – apie 30 min., teikimo registravimas, pateikimas pareigūnams – apie 10 min., kelionė pirmyn ir atgal – 5 val., teikimo registravimas teisme, teisėjo susipažinimas su gauta medžiaga, dokumento parengimas – ne mažiau kaip 40 min., slaptą veiksmą vykdančių pareigūnų instruktavimas, susipažinimas su nutartimi – 5–10 min.) pareigūnams reikėjo apytiksliai ne mažiau kaip 6 val. 40 min., kad Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyti veiksmai būtų realizuoti. Visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, patvirtina, kad pareigūnai iš pradžių atliko neviešo pobūdžio veiksmą (patekimą į E. M. automobilį) ir tik vėliau kreipėsi į teismą dėl leidimo šiems veiksmams atlikti gavimo.

19.30. Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. gegužės 10 d. STT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai buvo kelis kartus patekę į E. M. automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių slaptų veiksmų metu užfiksavo tam tikras faktines aplinkybes: 2016 m. gegužės 10 d., nuo 18.00 val. iki 18.04 val., pateko į minėtą automobilį ir jo salone, tarp vairuotojo ir užpakalinės sėdynės esančiame juodos spalvos odiniame lagamine, rado 16 000 Eur; 2016 m. gegužės 10 d., nuo 18.53 val. iki 19.08 val., pateko į minėtą automobilį ir jo bagažinėje rado 90 000 Eur ir butelį degtinės. Šie veiksmai atlikti pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį Nr. ĮS4-137RN. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šioje nutartyje nurodyta „sankcionuoti slaptą patekimą į E. M. automobilį, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d.“. Tačiau minėtoje teismo nutartyje nekalbama apie pakartotinius patekimus į E. M. automobilį. Iš nutarties turinio matyti, jog nurodoma apie vienkartinį veiksmą. Taigi pareigūnai, pirmą kartą patekę į E. M. automobilį ir 2016 m. gegužės 10 d., nuo 18.00 val. iki 18.04 val., aptikę jame 16 000 Eur, negalėjo dar kartą patekti į automobilį ir atlikti kriminalinės žvalgybos protokole nurodytus veiksmus, kurių metu automobilio bagažinėje buvo rasta 90 000 Eur ir butelis degtinės. Tokios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, jog pareigūnai veikė neteisėtai.

19.31. Išteisintojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, ar kriminalinę žvalgybą atlikusių pareigūnų veiksmai, numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnyje ir vykdyti prieš E. M., neperžengė šio slapto veiksmo ribų ir ar nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai neturėtų būti įvertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnio aspektu.

19.32. Apeliantas cituoja Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, 11 straipsnį, 13 straipsnį ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju neviešo pobūdžio veiksmas (slaptas patekimas), nesant papildomos sankcijos (pagal KŽĮ 13 straipsnį), negali būti taikomas su konkrečiu nusikaltimo dalyku (galimos nusikalstamos veikos rezultatu), nes tokiu atveju pareigūnai, pažymėdami pinigus, prisijungia prie galimai daromos veikos, ją kontroliuodami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-202-303/2020). Užtikrinant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl šių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K‑57‑696/2017). Gynėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai nebuvo sankcionuoti, todėl pinigų, kaip galimos nusikalstamos veikos dalyko suskaičiavimas, jų žymėjimas, neatitinka tiek įstatymo reikalavimų, tiek teismų praktikos.

19.33. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog teismui sunku nustatyti kriminalinės žvalgybos metu taikytų slaptų veiksmų apimtį, šių veiksmų ribas, ir tai yra akivaizdus pažeidimas, tačiau savo pobūdžiu neeliminuojantis slaptų veiksmų metu gautų rezultatų ir jų teisėtumo. Tokia teismo išvada, gynėjo nuomone, nėra teisinga.

19.34. Apeliaciniame skunde cituojamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, 22 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d.) nuostatos, kuriose numatyta, jog vykdant asmenų pokalbių kontrolę, kai pasinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, pagalba, motyvuotuose prokurorų teikimuose ir teismo nutartyse turi būti nurodoma ne tik bendrai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, bet ir konkreti prašoma taikyti priemonė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kokie reikalavimai keliami slaptų veiksmų sankcionavimui, jų turiniui. BPK 20 straipsnyje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Šie reikalavimai taikomi ir duomenims, gautiems atliekant slaptus tyrimo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K‑285‑976/2018). Apeliantas nurodo, jog pagrindinė prielaida bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą ir patikimumą yra aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose pažymi, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K‑285‑976/2018). Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kuo tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑180‑976/2017, Nr. 2K‑285‑976/2018). Toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti, taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018). Teismo nutartimi sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, netoleruojamas konkrečių veiksmų, priemonių, atliekamų prieš asmenį, apimties nenurodymas jos rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017).

19.35. Apeliantas nurodo, jog, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Nr. ĮS4-186RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. teikimą Nr. S5-20RN, leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir išteisintojo R. K. bei liudytojo D. B. sekimas, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4‑219RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. spalio 20 d. teikimą Nr. S5‑29RN leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir R. K., E. M. ir V. G. sekimas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4‑18RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 19 d. teikimą Nr. S5-05RN leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir pratęstas išteisintųjų R. K., E. M., V. G. ir G. S. sekimas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. ĮS4-95RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. kovo 30 d. teikimą Nr. S5-13RN leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš išteisintuosius R. K., E. M., V. G., G. S. ir liudytoją R. I. nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., o būtent leista atlikti: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą; vaizdą ir garsą fiksuojančių techninių priemonių įrengimą asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis; pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, šių asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi leista atlikti iš esmės visiškai naujo turinio ir naujos apimties slaptus veiksmus, kurių nebuvo prašoma atlikti ankstesniuose teikimuose. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4-113RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. balandžio 20 d. teikimą Nr. S5-17RN leistas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš R. K., E. M., V. G., G. S. ir liudytoją R. I. nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d., o būtent leista atlikti: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą; vaizdą ir garsą fiksuojančių techninių priemonių įrengimą šių asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis; pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, šių asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. ĮS4‑137RN tenkinus Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 10 d. teikimą Nr. S5-22RN, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d. leista slapta patekti į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį, siekiant atlikti jo apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, bei leista slapta sekti automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

19.36. Gynėjas pažymi, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaip nurodyta kaltinamajame akte, galimai buvo padarytos: pirmas epizodas – 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo 13.05 val. iki 13.35 val.; 2015 m. spalio 21 d., nuo 9.00 val. iki 9.50 val.; 2015 m. spalio 25 d., 19.00 val.; antras epizodas – 2015 m. lapkričio 3 d., nuo 9.30 val. iki 10.00 val.; 2015 m. lapkričio 4 d., nuo 16.30 val. iki 19.00 val.; trečias epizodas – 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo 13.05 val. iki 13.35 val.; 2015 m. spalio 21 d., nuo 9.00 val. iki 9.50 val.; 2015 m. lapkričio 3 d., nuo 9.30 val. iki 10.00 val.; 2015 m. gruodžio 1 d., nuo14.15 val. iki 14.40 val.; 2015 m. gruodžio 16 d., nuo 20.54 val. iki 21.02 val.; 2016 m. kovo 3 d., nuo 13.58 val. iki 14.43 val.; 2016 m. gegužės 4 d., nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 2016 m. gegužės 10 d., apie 16.00 val.; 2016 m. gegužės 10 d., nuo 16.05 val. iki 16.16 val.; ketvirtas epizodas – iki 2016 m. gegužės 12 d., 14.47 val.

19.37. Kaltinimas E. M. dėl pirmo epizodo iš esmės buvo grindžiamas 2016 m. spalio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-103 (veiksmai atlikti pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį) bei 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-95 (veiksmai atlikti pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį) duomenimis. Gynėjas pažymi, jog šiuose protokoluose pareigūnai nurodė, jog buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tačiau leidimas atlikti šį veiksmą nebuvo gautas. Analogiška situacija ir dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-95 bei 2016 m. spalio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-103 nurodytų atliktų neviešo pobūdžio veiksmų, jiems atlikti nebuvo gautas teismo leidimas. Gynėjas pažymi, jog toks leidimas duotas tik Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi.

19.38. Apeliantas taip pat nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Nr. ĮS4-186RN, 2015 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4-219RN bei 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4-18RN kriminalinę žvalgybą vykdantiems pareigūnams nebuvo leista įrengti vaizdą ir garsą fiksuojančių techninių priemonių asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis, atlikti kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, šių asmenų lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis. Toks leidimas buvo duotas tik Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. ĮS4-95RN. Taigi iki 2016 m. balandžio 4 d. pareigūnų taikyti slapti veiksmai, kurių metu slapta buvo įrengtos vaizdą ir garsą fiksuojančios techninės priemonės, esmingai pažeidė išteisintųjų teisę į privatų gyvenimą, be to, jie neatitinka teisėtumo sąlygos, todėl šie duomenys nelaikytini įrodymais baudžiamajame procese.

19.39. Gynėjas nesutinka su kaltinimo pozicija, jog pagal tuo metu egzistavusią tvarką nebuvo imperatyvaus reikalavimo teikimuose ir teismo nutartyse labai tiksliai nurodyti atliktinų veiksmų aprašymą, todėl pareigūnai, prokurorai ir teismas, siaurai nurodę sankcionuotų veiksmų aprašymą (išskyrus vėliausias nutartis), veikė neperžengdami teisėtumo ribų.

19.40. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog baudžiamosiose bylose, kuriose buvo taikomi slapti veiksmai – ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00002-16 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-30-689/2021), ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01024-13 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-202-303/2020), ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00004-16 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-119-689/2020), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00052-14 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-33-303/2018), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00015-17 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-281-453/2018), panašiu nagrinėjamai bylai laikotarpiu pareigūnai surašydami prašymus atlikti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus veiksmus ir pateikdami juos prokurorams, taip pat prokurorai kreipdamiesi į apygardos teismą prašymuose ir teikimuose nurodydavo labai konkrečią informaciją – atliktinus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir jų turinį.

19.41. Apeliantas pažymi, jog, vertinant šioje byloje kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų teisėtumą, tikslinga atsižvelgti ir į kitus kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, kurie parodo pareigūnų, taikiusių šios veiksmus, tendencingumą ir šališkumą slapta kontroliuojant ir fiksuojant bylai reikšmingus duomenis, tačiau selektyviai atrenkant ir į bylą pateikiant tik jų dalį.

19.42. 2016 m. gruodžio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6‑14‑117 nurodyta, kad „įvykio data: nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d.“. Protokole pateikiamos visų nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. užfiksuotų E. M., T. P. ir M. P. pokalbių stenogramos. Tačiau protokole nurodoma, kad pirmas pokalbis užfiksuotas 2015 m. lapkričio 5 d., paskutinis – 2016 m. balandžio 3 d. Gynėjas kelia klausimą, ar nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. užfiksuoto pokalbio bei nuo 2016 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. kitų šių asmenų pokalbių nebuvo, ar jie tiesiog nepateikti. Apelianto manymu, pareigūnai sunaikino tyrimui reikšmingus duomenis – išteisintojo E. M., liudytojų T. P. ir M. P. pokalbius, vykusius nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. bei nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., kuriuose buvo E. M. teisinanti informacija apie pinigų saugojimo aplinkybes.

19.43. 2017 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 (t. 8, b. l. 76) nurodyta, kad buvo slapta kontroliuojami R. K., G. S. ir R. I. pokalbiai. Gynėjas pažymi, kad šiame protokole nurodyti faktai patvirtina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. gegužės 11 d., tačiau 2016 m. gegužės 20 d. buvo fiksuoti R. I. ir R. M. telefoniniai pokalbiai.

19.44. 2016 m. gegužės 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-37 nurodyta, kad STT pareigūnai užfiksavo R. K. ir E. M. susitikimą ir pokalbį „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, restorane „(duomenys neskelbtini) “, kuris vyko 2016 m. gegužės 4 d. Gynėjo nuomone, šis pokalbis ir jame užfiksuota informacija ypač svarbūs, kadangi išteisintasis E. M. parodymuose yra nurodęs, jog trečią kartą dėl paskolos į R. K. kreipėsi 2016 m. gegužės 4 d. Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusio susitikimo metu. Šio pokalbio pradžioje jis kreipėsi į R. K., klausdamas, ar jis, kaip ir buvo pažadėjęs prieš tai, galėtų jam paskolinti grynaisiais pinigais 90 000 eurų. Minėjo R. K., kad šiuos pinigus yra numatęs investuoti į ketinamą pirkti butą (duomenys neskelbtini), taip pat užsiminė ir apie kitus investicinius objektus. R. K. jam pasakė, kad tokią pinigų sumą – 90 000 eurų grynaisiais pinigais – jis gali paskolinti. Šio susitikimo metu sutarė, kad pinigus R. K. jam paskolins laikotarpiui iki vienerių metų. 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo pabaigoje su R. K. sutarė, kad šią jo paprašytą paskolą – 90 000 eurų – jis perduos 2016 m. gegužės 10 d., 16 val., sutarto susitikimo prie Seimo metu. Gynėjas pažymi, kad išteisintojo E. M. parodymuose minimi faktai turėtų atsispindėti šiame protokole ar garso įraše, tačiau jų nėra. Apeliantas tvirtina, jog į bylą nepateiktas visas įrašas arba įrašas nebuvo darytas nuo susitikimo pradžios, nes su paskolos suteikimu susijusias aplinkybes, paminėtas pokalbio pradžioje, patvirtino ne tik E. M., bet ir R. K.. Tai, kad pokalbis fiksuotas ne nuo pat pradžių, patvirtino ir slaptą veiksmą atlikęs pareigūnas R. G..

19.45. 2016 m. spalio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-14 nurodyta, kad pareigūnai 2016 m. kovo 3 d. slapta sekė R. K. ir E. M.. Slapto sekimo metu fiksuotas E. M. ir R. K. 2016 m. kovo 3 d., nuo 13.58 val. iki 14.43 val., vykęs susitikimas prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir šiame restorane. Apeliantas pažymi, jog pareigūnai nepateikė tyrimui paties pokalbio restorane įrašo, todėl manytina, kad šis garso įrašas nėra naudingas kaltinimui. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad savo paaiškinimuose išteisintasis E. M. nurodė, kad antrą kartą dėl galimos paskolos suteikimo galimybės į R. K. kreipėsi 2016 m. kovo mėnesio pradžioje. Pokalbio metu R. K. pasakė, kad jo pajamos leidžia jam paskolinti tam tikrą pinigų sumą. Pasak gynėjo, šiuos E. M. teiginius patvirtina kriminalinės žvalgybos metu taikytas slaptas sekimas, tačiau pokalbio turinio pareigūnai sąmoningai nepateikė. Tokie kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų veiksmai – vienu atveju nepateikiant visų telefoninių pokalbių įrašų, kitu atveju nepateikiant slapta fiksuoto susitikimo pokalbio pradžios įrašo, trečiu atveju apskritai nepateikiant kontroliuoto asmens susitikimo pokalbio įrašo – parodo atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumą.

19.46. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu pareigūnai ilgą laiko tarpą išteisintiesiems taikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnyje numatytą veiksmą – slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, tačiau duomenų apie jo taikymo faktinį ir teisinį pagrindus bei gautų rezultatų nepateikė į bylą. Apelianto nuomone, tai vienas iš svarbiausių kriminalinės žvalgybos pažeidimų, kuris kelia abejonių šio proceso teisėtumu ir parodo pareigūnų provokavimo faktus.

19.47. Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. spalio 20 d. prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo – bei Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 20 d. teikimuose Šiaulių apygardos teismui nurodyta, kad prieš R. K., E. M. ir V. G. anksčiau nebuvo sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka), 11 straipsnyje (slaptas patekimas į asmens būstą tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones) ir 15 straipsnyje (sekimas) numatyti veiksmai. Tačiau Specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 19 d. prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. balandžio 20 d. teikimuose Šiaulių apygardos teismui nurodyta, kad prieš R. K., E. M. ir V. G. anksčiau buvo sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatyme 10, 11, 15 straipsniuose numatyti veiksmai.

19.48. Iš STT Vilniaus apygardos valdybos ir Generalinės prokuratūros prokurorų parengtų ir Šiaulių apygardos teismui pateiktų dokumentų matyti, jog prieš R. K., E. M. ir V. G., be techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, buvo taikomas ir slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones. Šis slaptas veiksmas prieš R. K., E. M. ir V. G. buvo sankcionuotas ir taikomas nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo momento iki, gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo pradžios momento. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra pateikta nė vieno kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo dėl šio slapto veiksmo atlikimo, t. y. kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo patekta į išteisintųjų patalpas, transporto priemones, kokie dokumentai buvo paimti. Byloje nepateikti duomenys ir dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, kurie leistų įvertinti, ar kriminalinės žvalgybos pareigūnai netaikė išteisintiesiems provokavimo veiksmų. Nors pats slapto patekimo į išteisintųjų būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones faktas pareigūnų ir yra išviešintas, tačiau nei jų rezultatas, nei jų faktinis ir teisinis pagrindimas į bylą nėra pateikti. Šie procedūriniai pažeidimai, pasak gynėjo, parodo dar didesnį šioje byloje taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumą ir leidžia spręsti ne vien tik dėl proporcingumo principo pažeidimo, bet ir dėl visų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtumo.

19.49. Apeliantas tvirtina, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad STT pareigūnai neteisėtai sekė E. M. ir surinktus duomenis naudojo jo kaltei pagrįsti. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2016 m. spalio 26 d. Nr. 18-14-17 ir 2016 m. lapkričio 10 d. Nr. 18-14-19) užfiksuota, kad E. M. ir R. K. buvo sekami 2016 m. gegužės 11 d., nuo 7.41 val. iki 14.30 val., o E. M. – ir nuo 14.30 val. iki 22.45 val. Šie veiksmai, kaip nurodyta kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, atlikti pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. ĮS4-113RN. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. Tą pačią dieną prokurorai, gavę STT prašymą atlikti slaptus veiksmus, kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl kratų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kitokio susižinojimo kontrolės, taip pat slaptų veiksmų, numatytų BPK 158, 160 straipsniuose, atlikimo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimis prokuratūros prašymai buvo patenkinti. 2017 m. gruodžio 4 d. slapto sekimo protokoluose nurodyta, kad R. K., jo naudojamo automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. (išskyrus 2016 m. liepos 4 d. nuo 22.00 val. iki 23.30 val. laikotarpį), jo naudojamų automobilių „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slaptas sekimas pagal Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis nebuvo vykdomas. E. M. slaptas sekimas buvo vykdomas iki 2016 m. gegužės 11 d. 22.45 val., nors 2016 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gauta teismo nutartis dėl slapto sekimo, tačiau pareigūnai nenutraukė jo slapto sekimo, vykdomo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, ir toliau jį sekė pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. ĮS4-113RN. Gynėjas pažymi, jog pareigūnai nebuvo nuoseklūs, ir kitame dokumente nurodė, kad slaptas sekimas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį 2016 m. gegužės 11 d. nebuvo vykdomas. Šis pažeidimas, apelianto manymu, laikytinas esminiu, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą asmens teisės ir laisvės buvo varžomos kriminalinės žvalgybos veiksmais ir šiais duomenimis pareigūnai rėmėsi grįsdami E. M. kaltę.

19.50. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal BPK 179 straipsnį, Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383, 22, 77 punktus, surašant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, jame turi būti nurodomas tyrimo veiksmo atlikimo laikas (protokolo surašymo konkretus laikas), taip pat konkrečių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimo laikas, tai yra kriminalinės žvalgybos metu atlikto slapto veiksmo, kurio metu buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys, konkretus laikas. Šioje byloje kriminalinės žvalgybos pareigūnai pateikė 62 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kurie surašyti pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus – nors juose ir nurodyta protokolų surašymo data, tačiau nenurodytas protokolų surašymo laikas. Dėl šio pažeidimo skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta. Gynėjas pažymi, kad 56 iš 62 protokolų surašė tas pats pareigūnas R. G., tačiau įvertinus jų surašymo datas, jų apimtį ir juose užfiksuotos informacijos apimtį, to objektyviai nebuvo galima atlikti. Šis pareigūnas surašė: 2016 m. birželio 8 d. protokolus Nr. S6-14-50 (18 lapų) ir Nr. S6‑14‑49 (10 lapų), 2016 m. birželio 9 d. protokolus Nr. S6-14-51 (16 lapų) ir Nr. S6‑14‑52 (14 lapų), 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolus Nr. S6-14-95 (18 lapų), Nr. S6-14-94 (6 lapai), 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolus Nr. S6-14-97 (24 lapai), Nr. S6-14-98 (13 lapų), 2016 m. spalio 12 d. protokolus Nr. S6-14-106 (3 lapai), Nr. S6-14-107 (12 lapų), 2017 m. sausio 9 d. protokolus Nr. S6‑14-11 (6 lapai), Nr. S6-14-12 (9 lapai), 2017 m. vasario 21 d. protokolus Nr. S6‑14‑37 (20 lapų), Nr. S6-14-38 (7 lapai), 2016 m. birželio 3 d. protokolus Nr. S6‑14‑42 (21 lapas), Nr. S6-14-43 (12 lapų) ir Nr. S6-14-44 (12 lapų), 2016 m. birželio 6 d. protokolus Nr. S6-14-45 (16 lapų), Nr. S6-14-46 (14 lapų), Nr. S6-14-47 (8 lapai), 2016 m. lapkričio 3 d. protokolus Nr. S6-14-113 (3 lapai), Nr. S6 14-112 (2 lapai), Nr. S6‑14-111 (2 lapai), 2016 m. birželio 20 d. protokolus Nr. S6-14-55 (29 lapai), Nr. S6‑14-54 (17 lapų), Nr. S6-14-56 (9 lapai), o 2016 m. spalio 26 d. surašė net 10 protokolų. Gynėjo manymu, abejotina, ar pareigūnas galėjo nurodytomis datomis surašyti šiuos protokolus. Dalis protokolų dėl informacijos apimties, jos turinio, objektyviai negalėjo būti surašyti juose nurodytomis dienomis: 2016 m. liepos 27 d. protokolas (59 lapai), 2016 m. birželio 13 d. protokolas (54 lapai), 2017 m. gegužės 17 d. protokolas (47 lapai), 2017 m. sausio 18 d. protokolas (39 lapai). Gynėjas teigia, jog tokios aplinkybės leidžia manyti, kad protokolų turinys jau buvo žinomas, ištirtas pareigūnų ir aprašytas dar kriminalinės žvalgybos metu iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto. Todėl abejotini ir valstybinio kaltintojo teiginiai, jog apie atskiras baigtines veikas pareigūnai sužinojo daug vėliau, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Apeliantas tvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų trūkumai yra objektyvūs, keliantys pagrįstų abejonių dėl juose užfiksuotos informacijos patikimumo ir teisingumo, todėl šiais duomenimis teismas negalėjo remtis priimdamas skundžiamą nuosprendį.

19.51. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš išteisintąjį E. M. buvo atliekami neteisėtai, nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, ir laikytini neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti įrodymais šioje byloje.

20. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis G. S. ir jo gynėjas advokatas Rimgaudas Černius prašo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio motyvuojamąją dalį pakeisti pagal išteisintojo R. K. gynėjų advokatų Giedriaus Danėliaus ir Simono Slapšinsko apeliacinius skundus; atmesti prokuroro procesinio pobūdžio prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir apeliacinės instancijos teisme apklausti S. Š..

20.1. Išteisintojo G. S. ir jo gynėjo teigimu, prokuroras apeliaciniame skunde, kaip ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, manipuliuoja byloje esančiais duomenimis, ryšiais tarp jų, bandydamas sukurti įrodymų, patvirtinančių nusikalstamas veikas ir išteisintųjų kaltę dėl jų, buvimo regimybę. Anot išteisintojo ir jo gynėjo, būtent manipuliuodamas surinktais duomenimis, iškraipydamas jų turinį prokuroras teigia, kad G. S. asmeniniai susitikimai su R. K. reiškia jo susitikimus su R. K. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu, jų aptariamos pokalbių temos apie politinę situaciją Lietuvoje reiškia susitarimus dėl konkretaus balsavimo už kaltinime nurodytus teisės aktus, naudingus UAB koncernui „MG Baltic“, o UAB „MG Baltic Media“ pervesta parama organizacijoms jų veiklai vertinama kaip parama ne tuos pinigus pervedusios įmonės, o tos įmonės akcininko (UAB koncerno „MG Baltic“) parama ir ne tų organizacijų, o G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinei veiklai vien dėl to, kad prie tų organizacijų veiklos yra prisidėjęs G. S.. Atsiliepime teigiama, kad tikrasis užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina, kad G. S. kalbėjo su verslo atstovais, įskaitant ir išteisintąjį R. K., apie teisėtą paramą, kuri gali būti įvairių formų. Be to, UAB „MG Baltic Media“ suteiktos paramos panaudojimo aplinkybės, kurios teisingai konstatuotos ir skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad ji nebuvo susijusi su kokiu nors palankumu ar kitokiais nusikalstamais tikslais. G. S. ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija nekonstatavo, kad UAB „MG Baltic Media“ suteikta parama VšĮ „Laisvės studijų centras“ buvo neteisėta ar kaip nors susijusi su politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. politine veikla, UAB koncerno „MG Baltic“ interesais. Nors Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. Sp-24 ir pripažino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuotų diskusijų rengimo išlaidas nepinigine auka, kuria buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalys, tačiau šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narių bendrai organizuotos visuomenei skirtos viešosios diskusijos dėl atskirų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narių nederintų ir savarankiškų veiksmų renginio metu iš dalies virto šios partijos veiklos pristatymu. G. S. ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ pilietiškumo pamokų organizavimą iš dalies derino su šios įstaigos vienu iš steigėjų G. S., apsikeisdavo informacija apie šią viešąją įstaigą, be kita ko, ir finansine, taip pat konkrečius santykius (kad ir su R. K.), kuriems atsirasti turėjo įtakos ir G. S. veikimas įstaigos naudai, savaime nesudaro jokios nusikalstamos veikos sudėties, juo labiau BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo.

20.2. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad G. S. nepagrįstą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn patvirtina ir aplinkybės, susijusios su įtarimo ir (ar) kaltinimo G. S. formulavimu prieš Seimui panaikinant Seimo nario G. S. imunitetą ir vėliau. Kaltinimų nepagrįstumą pagrindžia ir dviprasmiška prokuroro pozicija tiek dėl to, kuo pasireiškia G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tiek dėl to, kada jos laikytinos baigtomis. Anot G. S. ir jo gynėjo, prokuroras apeliaciniame skunde G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumą sieja su neva buvusio susitarimo dėl balsavimo už atitinkamus įstatymų projektus. Tačiau apeliaciniame skunde aptardamas kriminalinės žvalgybos teisėtumą prokuroras jau nurodo, kad veikų nusikalstamas pobūdis paaiškėjo tik 2016 m. gegužės 11 d. Išteisintasis G. S. ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinimuose G. S. nėra nurodomos kokios nors aplinkybės, kurios būtų paaiškėjusios po 2016 m. gegužės 10 d. Išteisintasis ir jo gynėjas nurodo, kad prokuroras užmaskuotai vėl bando keisti kaltinimą G. S., kadangi apeliaciniame skunde piktnaudžiavimas aprašomas kitaip nei kaltinamajame akte. Jei kaltinamajame akte nusikalstamais veiksmais nurodomas konkretus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingas balsavimas dėl dviejų įstatymų projektų, tai apeliaciniame skunde prokuroras jau teigia, kad G. S. nusikalstama veika visų pirma pasireiškia pačiu dalyvavimu balsavime. Be to, atsiliepime akcentuojama, kad prokuroras išteisintųjų veiksmus vertina perdėtai kriminalizuotai, neatsižvelgdamas į išteisintųjų – Seimo narių – specifinę veiklą ir jos nulemtą specifinį Seimo nario teisinį statusą.

20.3. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinimas G. S. suformuluotas dviprasmiškai, nenuosekliai, neaiškiai, tai, anot išteisintojo ir jo gynėjo, patvirtina atsiliepime aptartos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, susijusios su G. S. ir R. K. susitarimu dėl 5 000 eurų paramos, kuri turėjo būti pervesta į specialią G. S. politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti arba paties prokuroro pateiktas skirtingas VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdytų pilietiškumo pamokų vertinimas. Kaltinimo dviprasmiškumą patvirtina ir tai, kad tie patys epizodai skirtingiems išteisintiesiems buvo inkriminuojami skirtingai, nepateikiant jokių tokio skirtumo argumentų.

20.4. Anot G. S. ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – sudėties požymių. Pirmiausia prokuroras be pagrindo sieja atskirų teisės aktų pažeidimus su BK 228 straipsnio numatyta piktnaudžiavimo sudėtimi. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad R. K. nėra kaltinamas neteisėtu lėšų ar kitokios paramos teikimu politinei partijai ar politinei kampanijai finansuoti, o jeigu toks kaltinimas ir būtų, tai jis nepatenka į BK 228 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtį, kaltinime nurodytu laikotarpiu už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė ir nebuvo numatyta. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad BK 175¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika nesusijusi su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Be to, kaltinime nurodytos UAB „MG Baltic Media“ finansinės paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui panaudojimas apskritai nesusijęs su G. S., kaip Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi. Tas pats pasakytina ir apie pareigas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje bei šios politinės partijos veiklą. Be to, anot išteisintojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nenustatė nei prokuroro abstrakčiai nurodomos ir preziumuotos didelės neturtinės žalos požymio, nei priežastinio ryšio su nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. G. S. atveju pagrįstai nenustatyta ir kaltinime inkriminuota asmeninė nauda. Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl piktnaudžiavimo G. S. atveju iš esmės nesusiję su BK 228 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtimi. Piktnaudžiavimas tarnyba siejamas tik su G. S. savarankiškais veiksmais, kuriuos jis turėjo atlikti pagal savo Seimo nario pareigas. Atsiliepime, aptardami balsavimo už kaltinime nurodytus teisės aktų projektus (dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto bei Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos) aplinkybes, G. S. ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šie balsavimai nebuvo kuo nors ydingi ar prieštaraujantys G. S., kaip Seimo nario, valiai.

20.5. Atsiliepime, remdamiesi išteisintojo R. K. gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, G. S. ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui nustačius kriminalinės žvalgybos tyrimo trūkumus, jo metu surinkti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

21. Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą politinės partijos Liberalų sąjūdžio (buvęs pavadinimas – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) atstovas advokatas Raimondas Jurka prašo šią skundo dalį dėl juridinio asmens politinės partijos Liberalų sąjūdžio atmesti.

21.1. Atsiliepime atstovas nurodo, jog nesutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo 7 dalies 3 punkte, 3.3.5 papunktyje, 5 dalies 9–9.4 papunkčiuose, 6 dalies 21–21.10 papunkčiuose nurodytais argumentais, kuriais grindžiami politinės partijos Liberalų sąjūdžio baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Atstovas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su juridinio asmens politinės partijos baudžiamosios atsakomybės sąlygomis – išteisintųjų asmenų, siejamų su juridiniu asmeniu, statusu juridiniame asmenyje ir šių asmenų veikla juridinio asmens naudai ir (ar) interesais, nėra teisingi. Atsiliepime nurodoma, kad prokuratūros apeliaciniame skunde, kaip ir kaltinamajame akte, taip pat ir prašyme pakeisti veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis, juridinio asmens kaltė įrodinėjama vadovaujantis objektyviuoju pakaltinimu, t. y. vien tik faktu, jog kaltinimuose nurodyti fiziniai asmenys neva, viena vertus, buvo šio juridinio asmens atstovai, jam atstovavo, veikė jo vardu ir, antra vertus, atliko kaltinimuose nurodytus veiksmus juridinio asmens naudai ar interesais. Atstovas tvirtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi klaidingi argumentai, kad E. M., G. S. ir S. G. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius – jie bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, priimti tam tikrus sprendimus jo vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, todėl už jų padarytus nusikaltimus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį, nes apeliantas nesigilino į juridinio asmens veiklą reglamentuojančius teisės aktus, organizaciją, veikimo metodus ir kitus subjektyviąją veikos sudėtį nusakančius duomenis.

21.2. Atsiliepime cituojami juridinio asmens politinės partijos įstatų, priimtų 2015 m. spalio 24 d. ir galiojusių aktualiu šiai baudžiamajai bylai laikotarpiu, 48 punktas, 48.9 papunktis, 58 punktas, 58.1 papunktis, 58.5 papunktis, 68 punktas, 69.1 papunktis, 69.8 papunktis, 69.13 papunktis, 86 punktas, 87 punktas ir nurodoma, jog šios įstatų nuostatos, sistemiškai jas vertinant su kitomis įstatų nuostatomis, parodo, kad apeliaciniame skunde prokuroras neįvertino, ar su juridiniu asmeniu siejamų išteisintų asmenų veiksmai buvo suderinti su juridiniu asmeniu; ar juridiniam asmeniui galėjo būti žinoma, koks buvo tikrasis fizinių asmenų veiksmų turinys (kuris aprašomas kaltinamajame akte); ar juridinis asmuo galėjo tokiems veiksmams pritarti arba priešingai – iš esmės prieštarauti, ar apskritai turėjo tokią galimybę daryti ir ar galėjo tam atsispirti; ar šios bylos kontekste galima paneigti apeliaciniame skunde prokuratūros minimų fizinių asmenų savavališką, savarankišką elgesį juridinio asmens atžvilgiu ir nepriklausomai nuo jo valios, o tai savaime reiškia, kad tokios sąvokos kaip veikimas juridinio asmens naudai ar interesais turi būti abipusiai tolygios – tokios naudos siekimą, interesų tenkinimo poreikį turi suvokti ir to norėti ne tik veiką darantis fizinis asmuo, bet ir tokią naudą priimantis, tam tikro intereso tenkinimui neprieštaraujantis juridinis asmuo.

21.3. Atstovas atsiliepime nurodo, jog juridinio asmens politinės partijos pirmininkas (E. M.) buvo vienasmenis partijos valdymo organas. Tačiau jo vieta hierarchiškai partijos struktūroje pagal sprendimų galią buvo tik penkta. Įstatuose buvo numatytos pagrindinės partijos pirmininko funkcijos. Atsiliepime teigiama, kad juridinio asmens pirmininkas yra politinis lyderis, siekiantis aukščiausios politinės karjeros partijoje, bet ne administracijos vadovas, kadangi partijos įstatuose buvo ir yra numatyta, kad partijoje veikia sekretoriatas, kuris užsiima visa kasdiene partijos veikla, ir atsakingasis sekretorius iš esmės vykdo visas partijos veiklos organizavimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo funkcijas. Juridinio asmens įstatuose reglamentuota pirmininko kompetencija yra baigtinė, jis negali perimti valdybos ir (ar) tarybos kompetencijos, o partijos valdyba ir taryba turėjo ir turi ne tik išsamiai įstatuose aprašytas funkcijas, įgaliojimus, bet ir gali spręsti iš esmės visus klausimus, tiesiogiai nepriskirtus kitų organų kompetencijai. Partijos pirmininkas turi daugiau formalią lyderio, atstovo, viešojo asmens funkciją, tačiau būtent partijos valdyba atsakė ir atsako už visą partijos veiklos organizavimą. Taigi tik valdyba, kuri registruojama Juridinių asmenų registre, iš esmės galėjo ir gali inicijuoti, spręsti visus esminius einamuosius finansinius, ūkinius, teisinius, rinkimų ir kitus politinius klausimus arba perduoti pagal kompetenciją juos spręsti aukštesniam partijos organui – tarybai. Pirmininkas turi tik didesnę klausimų iniciatyvos teisę, taip pat jo balsas lemia balsuojant valdybos posėdyje, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Partijos pirmininkas nebūtinai yra sudarytos frakcijos Seime seniūnas. Jokio pavaldumo, atskaitomybės ir pan. pagal pareigas tarp jų nėra. Ir vienas, ir kitas iš esmės atsiskaito už veiklą partijos tarybai ir (ar) suvažiavimui.

21.4. Atsiliepime teigiama, kad juridinio asmens politinės partijos įstatų turinys leidžia daryti išvadą, kad prokuratūros apeliaciniame skunde juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas keliamas formaliai, nesigilinant į juridinio asmens struktūrą, veiklos modelį ir organizavimą. Apeliacinio skundo argumentų visuma leidžia spręsti apie klaidingą faktinių duomenų vertinimą juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų kontekste. Kaip matyti iš juridiniam asmeniui pareikštų kaltinimų, baudžiamoji atsakomybė siejama su išteisintaisiais ir jų ryšiais su juridiniu asmeniu. Prokuroro apeliaciniame skunde nenurodoma, ar Š. G., kaip buvusio juridinio asmens valdybos ir tarybos nario, G. S., kaip buvusio juridinio asmens pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario, E. M., kaip juridinio asmens buvusio pirmininko, valdybos pirmininko ir tarybos nario, individualūs veiksmai gali būti savaime tapatinami su atstovavimu juridiniam asmeniui, sprendimų priėmimu šio asmens vardu ir juridinio asmens kontroliavimu, ar tokiems juridinio asmens atstovavimo, kontroliavimo ir sprendimų priėmimo veiksmams buvo būtinas kitų juridinio asmens valdymo organų pritarimas, pavedimas, nurodymas ir pan.

21.5. Atstovas nurodo, jog juridinis asmuo politinė partija, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje, komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus asmuo yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina atsakomybė šiuo pagrindu. CK 2.84 straipsnyje nurodoma, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo momento. CK 2.87 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

21.6. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes E. M., Š. G. ir G. S. veiksmai tiek, kiek jie aprašyti skundžiamame nuosprendyje, juridinio asmens politinės partijos įstatų, CK teisinio reglamentavimo kontekste laikytini ne atstovavimo, kontroliavimo ir sprendimų priėmimo juridiniame asmenyje veiksmais, bet asmeniniais veiksmais ir (ar) veiksmais, kuriuos šie asmenys atliko išimtinai naudodamiesi savo, kaip Seimo narių, laisvais mandatais ir pan. Vien pats savaime juridinio asmens valdybos ar tarybos nario statuso turėjimas ir sprendimų priėmimas nereiškia, kad veikiama valdybos ar tarybos vardu arba juridinio asmens politinės partijos vardu ir interesais. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad juridinio asmens valdymo organai būtų pritarę, nurodę, pavedę ar kitaip neprieštaravę išteisintiems asmenims veikti politinės partijos vardu, ją kontroliuoti, atstovauti jai ar jos vardu priimti sprendimus. Juridinio asmens valdymo organas (valdyba, taryba arba pirmininkas) apskritai nėra teisės subjektas. CK 2.132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atstovais gali būti tik veiksnūs fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys. Kadangi valdymo organas nepriskiriamas nei fizinių, nei juridinių asmenų kategorijai, jis negali būti vertinamas kaip juridinio asmens atstovas, nes tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Juridinio asmens valdymo organas neturi savo atskiros valios. Kadangi valdymo organas yra struktūrinė juridinio asmens dalis, o ne savarankiškas teisės subjektas, todėl negali turėti savo valios. CK nuostatų analizė leidžia teigti, kad jeigu juridinio asmens valdymo organas savaime neatstovauja politinei partijai, vadinasi, ir valdymo organo, pavyzdžiui, valdybos ar tarybos, narys taip pat negali atstovauti politinei partijai nesant aiškaus ir konkretaus pavedimo. Taigi E. M., Š. G., G. S. veiksmai, aprašyti kaltinamajame akte, negali būti vertinami kaip veiksmai ar sprendimai, atlikti ar priimti kaip juridinio asmens atstovų, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus ar sprendimus atlikti ar priimti būtų pavedę struktūriniai juridinio asmens valdymo organai – suvažiavimas, valdyba, taryba ir pan. Nėra ir duomenų, kad juridinio asmens valdymo organai post factum (po to, kai padaryta) būtų pritarę tokiems veiksmams ar sprendimams, kaip numatyta CK 2.84 straipsnio 2 dalyje. Taigi išteisintieji asmenys šiame konkrečiame faktinių aplinkybių kontekste neatstovavo juridiniam asmeniui, nepriėmė sprendimų juridinio asmens vardu, nekontroliavo juridinio asmens veiklos.

21.7. Atstovas atkreipia dėmesį, jog juridinio asmens įstatuose nenumatyti valdybos ar tarybos nario įgaliojimai individualiai atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus, individualiai kontroliuoti juridinį asmenį, nes kaltinimams aktualiu laikotarpiu galiojusioje įstatų redakcijoje tokia teisė nustatyta tik atskiriems valdymo organams. Prokuroro apeliaciniame skunde, taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kokiu teisiškai reikšmingu ir su juridinio asmens atsakomybe siejamu pagrindu E. M., kaip buvęs partijos pirmininkas, G. S., kaip buvęs pavaduotojas, galėjo individualiai atstovauti juridiniam asmeniui palaikant santykius su koncernu „MG Baltic“, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar individualiai kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Tokia E. M. veikla laikytina savarankiška, savavališka, nes be suvažiavimo, valdybos ir (ar) tarybos pavedimų nei E. M., nei G. S., nei juo labiau Š. G. negalėjo individualiai atstovauti juridiniam asmeniui, už juridinį asmenį priimti sprendimų ar kontroliuoti jo veiklą.

21.8. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pirmiau paminėti juridinio asmens atstovo dar pirmosios instancijos teisme pateikti faktiniai duomenys ir argumentacija paneigia ir kitą prokuratūros apeliacinio skundo dalį, kurioje teigiama, kad darydamas inkriminuotą nusikaltimą Š. G. veikė juridinio asmens politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, o jo padarytas nusikaltimas turėjo tiesioginį ryšį su juridiniu asmeniu; darydamas inkriminuotą nusikaltimą G. S. veikė juridinio asmens naudai ir interesais, o jo padarytas nusikaltimas turėjo tiesioginį ryšį su juridiniu asmeniu; juridinio asmens pirmininkas, partijos valdybos pirmininkas ir tarybos narys E. M., iš R. K. 2016 m. gegužės 10 d. priimdamas 106 200 eurų kyšį, šiuos pinigus galėjo naudoti artėjantiems rinkimams į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, o tai pripažintina veikimu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, nes tai galėjo suteikti šiai politinei partijai galimybę plėsti savo veiklą labiau, nei ji tą būtų galėjusi daryti iš oficialiai gautų lėšų, ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas politines partijas.

21.9. Atstovas nurodo, jog naudos ar kitokio juridinio asmens interesų siekimo ir (ar) tenkinimo procesas neišvengiamai susijęs su naudą teikiančio ir naudą gaunančio (ar galinčio gauti) subjektų tarpusavio (dvišaliu) santykiu. Atstovas pabrėžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kokiais duomenimis remiamasi teigiant, kad juridinis asmuo politinė partija sutiko su galima nauda ar kitokiu jos interesų tenkinimu arba kitaip išreiškė valią dėl galimos naudos ar galimo kitokio partijos interesų tenkinimo. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrindžiama, kokie politinės partijos valdymo organai, kalbant hipotetiškai, būtų galėję tokią valią (dėl naudos ar interesų tenkinimo) išreikšti ar pademonstruoti bent neprieštaravimą tokiam E. M., Š. G. ir G. S. elgesiui, koks aprašomas kaltinamajame akte. Prokuratūros apeliacinis skundas orientuotas į vienpusišką baudžiamosios atsakomybės kilimą nesiaiškinant, ar apskritai buvo juridinio asmens valia, atitinkanti šioje byloje su juridiniu asmeniu siejamų išteisintų asmenų veiksmus arba net ketinimus. Akivaizdu, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras ignoravo reikalavimą įrodyti juridinio asmens kaltę – psichinį santykį su daroma veika ir galinčiais kilti padariniais.

21.10. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėta, kad juridinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjekto specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinių asmenų – vadovo, įgaliotojo atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Juridinio asmens kaltė siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę, tačiau BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus, tarp jų ir sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas, pvz., BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

21.11. Atstovas atkreipia dėmesį, jog prokuratūros apeliaciniame skunde aprašomi E. M., Š. G. ir G. S. veiksmai, kuriais esą juridinis asmuo gavo naudos ar buvo kitaip tenkinami šio asmens interesai, laikytini vienašališkais, savavališkais veiksmais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-95/2012).

21.12. Prokuratūros apeliaciniame skunde ignoruojami baudžiamojoje byloje juridinio asmens politinės partijos atstovo pateikti duomenys, įrodantys, kad juridiniam asmeniui nebuvo jokio motyvo siekti ar gauti naudos ar kitaip tenkinti interesus kaltinamajame akte aprašytais išteisintųjų veiksmais. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje juridinio asmens atstovas teismui pateikė juridinio asmens kaltę eliminuojantį įrodymą – AB Šiaulių banko 2016 m. gegužės 6 d. kredito linijos sutartį su priedais, taip pat AB Šiaulių banko 2017 m. lapkričio 3 d. susitarimą. Šie dokumentai patvirtina, kad juridinis asmuo politinė partija, dar 2016 m. vertindamas savo realias galimybes (planuojamas ir audituojamas kasmetines pajamas bei išlaidas), iki 2018 m. gegužės 5 d. prisiėmė finansinius įsipareigojimus grąžinti AB Šiaulių bankui 800 000 Eur paskolą, kuri buvo paimta 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Šie duomenys paneigia teiginius, kad E. M. ir kiti su juridiniu asmeniu siejami išteisintieji galimai nusikalstamai veikė juridinio asmens naudai ir interesais, kadangi dar 2015 m. pabaigoje–2016 m. pradžioje atsakingi juridinio asmens valdymo organų atstovai pradėjo derybas su AB Šiaulių banku dėl kredito gavimo. Juridinio asmens prisiimti finansiniai įsipareigojimai paneigia teiginius, kad su juridiniu asmeniu siejami išteisinti asmenys galimai nusikalstamais veiksmais siekė turtinės naudos juridiniam asmeniui. Priešingai, juridinis asmuo savo finansinę, turtinę padėtį visuomet sprendė teisėtais, oficialiais būdais, o apie kaltinimuose ir prokuratūros apeliaciniame skunde minimus veiksmus, kurie formaliai nurodyti kaip atlikti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ar interesais, juridinis asmuo nežinojo, su juo nebuvo tai derinama. Juridiniam asmeniui nebuvo jokio objektyvaus papildomo finansavimo poreikio.

21.13. Atstovas, vertindamas prokuratūros apeliacinio skundo teiginius, pabrėžia, kad prokuroras nediferencijavo su juridiniu asmeniu susijusių išteisintųjų parlamentinės veiklos ir kitokios politinės ar asmeninės veiklos, o sujungė atskirtinas pareigas ir kompetencijas, kurias jie turėjo juridiniame asmenyje, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje, kitose veiklose. Vertinant juridinio asmens teisinės atsakomybės sąlygas, svarbu identifikuoti E. M., Š. G. ir G. S. teisinį statusą. Visi kaltinimuose nurodyti fiziniai asmenys veikė kaip Seimo nariai. Apeliaciniame skunde neskiriama, kokio statuso kaltinimuose nurodyti fiziniai asmenys, siejami su juridinio asmens veikla, atliko atitinkamus veiksmus – ar šie fiziniai asmenys veikė pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime ribas ir kontekstą, ar jie veikė tai suderinę su politine partija kaip juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą įgyvendinančiais kitais organais. Šiai bylai esminę reikšmę turi tai, kad juridiniam asmeniui suformuluotuose kaltinimuose nurodyti fiziniai asmenys veikė kaip Seimo nariai, kurie įgyvendino savo parlamentinę funkciją, grindžiamą laisvu Seimo nario mandatu. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis – įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Laisvą Seimo nario mandatą įgyvendinantys asmenys, minimi kaltinimuose juridiniam asmeniui, negali būti savaime tapatinami, siejami kaip veikę juridinio asmens vardu, naudai ar interesais, o tik kaip Seimo nariai, veikę politinės, parlamentinės veiklos tikslais. Šioje baudžiamojoje byloje būtina išskirti parlamentinę ir neparlamentinę politinės partijos, taigi ir juridinio asmens, organizaciją, nes tai turi itin reikšmingą įtaką grindžiant baudžiamosios atsakomybės pagrindus.

21.14. Atsiliepime teigiama, jog apeliacinio skundo argumentai, aprašyti 7 punkte, 7.1, 11.4, 11.8, 11.12–11.20 papunkčiuose, nepatvirtina išvados, kad juridinis asmuo politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis per savo struktūrinius, atstovaujamuosius ar vykdomuosius organus žinojo, suvokė, o jeigu nežinojo ir nesuvokė, tai galėjo žinoti ir suvokti, kad kaltinimuose nurodyti fiziniai asmenys vienaip ar kitaip veikė, atliko tam tikrus juridiškai reikšmingus veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu; per savo organus ataskaitų, kitokių atsiskaitymų metu juridinis asmuo būtų buvęs informuotas ar kitaip supažindintas su kaltinimuose nurodytų asmenų ketinimais, veiksmais, jų rezultatais ar iš to atsiradusiais padariniais, kiek tai susiję su juridinio asmens nauda ir (ar) interesais; savo organizacinę struktūrą, veiklos modelį, veiklos principus ir gaires buvo suformulavęs ar įtvirtinęs taip, kad būtų sudarytos visos prielaidos juridinio asmens vardu kilti išvestinei baudžiamajai atsakomybei už veiksmus, kuriuos, kaip rašoma kaltinimuose, atliko nurodyti fiziniai asmenys; kaltinamajame akte (ir apeliaciniame skunde) nurodytais laikotarpiais, kai buvo padarytos kaltinimuose aprašytos galimos veikos, juridinis asmuo būtų toleravęs, ignoravęs ar kitaip būtų buvęs nerūpestingas ir (ar) abejingas veiksmams, kuriuos esą atliko su juridiniu asmeniu siejami skundžiamu nuosprendžiu išteisinti asmenys.

21.15. Atstovas tvirtina, kad apeliacinio skundo 5 punkte, 4.5.1, 4.5.2, 4.6, 5.3.1–5.3.2 papunkčiuose ir kituose punktuose išdėstyti teiginiai yra klaidingi, nes prokuroras neatskiria, kaip kas – Seimo narys (kaip frakcijos Seime narys) ar politinės partijos narys – atitinkamus veiksmus atliko kaltinimuose (ir apeliaciniame skunde) nurodytas Š. G., ar šis asmuo veikė neperžengdamas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime ribų, ar vis dėlto veikė suderinęs savo veiksmus su politine partija. Pasak atstovo, klaidingi teiginiai išdėstyti ir apeliacinio skundo 4.8–4.10, 4.21, 5.6–5.7.1, 7.6.2 papunkčiuose ir kituose punktuose, nes prokuroras nepagrindžia, ar juridinis asmuo politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis per savo struktūrinius, atstovaujamuosius ar vykdomuosius organus žinojo, suvokė, o jeigu nežinojo ir nesuvokė, tai galėjo žinoti ir suvokti, kad Š. G. atliko tam tikrus juridiškai reikšmingus veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu; per savo organus ataskaitų, kitokių atsiskaitymų metu juridinis asmuo būtų buvęs informuotas ar kitaip supažindintas su Š. G. ketinimais, veiksmais, jų rezultatais ar iš to atsiradusiais padariniais, kiek tai susiję su juridinio asmens nauda ir (ar) interesais; savo organizacinę struktūrą, veiklos modelį, veiklos principus ir gaires buvo suformulavęs ar įtvirtinęs taip, kad būtų sudarytos visos prielaidos juridinio asmens vardu kilti išvestinei baudžiamajai atsakomybei už veiksmus, kuriuos, kaip rašoma kaltinimuose, atliko Š. G.; kaltinamajame akte (ir apeliaciniame skunde) nurodytais laikotarpiais, kai buvo padarytos kaltinimuose aprašytos galimos veikos, juridinis asmuo būtų toleravęs, ignoravęs ar kitaip būtų buvęs nerūpestingas ir (ar) abejingas veiksmams, kuriuos esą atliko Š. G..

21.16. Taip pat, pasak atstovo, klaidingi ir spekuliatyvūs apeliacinio skundo 7.7.1–10 punktuose išdėstyti teiginiai, susiję su VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ veikla, menamomis sąsajomis su juridiniu asmeniu ir šios viešosios įstaigos finansavimo aspektais, aprašomais kaltinamajame akte bei apeliaciniame skunde.

21.17. Atstovas teigia, kad prokuratūros apeliacinio skundo 6 punkte, 3.2, 9.2.1–9.2.15 papunkčiuose ir kituose punktuose išdėstyti teiginiai yra klaidingi, nes prokuroras apeliaciniame skunde neatskiria, kaip kas – Seimo narys ar politinės partijos narys –atitinkamus veiksmus atliko kaltinimuose (ir apeliaciniame skunde) nurodytas G. S.. Tai yra esminė aplinkybė, leidžianti atriboti su juridiniu asmeniu siejamų ir kaltinamajame akte bei prokuratūros apeliaciniame skunde įkaltinamų asmenų (ir G. S.) veiksmus. Apeliacinio skundo 8 punkte, 8.2, 8.6, 8.8.2–8.8.7, 11.1–11.8, 13.1, 13.8 papunkčiuose ir kituose punktuose išdėstyti teiginiai taip pat yra klaidingi, nes prokuroras apeliaciniame skunde nepagrindžia, kad juridinis asmuo politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis per savo struktūrinius, atstovaujamuosius ar vykdomuosius organus žinojo, suvokė, o jeigu nežinojo ir nesuvokė, tai galėjo žinoti ir suvokti, kad G. S. atliko tam tikrus juridiškai reikšmingus veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu ir kt. Klaidingi ir apeliacinio skundo 15.8, 21.8–21.10 papunkčiuose išdėstyti teiginiai, susiję su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos išvadomis dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų, kurie prokuratūros apeliaciniame skunde vertinami kaip duomenys, patvirtinantys juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus.

21.18. Atstovas nurodo, jog byloje pateikti juridinio asmens valdybos ir tarybos protokolai, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. juridiniam asmeniui, veikiančiam per valdymo organus kaip kolektyvinius partijos atstovus, nebuvo žinoma, kada, kokios sumos, kokiu pagrindu, kokia forma, kam, už ką bus sumokamos kaltinamajame akte minimos piniginės lėšos VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondui. Teiginys, kad G. S. savo ir partijos naudai bei interesais neva nusikalstamai veikė nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. birželio 3 d., yra nepagrįstas. G. S. niekada, jokia forma ar būdais nei iš anksto, nei vėliau nederino kaltinamajame akte ir prokuratūros apeliaciniame skunde nurodomų veiksmų su juridinio asmens vadovybe, kolegialiais valdymo organais. Apeliaciniame skunde prokuroras nepateikė įrodymų, kad juridinis asmuo buvo suinteresuotas tokia veikla, kokia aprašoma kaltinamajame akte, kad buvo suinteresuotas kaltinime aprašomais sukuriamais padariniais. Be to, prokuroras nutyli faktą, jog kaltinamajame akte aprašytais su juridiniu asmeniu siejamų fizinių asmenų veiksmais buvo padaryta reputacinė žala juridiniam asmeniui, ypač kalbant apie nusikalstamą veiką Nr. 8 (G. S. epizodas).

21.19. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021, kurioje buvo sprendžiamas fizinio ir juridinio asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, esantys išaiškinimai svarbūs nagrinėjamai bylai tiek, kiek jie susiję su baudžiamojon atsakomybėn traukiamo fizinio asmens ir juridinio asmens santykiu, ryšiu ir šių veiksnių vertinimu siekiant nustatyti juridinio asmens kaltę, jos turinį, procesinę poziciją dėl kaltės baudžiamajame procese, atsakomybės individualizavimo instituto taikymo praktinius aspektus.

22. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo R. K. gynėjas S. Slapšinskas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei pakeisti skundžiamo nuosprendžio VI dalį „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų“, pripažįstant baudžiamojoje byloje pateiktus Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis neleistinais įrodymais, o kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

22.1. Atsiliepimą išteisintojo R. K. gynėjas teikia dėl prokuroro apeliacinio skundo dalies, susijusios su skundžiamo nuosprendžio dalimis, kuriose R. K. buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, susijusių su V. G..

22.2. Anot R. K. gynėjo, prokuroras šiuo atveju nesilaikė iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančios pareigos organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padariusį šią veiką, kuri, inter alia, sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

22.3. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroro apeliaciniame skunde klaidingai, savaip interpretuojant teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai padarė išvadą apie Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena priėmimo aktualumą R. K. dėl galimo būsimo finansinio intereso projekte bei jo suinteresuotumą, kad šis Seimo nutarimas būtų kuo greičiau priimtas. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio išvadas šiuo klausimu (skundžiamo nuosprendžio 331 lapas), išteisintojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, darydamas tik prielaidas dėl galimo būsimo finansinio R. K. suinteresuotumo, aiškiai akcentuoja, kad joks konkretus interesas nėra nustatytas, tačiau šią esminę sakinio dalį prokuroras apeliaciniame skunde nutyli. Be to, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė ir tokių aplinkybių, kad teorinis ir nekonkretus R. K. interesas neva yra susijęs su aptariamu teisės akto projektu nustatyta valstybės prisiimamų finansinių įsipareigojimų suma, taip pat teismas nenustatė ir nekonstatavo aplinkybių, jog buvo siekiama, kad teisės aktas būtų priimtas „kuo greičiau“.

22.4. Išteisintojo gynėjas taip pat teigia, kad apeliaciniame skunde prokuroras, aptardamas išteisintiesiems R. K. bei V. G. atitinkamai pagal BK 227 straipsnio 3 dalį bei 225 straipsnio 3 dalį inkriminuotą požymį „išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus“ nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K‑478/2011. Atsiliepime teigiama, kad šios nutartys neturi precedento galios nagrinėjamoje situacijoje, nes pasikeitus teisinei situacijai – priėmus atitinkamus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, tačiau nepasikeitus pamatiniams baudžiamosios teisės principams, nustatantiems, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, joje suformuluotos taisyklės negali būti taikomos šioje konkrečioje byloje. Priešingas teisės normų taikymas, anot išteisintojo gynėjo, iš esmės pažeistų baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu taisykles. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai kaip precedentu rėmėsi kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-221-942/2020, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertindamas kyšininkavimo nusikaltimų nuostatų pakeitimą, jau yra pasisakęs dėl kyšininkavimo nusikaltimų sudėties išplėtimo ir šių normų galiojimo laiko atžvilgiu.

22.5. Atsiliepime taip pat teigiama, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 227 straipsnio 5 dalies pakeitimus (2017 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. XII-391), tik perkėlė šią jau nuo 2008 m. egzistavusią Lietuvos teismų praktiką į papirkimo normos tekstą. Todėl, anot prokuroro, toks normos pakeitimas yra ne kriminalizavimo išplėtimas, o tik definicijos patikslinimas, kurio negalima suprasti kaip esminio šio nusikaltimo sudėties pasikeitimo. Anot išteisintojo R. K. gynėjo, toks prokuroro pateikiamas teisės aiškinimas prasilenkia su teisine logika: jei įstatymų leidėjas išplečia teisės normos dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos požymius, tai toks išplėtimas ir yra atitinkamų veiksmų kriminalizavimas. Taigi nagrinėjamu atveju įstatymo definicijos buvo ne patikslintos, bet nusikaltimo sudėtis papildyta alternatyviais požymiais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, kurių iki tol įstatymų leidėjas nenumatė. Todėl, priešingai nei nurodo prokuroras, inkriminuodamas atitinkamus veiksmus, jis turėjo vadovautis ne teismo nutartimi konkrečioje byloje, bet BK nuostatomis, o ką jau kalbėti apie skunde dėstomus argumentus apie V. G. veiksmų atitiktį BK 228 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams, kurie jam nebuvo inkriminuoti. Kita vertus, šioje skundo dalyje pats prokuroras pripažįsta, kad iki 2017 m. birželio 1 d. BK pataisų V. G. veiksmai atitiko būtent pastarojo nusikaltimo požymius, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui vertintini kaip BK 225 straipsnyje numatytas nusikaltimas, o tai tik patvirtina, kad prokuroras išteisintiesiems kaltinimą grindė ne veikos metu galiojančiu įstatymu, bet jau po jos įvykdymo įsigaliojusia BK 225 ir 227 straipsnių redakcija.

22.6. Išteisintojo gynėjo teigimu, prokuroras apeliaciniame skunde nutyli ir tai, kad apygardos teismas nuosprendyje ne tik aptarė BK galiojimo laiko atžvilgiu nuostatas, lemiančias šios kaltinimo R. K. ir V. G. dalies nepagrįstumą, bet ir įvertino paties kaltinimo turinio ydingumą. Todėl dėl šios kaltinimo dalies apygardos teismas, anot gynėjo, pagrįstai konstatavo, kad prokuroras nesugebėjo įrodyti šio abstraktaus kaltinimo.

22.7. Atsiliepime išteisintojo gynėjas, aptardamas epizodą dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir į Seimo 7-osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą teigia, kad, priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, apygardos teismas nepadarė jokių išvadų apie juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“, UAB „Mitnija“ ar UAB „MG Baltic Investment“ – suinteresuotumą nurodytu projektu, net ir tariamą R. K. interesą nurodė kaip nenustatytą. Todėl prokuroro dėstoma suinteresuotumo grandinė, kuri neva buvo nustatyta teismo ir kuri neva pagrindžia šią kaltinimo dalį, tėra jo interpretacija apie teismo nustatytas aplinkybes, suderinta su neįrodytu kaltinimu, bet neatitinkanti objektyvios realybės ir bylos medžiagos. Cituodamas byloje apklaustos liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išteisintojo R. K. gynėjas teigia, kad apeliaciniame skunde prokuroras ne tik klaidingai nurodė neva pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir iškreipė teismo neva neteisingai įvertintų įrodymų turinį, tvirtindamas, kad iš L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad po R. K. ir V. G. pokalbio buvo L. G. ir V. G. pokalbis dėl kuo skubesnio šio nutarimo priėmimo, jis (V. G.) teiravosi dėl balsavimo priimant šį nutarimą.

22.8. Gynėjas nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas nekonstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbiuose V. G. ir R. K. aptarė R. K. aktualią Vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimo temą, R. K. V. G. pateikė su Vartojimo kredito įstatymo priėmimu susijusius prašymus, o šis pažadėjo juos įvykdyti. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas pažymėjo, kad konkreti Š. G. pateikta svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pataisa V. G. ir R. K. pokalbiuose, užfiksuotuose kriminalinės žvalgybos protokoluose, nebuvo aptarta, o vykstant 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbiams 2015 m. spalio 13 d. pataisa dar ir nebuvo užregistruota Š. G. (skundžiamo nuosprendžio 307 lapas). Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad bylos duomenų visuma nėra pakankama pagrįsti inkriminuotam kaltinimui dėl pageidaujamo susitarimo V. G. balsuoti „už“ Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus.

22.9. Atsiliepime išteisintojo gynėjas, aptardamas epizodą dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, jog Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., o nuo 2016 m. vasario 1 d., taip pat dėl poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, kad šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., teigia, kad, priešingai nei tvirtina prokuroras apeliaciniame skunde, apygardos teismas neakcentavo, kad būtent 2015 m. spalio 7 d. vykęs V. G. ir R. K. pokalbis buvo 2015 m. spalio 12 d. Darbo partijos frakcijos Seime narių pasiūlymo registracijos priežastis. Anot gynėjo, prokuroras savaip interpretuoja teismo skundžiamame nuosprendyje chronologine tvarka išdėstytas svarbias aplinkybes (tarp kurių matyti, kad 2015 m. spalio 12 d. projektas užregistruotas Seime po 2015 m. spalio 7 d. išteisintųjų pokalbio), taip siekdamas sudaryti regimybę apie neva nuoseklią nusikalstamų veikų grandinę. Be to, gynėjas, atsiliepime cituodamas liudytojų B. B. bei P. N. parodymus, teigia, kad prokuroras apeliaciniame skunde klaidingai pateikia bylai reikšmingų įrodymų šaltinių turinį.

22.10. Skundžiamo nuosprendžio turinį, anot R. K. gynėjo, prokuroras iškreipė ir dėstydamas argumentus dėl epizodo, susijusio su poveikiu Seimo pirmininkei L. G., kad ji Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą nukeltų į 8-ąją eilinę sesiją. Priešingai nei tvirtino prokuroras, apygardos teismas nekonstatavo, jog V. G. „pažadėjo“ R. K. atlikti jo prašomus veiksmus. Be to, prokuroras nutylėjo ir esminę teismo išvadą, susijusią su lemiamo įrodymų šaltinio – išteisintųjų pokalbių – turinio vertinimu, t. y. jog teismas kartu konstatavo, kad kaltinamųjų pokalbis yra susijęs su Seimo būsimo posėdžio darbotvarke, pagal paties kaltinimo duomenis įstatymo projekto svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete vyko 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d., todėl ši pokalbio dalis nepatvirtina kaltinimo dėl galimo poveikio P. N.. Apygardos teismas akcentavo ir tai, kad kaltinamųjų vartojamos formuluotės susijusios su tuo, kas vyko praeityje, o ne būsimais veiksmais. Anot gynėjo, prokuroras klaidingai nurodo ir Seimo pirmininkės kompetencijos ribas, susijusias su Seimo posėdžių darbotvarkės sudarymu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Seimo pirmininkas neturi jokios išimtinės vienasmenės teisės spręsti dėl įstatymo projekto įtraukimo į Seimo posėdžio darbotvarkę, jis turi teisę tik įtraukti tokius klausimus į darbotvarkės projektus, dėl kurių sprendžia Seniūnų sueiga. Analizuodamas liudytojos L. G. parodymus, gynėjas teigia, kad prokuroras, bandydamas sudaryti regimybę dėl R. K. ir kitiems asmenims inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo, šiai liudytojai priskyrė tokias neva jos nurodytas aplinkybes, kurių liudytoja L. G. savo apklausų metu neparodė.

22.11. Analizuodamas prokuroro apeliacinio skundo teiginius, susijusius su epizodu dėl poveikio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei V. B., kad ši neteisėtai veiktų ir duotų nurodymus Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, bei šioje dalyje išdėstytas skundžiamo nuosprendžio išvadas, išteisintojo gynėjas teigia, kad prokuroras savo skunde pateikia sąmoningai iškraipytą teismo nustatytų aplinkybių interpretaciją, nutylėdamas esmines teismo konstatuotas bylos aplinkybes, taip siekdamas suklaidinti aukštesnės instancijos teismą dėl bylos aplinkybių ir su jomis susijusių išteisintųjų veiksmų teisiniu vertinimu.

22.12. Be to, išteisintojo gynėjas nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepripažino esant įrodytą kaltinimo dalį, susijusią su R. K. veiksmais tarpininkaujant ir duodant nurodymą iš UAB „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ sąskaitos 2016 m. sausio 22 d. pervesti 15 000 eurų į kaltinime nurodytą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą, tai įvardijant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“, kurios direktore buvo Ž. F.. Anot išteisintojo, nors apygardos teismas ir konstatavo, kad paramai skirti įtakos turėjo R. K., tačiau nenustatė jokio ryšio tarp V. G. ir minėtos viešosios įstaigos, naudos (atlygio), kurios jis būtų siekęs ar gavęs.

22.13. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad apygardos teismas inkriminuotų nusikalstamų veikų taikymo aspektu nevertino aplinkybių, kokiu tikslu R. K. iniciatyva buvo įvykdytas šis 15 000 eurų pervedimas iki tol jam nežinomai VšĮ „Meno ir sporto projektai“, vadovaujamai jo nepažįstamo asmens, ir ar su šiuo pinigų pervedimu yra susijęs V. G., ar tai nėra neteisėtas ir nepagrįstas atlygis už R. K. ir V. G. susitarimus dėl šio valstybės tarnautojo teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus ir poveikio. Gynėjo teigimu, apygardos teismas įrodymus, susijusius su šiuo epizodu, išanalizavo ir įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą ir tai darė itin nuodugniai.

22.14. Atsiliepime taip pat akcentuojama ir tai, kad nors dėl dalies nusikalstamų veikų prokuroras apeliacinio skundo ir neteikia, tačiau, nepaisant to, prokuroras apeliacinio skundo argumentus dėl tariamų R. K. bei V. G. susitarimų dėl paramos skyrimo bei nuolaidos Darbo partijos reklamai, kuriuos įvardija kaip susitarimus dėl kyšio suteikimo ir jo priėmimo, grindžia ir aplinkybėmis, susijusiomis su epizodais, dėl kurių apygardos teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė jo paduotą apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. K. gynėjų advokatų S. Slapšinsko ir G. Danėliaus bei išteisintojo E. M. gynėjo advokato R. Boiko apeliacinius skundus atmesti. Išteisintasis R. K. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, išteisintojo R. K. gynėjai S. Slapšinskas ir G. Danėlius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o jų apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintasis E. M. bei jo gynėjas advokatas R. Boiko prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti advokato R. Boiko bei R. K. gynėjų S. Slapšinsko ir G. Danėliaus apeliacinius skundus. Išteisintasis V. G. bei jo gynėjas advokatas M. Barkauskas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis Š. G. ir jo gynėjas advokatas A. Doroševas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintojo G. S. gynėjas advokatas R. Černius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o gynėjų S. Slapšinsko, G. Danėliaus ir R. Boiko apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintojo juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas advokatas L. Belevičius, išteisintojo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas advokatas R. Jurka ir išteisintojo juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovas advokatas V. Sviderskis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas dėl R. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), E. M. išteisintimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, V. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), Š. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, G. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), juridinio asmens politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstas, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados prokuroro skundžiamoje nuosprendžio dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Išteisintojo R. K. gynėjų advokatų S. Slapšinsko ir G. Danėliaus bei išteisintojo E. M. gynėjo advokato R. Boiko apeliaciniai skundai pripažįstami nepagrįstais, todėl atmetami.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė laisvai vienytis į politines partijas. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (2022 m. rugsėjo 27 d. įstatymas Nr. XIV-1415, kuriuo buvo pakeistas iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas) politinė partija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose. Taigi, politines partijas iš kitų visuomeninių susivienijimų išskiria specifiniai požymiai: jų narius vienija ideologinių nuostatų bendrumas; politinės partijos formuoja ir išreiškia politinę piliečių valią; jos dalyvauja kovoje dėl politinės valdžios svarbiausiose valstybinėse ir savivaldos institucijose.

25. Be to, politinėms partijoms būdingi ir kiti požymiai, kaip antai, savarankiškumas, savivaldos teisė. Politinių organizacijų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad visos politinės organizacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad esminis Konstitucijos 35 straipsnyje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, kad politinė partija savo veiklą organizuoja laisvai ir savarankiškai pagal jos įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius ir šiuos uždavinius sprendžia per demokratiškai išrinktus savo valdymo organus. Valstybės institucijos negali varžyti politinių partijų veikimo, išskyrus atvejus, kai jų veikla prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

26. Konstitucijos 4 straipsnyje numatyta, kad aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo, inter alia, Seimas, kurį sudaro tautos atstovai – Lietuvos Respublikos piliečių išrinkti Seimo nariai (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinė Seimo, kaip tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas). Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, viena iš jų – įstatymų leidybos funkcija (Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktas) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Leisdamas įstatymus, vykdydamas kitas funkcijas Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys yra saistomi Konstitucijos, konstitucinių įstatymų ir įstatymų, taip pat Seimo statuto, turinčio įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimas, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas).

27. Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą bei darbo tvarką reglamentuoja Seimo statutas. Vienas svarbiausių Seimo struktūrinių padalinių yra Seimo frakcijos. Seimo frakcijos – tai politinio pobūdžio Seimo struktūriniai padaliniai, kurie yra sudaromi pagal Seimo narių politines orientacijas ir politinius tikslus. Svarbiausia Seimo frakcijų funkcija – parlamentarų politinės valios subrandinimas ir jos suformavimas. Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas (Seimo statuto 26 straipsnio 2 dalis, 38 straipsnio 3 dalis). Nors frakcijos dažniausiai sudaromos pagal Seimo narių partinę priklausomybę ir jos paprastai yra glaudžiai susijusios su politinėmis partijomis, tačiau tai nereiškia, kad frakcija yra politinės partijos atstovė Seime. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės Vyriausybės, yra laikomos Seimo dauguma (Seimo statuto 40 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis (Seimo statuto 41 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje nagrinėjamų įvykių metu politinių partijų finansavimą bei finansavimo kontrolės tvarką reglamentavo Politinių partijų įstatymas, tuo tarpu rinkimų kampanijų metu kai kurias nuostatas, susijusias su politinių partijų finansavimu, numatė ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Siekiant išvengti politinės korupcijos ir užtikrinti politinių partijų lėšų įgijimo, naudojimo teisėtumą bei viešumą politinės partijos galėjo būti finansuojamos tik iš imperatyviai Politinių partijų bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nurodytų šaltinių. Nagrinėjamu laikotarpiu galiojusio Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad politinės partijos finansavimo šaltiniai yra tik: 1) politinės partijos nario mokesčiai; 2) valstybės biudžeto asignavimai; 3) lėšos, politinės partijos gautos iš šiame įstatyme nurodytos kitos jos veiklos; 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, paskolos politinei partijai; 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; 7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XII‑1252). Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (19 straipsnio 9 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Politinių partijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį netinkama politinės partijos veikla laikytini tokie veiksmai, kai 1) politinė partija priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių; 2) politinė partija, jos valdymo organai ar jų nariai sudaro politinės partijos finansavimo sandorius, pažeisdami šio įstatymo reikalavimus. Rinkimų kampanijų laikotarpiu byloje nagrinėjamų 2015–2016 m. įvykių metu galiojusio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numatė, kad politinių partijų politinės kampanijos gali būti finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XII-12-51). Finansuoti politinių partijų politines kampanijas kitomis lėšomis draudžiama. To paties Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vienas fizinis asmuo per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui gali suteikti auką, neviršijančią 10 paskelbto praėjusių kalendorinių metų ketvirto ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Bendra vieno fizinio asmens aukų savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už praeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos). Taigi politinių partijų finansavimas, kuris įstatymais gana griežtai reglamentuotas, įgalina partijas išlaikyti tam tikrą aparatą, leidžiantį šiai organizacijai skleisti savo idėjas ir pasiruošti bei dalyvauti atstovaujamųjų valdžios institucijų rinkimuose.

29. Kaip jau minėta, Seimą sudaro įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečių išrinkti atstovai – Seimo nariai. Tačiau tautos atstovo teises Seimo narys įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Konstitucija iš Seimo nario taip pat besąlygiškai reikalauja pasižadėjimo sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių. Taigi Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).

30. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eidami pareigas Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Seimo nario laisvas mandatas yra vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų. Seimo nario laisvo mandato esmė – Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisė balsuoti savo nuožiūra, įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai. Seimo statute nustatyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra; Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti (Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalis). Seimo nariams kaip valstybės politikams keliami elgesio reikalavimai apibrėžiami ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2276).

31. Viena svarbiausių Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisių yra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijoje, t. y. vadovaujantis 68 straipsnio 1 dalimi jam suteikta įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, be to, pagal Seimo statuto 9 straipsnio 1 punktą Seimo narys turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; pagal 6 punktą rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime ir pan. Tokiu būdu Seimas kaip tautos atstovybė įgyvendina ir vieną iš svarbiausių šios institucijos funkcijų – įstatymų leidybą. Bendruosius teisėkūros pagrindus nustato Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, o Seimo priimamų įstatymų ir kitų teisės aktų rengimą, svarstymą, priėmimą detaliai reguliuoja Seimo statutas. Teisėkūros procesu siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, kuri, be kita ko, išreikštų visuomenės valią derinant skirtingų visuomenės grupių interesus. Todėl teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams keliami ir tam tikri imperatyvūs reikalavimai, iš kurių vienas yra ir atvirumo bei skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 2019 m. gegužės 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2134). Šiam principui užtikrinti numatytas ir konsultavimasis su visuomene, kuriuo siekiama sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

32. Įtakoti teisėkūros procesus įvairios interesų grupės gali ir per lobistinę veiklą. Vadovaujantis lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-3170) lobistinė veikla – tai fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, parlamentinių politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams, kitiems valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Lobistinė veikla laikoma teisėta, jei lobistas deklaruoja lobistinę veiklą ir yra įrašytas į lobistų sąrašą. lobistų teisės ir pareigos numatytos Lobistų veiklos įstatymo 4 straipsnyje. Teisėta lobistine veikla užsiimantys lobistai privalo 1) prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą; 2) teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (Lobistų veiklos įstatymo 1, 2 ir 10 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas turi ne tik lobistai, bet ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, t. y. jau minėti valstybės pareigūnai, be kita ko, ir Seimo nariai (Lobistų veiklos įstatymo 5 straipsnis).

33. 2012 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Seime laimėjo 10 mandatų, o Darbo partija – 29. Darbo partija kartu su rinkimus laimėjusia Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudariusios koaliciją formavo Vyriausybę. Taigi, byloje nagrinėjamų įvykių, kurie tęsėsi nuo 2015 m. vasaros pradžios iki 2016 m. pavasario pabaigos, metu Darbo partijos frakcija buvo viena iš Seimo daugumą sudariusių frakcijų. Darbo partijos narys V. G. buvo išrinktas 29 narius turinčios Darbo partijos frakcijos Seime seniūnu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakciją aktualiu laikotarpiu sudarė 11 narių (prie šios frakcijos buvo prisijungęs vienas Seimo narys, nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui) ir ji buvo opozicinė Seimo frakcija. Šios frakcijos seniūnu buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio tuometis pirmininkas E. M., o jo pavaduotoju paskirtas G. S.. Liberalų sąjūdžio narys Š. G., Seimo nariu tapęs 2015 m. kovo 24 d., taip pat priklausė Seimo Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijai. Tokiu atveju nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio frakciją Seime sudarė 12 narių (el. šaltiniai: Lietuvos Respublikos Seimas. https://www.lrs.lt/SIPIS/portal/responsive/static_pages/kad7/kadencija2012.show7-p_r=15827&p_k=1.html;Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija.https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2012_seimo_rinkimai/output_lt/rinkimu_diena/isrinkti_seimo_nariai_kadencijaii.html).

34. Svarbu ir tai, kad visi išteisintieji ėjo reikšmingas pareigas ir partijų valdymo organuose. V. G. buvo Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, valdybos ir prezidiumo narys, be to, buvo paskirtas partijos 2016 m. rinkimų štabo vadovu. E. M. ėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pareigas, be to, buvo partijos valdybos pirmininkas, tarybos narys. G. S. buvo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios partijos valdybos bei tarybos narys. Š. G. buvo partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos bei tarybos narys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Liberalų sąjūdis 2008–2012 m. su koalicijos partneriais formavo Vyriausybę ir E. M. minėtu laikotarpiu ėjo susisiekimo ministro, o G. S. – Švietimo ir mokslo ministro pareigas. Vertinant baudžiamojoje byloje nagrinėjamus įvykius svarbu ir tai, kad 2016 m. rudenį turėjo vykti nauji Seimo rinkimai. Iš byloje esančių duomenų (R. K. pokalbių su V. G., E. M., G. S. ir kitais asmenimis) matyti, kad politinių partijų reitingai R. K. buvo žinomi, pokalbiuose su politikais be kitų klausimų jis aptardavo ir galimos Seimo daugumos sudėtį, suformuotos Vyriausybės narius ir pan.

35. Bylos duomenys duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo išteisintas juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ buvo viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, kurios pagrindinės veiklos kryptys orientuotos į prekybą plataus vartojimo prekėmis ir drabužiais, žiniasklaidą, statybos sektorių bei nekilnojamojo turto plėtrą. Išteisintasis R. K. nagrinėjamu laikotarpiu buvo šio koncerno valdybos narys, jam priklausė dalis koncerno valdomos UAB „MG Investment“ akcijų. Be to, R. K. vadovavo koncerno valdomam žiniasklaidos sektoriui: buvo UAB „MG Media“, UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, taip pat ėjo ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko pareigas. Be to, dar iki nagrinėjamo laikotarpio R. K. UAB koncerno „MG Baltic“ valdomose įmonėse ėjo ir kitas vadovaujamas pareigas, buvo valdybos narys bei pirmininkas (t. 84, b. l. 18–19, 20–27, 46–52, 53–65, 68–77, 81–89; 99, b. l. 2, 95, 110, 120–122, 144–147).

36. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu bendraudavo su įvairių interesų grupių atstovais, tarp jų ir politikais. Apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose R. K. teigė, kad itin platų jo pažinčių ratą suformavo ne tik ilgametė darbo versle patirtis, vadovavimas žiniasklaidos priemonėms, bet ir domėjimasis Lietuvoje vykstančiais politiniais, ekonominiais procesais, teisėkūra ir pan. Apklausti teisme liudytojai – UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas D. J. M., koncerno valdybos narys R. R. kategoriškai neigė bet kokias koncerno sąsajas su byloje nagrinėjamais įvykiais, ryšius su politinėmis partijomis. Anot jų, R. K. su politikais bendraudavo savo iniciatyva, to niekaip nederindamas su koncerno vadovybe. Liudytojo D. J. M. teigimu, nuo 2009 m. jis ryšių su politinių partijų atstovais beveik nepalaikė, susitikdavo tik kalėdinių ar kitų švenčių proga suorganizuotose vakarienėse, kurių metu vykdavo nereikšmingi pokalbiai. Jis (D. J. M.) verslo ir politikos nepainiojo, nes tai „visiškai atskiros rinkos“. Didžiausios koncerno sąsajos su politika, anot liudytojo, susijusios tik su viena iš koncerno veiklos sričių – R. K. vadovaujamomis žiniasklaidos priemonėmis (t. 122, b. l. 84–93). Liudytojas R. R. apklaustas teisme apie 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinį susitikimą taip pat teigė, jog jų kaip koncerno atstovų susitikimai su politinių partijų vadovais kalėdiniu laikotarpiu buvo įprasta praktika. Šių susitikimų tikslas būdavo aptarti politikos ir verslo aktualijas (t. 122, b. l. 61–79). Išteisintieji E. M., Š. G., G. S. ir V. G. teisme patvirtino, kad UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas, su kuriuo jie palaikė ryšius, buvo R. K.. Tuo tarpu su koncerno prezidentu D. J. M. ar valdybos nariu R. R., kaip galima spręsti iš jų parodymų, jokių santykių nepalaikė, susitikdavo nebent per kalėdines vakarienes ar viešuose renginiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek tokius išteisintųjų, liudytojų parodymus, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad būtent R. K. buvo tas asmuo, kuris palaikydavo nuolatinius ryšius su pagrindinių politinių partijų atstovais. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia byloje surinktų duomenų visumos, iš kurios matyti, kad apie R. K. palaikomus ryšius su politikos atstovais koncerno vadovams buvo ne tik žinoma, bet tokia R. K. veikla, siekiant artimų santykių su minėtais politikais, buvo sąmoningai vykdomos bendrovės politikos dalis.

37. Byloje apklausti išteisintieji Š. G. (t. 123, b. l. 37–40), E. M. (t. 124, b. l. 151–152), G. S. (t. 122, b. l. 174), V. G. (t. 113, b. l. 16–18), taip pat liudytojai – Lietuvos politiniame gyvenime aktyviai veikę politikai – E. G. (t. 115, b. l. 184–185), V. G. (t. 117, b. l. 111), R. Š. (t. 115, b. l. 206), A. S. (t. 117, b. l. 99–103), A. Z. (t. 115, b. l. 88), I. D. (t. 118, b. l. 21), A. G. (t. 118, b. l. 179), G. L. (t. 114, b. l. 187–193) ir kiti aukštas pareigas valstybės institucijose, versle ėję asmenys – liudytojai D. B. (t. 114, b. l. 156–157), G. V. (t. 115, b. l. 147–148) ir kt. R. K. apibūdino kaip visuomenėje gerai žinomą, UAB „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos atstovą. Nors ne visi išteisintieji ir liudytojai galėjo tiksliai įvardinti konkrečias R. K. pareigas, tačiau visi neabejotinai jį siejo su šiuo koncernu ir laikė jį vienu iš jo vadovų. Tiek apie savo paties, tiek apie koncerno vienintelio akcininko ir prezidento D. J. M. turimus ryšius ir artimus santykius su politikais bei politinėmis partijomis nevengdavo užsiminti ir pats R. K. privačiuose pokalbiuose su byloje apklaustais liudytojais. Iš byloje užfiksuotų pokalbių matyti ir tai, kad R. K. pašnekovams jo (R. K.) ar koncerno ryšiai su politikais buvo žinomi, jie (pašnekovai) patys apie tai R. K. pasidomėdavo, netgi paprašydavo užtarimo. Pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6‑14-49 užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d. 13.05 val. vykęs telefoninis pokalbis tarp R. K. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir liudytojo UAB „4finance“ direktoriaus G. V. (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo R. K. aktyviai veikė siekdamas įtakoti Vartojimo kredito įstatymo priėmimo procesą. Minėto pokalbio metu derinant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisų pateikimo Seimui per Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovus detales G. V. pasakius, kad „po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija“, R. K. G. V. patikslino, jog „nu, aš su visais bendrauju, jei ką“ (t. 8, b. l. 9–10). Aplinkybę, kad R. K. neslėpė palaikantis gana glaudžius bei artimus ryšius ne tik su Lietuvos liberalų sąjūdžiu, bet ir su kitomis politinėmis partijomis, jų atstovais, patvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje esančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykęs pokalbis tarp R. K. ir nagrinėjamu laikotarpiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu buvusio D. B.. Analizuojant šį pokalbį matyti, kad D. B. informavo R. K. apie tai, kad netrukus ketina susitikti su politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininku E. M. ir prašo R. K. prieš šį susitikimą jį (D. B.) užtarti E. M. („...būčiau labai dėkingas, jeigu jūs ten tokį žodį užtartumėt, kad, ta prasme, jisai žmogus jaustųsi komfortiškai.“). Po to, R. K. informavo D. B. apie tai, kad „...turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme.“<...> „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm...“<...> „yra pakankamai svarbūs“, toliau R. K. klausė D. B., kokie jo santykiai su kitų politinių partijų atstovais („kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių...“, „su socdemais kaip? Kaip pas tave su darbiečiais klausimas?“), o pats detalizuoja, kad „Paksistus tai aš vis tiek laikau biški mėšlu ir...“<...> „su jais nelabai man smagu dėtis“, „pas mus tik D. draugauja su P....“, tuo tarpu kalbėdamas apie „darbiečius“ nurodo, jog su šia partija jų santykiai kur kas geresni: „šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.“ <...> „ir jis ir B. sureguliuoja.“ <...> „Ir bet ką sureguliuoja, ir...“ <...> „Jeigu reikia, su V. suderina...“ (t. 4, b. l. 23–24). Apie bendradarbiavimą su politinėmis partijomis, požiūrį į atskirų partijų narius R. K. išdėstė ir 2015 m. spalio 5 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), susitikime su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi, Kardiologijos klinikos vadovu bei gydytoju R. Ž.. Šio pokalbio metu R. Ž. pasiteiravus „kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“, R. K. nurodė, kad „mes taip su D. esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir dabar tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mums nesigavo. Yra toks, na sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai“ (t. 4, b. l. 98). Taigi, šie pokalbiai patvirtina, kad R. K. bendraudamas su įtakingas pareigas užimančiais asmenimis tiek savo, tiek koncerno ryšių su politinėmis partijomis neslėpė, priešingai, savo pasisakymais leisdavo pašnekovams suprasti, jog šie saitai itin glaudūs, ilgalaikiai, netgi atskleisdavo, kuriems partijų nariams tarpininkaujant vyksta šis bendradarbiavimas su politinėmis organizacijomis.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą, kad UAB koncernas „MG Baltic“ siekė palaikyti ilgalaikius ir glaudžius santykius su politinėmis partijomis atskleidžia ir jų ketinimas remti politines partijas bei pavienius politinių partijų narius rinkimų kampanijos metu. Kaip jau buvo minėta pirmiau, 2011 m. pakeitus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms. Byloje apklausti išteisintieji R. K., E. M., G. S., taip pat liudytojai D. J. M., E. G. patvirtino, kad iki šio įstatymo pakeitimo UAB koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė politines partijas. Kaip teisiamajame posėdyje parodė D. J. M. iki 2012–2013 m. koncernas rėmė politines partijas, daugiausia „tradiciškai vedančias partijas“ – konservatorius, socialdemokratus, o Lietuvos liberalų sąjūdis tuo metu nebuvo lyderis, todėl jį finansuodavo simbolinėmis sumomis (t. 122, b. l. 90–91). Liudytojas Liberalų sąjūdžio narys E. G. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad nuo 2008 m. iki 2011 m. jų partija gaudavo piniginę paramą iš UAB koncerno „MG Baltic“, tačiau per šį laikotarpį, kaip teigė liudytojas, buvo remtos ir kitos partijos: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, A. Z. vadovaujama politinė partija, kai kurios iš jų net ir didesnėmis sumomis nei Lietuvos liberalų sąjūdis (t. 115, b. l. 192). Šias aplinkybes patvirtina ir išteisintojo R. K. pirmosios instancijos teismui nurodyti duomenys, kad UAB koncernas „MG Baltic“ 2006–2011 metais politinėms partijoms paaukojo: politinei partijai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 102 000 eurų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 86 300 eurų, Lietuvos socialdemokratų politinei partijai – 34 300 eurų, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 11 600 eurų, Liberalų ir centro sąjungai – 22 500 eurų, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 7 200 eurų (t. 124, b. l. 187). Tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad priešingai nei teigia R. K. ir D. J. M., net ir pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, koncernas ieškojo būdų kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. Be jau paminėtų 2015 m. rugpjūčio 28 d. bei 2015 m. spalio 5 d. vykusių R. K. susitikimų ir pokalbių su D. B. bei R. Ž. apie jo (R. K.) ir D. (koncerno prezidento D. J. M.) planus „susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį“ ir „pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais“, nes, anot R. K., „tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm <...> yra pakankamai svarbūs“, iš bylos duomenų matyti, kad būtent tokios R. K. pašnekovams nurodytos įvykių eigos ir buvo laikomasi. Byloje užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas. Jo metu aptarus Lietuvos politikos aktualijas R. K. E. M. pasiūlė susitikti ir susitarti dėl finansinės paramos ateinantiems 2016 m. Seimo rinkimams (R. K.: „<...> Jo...Žiūrėk, antras dalykas toks...tik tais...jis... jis yra... Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė...galvojant apie šešioliktus, a ne...tai plius-minus matyt mums dėl...ė-ė-ė...finansinės paramos galimybės.../Gal/ biškį /ir/ anksčiau...išeis...Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...“ E. M..: „Mhm“. R. K.: „Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti.“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...nu...“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai ką turėk galvoj“. E. M.: „Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...“ R. K.: „Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom.../.../...“ E. M.: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia...“ <...> (t. 10, b. l. 62–63)). Apie kalėdinę vakarienę R. K. su E. M. kalbėjosi ir 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d. susitikę restorane „(duomenys neskelbtini)“. Šių susitikimų metu abu išteisintieji patvirtino, kad susitarimas dėl kalėdinės vakarienės „galioja“ (t. 10, b. l. 98–99; t. 11, b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki šios planuojamos kalėdinės vakarienės R. K. buvo susitikęs ir su kitais Lietuvos liberalų sąjūdžio nariais: 2015 m. spalio 12 d., 19 d. ir 28 d. buvo susitikęs su Š. G., o 2015 m. spalio 29 d. – su G. S.. Ir kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1120(17),11-1139(17), 11-1140(17) 1 priede pateiktos stenogramos šio 2015 m. spalio 29 d. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, metu G. S. ir R. K. be kitų temų aptarė ir galimybes bei būdus, kuriais koncernas galėtų paremti tiek pačią politinę partiją Liberalų sąjūdį, tiek G. S. kaip kandidatą į Seimo narius vienmandatėje apygardoje (G. S.: „Dar viena tema, kuri, žinai, su rinkimais susiję.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Partija, kaip tokia, mes, nu, žinai, visai neblogai biudžetus renkamės ir /dar/ gyventojai atskirai neša ir /jums/ asmeniškai /.../, po tą vieną procentą sunešusiems.“ R. K.: „Nežinau ar tai davė ką nors.“ G. S.: „/Nu/ /.../ /skaičius/.“ R. K.: „Nu mačiau, labai /įspūdinga/ suma.“ G. S.: „Jo, jo. Dar va liko.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Tai tas džiugina, savo vienmandatininkams /..../“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „/.../, padėt.“ R. K.: „Supratau. Tai žiūrėk, pas mus čia gresia, nu, ta prasme, gresia, kalėdinė vakarienė, formate turbūt trys ir trys kaž/ur /tai/... Tai...ten labiau partiniu tuo, bet... tau irgi bus, buvo /.../ /padėdavom/ /.../ padėsim/mes/. Turi priemonių visokių, fondą turi.“ G. S.: „Fondas“. R. K.: „Mhm. Reklamą kokią nors.“ G. S.: „Ne, tai pagalvotumėm apie tai /kaip/ /.../. Antra vertus...“ R. K.: „Jo.“ G. S.: „Žinai yra...“ R. K.: „Ne, tai esmė yra...“ G. S.: „... kas... yra kas gali /tiesiog/ sugriūt, kuris dabar /.../, yra mini dalykai, kurie dabar dar nėra /tiesiogiai, žinai/ rinkiminiai.“ R. K.: „Tai matai, tiesiogiai rinkiminiams mes per juridinius tiktai...“ G. S.: „Fizinius asmenis.“ R. K.: „Savo asmeninių įnašų, žinai, kurie viena vertus, a...“ G. S.: „Jūsų pirmų asmenų, o gal net ir nebūtų tinkama, a ne?“ R. K.: „Ne /t/odėl. Mums tai... Nebent jums nepatogu, mums tai nieko tokio. Tik ten, žinai, ten sumos vis tiek tokios, ne, ne tos kur, kaip sakyt, m...“ G. S.: „/Drąsiai/....“ G. S.: Nes aš mačiau, mačiau E. šypseną, kai mes, man rodos, prieš savivaldą vakarieniavom, negu... kai...“ G. S.: „Nu, šypsenų tu esi matęs ir daugiau, bet..“ <…> (apie 37 min. 54,00 sek. nuo garso įrašo pradžios — antro patikslinto fragmento pabaiga). R. K.: „Į temą įšoko R. ir sakė – jo čia tuos mokesčius fizinių asmenų, kiek įmanoma (neaiškiai), turbūt truputį net nusišnekėjo. Kadangi tu daugiau supranti už (neaiškiai), už R., tai jo, tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. Dar geriau, jeigu tai laike išsidėsto. Iš fizinių ir juridinių, tai nėra papraščiausia. O realizuot mes pamainom dar galim. (Neaiškiai).“ G. S.: „(Neaiškiai).“ R. K.: „Taip, taip, taip. Nepalyginsi, jeigu kiekvienam, tai yra... (Neaiškiai)“ <...> R. K.: „Tai duokit, aš tik ee... aš taip... tiesą sakant, aš pats E. inicijavau, kad pabandykit iki Naujų metų /apsispręsti/ kada. Matyt, visą tą, /in corpore/, apsitarsime kada.“ G. S.: „/Nu gerai./“ R. K.: „Nežinau ten tavo matymo, tavo personalinio matymo, tavo, tavo, tavo kažkokių tai... pinigai /matojamu/ skaičiais. /.../. Paž... pažiūrim, /.../ projektus dėliojamės. Iš tikrųjų, mes siūlėm iki Kalėdų užsibūni, dabar jau grįžta iš /E./ /bylos/ /.../ mum /ne/reikia /.../“ (t. 4, b. l. 170, 177–180; t. 10, b. l. 154–156)). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad ši iš anksto E. M. ir R. K. suderinta kalėdinė vakarienė įvyko 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o joje dalyvavo tiek UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai – D. J. M., R. K. ir R. R., tiek Lietuvos liberalų sąjūdžiui vadovaujantys E. M. bei G. S..

39. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu R. K. aktyviai susitikinėjo ir su Darbo partijos pirmuoju pavaduotoju V. G. bei šių susitikimų metu taip pat tarėsi, kokiomis formomis bei būdais UAB koncernas „MG Baltic“ galėtų finansuoti Darbo partiją.

40. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d. R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, kurio metu, be kitų klausimų, buvo aptariami ir su artėjančiais 2016 m. Seimo rinkimais susiję klausimai (t. 4, b. l. 69–88, t. 12, b. l. 2–15). Šio susitikimo metu V. G. ir R. K., be kita ko, aptarė būsimą susitikimą su UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove Z. S., ketinant aptarti Darbo partijos rinkimų kampanijos reklamos transliaciją. Taip pat aptarė būsimą UAB koncerno „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovų susitikimą. Abu pokalbio dalyviai sutarė, jog Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ bendradarbiavimas yra abipusiškai naudingas. Pokalbio turinys leidžia spręsti apie tai, kad V. G. ir R. K. aptardami R. K. aktualių klausimų palankaus išsprendimo būdus, tarėsi ir dėl atlygio – nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, transliuotai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose (V. G.: „<...> mes ten dotacijas gaunam, norim paleist, sudarinėt kontraktus. <...> jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir bendraujam ir visą kitą“. R. K.: „mes norim korporatyviai pažiūrėt. <...> Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“). 2015 m. spalio 14 d. vykusio susitikimo metu (t. 4, b. l. 122–133, t. 12, b. l. 57–69, 70–81) R. K. ir V. G. derino būsimo Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų susitikimo laiką. Taip pat šio pokalbio metu aptarti galimi būsimų Seimo rinkimų rezultatai bei galimi koalicijos partneriai. R. K. nurodė „ <...> racionaliausia koalicija su, iš to išplaukiančiais, <...> privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums tai, <...> jūs, socdemai ir liberalai. Tai aišku, mūsų požiūriu yra ideali. Čia aš truputį pasidalinau, ta prasme, vidinėm diskusijom. Mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali...“, V. G. sutiko „<...> Jeigu žiūrint į dabartinius vat reitingus... Tas vat, dabar ateina, tai būtų pakankamai stabili“. 2015 m. lapkričio 9 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (t. 5, b. l. 3–56, t. 12, b. l. 83–99), kurio metu R. K. įvardijo pagrindinius UAB koncerno „MG Baltic“ siekius bei paklausė V. G., ko šis ir Darbo partijos tikisi iš UAB koncerno „MG Baltic“. R. K.: „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai <...> gaunasi gerai, <...> vieni kitus suprantam. <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>“, „<...> reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“. Į tai V. G. atsakė „Pagalbos <...> kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. <...> Ir aišku ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...>. Mes <...> perkam eterį irgi, <...> suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi <...> kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. <...> O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam“. Pokalbio metu V. G. įvardijo ir pagalbos pobūdį „nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, t. y. V. G. kalba apie UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinės įmonės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai. 2015 m. lapkričio 30 d. užfiksuotas R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (t. 5, b. l. 63–78, t. 13, b. l. 2–14, 15–31), kurio metu R. K. nurodė kalbėjęs su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą <...> kiek galit <...> po to suvesim <...>“. V. G. patvirtino, jog su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove aptarė papildomos nuolaidos suteikimo aplinkybes „<...> mes ten viską apsitarėm“. Taigi šio pokalbio metu R. K. patvirtino V. G., jog nurodė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadovei Z. S. suteikti Darbo partijos politinės reklamos transliacijai papildomą nuolaidą. Tokie bylos duomenys rodo, jog UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas R. K. ir Darbo partijos atstovas V. G. susitikimų metu aptarė neteisėto politinės partijos Darbo partijos finansavimo būdą – per koncerno valdomą įmonę suteikiant nuolaidą politinės reklamos transliacijai. 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio pokalbio metu (t. 5, b. l. 95–108, t. 13, b. l. 33–45, 48–58) R. K. pasiūlė V. G. „Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VŠĮ <...> Tai vat, kiti net nemąsto...“. V. G. atsako „Turiu. A tuos. <...> nežinau, nepasiėmiau. Surasiu tada. Kažkurią dieną brūkštelsiu užeisiu...“, R. K. nurodo „supratau. Ta prasme, klausimą galima išimti tada. Gerai“. Toks pokalbio turinys leidžia spręsti, jog V. G. sutinka su R. K. pasiūlymu jo paties prašytą atlygį („pagalbą“) suteikti per „programas, įmones, VŠĮ“. Vėlesnio 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu (t. 5, b. l. 109–116, t. 13, b. l. 60–72, 73–81), buvo tikslinamos sutarto ir pažadėto kyšio užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“ perdavimo aplinkybės. Aptariant UAB „JCDecaux“ bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovę Ž. F., V. G. pasitikslina „nežinau, kodėl per ją čia daro“, „bet nežinau, gal jums ten nelabai“, „buvo davę kito žmogaus kontaktus“, į tai R. K. atsako taip pat nežinantis, rodo, jog V. G. prašytą „pagalbą“ už veikimą R. K. interesais buvo siekiama suteikti užmaskuotai. Šio pokalbio metu R. K. nurodė ir tai, jog būtinas tinkamas įforminimas, be to, jog tai aktualu būtent V. G. – „čia tavo interesas“, o V. G. nurodė, jog pasitikslins ir patvirtins arba bus keičiamas paramos gavėjas „rytoj parašysiu... viskas okei arba keičiam“. Taigi tokie bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, jog susitikimų metu R. K. ir V. G. aptarė kokiu būdu UAB koncernas „MG Baltic“ teiks finansinę „pagalbą“ politinei partijai Darbo partijai.

41. Aplinkybę, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu susitiko ir su kitų politinių partijų vadovais, Seimo nariais bei kalbėjo apie galimą finansinę paramą patvirtino ir liudytoju apklaustas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. L.. Iš jo parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su R. K. jis buvo susitikęs iš viso tris kartus. Pirmasis jų susitikimas įvyko jų abiejų iniciatyva po 2015 m. gegužės mėnesį vykusių partijos pirmininko rinkimų, kuriuose jis (G. L.) buvo išrinktas partijos pirmininku. Šio susitikimo tikslas buvo susipažinti su R. K. kaip UAB „Alfa Media“, vienos iš stambiausių žiniasklaidos priemonių, vadovu ir prisistatyti. Antrasis susitikimas įvyko 2015 m. rudenį, kuomet iš R. K. gavo elektroninį laišką su pasiūlymu susitikti. Šio susitikimo metu be jo ir R. K. taip pat dalyvavo jo (liudytojo) padėjėjas J. S. bei R. R., kurį R. K. pristatė kaip UAB koncerno „MG Baltic“ teisininką. Šio susitikimo metu jie kalbėjosi apie artėjančius rinkimus, partijos rinkimų kampaniją. 2015 m. gruodį įvyko jo (liudytojo) ir R. K. trečiasis susitikimas. Liudytojas elektroniniu paštu pakvietė R. K. susitikti restorane „(duomenys neskelbtini)“. Šio susitikimo metu jis (G. L.) R. K. supažindino su jų partijos rinkimų programa, įteikė jos spausdintą kopiją. R. K. tiesiogiai finansinės paramos jam nesiūlė, tačiau užsiminė, kad jeigu būtų poreikis finansavimui, tokia galimybė būtų. Minėjo, kad yra įvairūs rėmimo būdai, užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms. Liudytojas suprato, kad R. K. kalbėjo apie netiesioginę paramą partijai, tačiau jis (G. L.) nežino, ar išteisintasis turėjo omenyje asmeninę, ar koncerno finansinę paramą. Jam (G. L.) atsakius, kad tokio poreikio nėra, jie toliau šios temos nebeplėtojo (t. 114, b. l. 187–193; t. 71, b. l. 2–4). Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. buvo susitikęs ir su kitais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais – Seimo nariu M. A. bei partijos prezidiumo ir tarybos nariu L. A. . Apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad jį su R. K. 2014 m. supažindino R. R.. Nuo to laiko jis su R. K. buvo susitikęs gal 7-8 kartus, aptardavo Lietuvoje vykstančius politinius procesus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei kitų partijų vidaus reikalus. Liudytojas patvirtino, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu su R. K. buvo susitikęs ir 2015 m. lapkričio bei 2016 m. kovo mėnesiais. Anot M. A., pastarojo susitikimo metu jis R. K. užsiminė, kad kreipsis į jį kaip privatų asmenį dėl paramos 2016 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Nors jie konkrečios sumos ir tokios paramos būdo neaptarė, tačiau R. K. požiūris į tai buvo teigiamas (t. 117, b. l. 117–124; t. 71, b. l. 7–11). Liudytojas L. A. apklausiamas teisme parodė, kad su R. K. jis susipažino 2015 m. balandį, nuo to laiko jie buvo susitikę apie 6–7 kartus, kalbėdavo apie politines strategijas, kryptis, be kita ko, ir apie ateinančius rinkimus. Patvirtino, kad buvo susitikę 2015 m. lapkričio bei 2016 m. vasario mėnesiais. Pastarojo susitikimo metu R. K. užsiminė, kad turi galimybių paremti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją, tačiau jie šio pokalbio toliau nevystė (t. 118, b. l. 197–199; t. 71, b. l. 19–22).

42. Apie galimus ir kitus 2015 m. rudenį bei 2016 m. pradžioje vykusius R. K. kaip koncerno atstovo susitikimus su politikais šiuos susitikimus siejant su ateinančiais rinkimais leidžia spręsti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2016 m. sausio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir G. S. pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50 (t. 6, b. l. 3–20)). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. liepos 12 d. išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priede esančios stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas toks G. S. ir R. K. pokalbis: G. S.: „Klausyk, o pas tave gan intensyvus grafikas su politikais visokiais turėtų išeit?“ R. K.: „Kodėl?“ G. S.: „Su tuo /irgi/... /.../ ten...“ R. K.: „Ai, jo, jo.“ G. S.: „/.../...“ R. K.: „Ne, ta prasme, jis... Oj, jis labai intensyvus. Jis, jis, jis... Labai intensyvus, taip.“ G. S.: „O tai koks tavo, pavyzdžiui, aš dabar bandau įsivaizduot, vieno iš... ė-ė... tokio koncerno vadovo režimas? Vis tiek tu nebevadovauji jokiom įmonėm. Tu esi kas?“ R. K.: „Ne dar /.../. Bet šiaip, šiaip – ne. Tai..“ G. S.: „Bet tai /.../ rytinės „strielkos“? Kažkokių... Nebėra tokio?“ R. K.: „Pirmadieniais.“ G. S.: „Pirmadienį? Savaitiniai? Bet čia jau... akcininkai?“ R. K.: „A-a... F-f... Nu, jo. /Kadangi/ pas mus akcininkas vienas yra kontroliuojantis, tai kiti akcininkai... tiek kiek turi patariamojo balso, tai taip. O tiesiog tas intensyvumas sąlygotas tai turbūt dėl to, kad... na, ko gero devyniasdešimt aštuoni procentai visų, visų, visų, visų santykių ...yra mano. Taip natūraliai limpa prie media bloko, /.../ media blokas ir santykis...“. G. S.: „Su politikais...“ R. K.: „Jo, jo, jo. Pavadinkim taip, kaip nori... /pavadinkim/...“ G. S.: „Okej.“ R. K.: „Kaip nori vadinki dabar. Nes pas mane yra, vat, pavyzdžiui rinkimai du tūkstančiai šešioliktų metų... /...//iššūkis/...“ G. S.: „Mhm.“ R. K.: „Tai... tai, tai, tai iš esmės... iš esmės, sakykim taip... ė-ė...“ G. S.: „O tai žiūrėk... Aš dabar...“ R. K.: „Aš turbūt tiktais, kadangi... ė-ė... /.../. Tai šitą misiją už mane D. atlieka... šitame etape... <...>“ (t. 11, b. l. 115–116).

43. Taigi šių aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad R. K. veikdamas, pagal jo ir UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. suderintą strategiją, 2015 m. rudenį–2016 m. pradžioje susitikinėjo su politinėms partijoms vadovaujančiais asmenimis, pavieniais šių partijų nariais ir bendravimo metu konkrečiai pasiūlė arba leido suprasti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinę paramą partijoms ar konkretiems kandidatams ateinančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose.

44. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, UAB koncerno „MG Baltic“ pastangos palaikyti santykius su politinių partijų valdymo organų nariais, pavieniais politikais, jų finansavimas teisėtais ir neteisėtais būdais nebuvo betikslis. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad taip koncernas siekė įgyti įtakos svarbiausiose valdžios institucijose, valstybės įstaigose, plėsti jiems palankių politikų, aukštas pareigas užimančių valdininkų ratą ir tokiu būdu ateityje tikėtis sau palankių sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tokio tikslo neslėpė ir patys UAB koncerno „MG Baltic“ vadovai. Apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose R. K., motyvuodamas 90 000 eurų paskolos E. M. suteikimą, nurodė, kad suteikdamas paskolą politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. jis investavo į jį kaip į politiką, o suteikta paskola buvo skirta jo politinei veiklai ir rinkimų kampanijai finansuoti. Kartu natūraliai, anot išteisintojo, jis tikėjosi ateityje E. M. teigiamo požiūrio į jį. Išteisintasis nurodė ir tai, kad 2016 m. Seimo rinkimuose liberalai turėjo realią galimybę pasirodyti labai gerai (t. 112, b. l. 87–100; t. 124, b. l. 188). Tuo tarpu liudytojas D. J. M. nurodydamas aplinkybes apie teisėtą politinių partijų finansavimą iki 2012–2013 m. tvirtino, kad Liberalų sąjūdžio tuo metu didelėmis sumomis nerėmė, nes ji nebuvo lyderė, daugiausiai remdavo „tradiciškai vedančias partijas“ – konservatorius, socialdemokratus (t. 122, b. l. 90–91). Taigi iš tokių UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų parodymų galima spręsti, kad siekis finansuoti politines partijas ar joms atstovaujančius asmenis buvo susijęs ne su noru padėti skleisti joms (partijoms) ideologines nuostatas, neva kurioms simpatizavo ir patys R. K. bei D. J. M., bet šių politinių organizacijų reali galima įtaka tuometinei politinei sistemai.

45. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad UAB koncernas „MG Baltic“ valdė ir Lietuvoje populiarias žiniasklaidos priemones – LNK grupės televizijos kanalus, interneto portalą „alfa.lt“, žurnalų leidybą. Politikams, ypač artėjant rinkimams, buvo itin svarbi tiek apie juos formuojama nuomonė žiniasklaidoje, tiek galimybė joje viešintis. Liudytojas G. L. apklaustas teisme patvirtino, kad tiek išrinkus jį jo atstovaujamos politinės partijos pirmininku, tiek vėliau prasidėjus rinkimų kampanijai į 2016 m. Seimo rinkimus, jis iniciavo susitikimus su visų žiniasklaidos priemonių atstovais, be kita ko, ir R. K., ne tik siekdamas pristatyti partijos politinę programą, bet ir prašydamas, jog vykstantys politiniai įvykiai žiniasklaidoje būtų pateikiami objektyviai (t. 114, b. l. 118). Tuo tarpu bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti ir tai, kad koncernas siekdamas savų interesų nevengdavo pasinaudoti R. K. vadovaujamomis žiniasklaidos priemonėmis, jų įtaką formuojant požiūrį į koncernui reikšmingus klausimus. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai apie tai, kad jam dirbant Seimo Energetikos komisijoje ir vadovaujant Energetikos tyrimo komisijai LNK televizijoje buvo kuriamos laidos, kuriose jis buvo nuolat pašiepiamas, apie jį nepagrįstai skleidžiama neteisinga informacija. Siekdamas sustabdyti melagingos informacijos skleidimą, kuri jam kaip politikui buvo itin neigiama, jis buvo susitikęs su R. K.. Pokalbio metu R. K. pažadėjo pasidomėti, kodėl taip yra, tačiau po šio susitikimo, liudytojo teigimu, jo šmeižimas tik suaktyvėjo (t. 117, b. l. 100–102). Liudytoja I. Š. apklausta teisme parodė, kad Seimo Ekonomikos ir biudžeto komitete svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas žiniasklaidoje buvo pasirodę daug įvairių straipsnių, kuriuos ji vertino kaip užsakomuosius. Juose buvo neigiamai įvertintos Lietuvos banko iniciatyvos griežtinti greitųjų kreditų rinką. Liudytojos teigimu, tam turėjo įtakos tai, kad greitųjų kreditų bendrovės buvo vienos didžiausių reklamos užsakovų žiniasklaidos priemonėse, tarp jų ir UAB „MG Baltic“ valdomose žiniasklaidos priemonėse (t. 117, b. l. 59–60). Liudytojas A. Z. taip pat patvirtino, kad UAB koncernas „MG Baltic“ didelę įtaką turėjo ir todėl, kad valdė žiniasklaidos priemones. Niekam nebuvo paslaptis, anot A. Z., kad didžiąją dalį klausimų, susijusių su žiniasklaida, sprendė būtent R. K., kuris žiniasklaidą naudodavo, be kita ko, ir koncerno tikslams pasiekti (t. 115, b. l. 91–92). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. G. teigė, kad iš pokalbių su R. K. jis suprato, kad jo (R. K.) įtaka žiniasklaidos priemonėse, ne tik valdomose koncerno, yra labai didelė. Vieno iš susitikimų su R. K. metu, išteisintasis norėdamas įtikinti jį (liudytoją) nekurti „Klestinčios Lietuvos frakcijos“ Lietuvos liberalų sąjūdyje leido suprasti, jog priešingu atveju jis (A. G.) „susipyks“ su žiniasklaida (t. 118, b. l. 178–190). Teisėjų kolegija, net ir įvertinusi išteisintųjų bei apklaustų liudytojų ryšius, t. y. kad šie liudytojai – aktyviai politikoje veikiantys asmenys, kai kurie iš jų akivaizdžiai turintys ir neigiamą požiūrį į išteisintuosius, neturi pagrindo nesivadovauti tokiais iš esmės vieni kitus papildančiais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų parodymais.

46. Taigi koncernas per savo vadovus palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus. Pirmiausia, bylos duomenys patvirtina, kad ir pats išteisintasis R. K. pokalbiuose su įvairių interesų grupių atstovais nevengdavo ne tik paminėti turimų ryšių, bet ir pabrėžti savo įtakos politiniams procesams bei politinėms partijoms. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad R. K. 2015 m. birželio mėnesį įvykusio jų susitikimo metu jam (liudytojui) leido suprasti, kad be jų, t. y. UAB koncerno „MG Baltic“, žinios politiniai procesai Lietuvoje nevyksta, jie turi svertų ir gali įtakoti sprendimų valstybėje priėmimą (t. 114, b. l. 193; t. 71, b. l. 3). Apie turimą įtaką R. K. nurodė ir pokalbiuose su liudytojais R. Ž. bei D. B.. Iš jau minėto 2015 m. spalio 5 d. vykusio R. K. ir R. Ž. pokalbio matyti, kad išdėstęs planus iki Kalėdų susitikti su pagrindinių partijų atstovais bei ketinimus „vienaip ar kitaip juos remti“ R. K. R. Ž. nurodė, kad „<...> Tai pabandysim, gal kas nors, ne du žingsnius, ne tris žingsnius į priekį pramąstyt, aš jau nebekalbu apie penkis arba septynis, bet vat, kažkaip. Toks eksperimentinis. Jeigu turit kokių minčių, žinokit mmm..., mielai įrašytumėm į sa... savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia be, čia aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj. Nes mums kaip tokiems, iš esmės, na mes ko galim norėt, galim na dirbdami su akcizinėm prekėm, norėt nuoseklaus akcizų kėlimo maksimumo. Ta prasme, kad jie kils, čia abejonių nėra, tiesiog nuoseklaus, palaipsnio. Ko mes dar? Kokio nors beprotiško mokesčių nekaitaliojimo. Bet iš esmės, daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju.“ Vėliau R. Ž. pasakius: „O, tai tada aš duosiu žinot tau R., kas čia viskas vyksta, vis tiek laiks nuo laiko pasimatysim.“ R. K. atsakė: „Jo. O gal, gal, gal, jeigu, jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj...“ R. Ž.: „Nu pasitart gal.“ R. K.: „...toj Pil... pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus.“ R. Ž.: „Net neabejoju.“ R. K.: „Arba tamsioj zonoj, tai duokit žinot.“ R. Ž.: „Gerai.“ R. K.: „Geriau, geriau anksčiau, kaip sakyt, negu vėliau.“ R. Ž.: „Taip“ (t. 4, b. l. 97–99). Panašaus turinio pokalbis užfiksuotas ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ tarp R. K. ir D. B.. R. K.: „Mh. O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme.“ D. B..: „Mh, mh“. R. K.: „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm...“. D. B.: „Mh“. R. K.: „Yra pakankamai svarbūs“. D. B.: „Mh“. R. K.: „Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą...“. D. B.: „Mh.“ R. K.: „Tiesiog įdėsim, ta prasme“. D. B.: „Supratau, supratau“. R. K.: „Ne mes paprastai jau an... An... Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai.“ D. B.: „Mh“. R. K.: „Ne, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“. D. B. „Mh“. R. K.: „Tą turėk galvoj. Tai tu gerai pagalvok, kiek tokių gali būt“. D. B.: „Supratau“. R. K.: „Nes kažkur tu turi, kažkur neturi, ta prasme“ (t. 4, b. l. 22–23). Apklausti teisme liudytojai R. Ž. (t. 115, b. l. 179) ir D. B. (t. 114, b. l. 158) teigė neprisimenantys, apie ką buvo kalbama šių pokalbių metu ir ką turėjo omenyje R. K. kalbėdamas apie „programinius punktus“, „pilkąsias ir tamsiąsias zonas“, „rinkiminius paketus“. Tačiau teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad šių pokalbių metu R. K. savo pašnekovams atvirai nurodė, kad UAB koncernas „MG Baltic“ turi sau reikšmingus „programinius punktus“, esminių klausimų „paketą“ ir tai yra derybų su politikais už pastariesiems teikiamą finansinę ar kitokią naudą objektas. Šiuo atveju UAB koncernui „MG Baltic“ buvo svarbu tai, jog po 2016 m. Seimo rinkimų, net ir pasikeitus valdžios institucijų – Seimo, Vyriausybės sudėčiai, D. B. išlaikytų vadovaujamas pareigas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šio su D. B. vykusio pokalbio metu R. K. nurodo ir konkretų koncerno sėkmingų derybų pavyzdį – nagrinėjamu laikotarpiu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusį S. D., kuris, kaip galima spręsti iš R. K. išsakytų teiginių, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovavo kelias kadencijas dėl koncerno turimos įtakos valdžios struktūrose. Tai, kad tokie R. K. teiginiai D. B. nėra tik nereikšmingos išteisintojo kalbos patvirtina ir kitų byloje esančių duomenų visuma. Pirmiausia, teisiamajame posėdyje apklaustas S. D. patvirtino, kad jis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. iki 2016 m. Anot liudytojo, tuo metu įmonės vadovo kadencija buvo susieta su bendrovės valdybos 4 metų kadencija, taigi, jis AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovavo dvi su puse kadencijos. S. D. teigė nežinantis, ar jo paskyrimui bei atleidimui iš užimamų bendrovės vadovo pareigų turėjo įtakos politikai (t. 120, b. l. 42–46, 53–54). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei šiuo metu galiojanti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio redakcija, nagrinėjamu laikotarpiu įmonės vadovo kadencijų skaičius nebuvo numatytas (2015 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1619). Taigi, R. K. ir D. B. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbio metu S. D. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovavo jau 9 metus. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad S. D. UAB koncernui „MG Baltic“ buvo parankus žmogus ir R. K. siekė, jog jo (S. D.) vadovavimas šiai strategiškai reikšmingai Lietuvos įmonei būtų pratęstas ir ateityje. Tiek R. K. (t. 133, b. l. 64, 66), tiek D. J. M. (t. 122, b. l. 87) teisme patvirtino asmeniškai pažinoję S. D., vertino jį kaip gerą, protingą, išsilavinusį žmogų, vieną geriausių vadovų Lietuvoje. R. K. pažintis su juo užsimezgė dar prieš tai, kai S. D. pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Apžiūrėjus 2016 m. gegužės 30 d. kratos metu iš R. K. darbo kabineto, esančio UAB „MG Baltic media“ patalpose, (duomenys neskelbtini), paimtą užrašų knygutę matyti, kad jos septyniasdešimto lapo antroje pusėje mėlynu rašikliu parašytas pabrauktas žodis „Rinkiminė“ ir po juo kituose sunumeruotuose įrašuose trečiu numeriu įrašytas žodis „D.“ <...> (t. 19, b. l. 185–18, 189). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3–4) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykusio R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimo metu R. K., be kita ko, užsiminė V. G. apie norą, jog S. D. dar vieną kadenciją liktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio vadovo poste (<...> R. K.: „Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet li... li... liberalaus požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą... Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė.“ D. J. M.: „/.../...“ R. K.: „Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio.“ D. J. M.: „Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...“ R. K.: „Jo.“ D. J. M.: „...o visi tandemai...“ R. K.: „Jo, jo, jo. Visi kit...“ D. J. M.: „... /kurie/ dėliosis.“ R. K.: „Visi kiti...“ V. G.: „Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes.“ R. K.: „Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. Tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme.“ V. G.: „/Nu/.“ R. K.: „Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą...“ V. G.: „/Nu/.“ <...> (t. 12, b. l. 153–154)). Pirmosios instancijos teisme apklaustas Liberalų sąjūdžio narys liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad R. K. norėjo ir veikė taip, jog S. D. ir ateityje išlaikytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo pareigas. Anot liudytojo, nagrinėjamu laikotarpiu jis aktyviai kritikavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes buvo įsitikinęs, kad šios bendrovės veikloje daug korupcijos, ji veikia nepakankamai efektyviai ir pan. Jis (A. G.) savo iniciatyva buvo užsakęs straipsnių žiniasklaidos priemonėse, taip siekdamas viešinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ problemas. Viename iš 2015 m. vykusių jo (A. G.) ir R. K. susitikimų, pastarasis paprašė jo (liudytojo) daugiau nebekritikuoti S. D., nes, anot R. K., S. D. yra „geras vyras“. Liudytojas iš R. K. suprato, kad UAB koncerną „MG Baltic“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ siejo bendri interesai. Toks R. K. prašymas iš dalies lėmė tai, kad jis (A. G.) šiai temai daugiau dėmesio nebeskyrė (t. 118, b. l. 178–183). Svarbu paminėti, kad byloje yra STT pateikti duomenys apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų konkursus, kurių bent vienas iš nugalėtojų buvo UAB koncerno „MB Baltic“ valdomos įmonės – UAB „Mitnija“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“. Iš šių duomenų matyti, kad S. D. vadovavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ laikotarpiu – nuo 2010 m. iki 2015 m. – UAB „Mitnija“ kartu su partneriais buvo laimėjusi viešuosius pirkimus, kurių bendra suma viršijo 280 000 000 eurų, o UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, kurio vertė siekė 234 794 eurus (t. 143, b. l. 31–32). Be kita ko, šiame kontekste svarbu ir tai, kad 2008–2012 m. laikotarpiu susisiekimo ministro pareigas ėjo politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M., o Š. G. buvo jo patarėjas. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti ne tik apie koncerno suinteresuotumą tęsti bendradarbiavimą su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovu, bet ir tai, kad koncernas iš tiesų buvo įgijęs realių svertų įtakoti politinius procesus Lietuvoje.

47. Šių aptartų duomenų kontekste svarbu ir tai, kad R. K. interesų sritys bei įtaka jose buvo gana žymios. Jį domino net ir tokie valstybinės reikšmės įvykiai bei procesai, kurie tiesiogiai net ir nebuvo susiję su UAB koncerno „MG Baltic“ veikla. Pavyzdžiui, 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykusių susitikimų metu R. K. ir D. B. gana nemažai dėmesio skyrė pastarojo vadovaujamos VMI veiklai, domėjosi tuo metu šios institucijos atliekamu kitos didelės Lietuvoje veikiančios verslo grupės – „Vilniaus prekyba“ mokestiniu tyrimu dėl galimo mokesčių vengimo (t. 4, b. l. 1–48). 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo su V. G. metu be kitų temų išteisintieji aptarė ir Prezidentės teiktus kandidatus į Generalinio prokuroro pareigas. Iš šio pokalbio galima spręsti, kad UAB koncernui „MG Baltic“ šios Prezidentės pateiktos kandidatūros į Generalinio prokuroro pareigas nebuvo priimtinos, todėl R. K. ne tik prašė V. G., E. M. nepritarti Prezidentės teikimui (R. K.: „<...> aš paties prašiau, kad ė-ė... kaip sakant, rankos žemyn, ne aukštyn. Ė-ė... dar jo Ma... M. prašiau, nepulk paklust dėl susikirtimo... su /.../ /jo/... ir akivaizdu...“), bet ir koncerno valdomame interneto portale „alfa.lt“ apie šiuos kandidatus išpublikavo neigiamą nuomonę formuojančius straipsnius (R. K.: „...nu gerai išleidom tuos straipsnius, dabar prezidentė ten lipa sienom /.../ kaltas MG Boltik‘as. Nu gerai, nu čia pagyrimas ar ne? <...> ...bet du... interneto straipsniai gali nugriauti prokurorę? Kaip sakyt, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, iš tikrųjų taip nėra, ta prasme...“) (t. 12, b. l. 51–52). Iš R. K. pokalbių su įvairių politinių partijų nariais, jų vadovais (V. G., E. M., G. S., M. A., L. A. ) visumos matyti ir tai, kad R. K. sąmoningai rinko duomenis apie šių politinių organizacijų vidaus reikalus, koalicijos partnerių santykius, patarinėjo dėl koalicijos formuojant Vyriausybę po 2016 m. Seimo rinkimų sudarymo, aptarė konkrečias kandidatūras į svarbiausius valstybinius postus – ministrus, Premjerą, Seimo pirmininką (pavyzdžiui, 2015 m. spalio 14 d. vykusio susitikimo su V. G. metu R. K. nurodė: „Aš vakar padariau tokį dalyką. Šiaip manau, kad gerai padariau, nors... ė-ė... aš vakar su jaunuoju konservatorių lyderiu pietavau. Ir apie viską... Ir jam labai patariau, kad jeigu jis nori kalbėtis su „DP“, tai su tavim kalbėtųsi. <...> Sakiau negaišk laiko ten su... su... su... Prie visos pagarbos V.i, kol kas jis yra pirktinis „menedžeris“. Į tai V. G. atsakė: „Gerai. Tai tvarkoj. Šiaip tai...ė-ė... Galim su juo pasikalbėti.“ (t. 12, b. l. 73). Tuo tarpu su juo bendravę politikai gana atvirai dalinosi informacija, diskutavo apie partijos kolegas, be kita ko, juos ir kritikavo, klausė R. K. nuomonės.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokias prieš tai aptartas bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina ir byloje esančiame VSD 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-286 išdėstyti duomenys bei VSD pateiktos apibendrinamojo pobūdžio išvados, kad šios verslo grupės – UAB koncerno „MG Baltic“ – veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: 1) politinius sprendimus priima niekam neatsakingos asmenų grupės; 2) politinė įtaka ir ekspertizė tapo preke; 3) žiniasklaida taip pat yra tapusi tik verslu – ji manipuliuoja, bet neužtikrina skaidrumo (t. 109, b. l. 31–42).

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad VSD pateiktame rašte iš esmės buvo aptariamos ir analizuojamos veikos, kurios nėra susijusios su veikomis, nagrinėjamomis šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau šios valstybinės institucijos surinkti duomenys bei išvados aukštesnės instancijos teismui suteikia papildomos informacijos ir leidžia spręsti apie bendrą politinį, verslo grupių veikimo Lietuvoje kontekstą aktualiu laikotarpiu. Be to, šiuos duomenis gretinant kartu su byloje esančiais ir teismo įrodymais pripažintais duomenimis galima daryti išvadas apie pirmosios instancijos teismo išteisinto juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ vykdomą strateginės veiklos politiką, mechanizmą, jos mastą, interesų sritis bei pagrindines veikimo kryptis.

50. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-53/2023 pateiktų išaiškinimų matyti, kad VSD apibendrinamojo pobūdžio išvados turi būti vertinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą VSD kaip vieno iš Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančio subjekto paskirtį – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Remiantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą. Žvalgybos įstatymo 7 straipsnis nustato žvalgybos ir kontržvalgybos uždavinius, iš kurių matyti, kad VSD prognozuoja, nustato ir šalina rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad tokiems uždaviniams įgyvendinti būtina surinkti kuo išsamesnius duomenis apie asmenis bei organizacijas, kurie savo veiksmais kelia tokias grėsmes Lietuvos Respublikos viduje. Dėl to VSD yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią informaciją apie konkrečių asmenų, organizacijų veiklą, jų taikomus metodus. Vien tai, kad informacija buvo surinkta vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, taikant ten numatytus žvalgybos metodus, nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad informacija gauta neteisėtai. Be to, pagal Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VSD turi teisę atlikti Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka teismo sankcionuotus veiksmus, kaip elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo viešose vietose stebėjimą ir vaizdo bei garso fiksavimą, patekimą į transporto priemones, jų apžiūrą ir fiksavimą, dokumentų ar daiktų paėmimą ir slaptą jų apžiūrą bei fiksavimą, patekimą į patalpas, jų apžiūrą ir fiksavimą. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad kartu su įrodymais vertintina ir specialių žinių reikalaujanti analitinė žvalgybinė informacija, kuri yra gauta teisėtu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-719/2018, Nr. 2K-7-53/2023). Susipažinus su nagrinėjamoje byloje esančiu VSD parengtu rašto turiniu, spręstina, kad nors dalis šio dokumento turinio yra iš esmės analitinio pobūdžio, tačiau jame pateikiama ir duomenų apie R. K., D. J. M. pokalbius siunčiant trumpąsias žinutes kitiems asmenims, grindžiant daromas išvadas viešai prieinamais statistiniais duomenimis. Atsižvelgiant į VSD, t. y. institucijos, sudariusios dokumentus, paskirtį ir kompetenciją konstatuotina, kad teisėtai gauti dokumentai su išslaptinta analitine ir kita žvalgybine informacija atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl gali būti įvertintini kartu su įrodymais.

51. Taigi byloje aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad UAB koncernas „MG Baltic“, siekdamas įtakos politiniuose procesuose, valstybinėse institucijose, teisėkūroje, be kita ko, pasinaudodamas ir valdomomis visuomenės informavimo priemonėmis, per R. K. sąmoningai siekė sukurti gana glaudžius ir tamprius ryšius su politikais. Pasiūlydamas ar pažadėdamas finansuoti jų politinę veiklą, šią paramą tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais nuosekliai suteikdamas, taip pat suteikdamas jiems ir kitokią naudą R. K. kaip vienas iš koncerno vadovų su tam tikrais politikais sukūrė tokius tarpusavio ryšius, kurių pagrindu tiek R. K. asmeniškai, tiek koncerno vardu įgijo teisę iš esmės derėtis, prašyti atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, kurie vienaip ar kitaip naudingi UAB koncernui „MG Baltic“. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent korupcinio, peržengiančio įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas pobūdžio ryšiai siejo UAB koncerną „MG Baltic“, veikiantį per R. K., ir E. M., Š. G., G. S., atstovaujančius ir vadovaujančius Lietuvos liberalų sąjūdžiui, bei V. G., atstovaujantį Darbo partijai.

52. Apklausti teisme išteisintieji R. K., E. M., Š. G. ir G. S. nuosekliai tvirtino, kad jų kaip verslo atstovo ir politikų bendravimas atitiko tuo metu nusistovėjusią praktiką ir jokių teisės aktų nuostatų, politiko elgesio kodekso nepažeidė. Iš R. K. ir E. M. parodymų matyti, kad jie savo santykius apibūdino kaip gana artimus, tačiau profesionaliai dalykiškus. Savo rašytiniuose parodymuose R. K. teigė, kad E. M. jis pažįsta kaip progresyvų politiką, kuriam simpatizuoja, nes jų politinės pažiūros labai artimos. Anot R. K., per ilgalaikę pažintį su E. M. jie kalbėdavosi įvairiomis temomis, tarp kurių ir apie jų šeimas bei laisvalaikį (t. 112, b. l. 87–100). E. M. taip pat patvirtino, kad su R. K. kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo atstovu 2008 m. jį supažindino partijos kolega G. S.. Su R. K. jis (E. M.) matydavosi vidutiniškai apie 3-4 kartus per metus, tačiau tokių susitikimų grafikas nebuvo reguliarus (t. 124, b. l. 150–151). Byloje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. vasaros pradžios iki 2016 m. pavasario pabaigos E. M. ir R. K. buvo susitikę 8 kartus: 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. bei 2016 m. gegužės 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie susitikimai vyko Seimo sesijų laikotarpiu, t. y. pirmieji penki susitikimai įvyko VII Seimo sesijos, vykusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., metu, o kiti trys – prieš pat VIII Seimo sesiją, vykusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d. bei jos metu. Visi šie susitikimai (išskyrus 2016 m. gegužės 10 d. kuomet E. M. buvo perduoti pinigai) vyko įvairiuose restoranuose ir trukdavo vidutiniškai nuo pusvalandžio iki valandos laiko (išskyrus 2015 m. gruodžio 16 d. vykusią kalėdinę vakarienę). Analizuojant byloje užfiksuotas R. K. bei E. M. susitikimų pokalbių stenogramas matyti, kad išteisintieji iš esmės aptardavo Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas, politinių partijų, be kita ko, ir Liberalų sąjūdžio vidaus reikalus, daug dėmesio buvo skiriama ir 2016 m. vyksiantiems Seimo rinkimams. Apie asmeninį gyvenimą ar panašiomis temomis kalbama buvo itin retai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tarp E. M. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. K. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. buvo užfiksuoti 70 telekomunikacinių įvykių (t. 30, b. l. 16–17). Kaip galima spręsti iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų E. M. ir R. K. SMS susirašinėjimų, skambučių visumos, šie išteisintieji telefonu beveik nebendravo, susirašydavo SMS trumposiomis žinutėmis ir tai dažniausiai darydavo derindami susitikimus (t. 8, b. l. 1–4, 35–51, 117–121, 122–125). Taigi E. M. ir R. K. siejo ne asmeniniai bičiulyste grįsti santykiai, o jų visuomeninės bei politinės padėties pagrindu susiformavę interesai.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš minėtų aštuonių susitikimų nebuvo organizuotas E. M. iniciatyva: į septynis iš jų E. M. pakvietė R. K., o vieną iniciavo UAB koncerno „MG Baltic“ teisininkas R. R., tačiau šiame susitikime R. K. taip pat dalyvavo. Į visus šiuos pakvietimus E. M. sureaguodavo teigiamai, jei negalėdavo susitikti R. K. ar R. R. nurodytu metu, pats pasiūlydavo susitikimo laiką. Be to, bylos duomenys pagrįstai leidžia spręsti ir tai, kad koncerno atstovai visus susitikimus organizuodavo tikslingai pasirinkdami tam tikrą laiką, susijusį su byloje nagrinėjamais įvykiais. Antai, 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu R. K. aptaręs su E. M. politines aktualijas paprašė E. M. palaikyti Seime svarstant: Seimo nutarimo „kelias Vilnius–Utena“ projektą bei Seimo narių A. S. ir R. S. užregistruotą Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pasiūlymą, bei atitinkamai paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos kolegas balsuoti „už“ šiuos minėtus teisės aktus (t. 10, b. l. 64–65). Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. į šį susitikimą E. M. trumposiomis žinutėmis pakvietė 2015 m. rugsėjo 21 d. (t. 8, b. l. 3), t. y. po to, kai Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdyje buvo svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas ir buvo nutarta jam pritarti po svarstymo 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje (t. 35, b. l. 140), o 2015 m. rugsėjo 21 d. Seime buvo užregistruotas Seimo nario Liberalų sąjūdžio frakcijos nario K. G. pasiūlymas valstybei prisiimti perpus mažesnius finansinius įsipareigojimus nei buvo siūloma pirminių šio nutarimo projekto teikėjų (t. 35, b. l. 78). Kitame 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusiame susitikime R. K. ir E. M. ne tik kalbėjosi apie Lietuvos liberalų sąjūdžio pasirengimą būsimiems Seimo rinkimams, bet R. K. vėl kreipėsi į E. M. prašydamas palaikyti Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos bei siūlė „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G., nes tokiu būdu „bus lengviau“ pasiekti R. K. norimą rezultatą (t. 10, b. l. 98–99). Šiuo atveju R. K. 2015 m. spalio 21 d. susitikimą su E. M. iniciavo 2015 m. spalio 19 d. (t. 4, b. l. 3–4) po to, kai 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje vienbalsiai buvo nepritarta 2015 m. spalio 13 d. Š. G. registruotam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos (t. 39, b. l. 17–20, 22–23). 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu R. K. ir E. M. daug dėmesio skyrė A. G.i, jo ketinimams Liberalų sąjūdyje kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, be kita ko, šio pokalbio metu, R. K. nurodęs E. M., kad Š. G. įregistravo dar kartą pasiūlymą dėl minėtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos vėlgi paprašė E. M. šią pataisą palaikyti ir „žodį pasakyt“ K. G. (t. 10, b. l. 185–186). Atkreiptinas dėmesys, kad iš pradžių R. K. su E. M. buvo suderinęs susitikimą 2015 m. spalio 29 d. 9 val., tačiau E. M. šį susitikimą atidėjo ir pasiūlė susitikti kitą savaitę. R. K. sutiko, tačiau savo SMS žinutėje nurodė, kad „būt gerai pirmadieni ar antradieni“. Tuomet jie suderino susitikimą antradienį, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d. 9.30 val. (t. 8, b. l. 36–39). Šis R. K. ir E. M. susitikimas tęsėsi iki 10 val. (t. 4, b. l. 187). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 10 val. prasidėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, pagal kurio iš anksto nurodytą darbotvarkę nuo 11.10 val. iki 11.30 val. buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai ir pastabos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, be kita ko, ir Š. G. pakartotinai teiktos analogiškos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos (t. 39, b. l. 103, 105–106, 115–123). Kaip jau minėta į 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą E. M. pakvietė R. R., jame taip pat dalyvavo ir R. K.. Šio susitikimo metu daugiausiai buvo kalbama apie koncerno finansuojamo paminklo J. Basanavičiui statymo vietą ir E. M. buvo prašoma „paprotint R.“ ir išimti šį paminklo statymo vietos svarstymo klausimą iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės (t. 11, b. l. 17). Bylos duomenys patvirtina, kad šis R. R., R. K. ir E. M. susitikimas įvyko dieną prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdį, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiamas ir paminklo J. Basanavičiui statymo Vilniaus mieste klausimas (t. 43, b. l. 38–41). Nors byloje nėra duomenų, kad kituose 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. bei 2016 m. gegužės 16 d. įvykusiuose susitikimuose R. K. ar kiti UAB koncernui „MG Baltic“ vadovaujantys asmenys būtų pateikę E. M. kokių nors prašymų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su E. M. užimamomis pareigomis, tačiau ir šie susitikimai, vertinant UAB koncerno „MG Baltic“ interesų kontekste, nebuvo betiksliai. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vyko kalėdinis koncerno bei Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovybės susitikimas. Apie šį susitikimą R. K. ir E. M. pradėjo kalbėtis dar 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime restorane „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad abu išteisintieji suprato, jog šio susitikimo metu bus susitarta dėl finansinės paramos galimybės Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Finansinės paramos tiek šiai politinei partijai, tiek pavieniams jos nariams klausimas buvo aptariamas ir 2016 m. gegužės 4 d. R. K. ir E. M. susitikime restorane „(duomenys neskelbtini) “ (2016 m. kovo 3 d. išteisintųjų susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu vykęs R. K. ir E. M. pokalbis nebuvo užfiksuotas). Taigi, iš susitikimų dažnumo, jų konteksto, pokalbių pobūdžio, R. K. prašymų, taip pat ir E. M. reakcijos į juos galima daryti pagrįstą išvadą, jog tokie susitikimai buvo įprasta jų bendravimo praktika.

54. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu jis buvo politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. pavaduotojas. 2016 m. maždaug kovo–balandžio mėn. kalbantis apie 2016 m. rinkimus E. M. jam buvo pasakęs, kad politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui pinigų duos keliai, miškai ir koncernas. Jų pokalbis buvo apie tai, kad artėjančiuose rinkimuose pinigų partijai netrūks. Nors nebuvo paminėtas konkretus koncernas, bet jis (A. G.) suprato, kad kalbama apie koncerną „MG Baltic“. Liudytojas taip pat parodė, kad jis (A. G.) buvo keletą kartų susitikęs su R. K. kaip įtakingu žiniasklaidos atstovu, jo (liudytojo) supratimu, R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. pavaduotojas. Šių susitikimų metu R. K. jam buvo išreiškęs norą, kad jis (liudytojas) nekandidatuotų į politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkus bei nekurtų partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos. Liudytojo teigimu, R. K. išreiškė palaikymą partijos pirmininkui E. M. ir pareiškė nenorintis, jog partija būtų skaldoma. R. K. pasakė, jog „jie daug investavę į partiją“. Liudytojas iš pokalbio konteksto suprato, kad „jie“ – tai koncernas „MG Baltic“. Po tokio pobūdžio pokalbių su R. K. jis (liudytojas) paskambino E. M. ir paklausė, ar koncernas valdo partiją. E. M. tai neigė. Apie UAB „MG Baltic“ įtaką jis (A. G.) dar kartą paklausė ir partijos vadovybės, t. y. E. M., G. S. ir E. G. jiems atvykus į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, kolegos jam nieko konkrečiai nepasakė, iš ko jis suprato, kad juos sieja seni jam nežinomi ryšiai. Anot liudytojo, su koncernu draugiškus ryšius palaikė E. M., G. S. ir, kaip suprato, Š. G.. Jis (A. G.) susidarė įspūdį, kad partijos atstovai savo veiksmus derino su R. K. (t. 118, b. l. 178–190, 193–196). Nors byloje apklaustas liudytojas kartu su E. M. Lietuvos liberalų sąjūdį įsteigęs E. G. kategoriškai neigė Liberalų sąjūdžio priklausomybę nuo koncerno įtakos, tačiau šio liudytojo nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtina A. G. parodymus. E. G. teisme parodė, kad iš tiesų 2015 m. rudenį vieno susitikimo (duomenys neskelbtini) metu A. G., jam (E. G.) girdint, gal porą kartų klausė E. M., ar jis ramus dėl santykių su koncernu. Po to, liudytojas paklausė E. M., kokį koncerną omenyje turėjo A. G. ir ar jam (E. M.) neatrodo, kad A. G. taip šantažuoja. E. M. jam atsakė, kad A. G. kalbėjo apie UAB „MG Baltic“, ir kad nėra dėl ko šantažuoti (t. 115, b. l. 184–193). Tai, kad tokio turinio pokalbis tarp A. G. ir Liberalų sąjūdžio vadovų buvo patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas išteisintasis G. S.. Anot G. S., vakarieniaujant pas A. G. (duomenys neskelbtini) pastarasis jiems užsiminė apie Liberalų sąjūdžio priklausymą nuo verslo grupių, o tiksliau nuo R. K.. G. S. teigimu, nei jis (G. S.), nei E. M. su E. G. nesuprato, ką A. G. tuo norėjo pasakyti ir kodėl pats būdamas verslininkas į politiką painioja verslo interesus (t. 122, b. l. 179). Tai, kad E. M. santykiai su koncernu bei jam vadovaujančiais asmenimis buvo kur kas glaudesni bei tampresni nei įprastas verslininkų ir politikų bendravimas patvirtina ir jau pirmiau aptarti slapta užfiksuoti R. K. pokalbiai su liudytojais D. B. bei R. Ž.. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad šiems liudytojams nebuvo paslaptis nei R. K. atstovaujamo koncerno santykių pobūdis su Lietuvos liberalų sąjūdžiu, nei R. K. įtaka jiems, nei tai, kad koncernas juos remia finansiškai.

55. Prokuroro apeliaciniame skunde nekvestionuojamas UAB koncerno „MG Baltic“ ir R. K. išteisinimas A. G. epizode, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad R. K. aktyviai dalyvavo Liberalų sąjūdžio vidaus reikaluose. Iš byloje užfiksuotų R. K. bei E. M. pokalbių matyti, kad R. K. pateikdavo savo nuomonę E. M. apie kandidatus į Liberalų sąjūdžio vienmandates apygardas 2016 m. Seimo rinkimuose, galimus būsimus ministrus ar kitus partijos siūlomus valstybinius postus, be to, E. M. pats būdamas Liberalų sąjūdžio pirmininkas pritarė R. K. veiksmams sprendžiant partijos vidaus problemas. Tą neabejotinai atskleidžia situacija, kai R. K. siekė įtikinti A. G. nesudaryti konkurencijos E. M. siekiant partijos pirmininko pareigų bei nekurti Liberalų sąjūdyje „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas byloje esančius duomenis analizuoja tik vertindamas R. K. įtaką sprendžiant Liberalų sąjūdžio vidaus reikalus ir nevertina nei kieno iniciatyva R. K. ir A. G. susitikimai vyko, nei aplinkybių, kuriomis A. G. atsisakė ketinimų minėtą frakciją įkurti. Jau pirmiau aptarti A. G. parodymai patvirtina, kad R. K. asmeninių susitikimų metu jam leido suprasti, kad tokia A. G. veikla Liberalų sąjūdyje yra nepriimtina UAB koncernui „MG Baltic“, nes pastarasis nenori, jog ši partija, į kurią koncernas yra daug investavęs, būtų skaldoma (t. 118, b. l. 178–190, 193–196). Anot E. M., nors jis su R. K. ir buvo aptaręs A. G. sukeltą situaciją partijoje, tačiau jo (R. K.) neprašė paveikti A. G. (t. 124, b. l. 137–139). Tuo tarpu, R. K. tvirtinimu, jam kaip ilgamečiam Lietuvos liberalų sąjūdžio rinkėjui buvo svarbu, kad ši partija išliktų stipri, todėl išgirdęs kalbas apie A. G. ketinimus, jis asmeninių susitikimų metu išsakė A. G.i savo nuogąstavimus, įžvalgas, jog taip partija bus skaldoma ir silpninama. R. K. teigimu, šio susitikimo metu A. G. jo prašė padaryti poveikį E. M. dėl dviejų dalykų, t. y. kad jis (E. M.) neprieštarautų frakcijos „Klestinti Lietuva“ steigimui ir kad užleistų ministro pirmininko postą A. G.i (t. 112, b. l. 96–97; 118, b. l. 187).

56. Be to, apie neteisėtą savo ryšių pobūdį užsimena susitikimų metu ir patys išteisintieji R. K. ir E. M.. 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu R. K. nurodė E. M.: „<...>Žiūrėk, antras dalykas toks... tik tais...jis... jis yra...Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė... galvojant apie šešioliktus, a ne... tai plius-minus matyt mums dėl...ė-ė-ė... finansinės paramos galimybės.../Gal/ biškį /ir/ anksčiau... išeis... Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...“ E. M.: „Mhm“. R. K.: „Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti.“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...nu...“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai ką turėk galvoj“. E. M.: „Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...“ R. K.: „Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom.../.../...“ E. M.: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia...“ <...> R. K.: „Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam /taip tai va/ plačiai...“ E. M.: „Šiaip... Jo.“ R. K.: „...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...“ E. M.: „Gerai.“ (t. 10, b. l. 62–63). Apie ilgalaikį tarpusavio bendradarbiavimą išteisintieji kalbėjo ir susitikę restorane „(duomenys neskelbtini) “ 2016 m. gegužės 4 d. Iš specialisto išvados Nr. 11-1425(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad šio pokalbio pradžioje išteisintieji suderino laiką dėl „Stumbro“ degtinės butelio perdavimo, vėliau R. K. išvardino E. M., kokie dar Liberalų sąjūdžio nariai kreipėsi į jį (R. K.) dėl finansavimo, į tai reaguodamas E. M. pasakė, kad „jūs čia... nu... nuk... nuleis kraujo daug /.../“ (Juokiasi). Tuomet sekė toks R. K. ir E. M. pokalbis: R. K.: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu.“ E. M.: „Nu. Tai vat man... Aš tai labai vertinu...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... tą visa irgi...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „...pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“ (t. 11, b. l. 141–155).

57. Aplinkybę, kad Liberalų sąjūdžio bei UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybę siejo tarpusavio bendradarbiavimo siekiant abipusės naudos santykiai, patvirtina ir 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu tarp R. K., D. J. M. bei R. R. vykusio pokalbio turinys. Iš specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) 1 priede pateiktos stenogramos matyti, kad laukiant atvykstančių E. M. bei G. S. tarp D. J. M., R. K. ir R. R. vyko toks pokalbis. R. K.: „Taip /.../ labai nesipizdavokit /.../ nėra smagu…“ D. J. M.: „Tai sakykit...“ R. K.: „Visą vakarą /.../.“ D. J. M.: „Aš manau, žinai, nu šita rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to... Nes, manyčiau, pasakyti reikia taip, nu, sakyt, žinai /.../“ R. K.: „Gražiai atrodo /.../...“ D. J. M.: „/.../ /gražiai/ /.../ Sakyt, /klausykit/... žiūrėkit, elementariai, taip, pagal tą /.../ dėsnį /.../ dabar /.../ padarė taip kaip /jūs/ matot. Jūs palikot galioti, kad vieną iš vieno renkantis yra labai protingas sprendimas. /.../, o-o-o... kažkas konvertuoja tą daiktą į penkiasdešimt litų. Ir tai yra normalu.“ R. K.: „Tai šitą istoriją man palikit.“ D. J. M.: „Taip, taip. Nu, gerai, tai...“<…> D. J. M.: „Taip, nes, nes /.../ /nes iš tikrųjų tas vis tiek/ /.../ nu, vyrai, čia gi nieko asmeniško, bet, bet, bet jūs patikėkit, kad ar tik netaps /jums/ /.../. Va, dabar gi jis, kai jis /.../ /žmogus/ /ministerijoj/ /.../, tai yra Achilo kulnas, /va/ dabar kaip jis elgsis, tai dabar /ne//.../ /.../. /.../ kaip čia yra? /.../“ (nuo 2 min. 04 sek. iki 2 min. 16 sek. – nesuprantama kalba). D. J. M.: „...Padaryti situaciją, kurioje jūs esate... deklaruotini, tvarkingi ir žinantys /.../ /o padarot atvirkščiai/, ir sakot, nu, /o/ prie ko čia /.../“ R. K.: „Mhm“. D. J. M.: „/.../ /čia dar/ /pasiaiškinsim/ /.../, plačiąja prasme. Tai čia tik maži testai. /.../ Plačiąja prasme čia, tai /.../“ R. K.: „Jo, jo, jo, jo. /Buvo/... dėl šito tai...“ D. J. M.: „Dėl pozityvo, žinai, dėl pačių pozityvo tai... juos nėra už ką girti.“ R. K.: „Mhm.“ D. J. M.: „/.../ Turit situaciją dabar kovinę /.../, bet mes dabar patys... ar iš mūsų čia reikės, ar nereikės kažkokios pagalbos, čia, čia jūs matyt /įvertinat/, bet žinai, /.../ mes /sunkiau/ susikalbėsim... Mes dėl jūsų tai galim. Ir jūs turbūt dėl mūsų galit. Ar jūs daug galite, tai kitas klausimas. Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mum reikia juos išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą /padygliuoti/, kad... nu... ir.../.../. /.../ Nes /nuo Jūsų/ /.../... Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes.. /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti, nu taip/ /.../ /ta prasme/... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau, /.../ kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, /o čia laikysit/ /.../, /tai čia visai, žinok, pizdec/ /.../.“ <...> R. R.: „Į orą leisim babkes.“ D. J. M.: „/Nes/ praeita savaite /.../.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ D. J. M.: „Jūs turit aikštelę, jeigu jūs šitaip /maivysitės/ ir /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ D. J. M.: „Galite palaukt, nu gerai /.../... /šitas/ /.../...“ <…> R. R.: „/.../ klausyk... Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/Nu jo/ /.../“ R. K.: „Nu, jo, tiktai... tiktais nereikia pasakyt, kad /galim/ /raportuot/...“ D. J. M.: „Mhm.“ R. K.: „.../po savaitės/... nereikia šito pasakyt /nei/ /.../, šito nereikia. /.../...“ R. R.: „/.../ /pats/ /.../ supranta, kad tai yra baisu /.../“ <...> R. K.: „Ir tada aš galvoju, mums reikia /pažiūrėt/... mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E..“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/Nu./“ R. K.: „...užsipiešti skaičių. A ne?“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Jo, /.../.“ R. K.: „/.../ reiškias... turėtų būt /.../ su mintim /.../“ (nuo 5 min. 30 sek. iki 5 min. 52 sek. – nesuprantama kalba, stiprūs aplinkos triukšmai) R. K.: „/.../. Aš tiesiai iš jo niekada, bet jis visada sumesdavo pinigus į Kauno. Kaune jau jis pasiimdavo. /.../ Tai aš manau /.../ darbiniai kažkaip tai ir... ir... /.../...“ D. J. M.: „Kiek jie gauna aplamai /.../?“ R. K.: „Čia tik svarbu skaičių žinot.“ D. J. M.: „Ne, nu, aš tik /.../, žinai, /.../ kokio reikšmingumo /.../ yra, aš nežinau.“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/Nu tai/ /.../“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „Bet matai ten UABas yra /.../“ R. K.: „/.../ du šimtus /eurų/, tai galvoju /.../ /beveik/ /.../.“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/.../“ R. K.: „Ir, manau, kad...“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/.../“ R. K.: „... ir manau, kad truputį reikia pasilikti viršui, Eli... /ta prasme/, čia E. /.../ reikia /.../.“ D. J. M.: „/.../ gal /.../ /turi/?“ R. K.: „Mhm. Aš negarantuoju, kad jis paprašys. Jis gali kreiptis, domėtis, išsiklausinėt. /.../ /pats nueiti/ /.../ Tai va būna toks /vaizdas/. Tai aš iškart tada lauke paskambinu M., /.../, kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyt, nes jis mėgsta parūkyt. Kai jau, kai jau, jau, jau... Kai pajausiu, kad... ė-ė... grynai... /galimai/ /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../ /paslaugos/ /.../“ D. J. M.: „Bet šiaip, šiaip jie darosi panašūs į /.../ prieš rinkimus. O iš tikrųjų reikia /matyti/ rezultatus /.../...“ R. K.: „Jie... jie šiaip... šiaip jie normalūs, viskas normaliai. Klaipėdą E. /rūpina/, kiek jis ten gali, nes mes Klaipėdą pasiėmėm, normaliai va. Pasileido /tie/ /.../ /kaip keista pas juos būtų/.../. Ta prasme, E. yra normalūs. R. /.../ va toks keistas /iš tikrųjų/, nes kartais geriau tiesiai neprašyt, geriau vat, sakyt, mes prieinam ten, mes pasiimsim. /Gėriau pasiūlyti/ /.../. Tai mano logika tokia ir aš manau, kad aš /.../. Kai susidėliosim visus, galėsim prisėsti, ta prasme, pažiūrėti dar ką kiti. Ko čia jau vaidint. Kiek kiti... Gali – negali? Nori? Turėtų prisidėt? Nes nuo to viskas /paprastai/ /.../ /parodyti/ /.../.“ R. R.: „Nu, tai visi /nori/ /ant svetimo/.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Taip.“ D. J. M.: „/Dar ar ten/ kažkas susimoka, kažkas turi gerą kanalą, o tada tie juos ir /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Tai aišku.“ R. R.: „O tu turi už dyką dirbt. Nu, čia natūralu, čia labai žmogiška.“ R. K.: „Ne, nu tai jo.“ D. J. M.: „Jis norėtų, kad Raulis atsipalaiduotų...“ R. K.: „Mhm.“ D. J. M.: „...tik ateini ir durys atsidaro automatiškai.“ R. K.: „Paskutinį sykį Š., pavyzdžiui, buvo užbėgęs, labai skundėsi... /ir ant/ /.../. Sako, jisai /labai/ /.../.“ R. R.: „Ką padarė?“ R. K.: „Nu, kažkur padstavą, žinai, padarė su degalinėse /.../, neparuošęs, ar medžiagos neparuošęs, ar... pasakė, kad turi penkis komiteto narius, o pasirodo, kad ne/vieno/... Nu kažką tokio.“ R. R.: „Skundėsi, jo?“ R. K.: „Jo, skundėsi. Tai A. turiu pasakyt, kad /.../ /nueit/ ir pasikalbėt /.../. Nes /aš žinau/, kad, ta prasme, jis yra labai paprastas. Jeigu paprašei, jis neužregistruos, be jokio maivymosi, be jokio nieko. Tai va /.../ /labai svarbu/.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ R. K.: „/Atsilėpsiu/... Aš turiu galvoj, kad /.../.“ R. R.: „/.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../ svarbiausia.“ R. K.: „M-m-m.../ Ten irgi... /Basanavičius /.../.“ R.: Ne, jeigu... jeigu /.../ pozicija, manau, kad tai čia gali...“ <…> D. J. M.: „Kiek miestas turi galimybių... sukti kažkokius PPP projektus? Kur čia apribojimai uždėti?“ R. K.: „Mmm.“ R. R.: „/.../ /jie kompensavo/ /.../ /paaiškinimai/ /.../“ R. K.: „ESCO modelis, gatvių apšvietimas, ta prasme... Gatvių apšvietimas.. Manau, kad leis, /.../ manau, kad... tik po kokiu fondu /.../.“ D. J. M.: „PPP tas pats /uždėtas/, čia yra...“ R. K.: „Daugiafunkcinis, daugiafunkcinis“ D. J. M.: „Čia yra vystymas, čia yra galimybės vystymui /miestui be pinigų/...“ R. R.: „Tai galima paklaust apie/.../“ D. J. M.: „Bet čia yra vystymas be pinigų.“ R. R.: „/.../“ D. J. M.: „/Yra tokių žmonių/ /.../ /taigi jiems/.../ kurie linkę rezultatą padaryti ir mum reikia agituoti, kad reikia judėti greičiau. /.../“ R. K.: „Gatvių, gatvių, ta prasme, gatvių apšvietimas /išėjo/ /.../ /rūpesčių/ /.../...“ <...> R. K.: „/.../ /Jo/. Suinvestuoji, miestas už elektrą moka tiek pat, o kadangi ekonomiškai, tai tas skirtumas atsiperka... miestui duoda tiek. Nu, viena sąlyga, būt gerai, jeigu laiku /už elektrą atsiskaitytu/.“ D. J. M.: „Sprendimas yra, žinai, bet turi... turi norėti... turėt aiškius tikslus. Kai yra tikslai, tai yra tada, praeina visiem. Kai tikslų nėra, tada bėda. Tada galvoji, kaip aš atrodau, žinai, telike, dar kažkur, /žinai/ /.../“ <…> D. J. M.: „Jie viską suprantama, bet tiktai kitas klausimas yra – kaip jie... kiek jiem kartų tą sakė, kad reikia, nes mes nieko naujo nepasakysim.“ <…> R. R.: „Facebook‘as /.../ /ne aiškus/, o rezultatas. Rezultato nėra, nėra su kuo mosikuot prieš rinkimus, taigi taip paprasta.“ R. K.: „Galvoju, kad tiktais, nu ta prasme, kad mum yra svarbu /labai/. Liberalų dabar atrodo /kaip/ trigubai... Reiškias, pagrindinis arklys yra M. su tradicine partija... sudėty, iš vienos pusės yra G., kuris gali plius du... plius trys procentai... iš kitos pusės ė-ė-ė /.../... Va, tai yra /.../. /Visi trise/, vat ir... trise vat, tą /trikampį/ nubėgs /.../. A jeigu vienas arklys nukris, minus du, žinai, kokie procentai, kitas arklys nukris, minus... /.../“ R. R.: „Čia iš dešimt.“ R. K.: „Jo, patys liberalai... ne, nu, greičiau, kad iš truputį daugiau, iš keturiolikos“ R. R.: „Nu, suprantu.“ R. K.: „Tai tokie patys nuvažiuoja dešimt, čia vat, čia plius du, čia plius du. Čia jau kaip seksis. Tai /manau jau/ /.../. Nu, įdomu, kiek tik tie liberalai vėluos?“ (t. 11, b. l. 34–78).

58. Apeliacinės instancijos teismas šio bei kitų pirmiau išdėstytų pokalbių turinio, juose dalyvavusių asmenų parodymų apie šiuos pokalbius šioje nuosprendžio dalyje išsamiau neanalizuoja, tai bus padaryta vėliau, vertinant konkrečių nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad pacituotoje R. K., D. J. M. ir R. R. pokalbio dalyje buvo kalbama būtent apie Lietuvos liberalų sąjūdį, ir kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybė nėra patenkinta šios partijos veikla (D. J. M. išsakyti teiginiai: „vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės“, „Padaryti situaciją, kurioje jūs esate... deklaruotini, tvarkingi ir žinantys /.../ /o padarot atvirkščiai/, ir sakot, nu, /o/ prie ko čia“, „Dėl pozityvo, žinai, dėl pačių pozityvo tai... juos nėra už ką girti.“, „Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes... /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti...“ ir pan.). Šio pokalbio turinys, pokalbio dalyvių pavartoti pasakymai rodo, kad Lietuvos liberalų partija už jai suteiktą finansinę naudą ne visuomet pateisino koncerno keliamus lūkesčius.

59. Byloje apklaustas liudytas A. Z. taip pat parodė, kad UAB koncerno „MG Baltic“ ir Lietuvos liberalų sąjūdžio narių ryšiai buvo plačiai žinomi. Anot liudytojo, būtent koncernas 2005 m. iniciavo jo vadovaujamos politinės partijos Liberalų ir centro sąjungos suskaldymą ir aktyviai palaikė, be kita ko, ir finansiškai partijos narius – G. S., E. M. ir kitus, kurie galiausiai pasitraukė iš jo (liudytojo) vadovaujamos partijos ir įsteigė kitą politinę partiją – Lietuvos liberalų sąjūdį. Liudytojo teigimu, G. S. kandidatuodamas į partijos pirmininko pareigas nuo partijos kolegų neslėpė, kad juos (iš partijos pasitraukusius narius) remia koncernas ir jeigu partijos pirmininku bus išrinktas G. S., bus užtikrintas nuolatinis koncerno palaikymas, finansavimas bei žurnalistų dėmesys. Anot A. Z., jam buvo žinoma, kad su koncerno vadovais R. K. ir R. R. santykius palaikė būtent G. S. ir E. M. (t. 115, b. l. 86–101). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokius išteisintųjų politinio oponento parodymus patvirtina ir jau pirmiau aptartame 2018 m. kovo 9 d. VSD rašte Nr. 19-286 suformuluotos apibendrinamojo pobūdžio išvados, kad koncernui siekiant didinti įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, tokiu būdu plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, koncerno vadovas D. J. M. nusprendė pašalinti savo pagrindinį konkurentą – Vilniaus miesto merą A. Z. bei su juo susijusią verslo struktūrą (įmonių grupę „Rubikon“).

60. Bylos duomenys pagrįstai leidžia daryti spręsti, kad korupcinio pobūdžio santykiai siejo ir R. K. bei Seimo narį Lietuvos liberalų sąjūdžio narį Š. G.. Š. G. Seimo nariu buvo išrinktas 2015 m. kovo 15 d. ir prisijungė prie Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Š. G. Liberalų sąjūdžio nariu tapo nuo 2006 m., be to, jis buvo vienas iš šios politinės partijos steigėjų. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, Š. G. nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. spalio 24 d. buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio valdybos nariu (t. 101, b. l. 2; t. 102, b. l. 72, 126). Be to Š. G. nagrinėjamu laikotarpiu tiek kaip valdybos narys, tiek kaip Seimo narys buvo ir Liberalų sąjūdžio tarybos narys (t. 102, b. l. 109–120, 131–142). Taigi Š. G. nuo pat šios politinės partijos įsteigimo buvo gana aktyvus ir įtakingas partijos narys, galėjęs daryti įtaką partijos strateginei veiklai. Apklaustas teisiamajame posėdyje išteisintasis Š. G. parodė, kad su R. K. jis susipažino 2006–2007 m. bendruose renginiuose. Nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos jis dirbo R. K. vadovaujamoje UAB „Alfa Media“, rašė įvairias apžvalgas. Savo santykius su R. K. tuo laikotarpiu jis apibūdino kaip dalykiškus ir darbinius, jie susitikdavo R. K. kabinete, aptardavo būsimus darbus, temas ir pan. Tačiau iš UAB „Alfa Media“ jis išėjo keli mėnesiai iki jam (Š. G.) tampant Seimo nariu, nuo to laiko jokių pastovių santykių su R. K. nebepalaikė. Byloje užfiksuoti 2015 m. rudenį vykę jo ir R. K. susitikimai buvo inicijuoti tiek R. K., tiek jo paties iniciatyva, juose jie kalbėjosi, be kita ko, ir apie politines aktualijas (t. 123, b. l. 37). R. K. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad Š. G. kurį laiką dirbo UAB „Alfa Media“, rašė įvairius straipsnius, analizes. Jis (R. K.) buvo Š. G. vadovas. Pastarajam išėjus iš UAB „Alfa Media“ jie bendravimo nenutraukė. Su Š. G. jie diskutuodavo apie interneto portalo „alfa.lt“ veiklą, sporto redakcijos darbo tobulinimą, taip pat apie Liberalų sąjūdžio, Seimo užkulisius ir pan. (t. 124, b. l. 200). Abu išteisintieji neigė, kad jų susitikimai 2015 m. rudenį buvo susiję su R. K. prašymais Seime registruoti Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Aplinkybę, kad Š. G. palaikė ryšius su UAB koncerno „MG Baltic“ vienu iš vadovų R. K. patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. G.. Anot šio liudytojo, būtent Š. G. 2014 m. jį (A. G.) supažindino su R. K.. Liudytojo teigimu, jis suprato, kad Liberalų sąjūdžiui UAB koncernas „MG Baltic“ daro įtaką ir iš to, kad tiek Š. G., tiek G. S. su E. M. partijoje kalbėdavo, kad tam tikrus klausimus jie derins su R. K. (t. 118, b. l. 180–183). Taigi visas šias aplinkybes sugretinus su pirmiau išdėstytomis išvadomis apie UAB koncerno „MG Baltic“ ir Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovų ryšius, su Š. G. ir R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, kurių išsami analizė bus aptarta vėliau nagrinėjant nusikalstamų veikų sudėtis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Š. G. Lietuvos liberalų sąjūdyje buvo vienas iš tų partijos narių, į kuriuos R. K. galėjo kreiptis su teisėtais ir neteisėtais prašymais, žinodamas, kad šie prašymai gali būtį įvykdyti.

61. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. S. nuo 2006 m. buvo Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio valdybos narys, partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2015 m. spalio 24 d. partijos pirmininko pavaduotojas (t. 97, b. l. 96, t. 102, b. l. 100, 124, 129). G. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis Lietuvos liberalų sąjūdžio veikloje dalyvavo nuo šios politinės partijos įkūrimo, yra vienas iš jos steigėjų ir visą laiką buvo atsakingas už programinius dalykus. Nuo partijos įkūrimo yra vienas iš vadovų. Kaip šios partijos narys nuo 2000 m. penkias kadencijas buvo renkamas Seimo nariu. Tokios aplinkybės rodo, jog G. S. vaidmuo, taip pat ir įtaka Lietuvos liberalų sąjūdyje buvo reikšmingi. G. S. nurodė ir tai, jog su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovu R. K. yra pažįstamas apie 20 metų. Susitikimų su R. K. metu be bendrapolitinių, ekonominių, artėjančių rinkimų temų kalbėjosi ir apie teisėtą paramą G. S. paramos fondui ir Laisvės studijų centrui, taip pat paramą artėjančiuose rinkimuose vienmandatinėje apygardoje. Susitikimas su R. K. 2015 m. lapkričio 29 d., įvyko jo (G. S.) iniciatyva. Galimai jis (G. S.) inicijavo ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimą su R. K.. Į kalėdinį susitikimą su D. M., R. K. bei R. R. jis buvo pakviestas E. M.. G. S. aiškino, jog nei dėl vieno byloje minimo įstatymo su juo niekas iš UAB koncerno „MG Baltic“ pusės niekada nėra kalbėjęs ir nieko nėra prašęs. Apie galimus UAB koncerno „MG Baltic“ interesus su juo niekas nekalbėjo ir iš partijos kolegų (t. 122, b. l. 164–168, 169–191, t. 123, b. l. 1–10, 11–19). Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog su G. S. yra pažįstamas nuo 1995 m. Su G. S. kalbėjo tik apie teisėtą paramą Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatų rinkimų kompanijoms. Jis (R. K.) labai teigiamai vertino G. S. ir kitų „Liberalų sąjūdžio“ vadovų švietėjišką veiklą provincijos mokyklose. Susitikimų su G. S. metu kalbėjo būtent apie paramą švietėjiškai veiklai. 2016 m. sausio 16 d. susitikimo metu jis (R. K.) nurodė tam skiriamą sumą – 20 000 Eur, G. S. su tokia suma sutiko. Kaip UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius vienasmeniu sprendimu paskyrė paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ – 10 000 Eur ir G. S. paramos fondui – 5 000 Eur. Parama buvo skirta švietėjiškai veiklai. Taip pat pažadėjo kaip fizinis asmuo 5 000 Eur paremti G. S. rinkimų kampaniją. Planavo viso skirti 50 000 Eur paramą (t. 112, b. l. 87–100; t. 131, b. l. 85–98, t. 132, b. l. 86–103; t. 133, b. l. 51–64, t. 139, b. l. 41–51). Taigi išteisintieji G. S. ir R. K. tvirtino, kad jų susitikimai buvo susiję vien tik su teisėtos paramos skyrimo aptarimu. Tačiau G. S. pokalbių su R. K. turinys, leidžia spręsti apie jų abipusiškai finansiškai naudingus ryšius ir bendradarbiavimą. 2015 m. spalio 29 d. pokalbio metu G. S. užsimena R. K. apie artėjančių rinkimų finansavimą – „dar viena tema, kuri, žinai su rinkimais susiję“. R. K. patvirtina „<...> tau irgi bus, buvo /.../ /padėdavom/ /.../ padėsim mes. Turi priemonių visokių, fondą turi“, „<...> tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. <...>“. G. S. atsako „<...> Mano vardu fondą turim, visokius kitus projektus darom <...>“. Vėliau G. S. paklausia „neduodat paramos? Gal kaip nors“. R. K. nurodo „nežinau ten tavo matymo, <...> Piniginėm <...> skaičiais. Pažiūrim, projektus dėliojamės“ (t. 4, b. l. 177–180, t. 10, b. l. 154–156). Vėlesnio 2015 m gruodžio 16 d. vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo G. S., R. K., E. M., D. J. M. ir R. R., kalbant apie paminklą J. Basanavičiui, G. S. paklausė UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų – „O dabar dėl šito jūs norėtumėt, kad mes kažką truputį padarytumėm <...> dėl to paminklo vietos“ (t. 5, b. l. 142, 149). Susitikęs su R. K. 2016 m. sausio 11 d. G. S. kalbėjo apie paramos suteikimo būtinybę ir jos dydį – „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję, prieš šventes kalbėjote ir tuo vedamas aš irgi norėčiau truputį aptart <...> kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus“, „<...> šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones, kitas reikia tiesiogiai, nes vat jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėt, to biudžetinio finansavimo mums tikrai neužteks <...> tai sakykime jeigu dabar <...> pavyzdžiui R. M. dešimt į tą Laisvės studijų centrą. Pasakytumėt kam prašymus rašyt“, R. K. nurodo „prašymai be adresato, mes įrašysim“(t. 6, b. l. 16–18). Tokios pokalbių frazės rodo, jog susitikimų metu G. S. ir G. K. aptarė paramos suteikimo G. S. paramos fondui bei VšĮ „Laisvės studijų centras“ aplinkybes, taip pat G. S. rinkimų kampanijos vienmandatėje rinkimų apygardoje finansavimo klausimus. Tačiau paramos skyrimas buvo susijęs su UAB koncernui „MG Baltic“ aktualių veiksmų atlikimu. Pats G. S. 2015 m gruodžio 16 d. vykusio susitikimo metu klausė UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų, ar šie norėtų, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai G. S., E. M. imtųsi veiksmų „kažką truputį padarytumėm“ sprendžiant UAB koncernui „MG Baltic“ rūpimą klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė G. S., jis klausė UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų, ar reikia jų (G. S. ir E. M.), kaip Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovybės pagalbos, padedant pasiekti sutarimą tarp Vilniaus miesto mero R. Š. ir UAB koncerno „MG Baltic“, kad būtų nuspręsta paminklą J. Basanavičiui statyti UAB koncernui „MG Baltic“ tinkamoje vietoje (t. 97, b. l. 42–43). Tokios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog G. S. ir R. K. bendravimas buvo pagrįstas abipuse nauda. G. S. buvo vienu iš Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovų, su kuriuo už turtinės naudos suteikimą R. K. galėjo derinti palankų UAB koncernui „MG Baltic“ aktualių klausimų sprendimą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės politiko V. G. ir verslininko R. K. bendravimas taip pat buvo netoleruotinas. Patys išteisintieji V. G. ir R. K. tai kategoriškai neigė, savo bendravimą vertino kaip neperžengiantį politiko ir verslininko bendravimo ribų. Teisiamajame posėdyje apklaustas V. G. tvirtino, jog susitikinėjo su R. K. kaip vienu iš visuomenės veikėjų. Susitikimai su juo nebuvo niekuo išskirtiniai, nes bendraudavo su daugeliu visuomenėje žinomų verslo atstovų. Žinojo, jog R. K. susijęs su žiniasklaida, LNK grupe, kuri susijusi su UAB koncernu „MG Baltic“. Susitikę kalbėdavo apie politines aktualijas, artėjančius rinkimus, aptardavo ir Seime svarstomų teisės aktų projektus. Susitikimai dažniau vykdavo R. K. iniciatyva. Kartą vakarieniavo ir su D. J. M. (t. 112, b. l. 156–182, t. 113, b. l. 16–36, t. 145, b. l. 174–202). R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog V. G. pažinojo kaip politiką, 2016 m. Seimo rinkimų Darbo partijos rinkimų štabo vadovą, su kuriuo aptardavo ir ribotą Darbo partijos biudžetą, tačiau partijai pritaikyta nuolaida politinės reklamos transliacijai nebuvo susijusi su jokiais V. G. veiksmais ar sprendimais. Su V. G., kaip ir kitais politikais aptardavo labdaros ir paramos reikalaujančias sritis, taip pat teisės aktų projektus, verslo bei visuomenės interesus, politikų siekius (t. 112, b. l. 87–100, 146, t. 139, b. l. 20–39, t. 145, b. l. 174–202).

63. Bylos duomenys apie ilgametę narystę politinėje partijoje Darbo partijoje, statusą joje – V. G. buvo pagrindinių valdymo organų narys, partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie itin svarbų V. G. vaidmenį ir turimą įtaką Darbo partijoje. V. G. kaip Darbo partijos kandidatas Seimo nariu buvo išrinktas 2008 – 2012 m., bei 2012 – 2016 m., o taip ir 2020 m. Nusikalstamų veikų padarymo metu V. G. buvo politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas. Dar iki tampant Seimo nariu V. G. 2006 – 2007 m. buvo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, nuo 2008 m. Darbo partijos tarybos nariu.

64. Bylos duomenimis V. G. ir R. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. sausio mėnesio buvo susitikę devynis kartus. Pokalbių metu R. K. su V. G. aptardavo Lietuvos politines aktualijas, 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimus, R. K. bei UAB koncernui „MG Baltic“ finansiškai aktualius klausimus, taip pat Darbo partijos finansinio rėmimo galimybes. Pokalbių metu kartais būdavo paliečiamos ir asmeninės temos. R. K. su V. G. bendraudavo ir telefonu, dažniausiai derindami susitikimų laiką. Byloje užfiksuoto pirmojo jų susitikimo ir pokalbio metu (2015 m. rugsėjo 28 d.) V. G. prašė R. K. sudaryti galimybę susitikti su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove, siekdamas aptarti nuolaidą Darbo partijos politinės reklamos transliacijai. Šio susitikimo metu buvo aptarti ir išdėstyti R. K. prašymai V. G. dėl R. K. bei UAB koncernui „MG Baltic“ aktualių klausimų – Vartojimo kredito įstatymo pataisų bei valstybinės žemės nuomos sutarties su koncerno valdoma UAB „MG Valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos sutarties sudarymo (t. 4, b. l. 69–89, t. 12, b. l. 2–12, 13–31). Susitikę 2015 m. spalio 7 d. V. G. ir R. K. tęsė valstybinės žemės nuomos sutarties dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos sudarymo iškilusių sunkumų aptarimą (t. 4, b. l. 100–111, t. 12, b. l. 33–43, 44–55). Susitikę 2015 m. spalio 14 d. V. G. su R. K. aptarė R. K. pageidaujamą veikimą jo naudai dėl Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) (t. 4, b. l. 122–133, t. 12, b. l. 57–69, 70–81). Prieš 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, taip pat ir Seimo nario Š. G. pasiūlymas dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisos bei nustatoma įstatymo įsigaliojimo data ir dėl jų balsuojama (priėmimo stadija), 2015 m. lapkričio 4 d. R. K. ir V. G. SMS žinutėmis suderino susitikimo laiką 2015 m. lapkričio 5 d. apie 9 val. (t. 9, b. l. 10–11). Vėlesnio, vykusio 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo metu, kuriame dalyvavo V. G., R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. J. M., R. K. įvardijo esminius UAB koncerno „MG Baltic“ siekius bei paklausė V. G., ko šis ir Darbo partija tikisi iš UAB koncerno „MG Baltic“. V. G. paprašė finansinės pagalbos, įvardijo ir jos pobūdį „nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, t. y. suteikti UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinės įmonės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ papildomą nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai. Taip pat V. G. prašė bendros pagalbos „<...> kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. <...> Ir aišku ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...> O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai...“. Be to šio pokalbio metu V. G. išsakė sutikimą bendradarbiauti su R. K. ir UAB koncernu „MG Baltic“ – „Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam“ (t. 5, b. l. 3–56, t. 12, b. l. 83–99, 100–161). Susitikę 2015 m. lapkričio 30 d. V. G. ir R. K. aptarė neteisėto atlygio – papildomos nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliacijai suteikimo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ aplinkybes, taip pat kitus galimus užmaskuoto neteisėto atlygio perdavimo variantus (V. G. nurodė, viešoji įstaiga ar jaunimo organizacija „labai keistai atrodys“, į tai R. K. pasiūlė V. G. pasirinkti ir pridūrė, jog gal tai nėra racionalu, bei paklausia „Ar per tai ir paspręsim?“. V. G. su pasiūlymu sutinka „Jo, jo“, priduria „konsultantai, nes jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija“) (t. 5, b. l. 63–78, t. 13, b. l. 2–14, 15–31). 2015 m. gruodžio 9 d. susitikimo metu buvo aptariami Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų 2016 m. biudžeto paskirstymo klausimai, susiję su UAB koncerno „MG Baltic“ siekiu palankiai išspręsti koncerno valdomoms žiniasklaidos bendrovėms aktualius finansinius klausimus, o V. G. pažadėjo atitinkamai veikti. Šio susitikimo metu V. G. bei R. K. kalbėjo ir apie jau įvykusį Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymą ir priėmimą Seime (R. K. „<...> pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai?“ V. G. atsako: „Tai taip, tas pats gi buvo. <...>“), taip pat apie pageidaujamą V. G. veikimą R. K. interesais įtakojant Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo Seime procesą. Pokalbio pabaigoje R. K. pasiūlė V. G.: „Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VšĮ <...> Tai vat, kiti net nemąsto...“. V. G. atsako „Turiu. A tuos. <...>“. Taigi V. G. sutiko su R. K. pasiūlymu jo paties prašytą atlygį („pagalbą“) suteikti per „programas, įmones, VŠĮ“ (t. 5, b. l. 95–108, t. 13, b. l. 33–45, 45–58). Susitikę 2015 m. gruodžio 16 d. V. G. ir R. K. aptarinėjo Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų 2016 m. biudžeto paskirstymo klausimą, Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei tikslinamos V. G. prašytos „pagalbos“ – 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, perdavimo aplinkybės (t. 5, b. l. 109–116, t. 13, b. l. 60–72, 73–81). 2016 m. sausio 12 d. susitikimo metu R. K. su V. G. taip pat aptarė su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų biudžetų paskirstymu susijusius klausimus. Pokalbio metu R. K. informavo V. G. apie tai, kokius veiksmus, susijusius su 15 000 Eur pervedimu VšĮ „Meno ir sporto projektai“, jis atliks, V. G. išreiškė sutikimą. R. K. nurodė ir tai, kad „padarėm dešimt papildom/ą/, a ne?“, t. y., jog R. K. iniciatyva UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikė 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą Darbo partijos politinės reklamos transliacijai (t. 6, b. l. 26–40, t. 13, b. l. 83–95, 96–110). Taigi nevienkartiniai ir neatsitiktiniai V. G. ir R. K. susitikimai, jų pokalbių turinys, R. K. prašymai V. G. bei šio pažadas už atlygį veikti kaip to pageidavo R. K., priešingai nei tvirtino išteisintieji, rodo, jog valstybės politiko bei verslo atstovo bendravimas peržengė leistinas valstybės politiko ir verslininko bendravimo ribas. Apie tokio pobūdžio turėtus ryšius su politiku V. G. R. K. nurodė kalbėdamas su liudytoju D. B. (tuometiniu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu), teigdamas, kad „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja, ir... Jeigu reikia, su V. suderina“ (t. 4, b. l. 24). Aplinkybes, jog V. G. nuo partijos kolegų neslėpė R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ įtakos, patvirtina 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su R. K. metu V. G. išsakytos frazės, jog „pas mus su V. nėra jokių problemų... Ta prasme, mes viską... derinamės, koordinuojamės. Susiskirstę esam sritim...“ (V. – V. M., Darbo partijos pirmininkas); „<...> dėl to nebūna jokių problemų, žinai, jisai žino… Nu, /vot/ kad... kad veiksmas vyksta, kad juda... ir... jam tai nekelia... jokių problemų“; „Nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad... aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino... žinai... ir po to visiems... visiems atrodo... kad, žinai... kad kažkur tais, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. Tai kartais aš specialiai net... <...> bent jau paklausiu ar jūs norite dalyvauti tam, kad... pamatytų, kad tai nėra kažkas tai ... nežemiškų dalykų.... ir po to, žinai, man lengviau reikia lygiai taip pat, nu, žinai, būna man reikia su jais kalbėt, sakyt, klausykit chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai... tai tada visi žino, kodėl mes laikomės“; „<...> visi po to galvoja – o kas čia vyksta... o kas čia darosi, žinai. Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito“; „Aš jum galiu va... taip nuo organizacijos kalbėtis“. Tai, kad politinės partijos Darbo partijos atstovas V. G. ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas R. K. buvo saistomi abipusės naudos ryšiais, leidžia spręsti ir 2015 m. lapkričio 30 d. vykusio V. G. bei koncerno atstovų R. K. bei D. J. M. (UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelio akcininko ir prezidento) susitikimo metu išsakytos frazės. R. K. apibūdindamas UAB koncerno „MG Baltic“ ir Darbo partijos bendradarbiavimą nurodė, jog „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš <...> vieno kito žodžio vieni kitus suprantam“; „reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku...“. Į tai V. G. atsakė „Pagalbos“ ir patvirtino, jog abipusiškai naudingas bendradarbiavimas bus tęsiamas „mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/“. Tokiu būdu Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai teigiamai įvertinę esamus abipusiškai finansiškai naudingus ryšius ir bendradarbiavimą, akivaizdu, jį siekė išlaikyti ir ateityje.

65. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą visų šių aplinkybių, susijusių UAB koncerno „MG Baltic“ vykdoma politika, veikimo mechanizmu, jo įtaka politiniams procesams, taip pat konkrečioms politinėms partijoms, o tuo pačiu ir ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis, neanalizavo ir nevertino. Tai, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.

Dėl R. K. ir Š. G. inkriminuotų kaltinimų

66. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir R. K. pripažinti kaltu padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, Š. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), atitinkamai juridinius asmenis – UAB koncerną „MG Baltic“ nuteisti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o politinę partiją Lietuvos liberalų sąjūdį pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių išteisintųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), Š. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) yra priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl R. K., Š. G. bei juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ ir politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, jog R. K., Š. G. bei juridiniai asmenys – UAB koncernas „MG Baltic“ ir politinė partija Lietuvos liberalų sąjūdis padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų G. V., D. J. M., J. K., J. Š., L. V., L. S., L. A. , M. A., I. D., M. L., I. Š. , A. G. ir kitų liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos metu atliktų veiksmų protokoluose, kratos, objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės specialistų išvados, Lietuvos Respublikos Seimo, UAB „MG Baltic Media“, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ pateikti rašytiniai dokumentai, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktos išvados bei surinkti duomenys, viešų registrų duomenys ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

69. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (kasacinė nutartis Nr. 2K-92-495/2021).

70. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį kyla už siekimą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) konkretaus veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus. Kyšį žadama, siūloma duoti, dėl jo susitariama ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Inkriminuojant papirkimą svarbu nustatyti, ko konkrečiai siekė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016 ir kt.).

71. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Š. G. neigdamas savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų parodė, kad jis yra vienas iš Liberalų sąjūdžio politinės partijos steigėjų, nuo 2006 m. vasario mėnesio šios partijos narys. Su R. K. jis susipažino 2006–2007 metais renginyje. Jis (Š. G.) nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos dirbo UAB „Alfa Media“, kurios generaliniu direktoriumi tuo metu buvo R. K.. Tačiau iš šios įmonės jis (Š. G.) išėjo keli mėnesiai iki 2015 m. kovo mėnesio, kai buvo išrinktas Seimo nariu. 2015 m. spalio mėnesį R. K. SMS žinute jam pasiūlė susitikti. Jie suderino susitikimą 2015 m. spalio 12 d. apie 17 val. Tai buvo pirmas jo ir R. K. susitikimas po to, kai jis (Š. G.) buvo išrinktas Seimo nariu. 2015 m. spalio 12 d. susitikime jis su R. K. apie vartojimo kredito įstatymo pakeitimus nekalbėjo. Antrasis jo ir R. K. susitikimas įvyko 2015 m. spalio 19 d. apie 15 val. Šio susitikimo iniciatorius buvo jis (Š. G.), nes jis su R. K. norėjo aptarti Vyriausiosios rinkimų komisijos „perbraižytą“ rinkimų apygardų žemėlapį. Išteisintojo teigimu, ši tema jam (Š. G.) buvo itin aktuali, nes jis daug metų buvo Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas. Susitikimo metu jis R. K. pasakė, jog apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą rašo straipsnį, jie sutarė, kad jeigu straipsnis bus geras, R. K. paskelbs jį interneto portale „alfa.lt“. Išteisintasis Š. G. nurodė, kad vėliau jo parašytą straipsnį šia tema išspausdino ne tik „alfa.lt“, bet ir kiti interneto portalai. Trečiasis jo ir R. K. susitikimas įvyko 2015 m. spalio 28 d. apie 15 val. R. K. biure. Jo metu jie daugiausia dėmesio skyrė Liberalų sąjūdžio suvažiavimui ir A. G. sukeltai situacijai partijoje. Teigė, kad R. K. nei viename iš susitikimų jo apie Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas neklausė, tačiau gali būti, kad 2015 m. spalio 28 d. susitikime jis (Š. G.) pats galėjo užsiminti apie savo teiktą pasiūlymą Seimui.

72. Š. G. teigimu, jis į Darbo grupę, sudarytą tobulinti Vartojimo kredito įstatymą, buvo deleguotas Liberalų sąjūdžio frakcijos po to, kai R. Š. laimėjo Vilniaus miesto mero rinkimus ir pasitraukė iš Seimo nario pareigų. Tačiau jis (Š. G.) buvo tik formalus šios darbo grupės narys. Jis nėra dalyvavęs nė viename jos posėdyje, kadangi iš pradžių jo niekas nekvietė, be to, posėdžiai buvo organizuojami Seimo posėdžių metu. Mano, kad suinteresuotos įstatymo pataisomis asmenų grupės turėtų stengtis įtikinti darbo grupės vadovą arba dirbti su grupės nariais individualiai. Šiuo atveju, jo įsitikinimu, svarbiausi žmonės galintys daryti įtaką įstatymo turiniui buvo darbo grupės vadovas – B. B. ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N..

73. Š. G. nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas G. S. buvo prijungęs jį (Š. G.) kaip Vartojimo kredito įstatymo tobulinimo darbo grupės narį prie savo (G. S.) ir G. V. bendro susirašinėjimo elektroniniais laiškais. Po to jis (Š. G.) ir G. V. vienas kitam parašė po keletą laiškų, tačiau taip ir nesusitiko, kadangi tuo metu šios įstatymo pataisos jam (Š. G.) dar nebuvo itin aktualios. G. V. ir L. S. jis pirmą kartą pamatė Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje 2015 m. spalio mėnesį, maždaug savaitę prieš pateikdamas Seimui savo pasiūlymą.

74. Išteisintojo Š. G. teigimu, jo teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos atitiko Liberalų sąjūdžio ideologiją, rinkimų programą. Iniciatyva registruoti tokią pataisą jam kilo tuomet, kai perskaitė Vyriausybės pateiktą išvadą. Iš bylos duomenų žino, kad suinteresuoti asmenys buvo siuntę bendrą laišką Seimo nariams su pasiūlymu dėl šios Vartojimo įstatymo 8 straipsnio pataisos. Tokį laišką buvo gavęs ir jis į Seimo elektroninio pašto dėžutę. Be to, Liberalų sąjūdžio frakcijoje dalyvavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovai, teikė pasiūlymus dėl šio įstatymo pataisų, frakcijos patalpose buvo paliktas storas segtuvas su asociacijos surinktais duomenimis, be kita ko, ir Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimais. Be to, informacijos apie šias pataisas buvo gavęs ir iš Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidento L. V., kuomet jis atsiuntė elektroninį laišką su pasiūlymais. Anot išteisintojo, šis laiškas buvo elektroninės jo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos versijos šaltinis. Asociacijų grupių pasiūlymai, Š. G. teigimu, buvo įprastinė praktika. Teisiamajame posėdyje Š. G. parodžius 2015 m. spalio 5 d. 14.56 val. L. V. Seimo nariams siųstą laišką (t. 32, b. l. 100–104), išteisintasis teigė, kad galimai tai ne tas laiškas su pasiūlymais, kuriuo jis rėmėsi rašydamas minėtą įstatymo pataisą. Mano, kad iš L. V. buvo gavęs dar kitą laišką. Š. G. tvirtinimu, dar prieš užregistruodamas minėtas pataisas jis E. M. buvo minėjęs apie tokią savo iniciatyvą. Jis buvo girdėjęs apie advokatą K. K., žino L. S., tačiau nei iš jų, nei iš E. M. nėra gavęs elektroninio laiško su pasiūlymais keisti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnį. Tokio laiško nėra gavęs ir iš R. K.. 2016 m. pabaigoje pasibaigus Seimo nario kadencijai jo elektroninio pašto dėžutė buvo ištrinta.

75. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą jis užregistravo Seime savo vardu. Antrą kartą Seimui pateikė šią pataisą todėl, kad ji pirmą kartą buvo atmesta dėl formalių priežasčių. Pataisęs dokumentą jis pasiūlymą užregistravo antrą kartą. Jis Biudžeto ir finansų komitete svarstant šį klausimą nedalyvavo, nes supratęs, kad per trumpą laiką nespės pristatyti pasiūlymo, dalyvavo tuo pačiu metu vykusiuose Ekonomikos komiteto posėdžiuose. Jam nėra žinoma, kodėl 2015 m. lapkričio 2 d. R. K. domėjosi, ar jis (Š. G.) gins savo pasiūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete posėdyje. R. K. neteisingai nurodė, kad posėdyje nedalyvaus dėl to, jog bus išvykęs iš Vilniaus. Taip pasielgė todėl, kad R. K. priežastis, dėl kurios jis neatstovauja savo pateiktai pataisai Biudžeto ir finansų komitete posėdyje, galėjo pasirodyti per menka. Anot Š. G., tai buvo pirmas kartas, kuomet R. K. jo pasiteiravo apie jo pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, jam (Š. G.) dėl to buvo keista.

76. Š. G. įsitikinimu, jo rengtos ir Seime registruotos įstatymo pataisos tekstas nėra identiškas R. K. pataisos tekstui, kadangi skyrėsi kompiuterių, kuriuose buvo kurti šie failai, nustatymai (kraštinės, kitaip nubraižytos lentelės ir panašiai), be to, jo registruotame pasiūlymo variante buvo viena rašybos ir viena skyrybos klaidos, o R. K. – klaidų nebuvo. Š. G. sutinka, kad pradinis jo registruoto pasiūlymo tekstas buvo sukurtas ne jo kompiuteryje, tačiau tai, kad skiriasi kai kurie dokumento parametrai patvirtina, jog Seime registruotą dokumentą spausdino jis iš savo kompiuterio. Pirminį teksto dokumentą jis gavo „Word“ formatu. Išteisintasis neigia, kad pataisos atspausdintą tekstą jis iš kažko gavo, tuomet pasirašė ir užregistravo Seime.

77. Išteisintasis Š. G. taip pat parodė, kad 2010 m. jis ir M. L. įsteigė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Šis institutas su Liberalų sąjūdžiu nėra susijęs. Jame dirbo du ar trys nuolatiniai darbuotojai ir vadovas. Paskutinė vadovė buvo J. K., su kuria jį siejo ir faktiniai šeimos santykiai. Vadovus į darbą priimdavo jis (Š. G.). VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ veiklos finansavimo šaltiniai buvo paramos ir europinių fondų lėšos. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovas jam už gautų paramų panaudojimą neatsiskaitydavo. Būdamas politikas ir žinodamas galimus interesų konfliktus jis darbuotojų prašė atsakingai tikrinti šio instituto rėmėjus. Anot išteisintojo, jei rėmėjo pavadinimas sukeldavo įtarimų arba siūloma parama galėjo būti susijusi su jo kaip Seimo nario veikla, įstaigos vadovė turėdavo jo paklausti, ar institutas gali priimti tokią paramą. Iš UAB koncerno „MG Baltic“ gautos 8 700 eurų paramos aplinkybės jam nėra žinomos, kadangi apie šią paramą jis sužinojo tik vėliau. Anot Š. G., prašymus paramai gauti jie buvo išsiuntę dar tuomet, kai buvo įsteigtas institutas. Paramos iš įvairių įmonių jie gaudavo beveik kiekvienais metais. Iš J. K. jis sužinojo, kad ji pati į R. K. dėl paramos institutui nesikreipė, jai paskambino ir pranešė, kad R. K. vadovaujamoje įmonėje buvo priimtas toks sprendimas. J. K. buvo nuvykusi pas R. K. į biurą. Š. G. teigimu, R. K. buvo atvykęs į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigiamąjį renginį. Pirmaisiais savo veiklos mėnesiais institutas buvo gavęs paramą iš vienos UAB koncerno „MG Baltic“ grupės įmonių. Ją pasiūlė pats R. K.. Tuo metu jie pakalbėjo, kad jei institutas vykdys įdomius projektus, galimai tai nebus vienkartinio pobūdžio parama. Anot Š. G., UAB koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės paremdavo jo įsteigtą institutą beveik kiekvienais metais.

78. Projekto „Ready to Win“ idėja kilo 2015 m. vasarą, projektas buvo vykdomas nuo 2015 m. pabaigos iki 2016 m. balandžio mėnesio. Šio projekto esmė – individualūs mokymai žmonių, kurie nori išmokti kalbėti viešai, dalyvauti įvairiausiuose rinkimuose, ir ne tik politiniuose. Paskaitas vedė viešojo kalbėjimo, kūno kalbos specialistai. Taip pat buvo sėkmės istorijų pranešimai, viena iš jų buvo jo sėkmės istorija – laimėta vienmandatė rinkimų apygarda Žirmūnuose, kita sėkmės istorija buvo Vilniaus mero rinkimai. Pastarajame pranešime buvo aptariami ne tik rinkimus laimėjusio R. Š. veiksmai, bet ir bendrai – kaip elgėsi kandidatai, kaip jie kalbėjo, kodėl laimėjo ir panašiai. Kai kuriuose pranešimuose buvo aptariami pavyzdžiai iš praėjusių rinkimų, tačiau nė vienas pranešimas nebuvo apie būsimus rinkimus. Iš mokymuose dalyvavusių asmenų beveik pusė buvo iš Liberalų sąjūdžio. Šie mokymai dalyviams buvo nemokami. Paskaitos dažniausiai vykdavo Kaune, Palangoje, Vilniuje ekonominės klasės viešbučiuose. Bendra biudžeto suma galėjo būti apie keliasdešimt tūkstančių eurų. Siekdamas išvengti galimo interesų konflikto dėl partijos narių dalyvavimo tiek šiame projekte, tiek būsimuose Seimo rinkimuose jis aptarė šį klausimą su Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininku E. M., o vėliau ir su partijos rinkimų štabo taryba. Pastarieji tokiam Liberalų sąjūdžio narių dalyvavimui projekte pritarė. Anot išteisintojo, Liberalų sąjūdžio nariams prieš rinkimus būdavo vedami mokymai pasiruošti ateinantiems rinkimams, tačiau juos organizuodavo pati partija, taip pat VšĮ „Laisvės studijų centras“.

79. Š. G. teigimu, UAB koncerno „MG Baltic“ vadovai yra liberalių pažiūrų, todėl jie labiau nei kitas politines partijas palaiko bei bendrauja su liberaliomis partijomis. Tokio bendravimo pavyzdžiu gali būti kalėdinės vakarienės, kuriose būdavo aptariamos politinės aktualijos, pasikeičiama nuomonėmis. Š. G. teigimu, jis pats yra dalyvavęs kalėdinėje vakarienėje su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais 2013 m. ar 2014 m. Toks bendravimas yra visiškai natūralus, todėl ir jis stengėsi palaikyti tam tikrus santykius su verslo atstovais. Tačiau verslininkai, su kuriais jam teko bendrauti, žino jo principines nuostatas, jog jis neima kyšių. Apie tai prieš 10 metų buvo kalbėjęs ir su R. K., todėl pastarasis niekada nėra jo prašęs atlikti neteisėtų veiksmų. Jis (Š. G.) visuomet laikėsi nuostatos savo rinkiminę kampaniją finansuoti iš savo asmeninių ar artimųjų piniginių lėšų, nes priešingu atveju, finansiškai parėmusio verslo atstovai gali vėliau prašyti kokių nors paslaugų. Anot Š. G. prieš kažkuriuos rinkimus R. K. buvo jo klausęs, ar nereikia finansinės paramos, tačiau jis atsisakė.

80. Išteisintasis R. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad paramos teikimas yra įprasta ir valstybės mokestinėmis lengvatomis skatinama privataus verslo veikla. Tiek UAB koncernas „MG Baltic“, tiek šio koncerno įmonės ne kartą teikė paramą įvairioms įstaigoms. Sprendimą dėl paramos skyrimo ir jos dydžio priima savarankiškai pati įmonė, UAB koncernas „MG Baltic“ tokių įmonių sprendimų nesankcionuoja ir netvirtina. Paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ jo vadovaujama įmonė teikė todėl, kad tiek jis kaip asmuo, tiek kaip verslo atstovas jaučia prielankumą liberalioms šios įstaigos propaguojamoms idėjoms, ne kartą dalyvavo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuojamuose renginiuose. 2015 m. liepos 13 d. jo kaip UAB „MG Baltic Media“ administracijos vadovo įsakymu VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ buvo skirta 8 700 eurų dydžio parama. Šiam institutui paramą jis buvo skyręs ir anksčiau eidamas ir kitų UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių vadovo pareigas. Konkrečių 2015 m. liepos mėnesį VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ skirtos paramos aplinkybių nepamena, tačiau yra įsitikinęs, kad buvo gautas paramos gavėjo prašymas, su tuometine instituto vadove sudaryta ir pasirašyta paramos sutartis ir tik tada skirta parama. Jokių užuominų, kad parama siejama su kurio nors Seimo nario veikla, šioje sutartyje nėra ir negalėjo būti, nes parama skirta konkrečiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ veiklai. Anot išteisintojo, 2015 m. birželio–liepos mėnesį jam net nebuvo žinoma, kas bus teikiama ir svarstoma 2015 m. spalio mėnesį Seime. Kadangi jis yra aktyvus žiniasklaidos rinkos dalyvis, be to itin domisi valstybėje vykstančiais procesais, jam buvo įdomūs ne tiek vartojimo kreditų reglamentavimo klausimai, o valdžios vykdomi veiksmai perskirstant rinką, naikinant arba apribojant vieną industriją, akivaizdžiai proteguojant kitą. Šis domėjimasis ir buvo jo kalbų su įvairiais žmonėmis, pradedant verslininkais, lobistais baigiant ir politikais, objektu. Išteisintojo R. K. teigimu, Š. G. jis pažįsta seniai ir gana gerai, nes Š. G. dirbo ir interneto portale „alfa.lt“. Š. G. jis kyšio nedavė, taip pat nedavė jam ir parengto Vartojimo kredito įstatymo teksto. Anot R. K., priešingai nei teigiama kaltinime, 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Š. G. registruoti pasiūlymai, nėra identiški. R. K. neigė, kad „LNK“ televizija turėjo reikšmingą materialinį interesą išsaugoti vartojimo kreditų įstaigų veiklą, kadangi vartojimo kreditų reklamos rinkoje reklamuojamas pats produktas, o ne vien jį teikianti įstaiga. Nuo 2015 m. vartojimo kreditų paslaugas iš anksčiau jas teikusių smulkiųjų kredito įstaigų perėmė bankai, todėl „LNK“ grupės pajamos iš vartojimo kredito įstaigų industrijos iš esmės nesikeitė (t. 112, b. l. 87–100).

81. Duodamas paaiškinimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose R. K. parodė žinojęs, kad Š. G. buvo įsteigęs VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, jis (R. K.) dalyvavo jo steigimo renginyje. R. K. vadovaujamos įmonės penkis kartus buvo suteikusios šiam institutui paramą, tačiau nei viena iš jų (paramų) niekaip nėra susijusi su Š. G. kaip Seimo nario veikla. Atkreipė dėmesį, kad tik paskutinioji paramos teikimo sutartis, t. y. 2015 m. liepos 13 d. buvo suteikta Š. G. jau esant Seimo nariu, tačiau ir šios paramos su Š. G. užimamomis pareigomis nėra jokio pagrindo sieti, kadangi 2015 m. liepos mėnesį jis (R. K.) negalėjo žinoti, kokie įstatymo projektai bus svarstomi 2015 m. spalį. Be to, R. K. teigimu, logiškai nepaaiškinama, kodėl UAB „MG Baltic Media“ turėjo duoti 8 700 eurų kyšį Š. G. už Lietuvos smulkiųjų kreditų ir vartotojų asociacijai naudingų įstatymo pataisų priėmimą. R. K. teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino, kad Š. G. kurį laiką dirbo UAB „Alfa Media“, interneto portale „alfa.lt“ rašė įvairius straipsnius, analizes. Jis (R. K.) buvo Š. G. vadovas. Pastarajam 2014 m. išėjus iš UAB „Alfa Media“ jie bendravimo nenutraukė. Pirmą kartą jie susitiko 2015 m. spalį. Po to buvo susitikę dar kelis kartus. Su Š. G. jie apie daug ką padiskutuodavo, be kita ko, ir apie Seimo veiklą, aptarė Vyriausiosios rinkimų komisijos „perbraižytą“ rinkimų apygardų žemėlapį, A. G. situaciją, taip pat Liberalų sąjūdžio suvažiavimą. Gali būti, kad Š. G. vieno iš susitikimų metu jam buvo pasakojęs, kad Seime dėl formalių priežasčių buvo atmesta jo iniciatyva keisti Vartojimo kredito įstatymą. R. K. patvirtino, kad jam tuo metu buvo žinoma apie Š. G. teiktas šio įstatymo pataisas, kadangi jis su Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos nariu bei UAB „4finance“ vadovu G. V. jau prieš tai buvo aptaręs Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymą Seime, nuo 2014 m. sekė šio įstatymo priėmimo proceso eigą. R. K. kaip žiniasklaidos atstovas patarinėjo G. V. dėl veikimo strategijos Seime bei bendravimo su žiniasklaida dėl pataisų priėmimo. Būtent todėl jis vėliau Š. G. siuntė SMS trumpąsias žinutes domėdamasis, kaip jam sekėsi toliau teikti analogiško turinio pasiūlymą. Šiuose susirašinėjimuose su Š. G. nėra fiksuotas nei jo (R. K.) prašymas registruoti minėtas pataisas, nei jo prašymas balsuoti už jas. R. K. atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigiama kaltinime, Š. G. siūloma Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa nebuvo švelnesnė nei už darbo grupės teiktą įstatymo projektą, nei už Seimo nario P. G. registruotą pasiūlymą, kuriam buvo pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Š. G. siūlomo 8 straipsnio nuostatos, numatančios raštišką kredito gavėjo sutikimą siekiant patikrinti kreditingumą, turėjo apsunkinti ir sugriežtinti vartojimo kredito patikrą, pratęsti vartojimo kredito paėmimo terminą, be to, jomis būtų įvesti papildomi saugikliai nuo kredito paėmimo svetimo asmens vardu. Neigdamas, kad jis Š. G. perdavė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos pasiūlymą R. K. tvirtina, kad bylos duomenys rodo, jog Š. G. tokį patį pasiūlymą galėjo gauti tiek iš L. V., tiek iš K. K., tiek iš E. M., tiek ir iš kitų Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narių. R. K. įsitikinimu, palyginus Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymą su advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkų parengtu dokumentu bei K. K. E. M. siųstame laiške prisegtu dokumentu, matyti, jog būtent su pastaruoju dokumentu sutampa Š. G. Seime registruotas pasiūlymas. Taigi, anot išteisintojo R. K., jo ir Š. G. susitikimo 2015 m. spalio 12 d. metu Š. G. dokumentus, kurių pagrindu registravo savo pataisą, jau turėjo, todėl nebuvo jokio pagrindo jam (R. K.) dar kartą juos perduoti Š. G.. R. K. tvirtinimu, kaltinime nepagrįstai teigiama, kad jis (R. K.) neva davė kyšį Š. G. už tai, kad jis pateiktų Seime svarstymui ir priėmimui UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus įstatymų projektus. Šiuo atveju R. K. atkreipia dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje nevyko balsavimas dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos priėmimo, buvo balsuojama tik dėl pritarimo šiai pataisai po svarstymo, tačiau po balsavimo jai buvo nepritarta (t. 124, b. l. 198–211; t. 158, b. l. 87–124).

Dėl R. K. suinteresuotumo ir atliktų veiksmų

82. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs baudžiamosios bylos duomenis pagrįstai konstatavo, jog Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai tiesiogiai turėjo įtakos vartojimo kreditus suteikiančioms įmonėms, o netiesiogiai – UAB „LNK“, parduodančią reklamos paslaugas, po ko, pagal ekonominės naudos gavimo santykius – UAB „MG Baltic Media“, ir, atitinkamai, – UAB koncernui „MG Baltic“. Tokiu būdu, anot apygardos teismo, įžvelgtinas R. K. kaip žiniasklaidos bendrovės vadovo, suinteresuotumas Š. G. siūlytos pataisos, nustatančios kreditų gavėjų patikros apimtis, priėmimu Seime, taip pat, per koncerno akcininko ryšius, ir interesu palaikyti tarpusavio naudingus verslo kontaktus. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Paties išteisintojo R. K., liudytojų G. V., I. Š. , D. J. M. parodymai, byloje užfiksuoti R. K. bei G. V. susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad R. K. ir G. V. pažintis per jų vadovaujamų įmonių akcininkus buvo susijusi su Lietuvos Banko iniciatyva keisti vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimą Lietuvoje. Būtent po to, kai 2013 m. rudenį Lietuvos Bankas valstybinėms institucijoms pateikė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, byloje fiksuotas ir pirmasis 2013 m. rugsėjo 22 d. 14.12 val. įvykęs R. K. ir G. V. susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34–35). Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų R. K. ir G. V. susirašinėjimų elektroniniais laiškais, pokalbių mobiliojo ryšio telefonu bei SMS trumposiomis žinutėmis jų bendravimas suintensyvėdavo tuomet, kai Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo svarstymo procese vykdavo tam tikri pokyčiai. Ypač aktyviai R. K. ir G. V. bendravo nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio pradžios, t. y. tuomet, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitete, o vėliau ir Seimo plenariniame posėdyje buvo svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas bei Seimo narių, be kita ko, ir Š. G. teikti pasiūlymai dėl šio teisės akto pakeitimo. Byloje užfiksuotas jų pokalbių turinys patvirtina, kad G. V. nuolat informuodavo R. K. apie Darbo grupės Vartojimo kredito įstatymo tobulinimui veiklą, jie tarpusavyje keitėsi šiuo klausimu turima informacija, tardavosi dėl tolimesnių veiksmų. R. K. apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose neneigė, kad jis ir pats aktyviai sekė šio įstatymo priėmimo proceso eigą, kaip žiniasklaidos atstovas duodavo patarimų G. V. dėl veikimo strategijos Seime bei bendravimo su žiniasklaida. Be to, išteisintasis R. K., liudytojai G. V., Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai atstovavęs lobistine veikla užsiimantis advokatas L. S. teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino ir tai, kad G. V. iniciatyva R. K. du kartus, t. y. 2015 m. spalio 2 d. bei 2015 m. spalio 23 d. buvo susitikęs su Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai šiuo klausimu atstovavusiu advokatu L. S.. Iš liudytojo G. V. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų R. K. pokalbių su G. V. turinio, jų susirašinėjimo elektroniniais laiškais, SMS trumposiomis žinutėmis, R. K. ir L. S. pokalbių trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad R. K. su G. V. ir L. S. ne tik keitėsi informacija dėl dominančio įstatymo pataisų svarstymo bei priėmimo Seime, bet kartu reaguodami į nuolat besikeičiančią situaciją Seime derino tolimesnius veiksmus, kuriais jie siekė, kad norimas rezultatas būtų pasiektas, t. y. kad Š. G. teikiami pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo būtų priimti. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertino, kad R. K. įsitraukimas į šį procesą buvo itin aktyvus. Siekdamas jau pirmiau paminėto rezultato R. K. ir pats savo iniciatyva atliko tam tikrus veiksmus. Po 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo rytinio posėdžio, kuriame buvo nutarta pritarti Seimo nario B. B. vadovaujamos Darbo grupės registruotam Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą taikant skubos tvarką, o šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą paskirti 2015 m. spalio 1 d. (t. 40, b. l. 1–7, 17–23), R. K. SMS trumposiomis žinutėmis suderino 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimą su V. G.. Jo metu R. K. su V. G., kuris, be kita ko, buvo ne tik darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti narys, bet taip pat ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. partijos kolega, kalbėjosi apie tai, kad Darbo grupės pirmininkas B. B. skuba pateikti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą svarstyti Seimui, o V. G., siekdamas stabdyti procesą, kalbėjosi su P. N. (V. G.: „Tų... to įstatymo... B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir... skubina <...> Nu, žinai, dabar pateikimą pavarėm. <...> Bet jisai nori...svarstymo... Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori... <...> B. baisingai... įdėt. <...> Tai, jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai... <...> nu, neskubintų, ta prasme. <....> Labai yra sudėtinga, žinai, stabdyti, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo. <...> Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. <...> Tai sakė jokių problemų“ (t. 4, b. l. 75–80, 86–88; t. 12, b. l. 20–24)“. Po 2015 m. spalio 1 d. vykusio Seimo rytinio ir vakarinio posėdžio, kuriame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai K. G. ir P. G. pasisakė už tai, kad išduodant vartojimo kreditus reikia griežtinti klientų mokumo vertinimą (dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio) (t. 40, b. l. 50–51, 61), R. K. G. V. dar tą pačią dieną elektroniniu laišku paprašė atsiųsti „normaliais juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos“ (t. 26, b. l. 171–173, 174–175). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 7 d. 9.06 val. G. V. persiuntė R. K. „Glimstedt“ teisininkų paruoštas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas (t. 25, b. l. 51–52, 116–117, 118–121). 2015 m. spalio 12 d. R. K. iniciatyva įvyko jo ir Š. G. susitikimas ir kitą dieną, t. y. 2015 m. spalio 13 d. Seime buvo užregistruota Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa, kurios turinys identiškas pasiūlymo projektui, kurį 2015 m. spalio 6 d. elektroniniais laiškais suderino G. V., L. S., L. Z. ir L. V., bei kurį G. V. 2015 m. spalio 7 d. 9.06 val. elektroninių paštu persiuntė R. K. (t. 25, b. l. 51–52, 116, 118–121; t. 26, b. l. 1–13, 15–18, 27–30, 21–24, 34–37, 41–47). Po 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo nepritarta Š. G. 2015 m. spalio 13 d. registruotai pataisai (t. 39, b. l. 22–23, 30–30, 37, 75–82), R. K. 2015 m. spalio 14 d. ir atitinkamai 2015 m. spalio 27 d. SMS trumposiomis žinutėmis suderino du susitikimus su Š. G., iš kurių vienas įvyko 2015 m. spalio 19 d. (t. 8, b. l. 21–23), o kitas 2015 m. spalio 28 d. (dieną prieš Š. G. dar kartą Seime užregistravus iš esmės analogiško turinio pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio) (t. 8, b. l. 27–29) bei du susitikimus su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu E. M.. Šių 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. vykusių susitikimų su E. M. metu, jie ne tik trumpai aptarė Š. G. Seimui pateiktas pataisas, bet R. K. tiesiogiai paprašė E. M. jas Seime „palaikyti“ bei „nuimt iš salės balsavimo metu“ šioms pataisoms oponavusį Liberalų sąjūdžio frakcijos narį K. G. (t. 4, b. l. 140–168; t. 10, b. l. 98–99, 129–130). Be to, iš liudytojų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės partijos narių M. A. (t. 117, b. l. 117–123), L. A. (t. 118, b. l. 197–199) ir I. D. (t. 118, b. l. 20–24) parodymų matyti ir tai, kad panašiu metu R. K. buvo susitikęs su L. A. , per jį bandė išsiaiškinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės I. D. poziciją dėl Š. G. siūlomos pataisos, o susitikimo su M. A. metu siekė užsitikrinti pastarojo palaikymą Š. G. pataisai Seimo plenariniame posėdyje. R. K. suinteresuotumą dėl Š. G. siūlomų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų bei atliktus veiksmus neabejotinai patvirtina ir jo darbo kabinete, esančiame UAB „MG Baltic Media“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu rasti dokumentai: iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapio www.lrs.lt atspausdinti Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdžio balsavimo rezultatai, ant vieno iš šių lapų raudonu rašikliu parašyta „NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 78, 82–83); Lietuvos energetikos instituto emblema pažymėtas A4 formato lapas su R. K. atliktais rankraštiniais įrašais: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G.ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasuko DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70–71, 76, 81–83). Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 5 d. plenariniame posėdyje vykusio balsavimo rezultatų, balsuojant 10:39:28 val. dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių 9 balsavo už, prieš 0, susilaikė 0; iš Darbo partijos frakcijos – už 12, prieš 0, susilaikė – 2. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame balsavime Š. G., E. M., be kita ko, ir visi kiti balsavime dalyvavę Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, taip pat Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. A. balsavo už, tuo tarpu K. G., nors tos dienos rytiniame Seimo posėdyje registravosi, tačiau balsavime nedalyvavo (t. 1, b. l. 108–112). 2015 m. lapkričio 5 d. 10:41:37 val. vykusio balsavimo dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos metu Darbo partijos frakcija balsavo – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Liberalų sąjūdžio frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0. Visi posėdyje dalyvavę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsavo už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą, tuo tarpu K. G. balsavime nedalyvavo, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. A. už Š. G. pataisą balsavo už (t. 40, b. l. 95, 108–110, 126–127, 128–130). Taigi 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje vykusių balsavimų rezultatai iš esmės atitinka R. K. atliktus rankraštinius įrašus apie savo paties veiksmus įtakojant tiek pavienius Seimo narius, tiek konkrečias politines partijas. Kita vertus, iš minėtame R. K. darbo kabinete rastame lape atliktų rankraštinių įrašų turinio galima spręsti ir tai, kad R. K. Š. G. teiktų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų atmetimą Seime vertino tiek kaip savo asmeninę, tiek kaip UAB koncerno „MG Baltic“ nesėkmę teisėkūros procese.

83. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas pagrįstai atmetė R. K. teiginius, kad jo domėjimasis Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu bei priėmimu Seime nebuvo niekaip susijęs su UAB koncerno „MB Baltic“ interesais bei nauda. Anot R. K., jis sekė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo teisėkūros procesą, nes yra aktyvus žiniasklaidos verslo atstovas, politika besidomintis pilietis, be to, norėjo patarimais padėti G. V.. Tačiau tokius išteisintojo teiginius apygardos teismas, kaip jau minėta, pagrįstai atmetė. Iš byloje apklaustų liudytojų D. J. M. (t. 122, b. l. 87), G. V. (t. 115, b. l. 146–148) parodymų matyti, kad UAB „4finance“ buvo UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančios UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ grupės reklamos užsakovas. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad greituosius kreditus išduodančių įmonių veiklos pelningumas tiesiogiai priklauso nuo šios veiklos masto, todėl didelė išduodamų vartojimo kreditų apyvarta lemia ir didelį šios veiklos pelningumą. Iki Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo greituosius kreditus išduodančios įmonės turėjo didelius pelningumus, todėl atitinkamai buvo vienos didžiausių reklamos užsakovų (t. 117, b. l. 57–65). Taigi įstatyminiu reglamentavimu sugriežtinus būsimų skolininkų mokumo vertinimą dalis vartojimo kreditų nebūtų išduoti, atitinkamai mažėtų ne tik pajamos iš šios veiklos, bet ir skiriamos išlaidos šių paslaugų reklamai. Tokius nuogąstavimus 2015 m. spalio 7 d. bei 9 d. siųstuose elektroniniuose laiškuose R. K. išdėstė ir G. V. teigdamas, kad „sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai“ (t. 25, b. l. 52–54, 123, 125). Apie tai, kad dėl įstatymo pataisų gali žymiai sumažėti UAB „4finance“ reklamos apimtys UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ grupės televizijose, liudytojas G. V. užsiminė ir pokalbiuose su R. K. (t. 115, b. l. 148). Bylos duomenys leidžia pagrįstai tvirtinti, kad tokie G. V. teiginiai pasitvirtino. 2016 m. gegužės 19 d. 20.31 val. susirašinėdamas su L. S. elektroniniais laiškais G. V. parašė, kad „LB visgi isdryso pakelbti pirmo ketvirǞ io statistika. Ir rezultatai ispudingi, mazuju kreditu rinka krito –74 %, o didesniuoju –68% lyginant su 2015 metu pirmu ketviǞ iu. Visiskai suvalge industrija su radikaliais pakeitimais” bei elektroniniame laiške įkėlė nuorodą į straipsnį Lietuvos banko interneto puslapyje http://www.lb.lt/sugrieztinus_vartojimo_kreditu_teikimo_salygas_ju_suteikta_gerokai_maziau (t. 25, b. l. 61, 165–166). Be to, iš byloje esančiame UAB „TNS LT“, atliekančio kasdienį televizijos, radijo, spaudos, lauko, interneto, kino reklamos ir reklamos vidaus ekranuose monitoringą, 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 16/12-1 pateiktų duomenų, bendros (angl. gross) išlaidos reklamai LNK, BTV, Info TV, TV1 televizijos kanaluose 2015 m. metais buvo 224 761 928 eurai, iš jų 20 954 171 eurą (9,3 proc.) išleido smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės, tuo tarpu 2016 m. bendros išlaidos siekė 166 617 436 eurus, iš jų smulkiųjų vartojimo kreditų įmonių – 5 473 305 eurai (3,3 proc.) (t. 46, b. l. 2–3). R. K. teiginiai, kad sugriežtintas vartojimo kreditų išdavimas esminės reikšmės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ grupės televizijoms, atitinkamai ir UAB „MG Baltic Media“ bei UAB koncernui „MG Baltic“ neturėjo, nes persiskirsčius rinkai reklamos paslaugas pradėjo pirkti bankai, prieštarauja byloje ištirtiems duomenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė išteisintojo R. K. parodymus apie tai, kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai UAB koncerno „MG Baltic“ veiklai jokios įtakos neturėjo, ir konstatavo, kad siekdamas vartojimo kreditus išduodančioms įmonėms naudingų įstatymo pataisų R. K. veikė ir UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesams.

84. Apeliaciniame skunde prokuroras pritaria pirmiau išdėstytoms apygardos teismo išvadoms ir jų apeliacine tvarka neskundžia. Tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. ir toliau teigė, kad jo domėjimasis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, pagalba G. V. su UAB koncerno „MG Baltic“ interesais niekaip nesusijęs. Anot R. K., tokią apygardos teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Š. G. Seimui teiktomis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisomis, priešingai nei teigiama kaltinime, nebuvo siūloma švelninti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą. Tačiau tokie išteisintojo R. K. teiginiai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto aiškinamojo rašto 2 punkto 2.2 papunktyje „Dėl atsakingo skolinimo principo ir pareigos tikrinti duomenų bazes“ nurodyta, kad atsižvelgiant į galiojančio Įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį vartotojo kredito davėjo pareigą tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito davėjas gali pasikliauti vien paties vartojimo kredito gavėjo pateikiama, tačiau jokiais dokumentais nepagrįsta informacija, o duomenų bazės tikrinamos tik paties vartojimo kredito davėjo nuožiūra, manant, kad tai reikalinga. Todėl nauju Vartojimo kredito įstatymo projektu siekiama nustatyti įpareigojimą vartojimo kredito davėjams iš vartojimo kredito gavėjų gautą informaciją tikrinti remiantis dokumentais arba patikrinti kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Šis naujas reguliavimas reikštų, kad vartojimo kredito davėjai negalės be išlygų pasikliauti vartotojų nurodomais duomenimis be jų pagrindimo dokumentų ar patikrinimo atitinkamose registruose ir informacinėse sistemose (aiškinamojo rašto 3.2. papunktis) (t. 37, b. l. 1–9). Kaip matyti iš Darbo grupės 2015 m. birželio 30 d. Seime registruoto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo Darbo grupė pasiūlė 8 straipsnio, reglamentuojančio pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, 1 dalį išdėstyti taip: prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais dokumentais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumo vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus (t. 37, b. l. 19–20).

85. Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279, svarstant šį Vartojimo kredito įstatymo projektą užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga <...>“, <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50–51). Seimo narys P. G. šiame posėdyje akcentavo būtent Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnį: „<...> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka. Faktiškai neatsakingas skolinimasis tęsiasi ir toliau. Gal ne visi Seimo nariai įsiskaitė, bet jūs gerai įsižiūrėkite, kas yra 8 straipsnyje, kad tikrins tik tada, jeigu gaus kredito gavėjo rašytinį prašymą <...> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <...>“ (t. 40, b. l. 61). Remdamasis analogiškais motyvais Seimo narys P. G. 2015 m. spalio 9 d. Seime užregistravo pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Jame siūlė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Tuo tarpu prievolę vartojimo kredito davėjui prieš tikrinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą registruose ir informacinėse sistemose gauti rašytinį vartojimo kredito gavėjo sutikimą P. G. siūlė išbraukti (t. 39, b. l. 11–14). 2015 m. spalio 13 d. Seime buvo užregistruotas ir Seimo nario Š. G. pasiūlymas pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį. Pagal jį siūloma 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).

86. 2015 m. spalio 14 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Seimo nario P. G. 2015 m. spalio 9 d. registruotam pasiūlymui buvo pritarta, tuo tarpu Š. G. 2015 m. spalio 13 d. teikta kreditų išdavimą palengvinanti pataisa buvo atmesta (t. 39, b. l. 33–34, 37). Šiame posėdyje kalbėjusi Lietuvos Banko atstovė I. Š. atkreipė dėmesį į Š. G. teiktos pataisos esmę. Anot jos, „G. savo pasiūlyme <...> argumentuoja, tarsi įstatymo projektas reikalautų privalomo tikrinimo duomenų bazėje. <...> projektas to nereikalauja, jis sako, privalomas arba tikrinimas duomenų bazėje arba įrodymai. Dabar, kai yra siūloma įrašyti, kad galima remtis vartotojo pateikta informacija, tai taip dabar ir remiasi vartotojo pateikta informacija. Aš jums užpildysiu..., kad mano pajamos yra 5 tūkst. Tai ką čia ne informacija? Informacija. Nesvarbu, teisinga, neteisinga, bet čia yra informacija. Problema ta, kad nėra įrodymų tos informacijos <...>“ (t. 39, b. l. 37).

87. UAB koncerno „MG Baltic“ ir R. K. suinteresuotumą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluočių atskleidžia ir 2015 m. spalio 6 d. tarp G. V., L. S., L. V. ir kartu su L. S. dirbusios advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatės L. Z. vykęs susirašinėjimas, kuriame jie tarpusavyje derino Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisą. Iš 2015 m. spalio 6 d. 12.10 val. G. V. prieš tai išvardintiems asmenims siųsto elektroninio laiško matyti, kad vartojimo kreditus išduodančioms įmonėms svarbiausia buvo tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nebūtų įtvirtinta kredito davėjų pareiga tikrinti vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją. Todėl jie savo 2015 m. spalio 6 d. suderintame pasiūlyme kaip alternatyvų kreditingumo vertinimo būdą siekė įtvirtinti formuluotę, kad kredito gavėjo kreditingumas gali būti įvertinamas ir pagrindžiant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remiantis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais (t. 25, b. l. 51, 115). Būtent tokios siūlomo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo nuostatos iš esmės išdėstytos ir Š. G. teiktuose 2015 m. spalio 13 d. bei spalio 29 d. registruotuose pasiūlymuose (2015 m. spalio 29 d. pasiūlyme nurodant „2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais“). Teisėjų kolegijos vertinimu būtent Š. G. teikta pataisa, siūlanti palikti vartojimo kreditus išduodančioms įmonės galimybę vertinti ne vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, o vartojimo kredito gavėjo kreditingumą sudaro galimybę vartojimo kreditus išduoti paprasčiau ir greičiau, taigi, priešingai nei teigia R. K., tokia Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisa būtų sušvelninusi tiek Darbo grupės, tiek P. G. siūlomą vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimą.

Dėl Š. G. atliktų veiksmų neteisėtumo

88. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apygardos teismo padarytai išvadai, kad Š. G. iš tiesų atliko R. K. pageidaujamus veiksmus – 2015 m. spalio 13 d. ir 29 d. savo vardu Seime užregistravo pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo, Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje šį pasiūlymą pristatė, balsavo „už“ pritarti pasiūlymui svarstyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat balsavo „už“ dėl šio straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs R. K. suinteresuotumą Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, jo atliktus veiksmus siekiant, kad šios pataisos būtų priimtos Seime, taip pat nustatęs, jog Š. G. atlikti veiksmai registruojant Seime savo vardu pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio buvo pageidaujami R. K. sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tokie Š. G. veiksmai buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tokia apygardos teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems bei ištirtiems įrodymams.

89. Bylos duomenų visuma, juos vertinant chronologine tvarka leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad visus pirmiau paminėtus veiksmus Š. G. atliko ne savo iniciatyva, bet būtent prašomas R. K..

90. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 22 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-730 (t. 37, b. l. 63–64). Kaip jau minėta pirmiau, šios Darbo grupės veiklą, Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo teisėkūros procesą, planuojamus pokyčius smulkiųjų vartojimo kreditų išdavimo rinkoje sekė bei tarpusavyje aptardavo UAB „4finance“ direktorius bei Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas G. V. ir R. K.. Iš G. V. kompiuterio kietajame diske užfiksuoto nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. birželio 4 d. vykusio G. V. ir G. S., o vėliau ir Š. G. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad G. S. dar 2015 m. gegužės 21 d. 13.25 val. atsakydamas į G. V. laišką informavo pastarąjį, jog Liberalų sąjūdžio frakcija vietoje Vilniaus mero rinkimus laimėjusio ir Seimo nario mandato atsisakiusio R. Š. į Darbo grupę Vartojimo kredito įstatymo tobulinimui deleguos neseniai į Seimą išrinktą savo frakcijos narį Š. G. (t. 25, b. l. 42–46). 2015 m. birželio 4 d. 16.37 val. elektroniniu laišku G. V. kreipėsi ir į Š. G. (kopiją išsiųsdamas ir G. S.) siūlydamas susitikti: „Sveiki, ?ar?nai, Laikotarpis jau dabar labai aktualus, nes Seimo darbo grup? jau eina ? pabaig? Su Vartojimo Kredito ?statymo svarstymu. Beje, mes dabar kaip tik ruo?iame rimt? ir i?sami? prezentacij? apie sektorø ir esam? situacij? Prezident?rai, nes ten pasirodo ?mon?s labai ma?ai informacijos tur?jo ?iuo klausimu. Tai gal mes ir Jums t? pa?i? med?iag? pristatyti po to gal?sime? Bus paprastesnis ir ai?kesnis formatas, nereik?s kr?vos ?vairiausiø studijø, analiziø, palyginimø ir kitø dokumentø siuntin?ti. K? manote?“ (t. 25, b. l. 47). 2015 m. liepos 8 d. 12.29 val. G. V. iš Š. G. elektroninio pašto gavo elektroninį laišką, kuriame Š. G. pasiūlė G. V. susiderinti laiką ir susitikus Seime padiskutuoti („Tad gal tiesiog pasimatome trumpai Seime, susiderinæ laik? Bei padiskutuosime. O tada jau ir koks dokumentas gal? Tø gimti, jei nuspræstume kartu, kad reikalinga.“ (t. 25, b. l. 48). Apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme G. V. ir Š. G. kategoriškai neigė, kad toks jų susitikimas Seime įvyko. Anot Š. G., G. V. jis pirmą kartą pamatė tik 2015 m. spalio mėnesį, kuomet liudytojas lankėsi Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje (t. 123, b. l. 36). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2015 m. liepos 14 d. nuo 6.17 val. iki 9.18 val. tarp G. V. ir R. K. vyko susirašinėjimo elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad G. V. informavo R. K. apie tai, kad 2015 m. Seimo rudens sesijai buvo užregistruotos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, siuntė nuorodas į šiuos pakeitimus bei nurodė, kad užregistruotame projekte įrašyta daug naujų pakeitimų (t. 26, b. l. 105–106, 133–148). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aptarti duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad R. K. jau 2015 m. birželio–liepos mėnesiais buvo žinoma tiek tai, jog 2015 m. birželio 10 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1097, vietoje Seimo nario mandato atsisakiusio R. Š. į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas jo ilgametis pažįstamas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigėjas, Seimo narys Š. G. (t. 37, b. l. 65–66), su kuriuo R. K. ilgą laiką siejo ne tik asmeninė pažintis, bet ir iki 2014 m. pabaigos trukę darbo santykiai. Taip pat tai, kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bus svarstomas 2015 m. Seimo rudens sesijos metu.

91. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo posėdyje Vartojimo kredito įstatymo projektas buvo paskirtas svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete itin suaktyvėjo ir R. K. vaidmuo šiame teisėkūros procese. R. K. ne tik itin dažnai dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymo Seime kontaktavo su G. V., bet 2015 m. spalio 2 d. susitiko ir su Lietuvos Respublikos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai atstovavusiu advokatu ir lobistu L. S. (t. 8, b. l. 8). Apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose R. K. ir L. S. patvirtino, kad toks susitikimas 2015 m. spalio 2 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų vyko. Anot liudytojo L. S. į šį susitikimą su R. K. jis nuėjo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pirmininko G. V. prašymu. Šio susitikimo metu jie aptarė Seime svarstomas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, pasidalino turimą informaciją. Liudytojas neigė, kad šio susitikimo tikrasis tikslas buvo pasidalinti Seimo frakcijomis, kurias buvo siekiama įtakoti dėl Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo (t. 121, b. l. 164–170, 172–173). Iš esmės analogiškai apie šį susitikimą paaiškino ir R. K.. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama 2015 m. spalio 2 d. R. K. ir L. S. susitikimo tikslą remiasi ne pastarųjų nurodytomis aplinkybėmis, bet liudytojo G. V. parodymais, kad po šio susitikimo L. S. jam papasakojo, kad jie (L. S. ir R. K.) „pasidalino partijomis“ (t. 115, b. l. 158). Iš esmės analogiškas aplinkybes G. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas 2016 m. lapkričio 29 d. liudytojas G. V. parodė, kad L. S. ir R. K. buvo susitikę 2015 m. spalio mėnesio pradžioje ir pasiskirstė „darbo barus“ „dirbant“ su Seimo nariais dėl Vartojimo kredito įstatymo. Iš L. S. ir R. K. pasakojimų apie šį susitikimą jam žinoma, jog R. K. turėjo „dirbti“ su Liberalų sąjūdžio frakcija, o L. S. – su visomis kitomis Seimo frakcijomis (t. 66, b. l. 92). Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. nors ir teigė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti ne jo žodžiais, tačiau juose nurodytų aplinkybių neneigė (t. 115, b. l. 157). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo G. V. nuosekliais parodymais, kadangi juos patvirtina tiek byloje esantys duomenys, tiek vėlesnė įvykių eiga.

92. Pirmiausia, pats liudytojas L. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jis atstovaudamas Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesams svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas nei su Š. G., nei su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu E. M. nebendravo, tačiau bendravo su V. G. bei kitais Seimo nariais (t. 121, b. l. 167).

93. Be to, 2016 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole fiksuotas G. V. ir R. K. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, 2015 m. spalio 1 d. 13.39 val. R. K. paprašė G. V. atsiųsti „normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos“ (t. 26, b. l. 171–173, 174–175). G. V. 2015 m. spalio 7 d. 9.06 val. persiuntė R. K. „Glimstedt“ teisininkų paruoštas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisas (t. 25, b. l. 51–52, 116–117, 118–121). Be to, tą pačią dieną 13.05 val. G. V. (mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)) paskambino R. K. (mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-49 matyti, kad tarp R. K. ir G. V. buvo užfiksuotas tokio turinio pokalbis: <...> G. V.: „Tai kadangi šitas tampa esminis, tai mes visiškai atskyrėm tą temą, tai... Aš turiu visai kitą...“. R. K.: „Supra...“. G. V.: „...advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja, ten jūsų...“. R. K.: „Aha.“. G. V.: „...tiem bendriem draugam...“. R. K.: „Ir šitą pristatinėja?. G. V.: „...ten tą klausimą. Būtent tik šitą. Tik šitą būtent.“ R. K.: „Aha, supratau“. G. V.: „A... pirmininkui pristatinėja. Ir...“. R. K.: „Mh“. G. V.: „Tai tik sakau, kad jeigu ten yra man, nu, mano tuos do... Po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija, tai...“. R. K.: „Mh. Nu, aš su visais bendrauju, jei ką“. G. V.: „Nu, bet va tuos, kur minėjot konkrečiai...“. R. K.: „Supratau“. G. V.: „...nes jiems čia labiausiai tinka. Nes jie jau buvo...“. R. K.: „Aha“. G. V.: „...ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską. Tai...“. R. K.: „Aha“. G. V.: „...jeigu išeitų ten tą pa...pratęsti, pra...paskatint juos labiau, nu, tai būtų labai konkretu ir aišku“. R. K.: „Supratau“. G. V.: „Nes mes turim, žodžiu, techninį žmogų, kuris ten viską tą darbą daro jiems“. R. K.: „Aha“. G. V.: „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“ <...> (t. 8, b. l. 9–10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad minėtą advokatų parengtą pataisos tekstą jis persiuntė R. K. jau žinodamas, kad jis (R. K.) dirba su Liberalų sąjūdžio frakcija. R. K., liudytojo G. V. teigimu, šį teisininkų parengtą pasiūlymą turėjo perduoti kuriam nors iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių tam, kad jis (Liberalų sąjūdžio frakcijos narys) užregistruotų šią pataisą Seime. 2015 m. spalio 7 d. vykusio jo ir R. K. pokalbio metu jis (G. V.) prašė R. K. „pakontroliuoti“, jog šią persiųstą pataisą Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys užregistruotų Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir R. K. pažadėjo tai padaryti (t. 66, b. l. 89–97).

94. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną po minėto 2015 m. spalio 7 d. vykusio pokalbio nuo 13.11 val. iki 15.44 val. G. V. ir R. K. bendravo ir elektroniniais laiškais, kuriuose G. V. informavo R. K., kad advokatas K. K. „techninę informaciją“ tą pačią dieną perdavė E. (t. y. Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M.) ir kad penktadienį (2015 m. spalio 9 d.) ši frakcija „turės susirinkimą sprendimui priimti dėl šito konkretaus klausimo“; tuo tarpu R. K. nurodė, kad pristačius informaciją E. jis (R. K.) „startuos“ (t. 25, b. l. 52–54). Apžiūrėjus E. M. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad 2015 m. spalio 7 d. 18.03 val. buvo gautas elektroninis laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prisegtas priedas – skaitmeninė rinkmena, pavadinimu „Pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str_2015_10_05_3.doc“ (t. 32, b. l. 58–64, 142–146). Šis advokato K. K. išimtinai E. M. persiųstas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymas identiškas G. V. 2015 m. spalio 7 d. R. K. persiųstam projektui.

95. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 12 d. nuo 15.12 val. iki 16.17 val. R. K. SMS žinutėmis su Š. G. suderino susitikimą, kuris turėjo įvykti apie 17 val. jo (R. K.) darbo kabinete (t. 8, b. l. 19–21). Apklausti teisme išteisintieji R. K. (t. 124, b. l. 200) ir Š. G. (t. 123, b. l. 34, 37) patvirtino, kad toks susitikimas 2015 m. spalio 12 d. iš tiesų įvyko, tačiau teigė, kad apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas jie nesikalbėjo, R. K. jokių dokumentų Š. G. neperdavė. Šio susitikimo metu, išteisintųjų teigimu, jie kalbėjosi bendro pobūdžio temomis apie politiką, Liberalų sąjūdžio vidaus problemas, R. K. vadovaujamos redakcijos veiklą ir pan. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jau kitą dieną, t. y. 2015 m. spalio 13 d. Seime buvo užregistruotas Seimo nario Š. G. „2015-10-13 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“, 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma šio Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1. remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba 2. pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17–20). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šio Seime užregistruoto Š. G. pasiūlymo turinys yra identiškas pasiūlymo projektui, kurį 2015 m. spalio 6 d. elektroniniais laiškais suderino G. V., L. S., L. Z. ir L. V., bei kurį G. V. 2015 m. spalio 7 d. 9.06 val. elektroninių paštu persiuntė R. K. (t. 25, b. l. 51–52, 116, 118–121; t. 26, b. l. 1–13, 15–18, 27–30, 21–24, 34–37, 41–47). Tokios išvados niekaip nepaneigia Š. G. nurodytos aplinkybės, kad kompiuterių, kuriuose buvo kurti šie dokumentai parametrai skyrėsi, todėl atspausdintuose dokumentuose kraštinės, lentelės išdėstymas yra kiek kitoks. Šiuo atveju konstatuoti suinteresuotų Vartojimo kredito įstatymo pataisomis asmenų parengto ir Š. G. atspausdinto bei Seime užregistruoto dokumento atitikimą leidžia tiek analogiškas pasiūlymo, jame išdėstytų motyvų turinys, tiek visuose šiuose dokumentuose besikartojančios tos pačios klaidos (pavyzdžiui, visų trijų dokumentų aštuntoje teksto pastraipoje nesuderinant linksnių nurodyta „valstybės narėms“, kai turėtų būti „valstybėms narėms“ ir pan. (t. 25, b. l. 119; t. 26, b. l. 16; t. 39, b. l. 18). Todėl tai, kad Š. G. prieš užregistruodamas Seime 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymą šį dokumentą atspausdino iš savo kompiuterio nepaneigia to, kad šį dokumentą sukūrė ne jis, o Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pasamdyti teisininkai.

96. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog Š. G. minėtą Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos teisininkų parengtą pasiūlymą, kurį 2015 m. spalio 13 d. Š. G. užregistravo savo vardu, gavo iš R. K..

97. Apklaustas teisme išteisintasis Š. G. pripažino, kad jis nebuvo 2015 m. spalio 13 d. registruoto pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos autorius, tačiau neigė, jog šio pasiūlymo projektą jis gavo iš R. K.. Anot Š. G. jo pasiūlymo šaltiniu galėjo būti tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio metu Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų frakcijos patalpose paliktame segtuve buvę dokumentai, tiek elektroniniu paštu siųstas laiškas su panašaus turinio pasiūlymu visiems Seimo nariams, tiek pasiūlymas, kurį jam atsiuntė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas L. V.. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas visas šias Š. G. pateiktas versijas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad Š. G., registruodamas pataisą kaip šaltiniu negalėjo pasinaudoti frakcijos patalpose paliktame segtuve esančiais dokumentais, kadangi tai prieštarauja paties Š. G. teismo posėdyje išdėstytiems teiginiams, jog pasiūlymą jis gavo Word formatu ir galėjo juo pasinaudoti (t. 123, b. l. 57–58). Apygardos teismas pagrįstai atmetė ir Š. G. parodymus, kad pasiūlymo tekstas, kurio pagrindu jis parengė savo pataisas, galėjo buvo išsiųstas visiems Seimo nariams. Bylos duomenys patvirtina, kad L. V. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)2015 m. spalio 5 d. 14.54 val. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir nariams, Seimo Darbo grupės Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams bei Seimo politinėms partijoms (pagal pridėtą adresatų sąrašą, į kurį pateko ir Š. G. su E. M.) išsiuntė elektroninį laišką tema „Dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto“. Prie šio laiško buvo prisegtas priedas – skaitmeninė rinkmena, pavadinimu „Dėl_Vartojimo_kredito_įstatymo_projekto_LSVKA_151005.pdf“. Šiame dokumente išdėstyti pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo projekto nuostatų (t. 32, b. l. 100–106). Lyginant šio dokumento, kuriame, be kita ko, pateiktos ir siūlomo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotės, turinį su Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime registruotu pasiūlymu akivaizdu, kad jie nėra identiški nei savo turiniu, nei teksto išdėstymu. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas netinkamai įvertino Š. G. teiginius, kad L. V. jam (Š. G.) buvo atsiuntęs dar vieną laišką su jame prisegtu pasiūlymu, kurį atspausdinęs Š. G. 2015 m. spalio 13 d. užregistravo Seime. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nepatikrinus Š. G. Seimo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), taip pat ikiteisminio tyrimo metu negavus konkrečių duomenų, kaip pasiūlymas, įregistruotas Š. G., atsirado jo kompiuteryje, byloje nėra paneigti teiginiai, kad Š. G. įstatymo pataisų projektą galėjo gauti ir iš kitų jį turėjusių asmenų, t. y. L. S., L. V., L. Z., G. V.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų.

98. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats Š. G. teisiamajame posėdyje kategoriškai paneigė, kad pasiūlymą, kuris tapo jo Seime registruotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos šaltiniu, jis galėjo gauti iš L. S., K. K. ar iš savo partijos pirmininko E. M.. Bylos duomenys pagrįstai leidžia spręsti ir tai, kad tokio dokumento jis negalėjo gauti ir iš L. Z. bei G. V.. Iš liudytojo G. V. teisiamajame posėdyje patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2015 m. vasaros pagrindiniu Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos lobistu Seime dėl Vartojimo kredito įstatymo buvo advokatų kontoros „Glimsted“ advokatas L. S., o techninį darbą atliko (asociacijos siūlomus įstatymo projektus kūrė, paaiškinamuosius raštus rašė ir kitus rašto darbus atliko) šios kontoros advokatė L. Z. (t. 66, b. l. 90). Taigi advokatė L. Z. su Seimo nariais dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų nebendravo, todėl elektroninio laiško su 2015 m. birželio 6 d. parengtu ir su Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija suderintu šio įstatymo 8 straipsnio pasiūlymu Š. G. neturėjo jokio pagrindo siųsti. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad tokio laiško nesiuntė ir liudytojas G. V.. Nors apklaustas teisiamajame posėdyje G. V. teigė, kad Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos bei jų samdytų teisininkų, be kita ko, ir L. S., L. Z. parengtus dokumentus, siūlymus keisti vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimą jis išsiuntė ne tik R. K., bet ir visoms politinėms partijoms, suinteresuotoms institucijoms (t. 115, b. l. 148), tačiau tokie jo parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartoms jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms (kurių teisingumą jis pats patvirtino teisiamajame posėdyje), kad teisininkų parengtą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pasiūlymą jis išsiuntė R. K., žinodamas, jog jis dirba su Liberalų sąjūdžio frakcija ir tikėdamasi, kad R. K. šią pataisą perduos vienam iš šios frakcijos narių, o pastarasis ją užregistruos Seime (t. 66, b. l. 89–97). Be to, apžiūrėjus liudytojo G. V. elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) duomenis matyti, kad liudytojas tokio laiško Seimo nariams, tarp jų ir Š. G., nesiuntė (t. 25, b. l. 34–62). Šių pirmiau aptartų bylos duomenų apygardos teismas neanalizavo, jų nevertino ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutrukdė jam padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas.

99. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti ir tai, kad 2015 m. spalio 6 d. Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų su teisininkais parengto bei G. V. 2015 m. spalio 7 d. R. K. išsiųsto pasiūlymo Š. G. elektroniniu paštu negavo ir iš Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo L. V.. Iš tiesų ištirti įrodymai patvirtina, kad L. V. aktyviai dalyvavo Vartojimo kredito įstatymo tobulinimo teisėkūros procese, susitikdavo su Seimo frakcijų atstovais, pristatydavo Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos poziciją Seimo frakcijų posėdžiuose, be to siuntė ir asociacijos pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, ką patvirtina ir jau pirmiau aptartas jo 2015 m. spalio 5 d. išsiųstas laiškas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Darbo grupės Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams bei Seimo politinių partijų atstovams. Apklaustas teisme liudytojas L. V. teigė, kad jų (asociacijos) pozicija dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų buvo skaidri ir aiški, todėl kiekvieną raštu suformuluotą pasiūlymą dėl šio įstatymo reglamentavimo jie išsiųsdavo tiek Seimo, tiek ir Darbo grupės nariams, todėl ir 2015 m. spalio 6 d. parengtą pasiūlymą jis turėjo išsiųsti minėtiems su šio įstatymo teisėkūros procesu susijusiems Seimo nariams, tarp kurių buvo ir Š. G.. Liudytojo teigimu, jis asmeniškai su Š. G. dėl šių pataisų nieko nederino ir neprašė (t. 143, b. l. 100–104, 105–110). Taigi iš tokių liudytojo L. V. parodymų galima spręsti, kad minėtas su teisininkais 2015 m. spalio 6 d. parengtas pataisas Š. G. galėjo gauti ne asmeniškai, bet tuomet, kai jos buvo siųstos ir kitiems Seimo nariams. Įvertinus tai, kad 2015 m. spalio 5 d. L. V. panašaus pobūdžio laišką su pasiūlymais pakeisti Vartojimo kredito įstatymą pagal pridėtą adresatų sąrašą buvo išsiuntęs gana plačiai Seimo narių grupei, visiškai logiška, kad tiems patiems subjektams liudytojas būtų išsiuntęs ir 2015 m. spalio 6 d. suderintą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. Tačiau apžiūrėjus E. M. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) informaciją matyti, kad L. V. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)E. M. po 2015 m. spalio 5 d. išsiųsto elektroninio laiško tema „Dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto“ iki 2015 m. spalio 13 d., kuomet Š. G. savo vardu užregistravo pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, laiškų nebuvo siuntęs (t. 32, b. l. 58–59). Tokio laiško nebuvo rasta ir Darbo grupės Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimui tobulinti nario V. G. elektroninio pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) (t. 32, b. l. 29–30). Taigi išteisintojo Š. G., liudytojų G. V. bei L. V. teiginius, kad L. V. Seimo nariams, be kita ko, ir Š. G., buvo išsiuntęs 2015 m. spalio 6 d. Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos ir advokatų suderintą pasiūlymą vertina kaip deklaratyvius, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

100. Tokiu atveju galima pagrįstai teigti, kad vienintelis asmuo, iš kurio Š. G. galėjo gauti minėtą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos yra R. K.. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina ne tik pirmiau teisėjų kolegijos aptartos aplinkybės, o būtent, kad L. V. tam ir siuntė suderintą pataisos tekstą R. K., jog pastarasis jį perduotų kažkuriam iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, turėjusiam registruoti šį pasiūlymą savo vardu; 2015 m. spalio 12 d., t. y. dieną prieš Š. G. savo vardu Seime užregistruojant pataisą, R. K. iniciatyva pastarojo darbo kabinete įvyko susitikimas su Š. G., bet ir vėliau sekę įvykiai. Bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną, kai Š. G. Seime 2015 m. spalio 13 d. 10.45 val. savo vardu užregistravo minėtą pataisą 15.15 val. buvo fiksuotas ir R. K. bei G. V. pokalbis, kurio metu R. K. teiravosi G. V. „ar tekstas <...> geras“, nurodė, jog „norėjo pasitikslinti“, nes „pats neskaitė“, o G. V. R. K. patvirtina „jo, geras. Viskas ten puikiai“, „taip, kaip yra. Liuks“ bei nurodo, kad „aš perskaičiau. Viskas ten idealiai – žodis žodin“ (t. 8, b. l. 12–13). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. tvirtino, kad šio pokalbio metu jis su G. V. kalbėjo ne apie Š. G. Seime registruoto pasiūlymo tekstą, o apie vieną iš R. K. G. V. siųstų interneto portale publikuotų straipsnių apie Vartojimo kreditų rinką (t. 158, b. l. 115). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintojo parodymus atmeta kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius jų tuo metu vykusių tarpusavio pokalbių ir susirašinėjimų turiniui.

101. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame pats Š. G. nedalyvavo, buvo nutarta 2015 m. spalio 13 d. Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio projekto pataisos nepritarti (t. 39, b. l. 22–23, 30–31, 37, 75–82). Tą pačią dieną 14.22 val. buvo užfiksuotas R. K. ir G. V. telefoninis pokalbis. G. V.: „<...>Ten, žinai, baigėsi ten tas posėdis, tai sakė, atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten g... G., ta prasme, su konservais ten labai supeikė, atmetė, atmetė ir viskas, žinai. Be...“ R. K.: „Be balsavimo?“ G. V.: „Nu, per, per... Komitete. Nu, tiesiog, a...visi buvo prieš. Nu, kaip ne visi, keturi prieš buvo ir nesigavo. Tai buvo du konservatoriai, G. ir (neaiškiai) yra...<...>.“ <...> G. V.: „Vienas užregistruoja, kitas atmeta iš tų pačių, tai savotiškai“. R. K.: „Nu, supratau. Supratau.“ G. V.: „Tai va, tai, žodžiu, dabar paskutinis šansas salėj, bet tai a... gali būti, kad rytoj ta salė bus, nes ten labai, va, tie patys, tie patys, kur ir atmetė labai bandė prastumt. Sakė, kad rytoj pateks ten skubos tvarka.“ R. K.: „Nu, jų balsas gal dar į dangų neeina. Manau.“ G. V.: „Nu, bet tenais buvo jų daug. Nes ten kai visąlaik mažai renkasi į tuos posėdžius. Dabar jie taip vieningai susirinko ir taip ir gavosi, kad tenais ir, ir prabalsavo, kur ten ką reikia sau.“ R. K.: „Supratau. Supratau.“ G. V.: „Tai labai, va, sakau, durna situacija tokia, nu, bet gavosi tai, kaip gavosi. Čia dabar nieko jau nepadarysi.“ R. K.: „Supratau.“ G. V.: „Nebent vienintelis, salė, variantas. Bet abejoju, ar jisai eit, eis šnekėti salėje.“ R. K.: „Nu, pažiūrėsim. Pažiūrėsim.“ G. V.: „Nes čia vis tiek turi atsistot. Ir šiaip yra variantas. Nu, pavyzdžiui, stot, perskaityt ir ką. Jau kaip salė nuspręs tada. Bet, bet turi pats žmogus perskaityti.“ R. K.: „Ne tai, a... hm, žiūrėk, Gedai. M... kad teisingai suprastum. A... prie teigiamo sprendimo salė irgi galėjo bet kada nubalsuot. Tu tą turėk galvoj. Ta prasme...“ G. V.: „Ne, tai be abejo, be abejo, be abejo. Tiktai, kad ta prasme, kai yra komiteto teigiamas, tai lengviau salės di... daugumai apsispręsti. Nu, kad va, jau yra.“ R. K.: „Taip. Tai būtų, tai būtų geriau, bet tai ne finišas <...>“. “<...> R. K.: „Važiuojam į salę tada.“ G. V.: „Be kalbų. Jo, teisingai.“ R. K.: „Einam į salę. Okei.“ <...> (t. 8, b. l. 12–13). Taigi šio pokalbio metu G. V. su R. K. ne tik aptarė nepavykusį Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete, bet ir susitarė „važiuoti į salę“, t. y. teikti dar vieną minėto straipsnio pataisos pasiūlymą Seimo posėdyje. Be to šio pokalbio turinį įvertinus kitų bylos duomenų, įvykių eigos kontekste, galima spręsti ir tai, kad šio pokalbio metu R. K. ir G. V. minimas asmuo, kuris turėtų pats „eit šnekėt salėje“, yra G. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, kuriam R. K. turėjo perduoti 2015 m. spalio 7 d. jam persiųstą teisininkų parengtą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio pokalbio metu G. V. ir R. K., siekdami jiems naudingo rezultato, gana užtikrintai derino Š. G. veiksmus ateityje. Ir kaip matyti iš bylos duomenų, Š. G. tolimesni veiksmai visiškai atitiko R. K. ir G. V. pokalbyje aptartą būsimų įvykio eigą.

102. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-11 matyti, kad 2015 m. spalio 14 d. 17.40 val. – 18.09 val. (t. y. po 14.22 val. vykusio R. K. ir G. V. pokalbio) R. K. SMS žinutėmis suderino susitikimą su Š. G. 2015 m. spalio 19 d. (t. 8, b. l. 21–23). Teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti išteisintieji R. K. ir Š. G. patvirtino, kad 2015 m. spalio 19 d. 13 val. jie buvo susitikę, tačiau neigė, kad šio susitikimo tikslas buvo susijęs su Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. R. K. teigimu, Š. G. susitikimo metu galėjo jam papasakoti, kad jo teiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio buvo atmestas, tačiau jie šios temos neplėtojo. R. K. tvirtinimu, pažinodamas Š. G., jis buvo įsitikinęs, kad Š. G. pakartotinai registruos analogišką pataisą Seime (t. 123, b. l. 37; t. 124, b. l. 200–201). Tuo tarpu Š. G. teisme teigė, kad šis susitikimas įvyko daugiau jo (Š. G.) iniciatyva, pokalbio metu jie bendraudami kalbėjo daugiausiai apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija „perbraižė“ rinkimų apygardų žemėlapį, todėl jis (Š. G.) siekdamas išviešinti tokio sprendimo problematiką R. K. pagalba žiniasklaidoje norėjo publikuoti straipsnį. Anot Š. G., jis galėjo R. K. užsiminti apie savo teiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisos pasiūlymą Seimui, tačiau R. K. apie tai jo nieko neklausė (t. 123, b. l. 30–35, 36–45, 53–60). Tačiau tokius Š. G. ir R. K. parodymus paneigia byloje esantys duomenys. Pirmiausia, priešingai nei teigia Š. G., ne jis, o R. K. buvo šio susitikimo iniciatorius (t. 8, b. l. 21). Be to, Š. G. teiginius, kad šiuo susitikimu jis siekė R. K. vadovaujamose žiniasklaidos priemonėse publikuoti straipsnį apie perbraižytą rinkimų apygardų žemėlapį paneigia byloje dvi dienos po šio susitikimo, t. y. 2015 m. spalio 21 d. nuo 11.38 val. iki 11.41 val. vykęs jų (R. K. ir Š. G.) susirašinėjimas SMS žinutėmis (į Š. G. siųstą SMS pranešimą: „Labryt! Nezadate reportazu del rinkimu perbraizymo daryt? Mielai pristatyciau partijos pozicija :) visur, kur imanoma“, R. K. atsakė: „Sveikas. Nezinau, taciau pasitikslinsiu. Jei ka, minties poleki supratau“), iš kurio galima spręsti, kad tik šio susirašinėjimo metu Š. G. R. K. pirmą kartą užsiminė apie galimybę žiniasklaidai išsakyti savo nuomonę dėl pakeitimų rinkimų žemėlapyje (t. 8, b. l. 26).

103. Be to, iš byloje esančio nuo 2015 m. spalio 22 d. 10.27 val. ir 2015 m. spalio 23 d. 16.46 val. vykusio G. V. ir R. K. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2015 m. spalio 23 d. įvyko R. K. susitikimas su L. S., kurio metu jie aptarė naują planą, kaip „keliomis dienomis anksčiau ir mažesniame rate išsispręst reikiamą klausimą“ (t. 25, b. l. 56–57, 132). Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad R. K. ir L. S. buvo susitikę ir aptarė naują planą, kaip pasiekti, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitete būtų pritarta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai, tačiau konkretaus L. S. veikimo plano liudytojas teigė neprisimenantis (t. 66, b. l. 95). Bylos duomenimis 2015 m. spalio 27 d. nuo 13.22 val. iki 13.37 val. R. K. iniciatyva vėl buvo suderintas susitikimas su Š. G., kuris įvyko 2015 m. spalio 28 d. 15 val. R. K. darbo kabinete (t. 8, b. l. 27–29). Š. G. patvirtino, kad 2015 m. spalio 28 d. 15 val. jis buvo susitikęs su Š. K., tačiau vėlgi neigė, kad šio susitikimo metu buvo kalbama apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Anot jo, jų pokalbis vystėsi apie būsimą Liberalų sąjūdžio suvažiavimą ir A. G. (t. 123, b. l. 30–35, 36–45, 53–60). Iš karto po šio Š. G. ir R. K. susitikimo, byloje užfiksuotas G. V. elektroninis laiškas R. K., kuriame jis (G. V.) teiraujasi R. K.: „Viskas pagal sutarta plana ivyks? Pavyko gauti patvirtinima?“, į tai R. K. 2015 m. spalio 29 d. 5.21 val. atsakė: „Pirmas ?uoliukas - ?iandien. Prie kt – dar reik?s rank? prid?t?“ (t. 26, b. l. 108). Tą pačią dieną (2015 m. spalio 29 d.) 11.30 val. Š. G. Seime užregistravo „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“, 8 straipsnio pataisos, kurios turinys iš esmės analogiškas Š. G. 2015 m. spalio 13 d. teiktam pasiūlymui, kurį 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė (t. 39, b. l. 90–93).

104. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. lapkričio 2 d. 14.44 val. L. S. SMS žinutėmis ir telefoninio pokalbio metu informavo R. K. apie tai, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. lapkričio 4 d. suplanuotą posėdį nusprendė perkelti į 2015 m. lapkričio 3 d. (t. 8, b. l. 96–98). Tuomet 2015 m. lapkričio 2 d. 15.39 val. R. K. SMS žinute apie tai informavo ir Š. G. („Dienotvarkes korekcija: klausimas kom ryt.“). Tačiau vėliau sekusiomis SMS trumposiomis žinutėmis Š. G. R. K. nurodė, kad šiame posėdyje jis dalyvauti negalės, nes „ryt jis nebus Vilniuje iki 15-16 val.“, jam (Š. G.) nurodžius, kad „bandys kažką paorganizuot“, R. K. atsakė, kad „jei savas tau nekirstu akies, kt as pasirupinciau“ (t. 8, b. l. 29–31). Apeliacinės instancijos teisme R. K. teigė, kad šis jo ir Š. G. susirašinėjimas nėra informatyvus, iš pokalbio turinio išteisintasis sprendžia, kad jie tęsė pokalbį apie rinkimų apygardų žemėlapio suskirstymo pakeitimus, šios temos viešinimą žiniasklaidoje (t. 158, b. l. 94–95). Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja Š. G. teisiamajame posėdyje nurodytoms aplinkybėms, kad šio susirašinėjimo metu jie kalbėjosi apie 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Anot Š. G., jis (Š. G.) 2015 m. lapkričio 3 d. nebuvo išvykęs iš Vilniaus, kaip teigė R. K., o dalyvavo tuo pačiu metu vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Tačiau supratęs, kad per trumpą laiką jam nepavyks pristatyti teikiamo Vartojimo kredito įstatymo pataisos pasiūlymo, jis nusprendė eiti būtent į Ekonomikos komiteto posėdį, o R. K. dėl nedalyvavimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pamelavo, nes asmenims, kurie nėra politikai, tokia nedalyvavimo priežastis gali pasirodyti nereikšminga (t. 123, b. l. 30–35, 36–45, 53–60). Kita vertus, tokie Š. G. parodymai rodo ne tik tai, kad Š. G. iš esmės nebuvo suinteresuotas, kaip teigia jis, jo paties teikiamų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų sėkmingu atstovavimu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, bet ir tai, kad nusprendęs jame nedalyvauti R. K., su kuriuo Š. G. nesieja jokie pavaldumo santykiai, pateikė išgalvotą tokio nedalyvavimo pasiteisinimą.

105. Byloje užfiksuota ir tai, kad 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10 val. (t. y. prieš pat 2015 m. lapkričio 3 d. 10 val. turintį vykti Seimo BFK posėdį) restorane „(duomenys neskelbtini)“ įvyko R. K. suderintas susitikimas su E. M.. Jo metu R. K. ne tik pradėjo pokalbį apie Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymą Seime, aiškiai E. M. nurodė, kad „Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu“, tačiau ir paprašė „pasakyti žodį K., kad savo nenukirtinėtų“ (t. 10, b. l. 185–186). Po šio susitikimo – 2015 m. lapkričio 3 d. 10.28 val. R. K. G. V. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „Na, pa?i?rim kaip praeis. A? visus pasiekiau, matysim kaip L....Po to atker?ysi....“ (t. 25, b. l. 58). 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame Š. G. nedalyvavo, 2015 m. spalio 29 d. jo (Š. G.) pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos buvo nepritarta (t. 39, b. l. 103, 104–106, 115–123). Kitą dieną po šio posėdžio, t. y. 2015 m. lapkričio 4 d. nuo 8.27 val. iki 9.07 val., byloje fiksuotas R. K. ir Š. G. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Šio susirašinėjimo metu R. K. nurodė Š. G.: „Vakar gavosi shu... Tai klausimas lieka rytdienai.“, į tai Š. G. atrašė, kad „suprato“. R. K. palinkėjus „sėkmes ryt“, Š. G. į tai atsakė: „Manau, mazai sansu tai sekmei, bet sekmes!”, tuomet R. K. parašė: „Tai svarbu kad butu klausimas, o ten ziuresim. Iki“ (t. 8, b. l. 31–32). Iš 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 matyti, kad kitą dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min. vykusiame rytiniame Seimo posėdyje vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 priėmimas. Posėdžio metu buvo balsuojama tiek dėl visos naujos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, tiek dėl atskirų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, tarp jų – ir dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (t. 40, b. l. 67–69). 10:39:28 val. vykusio balsavimo metu buvo pritarta svarstyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (t. 1, b. l. 108–112). Tačiau 10:41:37 val. Seimo nariai balsuodami nepritarė šiai Š. G. pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (t. 40, b. l. 128–130). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 5 d. vykusiame Seimo posėdyje Š. G. jau pats pristatė savo siūlomą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, o balsuojant tiek dėl pritarimo ją svarstyti, tiek dėl pritarimo šiai pataisai, balsavo „už“ (t. 40, b. l. 108–109, 128–129; t. 1, b. l. 108–109). Be to, atlikus kratą (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „MG Baltic“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete buvo rastas A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“ <..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G.ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasuko DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 54–57, 66, 70–73, 76, 81–83). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1643 (16) matyti, kad šiame lape rankraštinius įrašus atliko R. K. (t. 20, b. l. 104–108). Teisėjų kolegijos vertinimu, visus šiuos duomenis: 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio R. K. ir E. M. pokalbio, taip pat R. K. ir G. V., 2015 m. lapkričio 4 d. R. K. ir Š. G. susirašinėjimų SMS žinutėmis turinį, R. K. darbo kabinete rastų užrašų turinį, Š. G. veiksmus Seimo plenariniame posėdyje pristatant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, balsuojant už ją, gretinant tarpusavyje bei prieš tai jau aptartų įrodymų kontekste galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. ir Š. G. buvo susitarę, jog Š. G. Seime savo vardu užregistruos R. K. perduotą jam (R. K.) naudingą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, o Š. G. atliko visus R. K. pageidaujamus ir prašytus veiksmus.

106. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad pats Seimo nario Š. G. atliktas pasiūlymo dėl įstatymo projekto pakeitimo įregistravimas, jo pristatymas Seime bei balsavimas už jį Seimo posėdyje savaime nevertintini kaip neteisėti veiksmai, kadangi tai įėjo į Seimo nario kompetenciją. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė neįsigilinęs į Seimo nario įgaliojimų turinį.

107. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama ne tik pagal kyšio vertę, bet ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) yra jo siekiama ar gaunama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-489/2016, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-196-697/2018). Taigi teisėtas veikimas yra toks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimas, kurį jis turi teisę pagal turimus įgaliojimus atlikti, arba neveikimas, kai jis turi teisę pagal turimus įgaliojimus tam tikrų veiksmų neatlikti. Tuo tarpu neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K-196-697/2018). Šiuo atveju veikos padarymo metu Š. G. buvo 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, kuris nuo 2015 m. birželio 10 d. buvo įtrauktas į Darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudėtį. Pagal pirmiau šiame nuosprendyje išdėstytas Konstitucijos, Seimo statuto nuostatas iš tiesų kiekvienam Seimo nariui suteikta įstatymo leidybos iniciatyvos teisė, taip pat teisė teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti svarstyti Seime, balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose (Konstitucijos 68 straipsnis, Seimo statuto 9 straipsnis). Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys leidžia kategoriškai teigti, kad Š. G. pasinaudodamas jam suteikta įstatymo leidybos iniciatyvos teisę ir inicijuodamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus iš esmės veikė ne pagal savo sąžinę ir tikrąją valią, bet išimtinai už suteiktą atlygį prašomas šiuo teisėkūros procesu suinteresuotų asmenų. Nors apklaustas teismo posėdžiuose Š. G. tvirtino, kad iniciatyva įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą kilo jam pačiam, tačiau šiame nuosprendyje jau aptarti duomenys neabejotinai tokius Š. G. teiginius paneigia. Be to, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti ir tai, kad Š. G., net ir būdamas įtrauktas į darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudėtį šiuo reglamentavimu apskritai nesidomėjo ir juo labiau nesigilino į šį klausimą tiek, kad savo susiformavusių nuostatų pagrindu teiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Kaip matyti tiek iš paties Š. G., tiek iš byloje apklaustų liudytojų I. Š. , K. G. parodymų, Š. G. nė viename darbo grupės ar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, svarstant Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, nedalyvavo, savo pozicijos dėl teikiamų pakeitimų nepaaiškino (t. 123, b. l. 42; t. 117, b. l. 58, 63–64; t. 89, b. l. 87). Be to, iš 2015 m. lapkričio 2 d. vykusio R. K. ir Š. G. susirašinėjimo, Š. G., pateikdamas R. K. išgalvotą negalėjimo dalyvauti 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete priežastį, akivaizdžiai nenorėjo pristatyti savo paties teikiamos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, nes, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojas K. G., Š. G. nieko bendro su Vartojimo kredito reglamentavimu neturėjo ir nebuvo kompetentingas atsakyti į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pateiktus klausimus apie jo paties teikiamų pataisų turinį ir tikslą (t. 68, b. l. 87). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik patvirtina išvadą, kad nesant R. K. prašymo ir 2015 m. liepos 15 d. iš UAB „MG Baltic Media“ kaip kyšio gautos paramos, Š. G. tokių įstatymo pakeitimų nebūtų iniciavęs. Taigi prokuroras apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad Seimo narys Š. G. aptartais veiksmais viršijo savo Konstitucijoje bei Seimo Statute įtvirtintą tarnybinę kompetenciją, kadangi jo įsitikinimą įgyvendinant įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas formavo ir jo apsisprendimui atlikti kaltinime nurodytus veiksmus sąlygas sudarė privatūs suinteresuoti asmenys už aptartų pageidaujamų veiksmų atlikimą sumokėję jam atlygį. Todėl Š. G. pagrįstai inkriminuotas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – neteisėtas veikimas.

108. Apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose R. K., nesutikdamas su jam inkriminuotomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teigė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje dėl Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos buvo balsuojama du kartus – dėl pritarimo svarstyti šią pataisą bei dėl pritarimo po svarstymo. Tai, anot R. K., reiškia, kad šiame Seimo posėdyje dėl Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo pataisos priėmimo nebuvo balsuojama. Tačiau teisėjų kolegija, tokius R. K. teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina su išteisintojo teiginiais, kad pagal Seimo statutą tam, jog konkreti pataisa būtų priimta Seime, ji turi praeiti tris stadijas: pirmiausia, balsuojama dėl pritarimo svarstyti šią pataisą Seimo posėdyje, tuomet balsuojama, ar šiai pataisai pritarti, ir jei reikiamu Seimo narių balsų skaičiumi buvo pritarta, Seime balsuojama dar kartą priimant patį įstatymą. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 stenogramos bei 10:39:28 val. vykusių balsavimo rezultatų matyti, kad Š. G. Seimo posėdyje pristačius savo pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą pirmiausia buvo balsuojama „dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas“. Balsavimo metu buvo pritarta šios Š. G. teiktos pataisos svarstymui (t. 1, b. l. 108; t. 40, b. l. 168–169). Tuomet 10:41:37 val. sekė balsavimas „dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas“, tačiau balsavimo metu nesurinkus pakankamo Seimo narių balsų skaičiaus šiai pataisai nebuvo pritarta (t. 40, b. l. 110, 128). Taigi šioje stadijoje nepritarus Š. G. pataisai balsavimas Seime dėl jos priėmimo ir nebegali vykti. Tačiau, kaip jau pirmiau konstatuota, R. K. buvo suinteresuotas ne tik tuo, kad Š. G. Seime užregistruotų jam aktualias įstatymo pataisas, bet ir tuo, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už šių pataisų priėmimą. Akivaizdu, kad šiam rezultatui pasiekti Š. G. visų trijų balsavimų metu (visose būtinose stadijose) turėjo balsuoti už savo paties registruotą ir pateiktą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą Vartojimo kredito įstatymo pataisą. Bylos duomenimis, Š. G. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje balsavo tiek už pateikimą svarstyti, tiek už pritarimą šiai pataisai, tačiau pastarojo balsavimo metu, kaip jau buvo minėta, pataisai pritarti nepakako Seimo narių balsų, tokiu būdu jos priimtos ir negalėjo būti. Todėl teigti, kad kaltinimo formuluotė, jog Š. G. 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio posėdžio metu vykusio svarstymo ir priėmimo metu balsavo „už“ Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą, yra neteisinga, nėra pagrindo.

Dėl netiesioginio kyšio davimo bei priėmimo

109. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nepasitvirtino kaltinimo teiginiai, jog R. K. vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ 2015 m. liepos 15 d. Š. G. įsteigtai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ pervesta 8 700 eurų parama yra netiesioginis kyšis už tai, kad Š. G. atliktų pirmiau jau aptartus veiksmus teikiant bei balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ palankius Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokią išvadą apygardos teismas grindė tuo, jog paramos gavimo laikotarpiu byloje nėra nustatytų duomenų apie R. K. ir Š. G. susitikimus, kurių metu būtų susitarta dėl kyšio ar dėl pageidaujamo, pažadėto Š. G. veikimo ateityje. Todėl 2015 m. liepos 15 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ suteikta parama, anot apygardos teismo, kaltinime dirbtinai susieta su 2015 m. spalio mėnesį Š. G. atliktais veiksmais registruojant bei balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis buvo suinteresuotas R. K.. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados suformuluotos neįvertinus išteisintųjų tarpusavio santykių, jų bendravimo turinio, būdo, kuriuo buvo maskuotas atlygis už pageidaujamus Seimo nario Š. G. veiksmus bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

110. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 225 straipsnio dispozicijoje kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-148-788/2017 ir kt.). Atitinkamai BK 227 straipsnio dispozicijoje taip pat numatyti alternatyvūs veiksmai – kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti, iš kurių bent vieno padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2014, Nr. 2K-260/2014 ir kt.). Taigi susitarimas nėra būtinas šių nusikaltimų sudėties požymis, nes baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą ir papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai kad kyšis duodamas ir priimamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-266/2014). Šiuo atveju R. K. ir Š. G. inkriminuojamas ne susitarimas dėl kyšio, bet jo davimas bei priėmimas, užmaskuojant šį 8 700 eurų kyšį kaip UAB „MG Baltic Media“ parama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

111. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad bylos duomenimis Š. G. ir R. K. pirmasis kontaktavimas SMS žinutėmis bei po to sekęs susitikimas R. K. darbo vietoje buvo fiksuotas tik 2015 m. spalio 12 d., niekaip nepaneigia byloje esančių duomenų visumos, leidžiančios pagrįstai spręsti, kad 2015 m. liepos 15 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ UAB „MG Baltic Media“ pervesti 8 700 eurų buvo R. K. netiesioginis kyšis už Š. G. būsimus R. K. pageidaujamus veiksmus Seime teikiant bei balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimą.

112. Apklausti teisme išteisintieji R. K. ir Š. G. neigė, kad 2015 m. liepos 15 d. UAB „MG Baltic Media“ suteikta parama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ yra užmaskuotas kyšis Š. G. už 2015 m. rudenį atliktus jo veiksmus registruojant ir balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingas įstatymo pataisas. Išteisintųjų teigimu, R. K. palaikė liberalias idėjas, pats dalyvavo šios viešosios įstaigos steigiamajame renginyje, todėl beveik kiekvienais metais UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės suteikdavo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ paramą, to niekaip nesiejant su Š. G. užimamomis pareigomis. Apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose R. K. teigė, kad nors konkrečių šios paramos skyrimo institutui aplinkybių neprisimena, tačiau yra įsitikinęs, jog buvo gautas paramos gavėjo prašymas, su instituto vadove J. K. pasirašyta paramos sutartis ir tuomet skirta parama (t. 124, b. l. 200–211). Tokie išteisintojo parodymai iš esmės atitinka ir byloje esančius dokumentus, t. y. 2015 m. birželio 12 d. instituto vadovės J. K. pasirašytą prašymą paramai suteikti; UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. IV15-01, kuriuo UAB „MG Baltic Media“ VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nusprendė suteikti 8 700 eurų paramą; UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. ir VšĮ „Taikomosios politikos instituto“ vadovės J. K. 2015 m. liepos 13 d. pasirašytą 8 700 eurų paramos sutartį (t. 79, b. l. 6, 7, 9); bei banko sąskaitų duomenis, kad 2015 m. liepos 15 d. iš UAB „MG Baltic Media“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 8 700 eurų (t. 34, b. l. 43, 44, 76, 78). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. K. ir Š. G. nurodytos prašymo paramai suteikti pateikimo UAB „MG Baltic Media“ aplinkybės skiriasi. Apklaustas teisme Š. G. teigė, kad apie R. K. vadovaujamos įmonės suteiktą 8 700 eurų paramą jis sužinojo vėliau nei ji buvo suteikta. J. K. jam pasakojo, kad ji pati į R. K. dėl paramos nesikreipė, jai paskambino ir pranešė, jog UAB „MG Baltic Media“ buvo priimtas sprendimas juos paremti. Tuomet ji nuvažiavo į R. K. biurą ir pasirašė su juo paramos sutartį (t. 123, b. l. 38). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. teigė, kad paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ ieškojimas buvo viena jos kaip įstaigos vadovės funkcijų. 2015 m. birželio 13 d. ji galimai išsiuntė šabloninį instituto prašymą dėl paramos suteikimo įmonėms, tarp kurių galėjo būti ir UAB „MG Baltic Media“. Netrukus ji gavo žinią, kad R. K. nori paremti jos vadovaujamą institutą. Jai nuvykus į R. K. darbo kabinetą, jie pasirašė 8 700 eurų dydžio paramos suteikimo sutartį (t. 117, b. l. 87–91). Tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. teigė, kad paramos sutartį su UAB „MG Baltic Media“ ji pasirašė po to, kai šios įmonės generalinis direktorius R. K. kreipėsi į ją ir pranešė, kad jo įmonė skirs VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ paramą. Liudytojos teigimu, paramos prašymo R. K. ji nebuvo teikusi, liudytojos nuomone, tokį prašymą išteisintasis R. K. turėjo iš anksčiau (t. 80, b. l. 16). Būtent šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip teisingus, kadangi jie sutampa su Š. G. teisme nurodytomis aplinkybėmis apie paramos institutui suteikimą. Taigi iš Š. G. ir J. K. parodymų galima spręsti, kad paramos suteikimą institutui iniciavo ne šios viešosios įstaigos vadovė siųsdama prašymus tokiai paramai suteikti, kaip daroma įprastai, bet paramos davėjui – UAB „MG Baltic Media“ vadovaujantis R. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant dėl tikrosios VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ suteiktos paramos paskirties svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad instituto vadovės J. K. prašymas paramai suteikti buvo datuotas 2015 m. birželio 12 d., t. y. dvi dienos po to, kai 2015 m. birželio 10 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1097 į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas Seimo narys Š. G. (t. 37, b. l. 65–66). Jau prieš tai šiame nuosprendyje konstatuota, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, tiek tai, kad R. K. buvo žinoma, jog į jam aktualią darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas gerai asmeniškai pažįstamas Liberalų sąjūdžio, su kurio vadovybe R. K. palaikė itin artimus ryšius, narys Š. G., tiek tai, kad 2015 m. Seimo rudens sesijoje bus svarstomos jo atstovaujamam verslui svarbios Vartojimo kredito įstatymo pataisos. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad vadovaujantis išteisintųjų R. K. ir Š. G. parodymais, R. K. buvo gerai žinoma, jog Š. G. buvo ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ steigėjas, kadangi pats R. K. dalyvavo ir šios viešosios įstaigos steigiamajame renginyje, žinojo apie jo veiklą (t. 123, b. l. 54, 56–57; t. 124, b. l. 201–202; t. 158, b. l. 88).

113. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl 8 700 eurų paramos institutui kaip netiesioginio R. K. kyšio Š. G., neteisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su Š. G. vaidmeniu ir statusu jo įsteigtoje VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Apygardos teismas sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad Š. G. buvo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ faktinis vadovas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia skundžiamo nuosprendžio išvada remiasi išimtinai tik paties išteisintojo Š. G. bei liudytojos J. K., kuriuos tam tikrą laiką siejo ir faktiniai šeimos santykiai, parodymai, nevertinant jų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Apklaustas teisiamajame posėdyje Š. G. teigė, kad jis ir liudytojas M. L. 2010 m. įsteigė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Jame dirbo du arba trys nuolatiniai darbuotojai ir vadovas, pastarąjį į darbą priimdavo jis (Š. G.). Jo įsteigta viešoji įstaiga savo veiklą vykdė iš suteiktų paramų bei europinių fondų lėšų. Instituto vadovas jam už gautų paramų panaudojimą neatsiskaitydavo, tačiau jis buvo prašęs instituto darbuotojų atsakingai vertinti rėmėjus tam, kad nekiltų jokių interesų konfliktų (t. 123, b. l. 37–40). Tokius išteisintojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. K.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja parodė, kad nuo 2015 m. balandžio mėnesio ji pradėjo eiti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovės pareigas, kurias jai pasiūlė Š. G.. Be kitų funkcijų ji taip pat ieškodavo institutui paramos: siųsdavo įmonėms prašymus paramai gauti, taip pat dalindavo šiuos prašymus įvairiuose renginiuose. Š. G. paramų instituto veiklai nerinkdavo, apie gautą paramą išteisintojo ji taip pat neinformuodavo. Steigėjams buvo atsiskaitoma metinėmis veiklos ataskaitomis. Liudytojos teigimu, Š. G. į instituto veiklą apskritai nesikišo, kartais jį pakviesdavo kaip lektorių vesti seminarus (t. 117, b. l. 87–91). Tačiau analizuojant liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių teisingumą liudytoja patvirtino ir teisme, matyti, kad J. K. apklausta apie instituto gautas paramas iš įvairių juridinių asmenų, negalėjo nurodyti jokių konkrečių tarimosi su šių įmonių vadovais dėl paramos, sutarčių pasirašymo aplinkybių. Nors, kaip matyti, jos vadovavimo laikotarpiu iš viso buvo gautos penkios skirtingų įmonių suteiktos paramos, kurių sumos vertinant instituto veiklos apimtį, darbuotojų skaičių, gana didelės (t. 80, b. l. 11–12, 17, 20). Be to, išteisintojo Š. G. bei liudytojos J. K. parodymus apie tai, kad Š. G. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ finansinės paramos niekada neieškojo, paneigia ir kiti byloje ištirti įrodymai. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. L. patvirtino, kad kartu su Š. G. įsteigė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, kurios paskirtis buvo liberalių idėjų projektų vystymas. Jis (M. L.) institute užsiėmė viešaisiais ryšiais, o Š. G. rūpinosi kasdienine veikla, galimai ir finansavimu. Metų pabaigoje jis (M. L.) pamatydavo, kad institutas buvo gavęs aukų, kurių ieškodavo arba instituto direktorė, arba Š. G. (t. 116, b. l. 52–55). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. tvirtino, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovų ir personalo atranką vykdė Š. G., be to, jis buvo atsakingas ir už šios įstaigos finansus bei rėmėjų paieškas (t. 80, b. l. 2–4). Tokie liudytojo M. L. parodymai atitinka ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo J. Š. nurodytas aplinkybes, kad 2009–2011 m. jis susipažino su Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovu Š. G. ir pastarasis jam pasiūlė įsidarbinti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Jis šiame institute dirbo ekspertu, tačiau 2014 m. tuometei instituto vadovei išėjus motinystės atostogų Š. G. prašymu jis laikinai keletą mėnesių ėjo šio instituto vadovo pareigas. Teismo posėdyje liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad nors dirbdamas institute žinojo, kad jis finansuojamas iš paramos lėšų, tačiau tuo niekada nesidomėjo. Liudytojo žiniomis visą laiką paramos ieškojimu užsiėmė Š. G.. J. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad yra buvusi situaciją, kai jam paskambino Š. G. ir pasakė, kad viena įmonė nori paremti institutą, todėl šiai įmonei reikia nusiųsti paramos sutartį. Š. G. duotu elektroniniu paštu jis (liudytojas) išsiuntė standartinį instituto paramos prašymą. Jis (J. Š.) su niekuo iš Š. G. nurodytos įmonės atstovų nebendravo ir su jais susitikęs nebuvo (t. 157, b. l. 153–156; t. 80, b. l. 43–46). Be to, liudytojas J. Š. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad jis nors jau ir nebedirbo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, tačiau vedė kelis seminarus šio instituto organizuotame projekte „Ready to Win“. Dalyvauti projekte jį pakvietė Š. G., kuris buvo šių mokymų organizatorius ir iniciatorius. Būtent su juo liudytojas derino ir apmokėjimo būdą bei užmokesčio dydį. Dėl paslaugų sutarties sudarymo Š. G. nurodė kreiptis į vieną iš instituto darbuotojų (t. 157, b. l. 153–156; t. 80, b. l. 45). Tokius liudytojo J. Š. parodymus visiškai patvirtina ir jo bylai pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. balandžio 7 d. vykęs jo ir Š. G. susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 80, b. l. 48–85). Taigi aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad Š. G. buvo kur kas labiau įsitraukęs į instituto veiklą nei tvirtino Š. G. su J. K.. Todėl įvertinus aplinkybes, kad jis nuo pat šio instituto įsteigimo ieškojo jam finansinės paramos, spręsdavo dėl darbuotojų įdarbinimo, taip pat iniciavo ir organizavo šio instituto vykdomus projektus, galima pagrįstai spręsti, jog Š. G. buvo neformalus šios viešosios įstaigos vadovas. Tokiu atveju spręstina ir tai, kad Š. G., kuris tuo metu kaip Seimo narys jau buvo įtrauktas į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, buvo gerai žinoma aplinkybė, kad 2015 m. birželio 12 d. J. K. pasirašė ir R. K. vadovaujamai UAB „MG Baltic Media“ pateikė prašymą paramai gauti. Atitinkamai Š. G. žinojo ir apie 2015 m. liepos 13 d. tarp R. K. bei J. K. pasirašytą paramos sutartį, kurios pagrindu į institutui 2015 m. liepos 15 d. iš R. K. vadovaujamos įmonės UAB „MG Baltic Media“ buvo pervesta pinigų suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Š. G., žinodamas apie R. K. pastangas, kad Seime būtų priimtos UAB koncernui „MG Baltic“ palankios Vartojimo kredito įstatymo pataisos, siektų grąžinti į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą pervestus 8 700 eurų, ar kitaip bandęs išvengti interesų konflikto.

114. Be to, nors teisiamajame posėdyje išteisintasis Š. G. teigė nežinojęs R. K. suinteresuotumo vartojimo kreditų išdavimo teisiniu reglamentavimu, tačiau teisėjų kolegija tokius Š. G. parodymus vertina kaip deklaratyvius ir juos atmeta. Tiek iš Š. G. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, tiek iš viešai prieinamos informacijos apie jo biografiją (el. šaltinis: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/448_lt/Kandidatai/Kandidatas87277/Kandidato87277Anketa.html) matyti, kad išteisintasis Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, vėliau ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė vadovų magistrantūros studijas, buvo įkūręs keletą verslų, tapo kelių įmonių bendraturčiu, be to, išrinktas Seimo nariu buvo Ekonomikos komiteto narys. Taigi teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad Š. G. pagal turimą ekonominį išsilavinimą, įgytą patirtį versle neabejotinai turėjo susieti vartojimo kreditų išdavimo rinkos pokyčius pasikeitus juos reglamentuojančiam teisės aktui su R. K. vadovaujamu žiniasklaidos verslu. Tokiu atveju Š. G., nuo 2015 m. birželio 10 d. būdamas darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti narys, 2015 m. liepos 15 d. savo faktiškai vadovaujamo instituto vardu priėmė paramą iš asmeniškai gerai pažįstamo R. K. vadovaujamos žiniasklaidos verslo įmonės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tuo metu vykusį Š. G. ir vartojimo kredito reglamentavimu akivaizdžiai suinteresuoto G. V. susirašinėjimą, vykusį 2015 m. birželio – liepos mėnesiais. Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. G. V. kompiuterio kietojo disko apžiūros protokolo matyti, kad dar 2015 m. birželio 4 d. 16.15–16.37 val. trukusio susirašinėjimo metu, G. S. į savo ir G. V. susirašinėjimą įtraukė ir Š. G., informuodamas G. V., kad „Vartojimo kredito įstatyminio reglamentavimo temą kuruos Š. G.“. Į tai Š. G. elektroniniu laišku atsakė, kad „Laba, Lai?k? gavau, susisiekime, kai tik bus aktualu.“ Iš vėliau – 2015 m. birželio 4 d. 16.37 val. sekusio G. V. laiško tema „Susitikimas – penktadienis 13.30“ adresuoto tiesiogiai Š. G. matyti, kad liudytojas, apeliuodamas į temos aktualumą, siūlė Š. G. susitikti, tačiau kaip matyti į šį laišką Š. G. neatsakė (t. 25, b. l. 47–48). Tačiau 2015 m. liepos 8 d. 12.29 val., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo paskutinio 2015 m. birželio 4 d. siųsto G. V. laiško, t. y. po to, kai 2015 m. birželio 12 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovė J. K. pasirašė paramos prašymą UAB „MG Baltic Media“ (kurio pagrindu 2015 m. liepos 13 d. R. K. ir J. K. pasirašė paramos suteikimo sutartį), bet dar prieš 8 700 eurų paramos suteikimo sutarties pasirašymą, Š. G. pats susisiekė elektroniniu paštu su G. V. ir ne tik pasiūlė jam susitikti trumpai Seime ir padiskutuoti, bet ir tiesmukai nurodė, kad „tada jau gal ir koks dokumentas galėtų gimti, jei jie kartu nuspręstų, kad reikalinga“ (t. 25, b. l. 48). Šiuo atveju tai, kad Š. G. ir G. V. susitikimas, jų pačių teigimu, neįvyko, nepaneigia išvadų, kad Š. G. tuo metu jau žinojo, jog R. K. vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ suteikta parama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ siejama su jo kaip Seimo nario, darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nario veiksmais 2015 m. Seimo rudens sesijoje teikiant Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Pirmosios instancijos teismas visų šių šiame nuosprendyje aptartų duomenų neįvertino, todėl tai jam sutrukdė susieti 2015 m. liepos mėnesį UAB „MG Baltic Media“ suteiktos 8 700 eurų paramos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ su 2015 m. rudens sesijos metu Š. G. atliktais R. K. pageidaujamais ir prašytais veiksmais teikiant bei balsuojant Seime už Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą.

115. Taigi šių aptartų duomenų visuma bei chronologinė jų eiga, o būtent tai, kad 2013 m. rudenį Lietuvos bankui pateikus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, o 2014 m. rugpjūčio 22 d. Seimo valdybai sudarius darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti R. K. ir G. V. aktyviai pradėjo tarpusavyje bendrauti apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo teisėkūros procesą; 2015 m. birželio 10 d. Seimo valdybos sprendimu į darbo grupę įtraukus Seimo narį Š. G. po dviejų dienų – 2015 m. birželio 12 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, faktiškai vadovaujamas Š. G., UAB „MG Baltic Media“ pateikė prašymą paramai gauti; minėto prašymo pagrindu 2015 m. liepos 13 d. UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius R. K. ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ direktorė J. K. pasirašė paramos sutartį, pagal kurią 2015 m. liepos 15 d. UAB „MG Baltic Media“ į VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą pervedė 8 700 eurų; 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo rytiniame posėdyje pritarus vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarytos darbo grupės pateiktam Vartojimo kredito įstatymo projektui, pagrindiniu komitetu paskiriant Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, itin suaktyvėjo R. K. bei G. V. bendravimas bei R. K. veiksmai – R. K. iniciatyva, be kita ko, ir dėl Vartojimo kredito įstatymo teisėkūros proceso Seime, 2015 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais įvyko susitikimai su V. G., lobistu advokatu L. S., E. M.; R. K. iniciatyva 2015 m. spalio 12 d. 17 val. įvyko ir susitikimas su Seimo nariu Š. G., po kurio kitą dieną Š. G. savo vardu Seime įregistravo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, kurios tekstą, parengtą Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos teisininkų, susitikimo metu gavo iš R. K.; 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atmetus Š. G. įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą R. K. suorganizavo dar du susitikimus su Š. G., t. y. 2015 m. spalio 19 d. bei 2015 m. spalio 28 d.; po pastarojo 2015 m. spalio 28 d. įvykusio R. K. ir Š. G. susitikimo 2015 m. spalio 29 d. Š. G. Seime įregistravo dar vieną iš esmės analogiško turinio Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, tačiau ir ši pataisa 2015 m. lapkričio 3 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo atmesta; 2015 m. lapkričio 4 d. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis metu R. K. ir Š. G. sutarė, jog Š. G. savo siūlomą pataisą teiks svarstyti ir 2015 m. lapkričio 5 d. vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje; 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje Š. G. ne tik pristatė R. K. perduotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos esmę, bet ir asmeniškai balsavo už šios pataisos priėmimą, kategoriškai leidžia paneigti išteisintųjų R. K. ir Š. G. teiginius, kad pirmasis jų susitikimas, įvykęs 2015 m. spalio 12 d., po kurio Š. G. atliko išimtinai visus R. K. pageidaujamus veiksmus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų įregistravimo Seime, nėra niekaip susijęs su 2015 m. liepos 13 d. R. K. vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ suteikta 8 700 eurų parama.

116. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką papirkimo ir kyšininkavimo bylose, kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. K. kyšis Š. G. buvo maskuojamas kaip R. K. vadovaujamo juridinio asmens parama Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai viešajai įstaigai. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad tokia kyšio maskavimo forma buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pirmiausia, kaip jau ne kartą minėta, Š. G. buvo valstybės lygio politikas, Seimo narys, todėl jam buvo keliami itin aukšti viešumo ir skaidrumo reikalavimai, o užimamos pareigos atitinkamai kelia didesnį visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą juo. Taigi vienos iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių paramos skyrimas Š. G. įsteigtai, tačiau jokiais kitais oficialiais juridiniais ryšiais nesiejamai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ įtarimų dėl šios paramos korupcinio pobūdžio sukelia kur kas mažiau. Kita vertus, jau prieš tai šiame nuosprendyje buvo aptarta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ per vieną iš savo vadovų R. K. artėjant 2016 m. Seimo rinkimams siekė tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais paremti politines partijas ar pavienius politikus. Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalinės žvalgybos metu šioje byloje užfiksuoti paties R. K. ir išteisintųjų G. S., V. G. pokalbiai, taip pat liudytojo G. L. parodymai patvirtina, kad viena iš tokių UAB koncerno „MG Baltic“ neoficialaus politinių partijų rėmimo formų buvo finansinė parama su politinėmis partijomis ar konkrečiais jų nariais susijusiems fondams, viešosioms įstaigoms, jaunimo organizacijoms ir pan. (pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 30 d. R. K. ir V. G. pokalbio metu R. K. nurodė „Gerai. O jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų... Jūs turit kokių VŠĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../?“. V. G. atsakė „VŠĮ dabar aš /nežinau/, /jaunimo organizacijų/, /sudėtingai/, labai keistai atrodys“. Tuomet R. K. pasiūlė „Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu“, „Ar per tai ir paspręsim?“. V. G. nurodo „konsultantai, nes jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-107 (t. 5, b. l. 63–78); specialisto išvada Nr. 11-922(17), 11-923(17) (t. 13, b. l. 2-18)). Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad viena iš UAB koncerno „MG Baltic“ finansiškai remiamų politinių partijų buvo Lietuvos liberalų sąjūdis, kurios narys buvo ir Š. G.. Taigi R. K. vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ 2015 m. liepos 15 d. perduotas 8 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama Š. G. įsteigtam VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, buvo ne tik atlygis už Seimo nario Š. G. atliktus veiksmus Seime teikiant ir balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingas įstatymo pataisas, bet ir būdas neteisėtai paremti tiek Š. G., tiek Lietuvos liberalų sąjūdį prieš artėjančius 2016 m. Seimo rinkimus. Tokią išvadą tik patvirtina bylos duomenų visuma, leidžianti spręsti, kad ši 8 700 eurų dydžio parama buvo panaudota projekto „Ready to Win“, kurio paskirtis buvo Liberalų sąjūdžio nariams padėti pasirengti dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimams, išlaidoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad kaltinime kyšio davimas nepagrįstai susietas su paramos panaudojimu, neatitinka byloje esančių duomenų visumos, todėl yra nepagrįstos.

117. Išteisintasis Š. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad projekto „Ready to Win“ idėja atsirado 2015 m. vasarą ir ji buvo tęsiama iki 2016 m. balandžio mėnesio. Šio projekto esmė – individualūs mokymai žmonių, kurie norėjo išmokti kalbėti viešai, dalyvauti įvairiausiuose rinkimuose, ir ne tik politiniuose. Buvo pristatomos ir sėkmės istorijos, viena iš jų buvo jo (Š. G.) laimėta vienmandatė apygarda Žirmūnuose, taip pat laimėti Vilniaus mero rinkimai ir panašiai. Anot Š. G., nė vienas mokymų metu perskaitytas pranešimas nebuvo apie būsimus 2016 m. Seimo rinkimus. Iš mokymuose dalyvavusių dalyvių apie pusę buvo Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai. Mokymai dalyviams buvo nemokami. Mokymų biudžeto suma galėjo būti keliasdešimt tūkstančių eurų. Tam, jog nekiltų interesų konfliktų dėl po pusmečio ir vėliau turėjusių vykti Seimo rinkimų, jam buvo paskirta užduotis suderinti galimą Liberalų sąjūdžio narių dalyvavimą. Todėl jis apie mokymus, jų programą informavo partijos rinkimų štabo vadovą E. M.. Vėliau šis projektas buvo pristatytas ir šios partijos rinkimų štabo tarybai, kuri pritarė į mokymus pakviesti Liberalų sąjūdžio narius (t. 123, b. l. 30–35, 36–45, 53–60). Savo rašytiniuose parodymuose Š. G. teigė, kad 2015 m. liepos 13 d. iš UAB „MG Baltic“ grupės įmonės gauta parama buvo išleista instituto reikmėms dar iki prasidedant projektui „Ready to Win“. Pirmasis mokėjimas, susijęs su šiuo projektu, buvo atliktas tik 2015 m. pabaigoje, be to, 2015 m. šiam projektui buvo išleista tik 995 eurai. Atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ per 2015 m. ir 2016 m. iš kitų finansavimo šaltinių gavo 73 800 Eur paramą (t. 123, b. l. 30–35).

118. Tokius išteisintojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. K.. Jos teigimu, būdama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vadovė ji vykdė instituto organizuojamus projektus, mokymus, dirbo su Europos Sąjungos paramomis, organizavo mokymus jaunimui Lietuvoje. Vienas iš tokių projektų buvo ,,Ready to Win“. Juo buvo siekiama išmokyti ir suteikti įvairių žinių dalyviams apie viešąjį kalbėjimą, savianalizę, motyvaciją. Šis projektas su Seimo rinkimais nebuvo susijęs. Mokymai buvo organizuojami savaitgaliais nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 kovo–balandžio mėnesio Palangoje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Kvietimai dalyvauti „Ready to Win“ mokymuose buvo išsiųsti duomenų bazėje turimais kontaktiniais duomenimis, be to, projekto informacija buvo paskelbta instituto interneto tinklalapyje, „Facebook“ paskyroje. Iš mokymuose norinčių dalyvauti asmenų buvo išrinkti dalyviai. Šie mokymai nebuvo skirti Liberalų sąjūdžio nariams, tačiau juose dalyvavo ir šios partijos nariai, be to, kai kurie partijos nariai buvo šių mokymų lektoriai. Š. G. su šiais mokymais buvo susijęs tuo, kad pagal savanoriško darbo sutartį jis buvo pakviestas kaip lektorius, atlyginimo negavo. Projekto ,,Ready to Win“ mokymai buvo finansuojami iš įvairių įmonių gautos paramos, jiems atsiskaityti už paramos panaudojimą nereikėjo. Tikslaus projekto ,,Ready to Win“ biudžeto pasakyti negali. Iš R. K. valdomos UAB „MG Baltic Media“ 2015 m. liepos 15 d. gauta 8 700 eurų parama buvo panaudota instituto administracinės veiklos vykdymui, patalpų nuomai, ryšio paslaugoms, darbo užmokesčiui dar iki prasidedant ,,Ready to Win“ mokymams. Liudytojos J. K. teigimu, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ su Liberalų sąjūdžio politine partija susijęs tik tiek, kad ji buvo šios partijos narė (t. 117, b. l. 87–91).

119. Projekto „Ready to Win“ mokymuose kaip lektorius dalyvavęs liudytojas Lietuvos liberalų sąjūdžio narys E. G. taip pat teigė, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ su šia politine partija niekaip nesusijęs. Šio instituto paskirtis – politinis švietimas. Liudytojo E. G. teigimu, 2016 m. kovo 5 d. jis buvo pakviestas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ skaityti paskaitą Palangoje apie politinę lyderystę. Vėliau sužinojo, kad Š. G. buvo šio instituto steigėjas ir neva jis (E. G.) su partijos kolegomis mokęs kitus partijos narius prieš Seimo rinkimus. Anot E. G., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš 90 mokymuose dalyvavusių asmenų tik 48 vėliau dalyvavo 2016 m. Seimo rinkimuose kaip Liberalų sąjūdžio kandidatai (t. 117, b. l. 188, 191).

120. Tačiau išteisintojo Š. G. bei liudytojų J. K., E. G. parodymai apie tai, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuoti projekto „Ready to Win“ mokymai nebuvo susiję su Liberalų sąjūdžio narių pasirengimu dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš pirmiau šiame nuosprendyje aptartų apeliacinės instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad jis VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotuose „Ready to Win“ mokymuose skaitė paskaitas apie tai, kaip laimėti rinkimus. Šie mokymai, liudytojo žiniomis, buvo skirti Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatams, rinkimų kampanijų štabų vadovams ir pan. Jo mokymų temos buvo: „Kaip pažinti rinkėją“, kuri apėmė rinkos tyrimus, rinkėjų nuomonę ir Š. G. kampanijos studiją; „Kaip mes laimėjome Vilnių“, kurios metu buvo kalbama apie tai, kaip R. Š. buvo padėta laimėti rinkimus į miesto merus (t. 157, b. l. 153–156; t. 80, b. l. 43–46). J. Š. nurodytas aplinkybes neabejotinai patvirtina ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d.–2016 m. balandžio 7 d. vykęs jo susirašinėjimas su Š. G.. Iš Š. G. J. Š. siųstų dokumentų turinio matyti, kad siųstuose preliminariuose mokymų planuose kalbama išimtinai apie Liberalų sąjūdžio pasirengimą 2016 m. Seimo rinkimams, nurodoma, kad „pirmojoje stadijoje būtų padaryta partijos narių duomenų bazė, kuriuos kviestume į šiuos mokymus“, preliminarus mokymų planas suskirstomas į tokias dalis: „rinkimų kampanijos planavimas“, „rinkimų kampanijos vykdymas“, „būsimos liberalų komandos formavimas“, netgi nurodomas Š. G. norimas „šio projekto tikslas būtų – 10 laimėtų vienmandačių iš visų dalyvavusių tarpo“ ir pan. (t. 80, b. l. 48–85). „Ready to Win“ mokymų paskirtį taip pat patvirtina byloje esančios Š. G. Facebook paskyroje buvusios mokymų metu darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad renginio metu akivaizdžiai matomai buvo iškabinti plakatai su Liberalų sąjūdžio logotipu, renginiuose dalyvavo šios partijos lyderiai E. M., R. Š. (t. 59, b. l. 161–176).

121. Aplinkybė, kad „Ready to Win“ mokymai buvo skirti Liberalų sąjūdžio kandidatams pasirengti 2016 m. Seimo rinkimams konstatuota ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvadose Nr. 4-89(1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02‑7‑00010-16“. Jose nurodyta, kad VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. organizuoto projekto „Ready to Win“ pagrindinis mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs ir kai kuriuos organizacinius darbus, buvo Š. G.. Šio projekto mokymai buvo skirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų parengimui dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, kitų šios partijos narių ar su ja susijusių asmenų parengimui darbui rinkimų štabuose. Dalis tuometinės Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybės ir lyderių žinojo apie vykdomus projekto „Ready to Win“ mokymus ir juose dalinosi patirtimi arba buvo numatytas jų dalyvavimas (E. M., R. Š. , E. G.). Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimas pripažintinas veikla, susijusia su 2016 m. Seimo rinkimais, nes šių mokymų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti sėkmingą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Šio projekto mokymų organizavimo išlaidos vertintinos kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas ir kada faktiškai jas patyrė. Projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 euro), remiantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 11 dalimis bei 14 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 5 dalimi, turėtų būti laikomos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio išlaidomis, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. <...> Nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis būtų apmokėjęs projekto „Ready to Win“ mokymų išlaidas, VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ apmokėtos projekto „Ready to Win“ mokymų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus (45 336,86 euro), laikytinos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pajamomis natūra. <...> Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų, ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik užsiregistravusi savarankiška politinės kampanijos dalyve, nepinigine auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (t. 59, b. l. 29–55).

122. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys pagrįstai leidžia konstatuoti ir tai, kad projekto „Ready to Win“ išlaidos buvo apmokėtos, be kita ko, ir iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ R. K. vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ 2015 m. liepos 15 d. suteiktos 8 700 eurų paramos, kuria iš tiesų buvo užmaskuotas netiesioginis kyšis Š. G. už jo kaip Seimo nario veiksmus. Š. G. ir J. K. nuosekliai tvirtino, kad 8 700 eurų instituto iš UAB „MG Baltic Media“ gauta parama buvo panaudota ne minėtiems mokymams, kurie prasidėjo tik nuo 2016 m. pradžios, bet Instituto darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų nuomai, komunalinėms, ryšio paslaugoms apmokėti dar iki projekto pradžios. Anot jų, institutas minėto projekto išlaidas apmokėjo iš kitų įmonių gautų paramų. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokius išteisintojo ir liudytojos parodymus atmeta. Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupė 2017 m. gegužės 8 d. išvadose Nr. 4-89(1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“ konstatavo, kad bendra projekto „Ready to Win“ organizuotų mokymų išlaidų suma buvo 45 336,86 euro, be to, buvo nustatyta ir tai, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio politinė partija šių VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ patirtų išlaidų neapmokėjo (t. 59, b. l. 29–55). Bylos duomenys iš tiesų patvirtina Š. G. ir J. K. teiginius, kad institutas nagrinėjamu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų apmokėti „Ready to Win“ projekto išlaidas, kadangi kaip matyti iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ pateiktų paramos sutarčių 2015–2016 m. institutas iš penkių skirtingų įmonių buvo gavęs finansinės paramos, kurios bendra suma siekė 60 600 eurų (t. 79, b. l. 19–20, 21–76). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors J. K. tvirtino, jog projekto „Ready to Win“ mokymai buvo apmokėti iš kitų įmonių gautos paramos, tačiau pati pripažino, kad nei vienai iš šių įmonių atsiskaityti už gautą paramą institutas neprivalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K., paklausta, kokių projektų įgyvendinimui buvo panaudota iš įmonių, tarp jų ir iš UAB „MG Baltic Media“, gauta parama, nurodė, kad instituto veiklai vykdyti, t. y. darbo užmokesčių, biuro nuomai ir VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ vykdomiems projektams. Tačiau tiksliau išlaidų struktūros, be kita ko, ir kur konkrečiai buvo panaudotos iš UAB „MG Baltic Media“ gautos lėšos, detalizuoti ir dokumentais pagrįsti, liudytoja J. K. negalėjo (t. 80, b. l. 15–17), nors apklausos metu nuo projekto „Ready to Win“ pabaigos buvo praėję tik vieneri metai. Vadinasi visos instituto banko sąskaitoje iš rėmėjų gautos piniginės lėšos, tarp jų ir iš UAB „MG Baltic Media“ gauti 8 700 eurų, buvo naudojamos bet kurioms tiek administracinėms, tiek ir projektinėms veikloms apmokėti. Todėl kategoriškai tvirtinti, kad būtent 8 700 eurų parama buvo išleista administracinėms reikmėms, o ne vėliau vykusiam projektui „Ready to Win“ finansuoti, nei liudytoja V. K., nei išteisintasis Š. G. negali. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. balandžio 1 d. pradėjusi dirbti institute liudytoja iniciavo projektą „Ready to Win“, kuriam ruoštis jie (instituto darbuotojai) pradėjo nuo 2015 m. vasaros (t. 80, b. l. 10, 17). Tiek iš liudytojos J. K., tiek iš paties Š. G. parodymų matyti, kad jokie kiti projektai nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo vykdomi. Tokiu atveju, galima pagrįstai teigti, kad ir administracinės VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ išlaidos buvo skirtos konkrečiai šio projekto įgyvendinimui. Taigi 2015 m. liepos 15 d. iš UAB „MG Baltic Media“ gauta parama, užmaskuota kaip R. K. kyšis Š. G., buvo panaudota apmokėti dalį VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuoto projekto „Ready to Win“ išlaidų.

123. Š. G. ir R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamai BK 225 straipsnio 2 dalyje bei 227 straipsnio 2 dalyje padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, jog kyšio davėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, jog būtų priimtas kyšis bei patenkinti jo interesai (kasacinės nutartys Nr. 2K-260/2014, Nr. 2K-506-788/2015 ir kt.). Tuo tarpu kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, suvokia, jog gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų ar neteisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. K., savo vadovaujamos UAB „MG Baltic Media“ vardu suteikdamas 8 700 eurų dydžio paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, suvokė, kad tokiu būdu jis maskuoja kyšį Š. G., už tai, kad jis kaip valstybės politikas, Seimo narys, 2015 m. Seimo rudens sesijos metu atliktų veiksmus, susijusius su R. K. bei UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymo pataisų priėmimu. Atitinkamai Š. G. taip pat suprato, kad už 2015 m. liepos 15 d. R. K. perduotą kyšį Seimo rudens sesijos metu jis turės atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo teisėkūros procesu, ir norėjo taip veikti.

124. Taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog R. K. netiesiogiai, t. y. užmaskuodamas kaip UAB „MG Baltic Media“ paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, davė 8 700 kyšį valstybės tarnautojui – Seimo nariui Š. G. už pageidaujamą neteisėtą Š. G. veikimą vykdant jam suteiktus įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui ir tokiu būdu padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu Š. G., būdamas Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, Liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys 2015 m. liepos 15 d. savo ir kitų naudai priėmė šį 8 700 eurų vertės kyšį už pirmiau nurodytą neteisėtą veikimą teikiant bei balsuojant Seime už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingas įstatymo pataisas, ir gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“, skirtų Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos kandidatų sėkmingam dalyvavimui 2016 m. Seimo rinkimuose, dalies išlaidų padengimui. Tokie Š. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), požymius. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl R. K. ir Š. G. išteisinimo naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

125. Tačiau išteisintiesiems pareikštuose kaltinimuose pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį yra inkriminuota ir tai, kad kyšis buvo duodamas ir priimamas ne tik už pirmiau aptartą konkretų veikimą vykdant įgaliojimus, bet ir siekiant išimtinės padėties ir palankumo ateityje iš kyšio gavėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kokios išimtinės padėties ir palankumo ateityje buvo siekiama, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta ir įrodyta. Tokia aplinkybė turi būti pagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kaltinimo turi būti aišku, kokioje srityje buvo siekiama kyšio gavėjo palankumo ir išimtinės padėties. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad prokuroras šią aplinkybę inkriminavo, atsižvelgdamas į Š. G. ir Vartojimo kredito įstatymo pataisomis suinteresuotų asmenų, o ypač R. K. bendravimą tiek rengiant šio teisės akto pataisas, tiek vėliau registruojant bei svarstant jas Seime, taip pat įvertinęs tarp išteisintųjų susiklosčiusius santykius, kurie, leido R. K. daryti įtaką Š. G. kaip politiko priimamiems sprendimams įvairiuose teisės aktų leidybos etapuose. Iš byloje surinktos medžiagos būtų galima spręsti, kad R. K. iš Š. G. kaip Seimo nario siekė palankumo ir išimtinės padėties būtent įstatymų leidybos procese. Vis tik kaltinimas iš esmės siejamas ir jame aprašytos tik tos faktinės aplinkybės, kurios išimtinai susijusios su pirmiau aptartu konkrečiu veikimu vykdant įgaliojimus, ir iš esmės jokių kitų aplinkybių, kurios atskirai būtų susijusios su apskritai išimtinės padėties ir palankumo siekimu iš kyšio gavėju, nėra nurodyta.

126. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių Š. G. ir R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (2015 m. vasaros – rudens laikotarpiu) galiojusioje BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kyšio davimas bei priėmimas už išimtinę padėtį ar palankumą nebuvo įtvirtintas. Tik 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusia BK 225 straipsnio 5 dalies bei BK 227 straipsnio 5 dalies redakcija buvo išplėsti kyšininkavimo bei papirkimo sudėties požymiai, nurodant, kad kyšis gali būti duodamas ir priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Taigi, pagal inkriminuojamų veikų padarymo metu galiojusias nuostatas kyšininkavimas ir papirkimas buvo siejamas tik su konkrečiu veikimu ar neveikimu.

127. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

128. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš BK 225 straipsnio 5 dalies konstrukcijos, jos ryšio su straipsnio 1–4 dalimis matyti, kad 5 dalimi yra išplečiama kyšininkavimo sąvoka nurodant, kad kyšis gali būti priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Tai yra išplečiamas veikų ratas, už kurių padarymą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Analogiškai vertinama ir BK 227 straipsnio 5 dalis.

129. Taigi, 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusi BK 225 straipsnio 5 dalies ir 227 straipsnio 5 dalies redakcija sunkina teisinę padėtį ir negali būti taikoma atgaline data (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl R. K. ir Š. G. negalėjo būti pareikšti kaltinimai atitinkamai dėl kyšio davimo ir gavimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje.

130. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvada, kad R. K. inkriminuota kaltinimo dalis dėl kyšio davimo Š. G. už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, iš kaltinimo šalinama. Taip pat iš Š. G. inkriminuoto kaltinimo šalinama dalis dėl kyšio priėmimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje.

131. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias R. K. padarytos BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

R. K., veikęs UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie jo – UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

Jam (R. K.) 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko jo – R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo (R. K.) gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) projekto pataisos tekstą, vykdydamas jo (R. K.) nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš jo (R. K.) gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio metu vykusio svarstymo ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš jo (R. K.) 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

132. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias Š. G. padarytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

Š. G., būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos narys (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narys, dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (Š. G.), savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį, jis – turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš R. K. gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11.32 val., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį „2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos“, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to jis – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui

133. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje byloje pasitvirtino ir juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ bei politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui inkriminuotos nusikalstamos veikos.

134. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“ pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu.

135. BK 20 straipsnio redakcijoje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nurodyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K‑225‑303/2019).

136. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesais. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-620-677/2015). Taigi, intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones, konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

137. Byloje pirmiau aptartais duomenimis konstatuota, kad R. K. darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais, kadangi Vartojimo kredito įstatymo pataisos, už kurių registravimą bei balsavimą Seime Š. G. buvo duotas 8 700 eurų kyšis, netiesiogiai turėjo įtakos reklamos paslaugas parduodančiai vienai iš koncerno įmonių – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, po ko, pagal ekonominės naudos gavimo santykius – UAB „MG Baltic Media“, ir, atitinkamai, – UAB koncernui „MG Baltic“. Taigi byloje nustatytos šios BK 20 straipsnio 2 dalyse numatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn būtinos sąlygos – fizinio asmens padaryta nusikalstama veika veikiant juridinio asmens naudai bei interesais.

138. Tačiau sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Juridinis asmuo laikomas pažeidusiu BK normas, jeigu nusikalstamą veiką padarė vadovaujamas pareigas einantis asmuo. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nustatant, ar asmuo ėjo vadovaujamas pareigas, būtina taikyti funkcinį ir kontekstinį nusikalstamos veikos priskyrimo juridiniams asmeniui kriterijų. Funkcinis veikos priskyrimo organizacijai būdas taikomas tada, kai fizinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turėjo teisę eiti organizacijoje vadovaujamas pareigas juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, vadovaujamos pareigos turi būti tiesioginė to asmens funkcija. Tačiau vien funkcinio veikos priskyrimo juridiniam asmeniui būdo taikymas neužtikrintų veiksmingos organizacijų daromų nusikalstamų veikų prevencijos. Būtent todėl yra taikytinas ir kontekstinis nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui priskyrimo būdas, kuris sudaro sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju realiai įvertinti, kokia yra vadovavimo organizacijai schema, kas priima jos veiklai svarbius sprendimus ir kas gali būti laikomas einančiu vadovaujamas pareigas (Soloveičikas, Deividas. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė (lyginamieji aspektai). Vilnius: Justicia, 2006 m.). Minėtame Lietuvos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į šiuolaikinių juridinių asmenų steigimo, veiklos formų, valdymo struktūros įvairovę, teisiškai apibrėžti konkrečias vadovaujamas pareigas būtų itin sudėtinga, be to, tai galėtų sudaryti prielaidas įmonėms manipuliuoti valdymo struktūra siekiant išvengti atsakomybės. Todėl sąvokos „vadovaujamos pareigos“ aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims požiūriu turi būti ne lingvistinis, bet sisteminis, kai taikoma keletas kriterijų, padedančių kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Pavyzdžiui, kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskirti ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovai. Be to, vertinant nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens ryšį su juridiniu asmeniu svarbu ir tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑P‑95/2012).

139. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ – tai įmonių grupė, kurios struktūrą sudaro trys atskiros kontroliuojančiosios bendrovės (UAB „Darnu Group“, UAB „MG Baltic Trade“ bei UAB „MG Baltic Investment“), kurios valdo skirtingose rinkose veikiančias įmones. UAB koncernas „MG Baltic“ yra akcijų valdytojas, kurio pagrindinė veiklos rūšis yra kontroliuojančiųjų bendrovių vadybinė veikla (2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų 2.2 papunktis) (t. 99, b. l. 44–54). UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas yra byloje liudytoju apklaustas D. J. M. (t. 84, b. l. 20–27; t. 99, b. l. 86). Tuo tarpu R. K. nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narys (t. 84, b. l. 46–52), UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas (t. 84, b. l. 68–77), UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas (t. 84, b. l. 81–89), UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininkas (t. 84, b. l. 53–65). Be to, R. K. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. valdė 2,33 proc. UAB „MG Baltic Investment“ akcijų, kita dalis (97,67 proc.) priklausė UAB koncernui „MG Baltic“ (t. 144, b. l. 45–47, 50–51, 65–69). Atitinkamai UAB „MG Baltic Investment“ laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 9 d. valdo 100 proc. UAB „MG Media“ akcijų (t. 144, b. l. 45–47, 54), o UAB „MG Media“ – nuo 2015 m. birželio 9 d. valdo 80 proc. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ akcijų (t. 144, b. l. 45–47, 55) bei nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. valdė 100 proc. UAB „Alfa Media“ akcijų (t. 144, b. l. 45–47, 56–57). Taigi, R. K. nagrinėjamu laikotarpiu buvo tiek paties koncerno, tiek dalies jo valdomų įmonių valdybos narys, kai kuriose iš jų buvo valdybos pirmininkas, ėjo generalinio direktoriaus pareigas, taip pat valdė tam tikrą kiekį vienos iš kontroliuojančiųjų įmonių – UAB „MG Baltic Investment“ akcijų. Dar iki šioje byloje nagrinėjamo laikotarpio R. K. UAB koncerno „MG Baltic“ valdomose įmonėse taip pat ėjo ir kitas vadovaujamas pareigas, buvo valdybos narys bei valdybos pirmininkas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma kitų UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių taip pat yra ir koncerną sudarančių kontroliuojančiųjų bendrovių vadovai, valdybų nariai (pavyzdžiui, vienas iš koncerno valdybos narių V. L., taip pat yra ir UAB „MG Baltic Investment“ generalinis direktorius, valdybos narys, R. K. vadovautos bendrovės UAB „MG Baltic Media“ valdybos narys, UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ valdybos sudėtyje nagrinėjamu laikotarpiu taip pat buvo V. L. bei kitas koncerno valdybos narys R. R., koncerno prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M. taip pat buvo ir UAB „MG Baltic Investment“ valdybos pirmininkas ir pan. (t. 144, b. l. 65–89)). Tai rodo, kad visos UAB koncerno „MG Baltic“ struktūrą sudarančios kontroliuojamųjų bendrovių įmonės, nepriklausomai nuo to, kad veikė skirtingose rinkose, buvo gana tampriai susijusios, o jų valdymas iš esmės buvo sutelktas tų pačių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių rankose.

140. Pagal juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotus kaltinimus R. K. turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu, individualiai turėjo teisę jam atstovauti ir kontroliuoti jo ir jo valdomų bendrovių veiklą. Išteisintojo juridinio asmens – UAB „MG Baltic“ atstovas teisiamajame posėdyje teigė, kad R. K. nebuvo vadovaujamas pareigas UAB koncerne „MG Baltic“ einantis asmuo BK 20 straipsnio prasme ir neturėjo šioje įstatymo normoje numatytų įgalinimų, kadangi: jis nebuvo UAB koncerno „MG Baltic“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas, kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo. UAB koncerno „MG Baltic“ ir R. K. niekada nesiejo darbo santykiai, tarp jų nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo paskirtas į jokias pareigas šiame juridiniame asmenyje, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Be to, UAB koncerno „MG Baltic“ dokumentuose niekada nebuvo numatyta ir viceprezidento pareigybė, todėl kaltinime nepagrįstai nurodyta, jog R. K. nagrinėjamu laikotarpiu buvo UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Taigi, atstovo teigimu, R. K. būdamas UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys neturėjo jokių išskirtinių įgaliojimų atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ar kontroliuoti jo veiklą (t. 112, b. l. 112–130).

141. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose R. K. apie savo teisinį santykį su UAB koncernu „MG Baltic“ taip pat nurodė, kad jis niekada nebuvo UAB koncerno „MG Baltic“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas ar kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo (valdybos pirmininkas). Jis niekada nebuvo ir UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, kadangi tokia pareigybė koncerno dokumentuose nėra numatyta. Todėl jis kaip vienas fizinis asmuo negalėjo atstovauti koncernui, jį kontroliuoti ar veikti jo naudai. Jis buvo vienas iš šešių UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių. Nei vienam iš valdybos narių koncerno įstatai nesuteikė teisės atstovauti bendrovei. Juridinio asmens valdymo organai (valdyba ar prezidentas) nebuvo suteikę savarankiškumo ir atsakomybės vykdyti juridinio asmens funkcijas. R. K. teigimu, valdybos kaip kolegialaus valdymo organo atskiras narys, jeigu jis nėra valdybos pirmininkas, nelaikytinas juridinio asmens atstovu. Jam niekada nebuvo išduota jokių įgaliojimų veikti UAB koncerno „MG Baltic“ vardu ir interesais. Šiuo metu jo ir UAB koncerno „MG Baltic“ nebesieja jokie santykiai (t. 139, b. l. 46–49; t. 160, b. l. 85).

142. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. M. parodė, kad UAB koncerno „MG Baltic“ struktūra buvo išskirta į tris atskiras kontroliuojančiąsias bendroves, kadangi dėl įmonių grupės dydžio, jos valdomų ir kontroliuojamų įmonių didelio skaičiaus, skirtingų veiklos rūšių, šių įmonių valdyti vienasmeniškai tapo neįmanoma. D. J. M. teigimu, kompanijų valdymas pagrįstas įmonių valdymu. Kiekviena įmonė turi savo administraciją ir valdybą. Jų vadovams suteiktos Akcinių bendrovių įstatyme numatytos teisės bei pareigos. Kiekvienais metais įmonės pasitvirtina savo biudžetus, veiklos planus, kuriuos patvirtina jų valdybos. UAB koncerno „MG Baltic“ valdyba, kurią sudarė 6 nariai, susirinkdavo kartą per metus, nei jai (valdybai), nei pavieniams valdybos nariams nebuvo suteikta jokių ypatingų teisių veikti ar atstovauti koncernui. R. K. buvo koncerno valdybos narys bei žiniasklaidos grupės vadovas. Ankščiau jis (R. K.) taip pat buvo vienos iš kontroliuojamųjų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“, kuriai priklausė statybų bendrovė, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ grupė, UAB „Mediafon“ grupė ir UAB „Apranga“, vadovas, tačiau dar iki nagrinėjamų įvykių R. K. perėjo į žiniasklaidos grupę, kuriai priklausė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ grupė ir UAB „Mediafonas“. R. K. buvo atskaitingas UAB „MG Baltic Investment“ kontroliuojančiai bendrovei, o jam atskaitingos minėtos įmonės, kurios buvo jo valdomoje kontroliuojančioje žiniasklaidos bendrovėje. Liudytojo teigimu, UAB koncerne „MG Baltic“ dirba 12 žmonių, R. K. niekada nebuvo šio juridinio asmens darbuotojas. R. K. kaip UAB „MG Baltic Media“ vadovas, buvo trečiame struktūros lygmenyje, nes jo valdoma kontroliuojančioji bendrovė buvo valdoma ne tiesiogiai koncerno, o kontroliuojančiosios bendrovės UAB „MG Baltic Investment“. Jis (liudytojas) kaip UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas turi visas teises, pareigas, kurios yra numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Jis kontroliavo R. K. tiek, kiek tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. R. K. galėjo atstovauti tik kontroliuojančiajai žiniasklaidos bendrovei, tačiau ne UAB koncerną „MG Baltic“. Kontroliuojančiąją bendrovę UAB „MG Baltic Investment“ kontroliuoja UAB „MG Baltic Investment“ valdyba, o ne UAB koncernas „MG Baltic“. Liudytojo teigimu, UAB koncernas „MG Baltic“ santykių su politinėmis partijomis nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos – verslas ir politika. Didžiausios sąsajos su politikais būdavo per žiniasklaidos grupę. Jam (liudytojui) nebuvo žinoma, kad R. K. būtų bendravęs su politikais. R. K. jam neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas ar kitus klausimus. Liudytojo teigimu, jam nėra žinoma apie UAB „MG Baltic Media“ 8 700 eurų paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, nes už paramos suteikimą yra atsakingos pačios įmonės, jų vadovai. Liudytojas patvirtino, kad „4finance“ vienas iš akcininkų U. A. paprašė supažindinti jį su R. K. kaip žiniasklaidos verslo vadovu. Tokios pažinties tikslas buvo užmegzti kontaktą su įmonės, parduodančios reklamos paslaugas, vadovu. Tačiau R. K. ir UAB „4finance“ direktoriaus Lietuvoje G. V. bendravimo aplinkybių jis nežino (t. 122, b. l. 84–87).

143. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas vienas iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narių R. R. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes apie koncerno struktūrą ir valdybai pagal koncerno įstatus suteiktus įgaliojimus. Tačiau liudytojas taip pat patvirtino, kad nors koncerno dokumentai nenumatė viceprezidento pareigybės, tačiau neformaliai viceprezidentais buvo pavadinami UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojančiųjų bendrovių struktūrose akcijų turėję asmenys, tarp jų ir R. K. (t. 121, b. l. 188–189).

144. Iš tiesų iš VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro, UAB koncerno „MG Baltic“ pateiktų duomenų matyti, kad koncerne nebuvo numatyta viceprezidento pareigybė, o R. K. su UAB koncernu „MG Baltic“ tiesioginiais darbo santykiais niekada nebuvo susijęs. R. K. buvo vienas iš šio juridinio asmens kolegialaus valdymo organo – valdybos narių. Analizuojant VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro pateiktus duomenis matyti, kad 2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatuose nurodyta, kad šios bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas, bendrovės vadovu yra prezidentas, stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma (6.1 papunktis); bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai (6.2 papunktis); bendrovės valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybą 4 metų laikotarpiui iš 6 narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas (7.1 papunktis). Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, valdymo struktūrą ir pareigybes, taip pat kitus klausimus (7.5.1–7.5.7 papunkčiai), analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą ir kt. (7.6.1–7.6.6 papunkčiai), taip pat priima kitus sprendimus (7.7.1–7.7.8 papunkčiai), renka ir atšaukia bendrovės vadovą (8.1 papunktis), sprendžia dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo (11.3 papunktis) (t. 99, b. l. 44–54). Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų matyti, kad Bendrovės valdyba turi visas teises, galias ir funkcijas, kurias jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas. Valdyba taip pat atsako už bendrovės strateginę kryptį ir pagrindinius sprendimus, turinčius įtakos jos finansinei ir verslo padėčiai (4.5 papunktis) bei priima kitus sprendimus ir kontroliuoja koncerno veiklą (4.5.1–4.5.7 papunkčiai), taip pat sprendžia dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo (5.1 papunktis). Valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose (4.6 papunktis), balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą (4.7 papunktis). Valdybos sprendiniais savo veikloje vadovaujasi bendrovės vadovas (4.8 papunktis), kuris yra renkamas ir atšaukiamas bendrovės valdybos (4.9 papunktis) (t. 99, b. l. 2, 44–53, 107–109).

145. Kaip jau minėta, UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas buvo D. J. M.. Iš 2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų matyti, kad bendrovės prezidentas vadovauja administracijai, kuri vykdo ir organizuoja bendrovės ūkinę veiklą (8.2.1 papunktis), atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže (8.2.4 papunktis), išduoda įgaliojimus vykdyto toms funkcijoms, kurios yra jo kompetencijoje (8.2.8 papunktis) ir kt. Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatų matyti, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės kasdienės veiklos priežiūrą, vadovavimą jai ir kontrolę. Bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo bendrovės vadovo kompetencijos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme, nebent šie įstatai nustato kitaip (t. 99, b. l. 44–53, 107–109). Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuriam, be kita ko, pavestos tokios funkcijos kaip kasdieninės bendrovės veiklos organizavimas (37 straipsnio 8 dalis), veikimas bendrovės vardu ir teisė vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (37 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės valdyba ir vadovas yra savarankiški valdymo organai, kurių kompetencija iš dalies dubliuojasi, be to, ji gali būti perskirstyta įstatais. Tiek bendrovės vadovas, tiek valdyba turi kompetenciją spręsti tam tikrus kasdienius įmonės reikalus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2013 nurodoma, kad palyginus Lietuvos Respublikos bendrovių įstatyme nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui. Sistemiškai aiškinant UAB koncerno „MG Baltic“ įstatuose numatytas valdybos bei vadovo funkcijas ir įgaliojimus pripažintina, kad juridiniam asmeniui inkriminuotame kaltinime aprašyti R. K. įgaliojimai savo esme atitinka koncerno prezidento D. J. M., o ne vieno iš valdybos narių R. K. koncerno įstatuose numatytus įgaliojimus. Tačiau vien tai, kad R. K. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui teisiškai tokie įgaliojimai – vienasmeniškai atstovauti juridiniam asmeniui, teisė priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti šio asmens veiklą – suteikti nebuvo, nereiškia, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu veikė jų neturėdamas.

146. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. iš esmės vadovavo visam UAB koncerno „MG Baltic“ valdomam žiniasklaidos sektoriui, jo įtaka koncerne šioje srityje buvo didžiausia. Be to, su šia bendrove nesusiję asmenys būtent per žiniasklaidos priemones R. K. siejo su UAB koncernu „MG Baltic“. Apklausti išteisintieji Š. G., E. M., V. G., G. S., taip pat liudytojai A. Z., A. G., I. D., G. L., D. B., R. Ž. ir kiti parodė, kad R. K. žinojo kaip įtakingą UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos vadovą, kai kurie iš jų įvardino jį ir kaip UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko D. J. M. pavaduotoją (liudytojas A. G. t. 118, b. l. 178–190). Ir priešingai nei teigia UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas bei vienintelis akcininkas D. J. M., apie R. K. palaikomus ryšius su politikais UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybei buvo gerai žinoma. Kaip jau buvo minėta pirmiau (36–38 nuosprendžio punktai), bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad būtent dėl R. K. vaidmens bei įtakos žiniasklaidos srityje, turimų ryšių ir pažinčių gausos R. K. tapo neoficialiu UAB koncerno „MG Baltic“ atstovu santykiuose su politinių partijų atstovais bei valstybėje įtakingais asmenimis. Ir vertinant visų byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų kontekstą (R. K. veiksmus, susijusius su kelio „Vilnius–Utena“ rekonstrukcija, J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vieta, žemės sklypu, esančiu Tujų g. 2, Vilniuje ir kt.), įrodymų visumą galima pagrįstai daryti išvadą ir apie tai, kad UAB koncernas „MG Baltic“ per R. K. siekė daryti įtaką politiniams procesams susijusiems ne tik tiesiogiai su jo (R. K.) vadovaujamu žiniasklaidos verslu, bet ir apskritai su visomis UAB koncerno „MG Baltic“ valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklomis ar kitais šio juridinio asmens interesais. Tokią išvadą patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2016 m. sausio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K. ir G. S. pokalbis. G. S.: „Klausyk, o pas tave gan intensyvus grafikas su politikais visokiais turėtų išeit?“ <...> R. K.: „Ne, ta prasme, jis... Oj, jis labai intensyvus. Jis, jis, jis... Labai intensyvus, taip.“ <...> R. K.: „<...> /Kadangi/ pas mus akcininkas vienas yra kontroliuojantis, tai kiti akcininkai... tiek kiek turi patariamojo balso, tai taip. O tiesiog tas intensyvumas sąlygotas tai turbūt dėl to, kad... na, ko gero devyniasdešimt aštuoni procentai visų, visų, visų, visų santykių... yra mano. Taip natūraliai limpa prie media bloko, /.../ media blokas ir santykis...“. G. S.: „Su politikais...“ R. K.: „Jo, jo, jo. Pavadinkim taip, kaip nori... /pavadinkim/...“ G. S.: „Okej.“ R. K.: „Kaip nori vadinki dabar. Nes pas mane yra, vat, pavyzdžiui rinkimai du tūkstančiai šešioliktų metų... /...//iššūkis/...“ ((kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50 (t. 6, b. l. 3–20), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priedas) (t. 11, b. l. 115–116)). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kartais susitikimuose su politikais kartu su R. K. dalyvaudavo ir D. J. M. ar kitas koncerno valdybos narys R. R.. Ir šių susitikimų metu buvo atvirai kalbama ne tik dėl pavienių pageidaujamų veiksmų atlikimo (pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio E. M., R. K. ir R. R. susitikimo metu, pastarieji prašė E. M. „paprotinti“ Vilniaus merą R. Š. , kad jis išimtų iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos, ši tema buvo tęsiama ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės metu, kurioje dalyvavo ir D. J. M.), bet ir aptariamas ilgalaikis koncerno bei politinių partijų bendradarbiavimas (pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K., D. J. M. ir V. G. pokalbis. R. K.: „<...> Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet li... li... liberalaus požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą... Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė.“ D. J. M.: „/.../...“ R. K.: „Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio.“ D. J. M.: „Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...“ R. K.: „Jo.“ D. J. M.: „...o visi tandemai...“ R. K.: „Jo, jo, jo. Visi kit...“ D. J. M.: „... /kurie/ dėliosis.“ R. K.: „Visi kiti...“ V. G.: „Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes.“ R. K.: „Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. Tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme.“ V. G.: „/Nu/.“ R. K.: „Būsit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą...“ <...> (t. 12, b. l. 153–154). Be to, R. K. veikimą viso UAB koncerno „MG Baltic“ vardu patvirtina ir tai, kad byloje užfiksuotuose pokalbiuose su išteisintaisiais E. M., V. G., G. S. R. K. pabrėžtinai vartoja asmenvardį „mes“, pokalbio metu pamini ir koncerno vadovą D. J. M.. Pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d. R. K. bei E. M. susitikimuose buvo suderinta kalėdinė vakarienė su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybe, t. y. D. J. M., R. K. bei R. R.. Šios vakarienės tikslas – aptarti UAB koncerno MG Baltic“ „finansinės paramos galimybę“ Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Taip pat šių susitikimų su E. M. metu R. K. E. M. pateikė prašymus palaikyti kelio „Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektą, Seimo narių R. S. ir A. S. pasiūlymą dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pakeitimo, Š. G. vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą ir kt. Šių prašymu pateikimo metu R. K. vartojo pasakymus „mes įkalbėjom padaryt pataisą“, „tai mums tinka toks variantas“, „iš principo viskas ką per BFK /.../, mums tinka“ (t. 10, b. l. 65, 185). Aplinkybę, kad bendraudamas su politinių partijų vadovais R. K. veikė koncerno vardu akivaizdžiai patvirtina ir R. K. bei Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo G. S. susitikimų, vykusių 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. metu užfiksuoti R. K. teiginiai: „<...> tai žiūrėk, pas mus čia gresia, nu, ta prasme, gresia, kalėdinė vakarienė, formate turbūt trys ir trys kaž/ur /tai/... Tai...ten labiau partiniu tuo, bet... tau irgi bus, buvo /.../ /padėdavom/ /.../ padėsim/mes/. Turi priemonių visokių, fondą turi.“; „tai matai, tiesiogiai rinkiminiams mes per juridinius tiktai...“; G. S. pasiteiravus: „Jūsų pirmų asmenų, o gal net ir nebūtų tinkama, a ne?“ R. K. nurodė: „<...> Mums tai... Nebent jums nepatogu, mums tai nieko tokio. Tik ten, žinai, ten sumos vis tiek tokios, ne, ne tos kur, kaip sakyt, m...“; „Kadangi tu daugiau supranti už (neaiškiai), už R., tai jo, tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. Dar geriau, jeigu tai laike išsidėsto. Iš fizinių ir juridinių, tai nėra papraščiausia. O realizuot mes pamainom dar galim. (Neaiškiai).“ (t. 4, b. l. 170, 177–180; t. 10, b. l. 154–156). 2016 m. sausio 11 d. R. K. ir G. S. susitikimo metu G. S. pasidomėjus, dėl kokio dydžio paramos sumos R. K. ir E. M. sutarė 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu, R. K. nurodė: „Mes esam taip, mes esam taip sutarę, reiškias... Toliau aš... ė-ė... kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau mes sau prisirašėm ė-ė... tavo personaliją“, „bet mes ryte išsiplanavom su kolega D.... taip /.../.“, tuo tarpu derinant įvairias galimybes, kaip gautą paramą realizuoti ir G. S. paklausus „...o kažkokie asmenys, jūs įsivaizduojat, modelį, kurie galėtų remti...“ R. K. atsakė, kad „fiziniai asmenys pas mus yra“ (t. 6, b. l. 16–19; t. 10, b. l. 122–123). Tokiu būdu R. K. susitikimuose su išteisintaisiais E. M., G. S. neabejotinai leido jiems suprasti, kad jis atstovauja ne konkrečiai savo vadovaujamai įmonei, bet visam koncernui kaip visumai ir veikia turėdamas vienintelio koncerno savininko pritarimą.

147. Analizuojant bylos duomenis susijusius su Vartojimo kredito įstatymo pataisų registravimu bei svarstymu Seime taip pat galima kategoriškai teigti, kad liudytojas D. J. M. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ vadovas ir vienintelis akcininkas žinojo ir buvo nuolat informuojamas apie R. K. veiksmus įtakojant šį teisėkūros procesą.

148. 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytinio ir vakarinio posėdžių metu skubos tvarka buvo pritarta Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370 (2) (t. 40, b. l. 27, 37, 39). Vakarinio šio Seimo posėdžio metu, t. y. 2015 m. spalio 1 d. nuo 16.27 val. iki 18.43 val. buvo slapta užfiksuotas SMS susirašinėjimas tarp R. K. ir D. J. M.. 16.27.06 val. D. J. M. išsiuntė SMS žinutę R. K.: „Duok zinia kuo baigsis.“ 16.37.04 val. R. K. jam atrašė: „Ok, parašysiu po 18.30.“ 18.38.33 val. R. K. informavo D. J. M., kad „pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu“. 18.41.14 val. R. K. D. J. M. parašė, kad „turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai“, į tai D. J. M. 18.43.16 val. R. K. atrašė: „Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė“ (t. 8, b. l. 17, 18). Kaip jau aptarta pirmiau šiame nuosprendyje, kitą dieną po šio susirašinėjimo – 2015 m. spalio 2 d. 9 val. – R. K. susitiko su Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai atstovavusiu advokatu L. S., su kuriuo „pasidalino partijas“, su kuriomis kiekvienas iš jų turėjo dirbti Vartojimo kredito įstatymo svarstymo bei priėmimo procese (t. 8, b. l. 18).

149. Be to, byloje užfiksuotas ir nuo 2015 m. spalio 7 d.–2015 m. spalio 9 d. vykęs R. K. bei G. V. susirašinėjimas elektroniniais laiškais. 2015 m. spalio 7 d. 15.23 val. R. K. laiške G. V. nurodė, kad „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“, į tai G. V. 15.44 val. atrašė: „Nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. Pasidomėsiu.“ 2015 m. spalio 9 d., 8.02 val. R. K. kreipdamasis į G. V. teigia: „Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je.“ O G. V. 8.42 val. pastarajam atrašė: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga“ (t. 25, b. l. 52–53, 123, 125, 126).

150. Be to, iš slapta užfiksuoto 2015 m. spalio 21 d., 9 val.–9 val. 50 min., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykusio R. K., R. R. ir E. M. susitikimo ir pokalbio turinio matyti, kad R. K. atvirai prie vieno iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario, be kita ko, ir koncerno advokato R. R. kalbėjo su E. M. apie tai, kad jo (R. K.) paprašytas Š. G. pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, paprašė E. M. ne tik šias pataisas Seime palaikyti, bet ir pasiūlė aktyviai šioms pataisoms nepritariantį K. G. „nuimt iš salės balsavimo metu“. Tuo tarpu E. M. R. R. girdint pažadėjo R. K. palaikyti pataisas ir pakalbėti su K. G. (t. 4, b. l. 141, 162–163; t. 10, b. l. 98–99, 129–130).

151. Po to, kai 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo atmestas Š. G. teiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio, 2015 m. lapkričio 5 d.–2015 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu buvo užfiksuotas R. K. ir D. J. M. susirašinėjimas SMS žinutėmis. 2015 m. lapkričio 5 d. 16.27.11 val. D. J. M. rašė R. K.: „Tai čia gavosi ar golas?“ 2015 m. lapkričio 6 d. 12.30.17 val. D. J. M. R. K. klausė: „G. komentaras buvo ir pozicija?“, į tai R. K. 12.30.34 val. atrašė: „Ne“ (t. 8, b. l. 104, 105).

152. R. K. veikimą teikiant bei svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seime su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybės žinia bei pritarimu patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Kaip jau minėta pirmiau, kratos R. K. darbo kabinete metu buvo rastas A4 formato lapas su Lietuvos energetikos instituto emblema. Šiame lape R. K. ranka buvo atlikti tokio turinio rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“ <..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4.“Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G.ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70–71, 76, 81, 104–108).

153. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartus duomenis tiek atskirai, tiek ir visų byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų kontekste, taip pat sudėtingą UAB koncerno „MG Baltic“ organizacinę bei valdymo struktūrą, R. K. įtaką koncerne, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas buvo ne tik suinteresuotas vieno iš koncerno valdybos narių R. K. neteisėtais veiksmais įtakojant Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimą Seime, bet toks R. K. elgesys koncerno vadovybės buvo akivaizdžiai palaikomas ir netgi skatinamas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad R. K. duodamas kyšį Š. G. už pageidaujamus pastarojo veiksmus registruojant bei balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, kuri buvo naudinga UAB koncernui „MG Baltic“, veikė savarankiškai ir savavališkai. Tokiu būdu pripažintina, kad atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus R. K. turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, taigi, šiame juridiniame asmenyje jis ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta prasme. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuota, kad UAB koncernas „MG Baltic“ padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

154. Visgi, teisėjų kolegija iš R. K. bei juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ nusikalstamų veikų aprašymo šalina aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Kadangi, kaip jau minėta, jokie oficialūs UAB koncerno „MG Baltic“ dokumentai nepagrindžia, kad R. K. šiame juridiniame asmenyje ėjo tokias pareigas.

155. Be to, byloje nėra vertinami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga (2002 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 20 straipsnio 2 bei 3 dalyse yra numatytos skirtingos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos, kurios turi būti aprašytos ir juridiniam asmeniui inkriminuotoje veikoje. Šiuo atveju juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ nusikalstama veika aprašyta ir kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, kurią teisėjų kolegiją pripažįsta įrodyta. Tuo tarpu apie BK 20 straipsnio 3 dalyje esančius baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus prokuroras nurodė tik apeliaciniame skunde.

156. Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos liberalų sąjūdis pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas per savo atstovą, vadovaujamas pareigas einantį Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, Liberalų sąjūdžio politinės partijos valdybos ir tarybos narį Š. G., savo ir kitų naudai 2015 m. liepos 15 d. netiesiogiai iš R. K. priėmė 8 700 eurų, kurie buvo užmaskuoti kaip UAB „MG Baltic Media“ parama Š. G. faktiškai vadovaujamai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, kyšį už Seimo nario Š. G. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės konstatavo, kad tokie kaltinimai juridiniam asmeniui – Liberalų sąjūdžio politinei partijai nepasitvirtino, kadangi nebuvo nustatyta viena iš juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn būtinų sąlygų – fizinio asmens Š. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-14772).

157. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodyta ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

158. Pagal inkriminuotus kaltinimus juridinis asmuo – Lietuvos liberalų sąjūdis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), padarė veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.

159. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad Š. G. iš R. K. paėmė 8 700 eurų kyšį už jo kaip Seimo nario veiksmus savo vardu registruojant bei balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimą ir tokiu būdu padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą. Be to, byloje įrodyta ir tai, kad gautas 8 700 eurų kyšis, kuris buvo užmaskuotas kaip UAB „MG Baltic Media“ parama Š. G. įsteigtam ir faktiškai valdomam VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, buvo panaudotas tiek jo paties, tiek ir partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai bei interesais – organizuojant bei apmokant mokymus, skirtus Liberalų sąjūdžio kandidatams pasirengti 2016 m. Seimo rinkimams.

160. Pirmosios instancijos teismo posėdyje juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas neigdamas šio juridinio asmens kaltę teigė, kad politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio, Š. G. bei UAB koncerno „MG Baltic“ nesiejo jokie tarpusavio santykiai. Politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui nebuvo žinoma apie galimus neteisėtus vieno iš jos narių Š. G. santykius su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais bei šio koncerno santykius su VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Tai, kad 8 700 eurų suma buvo pervesta tiesiogiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ rodo, kad šis institutas ir politinė partija visuomet buvo atskiri, savarankiški, vienas kito atžvilgiu jokio įstatyminio ar sutartinio priklausomumo neturintys juridiniai asmenys. Byloje nėra duomenų, kad partijos valdymo organams būtų buvę žinomos šios paramos skyrimo bei panaudojimo aplinkybės. Juridinio asmens atstovo teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad Š. G. savo iniciatyva, galimai siekdamas asmeninės ir (ar) VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ materialios ar nematerialios naudos, iš anksto neinformuodamas partijos vadovybės apie iš koncerno gautą paramą, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio įvairiais būdais Liberalų sąjūdžio nariams viešino informaciją apie mokymus bei jų naudą. O savo ruožtu Liberalų sąjūdis, siekdamas ugdyti savo narių politinę ideologiją, kelti kvalifikaciją, buvo atviras įvairiems pasiūlymams dalyvauti mokymuose. Siekiant patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn už inkriminuotas veikas, byloje turi būti duomenys apie politinės partijos kaip juridinio asmens valdymo organų – bent jau tarybos ir (ar) valdybos žinojimą apie Š. G. ryšius su UAB koncernu „MG Baltic“ (t. 112, b. l. 136–139, 148–150). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisinto juridinio asmens atstovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.

161. Bylos duomenys patvirtina, kad Š. G. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) bei tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys (t. 95, b. l. 120, 122; t. 96, b. l. 57–58; t. 101, b. l. 2; t. 102, b. l. 72, 109–120, 126, 131–142). Nors politinė partija kaip viešasis juridinis asmuo išsiskiria savo specifiniu statusu, tačiau analogiškai kaip ir kiti juridiniai asmenys jai būdinga aiški partijos įstatuose numatyta organizacinė struktūra, o partijos įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius ji sprendžia per išrinktus savo valdymo organus. 2013 m. lapkričio 22 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose nurodyta, kad partijoje veikia šie organai: suvažiavimas, taryba, valdyba, prezidiumas, pirmininkų sueiga, partijos pirmininkas, partijos etikos komisija, partijos kontrolės komisija, programos priežiūros taryba ir sekretoriatas (47.1–47.10 papunkčiai). Taryba yra aukščiausias partijos organas, veikiantis tarp suvažiavimų (56 punktas). Tarybą sudaro: partijos pirmininkas (57.1 papunktis), valdybos nariai (57.2 papunktis), partijos nariai – Seimo nariai (57.4 papunktis) ir kt. Taryba prižiūri, kaip valdyba, pirmininkas, skyriai laikosi partijos programos, įstatų bei suvažiavimo priimtų sprendimų; nustato skyrių veiklos regioninio koordinavimo ir atstovavimo tvarką; ne rečiau kaip kartą per metus išklauso valdybos veiklos ataskaitą ir ją tvirtina; valdybos teikimu tvirtina partijos rinkimų programas ir kt. (58.1– 58.14 papunkčiai). Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus (59 punktas). Tarybos posėdžius šaukia partijos pirmininkas arba jo įgaliotas valdybos narys (60 punktas). Tarybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei tarybos narių (64 punktas). Valdyba yra kolegialus partijos valdymo organas (67 punktas). Valdybą sudaro partijos pirmininkas, suvažiavimo dvejų metų kadencijai išrinkti nariai ir dešimt regionų atstovų pagal tarybos nustatytą atstovavimo tvarką (68 punktas). Valdyba atsako už partijos veiklos organizavimą (69.1 papunktis), operatyviai reaguoja į politinę situaciją, priima reikiamus sprendimus, parengia ir skelbia politinius partijos pareiškimus ir pozicijas (69.2 papunktis), taip pat priima kitus sprendimus partijos vardu, atlieka kontrolės funkciją (69.3–69.23 papunkčiai). Valdyba savo sprendimus priima posėdžiuose, kurie vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (70 punktas). Valdybos posėdžius šaukia, jų darbotvarkes bei pagal ją numatytų priimti sprendimų projektus teikia ir posėdžiams pirmininkauja partijos pirmininkas arba jo įgaliotas partijos pirmininko pavaduotojas (71 punktas). Valdybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei Valdybos narių (72 punktas) (t. 102, b. l. 109–120). Taigi bylai aktualiu laikotarpiu Š. G. buvo dviejų vienų iš svarbiausių Lietuvos liberalų sąjūdžio kolegialių valdymo organų – valdybos bei tarybos – narys. Kaip ir juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ atveju, Lietuvos liberalų sąjūdžio įstatuose pavieniams valdybos ar tarybos nariams nebuvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai, tačiau Š. G. partijoje turima įtaka, Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovybės pritarimas bei toleravimas neteisėto Š. G. elgesio leidžia pagrįstai teigti, kad kyšininkavimo metu Š. G. galėjo veikti šio juridinio asmens vardu, jam atstovauti bei kontroliuoti jo veiklą, taigi atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiuosius subjekto požymius.

162. Bylos duomenys patvirtina, kad Š. G. Liberalų sąjūdžio nariu tapo nuo 2006 m., buvo vienas iš šios politinės partijos steigėjų. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje pateiktos Š. G. biografijos matyti ir tai, kad be jau paminėtų pareigų išteisintasis praeityje ėjo Liberalų sąjūdžio Lazdynų ir Žirmūnų skyrių pirmininko, Liberalų sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus pareigas, buvo susisiekimo ministro E. M. patarėjas, vadovavo centriniam rinkimų štabui (el. šaltinis: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/448_lt/Kandidatai/Kandidatas87277/Kandidato87277Anketa.html). Taigi nuo pat Liberalų sąjūdžio įsteigimo Š. G. buvo aktyviai veikęs partijos narys, jam buvo skirtos įtakingos pareigos ne tik partijos viduje, bet ir valstybinėse įstaigose tuo metu, kai Lietuvos liberalų sąjūdis buvo viena iš partijų, formavusių Vyriausybę. Be to, buvimas tuomečio susisiekimo ministro E. M. patarėju kartu rodo ir tarp jų buvusius pasitikėjimu grįstus santykius.

163. Kaip jau minėta, sprendžiant apie Š. G. ryšį su Lietuvos liberalų sąjūdžio baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui taikymo prasme itin svarbu tai, kiek juridinio asmens – politinės partijos Liberalų sąjūdžio vadovybei buvo žinoma apie neteisėtus Š. G. veiksmus bei tai, kaip tokie korupciniai veiksmai partijos vadovybės buvo vertinami. Šiame nuosprendyje (tiek šio nuosprendžio motyvuojamosios dalies įžangoje, tiek nagrinėjant E. M. ir R. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas) konstatuota, kad tarp UAB koncerno „MG Baltic“ vieno iš vadovų R. K. bei Lietuvos liberalų sąjūdžio tuomečio pirmininko E. M. nagrinėjamu laikotarpiu buvo susiklostę korupcinio pobūdžio abipusės naudos siekimo santykiai, t. y. UAB koncernas „MG Baltic“ per atstovą R. K. tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį mainais už R. K. pageidaujamus E. M. veiksmus tiek Seime, tiek kitose valstybinėse įstaigose priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad apie korupcinio pobūdžio ryšius, siejusius E. M. bei Š. G. su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovu R. K. neabejotinai žinojo ir kitas įtakingas Lietuvos liberalų sąjūdžio narys, jos valdybos bei tarybos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, be kita ko, ir Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas išteisintasis G. S.. Byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti 2015 m. spalio 29 d. G. S. ir R. K. susitikimas, 2015 m. gruodžio 16 d. UAB koncernui „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžiui vadovaujančių asmenų, be kita ko, ir G. S. susitikimas, 2016 m. sausio 11 d. vykęs R. K. ir G. S. susitikimas bei jų metu vykę pokalbiai. Jų turinys patvirtina, kad G. S. buvo žinomas ne tik Liberalų sąjūdžio bendradarbiavimas su R. K., bet ir pats G. S. siekė susitarimo dėl UAB „MG Baltic“ finansinės paramos sau kaip kandidatui į Seimo narius tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais (pavyzdžiui, 2015 m. spalio 29 d. susitikimo metu R. K. G. S. nurodė, kad „Supratau. Tai žiūrėk, pas mus čia gresia, nu, ta prasme, gresia, kalėdinė vakarienė, formate turbūt trys ir trys kaž/ur /tai/...Tai...ten labiau partiniu tuo, bet...tau irgi bus, buvo /.../ /padėdavom/ /.../ padėsim/mes/. Turi priemonių visokių, fondą turi“ (t. 10, b. l. 154); 2016 m. sausio 11 d. susitikimo metu G. S. pratęsė pokalbį apie 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės metu E. M. ir R. K. susitarimą dėl finansinės paramos partijai „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję“ <...> „Prieš šventes kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputi aptarti... /.../...“ (t. 11, b. l. 122)). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad Lietuvos liberalų sąjūdyje nebuvo paslaptis, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vienas iš vadovų R. K. artimus ryšius palaikė būtent su E. M., G. S. bei Š. G.. Pastarieji neneigdavo ir to, kad su juo (R. K.) būdavo derinami ir tam tikri partijai reikšmingi klausimai (t. 118, b. l. 180–183). Taigi, priešingai nei teigia Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas, partijos vadovybei (partijos pirmininkui, jo pavaduotojui) buvo žinomas partijos bei jos kolegialių valdymo organų – valdybos ir tarybos nario Š. G. korupcinio pobūdžio bendravimas su UAB koncerno „MG Baltic“ vienu iš vadovų R. K..

164. Be to, bylos duomenys leidžia teigti ir tai, kad tokie Š. G. bei R. K. santykiai partijos vadovybės buvo palaikomi bei skatinami. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik ta aplinkybė, kad ir patys E. M. su G. S. palaikė analogiškus ryšius su R. K., aptarė su pastaruoju tiek pačios partijos, tiek pavienių partijos narių (tarp jų ir Š. G.) finansinės paramos galimybes (2016 m. gegužės 4 d. susitikime R. K. informavo E. M., kad „Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas“ (t. 11, b. l. 151). Bet ir konkretūs E. M. veiksmai pačiam atliekant R. K. prašomus veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo procesu. 2015 m. spalio 21 d. vykusio susitikimo su E. M. metu R. K. ne tik informavo E. M., kad jis prašė Š. (Š. G.) užregistruoti šią pataisą Seime bei ją pristatyti (t. 10, b. l. 98), bet ir paprašė E. M. ją (Š. G. pataisą) palaikyti bei „nuimt nuo salės balsavimo metu“ partijos kolegą K. G. (t. 10, b. l. 98–99). Kaip matyti iš vėlesnio 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio R. K. ir E. M. susitikimo, R. K. analogiško turinio prašymus pateikė ir šio susitikimo metu, o E. M. pažadėjo juos įvykdyti (t. 10, b. l. 185–186). Iš Seimo kanceliarijos pateiktų 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdžių protokolų matyti, kad E. M. kalbėdamas posėdžio metu siūlė palaikyti Š. G. pataisą, pats balsavo už pritarimą svarstyti šią pataisą Seimo posėdyje bei vėlesniame balsavime už pritarimą šiam pasiūlymui. Tuo tarpu nei viename iš šių balsavimų jo partijos kolega K. G. nedalyvavo (t. 40, b. l. 108–112, 126–127, 128–130).

165. Nepagrįsti ir juridinio asmens – politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovo teiginiai, kad Š. G. savo iniciatyva, iš anksto neinformuodamas partijos vadovybės, mokymus „Ready to Win“ organizavo siekdamas tik asmeninės ir (ar) VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ naudos. Teisėjų kolegija jau pirmiau šiame nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl pripažino, kad darydamas nusikalstamą veiką Š. G. veikė savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, todėl šioje dalyje šių argumentų nebekartos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia Liberalų sąjūdžio politinės partijos atstovas, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog šios partijos vadovybei buvo žinoma apie Š. G. faktiškai vadovaujamos VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuojamus išimtinai Liberalų sąjūdžio kandidatams bei politinių kampanijų dalyviams skirtus mokymus bei jiems pritarė. Apklaustas teisiamajame posėdyje Š. G. parodė, kad pristačius jam VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuojamų mokymų „Ready to Win“ idėją jis gavo užduotį suderinti galimą Lietuvos liberalų sąjūdžio narių dalyvavimą juose. Tuomet jis aptarė šį klausimą su partijos pirmininku E. M., kuris tuo metu buvo ir partijos rinkimų štabo vadovas. Anot Š. G., tai buvo padaryta dėl interesų konflikto rizikos, kadangi 2016 m. rudenį turėjo vykti Seimo rinkimai. Pakalbėjęs su E. M. jis (Š. G.) mokymų „Ready to Win“ planą pristatė ir Lietuvos liberalų sąjūdžio rinkimų štabo tarybai, kuri leido į šiuos mokymus pakviesti partijos narius. Tik gavus šiuos pritarimus buvo sukurti kvietimai, kurių turinys taip pat buvo suderintas su partijos vadovybe (t. 123, b. l. 40). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais išteisintojo Š. G. parodymais, kadangi ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Liberalų sąjūdžio vadovybė apie tokius Š. G. planuojamus mokymus buvo informuota. Iš byloje esančio Š. G. liudytojui J. Š. 2015 m. rugsėjo 30 d. siųsto dokumento pavadinimu „Mokymai liberalų lyderiams Valdybai“ matyti, kad jau tardamasis su būsimu mokymų lektoriumi Š. G. platino Liberalų sąjūdžio valdybai skirtą dokumentą, kuriame buvo naudojamas šios partijos logotipas (t. 80, b. l. 43–49, 59–70), šis logotipas buvo viešai demonstruojamas ir vedamų mokymų metu, kuriuose, be kita ko, dalyvavo ir kai kurie šios partijos lyderiai – E. M., E. G., R. Š. , pirminę atranką išimtinai iš Liberalų sąjūdžio narių, šios partijos būsimų kandidatų vykdė taip pat Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai „liberalų lyderiai, liberalų seimūnai“ (Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvada Nr. 4-89 (1.12). (t. 59, b. l. 23–55)). Be to, Vyriausioji rinkimų komisija 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kompanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ pripažino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d.–balandžio 24 d. VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 euro); pripažino VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ mokymų „Ready to Win“ rengimo išlaidas (45 336,86 euro) nepinigine auka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui; pripažino, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka; pripažino, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tai yra nenurodė VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų (t. 60, b. l. 88). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad Liberalų sąjūdžio vadovybei, be kita ko, ir partijos pirmininkui bei rinkimų šabo vadovui E. M., buvo žinomos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos, susijusios su rinkimų kampanijų metu patirtų išlaidų deklaravimu ar negalimomis aukomis iš juridinių asmenų. Taigi aplinkybės, kad su Liberalų sąjūdžio vadovybe buvo suderintas VšĮ projekto „Ready to Win“ mokymų planas, tikslas (sėkmingas dalyvavimas 2016 m. Seimo rinkimuose), išimtinai šiai partijai priklausiusių narių ar jos kandidatų į Seimo rinkimus dalyvavimas mokymuose, pačių partijos lyderių dalyvavimas juose atskleidžia, kad taip politinė partija Liberalų sąjūdis, apeidama Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas, prieš 2016 m. Seimo rinkimus siekė neteisėtais būdais finansuoti būsimų kandidatų bei politinių kampanijų dalyvių kvalifikacijos kėlimą ir taip didinti šios partijos žinomumą bei idėjų sklaidą ne tik partijos viduje, bet ir visuomenėje. Gretinant šias išvadas su aplinkybėmis, kad partijos vadovams E. M., G. S. buvo žinomas bei toleruojamas korupcinio pobūdžio Š. G. ir UAB koncerno „MG Baltic“ vieno iš vadovų R. K. bendravimas, susijęs su Vartojimo kredito įstatymo pataisų teikimu bei svarstymu Seime, galima pagrįstai spręsti ir tai, jog partijos vadovybei nebuvo svarbu, iš kokių lėšų Š. G. faktiškai vadovaujama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ apmokėjo Liberalų sąjūdžio naudai bei interesams organizuojamus mokymus. Taigi juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) požymius.

166. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras kvalifikuodamas nusikalstamas veikas juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ ir politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui nepagrįstai inkriminavo ir BK 227 straipsnio 6 dalį bei 225 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018 yra pasisakęs, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra numatytos BK 20 straipsnyje, todėl kvalifikuojant juridinio asmens nusikalstamą veiką be BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką, turi būti nurodytas ir BK 20 straipsnis. Taigi pagal formuojamą praktiką nuoroda į atitinkamą BK straipsnio dalį, kurioje nustatyta, kad už konkrečią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo, yra perteklinė. Todėl iš juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo šalintina nuoroda į BK 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o iš juridiniam asmeniui politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui inkriminuotos nusikalstamos veikos šalintina nuoroda į BK 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

167. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei (duomenys neskelbtini)esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo (R. K.) gavęs UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu priėmimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš UAB koncerno „MG Baltic“ vadovaujančio asmens R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

168. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo naudai ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 15 d. buvo pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su juridiniu asmeniu – politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusiai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ 8 700 eurų kyšį, juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 4 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. K. tarnybiniame kabinete, prie (duomenys neskelbtini)namo bei Liuberto g. 19 esančiame „(duomenys neskelbtini)“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu R. K. perdavus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą ir nurodymą šį teisės akto projektą registruoti ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardytą kaip „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ lėšų apmokėtų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to Win“ dalies išlaidų padengimui.

Dėl kaltinimų R. K. ir E. M.

169. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), E. M. – pagal 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) nenustačius, kad kaltinime nurodytų susitikimų metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas, 2015 m. gruodžio 22 d. priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus bei siekiamą ir pažadėtą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios Seimo frakcijos nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

170. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina visus R. K. bei E. M. inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymius, o skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidingą išvadą dėl išteisintųjų kaltės nulėmė BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas – netinkamas įrodymų vertinimas.

171. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius faktinius duomenis, tačiau juos vertino selektyviai, netinkamai įvertino jų įrodomąją reikšmę išteisintųjų kaltei pagrįsti, byloje surinktų įrodymų nesiejo tarpusavyje ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), o E. M. nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. K. ir E. M. išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

172. BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė dėl kyšininkavimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti, arba priėmusiam didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

173. Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) už papirkimą atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

174. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) už prekybą poveikiu atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

175. Tuo tarpu BK 226 straipsnio 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustato atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką.

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Š. G. įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas

176. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė E. M., o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė kyšį iš R. K. tiek už tai, kad jis (E. M.) asmeniškai balsuos „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. įregistruotas 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas (R. K. – BK 227 straipsnio 3 dalis, E. M. – BK 225 straipsnio 3 dalis), tiek už tai, kad paveiks Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. bei kitus šios frakcijos Seime narius, jog šie Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniame posėdyje balsuotų „už“ Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo (R. K. – BK 226 straipsnio 3 dalis, E. M. – BK 226 straipsnio 4 dalis).

177. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina tarp išteisintųjų R. K. ir E. M. buvus susitarimą dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo balsuojant „už“ Seime svarstytą Š. G. pateiktą UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotą vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą bei poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos nariams atitinkamai teisėtai veikti jiems vykdant savo įgaliojimus. Apygardos teismas nustatė ir tai, kad E. M. atliko R. K. pageidaujamus veiksmus – 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje asmeniškai balsavo „už“ tiek balsuojant dėl pritarimo svarstyti minėtą Š. G. siūlomą pataisą, tiek dėl pritarimo šiai Š. G. siūlomai pataisai po svarstymo. Tačiau skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog E. M. darė poveikį R. K. prašomiems kaltinime nurodytiems asmenims bei tai, jog už R. K. pageidaujamus veiksmus buvo pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ir priimti ar duotas ir priimtas kyšis.

178. Pirmosios instancijos teisme išteisintasis R. K. neigdamas savo kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu parodė, kad jis pažįsta E. M. kaip progresyvų, jo (R. K.) liberalioms politinėms pažiūroms atstovaujantį politiką. Išteisintasis R. K. neneigė, kad kartais susitikdavo su E. M.. Šių susitikimų metu jie dažniausiai aptardavo politikos aktualijas Lietuvoje. R. K. teigimu, pirmasis jo ir E. M. pokalbis, kuriame jie kalbėjosi apie Vartojimo kredito įstatymą vyko 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu jie kalbėjosi apie jau įvykusį faktą, t. y. 2015 m. spalio 13 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstytą Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą, kuris buvo atmestas. Taigi, R. K. teigimu, jis neturėjo realios galimybės prašyti E. M. daryti poveikį K. G. 2015 m. spalio 13 d. jau įvykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Be to, išteisintasis akcentuoja, kad kaltinime nepagrįstai teigiama, jog jo (R. K.) prašymu E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. vykusiame Seimo plenariniame posėdyje balsavo „už“ 2015 m. spalio 29 d. Š. G. teiktą pasiūlymą bei darė poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui K. G. bei kitiems Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, kad jie minėtame Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už Š. G. teiktą pasiūlymą. R. K. teigimu, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje už Š. G. teiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą nebuvo balsuojama, buvo balsuojama dėl šio pasiūlymo pateikimo Seimo posėdžiui (įtraukimo į Seimo darbotvarkę) bei pritarimo šiai pataisai po svarstymo. Šio balsavimo metu Š. G. pataisai nebuvo pritarta, taigi, dėl Š. G. pataisos priėmimo apskritai nebuvo balsuojama. Byloje apklausti liudytojai Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai paneigė, kad E. M. buvo daręs jiems spaudimą dėl balsavimo už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą. Anot išteisintojo R. K., pokalbių su E. M. metu jis (R. K.) tik norėjo sužinoti E. M. nuomonę dėl pateiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, norėjo išgauti iš jo informaciją, o ne, kaip interpretuojama kaltinimuose, siekdamas daryti jam įtaką. Be to, įsigilinus į jo (R. K.) kalbėjimo manierą galima spręsti ir tai, kad jis pašiepia tariamas E. M. galimybes paveikti vieną iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių K. G. (t. 127, b. l. 127–140).

179. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. papildydamas savo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus taip pat teigė, kad kaltinimas dėl 2016 m. gegužės mėnesį E. M. duoto kyšio už 2015 m. lapkričio 5 d. pastarojo atliktus veiksmus balsuojant Seimo rytiniame plenariniame posėdyje už Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą bei poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams nelogiškas, kadangi dar 2015 m. lapkričio 5 d. buvo aišku, kad jo (R. K.) norimas rezultatas nebuvo pasiektas. R. K. teigimu, tiek 2015 m. spalio 21 d. susitikimas su E. M., tiek pokalbiai su M. A., L. A. patvirtina, kad jis bendraudamas su politikais siekė išsiaiškinti jų nuomonę dėl Seime svarstomo Vartojimo kredito įstatymo projekto, patikrinti, kaip su šiuo projektu dirbo Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos lobistai. 2015 m. spalio 21 d. pokalbio su E. M. metu jis (R. K.) dar nebuvo kalbėjęs su Š. G. apie jo teiktą pataisą, tačiau iš G. V. buvo žinojęs, kad advokatas K. K. E. M. buvo perdavęs Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos tekstą. Anot R. K., šio pokalbio metu jis siekė sureikšminti E. M. jo paties akyse kaip Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos lyderį ir tokiu būdu priversti E. M. būti atviresniam pašnekovui. Priešingai nei teigia prokuroras, šio pokalbio metu būtent E. M. jam pirmas nurodė, kad ketina palaikyti, t. y. balsuoti už Š. G. teiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Tuo tarpu jis (R. K.) pasakydamas „tada prašymas palaikyti“ tik paantrino E. M., kad nusprendę pritarti šiai pataisai jie (Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija) taip ir elgtųsi. R. K. taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš garso įrašo stenogramos, šio pokalbio metu E. M. „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G. jis pasiūlė juokdamasis, o tai rodo, kad jis pašiepė E. M. įtaką Seimo nariui K. G.. R. K. teigimu, iš tolesnio jo ir E. M. pokalbio galima spręsti, kad ir pats E. M. netiki, kad gali paveikti savo bendrapartietį K. G.. Išteisintasis akcentavo tai, kad byloje apklausti liudytojai Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai patvirtino, jog Seime yra įprasta, kad Seimo frakcijos palaiko savo narių pateiktus pasiūlymus. Tokiu atveju E. M. pasakydamas jam, kad frakcija palaikys Š. G. pateiktą pataisą, nepasakė nieko, kas prieštarautų Seimo parlamentinės veiklos tradicijoms.

180. R. K. teigimu, analogiškai kaip 2015 m. spalio 21 d. turėtų būti vertinamas ir 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10 val. vykęs jo bei E. M. pokalbis apie Š. G. teiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pasiūlymą. 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbio metu jis siekė iš E. M. sužinoti jam (R. K.) naudingą informaciją, išprovokuoti E. M. pokalbiui apie Š. G. Seime pateiktą pataisą, taip pat švelniai pašiepti E. M. dėl galimybės paveikti K. G.. Analizuodamas šį pokalbį, jo metu išsakytus savo ir E. M. teiginius ir pasakymus, R. K. nurodo, kad jis E. M. neprašė balsuoti už Š. G. pateiktą pataisą, tuo tarpu E. M. jam (R. K.) sarkastiškai kalbant apie poveikį K. G. mandagiai atsakė „ne“. R. K. atkreipė dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 3 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuris vyko po jo ir E. M. susitikimo, dalyvavo ir pokalbyje minimas K. G.. Šio posėdžio metu bendru sutarimu Š. G. pataisa buvo atmesta. R. K. teigimu, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepasitvirtino kaltinimas dėl tikėtino E. M. poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kadangi šiame komitete iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių dalyvavo tik vienas K. G.. Išteisintojo teigimu, nė viename jo ir E. M. pokalbyje nebuvo kalbama apie poveikį kitiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams. Nei 2015 m. spalio 21 d., nei 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbiuose nėra užfiksuota jokio jo (R. K.) ir E. M. susitarimo, prašymo ar siūlymo duoti ar priimti kyšį už kaltinime inkriminuotus E. M. veiksmus ar poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl Š. G. Seime pateiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos.

181. R. K. teigia, kad manipuliuodamas liudytojų – Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narių, šios frakcijos sekretorės parodymais, prokuroras nepagrįstai daro išvadas apie E. M. veiksmus, atliktus po 2015 m. lapkričio 3 d. jų susitikimo, darant poveikį šios frakcijos nariams. Be to, nepagrįsti ir prokuroro teiginiai, kad E. M. įtaką formuojant Liberalų sąjūdžio frakcijos narių poziciją dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos patvirtina ir po 2015 m. lapkričio 5 d. vykusio Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio frakcijos nariams išsiųstas elektroninis laiškas su spalviniu žymėjimu, nurodant, kaip frakcijos nariai turi balsuoti už šią pataisą. R. K. įsitikinimu, šio konkretaus laiško sureikšminimas neturėtų būti vertinamas kaip E. M. poveikis šios frakcijos nariams. Be to, liudytojo K. G. parodymai apie 2015 m. lapkričio 5 d. vykusį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį, priešingai nei teigia prokuroras, rodo, kad jokios aršios diskusijos dėl Š. G. pasiūlymo frakcijos posėdyje nebuvo (t. 158, b. l. 161–181).

182. Iš išteisintojo E. M. pirmosios instancijos teisme pateiktų rašytinių parodymų matyti, kad jis politikoje profesionaliai dalyvauja nuo 1996 m. Nuo 2006 m., kai buvo įkurta politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, buvo šios partijos nariu, o nuo 2008 m. iki 2016 m. buvo renkamas šios partijos pirmininku. Be to, nuo 2000 m. iki 2016 m. buvo renkamas ir Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Būtent dėl tokių savo pareigų ir veiklos, jis buvo pažįstamas iš esmės su visais Lietuvoje veikiančių didesnių įmonių vadovais, tarp jų ir UAB „MG Media“ vadovu R. K., su kuriuo jį supažindino bendrapartietis G. S.. Su R. K. jis matydavosi vidutiniškai apie 3-4 kartus per metus, tačiau tokie susitikimai nebuvo reguliarūs. Jų tarpusavio santykius jis vertina kaip dalykiškai artimus. Anot išteisintojo, nuo pat jo ir R. K. pažinties pradžios 2008 m. pastarasis jokių neteisėtų, korupcinio pobūdžio prašymų jam nėra pateikęs. E. M. teigimu, iki tol, kad nebuvo pakeistas įstatyminis politinių partijų finansavimo reglamentavimas, UAB koncernas „MG Baltic“ oficialiai rėmė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, tačiau po to, kai buvo uždrausta juridiniams asmenims remti politines partijas, šis koncernas jokios neoficialios finansinės paramos partijai nesuteikė. Jis (E. M.) taip pat nei iš R. K., nei iš kitų su šiuo koncernu susijusių asmenų nėra gavęs pasiūlymų neoficialiai paremti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimo E. M. parodė, kad šio įstatymo projektas Seime buvo svarstomas keletą metų. Šio įstatymo esmė – sugriežtinti ir detaliau reglamentuoti vartojimo kreditų išdavimą. Šiomis įstatymo pataisomis buvo suinteresuota daug asmenų. Dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisų 2015 m. rudenį jis vieną arba du kartus buvo susitikęs (arba kalbėjosi telefonu) su Vilniaus „Ecovis“ advokatų kontoros advokatu K. K.. K. K. jam teigė, kad šio įstatymo 8 straipsnyje numatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo buvo numatyta greitųjų vartojimo kreditų davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nurodyti du privalomi vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo būdai, dubliuojasi ir yra pertekliniai. 2015 m. spalio 5 d. Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdyje lankėsi Lietuvos tarpusavio skolinimosi asociacijos vadovas, kuris taip pat kritikavo Vyriausybės pateiktą vartojimo kredito įstatymo projektą. Gautos pastabos dėl perdėtai griežto Vartojimo kredito įstatymo projekte vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimo atitiko Liberalų sąjūdžio programą. Pagal Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime susiklosčiusią praktiką frakcijos nariai kuruodavo įstatymo projektus, pagal tai, kokiuose Seimo komitetuose jie dirbo. Minėtą įstatymo projektą svarstė Seimo Ekonomikos komitetas. Todėl į šį įstatymo projektą nuo 2013 m. iki 2015 m. balandžio 1 d., t. y. iki jam tampant Vilniaus miesto meru, gilinosi ir pasiūlymus teikė Liberalų sąjūdžio frakcijos deleguotas Ekonomikos komiteto narys R. Š. , o nuo 2015 m. – vietoje jo Seimo nariu tapęs Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Š. G.. Jam iš viešų Seimo duomenų bazių buvo žinoma, Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus, dar 2014 m. teikė tuometinis Seimo narys R. Š. . 2015 m. spalio 29 d. Seime buvo užregistruota analogiška Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa, kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus. Šią pataisą, kaip ir visą įstatymo projektą, 2015 m. lapkričio 5 d. Liberalų sąjūdžio frakcija aptarė frakcijos posėdyje ir tiek jis, tiek kiti frakcijos nariai šiai pataisai pritarė. 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame Seimo posėdyje buvo svarstoma Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa. Posėdyje jis pasisakė už šią pataisą ir balsavo už ją remdamasis Liberalų sąjūdžio politine programa. Tačiau šiai įstatymo pataisai Seimas nepritarė. Todėl 2015 m. lapkričio 5 d. popietiniame Seimo posėdyje pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl viso Vartojimo kredito įstatymo priėmimo. Nepaisant to, jog Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nario Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai nebuvo pritarta, Liberalų sąjūdžio frakcija Seime vieningai balsavo už šio viso įstatymo priėmimą. Už Vartojimo kredito įstatymo priėmimą balsavo 8 Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nariai (iš 11 šios frakcijos narių), likusieji trys (ir jis) šiame balsavime nedalyvavo, nes nebuvo šiame Seimo posėdyje. Minėto įstatymo ir jo pataisų, taip pat ir minimos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstyme ir priėmime Seime metu nieko neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių, nei kitų Seimo frakcijų narių. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis įstatymas ir jo pataisos, taip pat ir kaltinime minima 8 straipsnio pataisa, gali būti palankios ar finansiškai naudingos koncernui „MG Baltic“ ar asmeniškai R. K.. Pabrėžia, kad už jo (E. M.) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime poziciją ir laikyseną priimant šį įstatymą ir jo pataisas jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose su R. K. buvo kalbama apie Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai labai aiškiai patvirtina jo duotus parodymus ir poziciją, jog nei jis, nei kiti Liberalų frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei per jį nebuvo įtakojami dėl pozicijos ar laikysenos šios pataisos svarstymo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti su „MG Baltic“ susiję asmenys nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Nurodo, kad R. K. nežadėjo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus frakcijos narius. Jo veiksmai Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų, taip pat dėl jos svarstymo ir priėmimo neįtakojo jokių kitų Seimo narių. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Liberalų sąjūdžio programa (t. 112, b. l. 101–103).

183. Pirmosios instancijos teisme dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos išteisintasis E. M. parodė, kad pirmasis pokalbis su R. K. apie Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pasiūlymą vyko 2015 m. spalio 21 d. Taigi, jis negalėjo paveikti K. G. dėl 2015 m. spalio 13 d. įregistruotos Š. G. pataisos, kurią dar 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas posėdyje atmetė. Šiame posėdyje dalyvavęs K. G. taip pat balsavo už tai, kad Š. G. pasiūlymas būtų atmestas.

184. Išteisintojo teigimu, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje Š. G. paprašė Seimo leisti jam pateikti savo pataisą. Šiame etape jis (E. M.) pasisakė už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo posėdyje, nes tokia buvo visos frakcijos pozicija. Tačiau norint, kad Š. G. pateikta pataisa būtų svarstoma Seime reikėjo surinkti 29 balsus, tačiau balsavimo metu jų surinkti nepavyko. Tai reiškia, kad pateikimo svarstymui nebuvo, todėl kaltinimo teiginiai, kad jis gavo kyšį už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pataisą, nepagrįsti. E. M. patvirtino, kad advokatas K. K. dar 2015 m. spalio 7 d. 18.03 val. buvo atsiuntęs jam elektroninį laišką dėl Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio, prie kurio buvo pridėtas ir R. Š. raštas Lietuvos bankui dėl suteikiamų vartojimo kreditų įstatyminio reglamentavimo. Laiške prisegto pasiūlymo argumentacija atitiko Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymo argumentaciją. Tuo metu, kai gavo laišką iš K. K. su R. K. apie Vartojimo kredito įstatymą kalbėjęs nebuvo. Be to, tuo metu dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų į jį kreipėsi ir kiti suinteresuoti asmenys: Lietuvos tarpusavio skolinimosi asociacijos vadovas V. Z., Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas L. V., lobistas Š. F., kurie teikė savo įžvalgas dėl šio įstatymo. Jam neteisėto poveikio dėl šio teisės akto projekto priėmimo, be kita ko, ir dėl Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, niekas nedarė.

185. E. M. taip pat neigė, kad jis darė poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos kolegoms. Išteisintasis atkreipė dėmesį, kad tiek K. G., tiek kiti 2012–2016 m. Seimo kadencijos Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai paneigė, kad jis (išteisintasis) darė jiems tiesioginį ar netiesioginį poveikį dėl Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos. Jų frakcija demokratiška, nebuvo hierarchinio vadovavimo, kiekvienas turėjo savo nuomonę. Taip vadinama „šviesoforo“ sistema, kuomet būsimas balsavimas Seimo posėdžiuose buvo žymimas spalvomis (žalia – balsavimas „už“, geltona – balsavimas laisvai, raudona – balsavimas „prieš“) buvo tik darbo organizavimo forma, pažyminti, kaip frakcija nusprendė balsuoti vienu ar kitu klausimu. Svarstant Š. G. pataisą frakcijos posėdyje buvo kilusi tam tikra diskusija, K. G. palaikė Lietuvos banko poziciją, tačiau didesnė frakcijos dalis nusprendė palaikyti Š. G. pataisą. 2015 m. spalio 21 d. vykusio susitikimo metu jis (E. M.) R. K. pasakė, kad palaikys Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, nes jos turinys atitinka jų ideologiją, pagal kurią jie pasisako prieš perdėtą valstybinį reglamentavimą ir reguliavimą. Išteisintojo teigimu, R. K. nebuvo jokio pagrindo 2016 m. gegužės mėnesį jam duoti kyšį už 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje nepasiektą norimą rezultatą (t. 124, b. l. 143–145).

186. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis E. M. akcentavo kaltinimo bei prokuroro apeliaciniame skunde dėstomų argumentų neaiškumus, prieštaravimus bylos aplinkybėms. Anot E. M., priešingai nei teigiama kaltinime, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame posėdyje balsavimo dėl Š. G. Seime užregistruoto pasiūlymo priėmimo nebuvo, nes šiai siūlomai pataisai nebuvo pritarta pirmesnio balsavimo (dėl pritarimo svarstyti šią pataisą) metu. Be to, jis (E. M.) yra kaltinamas dėl to, kad R. K. paprašytas už atlygį sutiko paveikti Seimo narį K. G., jog jis Seimo Biudžeto ir finansų komitete balsuotų už Š. G. pateiktą 2015 m. spalio 13 d. pataisą. Išteisintasis nurodo, kad toks kaltinimas visiškai nelogiškas, nes Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame ši Š. G. pataisa buvo atmesta, vyko 2015 m. spalio 14 d., tuo tarpu pirmasis jo ir R. K. pokalbis apie Vartojimo kredito įstatymo projektą bylos duomenimis įvyko savaite vėliau, t. y. spalio 21 d. E. M. teigimu, lyginant Š. G. ir jam (E. M.) pareikštus kaltinimus, susijusius su Š. G. registruota 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa, matyti, kad jie skiriasi. Š. G. kaltinamas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos pateikimo ir priėmimo, tuo tarpu jis (E. M.) – dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio svarstymo ir priėmimo. Iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad dėl 2015 m. spalio 29 d. Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos Seime buvo balsuojama 2015 m. lapkričio 5 d. Dėl jos vyko du balsavimai, kuriuose dalyvavo tiek Š. G., tiek jis (E. M.). Pirmasis balsavimas vyko dėl pritarimo, kad pataisa būtų pateikta plenariniame posėdyje, o antrasis – dėl pritarimo pataisai po svarstymo. Seimas nubalsavo leisti pristatyti pataisą, o po jos pristatymo, nubalsavo ją atmesti. Pataisai nebuvo pritarta. Balsavimo dėl Š. G. teiktos pataisos priėmimo nebuvo. Tokiu atveju, E. M. kelia klausimą, kodėl Š. G. yra kaltinamas už balsavimą po pateikimo ir dėl priėmimo, tuo tarpu jis (E. M.), dalyvaudamas tuose pačiuose balsavimuose, yra kaltinamas už balsavimą svarstymo ir priėmimo metu. Apibendrindamas E. M. nurodo, kad prokuroras, tikslindamas R. K. ir Š. G. pareikštus kaltinimus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa, atitinkamai jam reiškiamų kaltinimų nepatikslino. Tokiu būdu, anot E. M., kaltinimas jam tapo nesuprantamas, klaidinantis ir trukdantis realizuoti jam teises į gynybą. Be to, E. M. teigimu, prokuroras apeliaciniame skunde grįsdamas jam reiškiamus kaltinimus netiksliai perteikia byloje apklaustų liudytojų parodymus, tokiu būdu klaidindamas teismą. Pavyzdžiui, liudytojas K. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jis (liudytojas) „aršiai pasisakė“ dėl Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisos, kaip tai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde (t. 159, b. l. 125–129).

187. Aptariant R. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei Š. G. inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl R. K. 8 700 eurų kyšio Š. G., užmaskuoto kaip UAB „MG Baltic Media“ parama VšĮ „Taikomosios politikos institutas“), buvo pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. K. suinteresuotumo Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, todėl šioje nuosprendžio dalyje argumentai dėl R. K. veikimo UAB koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais nebus kartojami (82–87 nuosprendžio punktai).

188. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino įrodytas aplinkybes, kad 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimuose R. K. E. M. paprašė, o pastarasis pažadėjo atlikti šiuos R. K. pageidaujamus veiksmus – asmeniškai balsuoti „už“ Š. G. Seime įregistruotą 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą bei paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, kad jie atitinkamai Seime balsuotų už šią minėtą Š. G. įregistruotą pataisą. Be to, apygardos teismas teisingai konstatavo ir tai, kad E. M. atliko kai kuriuos R. K. pageidaujamus veiksmus – 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje asmeniškai balsavo „už“ Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio siūlomą pataisą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokioms apygardos teismo išvadoms, kadangi jas patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Iš byloje ištirtų įrodymų: liudytojo G. V. parodymų duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, jo kompiuterio kietojo disko apžiūros metu rastų elektroninių laiškų turinio, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto G. V. ir R. K. 2015 m. spalio 7 d. pokalbio, jų tarpusavio susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio, šių įvykių chronologinės sekos matyti, kad 2015 m. spalio 7 d. G. V. R. K. persiuntė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos teisininkų parengtą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos tekstą, kartu laiške R. K. nurodydamas, kad šis pakeitimo pasiūlymas yra „labai logiška tąsa“ prieš tai teikto liberalų siūlymo (t. 25, b. l. 51–52, 126). Tą pačią 2015 m. spalio 7 d. 13.05 val. įvykusio G. V. ir R. K. telefoninio pokalbio metu kalbėdami apie Vartojimo kredito įstatymo pataisų registravimą Seime G. V. informavo R. K., kad Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą (kuri, kaip jau minėta, buvo persiųsta R. K.) kaip esminę išskyrė iš kitų jiems rūpimų pataisų ir advokatas šią pataisą šiuo metu pristato „tiem bendriem draugam“, su kuriais R. K. turi „gerą kontaktą“ (t. 8, b. l. 9–10). Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad minėtą advokatų parengtą pataisos tekstą jis persiuntė R. K. tam, kad pastarasis šios pataisos tekstą perduotų kuriam nors iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, nes jam (liudytojui) buvo žinoma, jog R. K. su Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pasamdytu advokatu L. S. buvo „pasidalinę Seimo frakcijas“, o R. K. pagal šį pasidalinimą dirbo su Liberalų sąjūdžio frakcija. Anot liudytojo, šią teisininkų parengtą pataisą Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys pirmiausia turėjo užregistruoti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete (t. 115, b. l. 146–160; t. 117, b. l. 2–4; t. 66, b. l. 89–97). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 7 d. vykusiame G. V. ir R. K. pokalbyje minimas advokatas ir „bendri draugai, su kuriais R. K. turi gerą kontaktą“ yra Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai dirbęs advokatas K. K. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M.. 2015 m. spalio 7 d. nuo 13.11 val. iki 15.20 val. vykusio G. V. ir R. K. susirašinėjimo elektroniniais laiškais metu G. V. informavo R. K., kad „E. technine info tures jau ?iandien is advokato Kestucio? Tai tiesiausias kontaktas“ (t. 25, b. l. 52, 122). Be to, 2015 m. spalio 7 d. 18.03 val. advokatas K. K. į Seimo nario E. M. elektroninio pašto dėžutę nusiuntė elektroninį laišką su prisegtu priedu „Pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str_2015_10_05_3.doc“ (t. 32, b. l. 58–64, 142–146). Šis advokato K. K. išimtinai E. M. persiųstas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos tekstas identiškas G. V. 2015 m. spalio 7 d. R. K. persiųstam projektui (t. 25, b. l. 51–52, 116–117, 118–121). Teisiamajame posėdyje išteisintasis E. M. patvirtino, kad 2015 m. rudenį jis buvo susitikęs arba telefonu kalbėjosi su advokatu K. K. dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto (t. 112, b. l. 102). Kaip matyti iš vėlesnio 2015 m. spalio 9 d. vykusio R. K. bei G. V. susirašinėjimo, būtent po E. M. ir K. K. susitikimo R. K. inicijavo ir susitikimą su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu, darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariu Š. G. (t. 8, b. l. 19–21), kurio metu, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, R. K. perdavė Š. G. Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos teisininkų parengtas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas, kurias Š. G. R. K. prašymu 2015 m. spalio 13 d. savo vardu įregistravo Seime (t. 39, b. l. 17–20). 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nepritarus Š. G. siūlomai pataisai (t. 39, b. l. 75), R. K. 2015 m. spalio 19 d. susitiko su Š. G., ir kaip nustatyta, paprašė dar kartą Seime įregistruoti iš esmės analogiško turinio Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Tą pačią dieną 2015 m. spalio 19 d. po susitikimo su Š. G. R. K. SMS žinutėmis suorganizavo susitikimą 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ su E. M. (t. 8, b. l. 4). 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu R. K. E. M. nurodė, kad „turi vieną darbinį klausimą“ ir detalizavo, kad „aš buvau prašęs Š.. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų“, „Aštuntas punktas, dėl...“. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad šios pataisos esmė E. M. buvo žinoma: „Ten esmė, kad tenai, kad <...> nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų“. Tęsdamas pokalbį R. K. nurodė, kad „čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...“ „...ir dėl to aš į jus ir kreipiausi“, „jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...“ „...G. balsu...Tai aš paprašiau Š....“ „...kad kai bus salėj jis neatsisakytų“. Reaguodamas į tokius R. K. žodžius E. M. pasakė, kad „kaip tik, mes palaikysim.“, o R. K. tęsdamas nurodė: „Ir tada prašymas palaikyt“ „<...> o aš tada jau pažiūrėsiu...ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais.“. Trumpai aptarę, kad šios pataisos esmė dera su Liberalų sąjūdžio ideologinėmis nuostatomis R. K. tęsdamas pokalbį nurodė, kad „K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią“ ir „...jeigu jį...“ „... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“. Į tokius išsakytus pasiūlymus E. M. atsakė, kad „Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K..“ <...>“ (specialisto išvada Nr. 11-2013(16); t. 10, b. l. 98–99, 129–130). 2015 m. spalio 29 d. Š. G. pakartotinai įregistravo iš esmės analogiško turinio Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą (t. 39, b. l. 90–93), o 2015 m. lapkričio 3 d. 9.30–10 val. įvyko dar vienas E. M. ir R. K. pastarojo iniciatyva suorganizuotas susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“. Iš jo turinio matyti, kad, be kita ko, buvo tęsiama kalba apie Š. G. teiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą. R. K. nurodė, kad „<...> aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, „tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme“, „...šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys“, „gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK“, „nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk.“ „...apie...prieš vienuolika bus svarstymas“ „kad... nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme.“. Atsakydamas į tai E. M. nurodo, kad „K. kartais mėgsta <...>“ ir pažada R. K. „...duosiu žinią, nes aš dabar....“ „...grįšiu iki vienuolikos...“ „...prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam...“. Iš tą dieną toliau vykusio pokalbio apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas galima spręsti, kad E. M. patvirtina R. K., kad Liberalų sąjūdžio frakcija jau yra susitarusi palaikyti šią Š. G. pateiktą R. K. aktualią pataisą. R. K.: „Jo, šita, tai ir...ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai...“ E. M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi...susi...“ R. K.: „Šiaip, šiaip...“ E. M.: „Turinys ten...neatsimeni apie ką?“ R. K.: „Apie patikrinimą.“ E. M.: „Ai, duomenų patikrinimą.“ <...> R. K.: „Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai.“ E. M.: „Taip.“ R. K.: „Jis tiesiog patikslino.“ E. M.: „Ai, okei, bet kryptis ta pati.“ R. K.: „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/.../, mums tinka.“ E. M.: „Mhm, supratau.“ R. K.: „Tai čia ketvirtadienio į salę“ (specialisto išvada Nr. 11-1883(16); t. 10, b. l. 185–186).

189. 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje 2015 m. spalio 29 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos buvo nepritarta (t. 39, b. l. 103, 105–106, 115–123). Seimo narys K. G. šiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dalyvavo (t. 39, b. l. 104–105). 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 priėmimas (t. 40, b. l. 67–69). Šio posėdžio metu Seimo nariams pritarus svarstyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio Š. G. pataisą, E. M. kvietė Seimo narius balsuoti už šią pataisą (t. 40, b. l. 108–110) bei pats balsavo „už“ pritarimą šią pataisą įtraukti į Seimo darbotvarkę bei už pritarimą šiai pataisai (t. 1, b. l. 108–112; t. 40, b. l. 108–110, 126–127, 128–130). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų šių aptartų duomenų visumą ir pagrįstai padarė išvadą, kad 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimuose R. K. E. M. paprašė, o pastarasis ne tik pažadėjo, bet ir atliko dalį R. K. prašomų veiksmų – 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje balsavo tiek už pateikimą svarstyti Š. G. įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pasiūlymą, tiek už pritarimą šioms pataisoms po svarstymo.

190. Iš išteisintųjų R. K. ir E. M. parodymų matyti, kad jie iš esmės neneigia, jog 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuoti jų pokalbiai. Tačiau R. K. ir E. M. teigė, kad šių pokalbių turinys, pavieniai pasakymai buvo netinkamai interpretuojami, išsakytiems teiginiams buvo suteikta kur kas didesnė reikšmė, nei jie turėjo omenyje pokalbio metu. Anot išteisintųjų, 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. vykusiuose susitikimuose R. K. E. M. neprašė nei palaikyti Š. G. pateiktą pataisą, nei paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius. R. K. teigimu, 2015 m. spalio 21 d. pokalbio metu būtent E. M. pirmasis pasakė, kad jie (Liberalų sąjūdžio frakcija) palaikys frakcijos kolegos pasiūlymą, o jis (R. K.) jam tik pritarė. Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintųjų teiginius vertina tik kaip jų siekį sumenkinti šių pokalbių metu R. K. išsakytus prašymus bei E. M. duotus pažadus ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad šių pokalbių turinys, išteisintųjų susitarimo dėl poveikio realumas vertinamas ne tik pagal jame dalyvavusių asmenų paaiškinimus, bet visų byloje esančių duomenų kontekste. Todėl atsižvelgiant į R. K. suinteresuotumą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo procesu, jo atliktus aktyvius veiksmus siekiant sau bei jo atstovaujamam verslui naudingų sprendimų (bendravimas su šiomis pataisomis suinteresuotais asmenimis, netiesioginio 8 700 eurų kyšio davimas Š. G. už jo veiksmus registruojant pataisas Seime), susitikimų su E. M. kontekstą, pasirinktą jų laiką, paties R. K. požiūrį į šių pokalbių rezultatyvumą (2015 m. lapkričio 3 d. 10.28 val. po susitikimo su E. M. R. K. G. V. siųstame elektroniniame laiške nurodė: „Na, pa?i?rim kaip praeis. A? visus pasiekiau, matysim kaip Linas...Po to atker?ysi....“ (t. 25, b. l. 58) bei E. M. vėliau atliktus veiksmus 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje balsuojant „už“ Š. G. pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, nėra jokio pagrindo 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbių turinį, išsakytus prašymus ir pažadus vertinti kitaip nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

191. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti tai, kad vertindamas BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius apygardos teismas konstatavo, jog byloje nepasitvirtino kaltinimo dalis R. K. bei E. M. dėl poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos Seime nariams dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymo Seimo biudžeto ir finansų komitete ir jos priėmimo Seimo plenariniame posėdyje. Tačiau teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, kad tokia skundžiamo nuosprendžio išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

192. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali. Tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 bei 3 dalys), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 bei 4 dalys) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis. Aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalys) reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veikų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadėjimu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalys) reiškiasi alternatyviomis veikomis: pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį arba reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį, arba priėmimu kyšio už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016). Taigi tiek aktyvios, tiek pasyvios prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti, kad padaryta bent viena iš alternatyvių veikų. Taip pat aktyvios prekybos poveikiu atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis.

193. Taigi, byloje konstatavus, kad 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimuose R. K. aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė E. M. prašymus dėl poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G. bei kitiems šios frakcijos nariams („tada prašymas palaikyti“, „jeigu jį...sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu“, „jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų“), o pastarasis pažadėjo šiuos asmenis paveikti, kad jie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus – balsuotų „už“ Seime svarstomą Š. G. įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą („kaip tik, mes palaikysim“, „tai mes jau frakcijoj susi... susi...“, „tai mes su juo... pakalbėsim /.../ su K.“, „aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“), išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3 bei 4 dalyse, baigtumas siejamas su R. K. prašymų pateikimo bei pasiūlymų už juos duoti kyšį momento, o E. M. – nuo pažado įvykdyti prašomus veiksmus bei susitarimo priimti R. K. siūlomą kyšį.

194. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenys, chronologinė įvykių eiga leidžia konstatuoti, kad E. M. po 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbių su R. K. darė pastarojo prašytą poveikį tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G., tiek kitiems šios frakcijos Seime nariams.

195. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas K. G. svarstant šiame komitete bei Seime Vartojimo kredito įstatymo projektą nuosekliai pasisakė už griežtesnį vartojimo kreditų suteikimo reglamentavimą (t. 40, b. l. 1–7, 17–23; t. 38, b. l. 4–6, 11–22). Pavyzdžiui, 2015 m. spalio 1 d. Seimo posėdyje skubos tvarka svarstant darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3370 (2) K. G. posėdyje pasisakė ir dėl Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai bei UAB koncernui „MG Baltic“ aktualaus Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio: „<...> pirma, kas yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50–51). 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu bendru sutarimu (posėdyje dalyvaujant ir K. G.) buvo nutarta nepritarti 2015 m. spalio 13 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, kuria buvo siūloma keisti darbo grupės pateiktą šio straipsnio reglamentavimą (t. 39, b. l. 22–23, 30–31, 37, 75–82). Po šio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. spalio 14 d. 14.22 val. užfiksuotame R. K. ir G. V. telefoniniame pokalbyje G. V. R. K. nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Š. G. pataisa buvo atmesta ir jo (Š. G.) bendrapartiečio K. G. balsu (t. 8, b. l. 12–13). Kaip jau konstatuota pirmiau, tiek 2015 m. spalio 21 d., tiek 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimuose R. K., žinodamas Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nario K. G. nepritarimą siūlomai Š. G. pataisai, paprašė „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G. bei jam „pasakyt žodį“, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje „savo nenukirtinėtų“, o E. M. pažadėjo „su juo pakalbėti“, pasakyti, kad „išeitų trumpam“ iš salės. Be to, šių susitikimų metu E. M. prašomas R. K. pažadėjo ir tai, kad Liberalų sąjūdžio frakcija palaikys Š. G. Seime pateiktą pataisą (t. 98–99, 129–130, 185–186). Po 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio E. M. ir R. K. susitikimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio buvo nepritarta (t. 39, b. l. 103, 105–106, 115–123). Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys K. G. šiame posėdyje dalyvavo ir balsavimo metu Š. G. įregistruotai pataisai nepritarė (t. 39, b. l. 104–105).

196. 2015 m. lapkričio 5 d. prieš Seimo plenarinį posėdį Liberalų sąjūdžio frakcijoje vyko šios frakcijos posėdis, kuriame buvo aptariami tą dieną Seime svarstomi teisės aktai. 2015 m. lapkričio 5 d. 10 val. prasidėjusiame Seimo plenariniame posėdyje, po to, kai po balsavimo buvo nutarta svarstyti Š. G. įregistruotą pataisą E. M. kalbėdamas viešai aiškiai išsakė savo pritarimą šiai Š. G. pataisai bei pakvietė kitus Seimo narius palaikyti Š. G. siūlomą pataisą motyvuodamas tuo, kad „ji eliminuoja perteklinius reikalavimus“ (t. 40, b. l. 108–110). 2015 m. lapkričio 5 d. 10:39:28 val. dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavo 72 iš 141 Seimo nario. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Liberalų sąjūdžio frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: V. Č.–N., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Šiame balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. K. ir K. G. (t. 1, b. l. 108–112). 2015 m. lapkričio 5 d. 10:41:37 val. dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavo 93 iš 141 Seimo nario. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Liberalų sąjūdžio frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: V. Č.–N., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 108–110, 126–127, 128–130). Taigi iš pirmiau aptartų 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio plenarinio posėdžio balsavimo rezultatų protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek teikiant svarstyti Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, tiek balsuojant dėl pritarimo šiai pataisai po svarstymo, „prieš“ nebalsavo nei vienas Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys.

197. Iš išteisintųjų E. M. (t. 124, b. l. 145), G. S. (t. 122, b. l. 177–178), byloje apklaustų liudytojų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių E. G. (t. 115, b. l. 186–187), V. G. (t. 117, b. l. 109–115), D. T. (t. 117, b. l. 142–150), V. Č.-N. (t. 117, b. l. 150–153), A. L. (t. 116, b. l. 55–61), D. K. (t. 117, b. l. 155–157), A. M. (t. 120, b. l. 20–26) ir K. G. (t. 120, b. l. 72–81) parodymų matyti, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ryte, prieš tą dieną vykusį Seimo plenarinį posėdį, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M. pirmininkavo frakcijos posėdžiui, kuriame, be kita ko, frakcijos nariai sprendė kaip balsuoti ir dėl Š. G. įregistruotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos. Liudytojų teigimu, E. M. jiems poveikio dėl šios frakcijos kolegos įregistruotos pataisos nedarė, jų sprendimo, kaip balsuoti Seimo posėdyje neįtakojo, pasiūlymų, kaip balsuoti nei už Š. G. siūlomą pataisą, nei už kitus Seimo posėdyje svarstomus teisės aktus, niekada neteikė, nes frakcijos bendrą poziciją formuodavo visi jos nariai. Tačiau teisėjų kolegija vertindama paminėtų liudytojų parodymų visumą atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visi liudytojai Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie, priešingai nei tvirtino apygardos teismo posėdyje, teigė, kad frakcijos posėdžiui vadovaujantis seniūnas E. M., o jo nesant – seniūno pavaduotojas G. S. pristatęs konkretų teisės akto projektą, pataisą pasiūlydavo ir kaip už jį balsuoti. Liudytojų teigimu, frakcijoje priėjus bendrą sutarimą, būdavo nusprendžiama balsuoti vieningai, o frakcijos narių nuomonėms išsiskyrus – frakcijos sprendimu buvo leidžiama balsuoti laisvai. Tačiau tiek frakcijos seniūnas E. M., tiek jo pavaduotojas G. S. stengdavosi suformuoti vieningą frakcijos narių nuomonę balsuojant kiekvienu konkrečiu klausimu (K. G. (t. 68, b. l. 86–88), A. L. (t. 68, b. l. 95–96), A. M. (t. 68, b. l. 102), D. T. (t. 68, b. l. 110–112), D. K. (t. 68, b. l. 127), G. S. (t. 97, b. l. 35) parodymai). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų K. G. (t. 68, b. l. 86–88), A. L. (t. 68, b. l. 95–96), D. T. (t. 68, b. l. 112) parodymų matyti ir tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. vykusio frakcijos posėdžio metu E. M. pasiūlė balsuoti „už“ Š. G. siūlomą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą.

198. Liudytojų E. G. (t. 117, b. l. 17–22), D. T. (t. 117, b. l. 141–150), V. Č.-N. (t. 117, b. l. 150–153), A. L. (t. 116, b. l. 55–61), A. M. (t. 120, b. l. 20–26) teigimu, pagal nusistovėjusią praktiką pasiūlymą įregistravęs frakcijos narys frakcijos posėdyje pristatydavo savo pasiūlymo esmę, tuomet frakcijos nariai išsakydavo savo nuomones. Tačiau dažniausiai, dėl svarstomų teisės aktų projektų gausos, jie neturėdavo galimybės įsigilinti į kiekvieną siūlomą pataisą, todėl įprastai pasitikėdavo savo frakcijos kolegomis ir balsuodavo už jų pasiūlymus. Būtent tokiu būdu, anot šių liudytojų, frakcijoje buvo nuspręsta balsuoti „už“ frakcijos kolegos Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisą, kadangi jis buvo ne tik šios pataisos autorius, bet ir Seimo Ekonomikos komiteto narys. Taigi, liudytojų teigimu, jokio pagrindo nepasitikėti vieno iš frakcijos narių Š. G. teikta pataisa jie neturėjo. Tačiau tokius jų parodymus paneigia liudytojų V. G. (t. 117, b. l. 109–115), D. K. (t. 117, b. l. 155–157) bei K. G. (t. 120, b. l. 120, b. l. 77–81) nurodytos aplinkybės, kad šiame frakcijos posėdyje pristačius Š. G. pasiūlymą V. G. ir K. G. dėl jo pasisakė kritiškai ir už šią pataisą Seime nebalsavo. Iš liudytojo K. G. teisiamajame posėdyje patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad frakcijos posėdyje pristačius Š. G. įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, E. M. frakcijos kolegoms pasiūlė šiai pataisai pritarti. Tačiau tuomet jis (liudytojas K. G.) frakcijoje išsakė nuomonę, kad jis balsuos prieš tokį Š. G. pasiūlymą ir išdėstė argumentus, t. y. jog šiai pataisai nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Lietuvos bankas, be to, pasiūlymas yra socialiai ydingas, neatsakingas, juo būtų iškreiptas siūlomas griežtas vartojimo kreditų išdavimo rinkos reglamentavimas (t. 120, b. l. 80; t. 68, b. l. 85–89). Kaip matyti iš Seimo narių registracijos protokolo, liudytojai K. G., V. G. ir D. K. registravosi 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje, tačiau balsavime dėl Š. G. siūlomos pataisos (tiek dėl pritarimo svarstyti, tiek dėl pritarimo po svarstymo) K. G. ir D. K. nedalyvavo, tuo tarpu liudytojas V. G. balsavo „už“ tik dėl pritarimo šią pataisą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje (t. 1, b. l. 108–112; t. 40, b. l. 95, 128–130). Taigi, priešingai nei teigė liudytojai E. G., D. T., V. Č.-N., A. L. ir A. M., frakcijos posėdyje buvo gana kritiškai pasisakyta dėl Š. G. teiktos pataisos, argumentuotai išdėstyti tokios kritikos motyvai ir kai kurie nariai kategoriškai nurodė nepritariantys šiai frakcijos kolegos siūlomai pataisai. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, svarstant Š. G. teiktą pataisą Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje frakcijos narių nuomonės nebuvo vieningos. Be to, kaip jau minėta pirmiau, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai akcentavo tai, kad dėl laiko stokos bei siūlomų teisės aktų projektų gausos jie iš esmės gilindavosi tik į savo kuruojamas sritis, tuo tarpu kitose srityse pasitikėdavo frakcijos narių nuomone. Iš liudytojų parodymų galima spręsti, kad dėl ekonomikos bei finansų klausimų buvo paisoma seniūno E. M., E. G., Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusio, habilituoto ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus K. G. bei Ekonomikos komitete dirbusio Š. G. nuomonės. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų K. G. bei A. L. parodymų sektų ir tai, kad Š. G. net ir savo kuruojamoje ekonomikos srityje nebuvo laikomas itin stipriu profesionalu (t. 68, b. l. 87, 95). Taigi, aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kilo diskusija dėl frakcijos kolegos Š. G. pateikto pasiūlymo ir aršiausiai kritikuojantis šią pataisą asmuo – vienas iš įtakingiausių šios frakcijos narių ekonomikos ir finansų srityje – profesorius K. G.. Tačiau nepaisant Seimo nario K. G. nuomonės, frakcijoje tą dieną buvo priimtas vieningas sprendimas palaikyti Š. G. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai D. T., E. G., V. Č.-N., A. L., A. M., G. S. (Seimo plenariniame posėdyje balsavę „už“ Š. G. teiktą pataisą), jų pačių teigimu, į Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo reglamentavimą nebuvo įsigilinę, negalėjo paaiškinti net ir Š. G. siūlomos pataisos esmės, galima teigti, kad jų sprendimą balsuoti „už“ Š. G. pasiūlymą lėmė išimtinai frakcijos seniūno E. M. turima įtaka ne tik šioje frakcijoje, bet ir Lietuvos liberalų sąjūdyje bei jo siekis suformuoti vienodą frakcijos nuomonę, kuri atitiktų ne jų atstovaujamos politinės partijos ideologines nuostatas, o 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. E. M. R. K. duotą pažadą Liberalų sąjūdžio frakcijai palaikyti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą.

199. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad byloje esanti Liberalų sąjūdžio frakcijos referentės I. D. elektroniniu paštu frakcijos nariams išsiųsta tos dienos Seimo darbotvarkė, kurioje spalvomis sužymėta frakcijos pozicija dėl balsavimo kiekvienu konkrečiu Seime nagrinėjamu klausimu, pati savaime nepatvirtina E. M. neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams. Tačiau toks frakcijoje nusistovėjęs spalvinis žymėjimas, vertinant jį teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų Liberalų sąjūdžio frakcijos narių kontekste vertintinas kaip gana imperatyvus nurodymas frakcijos nariams, kaip jie privalo balsuoti dėl Seime svarstomų teisės aktų. Iš bylos duomenų matyti, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos referentė I. D. 2015 m. lapkričio 5 d. 9.48 val. siuntė šios frakcijos nariams „darbotvarkę su pozicijomis“, iš kurios matyti, kad skiltyje ties pateiktu Vartojimo kredito įstatymo projektu geltoname fone raudonomis raidėmis yra padarytas įrašas „pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms“ (t. 17, b. l. 101–102). Liudytoja I. D. paaiškino, kad frakcijos posėdžių metu frakcijos nariai tardavosi dėl balsavimo tos dienos plenariniame posėdyje. Tuomet ji (liudytoja) parengdavo tos dienos Seimo posėdžio metu svarstomų įstatymų suvestinę, trumpus paaiškinimus ir spalva pažymėdavo poziciją, kaip buvo nuspręsta balsuoti frakcijos posėdžio metu. Anot liudytojos, pagal susitarimą žalia spalva reiškė, kad frakcijos nariai nusprendė už nagrinėjamą klausimą balsuoti teigiamai, geltona – balsavimą laisvai, o raudona – balsuoti „prieš“. 2015 m. lapkričio 5 d. 9.48 val. frakcijos nariams siųstoje darbotvarkėje prierašą „pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms“ įrašė ji po 2015 m. lapkričio 5 d. Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio. Šis įrašas buvo pažymėtas geltonai, kas reiškė, kad frakcijoje buvo nutarta balsuoti laisvai, tačiau kodėl šio įrašo raidės raudonos, paaiškinti negalėjo. Liudytojos teigimu, nors sprendimai buvo aptariami frakcijos posėdžiuose, tačiau kiekvienas frakcijos narys Seimo posėdyje balsuodavo laisva valia (t. 121, b. l. 173–176). Apklausti teisiamajame posėdyje išteisintieji Š. G. ir E. M. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. I. D. siųstoje darbotvarkėje įvėlė klaidą, kadangi frakcija buvo nusprendusi už Š. G. kaip frakcijos nario pateiktą projektą balsuoti „už“, todėl šis klausimas turėjo būti žymimas ne geltona, bet žalia spalva (t. 123, b. l. 59). Kaip jau minėta, byloje apklausti liudytojai E. G. (t. 117, b. l. 17–22), D. T. (t. 117, b. l. 141–150), V. Č.-N. (t. 117, b. l. 150–153), A. L. (t. 116, b. l. 55–61), A. M. (t. 120, b. l. 20–26) taip pat patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 5 d. frakcijos posėdyje buvo nuspręsta balsuoti „už“ Š. G. siūlomą Vartojimo kredito įstatymo pataisą. Kita vertus, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai teisiamajame posėdyje tvirtino ir tai, kad jie nebuvo verčiami balsuoti pagal referentės siųstose darbotvarkėje atliktus spalvinius žymėjimus. Anot jų, Liberalų sąjūdžio frakcijoje buvo pakankamai laisvas balsavimas, todėl frakcijoje priimti sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio, kiekvienas Seimo narys galėjo balsuoti pagal savo apsisprendimą ir už tai jokių sankcijų iš vadovybės nesulaukdavo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokius liudytojų parodymus iš dalies paneigia liudytojų D. T. ir K. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, susijusios su vieningos frakcijos nuomonės formavimu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. T. teigė, kad jeigu dėl kažkokių asmeninių įsitikinimu Liberalų sąjūdžio Seime narys pasisakydavo, jog nebalsuos taip, kaip buvo nuspręsta frakcijos posėdyje, būdavo sutarta, kad tokiu atveju frakcijos narys konkretaus balsavimo metu išeis iš Seimo posėdžių salės. Tokiu būdu, anot liudytojos, toks Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys ne tik išsaugodavo savo nuomonę, bet ir nepakenkdavo frakcijos interesams (t. 68, b. l. 110). Iš esmės analogiškai ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas K. G.. Jo teigimu, jis kaip ekonomikos srities profesionalas visais Seime svarstomais finansų ir biudžeto klausimais turėjo savo nuomonę, kuri ne visada sutapdavo su oficialia Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos pozicija. Todėl dažnai būdavo situacijų, kuomet balsuodamas Seime jis nesilaikydavo iš anksto suderintos frakcijos pozicijos. Jokių sankcijų dėl to jis (liudytojas) nesulaukdavo, nes prie tokio jo elgesio 2012–2016 m. kadencijos Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai buvo pripratę. Be to, K. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje svarstant Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą jis nedalyvavo, nes trumpam buvo išėjęs iš Seimo salės. Tokiu savo elgesiu – pasišalinimu iš Seimo salės – jis, be kita ko, subtiliai išreiškė savo nepritarimą Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo pataisai, už kurią Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje jos seniūnas E. M. frakcijos nariams siūlė balsuoti „už“. Pagal nerašytus Seimo papročius, savo trumpu pasišalinimu iš salės faktiškai visiems dalyvavusiems balsavime Seimo nariams nebyliai davė suprasti, jog yra prieš šią jų frakcijos nario pateiktą įstatymo pataisą (t. 68, b. l. 85–88). Tokie liudytojų D. T. bei K. G. parodymai patvirtina, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai iš esmės turėjo pareigą laikytis frakcijoje sutarto balsavimo, o priešingu atveju, t. y. nepritardami vieningai frakcijos nuomonei jie balsuodavo ne „prieš“ konkretų teisės aktą, bet savo nepritarimą išreikšdavo balsavimo metu išeidami iš Seimo posėdžių salės. Būtent taip Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymo Seime metu pasielgė ir Š. G. pasiūlymui oponavę frakcijos kolegos K. G., V. G. ir D. K.. Balsavimo metu jie nebalsavo „prieš“ pateiktą pataisą, bet pasirinko kitą išeitį – apskritai šiame balsavime nedalyvauti. Be to, šiuo aspektu reikšmingas ir byloje užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. nuo 16.00 val. iki 16.35 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K. bei V. G. susitikimas, kurio metu R. K. V. G. nurodė: „<...> Žinai su kuo aš ją palyginčiau? Ko gero, su liberalu G.“ <...> „Kuris nei liberalas, nei jis frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį, bet vat, visi žino kažkaip G.“ <...> „O tai ten kiek su juo dirba E., tiek dirba, bet nu... Priversti drausmės laikytis G., sakykim, susitarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą... iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš BFK išėjo...“ <...> „...dėl šito, jo. Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo.“ <...> „Jo, parodė savo, nu, ta prasme, pasakė, kad vis tiek jūs durniai, bet aš išeinu. Laikausi partinės drausmės <...>“ (t. 6, b. l. 27, 35–36; t. 13, b. l. 83, 106). Taigi, šių duomenų visuma pagrįstai leidžia konstatuoti, jog 2015 m. lapkričio 5 d. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno E. M. įtaka suformuotos frakcijos pozicijos – balsuoti „už“ Š. G. pateiktą įstatymo pataisą – Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai turėjo laikytis ir atitinkamai balsuoti Seimo plenariniame posėdyje, tuo tarpu K. G., nesutikdamas su frakcijos pozicija, iš Seimo plenarinio posėdžio balsavimo metu turėjo trumpam pasišalinti.

200. Taigi, įvertinusi byloje jau aptartus 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. R. K. prašytus atlikti veiksmus („palaikyti“ UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotą Seime svarstomą Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą bei „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G.), E. M. pažadą juos atlikti („kaip tik, mes palaikysim“, „aš tada jam... /pasakysiu/, kad išeitų trumpam...“) bei po to sekusius įvykius (frakcijos posėdyje, nepaisant išsakytos K. G. kritikos E. M. formavo vieningą frakcijos narių poziciją palaikyti Š. G. teiktą pataisą; Seimo posėdyje viešai išsakė pritarimą šiam pasiūlymui bei kvietė Seimo narius jį palaikyti; šiai Š. G. pataisai nepritaręs K. G. balsavimo metu išėjo iš Seimo salės, o balsavime dalyvavę Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsavo išimtinai „už“ Š. G. pataisą) kaip visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. M. darė neteisėtą poveikį tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G., tiek kitiems šios frakcijos nariams, tokiu būdu įvykdydamas R. K. 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimų metu duotą pažadą.

201. Sprendžiant dėl R. K. siekiamo, E. M. pažadėto rezultato bei jo realaus įgyvendinimo – poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams svarbūs ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2015 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu nuo 10.33 val. iki 19 val. tarp G. V. ir R. K. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais tema „balsavimo rezultatai“. Jo metu G. V. elektroniniame laiške nurodė: „Labas, Informacijai rezultatai balsavimo. Liberalai kazkodel vieningai pries buvo visais klausimais, net del saviskio pasiulymo.“ Į tai R. K. atrašė: „Sveikas, G., Tikrieji balsavimo rezultatai (matyt tas kas p?iam juos pateik?, tr?jo savo motyvø „pagr??inti”). nepritarta (u? 19, prie? 9, susilaik? 65). Frakcija DPF „už“ 8, „prieš“ 0, „susilaikė“ 5; TSLKDF „už“ 3, „prieš „0“, „susilaikė“ 15; TTF „už“ 0, „prieš“ 1, „susilaikė“ 9; LSDPF „už“ 0, „prieš“ 3, „susilaikė“ 27; LLRAF „už“ 0, „prieš“ 0, susilaikė „8“; MG „už“ 0, „prieš“ 5, „susilaikė“ 1; LSF „už“ 8, „prieš“ 0, „susilaikė „0“. Taip „bezdari?kai“ dirbančiø pagrindiniø „projekto lobistø – valdytojø“ a? dar nema?iau. Nenoriu ra?yti el pa?tu pagrindiniø prakolø, nes mano pa?t? skaitan?iø yra ir daugiau. Jei nor?si – prie progos – papasakosiu. Kalbant futbolo terminais, jau?iuosi, kaip tas kairiojo kra?to gyn?jas, kuris apgyn? savo kra?t?, ta?iau visos „bank?s“ ?mu?tos per de?in?jį? krašt?. Visvien – l?zeris, nes pralaim?jæs“ (t. 25, b. l. 59–60, 140; t. 26, b. l. 55, 90). Be to, UAB koncerno „MG Baltic“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas A4 formato lapas su Lietuvos energetikos instituto emblema, kuriame buvo šie R. K. atlikti rankraštiniai įrašai, susiję su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo Seime procesu: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<...>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G.ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasuko DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70–71, 76, 81–83, 104–105). Kratos metu taip pat buvo rastas 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapio www.lrs.lt atspausdintas lapas su 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio metu 10.41.37 val. vykusio balsavimo „dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas“ rezultatais. Jo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu R. K. ranka buvo parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82, 104–105). Šie duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad R. K., nepaisant to, jog norimo galutinio rezultato – UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo – nepasiekė, konkrečiai Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos balsavimą dėl Š. G. teiktos šio įstatymo 8 straipsnio pataisos bei K. G. nedalyvavimą jame vertino kaip savo paties per Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną bei Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininką E. M. pasiektą UAB koncerną „MG Baltic“ tenkinantį rezultatą.

202. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl tikėtino E. M. poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kadangi, apygardos teismo teigimu, vienintelis K. G. iš Liberalų sąjūdžio frakcijos buvo šio komiteto narys. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad R. K. su E. M. ir nebuvo kaltinami dėl poveikio kitiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams. Pagal formuluojamus kaltinimus R. K. siektas ir E. M. pažadėtas neteisėtas poveikis K. G. buvo išskirtas todėl, kad jis vienintelis iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių priklausė minėtam komitetui, todėl būdamas kompetentingu ekonomikos specialistu, savo pasisakymais, balsavimu galėjo daryti įtaką Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo teisėkūros procese ne tik Seimo plenariniame posėdyje, bet ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose.

203. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. akcentavo tai, kad pirmasis jų pokalbis apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą bei Š. G. pataisą įvyko 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime įregistruota Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa 2015 m. spalio 14 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo atmesta. Tokiu būdu, anot išteisintųjų, R. K. negalėjo prašyti paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį K. G. atitinkamai veikti jau įvykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokius išteisintųjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos duomenų. Iš 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio R. K. ir E. M. pokalbio turinio aiškiai matyti, kad išteisintieji aptarę nepavykusį Š. G. pataisos svarstymą 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuriame K. G. pasisakė prieš frakcijos kolegos pateiktą pasiūlymą, toliau kalbėjo apie būsimus veiksmus, t. y. kad Š. G. R. K. prašymu Seimo plenariniame posėdyje pateiks svarstymui šią pataisą, o E. M. R. K. pažadėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos palaikymą. Po to R. K. E. M. nurodė, kad jeigu „nuims iš salės balsavimo metu“ K. G. norimas rezultatas bus lengviau pasiektas ir E. M. pasakydamas „tai mes su juo... pakalbėsim /.../ su K.“ pažada tai padaryti. Taigi, 2015 m. spalio 21 d. R. K. siekiamas poveikis ir E. M. pažadas paveikti K. G. buvo nukreipti į ateitį ir susiję su K. G. kaip Seimo nario teise balsuoti už Seimo plenariniame posėdyje svarstomus teisės aktus. Tuo tarpu vėlesniame 2015 m. lapkričio 3 d. vykusiame susitikime R. K. E. M. jau konkrečiai prašė paveikti K. G. ir kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį („šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys“, „jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas“, „nežinau, kad savo nenukirtinėtų“). Šiuo atveju teisėjų kolegijos daromų išvadų dėl realių R. K. ir E. M. veiksmų siekiant ir pažadant paveikti K. G. niekaip nepaneigia aplinkybė, kad po 2015 m. lapkričio 3 d. nuo 9.30 val. iki 10 val. vykusio jo R. K. ir E. M. susitikimo, K. G. dalyvavo tą pačią dieną 10 val. prasidėjusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir kartu su kitais šio komiteto nariais bendru sutarimu balsavo nepritarti Š. G. įregistruotam Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymui.

204. Be to, priešingai nei teigia išteisintieji R. K. ir E. M., kaltinime ir nėra nurodoma, kad E. M. pažadėjo paveikti K. G., jog jis (K. G.) Seimo Biudžeto ir finansų komitete balsuotų už Š. G. pateiktą 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymą. Sistemiškai aiškinant kaltinimo formuluotes bei siejant jas su byloje esančiais duomenimis matyti, kad kaltinimas dėl balsavimo „už“ svarstant 2015 m. spalio 13 d. Seime įregistruotą Š. G. pasiūlymą yra siejamas ne su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, bet balsavimu dėl jo 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje. Sutiktina su išteisintųjų R. K. ir E. M. teiginiais, kad 2015 m. spalio 13 d. Š. G. registruotas pasiūlymas buvo atmestas 2015 m. spalio 14 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Š. G. 2015 m. spalio 29 d. įregistravus iš esmės analogiško turinio pataisą, 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete jau buvo svarstomas būtent šis antrą kartą pateiktas Seimo nario pasiūlymas. Tačiau kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinio posėdžio stenogramos, Š. G. Seimo nariams pristačius savo Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą, posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė L. G. pasitikslino, kurį iš savo įregistruotų pasiūlymų jis (Š. G.) laiko paskutiniu, ir ar norėtų posėdyje kalbėti dėl abiejų savo pasiūlymų (t. 40, b. l. 109). Tai leidžia spręsti, kad formaliai Š. G. Seimui buvo pateikęs svarstyti abu savo pasiūlymus – tiek 2015 m. spalio 13 d., kuris buvo atmestas 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, tiek 2015 m. spalio 29 d., kuris buvo atmestas 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje – ir tik posėdžio pirmininkei paklausus Š. G. nurodė, kad „antras tik patikslino pirmąjį. Gali būti ir vienas pasiūlymas” (t. 40, b. l. 109). Tokiu būdu Š. G. pasirinko, kad būtų teikiama jo 2015 m. spalio 29 d. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltinimo formuluotės yra nelogiškos ir neatitinka byloje esančių duomenų.

205. Išteisintųjų R. K. ir E. M. akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad 2015 m. lapkričio 5 d. nebuvo balsuojama dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimo, taip pat dėl to, kad Š. G. įregistruotas pasiūlymas dėl šio straipsnio pakeitimo buvo švelnesnis, nei siūlomas vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo reguliavimas jau buvo aptartos vertinant R. K. ir Š. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo motyvai nebus kartojami.

206. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad byloje įrodytos kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimų metu R. K. ir E. M. susitarė tiek dėl E. M. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, tiek dėl R. K. siekto ir E. M. pažadėto neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui K. G. bei kitiems Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, kad jie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniame posėdyje balsuotų „už“ minėtą Š. G. pateiktą pataisą. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pasinaudodamas savo kaip Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno bei Liberalų sąjūdžio pirmininko įtaka, jam suteiktais įgaliojimais jis atliko R. K. pažadėtus veiksmus – asmeniškai balsavo „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymą bei darė neteisėtą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G. bei kitiems šios frakcijos nariams, kad jie atitinkamai teisėtai veiktų vykdydami jiems priskirtus įgaliojimus.

207. Kaltinimo aplinkybės dėl R. K. E. M. duoto kyšio už pastarojo veiksmus, susijusius su Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimu, bus aptariamos vėliau šiame nuosprendyje.

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Seimo nutarimą dėl PPP (viešosios ir privačios partnerystės) projekto „Kelias Vilnius–Utena“

208. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė kyšį iš R. K. tiek už tai, kad jis (E. M.) asmeniškai balsuos „už“ Seime svarstant ir priimant 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), tiek už tai, kad jis (E. M.) paveiks Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos narius balsuoti „už“ šį projektą 2015 m. gruodžio 22 d. vakariniame plenariniame Seimo posėdyje.

209. Išteisintasis R. K. neigė papirkęs Seimo narį E. M., kad pastarasis Seime balsuotų už Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ bei prašęs E. M., kad jis paveiktų Liberalų sąjūdžio frakcijos narį K. G. bei kitus šios frakcijos narius balsuoti už šį Seimo nutarimą. Nesutikdamas su jam pateiktais kaltinimais dėl šių nusikalstamų veikų padarymo R. K. teigė, kad balsuojant Seime už minėtą Seimo nutarimą vienintelis Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Š. G. balsavo „už“, tuo tarpu kiti 10 šios frakcijos narių balsavo „prieš“ (K. G. ir V. Č.-N.) arba susilaikė (V. G., D. K., A. L., E. L., E. M., A. M., G. S., D. T.). Be to, 2015 m. rugsėjo 23 d. įvykęs pirmasis jo ir E. M. pokalbis, kuriame paminėtas „Kelio Vilnius–Utena“ klausimas, vyko praėjus trims mėnesiams po 2015 m. birželio 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo svarstytas projektas dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos ir šiame posėdyje K. G. balsavo „prieš“. Tokiu būdu, anot R. K., nėra logiška duoti kyšį E. M. prašant paveikti K. G., kai pastarasis jau balsavo „prieš“ šį projektą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Kita vertus, R. K. teigimu, nei jam asmeniškai, nei UAB koncernui „MG Baltic“ projektas dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos nebuvo svarbus, todėl papirkti E. M. ar prašyti daryti poveikį jam (R. K.) nebuvo jokio tikslo. Jį šis projektas domino tik kaip lūžis finansinio bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektorių. Išteisintasis teigė, kad, priešingai nei interpretuojama kaltinamajame akte, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu jam (R. K.) ir E. M. kalbant apie Seime ketinamą svarstyti „Kelias Vilnius–Utena“ projektą E. M. jam gana aiškiai leido suprasti, kad nors jis ir sutinka, jog reikia pradėti rekonstruoti minimą kelią, tačiau nutarime tam numatyta suma, E. M. įsitikinimu, buvo per didelė. R. K. teigimu, pokalbio metu jo (R. K.) pasakymo „jeigu galit, palaikykit“ nėra pagrindo vertinti kaip prašymo E. M. balsuoti „už“ ar paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius pritarti šiam projektui. R. K. teigimu, E. M. ir nedavė pažado ar sutikimo veikti tokiu būdu. Išteisintasis R. K. taip pat nurodė ir tai, kad 2015 m. birželio 6 d. buvo viešai paskelbta apie Darbo partijos frakcijos sprendimą palaikyti koalicijos susitarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos, tokiu atveju, žinant, kad valdančiosios daugumos koalicijos partneriai balsuos už Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“, nebuvo jokio reikalo 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu prašyti Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną E. M. balsuoti už šį projektą bei atitinkamai paveikti jo (E. M.) frakcijos kolegas (t. 129, b. l. 124–131, 132–150).

210. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto išteisintasis R. K. parodė, kad bylos duomenimis Seimo plenariniame posėdyje Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui „po svarstymo“ buvo pritarta 2015 m. rugsėjo 17 d. Šiame posėdyje iš 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių 1 balsavo – „už“, 2 – „prieš“, 1 – „susilaikė“, o 7 (tarp kurių ir E. M.) – balsavime nedalyvavo. Tokiu būdu, anot išteisintojo, jis kaltinamas davęs kyšį E. M. už tai, kad jis nedalyvavo balsavime. R. K. atkreipia dėmesį, kad vienintelis pokalbis su E. M. apie šį Seimo nutarimą vyko 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. vėliau nei Seime vyko balsavimas „po svarstymo“ dėl šio nutarimo. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje iš 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių 1 balsavo „už“, 2 – „prieš“ bei 8 – susilaikė, tarp pastarųjų ir E. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai Seimo nariai parodė, kad susilaikiusiųjų balsai skaičiuojami kartu su balsavusiųjų „prieš“. Tokiu būdu jam (R. K.) nebuvo jokio reikalo 2016 m. gegužės mėnesį perduoti kyšį E. M. už tai, kad jis ne tik nepadarė poveikio savo frakcijos kolegoms, bet ir pats balsavimo metu susilaikė, t. y. iš esmės buvo „prieš“ Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto. R. K. taip pat nurodė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame buvo siūloma minėtą Seimo nutarimą atmesti, vyko 2015 m. birželio 17 d. Taigi, kaltinimo formuluotė, kad jis (R. K.) 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje prašė E. M. paveikti K. G. Seimo Biudžeto ir finansų komitete, taip pat nelogiška.

211. Aptardamas 2015 m. rugsėjo 23 d. tarp jo (R. K.) ir E. M. vykusį pokalbį, išteisintasis teigia, kad šio pokalbio metu buvo kalbama išimtinai apie teisėtą jo (R. K.) kaip fizinio asmens paramą Liberalų sąjūdžiui. Be to, iš pokalbio turinio matyti ir tai, kad apie finansinę paramą 2016 m. rinkimams jie susitarė pakalbėti ateityje ir šios paramos nesiejo su jokiais E. M. atliktinais veiksmais. R. K. teigimu, nors jis 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio metu E. M. ir nurodė „jeigu galit, palaikykit“ šį Seimo nutarimą, tačiau E. M. pasakydamas, kad Seimo nariams šio projekto kaina atrodė per didelė leido jam suprasti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija Seime svarstomo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos nepalaikys. R. K. atkreipė dėmesį, kad iš E. M. išgirdęs neigiamą nusistatymą dėl šio projekto jis (R. K.) vėlesniame pokalbyje E. M. nebandė perkalbėti ar įtikinėti. Be to, R. K. teigimu, šis 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimas su E. M. vyko po to, kai 2015 m. gegužės 6 d. buvo viešai paskelbta apie valdančiosios koalicijos susitarimą įgyvendinti „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektą. Taigi, jis (R. K.) susitikimo su E. M. metu žinojo, kad Seimo nutarimas dėl šio projekto bus priimtas ir be Liberalų sąjūdžio frakcijos palaikymo Seime. R. K. atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, nei jis (R. K.), nei E. M. apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje nepatvirtino, kad E. M. sutiko su R. K. prašymu palaikyti Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ (t. 158, b. l. 181–189).

212. Išteisintasis E. M. savo pirmosios instancijos teismui 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktuose rašytiniuose parodymuose dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nurodė, kad nors Liberalų sąjūdžio frakcijos politinė programa pasisako už viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, tačiau tiek jis asmeniškai, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai šį konkretų projektą vertino kritiškai dėl jų nuomone per didelio valstybės finansinio įsipareigojimo. Šio Seimo nutarimo projektas buvo pateiktas Seimui 2015 m. birželio 4 d. posėdžio metu. Jo pateikimo metu Seimo posėdyje jis (E. M.) pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos argumentus, dėl kurių jų frakcija apsisprendė nepalaikyti šio projekto. Po pateikimo, „už“ šį teisės aktą balsavo 51 Seimo narys, „prieš“ –7, 23 – „susilaikė“. Tiek jis asmeniškai, tiek kiti 6 Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai, dalyvavę balsavime, susilaikė. Pagal Seimo Statute įtvirtintas balsų skaičiavimo taisykles, susilaikiusiųjų balsai yra sumuojami su balsavusių „prieš“ balsais ir tam, kad konkretus teisės aktas būtų laikomas priimtu, balsavusių už jį balsų turi būti daugiau negu balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių balsų suma. 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo vakariniame posėdyje vyko antrasis balsavimas dėl šio nutarimo projekto priėmimo. Po svarstymo, „už“ šį teisės aktą balsavo 59 Seimo nariai, 11 balsavo „prieš“ ir 19 „susilaikė“. Jis asmeniškai balsuojant susilaikė. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai balsavo taip: Š. G. balsavo „už“, 2 balsavo „prieš“ ir dar vienas „susilaikė“. Visi kiti frakcijos nariai šiame balsavime nedalyvavo. Taigi, tiek jis asmeniškai, tiek Liberalų sąjūdžio frakcija Seime nuosekliai nepritarė šiam projektui. Galutinis šio nutarimo priėmimas Seime vyko 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje. Dar prieš šį Seimo posėdį buvo svarstymui užregistruota Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Seimo nario K. G. šio Seimo nutarimo pataisa, prieš tai suderinta Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime. Jos esmė – mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus įgyvendinant šį projektą nuo 169 300 000 eurų iki 80 000 000 eurų. Tačiau šios Seimo nario K. G. pataisos net nebuvo leista svarstyti šiame Seimo posėdyje, nes tam nepritarė Seimo narių dauguma. Iš viso šią pataisą palaikė 27 Seimo nariai, iš jų – ir visi šiame posėdyje dalyvavę 7 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, o tam, kad ji būtų svarstoma šiame posėdyje, buvo reikalingi 29 Seimo narių balsai. Likusieji Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai, taip pat ir jis, balsuojant dėl šios Seimo nario K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime nedalyvavo. Dėl kokių priežasčių balsuojant dėl šios K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime jis nedalyvavo šiame posėdyje, neprisimena. Vėliau tame pačiame 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje vyko galutinis balsavimas dėl viso šio Seimo nutarimo projekto priėmimo. „Už“ teisės aktą balsavo 67 Seimo nariai, „prieš“ – 13, o „susilaikė“ – 20 Seimo narių. Tokiu būdu šis Seimo nutarimas buvo priimtas. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime balsavo taip: „už“ – 1, „prieš“ – 2, „susilaikė“ – 7. Tarp susilaikiusių balsuojant už šį Seimo nutarimą buvo ir jis. Kiek pamena, „už“ šį nutarimą balsavo Š. G., kuris buvo Seimo Ekonomikos komiteto narys, o šis komitetas vieningai buvo nutaręs šį nutarimą palaikyti. Sprendimą susilaikyti balsavimo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai priėmė 2015 m. birželio mėnesį vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje. Pats balsuodamas už šį Seimo nutarimą susilaikė, o ne balsavo „prieš“ dėl to, kad viešosios ir privačios partnerystės principas jam, kaip liberalui, yra priimtinas. Tačiau šio projekto nepalaikė dėl per didelio valstybės finansinio įsipareigojimo. Seimo veikloje buvo visiškai įprastas reiškinys dėl priimamų teisės aktų pasitarti frakcijos ir komitetų posėdžiuose bei priimti, jei tai įmanoma, vieningą poziciją dėl konkretaus teisės akto priėmimo. Seimo nutarimo dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ svarstyme ir priėmime Seime metu nežadėjo paveikti, neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei K. G., nei kitų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių už neva koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose. Taip pat jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šis Seimo nutarimas yra ar galėtų būti palankus ar finansiškai naudingas UAB koncernui „MG Baltic“ ar R. K.. Už jo ir Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime poziciją priimant šį Seimo nutarimą jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama apie šį Seimo nutarimą, jo priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai tik patvirtina, jog nei jis asmeniškai, nei kiti Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai nebuvo įtakojami dėl šio nutarimo svarstymo ir priėmimo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti asmenys, nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Liberalų sąjūdžio programa. Atkreipia dėmesį, kad šis Seimo nutarimas yra tik leidimas Vyriausybei pradėti organizuoti 169 300 000 eurų vertės konkursą „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijai. Tačiau šio konkurso sąlygos nebuvo ir net negalėjo būti žinomos, nes jos turėjo būti parengtos tik po nutarimo priėmimo (t. 112, b. l. 103–105).

213. Pirmosios instancijos teismo posėdyje papildydamas savo rašytinius parodymus E. M. teigė, kad kaltinimas dėl 2016 m. gegužės 10 d. jam (E. M.) duoto kyšio dėl 2015 m. gruodžio 22 d. Seime priimto Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ yra nelogiškas. E. M. teigimu, savo poziciją nepalaikyti šio projekto jis (E. M.) buvo išsakęs viešai tiek iki 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio jo ir R. K. susitikimo, tiek ir po šio susitikimo, kai 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuojant dėl šio Seimo nutarimo priėmimo susilaikė. Be to, kaip jau buvo minėta, jų frakcijos nepritarimą šiam Seimo nutarimui patvirtina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario K. G. Seimui teikta pataisa, kuria buvo siūloma sumažinti valstybės prisiimtus finansinius įsipareigojimus projekte dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos. Tiek jis (E. M.), tiek kiti Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai šią K. G. pataisą palaikė, tačiau Seime ji net nebuvo svarstoma, nes nesurinko pakankamo Seimo narių balsų skaičiaus. 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio su R. K. metu jie trumpai pasikalbėjo apie Seime svarstomą nutarimo projektą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos, nes tuo metu ši tema buvo aktuali ir aptariama visuomenės informavimo priemonėse. E. M. patvirtino, kad šio pokalbio metu R. K. išsakytus žodžius „bus trečias balsavimas dėl Utenos, tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme“ jis (E. M.) suprato kaip prašymą palaikyti Seime svarstomą nutarimą. Tačiau, anot E. M., toks R. K. prašymas jam jokios įtakos neturėjo ir jo nuomonės dėl svarstomo Seimo nutarimo nepakeitė, kadangi 2015 m. gruodžio 22 d. jis balsavimo metu susilaikė. Jo (E. M.) pasakymai „iš esmės reikia pajudėt, čia reikia daryti, du metai tampomės su tuo keliu“ nereiškia sutikimo balsuoti už Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos. Šiais pasakymais jis R. K. tik patvirtino savo nuomonę, kad pritaria viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui gerinant Lietuvos infrastruktūrą (t. 124, b. l. 142, 152, 159–160).

214. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos klausimas buvo aktualus potencialiam projekto (ar jo dalies) vykdytojui UAB „Mitnija“, po ko – galimas šios įmonės didžiojo akcininko UAB „MG Baltic Investment“ suinteresuotumas dėl per akcijų paketą valdomos UAB „Mitnija“ galimo pelningumo, po ko, atitinkamai, – UAB koncerno „MG Baltic“, kurios vienas iš valdybos narių buvo R. K.. Be to, apygardos teismas taip pat konstatavo ir paties R. K. suinteresuotumą Seime svarstomu nutarimu dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka. Šias aplinkybes be nuosprendį priėmusio teismo įvertintų įrodymų patvirtina ir kiti byloje teisėtai surinkti duomenys: apklaustų liudytojų susisiekimo ministro R. S., UAB „Mitnija“ vadovo J. G., AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus E. S., šios akcinės bendrovės direktoriaus pavaduotojo D. Z., AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus A. R., AB „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko N. E. parodymai; žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp R. K. ir D. B. (2015 m. rugpjūčio 28 d. susitikimas), R. K. ir V. G. (2015 m. spalio 14 d. susitikimas), R. K., D. J. M. ir V. G. (2015 m. lapkričio 9 d. susitikimas), R. K., N. E. ir A. R. (2016 m. vasario 4 d. susitikimas); rašytiniai bylos įrodymai.

215. Pirmosios instancijos teisme liudytojai tuo metu ėję susisiekimo ministro pareigas R. S. (t. 119, b. l. 10–19) ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas ėjęs E. S. (t. 119, b. l. 19–25) patvirtino, kad nors tarptautinis konkursas projektui „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinti byloje nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo paskelbtas, tačiau apie šį stambų projektą buvo visuotinai žinoma ir susidomėjimas juo iš įvairių sričių suinteresuotų grupių buvo itin didelis. Šiuo projektu, liudytojų teigimu, domėjosi ir R. K.. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, R. K. buvo ne tik UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, tačiau praeityje jis taip pat ėjo UAB „Mitnija“, be kita ko, užsiimančios ir statybos veikla, valdybos pirmininko pareigas, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu R. K. priklausė ir 2,33 procento UAB „MG Investment“ (valdžiusios pagrindinį UAB „Mitnija“ akcijų paketą) akcijų, iki 2015 m. birželio 5 d. R. K. taip pat buvo šios įmonės valdybos narys (t. 126, b. l. 28; t. 144, b. l. 46, 50, 52). Nors byloje apklausti išteisintasis R. K., liudytojas D. J. M. tvirtino, kad UAB „Mitnija“ kelių statybos darbų nevykdė, tačiau kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų UAB „Mitnija“ vadovo J. G. (t. 116, b. l. 44–49), AB „Kauno tiltai“ vadovų A. R. (t. 120, b. l. 59–64, 70–75) ir N. E. (t. 122, b. l. 42–48) parodymų, vykdant kelių tiesimo projektus AB „Kauno tiltai“ dažnai jungtinės veiklos partnerystės pagrindu dirbo ir su UAB „Mitnija“. Aplinkybę, kad UAB „Mitnija“ su AB „Kauno tiltai“ įgyvendino stambius kelių infrastruktūros projektus patvirtina ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos pateikti duomenys apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2006–2016 m. viešųjų pirkimo konkursus, kuriuose viena iš nugalėtojų buvo UAB „Mitnija“. Iš pateiktos suvestinės matyti, kad visuose šiuose konkursuose UAB „Mitnija“ dalyvavo kartu su partneriu AB „Kauno tiltai“ (t. 143, b. l. 31–32). Liudytojai A. R. (t. 120, b. l. 59–64, 70–75) ir N. E. (t. 122, b. l. 42–48) taip pat patvirtino, kad AB „Kauno tiltai“ kaip ir visos kitos kelių tiesimo sektoriaus įmonės domėjosi „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektu. Liudytojų teigimu, šiam projektui įgyvendinti AB „Kauno tiltai“ būtų reikėję jungtinės veiklos partnerių ir tokiu partneriu galėjo būti UAB „Mitnija“. Realius AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ ketinimus dalyvauti šiame „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekte patvirtina ir byloje slapta užfiksuotas 2016 m. vasario 4 d. vykęs išteisintojo R. K., N. E. ir A. R. pokalbis, kurio metu išteisintasis su liudytojais aptarė tiek galimus būsimus tarptautinio konkurso konkurentus, tiek galimus būsimus savo partnerius, subrangovus (N. E. teigia „<...> Kablys prisiminė kaip projektą <...> Utena“, „kad Uteną jisai turi mandatą iš motinos tipo eit, <...> mandatas skamba taip, tai pusę jie pasiima darbų, pusę kiti lietuviai gali pasiimt“. R. K. nurodo „Aš suprantu, tau tas patinka labai pasiūlymas“. N. E. atsako „Ne, tai jisai toksai sakykim nerimtas, taip kažkaip nėra ką svarstyt. Bet nu tu geriau žinai, ką tie Lordsai čia galvoja. Nes jie čia tas žinutes viešas perdavė“. R. K. nurodo: „Budimexas, jie galvoja Budimexą“. N. E. klausia „<...> bet jie ateidinėt nori į šitą, į Uteną“, „Budimexas, nu, bet aš suprantu, kad tenais sustabdyt reikės tą procesą. Jeigu jis, nu jis ne ta, kryptim“. R. K. nurodo „<...> mes jį galime net gi užpjauti, jeigu mums nesukrinta. Nu, kaip mes jį pagimdėme, mes jį užpjausim, jeigu mums nesukrinta, pavyzdžiui. Vieną vertus. <...> Virmantas, <...> pasakė labai jam kenkiančią frazę, kad nežiūrint į to, kas kiek nusipelnė, kad jis išeitų, jis irgi nori labai dalyvaut ir mano, kad trise vat mes galim tai padaryti. Lygiom dalim“. N. E. klausia „Apie Uteną?“ R. K. atsako teigiamai, ir priduria „jis siūlo mums trims susėsti pasikalbėti“. N. E. nurodo „Mes apie tai kalbėjom, kad greičiausiai būtų sveika jo, žinai irgi įjungti į visą šitą reikalą“. R. K. „tik aš manau, kad ne trečdaliu, o.., įvertint buvusius nuopelnus“ <...> (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-14 (t. 6, b. l. 51–89).

216. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad R. K. ne tik domėjosi pačiu „Kelias Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektu, bet taip pat aktyviai veikė siekdamas, kad šio projekto patvirtinimo procedūra Seime praeitų kuo sklandžiau ir greičiau. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuoto R. K. ir D. B. pokalbio matyti, kad aptarinėdamas su D. B. politines partijas, politikus R. K., be kita ko, nurodė, kad „<...> Ne, tai yra tokių, žinai, kur, nu, tiesiog nevertini, nes sarmata net vertinti. Kaip pavas... Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „PPP“ šitą“ <...> „Tai, (necenzūrinis žodis), paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž.. Nu, (necenzūrinis žodis), galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėti su P.. Nu, (necenzūrinis žodis), nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 31–32). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. B. teigė negalintis paaiškinti šios pokalbio dalies turinio, nes nežino, kas yra „PPP“, N. E. nepažįsta (t. 114, b. l. 158). Tuo tarpu išteisintasis R. K. šio pokalbio turinio apeliacinės instancijos teismo posėdyje nekomentavo, teigė, kad byloje nėra užfiksuoto jokio pokalbio su liudytoju N. E. apie tai, jog jie „pavasarinę sesiją stūmė“ šį „Kelio Vilnius–Utena“ projektą (t. 159, b. l. 279). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojo D. B. ir išteisintojo R. K. aiškinimai akivaizdžiai prieštarauja 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykusio jų pokalbio turiniui bei R. K. teiginiams, kad projektas „Kelias Vilnius–Utena“ jo nedomino ir jo įgyvendinimui jis jokių pastangų nedėjo. Objektyvūs bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2015 m. pavasarį – 2015 m. balandžio 23 d. Seime buvo užregistruotas Seimo narių V. S., V. G., L. F. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projektas Nr. XIIP-2013, kuriuo buvo siūloma „<...> nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ <...>, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis“ (t. 35, b. l. 15). 2015 m. birželio 4 d. Seimo posėdyje buvo nutarta pritarti Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013(2) po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti buvo paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas (jo pirmininku tuo metu buvo R. Ž.) (t. 35, b. l. 124–125, 132). 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo posėdyje Seimo nutarimui „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras R. S., taikoma skubos tvarka) buvo nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 35, b. l. 140). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. Seimo rudens sesijos metu R. K. buvo susitikęs su Seimo nariais E. M. bei V. G., su kuriais, be kita ko, kalbėjosi ir apie minėto Seimo nutarimo priėmimą Seime. 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio su E. M. metu R. K., dar nežinodamas tikslios Seime svarstomo nutarimo dėl „Kelias Vilnius–Utena“ projekto galutinio balsavimo datos, paprašė E. M.: „Bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme“ (t. 10, b. l. 64–65). Tuo tarpu susitikęs 2015 m. spalio 14 d. su V. G., R. K. prašė V. G. pasidomėti Seimo pirmininkės L. G.: „Ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, nes, kaip nurodė V. G. R. K., „labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį“. R. K. svarstė: „Gal man paragint, pavyzdžiui S., kad jis paragintų Š.?“ (t. 4, b. l. 127–128; t. 12, b. l. 76–77). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirmiau aptartus duomenis konstatuodamas, kad tiek UAB koncernas „MG Baltic“, tiek R. K. asmeniškai buvo suinteresuoti Seime svarstomu nutarimu dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto.

217. Kita vertus, apygardos teismas vertindamas 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu vykusį R. K. ir E. M. pokalbį apie Seimo nutarimo dėl „Kelias Vilnius–Utena“ projekto svarstymą Seime nepagrįstai sprendė, kad pokalbio turinys, jo metu išsakyti R. K. ir E. M. teiginiai nėra pakankamai informatyvūs daryti išvadą apie R. K. siekiamą teisėtą veikimą ir patį teisėtą veikimą, siekiamą ir pažadėtą poveikį. Apygardos teismas šio pokalbio turinyje neįžvelgė nei E. M. pažado balsuoti „už“ šį Seimo nutarimą, nei pažado paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius ir atskirai K. G.. Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nors išteisintųjų pokalbyje buvo minima finansinė parama, tačiau pagrindo šios abstrakčiai paminėtos paramos sieti su Seime svarstomu nutarimu dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projektu nėra pagrindo.

218. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarydamas tokias išvadas bylos įrodymus įvertino netinkamai – neatsižvelgė į bylos duomenis apie 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio dalyvių R. K. ir E. M. susiklosčiusius, akivaizdu, tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius, aptariamo 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio turinio nesusiejo su minėto Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto priėmimo svarstymo stadijų Seime eiga.

219. Pirmiausia, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, nustatant R. K. ir E. M. veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius itin reikšmingas 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio R. K. ir E. M. susitikimo kontekstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad šį susitikimą 2015 m. rugsėjo 21 d. 11.13 val. SMS trumposiomis žinutėmis inicijavo R. K.. E. M. iš karto sutiko susitikti net nepasidomėjęs, kaip ir visais kitais atvejais, dėl šio susitikimo tikslo (t. 8, b. l. 3). Kaip jau buvo minėta pirmiau, 2015 m. rugsėjo 17 d. rytinio Seimo posėdžio metu buvo svarstytas Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) ir buvo nutarta jam pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 35, b. l. 140). Šio posėdžio metu pasisakė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys K. G.. K. G. išdėstė motyvus, kad nepriklausomai nuo to, jog tokio projekto dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos Lietuvai reikia, Seimo nutarimu siūlomų valstybei prisiimti finansinių įsipareigojimų – 170 milijonų eurų dydis yra akivaizdžiai per didelis. K. G. akcentavo, kad projekto kaina buvo pagrindinė priežastis, kodėl Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlomam projektui nepritarė, palyginimui išdėstė Europos šalių pavyzdžius, pagal kuriuos kelių tiesimo kainos buvo kur kas mažesnės (t. 35, b. l. 107–108). Be to, K. G. buvo vienas iš 11 Seimo narių, kuris 2015 m. rugsėjo 17 d. Seimo rytiniame posėdyje svarstant dėl pritarimo šiam Seimo nutarimui po svarstymo balsavo „prieš“ (el. šaltiniai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_k=1&p_kade_id=7&p_ses_id=103&p_fakt_pos_id=-500933&p_bals_id=-21034#balsKlausimas). Be to, 2015 m. rugsėjo 21 d. Seimo narys K. G. Seime įregistravo pasiūlymą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriame siūlė nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ <...> valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 80 milijonų eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis“. Taigi, Seimui priėmus K. G. pasiūlymą valstybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų dydis butų daugiau nei per pusę mažesnis – nuo 169 300 000 eurų iki 80 000 000 eurų. Iš K. G. Seime įregistruotame pasiūlyme nurodytų registracijos duomenų matyti, kad jis savo pasiūlymą Seime įregistravo 2015 m. rugsėjo 21 d. 9.35 val. (t. 35, b. l. 78). Tuo tarpu R. K. E. M. SMS žinutę, kuria pakvietė susitikti 2015 m. rugsėjo 23 d., išsiuntė 2015 m. rugsėjo 21 d. 11.13 val. (t. 8, b. l. 3). Įvertinus tai, kad R. K. aktyviai domėjosi Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto priėmimu Seime, itin gerai išmanė teisėkūros procesus, teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad R. K. inicijuodamas susitikimą su E. M. jau žinojo apie pastarojo frakcijos kolegos Seime įregistruotą pasiūlymą, kuris akivaizdžiai neatitiko tiek jo asmeninių, tiek jo atstovaujamo verslo – UAB koncerno „MG Baltic“ interesų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šių aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas nebuvo įvertinęs.

220. Be to, nepagrįsti apygardos teismo skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val. tarp R. K. ir E. M. vykusio pokalbio apie Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto turinys nepakankamai informatyvus bylai reikšmingoms išvadoms padaryti. Kriminalinės žvalgybos metu buvo užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K. ir E. M. susitikimas (t. 4, b. l. 53–68). Iš specialisto išvados Nr. 11-1586(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad, be kita ko, buvo užfiksuotas ir toks R. K. ir E. M. pokalbis. R. K.: „<...> Jo...Žiūrėk, antras dalykas toks...tik tais...jis...jis yra...Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė... galvojant apie šešioliktus, a ne... tai plius-minus matyt mums dėl...ė-ė-ė... finansinės paramos galimybės... /Gal/ biškį /ir/ anksčiau... išeis... Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...“ E. M.: „Mhm“. R. K.: „Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti.“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog... nu...“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai ką turėk galvoj“. E. M.: „Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...“ R. K.: „Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom.../.../...“ E. M.: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „D. mačiau...“ R. K.: „Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam /taip tai va/ plačiai...“ E. M.: „Šiaip... Jo.“ R. K.: „...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „...pakalbėsim, ta prasme...“. E. M.: „Gerai, pasiruošęs“ <...> (t. 10, b. l. 62–63). Baigiantis susitikimui R. K. E. M. nurodė: „Dar porą detalių...“ E. M.: „Mhm.“ R. K.: „...tada m-m-m... galvoju... m-m-m... bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad... ė-ė-ė... projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją...“ E. M.: „jo, jo, jo, jo...“ R. K.: „...du tūkstančiai šešioliktais...(Juokėsi)“ E. M.: „Nenurimsim, kaip sakant.“ R. K.: „Jo, jo. Tai...manau, kad...“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Jo. Ir...“ E. M.: „Pas mus ten K.... Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę. Bet...ė-ė...“ R. K.: „Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.“ <...> E. M.: „<...> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet...ė-ė-ė... mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo... sakiau, kad reikia daryt, žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Reikia čia daryti.“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla...“ R. K.: „Nu, aš įsivaizduoju.“ E. M.: „...įtarimas, kad čia yra, žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...kažkas tai blogai. Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...du metai tampomės...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...su tuo keliu <...>“ (t. 10, b. l. 64–65). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas išdėstė šio pokalbio tekstą, bet įvertino ne visą šio pokalbio turinį, o atskirus fragmentus. Tuo tarpu būtent vientisas tekstas atskleidžia tikrąją R. K. ir E. M. korupcinio susitarimo esmę.

221. Aptariamoje stenogramoje užfiksuota R. K. ir E. M. pokalbio dalis, susijusi su Seime svarstomu Seimo nutarimu dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nėra ilga ir labai detali, tačiau nepaisant to iš jos galima pagrįstai spręsti, kokių tikslų siekdamas R. K. pradėjo pokalbį apie šį Seimo nutarimą bei kokia buvo E. M. reakcija į R. K. pateiktą prašymą. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. išteisintųjų susitikimas yra pirmasis iš byloje kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų jų susitikimų, todėl tai, kad pokalbio pabaigoje nurodęs „dar porą detalių...“ R. K. iš karto pateikia E. M. prašymą „<...> bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme...“ rodo, kad tarp R. K. ir E. M. jau iki tol buvo susiformavę tokie tarpusavio santykiai, kurie leido verslininkui R. K. visiškai nesivaržant prašyti Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno bei vienos iš populiariausių politinių partijų – Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. balsuoti už R. K. pageidaujamą politinį sprendimą – Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“. Be to, po šio prašymo R. K. išsakyti teiginiai, kad „projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją <...> du tūkstančiai šešioliktais“ leidžia pagrįstai spręsti ir apie tai, kad Seime priėmus minėtą nutarimą bei vėliau galimai R. K. atstovaujamam verslui įgyvendinant projektą „Kelias Vilnius–Utena“, R. K. ir E. M., kurio vadovaujama politinė partija galimai vadovaus Susisiekimo ministerijai, bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas. Kaip matyti iš E. M. reakcijos, tokie R. K. teiginiai jo (E. M.) nenustebino, priešingai, į R. K. pasakymą dėl ministerijos „paėmimo“ atsakė „nenurimsim, kaip sakant“. Nors apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose R. K. ir E. M. teigė, kad šioje pokalbio dalyje jie juokavo, o R. K. neva švelniai pašiepė susisiekimo ministru praeityje jau buvusį E. M., tačiau teisėjų kolegija išsakytų teiginių neturi pagrindo vertinti tik kaip bereikšmio jo ir E. M. pokalbio. Analizuojant tiek 2015 m. rusėjo 23 d. vykusio viso pokalbio turinį, tiek ir vėlesniuose jų susitikimuose aptartas temas matyti, kad E. M. su R. K. gana rimtai aptarinėjo galimus 2016 m. Seimo rinkimų baigties scenarijus, būsimos Seimo daugumos sudėtį, derino būsimus ministrus, todėl Liberalų sąjūdžio vadovavimas Susisiekimo ministerijai po 2016 m. Seimo rinkimų išteisintiesiems buvo siekiamas pakankamai realus sėkmingo šios partijos pasirodymo rinkimuose rezultatas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad R. K. buvo suinteresuotas tiek pačiu projektu „Kelias Vilnius–Utena“, tiek Seimo nutarimo projektu, pagal kurį valstybė šiame projekte prisiimtų beveik 170 milijonų dydžio vertės finansinius įsipareigojimus, galima pagrįstai spręsti, kad R. K. sakydamas „bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit...“ aiškiai ir konkrečiai E. M. pateikė prašymą, jog tiek jis (E. M.), tiek jo atstovaujama Liberalų sąjūdžio frakcija vykstant „trečiam“ balsavimui Seime balsuotų „už“ minėtą Seimo nutarimo projektą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto. Šiuo atveju vertinant pateikto R. K. prašymo realumą, svarbu ir tai, kad po prašymo palaikyti Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto, iš karto sekė dar vienas R. K. prašymas E. M. dėl Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruoto pasiūlymo dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo. Be to, vėlesniuose susitikimuose, vykusiuose 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d., R. K. taip pat prašė E. M. atlikti veiksmus, susijusių su jo, kaip Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno, Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininko pareigomis. Taigi R. K. teiginiai, kad jis susitikdavo su E. M. tik siekdamas aptarti politines aktualijas, akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims.

222. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintasis E. M. patvirtino, kad R. K. žodžius „bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit...“ jis suprato kaip R. K. prašymą Seime balsuoti „už“ Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto (t. 124, b. l. 153). Tačiau išteisintojo E. M. teigimu, nei po R. K. prašymo sekęs jų pokalbio turinys, nei vėlesni jo (E. M.) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių veiksmai balsuojant dėl minėto Seimo nutarimo nerodo, kad jis (E. M.) 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. pažadėjo balsuoti „už“ Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ ar paveikti atitinkamai balsuoti savo frakcijos kolegas. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu tokie išteisintojo E. M. parodymai nepagrįsti ir prieštarauja byloje užfiksuotam 2015 m. rugsėjo 23 d. E. M. ir R. K. pokalbio turiniui. Kaip matyti iš karto po R. K. pateikto prašymo „palaikyti“ ir pasakymo apie „Susisiekimo ministerijos paėmimą“, E. M. nurodė, kad „pas mus ten K.... Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę. Bet...“ <...> „mes frakcijoj apsitarę. Aš nuo pat pradžios, kai atėjo... sakiau, kad reikia daryt, žinai...“, „reikia čia daryti“, „čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla...“ „...įtarimas, kad čia yra, žinai...“ „...kažkas tai blogai. Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai...“ „...du metai tampomės...“ „...su tuo keliu“. Nors E. M. savo pasakymais R. K. ir išsakė kai kurių Seimo narių nuogąstavimus dėl per didelės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ kainos, tačiau, priešingai nei teigia išteisintieji, E. M. reaguodamas į R. K. prašymą „palaikyti“ aiškiai leido R. K. suprasti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija šiuo klausimu sprendimą jau yra priėmusi ir tiek jis (E. M.), tiek jo frakcijos kolegos šį projektą palaikys („reikia čia daryt“, „reikia pajudėti“, „du metai tampomės su tuo keliu“) ir tik šios frakcijos narys K. G. „kaip visą laiką turi biški kitokią nuomonę“. Taigi, įvertinus tiek šio 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio susitikimo kontekstą, tiek R. K. ir E. M. bendravimo pobūdį, galima pagrįstai daryti išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu R. K. paprašė E. M. balsuoti „už“ Seime svarstomą Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ šį Seimo nutarimą, o E. M. pažadėjo tai atlikti.

223. Iš tikrųjų bylos duomenys nepatvirtina, jog E. M. po 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio su R. K. atliko pastarojo prašomus įvykdyti veiksmus. Iš Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-313 matyti, 2015 m. gruodžio 22 d. 15.43 val. Seimo posėdyje buvo nutarta priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ (t. 35, b. l. 182). 2015 m. gruodžio 22 d. 15.43.32 val. dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo 100 iš 141 Seimo nario. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20 (t. 35, b. l. 216). Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos narių „už“ balsavo: Š. G., „prieš“: V. Č.–N., K. G., susilaikė: V. G., D. K., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo: E. G. (t. 35, b. l. 214–217). Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai E. G. (t. 115, b. l. 184–192; t. 117, b. l. 17–22), R. Š. (t. 115, b. l. 199–206), A. L. (t. 116, b. l. 55–51), V. G. (t. 117, b. l. 109–115), V. Č.–N. (t. 117, b. l. 150–153), D. K. (t. 117, b. l. 155–157), A. M. (t. 120, b. l. 20–26) bei K. G. (t. 120, b. l. 77–82) parodė, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams Seimo nutarime numatyta 169 300 000 eurų suma atrodė per didelė. Į frakcijos posėdį buvo atvykę Susisiekimo ministerijos atstovai, tačiau jų pateikti argumentai neįtikino, kad projekto „Kelias Vilnius–Utena“ kaina yra pagrįsta. Frakcijoje šiuo klausimu vyko gana aktyvios diskusijos, todėl išsiskyrus frakcijos narių nuomonėms buvo nutarta balsuoti laisvai. Pagrindinis šio projekto oponentas buvo K. G., kuris pateikė kelio rekonstrukcijos palyginimą su kitų šalių greitkeliais, be to, K. G. buvo įregistravęs Seime pasiūlymą, kuriuo siekė sumažinti „Kelio Vilnius–Utena“ projekto kainą. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje vykusiame balsavime dalyvavę liudytojai neigė, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M. darė jiems poveikį dėl minėto Seime svarstyto nutarimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, šiuo atveju didžioji dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos narių – K. G., E. G., R. Š. , A. L., V. G., V. Č.–N., A. M., jų pačių teigimu, buvo kur kas labiau įsigilinę į svarstomo Seimo nutarimo esmę, jau susiformavę nuomonę ir beveik visi jie buvo kategoriškai „prieš“ šį Seimo nutarimą bei jame siūlomų prisiimti valstybės finansinių įsipareigojimų dydį. Taigi būdamas Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M., esant tokioms susiklosčiusioms aplinkybėms, neabejotinai turėjo suvokti ir įvertinti, kad paveikti kitus frakcijos narius balsuoti „už“ šį Seimo nutarimą būtų kur kas sudėtingiau nei svarstant Š. G. Seime įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Šiame kontekste vertinant 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusį R. K. ir E. M. pokalbį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis liudytojo R. Š. , kuris Seimo nariu buvo iki 2015 m. balandžio 20 d., bei paties E. M. parodymais neigiama Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomonė dėl projekte „Kelias Vilnius–Utena“ numatytos kainos buvo susiformavusi dar 2015 m. Seimo pavasario sesijos metu, ji nepasikeitė ir Seimo rudens sesijoje, ką patvirtina Liberalų sąjūdžio frakcijos narių balsavimo rezultatai. Tačiau kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 23 d. E. M. ir R. K. susitikime užfiksuoto pokalbio, E. M., nors ir užsimindamas apie Seimo narių abejones „pamačius tokias sumas“, R. K. leido aiškiai suprasti, jog Liberalų sąjūdžio frakcija jau yra priėmusi sprendimą palaikyti Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ ir tik jos narys K. G. su tokia frakcijos nuomone nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. M. elgesį vengiant R. K. išdėstyti tikrąją frakcijos narių nuomonę dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto įtakojo pokalbio pradžioje R. K. ir E. M. susitarimas dėl kalėdinės vakarienės, kurios metu išteisintieji turėjo „sumušti rankom” dėl „finansinės paramos galimybės“ Liberalų sąjūdžio politinei partijai „galvojant apie šešioliktus“, t. y. 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimus. Taigi būtent tarp R. K. ir E. M. susiklostę tam tikri finansinio pobūdžio santykiai lėmė ir E. M. pažadą atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus.

224. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, vertinant nusikalstamų veikų, numatytų BK 225, 226 bei 227 straipsniuose, baigtumo momentą teisinės reikšmės neturi aplinkybės, kad E. M. po 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. duoto pažado 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje balsavimo dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ metu tiek pats, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai susilaikė ar balsavo „prieš“. Kaip jau aptarta pirmiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 225, 226 bei 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tai reiškia, kad pagal BK 227 straipsnį papirkimas pripažįstamas baigtu nusikaltimu nuo kyšio davimo, jo pasiūlymo, susitarimo ar pažadėjimo jį duoti už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2014, Nr. 2K-260/2014 ir kt.); pagal BK 225 straipsnį kyšininkavimas laikomas baigta nusikalstama veika nuo tada, kai kyšininkaujantis asmuo už pageidaujamą kyšio davėjo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus pažadėjo priimti kyšį, susitarė dėl jo priėmimo, reikalavo, provokavo jį duoti ar kyšį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-148-788/2017 ir kt.); pagal BK 226 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nuo tada, kai kaltininkas pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti kyšį ar jį davė už prašymą paveikti norimą asmenį bei pažado ar susitarimo priimti kyšį, reikalavimo ar provokavimo duoti kyšį, kyšio priėmimo už pažadą paveikti atitinkamus asmenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-298-976/2018, Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K‑120‑489/2016). Taigi nagrinėjamu atveju išteisintųjų R. K. (BK 227 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 3 dalis) bei E. M. (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis) baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka konstatuoti, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. E. M. už kyšį pateikė prašymą balsuoti „už“ Seime svarstomą Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ bei paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, be kita ko, ir K. G., kad jie atitinkamai Seime balsuotų už šį teisės aktą, o E. M. už kyšį pažadėjo atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus.

225. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje įrodytos kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio susitikimo metu R. K. ir E. M. susitarė tiek dėl E. M. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – balsavimo „už“ 2015 m. gruodžio 22 d. Seime svarstant ir priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“, tiek dėl R. K. siekto ir E. M. pažadėto neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, kad jie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuotų „už“ minėtą Seimo nutarimą.

226. Kaltinimo aplinkybės dėl R. K. E. M. duoto kyšio už pastarojo 2015 m. rugsėjo 23 d. pažadėtus atlikti veiksmus, susijusius su Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“ svarstymu ir priėmimu Seime, bus aptariamos vėliau šiame nuosprendyje.

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Seimo narių R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime įregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑2627(2) 4 straipsnio 1 dalis“

227. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė kyšį iš R. K. tiek už tai, kad jis (E. M.) asmeniškai balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo narių R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalis“, tiek už tai, kad E. M. paveiktų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius balsuoti „už“ šią R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą.

228. Išteisintasis R. K. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su Seimo narių R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruota pataisa dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies, parodė, kad šis įstatymo pakeitimas nebuvo nei svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nei teikiamas į Seimo plenarinį posėdį balsavimui. Todėl, anot išteisintojo, jam pareikšti kaltinimai dėl kyšio E. M. davimo už pastarojo asmenišką balsavimą „už“ šią Seimo narių pateiktą pataisą bei prašymą E. M. paveikti atitinkamai balsuoti ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narį K. G. yra nepagrįsti. R. K. įsitikinimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. tarp jo ir E. M. vykęs pokalbis prokuroro buvo savaip interpretuotas. Be to, R. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio apie šią įstatymo pataisą metu jis su E. M. apie K. G. apskritai nekalbėjo ir priešingai nei teigiama kaltinime, jis (R. K.) jokių prašymų E. M. dėl balsavimo už R. S. bei A. S. pateiktą pataisą nepateikė. Anot R. K., diskusija apie Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas iš esmės vyko ideologiniu lygmeniu, reaguojant į viešai žiniasklaidoje minimus faktus ir oponuojant Finansų ministerijos pateiktam įstatymo projektui. R. K. teisiamajame posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija dar 2015 m. kovo 17 d. oponavo Finansų ministerijos pateiktiems pasiūlymams dėl šio įstatymo pakeitimų – siūlė išbraukti iš Seimo darbotvarkės šio projekto svarstymą. 2015 m. gegužės 12 d. E. M., K. G. bei kiti Seimo nariai teikė pasiūlymą, kurio turinys iš esmės atitiko kaltinime minimam R. S. bei A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotam pasiūlymui dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies. Išteisintasis R. K. akcentuoja ir tai, kad nei UAB koncernas „MG Baltic“, nei jam priklausančios dukterinės įmonės grynųjų pinigų operacijų nevykdo, todėl šiam koncernui Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos nebuvo aktualios (t. 130, b. l. 138–152).

229. Duodamas paaiškinimus dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies pasiūlymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. davė analogiškus parodymus nurodydamas, kad Seimo narių R. S. ir A. S. siūloma šio įstatymo pataisa nebuvo svarstoma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, dėl jos nebuvo balsuojama ir Seimo plenariniame posėdyje, todėl kaltinimo teiginiai, jog jis (R. K.) E. M. 2015 m. gegužės 10 d. davė kyšį tiek už jo asmeninį balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant šią Seimo narių pataisą, tiek už poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G., kitiems šios frakcijos nariams analogiškai balsuoti Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seime yra visiškai nelogiška. Išteisintojo teigimu, jokio suinteresuotumo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo pakeitimo UAB koncernas „MG Baltic“ neturėjo, tačiau būdamas žiniasklaidos atstovas 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio su E. M. metu aptarė visuomenei aktualų klausimą dėl šio įstatymo pakeitimo.

230. Analizuodamas 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo su E. M. metu įvykusį pokalbį R. K. akcentuoja, kad kalbėdamas apie galimos finansinės paramos 2016 m. Seimo rinkimams galimybę jis (R. K.) jos (paramos) nesiejo su jokiais E. M. atliktinais veiksmais. R. K. teigimu, vėlesnėje pokalbio dalyje, sakydamas „įkalbėjom padarytą pataisą, kuri yra S. ir... S.“, jis turėjo omenyje tai, kad jo vadovaujamos žiniasklaidos priemonės viešai pateikė ekspertų nuomones, oponentų argumentus dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo teikiamų pataisų. Pokalbio metu E. M. pasakyta frazė „čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio... Jeigu praeis /.../ finmino... aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rods, pataisa ir yra“ nepagrįstai kaltinamajame akte interpretuojama kaip prašymas E. M. balsuoti „už“ R. S. ir A. S. pataisą bei paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius bei konkrečiai K. G.. E. M. pasakymas „tai mums tinka toks variantas“ taip pat negalėtų būti vertinamas kaip jo pažadas atlikti neva jo (R. K.) prašomus veiksmus. R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio kontekste akcentavo, kad Liberalų sąjūdžio frakcija neturėjo jokio pagrindo nepritarti siūlomai R. S. ir A. S. pataisai, kadangi ji savo esme atitiko E. M., K. G. ir kitų Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Seime 2015 m. gegužės 12 d. įregistruotą pasiūlymą, pagal kurį viršutinė atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba buvo numatyta 5 000 eurų. Be to, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu nebuvo jokios kalbos apie atlygį už jo (E. M.) asmeninius veiksmus ar poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams (t. 158, b. l. 189–196).

231. Rašytiniuose parodymuose išteisintasis E. M. dėl R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime įregistruoto 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto nurodė, kad diskusijos dėl galimybės riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp fizinių ir juridinių asmenų Seime prasidėjo dar 2013 metais. Pirminiai projekto iniciatoriai buvo Vyriausybė ir Finansų ministerija. Liberalų sąjūdžio frakcija nuo pat projekto svarstymo pradžios Seime griežtai pasisakė prieš šį įstatymą. Remiantis Liberalų Sąjūdžio programinėmis nuostatomis, liberalai visada skeptiškai vertino bet kokio pobūdžio ribojimus, buvo įsitikinę, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai. Dar vienas svarbus argumentas buvo tai, kad Šengeno ekonominėje erdvėje laisvai judėti galima disponuojant 10 000 eurų suma, o Vyriausybė siekė, kad draudimo atsiskaityti grynaisiais pinigais viršutinė riba būtų 3 000 eurų. Todėl jie (Lietuvos liberalų sąjūdis) siekė ir palaikė visas iniciatyvas, kurios būtų nustačiusios didesnę atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą. Jo veiksmai Seime svarstant Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą bei R. S. ir A. S. užregistruotą pasiūlymą šiam įstatymui nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų. Taip pat jis asmeniškai neįtakojo kitų Seimo narių, kad jie vienaip ar kitaip balsuotų dėl šio pasiūlymo. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis pasiūlymas galėtų būti naudingas R. K. ar koncernui. Kaip ir dėl aukščiau minėtų teisės aktų projektų svarstymų, taip ir dėl šio, jis jokio kyšio negavo. Kaip Seimo narys šią pataisą palaikė remdamasis Liberalų sąjūdžio programa ir savo įsitikinimais (t. 112, b. l. 106–107).

232. Pirmosios instancijos teismo posėdyje papildydamas savo rašytinius parodymus E. M. teigė, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymas iki šiol nėra priimtas. Jis (E. M.) Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu dar 2015 m. kovo 17 d. Seimo rytinio posėdžio metu siūlė išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, be to, jie (Liberalų sąjūdžio frakcija) Seime teikė pasiūlymą, kuriuo buvo siūloma numatyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais viršutinę riba – 5 000 eurų. Toks pasiūlymas kilo iš jų partijos politinių įsitikinimų ir požiūrio, kad perdėtas ribojimas, žmonių suvaržymai yra nepriimtini. Juo labiau, kad ir Šengeno erdvėje galioja taisyklė, kad važiuojant iš vienos šalies į kitą galima atsivežti 10 000 eurų grynųjų pinigų. Tuomet priėmus Vyriausybės siūlomą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymą, pagal kurį viršutinė galimo atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba yra 3 000 eurų, susidarytų situacija, kuomet asmuo atsivežęs į Lietuvą 10 000 eurų negalėtų kažko įsigyti už 3 001 eurą. Tačiau jų frakcijos pasiūlymas Seime buvo atmestas. Todėl įregistravus Seimo daugumai priklausiusių Seimo narių R. S. ir A. S. pataisą, kurioje taip pat buvo numatyta 5 000 eurų viršutinė galimo atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba, Liberalų sąjūdžio frakcija šį pasiūlymą palaikė. Išteisintasis E. M. atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdžio frakcija klausimą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo buvo apsvarsčiusi tiek iki jo ir R. K. pokalbio 2015 m. rugsėjo 23 d., tiek ir po to. Todėl jų sprendimą palaikyti R. S. ir A. S. įregistruotą pataisą lėmė tik jų partijos rinkimų politinės programos nuostatos, o ne pokalbis su R. K.. E. M. teigimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu R. K. galimai norėdamas pasirodyti prieš jį reikšmingesnis galėjo pasakyti, kad jis (R. K.) įkalbėjo A. S. ir R. S. Seime įregistruoti pataisą, tačiau jis (E. M.) į tai nesigilino ir nesiaiškino. E. M. teigimu, galėjo būti, kad šio pokalbio metu R. K. jam perdavė popieriaus lapą su minėtą R. S. ir A. S. pataisa, tačiau nebent tik tam, jog primintų šio pasiūlymo esmę, o ne siekdamas įtikinti balsuoti juos (Liberalų sąjūdžio frakcijos narius) už šį pasiūlymą (t. 124, b. l. 142–143, 155, 161).

233. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei R. K. pageidaujamo teisėto veikimo, nei E. M. teisėto veikimo, nei siekiamo R. K. poveikio, nei E. M. pažado padaryti atitinkamą poveikį, nei juridinio asmens naudos ar intereso dėl Seimo narių R. S. ir A. S. Seime įregistruotos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas taip pat konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. tarp R. K. ir E. M. vykusio pokalbio apie Seimo narių R. S. ir A. S. pateiktą minėto įstatymo pataisą dalis itin trumpa ir neinformatyvi, todėl nesant byloje kitų įrodymų, iš šio pokalbio sunku įžvelgti R. K. pageidaujamą veikimą ar siekiamą ir pažadėtą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios apygardos teismo išvados nepagrįstos. Apygardos teismas iš esmės visiškai nevertino tarp išteisintųjų 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio turinio, neanalizavo jo nei tą dieną vykusio susitikimo, nei išteisintuosius siejusio bendravimo kontekste. Būtent tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apygardos teismui ir sukliudė tinkamai įvertinti įrodymų visumą ir konstatuoti tarp išteisintųjų įvykusį korupcinio pobūdžio susitarimą.

234. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad Seime nepriėmus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, nėra pagrindo vertinti Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruoto pasiūlymo turinio, t. y. jo spėjamos naudos R. K. ar juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“. Tačiau teisėjų kolegija tokius apygardos teiginius vertina kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Seime buvo užregistruotas Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 1393, kuriuo nutarta: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo <...> projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui <...> (t. 41, b. l. 2, 3). Siūlomo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo <...> (t. 41, b. l. 22–23). Kaip matyti iš byloje esančio Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, iki 2014 m. gruodžio 15 d. Seime užregistruoto Vyriausybės siūlomo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto tokio įstatymo Lietuvoje apskritai nebuvo, o tuometinis reglamentavimas įteisino praktiškai neribotus tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus, mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais (t. 41, b. l. 4–5). 2015 m. kovo 17 d. Seimo rytinio posėdžio metu buvo nutarta: 1. Pritarti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. 2. Paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. 3. Paskirti Audito bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus papildomais komitetais projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. 6. Paskirti šių projektų preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. gegužės 14 d. (t. 41, b. l. 30–31). Iš Seimo Teisės ir Teisėtvarkos papildomo komiteto 2015 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolo Nr. 102-P-14 bei išvadų Nr. 102-P-14 matyti, kad buvo nutarta siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2627 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė (t. 41, b. l. 54, 80–81). Lietuvos Respublikos Audito komiteto papildomo komiteto 2015 m. balandžio 22 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 33 duomenimis buvo priimtas <...> 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus <...> Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „<...> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta <...> (t. 41, b. l. 89–100). Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pagrindinio komiteto 2015 m. gegužės 6 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 109-P-15 duomenimis <...> 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIIP‑2627 bei Komiteto išvadoms. <...> Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: <...> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta <...> (t. 41, b. l. 103, 118–122). 2015 m. gegužės 29 d. Seimo nariai R. S. ir A. S. Seime įregistravo pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2), kuriuo buvo siūloma pakeisti minėto projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla. <...> Jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ (t. 41, b. l. 129; t. 42, b. l. 135).

235. Taigi, vertinant bei lyginant tarpusavyje visus šiuos teisės aktų projektus ir pasiūlymus matyti, kad pagal pirminį Vyriausybės nutarimu pateiktą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą buvo siūloma atsiskaitymų grynaisiais pinigais viršutinę ribą sandoriuose tarp fizinių asmenų nustatyti 5 000 eurų, o jei vienas iš atsiskaitančių asmenų yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo – 3 000 eurų. Po pagrindinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gegužės 6 d. išvados, kurioje buvo atsižvelgta ir į papildomų komitetų pastabas bei pasiūlymus, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte buvo iš esmės atsisakyta diferencijuoti tarp fizinių ir juridinių asmenų atliekamus atsiskaitymus ir nustatyti, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti galima ne didesne nei 5 000 eurų suma. Tuo tarpu pagal 2015 m. gegužės 29 d. R. S. bei A. S. įregistruotą pataisą, viršutinė 5000 eurų riba buvo numatyta tik atsiskaitymams tarp fizinių asmenų, o jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra ūkine komercine veikla besiverčiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, tai atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, Seimo narių R. S. bei A. S. pasiūlymo esminis akcentas buvo ne atsiskaitymų grynaisiais pinigais maksimalios sumos – 5 000 eurų įtvirtinimas įstatyme (nes būtent tokią 5 000 eurų sumą numatė ir pagrindinio komiteto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(2)), bet nustatyti, kad šis ribojimas būtų taikomas tik tarp fizinių asmenų vykdomiems mokėjimams. Tuo tarpu juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, iš esmės palikti iki tol galiojusią tvarką. Kaip jau buvo minėta pirmiau, iš Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad tuometinis reglamentavimas įteisino praktiškai neribotus tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymus, mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais (t. 41, b. l. 4–5). Apklausti teismo posėdžiuose R. K., liudytojai UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M. (t. 122, b. l. 84–93), valdybos narys R. R. (t. 121, b. l. 188–196) teigė, kad jokio suinteresuotumo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo UAB koncernas „MG Baltic“ neturėjo, kadangi koncerno valdomose įmonėse, išskyrus parduotuves „Apranga“ bei „Bottlery“, nėra atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tačiau teisėjų kolegija tokius UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų parodymus vertina kritiškai ir juos atmeta. 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ tarp R. K. ir E. M. vykusio pokalbio metu R. K. E. M. nurodė: „<...> Finminas dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir... S.“ <...> „čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio... Jeigu praeis /.../ finmino... aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra“, „dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme, /ta/“ (t. 10, b. l. 65). Iš šio nors ir neilgo pokalbio, R. K. pasakymų „mes įkalbėjom padaryti pataisą“, „tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio...“, „jeigu praeis /.../ finmino...“ galima suprasti, kad R. K. buvo suinteresuotas, jog būtų priimtas ne „finmino“ pateiktas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo siūlomas reglamentavimas (kuriuo maksimali atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma juridiniams asmenims yra tik 3 000 eurų), bet „mūsų įkalbėta padaryti“ R. S. ir A. S. pataisa, juridiniams asmenims paliekanti iki tol buvusią atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką, pagal kurią juridiniams asmenims atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo praktiškai neribojami. Apklausti pirmosios instancijos teisme R. S. ir A. S. patvirtino, kad 2015 m. gegužės 29 d. Seime buvo įregistruota jų pataisa dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Liudytojas R. S. parodė, kad jis buvo Darbo partijos frakcijos narys. Viename iš frakcijos posėdžių buvo iškelta ir svarstoma idėja, kaip kuo labiau sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių ir fizinių asmenų. Frakcijos posėdžiui pirmininkavęs frakcijos vadovas V. G. ar vienas iš jo pavaduotojų pasiūlė pasirašyti jau parengtą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pataisą, kuri galimai bus pateikta Seimo salėje svarstymui. Ši idėja jam patiko, todėl jis ir pasirašė ant jau parengto pasiūlymo detaliai neįsigilinęs į jo turinį, tačiau žino, kad šiuo pasiūlymu buvo siekiama apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais iki 3 000 ar iki 5 000 eurų. Kas parengė šį pataisos projektą, jis nežino. Anot liudytojo R. S., vėliau šį projektą pasirašė Socialdemokratų frakcijos narys A. S., tačiau jo (R. S.) parašas po pataisa buvo pirmasis. Jis su A. S. pataisos pasirašymo aplinkybių neaptarinėjo ir nesvarstė. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl šio projekto nepasirašė daugiau Darbo partijos frakcijos Seime narių. Tolesnės šio dokumento teikimo stadijos, taip pat kieno interesais šis projektas buvo rengiamas, jis nežino. Liudytojas neigė, kad jam buvo daromas poveikis pasirašyti šį pataisų projektą (t. 117, b. l. 83–87; t. 41, b. l. l. 129). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetui 2015 m. gegužės 20 d. priėmus įstatymo projektą, kuriuo ribojama galimybė atsiskaityti didesne kaip 5 000 eurų suma, Seimo Energetikos komisijos tuometinis pirmininkas R. S. jam asmeniškai pasiūlė pasirašyti jo (R. S.) teiktą pataisą. Jis (A. S.) tokiam pasiūlymui pritarė ir jį pasirašė. Tačiau šis pasiūlymas nei komitete, nei Seime taip ir nebuvo svarstytas. Vėliau į jį kreipėsi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja klausdama, ar šį pasiūlymą įtraukti į 2016 m. darbotvarkę. Tačiau jis (A. S.) pasakė, kad tai R. S. pasiūlymas ir savo parašą atšaukė. Anot liudytojo A. S., 2015–2016 m. jis buvo susitikęs su R. K. kaip žiniasklaidos, kuri nuolat jį (A. S.) šmeiždavo, vadovu, tačiau paneigė, kad šio susitikimo metu R. K. būtų jo ko nors prašęs (t. 117, b. l. 99–103). Taigi iš tokių liudytojų R. S. ir A. S. parodymų matyti, kad nei vienas iš jų nebuvo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pataisos tikrasis iniciatorius ir teksto autorius. Kieno iniciatyva sukurtą dokumentą jie pasirašė, liudytojai taip pat negalėjo nurodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei R. K., nei kitiems išteisintiesiems nėra inkriminuotas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies teksto sukūrimas, tačiau vertinant liudytojų R. S. ir A. S. nurodytas aplinkybes 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio R. K. ir E. M. pokalbio kontekste, R. K. nuolatinio domėjimosi Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto svarstymo Seime eiga galima daryti pagrįstas išvadas apie R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme būtų kuo mažiau juridinių asmenų veiklą ribojančių nuostatų.

236. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstas vertina ir apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. tarp R. K. ir E. M. vykusiame pokalbyje apie Seimo narių R. S. ir A. S. pateiktą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pataisą nėra galimybės įžvelgti R. K. pageidaujamą E. M. veikimą ar siekiamą poveikį bei E. M. pažadą atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus.

237. Byloje užfiksuotas pirmiau minėtas 2015 m. rugsėjo 23 d. nuo 13.05 val. iki 13.35 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykęs R. K. ir E. M. susitikimas. Iš specialisto išvados Nr. 11‑1586(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas toks R. K. ir E. M. pokalbis: R. K.: „<...> Jo...Žiūrėk, antras dalykas toks...tik tais...jis...jis yra...Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė...galvojant apie šešioliktus, a ne...tai plius-minus matyt dėl...ė-ė-ė... finansinės paramos galimybės... /Gal/ biškį /ir/ anksčiau...išeis... Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...“ E. M.: „Mhm“. R. K.: „Nes taip galėtume /m/ lengviau realizuoti.“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog... nu ...“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Tai tą turėk galvoj.“ E. M.: „Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...“ R. K.: „Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom... /.../ ...“ E. M.: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada ar spalį, ar lapkritį čia...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „D. mačiau...“ R. K.: „Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam/ taip tai va/ plačiai...“ E. M.: „Šiaip... Jo.“ R. K.: „...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „...pakalbėsim, ta prasme...“ E. M.: „Gerai, pasiruošęs“. <...> R. K.: „Dar porą detalių...“ E. M.: „Mhm.“ R. K.: „...tada m-m-m... galvoju... m-m-m... bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad... ė-ė-ė... projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją...“ E. M.: „jo, jo, jo, jo...“ R. K.: „...du tūkstančiai šešioliktais...(Juokėsi)“ E. M.: „Nenurimsim, kaip sakant.“ R. K.: „Jo, jo. Tai...manau, kad...“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Jo. Ir...“ E. M.: „Pas mus ten K.... Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę. Bet...ė-ė...“ R. K.: „Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.“ <...> E. M.: „<...> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet...ė-ė-ė... mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo... sakiau, kad reikia daryt, žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Reikia čia daryti.“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla...“ R. K.: „Nu, aš įsivaizduoju.“ E. M.: „...įtarimas, kad čia yra, žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...kažkas tai blogai. Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...du metai tampomės...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...su tuo keliu“. R. K.: „Ir antras dalykas, aš mačiau jūs oponavot... Finminas dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir... S..“ E. M.: „Ten kur... Ko tokio?“ R. K.: „S. ir S..“ E. M.: „S.?“ R. K.: „Aš tau galiu duot, vat čia.“ E. M.: „Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai /.../, a ne?“ R. K.: „Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio... Jeigu praeis /.../ finmino... aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra.“ E. M.: „Ir dar čia, kad jeigu negalioja... /ta prasme/...“ R. K.: „Dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme, /ta/.“ E. M.: „Tai mums tinka toks variantas.“ R. K.: „Jo, jo. Jums...“ E. M.: „Nes /mums/... Mes dar kalbėjom apie tą, kad...ė-ė.. nu bent jau, žinai... Ch... Nors čia irgi kaip sakoma...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...jau nėra tas, žinai dalykas...<...>“ (t. 4, b. l. 65, 67–68; t. 10, b. l. 39–65).

238. Iš tiesų apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad pokalbio dalis, susijusi su Seimo narių R. S. ir A. S. Seime įregistruota pataisa itin trumpa ir gana nekonkreti. Tačiau vėlgi apygardos teismas darydamas išvadas apie R. K. ir E. M. pokalbio turinį neįvertino šios pokalbio dalies tiek viso 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio, tiek tarp išteisintųjų susiklosčiusių tarpusavio ryšių kontekste.

239. Kaip jau buvo minėta analizuojant 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio susitikimo pokalbio dalį, susijusią su R. K. prašymu E. M. palaikyti Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto, šį susitikimą iniciavo R. K. ir jis (susitikimas) buvo pirmasis užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. K. ir E. M. atlikimo metu. 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu R. K. ir E. M. iš pradžių aptarė politines aktualijas, susijusias su A. G. veiksmais Liberalų sąjūdyje, pavienius politikus, Liberalų sąjūdžio pasirengimą rinkimams ir pan., kiek vėliau R. K. pasiūlė E. M. „galvojant apie šešioliktus“ susitikti kalėdinės vakarienės ir „sumušti rankom“ dėl „finansinės paramos galimybės“ (t. 10, b. l. 62–63). Baigiantis susitikimui R. K. nurodęs E. M. „dar porą detalių“ iš pradžių pateikė prašymą E. M. palaikyti „trečiąjį balsavimą dėl Utenos“ ir paveikti atitinkamai balsuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, o iš karto po to sekusi antroji, kaip teigė R. K., „detalė“ buvo susijusi su R. S. ir A. S. Seime įregistruotu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pasiūlymu. Nors apklausti 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. spalio 23 d. ir 2023 m. sausio 19 d. teisiamuosiuose posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. akcentavo tai, kad Seime nevyko balsavimas dėl R. S. ir A. S. Seime įregistruotos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos, tačiau akivaizdu, kad tuo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 23 d. ši aplinkybė išteisintiesiems negalėjo būti žinoma. Todėl šio susitikimo metu R. K., 2015 m. Seimo pavasario sesijoje sekęs šio įstatymo svarstymo Seimo komitetuose eigą, turėjo pagrindo manyti, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, o kartu ir R. S. bei A. S. pateikta šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pataisa, bus svarstomi ir Seimo rudens sesijos metu. Taigi, galima pagrįstai daryti išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimas su E. M. buvo inicijuotas, be kita ko, ir tam, jog E. M. būtų galima paprašyti ateityje balsuoti „už“ UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, kurių priėmimas turėjo būti svarstomas Seimo rudens sesijoje.

240. Neigdamas savo kaltę R. K. teisiamuosiuose posėdžiuose tvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio metu tarp jo kaip žiniasklaidos atstovo ir Seimo nario liberalo E. M. kilo ideologinio pobūdžio diskusija apie Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas. Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintojo teiginius atmeta kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius šio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turiniui. Iš 2016 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(16) pateiktos 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. pokalbio stenogramos, net ir įvertinus, kad dalies žodžių specialistams nepavyko atkurti, akivaizdu, jog tarp išteisintųjų jokios diskusijos dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimų, apskritai nevyko. Ši pokalbio dalis itin trumpa, stenogramoje išdėstyti pokalbio sakiniai lakoniški ir dažnai trūkinėjantys, iš jų matyti, kad vienam iš pašnekovų nespėjus užbaigti sakinio minties jį pertraukdavo kitas pokalbio dalyvis, siekdamas išsiaiškinti, apie kurį įstatymo pakeitimo projektą kalbama: E. M.: „Ten kur... Ko tokio?“ R. K.: „S. ir S..“ E. M.: „S.?“ R. K.: „Aš tau galiu duot, vat čia.“ E. M.: „Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai /.../, a ne?“ R. K.: „Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio... Jeigu praeis /.../ finmino... aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra.“ Šio pokalbio metu savo argumentų, kodėl būtent reikėtų balsuoti ne už Vyriausybės pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, bet už R. S. ir A. S. įregistruotą pataisą, R. K. ir E. M. nenurodė. Nei vienas iš išteisintųjų jokių argumentų nei dėl Vyriausybės pateikto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto, nei dėl R. S. ir A. S. įregistruotos pataisos apskritai šiame pokalbyje neišdėstė. Iš tiesų lingvistiškai analizuojant R. K. ir E. M. pokalbio dalį, kurioje išteisintieji kalba apie R. S. ir A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą, konkrečiais žodžiais išsakyto R. K. prašymo palaikyti minėtą Seimo narių pasiūlymą nėra užfiksuota. Tačiau pokalbio stenogramos matyti, R. K. iš karto po prašymo „palaikyti trečią balsavimą dėl Utenos“ pokalbyje nurodydamas, kad „Finminas dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryt pataisą, kuri yra S. ir... S.“ ir „jeigu šita praeis, tai pusė velnio... Jeigu praeis /.../ finmino...“ siekia, kad praeitų būtent A. S. ir R. S. įstatymo pataisa, o ne „finmino“, dėl kurios „jie“ ir įkalbėjo „padaryti pataisą“. Kaip galima spręsti iš loginės pokalbio sekos, R. K. savo minties, ir konkrečiai suformuluoto prašymo, E. M. nebaigė dėl to, kad jis (R. K.) E. M. pateikė popieriaus lapą su pokalbyje minimos R. S. ir A. S. pataisos tekstu. Aplinkybė, kad R. K. į 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusį susitikimą su E. M. specialiai atsinešė dar 2015 m. gegužės 29 d. Seime įregistruotą pataisą tik patvirtina, kad R. K. šiam prašymui ruošėsi iš anksto. Kita vertus, pokalbio turinys neabejotinai patvirtina ir tai, kad E. M., nepaisant neužbaigtos R. K. minties, aiškiai suprato, ko iš jo tikisi R. K.. Kaip matyti, R. K. parodžius minėtą dokumentą ir nurodžius „dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme, /ta/“ E. M. iš karto atsakė „tai mums tinka toks variantas“, o R. K. reaguodamas nurodė „jo, jo, jums“, kas leidžia spręsti, jog tokiu būdu E. M. davė pažadą R. K., kad tiek jis asmeniškai, tiek jo vadovaujama Liberalų sąjūdžio frakcija („tai mums tinka toks variantas“) Seime svarstant R. S. ir A. S. pataisą balsuos „už“. Taigi nors apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad šio pokalbio dalis pakankamai trumpa ir nekonkreti, tačiau net ir toks trumpas ir neinformatyvus išteisintųjų pokalbis vertinant bendrame įvykių ir viso pokalbio kontekste patvirtina, kad R. K. ir E. M. sieję ilgalaikio pobūdžio tarpusavio santykiai leido jiems vienas kitą suprasti nepaisant gana lakoniškų jųdviejų pasakymų. Teisėjų kolegijos nuomone, žodiniam susitarimui tarp kaltininkų pasiekti nebūtina užfiksuoti konkrečių aiškiai iškomunikuotų prašymų ar sutikimų, šiuo atveju pakanka nustatyti išteisintųjų tarpusavio supratimą, ko jie vienas iš kito tikisi, ir patvirtinimą, kad pageidaujami veiksmai bus atlikti. Šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime prieš R. K. pateikiant prašymus „palaikyti trečią balsavimą dėl Utenos“ bei R. S. ir A. S. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą, R. K. pasiūlė E. M. susitikti Kalėdinės vakarienės ir „galvojant apie šešioliktus“ „sumušti rankom“ dėl „finansinės paramos galimybės“. Į tai E. M. iš karto atsakė teigiamai („aš tikrai pasiruošęs“). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio pakanka konstatuoti, kad R. K. po prašymo palaikyti „trečią balsavimą dėl Utenos“ tokio paties E. M. veikimo tikėjosi ir Seime svarstant Seimo narių A. S. bei R. S. įregistruotą pasiūlymą. Tuo tarpu E. M. gerai suprato R. K. pageidaujamą iš jo (E. M.) elgesį ir pokalbio metu sutiko R. K. veiksmus atlikti.

241. Teisiamuosiuose posėdžiuose išteisintasis E. M. akcentavo, kad dar iki 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo ir pokalbio su R. K. tiek jis asmeniškai, tiek Liberalų sąjūdžio frakcija nuosekliai prieštaravo Vyriausybės siūlomam griežtam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui, todėl jų frakcija 2015 m. gegužės 12 d. Seime buvo įregistravusi pataisą, kuria siūlė nustatyti didesnes galimo atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumas. Išteisintojo teigimu, jo ir R. K. pokalbis neturėjo jokios įtakos nei jo, nei jo atstovaujamos frakcijos narių požiūriui į iš esmės analogiško turinio R. S. ir A. S. siūlomą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą. Tačiau teisėjų kolegija tokiems išteisintojo teiginiams pritaria tik iš dalies. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Vyriausybei Seime įregistravus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo projektą, 2015 m. kovo 17 d. Seimo posėdyje E. M. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašė iš darbotvarkės išbraukti šio teisės akto svarstymo Seime klausimą, tačiau tam nebuvo pritarta (t. 41, b. l. 28). 2015 m. gegužės 6 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas patvirtino išvadas „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 109-P-15, kuriomis pritarė Vyriausybės pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2627, ir kuriose pasiūlė pakeisti 4 straipsnį jį išdėstant taip: <...> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta <...> (t. 41, b. l. 103, 118–122). Po tokio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai 2015 m. gegužės 12 d. Seime įregistravo pasiūlymą pakeisti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <...> (t. 41, b. l. 125). Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gegužės 20 d. posėdyje tokiam Liberalų sąjūdžio frakcijos narių pasiūlymui nebuvo pritarta (t. 41, b. l. 127). Kaip jau buvo minėta pirmiau, po šio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. gegužės 29 d. Seime buvo įregistruota R. S. bei A. S. pataisa, kuria buvo siūloma nustatyti maksimalią 5 000 eurų ribą tik atsiskaitymams tarp fizinių asmenų, o jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra ūkine komercine veikla besiverčiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, nustatyti, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (t. 41, b. l. 129). Lyginant 2015 m. gegužės 6 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlomą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pataisą (numatančią maksimalią 5 000 eurų ribą nepriklausomai nuo sandorio šalių juridinio statuso), Liberalų sąjūdžio frakcijos narių 2015 m. gegužės 12 d. pasiūlymą (numatantį, kad fiziniai asmenys gali atsiskaityti iki 10 000 eurų, o jei bent viena šalis juridinis asmuo ar besiverčiantis ūkine komercine veikla fizinis asmuo – 5 000 eurų) ir R. S. bei A. S. 2015 m. gegužės 29 d. pataisą (tarp fizinių asmenų – 5 000 eurų, o juridiniams bei fiziniams asmenims, besiverčiantiems ūkine komercine veikla – iki tol galiojusi tvarka) matyti, kad nors R. S. bei A. S. 2015 m. gegužės 29 d. įregistruotas pasiūlymas nebuvo identiškas Liberalų sąjūdžio frakcijos 2015 m. gegužės 12 d. pasiūlymui, tačiau ši pataisa labiau atitiko liberalų propaguojamas idėjas nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ar juo labiau Vyriausybės siūlomas įstatymo projektas. Esant tokioms pirmiau aptartoms aplinkybėms Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai turėjo pagrindo pritarti R. S. ir A. S. įregistruotai pataisai, tačiau, priešingai nei teigė E. M., nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nepatvirtino, kad frakcijoje R. S. ir A. S. pasiūlymas iki R. K. ir E. M. pokalbio buvo svarstytas ir po tokio svarstymo buvo priimtas sprendimas balsuoti „už“ oponuojančių Seimo daugumai priklausančių frakcijų narių pateiktą pasiūlymą. Vadinasi, dar nežinodamas frakcijos pozicijos dėl R. S. ir A. S. pataisos 2015 m. rugsėjo 23 d. E. M. R. K. jau patvirtino, jog „mums tinka toks variantas“, tokiu būdu leisdamas R. K. suprasti, kad frakcija Seime svarstomą R. S. ir A. S. pataisą palaikys.

242. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnį kyla tiek už teisėtą, tiek už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiuo atveju E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas keliamas ne dėl jo, kaip Seimo nario, Frakcijos seniūno priimto sprendimo galimai ateityje balsuoti „už“ Seimo narių R. S. ir A. S. Seime įregistruotą pasiūlymą, o už susitarimą tai atlikti priimant didelės vertės kyšį ir jo priėmimą (BK 225 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kurio iš alternatyvių veiksmų atlikimą – pažadėjimą ar susitarimą priimti kyšį, reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, kyšio priėmimą. Todėl tai, kad E. M. pagal savo politinius įsitikinimus ateityje balsuodamas „už“ Seimo narių R. S. ir A. S. pasiūlymą nebūtų viršijęs jam suteiktų įgaliojimų, nepašalina jo kaltumo dėl kyšininkavimo.

243. Atitinkamai, kaip jau buvo minėta pirmiau analizuojant R. K. ir E. M. veiksmus, susijusius su Seime svarstomu nutarimu dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto, nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, baigtumui jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybės, kad E. M. jokių R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu pageidaujamų atlikti veiksmų, susijusių su balsavimu „už“ R. S. ir A. S. įregistruotą pataisą ar poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams balsuoti „už“ šių Seimo narių teiktą pasiūlymą, neatliko. Kaip jau aptarta pirmiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 225, 226 bei 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tai reiškia, kad pagal BK 227 straipsnį papirkimas pripažįstamas baigtu nusikaltimu nuo kyšio davimo, jo pasiūlymo, susitarimo ar pažadėjimo jį duoti už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2014, Nr. 2K-260/2014 ir kt.); pagal BK 225 straipsnį kyšininkavimas laikomas baigta nusikalstama veika nuo tada, kai kyšininkaujantis asmuo už pageidaujamą kyšio davėjo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus pažadėjo priimti kyšį, susitarė dėl jo priėmimo, reikalavo, provokavo jį duoti ar kyšį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-148-788/2017 ir kt.); pagal BK 226 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nuo tada, kai kaltininkas pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti kyšį ar jį davė už prašymą paveikti norimą asmenį bei pažado ar susitarimo priimti kyšį, reikalavimo ar provokavimo duoti kyšį, kyšio priėmimo už pažadą paveikti atitinkamus asmenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-298-976/2018, Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016). Be to, veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kvalifikavimui reikšmės neturi tai, kada kyšis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-274/2007).

244. Taigi nagrinėjamu atveju išteisintųjų R. K. (BK 227 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 3 dalis) bei E. M. (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis) baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka konstatuoti, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. E. M. už kyšį pateikė prašymą balsuoti „už“ Seime svarstomą R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime įregistruotą pasiūlymą bei paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, kad jie atitinkamai Seime balsuotų už šią Seimo narių pataisą, o E. M. už kyšį pažadėjo atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus.

245. Teisėjų kolegija dėl kaltinimo dalies, susijusios su R. K. perduotu ir E. M. priimtu kyšiu, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp šio kyšio ir R. K. pageidaujamo, E. M. pažadėto elgesio Seime svarstant R. S. bei A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pasiūlymą pasisakys vėliau.

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š.

246. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė kyšį iš R. K. už tai, kad E. M. paveiktų valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , jog pastarasis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, svarstymo klausimą.

247. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas konstatavo, kad kaltinimas R. K. ir E. M. dėl R. K. siekiamo poveikio Vilniaus merui R. Š. byloje nėra pasitvirtinęs. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindė tuo, kad kaltinimas išteisintiesiems remiasi tik R. K. atskiromis frazėmis kitų asmenų – R. R. bei E. M. pokalbio metu bei tuo, kad neteisėtas poveikis išteisintiesiems inkriminuojamas dėl veiksmo, kuriuo iš esmės klausimas dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos nebūtų sprendžiamas, ir vien tokia įtaka baudžiamosios atsakomybės, kuri yra kraštutinė poveikio priemonė – ultima ratio, neužtraukia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritaria prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, kad tokios apygardos teismo išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

248. Išteisintasis R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje neigdamas savo kaltę dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos, parodė, kad šiuo klausimu iš esmės domėjosi ne jis, bet jo kolega R. R.. Būtent R. R. iniciatyva 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimo su E. M. metu ir vyko pokalbis apie paminklo pastatymo vietą, R. R., o ne jis (R. K.) 2015 m. gruodžio 2 d. SMS žinutėmis bendravo su E. M.. 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu pokalbyje apie J. Basanavičiaus paminklą jis (R. K.) apskritai nedalyvavo. Anot išteisintojo, kaltinimai jam visiškai nelogiški, kadangi pagal juos 2016 m. gegužės 10 d. jis davė kyšį E. M. siekdamas, kad J. Basanavičiaus paminklas būtų pastatytas ne prie Nacionalinės filharmonijos, bet K. Sirvydo skvere, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dar 2016 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė priešingą nei neva jų (R. K. ir UAB koncerno „MG Baltic“) pageidautą sprendimą paminklą pastatyti priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Jis nemano, kad kilus diskusijoms dėl paminklo statymo vietos, savo nuomonę išsakius net ir tokiems asmenims kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai partijos garbės pirmininkui V. L., prezidentui G. N. bei Nacionalinio muziejaus direktorei B. K., R. R. domėjimasis šiuo klausimu, pasiūlymų teikimas bei atstovavimas savo interesams yra neteisėtas. Todėl išteisintasis vertina, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimą išimti iš darbotvarkės klausimą dėl paminklo pastatymo vietos lėmė visuomenėje kilusios diskusijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos abejonės šio balsavimo sėkme. Be to, anot išteisintojo, niekuo nepagrįsti ir kaltinimo teiginiai, kad neva kitų įmonių vykdomos statybos K. Sirvydo skvere gali pažeisti UAB koncerno „MG Baltic“ interesus. Visų pirma, kaip teigia R. K., jo žiniomis koncerno įmonės Vilniaus senamiestyje apskritai jokių statybų tuo laikotarpiu nevystė. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad statybos ir užstatymas K. Sirvydo skvere negalimi (t. 130, b. l. 122–132).

249. Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. K., duodamas paaiškinimus dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. , taip pat teigė, kad J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vieta domėjosi ne jis, bet R. R., kuris, be kita ko, buvo ir pačios idėjos Lietuvos tūkstantmečio proga Vilniuje pastatyti paminklą šiam Lietuvai nusipelniusiam asmeniui autorius. R. K. teigimu, nelogiška, kad jis (R. K.) 2015 m. gegužės 10 d. davė kyšį E. M. už poveikį R. Š. , nors jau 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą J. Basanavičiaus paminklą pastatyti kitoje nei jo ir UAB koncerno „MG Baltic“ pageidaujamoje vietoje. Be to, R. K. teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad dar 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusio jo, R. R. ir E. M. susitikimo Vilniaus miesto tarybos seniūnų sueigos posėdyje buvo vienbalsiai nuspręsta siūlyti tarybai klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos išbraukti iš darbotvarkės.

250. Analizuodamas 2015 m. gruodžio 1 d. vykusį jo, R. R. ir E. M. pokalbį R. K. atkreipia dėmesį, kad dėl J. Basanavičiaus paminklo kalbėjosi tik R. R. ir E. M., tuo tarpu jis (R. K.) šiame pokalbyje dalyvavo epizodiškai. R. K. teigimu, pasakydamas E. M. „tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R.“ reiškia tik tai, kad jis siūlė pasakyti R. Š. nebesiblaškyti ir apsispręsti dėl paminklo pastatymo vietos. O po to sekusius žodžius „išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės“ E. M. pasakė būtent R. R., o ne jis (R. K.). Be to, šis R. R. pasakymas „išimt iš darbotvarkės“ buvo tik pamąstymas, o ne prašymas ar nurodymas E. M., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Jis (R. K.) pokalbio metu apie klausimo dėl paminklo pastatymo vietos išėmimą iš darbotvarkės apskritai neužsiminė. R. K. nuomone, tiek kaltinime, tiek apeliaciniame skunde šis 2015 m. gruodžio 1 d. vykęs pokalbis interpretuojamas iškreiptai ir neteisingai. Analogiškai kaip ir 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbį R. K. vertina ir 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ jo, R. R., D. J. M., E. M. ir G. S. susitikimo metu vykusį pokalbį dėl J. Basanavičiaus paminklo. Anot R. K., 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje dėl paminklo pastatymo vietos jis dalyvavo itin neaktyviai. Atkreipė dėmesį, kad pasisakydamas dėl jo kaltės dėl poveikio R. Š. apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio apskritai nevertino.

251. Išteisintasis neigdamas UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo K. Sirvydo skvere teigė, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma statybų įmonė UAB „Mitnija“ Vilniaus senamiestyje bylai aktualiu laikotarpiu jokių nekilnojamojo turto statybos projektų nevystė. Nepagrįsti ir prokuroro teiginiai, kad tokiu būdu buvo siekiama užkirsti kelią galimoms konkurentų statyboms. R. K. teigimu, domėjimasis J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vieta buvo susijęs išimtinai su šio paminklo mecenavimu (t. 158, b. l. 196–207).

252. Rašytiniuose parodymuose išteisintasis E. M. dėl poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. nurodė, kad iš viešų šaltinių žinojo, jog Lietuvos valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga Vyriausybėje buvo pradėta svarstyti paminklo J. Basanavičiui statybos Vilniaus mieste idėja. Jai realizuoti Kultūros ministerija sudarė komisiją, kuri nusprendė, jog tinkamiausia vieta šiam paminklui statyti yra Vilniaus senamiestyje priešais Prancūzijos Respublikos ambasadą esantis K. Sirvydo skveras. 2015 m. rudenį pasirodė vieša informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybė parengė rezoliucijos projektą „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kurį ruošėsi svarstyti 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje. Rezoliucijos projekte buvo nurodyta, kad tinkamiausia vieta šiam paminklui yra Vilniaus senamiestyje priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Kiek jam žinoma iš viešos informacijos, visuomenėje kilo sujudimas dėl J. Basanavičiui planuojamo statyti paminklo vietos. 2015 m. rudenį į jį kaip į Seimo narį ir Liberalų sąjūdžio primininką kreipėsi Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras V. J. teigdamas, kad paminką J. Basanavičiui reikėtų statyti Vilniuje, K. Sirvydo skvere, o parinkdami jam vietą priešais Nacionalinę filharmoniją Vilniaus miesto savivaldybės vadovai yra suklaidinti. V. J. teigė, kad ateityje siekiama užstatyti Vilniaus senamiestyje esantį K. Sirvydo skverą, todėl pastačius šiame skvere J. Basanavičiaus paminklą statybos nebūtų įmanomos. V. J. nuomone, būtent todėl, siekdama palikti vietą statyboms K. Sirvydo skvere, Vilniaus miesto savivaldybė ir parinko vietą paminklui priešais Nacionalinę filharmoniją. V. J. jo (išteisintojo) prašė dėl to pasikalbėti su Vilniaus miesto meru R. Š. . 2015 m. gruodžio 1 d. dėl to paties klausimo jis (E. M.) kalbėjosi ir su R. K. bei R. R.. Šio susitikimo metu R. K. ir R. R. jam pasakojo, kad UAB koncernas „MG Baltic“ pasižadėjo mecenuoti paminklo J. Basanavičiui statybą. Jie (R. K. ir R. R.) atkreipė jo dėmesį, kad Vilniaus savivaldybė, nuspręsdama dėl paminklo J. Basanavičiui statymo vietos prie Nacionalinės filharmonijos, o ne K. Sirvydo skvere, nerengė dėl to platesnės visuomeninės diskusijos. R. K. ir R. R. laikėsi nuomonės, jog tinkamesnė vieta šiam paminklui statyti yra Kultūros ministerijos sudarytos komisijos parinkta vieta K. Sirvydo skvere. R. K. jo (E. M.) neprašė paveikti Vilniaus miesto merą R. Š. , kad pastarasis išbrauktų iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo dėl J. Basanavičiaus paminklo parinkimo vietos svarstymą. Taip pat R. K. neprašė įtakoti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, jog šis paminklas būtų statomas būtent K. Sirvydo skvere, o ne prie Nacionalinės filharmonijos. Tačiau iš pokalbio suprato, jog jie (R. K. ir R. R.) tikisi, kad jis (E. M.) pasikalbės su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Jis (E. M.) sutiko tai padaryti. Norėdamas išsiaiškinti, kiek yra pagrįsti kaltinimai, jog savivaldybė paminklą J. Basanavičiui siūlo statyti prie Nacionalinės filharmonijos tam, kad ateityje būtų galima užstatyti K. Sirvydo skverą, jis (E. M.) Vilniaus miesto mero R. Š. kabinete kalbėjosi su R. Š. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnu V. J.. Šis susitikimas vyko iki 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame turėjo būti svarstomas šis klausimas. Šio pokalbio metu R. Š. ir V. J. jis (E. M.) pasakė, kad paminklo J. Basanavičiui vieta prie Nacionalinės filharmonijos visuomenėje kelia daug emocijų, be to, dėl paminklo statymo vietos yra išsiskiriančios dviejų institucijų išvados, todėl politiškai nenaudinga skubinti šio sprendimo priėmimą. Šio susitikimo metu Vilniaus miesto meras R. Š. paneigė gandus, kad K. Sirvydo skvere planuojamos privačios statybos. Šio pokalbio metu jis (E. M.) akcentavo, kad reikia išklausyti visas šiuo klausimu suinteresuotas puses ir tik tada spręsti savivaldybėje. Po šio susitikimo R. R. ar R. K. telefonu domėjosi dėl šio savivaldybėje svarstomo klausimo. Jis (E. M.) SMS žinute juos informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neskubės priiminėti sprendimo dėl rezoliucijos dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo vietos. Po to iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio esančios informacijos sužinojo, kad iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio rezoliucija dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo vietos išbraukta iš posėdžio darbotvarkės. Sprendžiant dėl paminklo J. Basanavičiui Vilniaus mieste parinkimo vietos, jis nieko neįtakojo ir nesiekė paveikti valstybės tarnautojo – Vilniaus miesto mero R. Š. nei jokių kitų asmenų, niekas dėl to neįtakojo ir jo. Jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šio paminklo vietos parinkimas buvo, yra ar galėtų būti finansiškai naudingas UAB koncernui „MG Baltic“ ar asmeniškai R. K.. Taip pat nurodo, kad už paminklo J. Basanavičiui vietos parinkimą ar įtakojimą tokių sprendimų jam nebuvo siūlomas joks atlygis.

253. Tačiau duodamas papildomus paaiškinimus 2020 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje E. M. teigė, kad situaciją dėl K. Sirvydo skvero užstatymo su Vilniaus miesto meru R. Š. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnu V. J. jis aiškinosi dar iki 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimo su R. K. ir R. R. restorane „(duomenys neskelbtini)“, t. y. po to kai į jį kreipėsi V. J.. Tačiau R. Š. jam patvirtino, kad nėra jokių teorinių galimybių K. Sirvydo skvere vystyti statybas. Anot E. M., 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susitikimo metu ne R. K., bet R. R. buvo pokalbio apie J. Basanavičiaus paminklo statymo vietą iniciatorius, be to būtent jis, o ne R. K., prašė jo (E. M.) išimti iš Vilniaus miesto tarybos darbotvarkės klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo prie Nacionalinės filharmonijos. E. M. teigimu po šio susitikimo su R. R. ir R. K. jis kalbėdamasis su R. Š. tik paprašė jo neskubėti su sprendimu dėl paminklo statymo vietos. Išteisintasis atkreipė dėmesį, kad iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio vaizdo įrašo matyti, kad šis minimas klausimas buvo ne išimtas iš darbotvarkės, bet atidėtas iki kito karto. R. Š. tarybos posėdžio metu nurodė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad dėl paminklo statymo vietos iškilo daug klausimų. Tokie duomenys patvirtina liudytojo R. Š. teiginius, kad dėl paminklo J. Basanavičiui statymo vietos buvo iškilę daug ginčų ir pačioje Vilniaus miesto taryboje tarp skirtingų frakcijų. Tai, anot E. M., patvirtina, kad jo prašymas neskubėti priimti sprendimus nebuvo esminis. Kita vertus, išteisintasis atkreipia dėmesį, kad sprendimas išimti vieną ar kitą klausimą iš tarybos darbotvarkės yra ne mero, tačiau frakcijų vadovų sueigos sprendimas (t. 124, b. l. 140–142).

254. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nevertino nei R. K., nei UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumo dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos. Nors ši aplinkybė išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, tačiau jos atskleidimas padeda aiškiau suvokti bei įvertinti R. K. veiksmų teisėtumą bei šių veiksmų atlikimo motyvus. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB koncernas „MG Baltic“ Lietuvos tūkstantmečio proga nusprendė finansuoti J. Basanavičiaus paminklo pastatymą Vilniuje (t. 43, b. l. 17–20). Iš 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusių Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimų dėl vietos dr. J. Basanavičiaus paminklui protokolų matyti, kad pasitarime dalyvavusių Vilniaus miesto savivaldybės vadovų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kitų institucijų atstovų, taip pat ir UAB koncerno „MG Baltic“ advokato R. R. nuomonės dėl tinkamiausios vietos J. Basanavičiaus paminklui išsiskyrė. Tačiau labiausiai buvo svarstomos dvi Vilniaus senamiesčio vietos – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją bei K. Sirvydo skveras. R. R. 2015 m. rugsėjo 28 d. pasitarime pasisakė už paminklo pastatymą K. Sirvydo skvere (t. 43, b. l. 17–20, 21–26). Iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Komisijos dėl J. Basanavičiaus paminklo Vilniuje 2015 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo pripažinta, jog tinkamiausia vieta statyti paminklą J. Basanavičiui – K. Sirvydo skvere (t. 43, b. l. 106). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projekto registracijos Nr. AI-323 duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė: pritarti Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (t. 43, b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijos „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, suderintos 2015 m. lapkričio 25 d., duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, <...> patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2015 „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui pastatymo saugojamoje teritorijoje – Vilniaus senamiestyje“ parinkta vieta paminklui teritorijoje prieš Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, Vilniaus senamiestyje, yra tinkama <...> (t. 43, b. l. 13). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 30-3745 „Dėl tarybos sprendimo projekto „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ matyti, kad teikiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ ir siūloma merui įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę (t. 43, b. l. 16). 2015 m. lapkričio 30 d. Savivaldybės tarybos narys Ž. Š. užregistravo alternatyvų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio sprendimo projektą (be konkrečios datos ir numerio, nurodyta gavimo data – 2014 m. lapkričio 30 d.), kuriuo siūloma pritarti alternatyviai Rezoliucijai dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos, pagal kurią tinkamiausia vieta J. Basanavičiaus paminklui yra Kultūros ministerijos siūlomas K. Sirvydo skveras (t. 43, b. l. 32–33). Taigi, kaip tik tuomet, t. y. 2015 m. lapkričio 30 d. 13.28 val. R. R. paskambinęs E. M. suderino jų bei R. K. susitikimą 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 107–109). Šio susitikimo metu R. R. E. M. paprašė „išimt iš darbotvarkės“ kitą dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdyje turėtą svarstyti klausimą dėl „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ (t. 11, b. l. 17). 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje išėmus iš darbotvarkės klausimą dėl „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ R. R. 2015 m. gruodžio 7 d. nuvyko į susitikimą su Vilniaus miesto meru R. Š. pasikalbėti apie J. Basanavičiaus paminklą.

255. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. R. parodė, kad anksčiau jis buvo J. Basanavičiaus muziejaus Ožkabaliuose direktorius. 2015 m. jam kilo idėja pastatyti paminklą šiam Lietuvai nusipelniusiam asmeniui, tačiau neturėdamas tam pakankamai pinigų kreipėsi į UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentą D. J. M.. Nors pastarasis sutiko finansuoti paminklo pastatymą, tačiau jam (D. J. M.) nebuvo svarbu kur, kada ir koks paminklas stovės. Visuomenėje kilus diskusijoms dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos jis (R. R.) ir jo gerbiami asmenys norėjo, kad paminklas būtų pastatytas Vilniuje, K. Sirvydo skvere. Siekdamas, kad šiai idėjai būtų pritarta jis (liudytojas) bendravo su įvairiais žmonėmis, be kita ko, su politikais E. M., G. S., buvo susitikęs ir su Vilniaus miesto meru R. Š. . Nors R. K. taip pat patikėjo jo (R. R.) idėja dėl paminklo, tačiau ar dėl to ėmėsi kokių nors veiksmų, nežino. Liudytojas pripažino girdėjęs gandus, kad R. D. vadovaujama įmonė „Eika“ turėjo ketinimų vystyti statybos projektus senamiestyje, K. Sirvydo skvere, tačiau neigė, kad UAB koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas pastatyti paminklą šioje aikštėje tam, kad pats vystytų šioje aikštėje statybas arba taip užkirstų kelią konkurentams (t. 121, b. l. 188–196; t. 122, b. l. 61–79, 80–83). Apklausti išteisintasis R. K. bei liudytojas D. J. M. taip pat teigė, kad paminklo J. Basanavičiui pastatymo iniciatorius buvo R. R., o nei R. K., nei UAB koncernas „MG Baltic“ iš esmės jokio suinteresuotumo dėl šio paminklo pastatymo vietos neturėjo (t. 130, b. l. 122–132; t. 122, b. l. 84–93). Tačiau teisėjų kolegija su tokiais išteisintojo R. K. ir liudytojų R. R. bei D. J. M. parodymais sutinka tik iš dalies. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad R. R. aktyviai domėjosi J. Basanavičiaus paminklo Vilniuje pastatymo klausimu: kaip UAB koncerno „MG Baltic“ advokatas dalyvavo 2015 m. rugsėjo 21 d. pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės merą dėl vietos dr. J. Basanavičiaus paminklui (t. 43, b. l. 21–26), būtent jis iniciavo 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą su E. M. (t. 8, b. l. 107–109), jo metu pradėjo kalbą apie J. Basanavičiaus paminklą, pateikė E. M. prašymą „išimt iš darbotvarkės“ klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos (t. 11, b. l. 16–17), 2015 m. gruodžio 2 d. E. M. siuntė SMS žinutę klausdamas, ar „neuzmiršot musu“ (t. 8, b. l. 113), dėl to paties klausimo 2015 m. gruodžio 7 d. buvo susitikęs su Vilniaus miesto meru R. Š. (t. 69, b. l. 26). Byloje liudytoju apklaustas A. Z. taip pat patvirtino, kad ne kartą buvo bendravęs su R. R., buvo aptarę tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės parinkta J. Basanavičiaus paminklo vieta prie Nacionalinės filharmonijos nėra tinkama (t. 115, b. l. 86–101). Nėra pagrindo nesutikti, kad toks R. R. aktyvus domėjimasis paminklo J. Basanavičiui pastatymo vieta iš dalies susijęs tiek su jo kaip buvusio J. Basanavičiaus gimtinės muziejaus Ožkabalių k., Vilkaviškio r. sav. direktoriaus veikla, žavėjimusi šiuo Lietuvai nusipelniusiu asmeniu, tiek su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybės priimtu sprendimu finansuoti paminklo statymo išlaidas. Kita vertus bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti ir tai, kad toks suinteresuotumas paminklo pastatymo vieta buvo susijęs ir su kitais kur kas pragmatiškesniais tikslais – UAB koncerno „MG Baltic“ siekiu sukliudyti konkurentams vystyti nekilnojamo turto statybos projektus Vilniaus senamiestyje esančiame K. Sirvydo skvere. Nors apklausti teisme Vilniaus miesto savivaldybės merais buvę liudytojai R. Š. bei A. Z. realiomis nekilnojamojo turto statybomis K. Sirvydo skvere abejojo, tačiau neneigė, kad teoriškai tokios statybos šioje itin komerciškai patrauklioje Vilniaus senamiesčio vietoje įmanomos (t. 115, b. l. 202). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktų dokumentų, susijusių su žemės sklypu, esančiu tarp Didžiosios, Švarco, Gaono ir Šv. Jono gatvių, Vilniuje, matyti, kad žemės sklypo naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės (t. 43, b. l. 156–166). Tačiau iš pateikto 2009 m. Urbanistinių-architektūrinių apribojimų ir sąlygų bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.3 punkto matyti, kad šiuo metu teritorija naudojama kaip Didžiosios ir Švarco g. skveras, kol bus nuspręsta įgyvendinti Senamiesčio regeneravimo projekto sklypų plano sprendinius (t. 43, b. l. 163). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame 2015 m. lapkričio 24 d. aiškinamajame rašte dėl paminklo J. Basanavičiui nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius viešai buvo išsakęs poziciją, kad paminklo vieta K. Sirvydo skvere yra netinkama, nes prieštarauja Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijai ir sklypų planui, patvirtintam Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V kaip detalusis planas, kuris yra sudėtinė Vilniaus senamiesčio įrašymo į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą nominacinės bylos dalis, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimui Nr. VIII-1947 „Dėl Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo“. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal paminėtus dokumentus ir šiuo metu rengiamą senamiesčio specialųjį planą, šioje vietoje (K. Sirvydo skvere) yra numatyta atkurti sunaikintą užstatymą, todėl dokumentų keitimo procesas būtų ilgas ir tikėtina nerezultatyvus (t. 43, b. l. 14–15). Taigi, šie bylos duomenys nepaneigia galimybės, kad Vilniaus miesto senamiestyje, K. Sirvydo skvere užstatymas buvo galimas. Ir būtent ši aplinkybė – galimos statybos K. Sirvydo skvere, o ne natūralus domėjimasis UAB koncerno „MG Baltic“ prisiimto finansuoti Lietuvai nusipelniusiam asmeniui paminklo pastatymo vieta, buvo akcentuojama 2015 m. gruodžio 1 d. R. R., R. K. ir E. M. susitikime prašant E. M. įtakoti Vilniaus merą „išimt iš darbotvarkės“ klausimą dėl šio paminklo pastatymo vietos. Analizuojant 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio, susijusio su J. Basanavičiaus paminklu, turinį matyti, kad tik R. R. pradėjus pokalbį apie J. Basanavičiaus paminklą bei E. M. pasitikslinus K. Sirvydo skvero vietą Vilniaus senamiestyje R. R. iš karto nurodė, kad „Jo tai ten /.../ fontanas /.../. Taip, ir ten /.../ten kažkur tai. Jo, ar... Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus /.../.“ Vėliau tęsdamas taip pat nurodė, kad „kadangi ten yra interesų /.../ /mes žinom/ /...pastatytų namus/, tai jie pasisako už... už tą /.../ buvo namas ir ten išvalys aikšt... reiškia, reiškia...“, „jo ... mašinų aikštelę. Sprendimas yra tenai /.../.../ yra/ /.../... Čia yra interesas /.../ statyti /.../.“. Kiek vėliau E. M. pasidomėjus „aš sunkiai įsivaizduoju, netgi kaip, kaip šitoj vietoj užstatyti, ta prasme...“, R. K. jam atsakė „aš irgi neįsivaizduoju, bet...“, „mums dar tai nėra pavykę, o kažkada, palauk, galvoju... Mūsų ten buvo toks partneris, iki du tūkstantųjų, jeigu atsimeni. K. T., buvo jis tada įkišęs kažkur prie... cerkvės. Na vot žmonės padaro kažkaip tai. Mes nesugebam, jie padaro. Mes ir nedarėm, tiesą sakant. Bet buvo tokių, žinai, meistrų. Tai va, tokie dalykai.“. Pokalbio pabaigoje E. M. pažadėjus pasikalbėti su R. Š. , R. R. jam nurodė, kad „sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti verslininkai nu... nustumia mus nuo...“, o R. K. užbaigė „kelio“ bei vėliau nurodė, kad „R. potekstės nežino“ (t. 11, b. l. 16–20). Taigi, viso pokalbio su E. M. metu R. R. ir R. K. kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jų (UAB koncerno „MG Baltic“) įsitikinimu geriausia vieta J. Basanavičiaus paminklui statyti yra K. Sirvydo skveras pažymėjo būtent kitų verslininkų ketinimus užstatyti šią aikštę pastatais, o ne natūralų koncerno norą statyti mecenuojamą paminką jiems priimtinesnėje vietoje. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad analogišką priežastį E. M. įvardijo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui V. J., kuriam iš karto po susitikimo su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais paskambino prašydamas išimti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkės klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Šio pokalbio metu E. M. V. J. nurodė, kad „o aš dar girdėjau vieną visišką sąmokslo teoriją, kad nu nežinau, visišką, bet reikia ją patikrint, bet aš tai netikiu tą sąmokslo teorija, kad... bet čia aišku ir R. nežino, niekas, kad D. neva, tai R. turi planų kažkokiu tai būdu dalį užstatyti ateityje šitos Sirvydžio, Sirvydo tos aikštės dalį, nu kažkokia ten, kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to yra, reiškia, nu maždaug pataikaujant D., permesta į Filharmoniją, aikštelę.“ (t. 8, b. l. 110–113). Be to, apie konkurentų ketinimus užstatyti K. Sirvydo aikštę R. R. nurodė ir 2015 m. gruodžio 7 d. priėmime pas Vilniaus merą R. Š. (t. 115, b. l. 200, 202) bei 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio kalėdinio susitikimo metu. Pastarajame susitikime dalyvaujant R. K., D. J. M., E. M. ir G. S. R. R. pasakodamas apie savo susitikimą su Vilniaus meru R. Š. teigė, kad „o dėl paminklo, sakau, jūs tikite, kad tas paminklas /priešais ar priešinasi?/ va toj vietoj, dėl to, kad buvo statybos, dėl galimų statybų, nes tą skverą nori užstatyt <...> „čia va, užstatys, nes /.../ yra. Čia yra užstatymas“, „visi žino, ir architektai žino.../ Visi tai/žino, advokatai žino, vienas meras vienintelis nežino ir sako, kad taip negali būti...“ (t. 11, b. 45–47).

256. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad viena iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių grupių „MG valda“ užsiima ir nekilnojamojo turto vystymo projektais Vilniaus mieste (el. šaltinis: https://darnugroup.lt/lt/apie-mus/), be to, koncernui priklauso ir statybos įmonė – UAB „Mitnija“. Kaip jau minėta, R. K. buvo ne tik UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, tačiau iki 2009 m. rugsėjo 2 d. jis taip pat ėjo UAB „Mitnija“ valdybos pirmininko pareigas, nagrinėjamu laikotarpiu jam priklausė 2,33 procento UAB „MG Investment“ (valdžiusios pagrindinį UAB „Mitnija“ akcijų paketą) akcijų, iki 2015 m. birželio 5 d. R. K. taip pat buvo šios įmonės valdybos narys (t. 126, b. l. 28; t. 144, b. l. 46, 50, 52). Tokiu būdu įvertinus visas pirmiau paminėtas ir aptartas aplinkybes, galima pagrįstai spręsti, kad UAB koncerno „MG Baltic“ advokato bei valdybos nario R. R. domėjimasis J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vieta, jo (R. R.) ir R. K. 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimas su E. M., prašymas pastarojo paveikti Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. neabejotinai buvo susijęs ir su UAB koncerno „MG Baltic“ verslo interesais. Tai, kad dėl R. R. praeityje eitų J. Basanavičiaus muziejaus direktoriaus pareigų, gausesnių žinių apie šią Lietuvos visuomenei nusipelniusią asmenybę liudytojo vaidmuo buvo kur kas aktyvesnis niekaip nepaneigia aplinkybės, kad R. K. aiškiai suvokė siekiamo poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. naudą UAB koncernui „MG Baltic“ bei jo siekė kartu su kitu koncerno valdybos nariu R. R..

257. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstas vertina skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, kad kaltinimo teiginiai dėl R. K. siekiamo poveikio Vilniaus merui ir, atitinkamai, E. M. pažadas R. K. paveikti šį valstybės tarnautoją iš 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinio nepasitvirtino. Kaip jau minėta pirmiau, 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ įvyko R. R., R. K. ir E. M. susitikimas. Iš specialisto išvados Nr. 11-1884(16), 11-2126(16) 1 priede pateiktos stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas tokio turinio pokalbis: R. K.: „<...> Supratau. Okei. Tai aš tau dabar primenu, kad... kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja...“ E. M.: „Okei, tai žėk...“ R. K.: „Jūsų laikas...“ E. M.: „Tada grįšiu va dabar, po pietų susitinkam, susitinkam su R....“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „/.../...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „...nu, ir, ta, prasme, suderinsim laiką.“ R. K.: „Jo, kažkokį laiką. Daugiau pažiūrėkit, nes jūs tokie vistiek labiau...“ E. M.: „Nu, kad /.../ ... Arba kitą, arba dar kitą savaitę.“ R. K.: „Gerai. /.../ Tai mes laukiam pasiūlymo, ta prasme ir, ten...“ E. M.: „Jo.“ R. K.: „...pavakarieniausim.“ R. R.: „Porą klausimų. Kultūr... kultūros sritis yra... /viena/ iš tokių silpnesnių, ar ne, dabar gavosi. Vien dėl to, kad moteriai atidavėt... pagyvenusiai. Labiausiai /.../“ (t. 11, b. l. 15) <...> R. R.: „Kur yra, žinai, kokia situacija. Metų pradžioj M. suvedė...“ E. M.: „/.../.“ R. R.: „J. M. su...su...su Premjeru sutarė /.../ statys Basanavičiui... /.../ kultūros /.../ ...“ R. K.: „Būsi premjeras, perkirpsi juostelę /.../.“ R. R.:“ /.../ B., savivaldybėje /.../ ...visiems sakė, kad bus Sirvydo skvere... /Vilniaus/ ė-ė...savivaldybėj /.../ ... turi nagrinėti klausimą, nori pakeisti įstatymo /.../. Mes klausimą oficialiai išsiuntėm...“ E. M.: „Koks /.../ skveras?“ R. R.: „Tarp Lenkijos ir Prancūzijos ambasadų.“ R. K.: „Kur Maršė (Marche) restoranas...“ E. M.: „Maršė (Marche)...“ R. R.: „Va.“ E. M.: „/.../.“ R. R.: „Skveriukas. Skveriukas ir toks... Va, Prancūzų /.../.“ E. M.: „Jo.“ R. R.: „Jo, tai ten /.../ fontanas /.../. Taip, ir ten /.../ ten kažkur tai. Jo, ar... Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus /.../.“ E. M.: „Ten neįmanoma statyti namus. Yra įsakymas /.../.“ R. R.: „/.../ senamiestį išplanuoti, išbombarduotų /.../. Tai jie nori, kad būtų, reiškia, /.../ dabar reiškia, B. sako, kad gali tą paminklą pastatyt. Mes sakom, geriausiai /projektai / /.../ B. K. /.../ direktorė sako /.../. Moterys kryžium gula su savo tais visais, reiškia, nu katedros vedėjais, direktoriais, išvadų /.../ /Sirvydas/ /.../“ R. K.: „Ačiū labai.“ R. R.: „Kadangi ten yra interesų /...// mes žinom / /.../ /pastatytų namus/, tai jie pasisako už...už tą /.../ buvo namas ir ten išvalys aikš... reiškia, reiškia...“ E. M.: „Kur mašinų ta aikštelė?“ R. R.: „Jo... mašinų aikštelę. Sprendimas yra tenai /.../... /yra/ /.../... Čia yra interesas /.../ statyti /.../. Ir ta direktorė dabar daro /tą ką daro/... Sako, /aš tiktai šitą/ /.../.“ E. M.: „Jo, /labai/ /.../... ė-ė... /aplamai/...“ R. R.: „Nu tai tikra žemaitė, /.../ nu super moteris yra. O tas Š., žinai, kadangi jam jauni žmonės viską žino daugiau, nei kai kurie seni... Tai čia yra... kaip taisyklė galioja visose šeimose... Tai nori, kad ten būtų /.../...“ E. M.: „/.../dabar yra jau...“ R. R.: „Nu reformos kai bus... /.../ /pataria/ /.../. Ta priešprieša /.../.“ E. M.: „Kas čia Š. /.../?“ R. R.: „/K/arbauskis...“ E. M.: „Ką?“ R. R.: „/K/arbauskis“ E. M.: „/K/abauskis, jo...“ R. R.: „/K/arbauskis...“ E. M.: „/.../ dabar /.../...“ R. R.: „/.../ Š. /.../ pasiklauso vieno kito... Jis /toksai/ ... /tiesiog/ viskam pritaria. Ir tam pritaria, ir tam pritaria... O /.../, žinai/ ./.../ /asociacija/ /.../...“ E. M.: „O /.../ taryba /.../. Nėra /.../ ...“ R. R.: „/.../ /organizuoja/, /inicijuoja/, /.../, žinai. Tai...“ E. M.: „/.../.“ R. R.: „...labai keista, /.../. Žinok, eina paskui toliau, kad reikia dykų pinigų, nereikia oligarchų čia veiklos, kurie dar kažką darytų, /.../, tokia, žinai... Nu, nori padaryti gerą darbą... Nu, kaip sakyt, nori padaryt gerą darbą, bet pinigų neranda. /.../ daryt, pinigų... pinigai bus. Jau yra, pinigai eina. /.../. Ir dabar tokia įdomi ta situacija, M. daro gerą darbą ir, ta prasme, /.../...“ E. M.: „/.../.“ R. R.: „Tai Š. blaškosi /.../...“ R. K.: „Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R..“ R. R.: „Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimti iš darbotvarkės /.../.“ E. M.: „/.../...“ R. R.: „/.../...“ E. M.: „/.../... nekreipiu labai daug dėmesio.“ R. R.: „Ten /.../ interesai, bet būna banalu.“ R. K.: „/.../.“ E. M.: „/.../.“ R. K.: „Nu. Pačiam /.../.“ E. M.: „Neatrodo labai gerai. Ta prasme, yra... tikrai yra ir aš...“ R. K.: „Čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus..“ E. M.: „Dėl to vakar ir buvo /toksai/ /.../. Nu, bet dėl to, kaip padaryt geriau, /supranti, kad/ ne uodega vizgintų šunį, o šuo uodegą.“ R. K.: „Tai apie ką šneka.“ E. M.: „/.../ kažkaip tai, kad administracija /priiminėja visus/ /sprendimai/, o politinis lygmuo absoliučiai eina iš paskos.. Ir... arba gesina gaisrus, arba /.../ / straipsnius/ /.../. Pradėkit nuo klasikos, atsiverskit rinkimų programą, /.../ monitoringą, ir kieną punktą sužiūrėkit, kur esate ir ko... ko nepadarėt... kad būt administracijoj /ir tiek/.“ (t. 11, b. l. 16–18) <...> E. M.: „Aš sunkiai įsivaizduoju, netgi kaip, kaip šitoj vietoj užstatyti, ta prasme...“ R. K.: „Aš irgi neįsivaizduoju, bet...“ R. R.: „Į projektą orientuojamės.“ R. K.: „Mums dar tai nėra pavykę, o kažkada, palauk, galvoju... Mūsų ten buvo toks partneris iki du tūkstantųjų, jeigu atsimeni, K. T., buvo jis tada įkišęs kažkur prie... cerkvės. Na, vot žmonės padaro kažkaip tai. Mes nesugebam, jie padaro. Mes ir nedarėm, tiesą sakant. Bet buvo tokių, žinai, meistrų. Tai va, tokie dalykai.“ E. M.: „Gerai, tai aš /.../, jeigu kažkokius tai, bet po to reikia kažkaip tai tą, nu, jeigu jis nori išjungt.“ R. K.: „Tą mes šįkart... Matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim... tai nubalsuos... Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką.“ R. R.: „/.../.“ E. M.: „/.../ taktinis klausimas.“ R. R.: „Čia, čia lygiai tas pats, kaip tu šnekėjai, žinai, ar Lazdynų šitą griaunam ar statom. Taip ir čia. /.../. Imk vėliavą, daryk, nešk, džiaukis, nu kažkaip tai, nu, ne, ne, netrukdyk, o pats vadovauk, pats pasidžiauk tenais /.../. Kelis mėnesius ta tema nenueina nuo, nuo, iš laikraščių, ir, žinai, visiems yra įdomu, žinai, visi žino, kad yra Basanavičius...“ R. K.: „Tai...“ R. R.: „Iš, iš tos pusės /.../.“ R. K.: „Atiduok /.../.“ R. R.: „Tai aš, nu, jo. Aš tau viską atiduodu. Taip.“ E. M.: „Ai, čia dar jie remiasi kažkokia Lietuvos /kelininkų/ ir Architektų sąjungos pareiškimu.“ R. R.: „/.../ susiranda, kas ko nori, tuo ir remiasi. Paprašo, parašo. O Kultūros ministerija vėl, Kultūros ministerija savo ruožtu /.../, irgi garbingų žmonių pririnko, jie galvoja kitaip. Aš tik sakau, kad... vietoj to, kad kritikuoti ir daryti, ne daryti, o tegul daro, nu, kaip ir čia. Nu, tai sakau, Vilnių griauti, ar statyti /.../ /komunikacijų reikia padaryti/ /.../“ <...> E. M.: „Gerai, tai aš tada šį kartą /.../, ne nu aš pakalbėsiu /.../.“ R. R.: „Sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti verslininkai nu... nustumia mus nuo...“ R. K.: „Kelio.“ R. R.: „...nuo, nuo /.../“ E. M.: „Aš manau, kad čia R. taip, nu, tikrai, matyt, tam...“ R. K.: „R. potekstės nežino...“ (t. 11, b. l. 20) <...> R. K.: „Tai klausyk, E., aš lauksiu žinios, aš jums leidus, bėgsiu.“ E. M.: „Gerai mes tau...“ R. K.: „/.../, rašyk.“ E. M.: „Dėl Naujų metų. Dėl Kalėdinio to...<...>“ (t. 11, b. l. 15–21).

258. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. inicijavo 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą su E. M., būtent jis išdėstė susitikimo esmę – dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos, atskleidė E. M. ir UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. kad „rimti verslininkai“ K. Sirvydo skvere nori statyti namus, o Vilniaus meras R. Š. „blaškosi“ ir nesugeba apsispręsti, kaip galima spręsti, dėl konkrečios paminklo pastatymo vietos. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad būtent R. R. E. M. įvardino konkretų prašymą – „išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės /.../“. Tačiau nepaisant to, kad daugiausiai pokalbyje dėl J. Basanavičiaus paminklo dalyvavo R. R. ir E. M., o R. K. įsiterpdavo tik epizodiškai, nėra pagrindo spręsti, kad šio susitikimo metu R. K. vaidmuo siekiant UAB koncerno „MG Baltic“ interesų buvo nelygiavertis R. R.. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad šis 2015 m. gruodžio 1 d. įvykęs susitikimas užtruko 30 min. Iš byloje užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad iš pradžių R. K. ir E. M. trumpai aptarė Liberalų sąjūdžio narį A. G., R. K. E. M. priminė, kad „kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja...“ ir tuomet R. R. pradėjo jų pokalbį apie „kultūros sritį“, netrukus pereidamas prie J. Basanavičiaus paminklo temos, kuria iš esmės jų susitikimas ir baigėsi. Taigi galima spręsti, kad vienintelis šio susitikimo tikslas buvo paprašyti E. M. paveikti Vilniaus merą R. Š. , kad pastarasis 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje išimtų iš darbotvarkės klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad šiam susitikimui R. K. ir R. R. buvo iš anksto pasirengę ir tarpusavyje apsitarę, kadangi iš pokalbio eigos matyti, jog R. K. ne tik buvo žinomos R. R. E. M. dėstomos aplinkybės (tai, kad K. Skverą norima užstatyti; kad 2015 m. gruodžio 2 d. savivaldybės taryba spręs dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos ir pan.), tačiau siekdamas įtikinti E. M. jis taip pat papildydavo R. R. (nurodydamas pavyzdį, kaip buvęs verslo partneris sugebėjo Vilniaus senamiestyje vykdyti statybas; teigdamas, kad R. Š. „potekstės nežino“), įvardijo E. M. bei Liberalų sąjūdžio naudą pastačius paminklą („būsi premjeras, perkirpsi juostelę /.../“, „čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus...“), be to, būtent R. K. paskatintas („atiduok“ (t. 11, b. l. 20)) pokalbio pabaigoje R. R. E. M. perdavė specialiai atsineštus su J. Basanavičiaus paminklo pastatymu susijusius dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent R. K. pirmasis po R. R. pasakytų žodžių „tai Š. blaškosi“ E. M. pasakė frazę „tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R.“, leidusią E. M. neabejotinai suprasti, kad UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai iš jo kažko tikisi. Ir iš karto po šių R. K. žodžių R. R. patikslina R. K. prašymą konkretizuodamas „išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės /.../“. Tai, kad tokio paties rezultato – klausimo išėmimo iš posėdžio darbotvarkės savo prašymu „paprotint R.“ tikėjosi ir R. K. patvirtina ir vėlesnis pokalbio turinys. E. M. pasakius „Nu tai vat administracija /.../, /vėl/ administracija paleido kažkaip tai, /.../ sopulys, (necenzūrinis žodis)... / administracijos/...“ R. K. į tai atsakė „Tai čia prie to ką galima turbūt /.../ pristab... pridėt /iš tikrųjų/... R. /.../ suprast. Jo, šiaip Alma /.../. Gal nepagalvojo /.../.“ (t. 11, b. l. 18). Vėliau R. K. taip pat nurodė, kad „matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim... tai nubalsuos... Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką.“ (t. 11, b. l. 20).

259. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbu ir tai, kaip 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinį suprato ir išteisintasis E. M.. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktuose rašytiniuose parodymuose E. M. teigė, kad šio susitikimo metu R. K. ir R. R. jam pasakojo, jog UAB koncernas „MG Baltic“ pasižadėjo mecenuoti paminklo J. Basanavičiui statybą. Jie (R. K. ir R. R.) atkreipė dėmesį, kad Vilniaus savivaldybė, nuspręsdama dėl paminklo J. Basanavičiui statymo vietos prie Nacionalinės filharmonijos, o ne K. Sirvydo skvere, nerengė dėl to platesnės visuomeninės diskusijos. R. K. ir R. R. laikėsi nuomonės, jog tinkamesnė vieta šiam paminklui statyti yra Kultūros ministerijos sudarytos komisijos parinkta vieta K. Sirvydo skvere. Nors išteisintasis neigė, kad šio pokalbio metu R. K. jo prašė paveikti Vilniaus miesto merą R. Š. , jog pastarasis išbrauktų iš savivaldybės tarybos posėdžio klausimo dėl J. Basanavičiaus paminklo parinkimo vietos svarstymą, tačiau iš pokalbio suprato, jog jie (R. K. ir R. R.) tikisi, kad jis (E. M.) pasikalbės su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais (t. 112, b. l. 105–106). Taigi, E. M. 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą su R. R. ir R. K., pokalbio metu pastarųjų išsakytus prašymus vertino kaip bendrą jų veikimą siekiant norimo rezultato, t. y. kad E. M. dėl paminklo pastatymo vietos pasikalbėtų su Vilniaus miesto valdžia. Tuo tarpu duodamas papildomus paaiškinimus 2020 m. gegužės 14 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje E. M. akcentavo R. R. vaidmenį, jo išsakytą prašymą „išimt iš darbotvarkės“, kartu nurodydamas, kad R. K. pokalbyje dalyvavo pasyviai, kas leido spręsti, kad ši tema jam (R. K.) buvo neaktuali (t. 124, b. l. 140–142, 171–172). Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju remiasi ne 2020 m. gegužės 14 d. posėdyje duotais ir prie ištirtų įrodymų akivaizdžiai priderintais E. M. parodymais, bet išteisintojo 2018 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniuose parodymuose išdėstytomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai atitinka 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinį bei patvirtina pirmiau aptartas apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad R. K. su R. R. kartu pateikė prašymą E. M. paveikti Vilniaus miesto merą R. Š. .

260. Kaip jau minėta, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintasis E. M. patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio apie J. Basanavičiaus paminklą metu R. R. jo paprašė „išimt iš darbotvarkės“ klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo prie Nacionalinės filharmonijos. Išteisintasis pripažino ir tai, kad jis R. R. R. K. pažadėjo šiuo klausimu pasikalbėti su Vilniaus miesto vadovais. Tačiau E. M. neigė daręs poveikį Vilniaus merui R. Š. dėl minėto klausimo išėmimo iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės. Anot E. M., jis su R. Š. ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu V. J. apie paminklo pastatymo vietą kalbėjosi tik siekdamas išsiaiškinti, kiek pagrįsti kaltinimai, jog savivaldybė nori paminklą statyti prie Nacionalinės filharmonijos tam, kad ateityje būtų galima užstatyti namais K. Sirvydo skverą. E. M. teigimu, pokalbio su R. Š. ir V. J. metu jis atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų išklausyti visas suinteresuotas puses ir tik tuomet priimti sprendimus (t. 112, b. l. 105–106; t. 124, b. l. 140–142). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius ne tik 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turiniui, bet ir vėlesnei įvykių eigai.

261. Iš specialisto išvadoje Nr. 11-1884()16, 11-2126(16) pateiktos patikslintos 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio stenogramos matyti, kad E. M. žodžiai iš karto po jam pateiktų R. K. ir R. R. prašymų „paprotint“ Vilniaus miesto merą bei „išimt iš darbotvarkės“ klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos, nėra identifikuoti (t. 11, b. l. 17). Tačiau iš vėlesnių jo pasisakymų bei posakių teisėjų kolegijai akivaizdu, kad jis kartu su R. K. ir R. R. piktinosi, kaip galima spręsti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos „nesusikalbėjimu“ su Liberalų sąjūdžio politinės partijos narių vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės vadovybe, netinkamai priimamais sprendimais savivaldybėje („dėl to vakar ir buvo /toksai/ /.../. Nu, bet dėl to, kaip padaryt geriau, /supranti, kad/ ne uodega vizgintų šunį, o šuo uodegą.“, „...kažkaip tai, kad administracija /priiminėja visus/ /sprendimai/, o politinis lygmuo absoliučiai eina iš paskos... Ir... arba gesina gaisrus, arba /.../ /straipsnius/ /.../“ ir pan.), tikslinasi dėl galimybės užstatyti K. Sirvydo skverą pastatais („aš sunkiai įsivaizduoju, netgi kaip, kaip šitoj vietoj užstatyti, ta prasme...), o pokalbio pabaigoje ne tik paima R. R. atsineštus dokumentus, bet ir pažada „nu aš pakalbėsiu /.../“, į tai R. R. ir R. K. iš karto sureagavo: „Sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti verslininkai nu... nustumia mus nuo...“ „kelio.“ Nors E. M. duodamas parodymus teisme teigė, kad jo pažadas pasikalbėti su Vilniaus miesto vadovais buvo susijęs tik su noru išsiaiškinti situaciją dėl galimo K. Sirvydo skvero užstatymo, tačiau iš 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio turinio akivaizdu, kad tokių aplinkybių savo pašnekovams E. M. nenurodė ir su duotu pažadu nesusiejo. Taigi tokiu savo elgesiu, pritarimu R. K. ir R. R. išsakytiems teiginiams apie netinkamus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, o galiausiai ir pažadu „pakalbėti“ E. M. susitarė su R. K. ir R. R. dėl pastarųjų siekiamo poveikio Vilniaus miesto merui R. Š. . Kaip jau ne kartą minėta pirmiau, BK 226 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamų veikų sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo tada, kai kaltininkas pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti kyšį ar jį davė už prašymą paveikti norimą asmenį bei pažado ar susitarimo priimti kyšį, reikalavimo ar provokavimo duoti kyšį, kyšio priėmimo už pažadą paveikti atitinkamus asmenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-298-976/2018, Nr. 2K‑430‑746/2015, Nr. 2K-120-489/2016). Taigi, vien E. M. pažado R. K. už kyšį atlikti pastarojo ir R. R. pageidaujamus veiksmus – padaryti poveikį Vilniaus merui R. Š. , kad pastarasis iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos pakanka konstatuoti baigtą BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

262. Kita vertus teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad byloje taip pat įrodyta aplinkybė, jog po 2015 m. gruodžio 1 d. įvykusio susitarimo E. M. atliko R. K. ir R. R. pageidaujamus veiksmus – pasinaudodamas savo turima politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įtaka paveikė Vilniaus miesto merą R. Š. ir pastarasis iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės išėmė klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos, t. y. tokiu būdu buvo pasiektas UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų pageidaujamas rezultatas. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po 2015 m. gruodžio 1 d. nuo 14.15 val. iki 14.40 val. vykusio susitikimo su R. K. ir R. R. 15.17 val. buvo užfiksuotas E. M. skambutis savo partijos kolegai Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnui V. J. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolas Nr. S6-14-93 (t. 8, b. l. 107)). Jo metu užfiksuotas toks pokalbis: E. M.: „<...> Žiūrėk, trumpai norėjau paklaust, klausyk, rytoj ten tarybos posėdyje jau yra, mačiau, sprendimas dėl to, kur ten Basanavičiaus paminklas turi stovėt.“ V. J.: „Yra.“ E. M.: „Ar ten tik rytoj planuojamam apsiriboti pateikimu kažkaip tai, aš iš karto priimsit ten jau sprendimą?“ V. J.: „Ė...“ E. M.: „Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės.“ V. J.: „U...“ E. M.: „Aš tau paskui biški papasakosiu daugiau.“ V. J.: „Tai dabar ten yra, rytoj yra rezoliucija dėl to Basanavičiaus priėmimo.“ E. M.: „Nu jo, bet ten jau yra vieta nu...nu... numatyta, ta vieta.“ V. J.: „Jo, jo.“ E. M.: „Jo. Ir aš suprantu, kad ten vyksta tam tikras ginčas, ar ten tam Sirvydžio skvere, ar, ar Filharmonijos, prie Filharmonijos.“ V. J.: „Jo, du šitie variantai yra.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Ir yra mūsų tas variantas, tai yra Filharmonijos variantas.“ E. M.: „Taip, taip, taip, aš mačiau tam projekte, jo. Tai dar klausimas yra tik tai toks, reiškia, ar čia... nu, bet rytoj, jau ta prasme, jau yra, kaip čia pagal tą visą balsavimą, iš karto rytoj yra jau ir nu galutinis. Ar čia dar tik svarstymas? Galutinis bus sprendimas daromas, ar ne, dėl tos rezoliucijos?“ V. J.: „Šitą gi, iš principo, tai aš dabar dar tuo (neaiškiai), bet man atrodo, kad tenais yra viena stadija. Nes ten yra, jeigu priėmimas dėl rezoliucijos.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Pala, aš dabar kad nepameluočiau. Tai tik ten biški durnai gaunasi tas Zuoko pasiūlymas.“ E. M.: „O koks jo pasiūlymas?“ V. J.: „Nu, jo yra pasiūlymas, keisti vietą.“ E. M.: „O kur jisai siūlo, į kokią vietą?“ V. J.: „Į Sirvydo.“ E. M.: „Ką?“ V. J.: „Į Sirvydo tą skverą.“ E. M.: „Ai, supratau. Mh. Čia yra Zuoko tas pasiūlymas, a ne?“ V. J.: „Jo.“ E. M.: „Nu, taip. Mh.“ V. J.: „Tuoj aš, vat, žiūriu, pm, pum, pum...darbotvarkė. Taip. O, o tai kodėl mes čia šitą?“ E. M.: „Ne, aš, aš ta prasme, žinai, nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt.“ V. J.: „Mh.“ E. M.: „Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta. Dar.“ V. J.: „Mh. Taip, būtent.“ E. M.: „Ir ten, jo, tai aš nežinau dabar, kodėl, kodėl motyvai nulėmė, kad keist tą vietą. Ta prasme, nu tu, tu kažkiek žinai ten tą, tas detales?“ V. J.: „Tiesą sakant, motyvų nežinau“ <...> V. J.: „Rezoliucijos. Tai vadinasi, ne viena stadija yra, kad pateikimas...“ E. M.: „Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiriboti rytoj dar tada. Nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos. Nes ten žinai, man ten minėjo, kad ten kažkaip, ten ir Filharmonijos direktorė kalbėjusi, kad nu ta prasme, vienas Basanavičius yra įėjus į Filharmoniją. Ir tipo, nu čia sako, kaip čia atrodys, vienas Basanavičius lauke, vienas Basanavičius viduj. Ten kažkokia tokia, tokia, tokių, tokių aš visokių dar girdėjau, žinai, motyvų“ <...> V. J.: „Ta prasme, kodėl čia, man ir gi šiek tiek keista, kodėl čia tie, jeigu iniciatoriai inicijuoja vienoj vietoj, tai kodėl čia dabar būtinai kitoj.“ E. M.: „Nu, vat, šitas man ir gi yra iki galo neaiškus. Nes ten, nu buvo vis tiek ten labai daug visokių tų, ten ir mūsų, ten aš mačiau tą sudėtį, tos komisijos, kuri buvo sudaryta. Tai ten nu yra, ten ir A. K., ten tas mūsų partietis, ten daugiau tų, žinai, kurie ten siūlė tą, tą, tą, tą, Sirvydo. Nu, žodžiu, prie Prancūzų ambasados, ten aš suprantu, kažkur tenai“ <...> E. M.: „O aš dar girdėjau vieną visišką sąmokslo teoriją, kad nu nežinau, visišką, bet reikia ją patikrint, bet aš tai netikiu tą sąmokslo teorija, kad... bet čia aišku ir R. nežino, niekas, kad D. neva, tai R. turi planų kažkokiu tai būdu dalį užstatyti ateityje šitos Sirvydžio, Sirvydo tos aikštės dalį, nu kažkokia ten, kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to yra, reiškia, nu maždaug pataikaujant D., permesta į Filharmoniją, aikštelę.“ V. J.: „Nu, man tai čia toks iš fantastikos srities. Bet...“ E. M.: „Nu, aš ir gi sakau, čia nežinau kaip, nu sako, mes ir gi nežinom kaip, bet maždaug visko gyvenime tai čia atsitinka.“ V. J.: „Tai, nu tai gerai. Tai aš tada, kad rytoj yra, apsiribojam pateikimu.“ E. M.: „Jo. Jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa...paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj. Tegul dar tada ten komitetai svarsto, ar kažką žinai. Žinai, tegu eina jie ten, savo dėsto tas pozicijas ir taip toliau.“ V. J.: „Nu. Aš tik tai pasitikrinsiu dar dėl tos, nu kaip jinai, rezoliucija, kaip ten jinai tiksliai svarstoma. Nes jeigu...“ E. M.: „Jo, nes rezoliucija, pavyzdžiui, Seime, tai jinai iškart yra priiminėjama.“ V. J.: „Nu. Jo, man ir gi va, toks yra. Aš dar tada pasižiūrėsiu pagal reglamentą. Ten pas mus labai neaiškūs kai kurie dalykai yra. Bet kad jeigu ką, tai dar yra žanras padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nu.“ E. M.: „Nu, tai va, tai, tai jeigu ką, tai tada taip sutarkim, kad dar biški laiko duokim.“ V. J.: „Mh.“ E. M.: „Čia tegul jie ten nueina, išdėsto tuos argumentus. Gerai?“ V. J.: „Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą...“ E. M.: „Nu, gerai.“ V. J.: „Pasakysiu.“ E. M.: „Gerai, nu.“ V. J.: „Jo.“ E. M.: „Okei.“ V. J.: „Jo, bet tada...“ E. M.: „Nu.“ V. J.: „Tegul ten tie ateina pas R..“ E. M.: „Ne, ne, tai jie ateis.“ V. J.: „(neaiškiai) kažkokie.“ E. M.: „Šitie mecenatai ateis, nes aš suprantu, ten yra tie konkretūs mecenatai, kurie jau tenais davę tuos visus pažadus, žinai, finansuoti.“ V. J.: „Mh.“ E. M.: „Tą, tą, tą, tą, skulptūros pastatymą, žinai. Ten jie kažkokius jau maketus daro, aš taip suprantu.“ V. J.: „Nu, supratau <...>“ (t. 8, b. l. 110–113). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šio pokalbio turinio bei eigos matyti, kad E. M. V. J. iš pradžių trumpai išdėstė skambinimo tikslą („<...> Žiūrėk, trumpai norėjau paklaust, klausyk, rytoj ten tarybos posėdyje jau yra, mačiau, sprendimas dėl to, kur ten Basanavičiaus paminklas turi stovėt.“), pateikė konkretų prašymą, kad 2015 m. gruodžio 2 d. dėl šio klausimo nebūtų priimami jokie galutiniai sprendimai („Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės.“; „jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa...paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj. Tegul dar tada ten komitetai svarsto, ar kažką žinai. Žinai, tegu eina jie ten, savo dėsto tas pozicijas ir taip toliau.“), nurodo tokio prašymo iniciatorius ir pateikimo motyvus („<...> nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt.“ <...> „Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta. Dar.“; „nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos“; „o aš dar girdėjau vieną visišką sąmokslo teoriją, kad nu nežinau, visišką, bet reikia ją patikrint, bet aš tai netikiu tą sąmokslo teorija, kad... bet čia aišku ir R. nežino, niekas, kad D. neva, tai R. turi planų kažkokiu tai būdu dalį užstatyti ateityje šitos Sirvydžio, Sirvydo tos aikštės dalį, nu kažkokia ten, kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to yra, reiškia, nu maždaug pataikaujant D., permesta į Filharmoniją, aikštelę.“). Tuo tarpu V. J., kaip galima spręsti iš pokalbio, pažadėjo E. M., kad galutiniai sprendimai dėl J. Basanavičiaus paminko pastatymo vietos 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdyje nebus priimami („Tai, nu tai gerai. Tai aš tada, kad rytoj yra, apsiribojam pateikimu.“; „Aš dar tada pasižiūrėsiu pagal reglamentą. Ten pas mus labai neaiškūs kai kurie dalykai yra. Bet kad jeigu ką, tai dar yra žanras padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nu.“; „Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą...“ <...> „pasakysiu.“). Be to, E. M. ir V. J. aptarė ir tai, kad „mecenatai“ turi ateiti pas R. Š. ir išdėstyti savo argumentus dėl paminklo pastatymo vietos (V. J.: „Tegul ten tie ateina pas R..“ E. M.: „Ne, ne, tai jie ateis.“, „Šitie mecenatai ateis, nes aš suprantu, ten yra tie konkretūs mecenatai, kurie jau tenais davę tuos visus pažadus, žinai, finansuoti.“) (t. 8, b. l. 110–113).

263. Kitą dieną po šio pokalbio, t. y. 2015 m. gruodžio 2 d. 9.23 val. į R. R. SMS žinutę: „Sveiki. tikiuosi neužmiršot musu. as su D. pasnekejau apie ka prasei. ok. iki.“ E. M. 11.34.15 val. atrašė: „Sveiki, šiandien galutinių sprendimų neturėtų būti“ (t. 8, b. l. 113–114). Be to, po šio R. R. ir E. M. susirašinėjimo 2015 m. gruodžio 2 d. užfiksuotas ir E. M. telefoninis pokalbis su V. J., trukęs nuo 11.42.45 val. iki 11.46.01 val. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolas Nr. S6-14-93 (t. 8, b. l. 114–116)). E. M.: „Taip, V., klausau.“ V. J.: „Labas.“ E. M.: „Sveikas.“ V. J.: „Nu, tai užkūriau aš čia su tuo Basanavičium.“ E. M.: „Užkūrei?“ V. J.: „Jo.“ E. M.: „Nu, tai labai gerai.“ V. J.: „Turėjau aiškintis prieš merą, kodėl taip padariau.“ E. M.: „A ne?“ V. J.: „Sukėliau sumaištį (nurodyta – „sąmaištį“) paskutinėj vietoj.“ E. M.: „Va, klausyk, tai.. Tai čia frakcijoj ar jau tarybos posėdy?“ V. J.: „Ne, tai tarybos posėdis bus, va, už penkiolikos, o reikia važiuot jau man.“ E. M.: „A, aha.“ V. J.: „Šiaip irgi. Bus už penkiolikos minučių, bet frakcijoj mes ten vakar kalbėjom. Nu, ir ten esmė, kad nu, ten bardakas. Niekas ten nieko nežino.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Tai va, čia R. dabar skambino, tai kaip čia kas yra, sako, kas tau nepatinka.“ E. M.: „Mh, mh. Mh.“ V. J.: „Nu, tai pasakiau, nu, kad jeigu mum tie mecenatai netinka.“ E. M.: „Nu, nu.“ V. J.: „Ir jų idėjos, tai reikia taip jiem ir pasakyt.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „O jeigu tinka, tai tada reikia bent bendrauti su jais.“ E. M.: „Bent jau bendrauti ir išklausyti tuos žmones, nu.“ V. J.: „Nu, tai jam suveikė argumentas kai pasakiau, nu mes čia, čia labai geri, bet kitiem žmonėm atrodo, kad mes labai valdžiažmogiai.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Jie turi tokį emociją, sakau, tai nu...“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „...nes dėl to, kad mes čia su jais nekalbam <...>“ E. M.: Jo. Tai čia realiai visiškai B. kaip sakoma tam Regi...Re..R. suformatavo viską, reiškia, tą poziciją. Bet jis tegu, nu, išgirsta ir kitą poziciją tų žmonių, kurie nu, deda pinigus ir statys tą paminklą, žinai.“ V. J.: „Nu, jo, jo, jo.“ E. M.: „O kaip ten galutinai apsispręsim, tai okei, aš tai irgi ten neturiu, žinai, aš ten nesu kažkoks tai ten, žinai, ar čia prie Filharmonijos geriau, ar čia, žinai, geriau tenais prie prancūzų ambasados.“ V. J.: „Jo, jo, jo, tai va būtent.“ E. M.: „Nu, tai super, tai tau tada didelis ačiū.“ V. J.: „Tai, tada sutariau tada, kad R. tada turėtų susisėdimą ten su, su tu tais žmonėm.“ E. M.: „Jo, labai gerai.“ V. J.: „Bet tada ga...bet gal tada reikia kažkaip čia tą jau susisėdimą kažkaip inicijuoti iš karto, man atrodo.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Aš tiktai dabar galvoju, nežinau, kokiu čia formatu.“ E. M.: „Nu, tai aš nežinau, tai iš esmės tada reikia, vat, kad aš pasakysiu, žinai ir tenais tada nu, nežinau, tu kada tau čia, tu, ten į štabo neateisi posėdį, nebūsi štabo posėdyje?“ V. J.: „Kaip tik turėčiau baigti, nu...“ E. M.: „Nu, tai va, tai ateik.“ V. J.: „Penktą ir grįšiu.“ E. M.: „Aš tau pasakysiu viską tada...“ V. J.: „Nu.“ E. M.: „...kas ten per žmonės ir taip, nu, ir kaip ten su kuo sukontaktuoti.“ V. J.: „Okei, gerai.“ E. M.: „Nu, gerai, mh.“ V. J.: „Nes man taip tiesiog lygioj vietoj, kam čia dabar su MG pyktis.“ <...> E. M.: „Aš tai nesuprantu irgi.“ <...> E. M.: „Maždaug čia jau mes kažkokie, maždaug mūsų čia kažkoks tai atsitraukimas arba sutabdymas jau čia kažkoks pralaimėjimas.“ V. J.: „Jo. Jo, čia maždaug tipo trolina, oi, čia B. spaudimui pasiduoda, tai dabar čia ir mes pasiduodam.“ E. M.: „Mh.“ V. J.: „Nes ten B. irgi jis ten skambinėjo šitam R. dėl to paminklo.“ E. M.: „Aha, aha.“ V. J.: „Nu, R. prieš B. atsilaiko šituo klausimu.<...>“ (t. 8, b. l. 114–116). Iš šio pokalbio metu pasakytų V. J. žodžių: „Nu, tai užkūriau aš čia su tuo Basanavičium“; „turėjau aiškintis prieš merą, kodėl taip padariau“; „sukėliau sumaištį (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-93 nurodyta – „sąmaištį“) paskutinėj vietoj“; „frakcijoj mes ten vakar kalbėjom“, teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, kad V. J. atliko E. M. 2015 m. gruodžio 1 d. telefoninio pokalbio metu paprašytus atlikti veiksmus – padaryti taip, kad 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdyje klausimas dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos nebūtų sprendžiamas iš esmės. Tuo tarpu E. M., kaip matyti iš pasakymų: „nu, tai labai gerai“, „nu, tai super, tai tau tada didelis ačiū“, akivaizdžiai buvo patenkintas ir dėkingas V. J. už atliktus veiksmus. Be to, V. J. E. M. nurodė, jog „tai sutariau tada, kad R. tada turėtų susėdimą ten su, su tais žmonėm“. Į tai E. M. atsakė: „Jo, labai gerai“, o vėliau aptarus, kaip galima būtų inicijuoti koncerno ir Vilniaus savivaldybės vadovų susitikimą, V. J. nurodė: „Nes man taip tiesiog lygioj vietoj, kam čia dabar su MG pyktis.“ Teisėjų kolegijos nuomone, ši pokalbio dalis leidžia pagrįstai spręsti, kad V. J. pateikęs R. Š. prašymą išimt minėtą klausimą iš tarybos posėdžio darbotvarkės jam (R. Š. ) taip pat nurodė tokio prašymo motyvus, t. y. kad paminklą mecenuojanti UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybė nori pakeisti J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietą.

264. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nuo 12.00 val. iki 17.45 val. vykusio posėdžio Nr. 13 protokolo Nr. 2-13 matyti, kad pagal numatytą darbotvarkę Nr. 35 buvo įrašytas klausimas „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“. Svarstant tarybos posėdžio darbotvarkės projekto tvirtinimą posėdžio pirmininkas R. Š. informavo tarybą, jog tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir sprendimų projektai buvo tarybos nariams pateikti, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo numatytais terminais <...> Meras informavo, jog rengėjai atsiėmė iš darbotvarkės klausimus: <...> „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kuris buvo įrašytas 33-iuoju klausimu <...> Merui pakvietus balsuoti dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės tvirtinimo, užsiregistravo 44 Tarybos nariai. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Nuspręsta. Pritarti 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkei su pakeitimais (t. 43, b. l. 41). Iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas interneto portale www.vilnius.lt esantis 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdžio vaizdo įrašas, pasiekiamas interneto adresu http://www.vilnius.lt/index.php?2672634070 (t. 43, b. l. 184). Apžiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad jame vyksta 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdis. Vaizdo įrašas prasideda 2015 m. gruodžio 2 d. 11.53.07 val. ir baigiasi 2015 m. gruodžio 2 d. 14.03.33 val. <...> Vaizdo įrašo trukmė 130 min. 23 sek. Vilniaus miesto tarybos posėdžiui pirmininkauja Vilniaus miesto meras R. Š. . Vaizdo įraše užfiksuota (vaizdo įrašo dalis nuo 2015 m. gruodžio 2 d. 12.11.30 val. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 12.12.28 val.), jog Vilniaus miesto meras R. Š. pasako: ,,Frakcijų vadovų sueigoj svarstėme darbotvarkę pirmadienį ir pritarėme su kai kuriais pakeitimais ir papildymais. Tai pirmiausiai noriu informuoti, kad rengėjai iš darbotvarkės atsiima šiuos klausimus: <...> Ir taip pat, kadangi daug kam klausimų iškilo, tai trisdešimt trečiu klausimu įrašytą deklaraciją dėl Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad, na visi iki galo išsidiskutuotumėm ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų kažkokių tai ar skirtingumų matymo situacijos. Tai tokius klausimus siūlome išimti“ (t. 43, b. l. 185).

265. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Š. pripažino, kad 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdyje jo pasakyta frazė, jog klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo atsiėmė rengėjas, nėra tiksli. Liudytojas teigia, kad taip pasakė, nes tai buvo standartinė formuluotė tokiais atvejais. Liudytojas parodė, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija Vilniaus miesto taryboje nebuvo tikra, ar balsuojant už rezoliuciją dėl paminklo pastatymo vietos jiems užteks tarybos narių balsų. 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto taryboje turėjo būti galutinis balsavimas dėl rezoliucijos dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos, tačiau įvertinęs, kad tarybos narių balsų gali nepakakti sprendimui priimti, jis (R. Š. ) 2015 m. lapkričio 30 d. frakcijų atstovų sueigoje pasiūlė šį klausimą iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos darbotvarkės išimti ir seniūnų sueiga su tuo sutiko. Liudytojo teigimu, meras vienasmeniškai neturi teisės išimti klausimo iš posėdžio darbotvarkės, tai gali padaryti arba seniūnų sueiga, arba klausimo rengėjai, arba taip gali būti nuspręsta tarybos posėdžio metu. Liudytojas neprisiminė, ar jo frakcijos kolega ir seniūnas V. J. jam buvo perdavęs kokius nors E. M. prašymus, tačiau tikrai neprašė išimti klausimo dėl J. Basanavičiaus paminklo iš darbotvarkės. Liudytojas patvirtino, kad politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. inicijavo su juo pokalbį ir klausė, ar negalima palūkėti dėl sprendimo, kur statyti paminklą. E. M. teigimu, jei UAB koncernas „MG Baltic“ nori mecenuoti paminklą, tai nereikia skubėti priimti koncernui ar jo atstovams nepalankų sprendimą. Anot R. Š. , E. M. jam spaudimo nedarė, o tik patarė, todėl šio pokalbio jis (liudytojas) nesureikšmino (t. 115, b. l. 199–206).

266. Liudytojas V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl J. Basanavičiaus paminklo jam du kartus skambino Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M.. Pastarasis domėjosi šio sprendimo priėmimo eiga, prašė, kad šis klausimas būtų atidėtas arba padaryta pertrauka, t. y. kad nebūtų svarstomas artimiausiu metu. E. M. minėjo, jog paminklo J. Basanavičiui mecenatas – UAB koncernas „MG Baltic“ norėtų, kad jis būtų statomas K. Sirvydo skvere, tačiau, anot E. M., į jų pasiūlymus nebuvo įsiklausyta, teigė, kad paminklo statymo vieta neva susijusi su kažkokiomis galimomis statybomis. Jis (liudytojas) dėl šio klausimo svarstymo atidėjimo galėjo pasidomėti frakcijos kolegų, galimai kalbėjosi ir su meru R. Š. , nes jam (V. J.) atrodė, kad paminklo pastatymo vieta visuomenėje dar nebuvo iki galo išdiskutuota. Anot V. J., minėtas klausimas iš tarybos dienotvarkės buvo išbrauktas dėl įvairių aplinkybių, be kita ko, ir dėl to, kad tarybos posėdyje jų valdančioji frakcija galėjo nesurinkti reikiamo skaičiaus balsų. Ar po E. M. skambučio jis (liudytojas) atliko kokius nors su E. M. prašymu susijusius veiksmus, patvirtinti negali (t. 117, b. l. 197–202). Tačiau tokie liudytojų R. Š. bei V. J. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

267. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir akivaizdžiai bylos duomenims prieštaraujančius liudytojų R. Š. , V. J., taip pat ir išteisintųjų R. K. ir E. M. teiginius, kad sprendimą išimti klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės lėmė ne E. M. prašymas, o tai, kad taryboje tarp skirtingų frakcijų nebuvo vieningo sutarimo dėl paminklo pastatymo vietos. Bylos duomenims prieštarauja liudytojų bei išteisintųjų nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. lapkričio 30 d. frakcijų sueigos posėdyje frakcijų seniūnai, R. Š. pasiūlius, bendrai nusprendė siūlyti tarybai klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos išbraukti iš darbotvarkės. Pirmiausia, iš paminėto 2015 m. gruodžio 2 d. nuo 11.42 val. iki 11.46 val. vykusio V. J. ir E. M. pokalbio telefonu turinio galima spręsti, kad V. J. Liberalų sąjūdžio frakcijoje perdavęs E. M. prašymą išimti iš darbotvarkės klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos „sukėlė sumaištį paskutinėj vietoj“ ir „čia R. dabar skambino, tai kaip čia kas yra, sako, kas tau nepatinka“ (t. 8, b. l. 114–116). Tai rodo, kad iki pat V. J. perduoto E. M. prašymo Vilniaus meras R. Š. abejonių dėl minėto klausimo svarstymo 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdyje neturėjo ir siūlymo šį klausimą išimti iš tarybos posėdžio darbotvarkės 2015 m. lapkričio 30 d. vykusiame frakcijų seniūnų sueigos posėdyje nepateikė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad išteisintieji savo gynybinę versiją dėl seniūnų sueigos sprendimo išimti minėtą klausimą iš darbotvarkės grindė byloje esančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus S. G. 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. A51-67559/16 (3.3.2.5-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta į prokuroro pakartotinį paklausimą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate saugomą rašytinį rezoliucijos „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projekto iniciatorių prašymą atšaukti iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 2-13 darbotvarkės klausimą „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ (t. 43, b. l. 138). Šiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus rašte buvo nurodyta, kad <...> Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir joje buvęs Tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ buvo svarstyti 2015 m. lapkričio 30 d. vykusioje frakcijos vadovų sueigoje. Sueigos posėdžio metu Tarybos narys Ž. Š. pateikė minėto Tarybos sprendimo alternatyvų projektą, kuriuo siūloma paminklą dr. J. Basanavičiui statyti kitoje vietoje, konkrečiai K. Sirvydo skvere. Atsižvelgiant į pateiktą alternatyvą buvo akivaizdu, kad tarp Tarybos narių nėra bendros nuomonės dėl geriausios vietos paminklui Jonui Basanavičiui statyti. Remdamasi tuo, frakcijų vadovų sueiga vienbalsiai nutarė siūlyti Tarybai klausimą išimti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės ir sudaryti komisiją iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos koalicijai bei opozicijai priklausančių Tarybos narių, kuri išnagrinėtų klausimą iš esmės ir pateiktų Tarybai rekomendaciją dėl geriausios vietos paminklui dr. Jonui Basanavičiui. 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio metu, tvirtinant Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, Taryba pritarė šiam frakcijos vadovų sueigos siūlymui. <...> rašytinio prašymo iš rengėjų atsiimti klausimą iš darbotvarkės nebuvo gauta, o klausimas, Tarybai pritarus, iš darbotvarkės buvo išimtas seniūnų sueigos siūlymu (t. 43, b. l. 140–141). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po šio rašto gavimo prokuroras dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorių S. G. prašydamas pateikti, be kita ko, ir 2015 m. lapkričio 30 d. vykusio frakcijų vadovų (seniūnų) sueigos posėdžio protokolą (t. 43, b. l. 142). Ir tik tuomet Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius S. G. į bylą pateikė 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos posėdžio Nr. 12 protokolą, kuriame nurodyta: „<...> Ž. Š. pateikia alternatyvų projektą „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“. Siūloma projektą svarstyti kaip siūlymą į 33-iąjį prie pagrindinės darbotvarkės klausimo. Frakcijų vadovai pritaria <...> (t. 43, b. l. 144–146). Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio protokolo Nr. 2-13 į darbotvarkę Nr. 33 buvo įrašytas klausimas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ (t. 43, b. l. 40). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus S. G. 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. A51-67559/16 (3.3.2.5-EM4) pateikta informacija prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos 2015 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokole užfiksuotiems duomenims, kadangi šiame frakcijų seniūnų sueigos posėdyje klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos klausimo išėmimo iš darbotvarkės net nebuvo svarstomas, juo labiau dėl to nebuvo priimami sprendimai. Tokiu būdu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus S. G., kuris, be kita ko, nagrinėjamu laikotarpiu buvo ir Liberalų sąjūdžio politinės partijos narys (t. 69, b. l. 47), oficialiai į bylą pateiktą 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. A51-67559/16 (3.3.2.5-EM4) teisėjų kolegija vertina kaip siekį suklaidinti bylą tyrusį prokurorą dėl tikrųjų klausimo dėl paminklo J. Basanavičiui išėmimo iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės aplinkybių.

268. Todėl įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad po 2015 m. gruodžio 1 d. E. M. pažado R. K. ir R. R. pasikalbėti su Vilniaus miesto vadovybe dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos klausimo išėmimo iš darbotvarkės tą pačią dieną E. M. pokalbio telefonu metu Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūno V. J. paprašė pakalbėti su Vilniaus miesto metu R. Š. ir perduoti jam prašymą, kad „neforsuotų priėmimo jokio rytoj“, o V. J. pažadėto tai atlikti; kad gavęs tokį V. J. patvirtinimą E. M. 2015 m. gruodžio 2 d. 9.23 val., t. y. dar iki 2015 m. gruodžio 2 d. 12 val. turėjusio prasidėti tarybos posėdžio R. R. išsiuntė SMS žinutę nurodydamas, kad „šiandien galutinių sprendimų neturėtų būti“; kad 2015 m. gruodžio 2 d. taip pat prieš tarybos posėdį telefoninio pokalbio metu V. J. E. M. patvirtino atlikęs jo prašomus veiksmus; kad R. Š. bei V. J. parodymai apie tai, jog klausimą „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ iš darbotvarkės nusprendė išimti frakcijų seniūnai 2015 m. lapkričio 30 d. frakcijų seniūnų sueigos metu, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija sprendžia esant patikimai įrodyta tai, kad Vilniaus miesto mero sprendimą išimti iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ lėmė išimtinai Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininko, valdybos pirmininko ir tarybos nario E. M. per V. J. perduotas R. K. ir R. R. pageidaujamas prašymas.

269. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad „prašymas, kurio esmė – neskubėti sprendžiant nevienareikšmiškai vertinamą ir aktualų visuomenei klausimą dėl paminklo itin gerbiamam asmeniui vietos, turėtų ir galėtų būti supaprastinamas iki poveikio „išimti“ iš posėdžio darbotvarkės svarstymo klausimą“ (skundžiamo nuosprendžio 196–197 puslapiai). Todėl apygardos teismo teiginiai, kad R. K. ir E. M. inkriminuotas kriminalinis poveikis dėl veiksmo, kuriuo iš esmės klausimas nebūtų sprendžiamas, o vien tokia įtaka baudžiamosios atsakomybės, kuri yra ultima ratio (kraštutinė poveikio priemonė), neužtraukia, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“. Tarybos nariams pritarus šiai rezoliucijai šiame tarybos posėdyje būtų priimtas galutinis sprendimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo priešais Nacionalinę filharmoniją. Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. ir R. K. ši Vilniaus savivaldybės paminklui parinkta vieta buvo netinkama, o jų pačių pasirinkimas paminklui buvo K. Sirvydo skveras. Be to, kaip jau aptarta pirmiau, UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą dėl konkrečios paminklo pastatymo vietos – K. Sirvydo skvero – lėmė komerciniai verslo interesai. Tokiu būdu R. K. ir R. R. 2015 m. gruodžio 1 d. susitikime prašydami E. M. atlikti poveikį Vilniaus miesto merui R. Š. siekė konkretaus rezultato – kad iš 2015 m. gruodžio 2 d. savivaldybės tarybos posėdžio būtų išimtas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos, o jie užsitikrintų laiko ketinimams įtikinti Vilniaus miesto vadovybę pakeisti UAB koncerno „MG Baltic“ verslo interesų neatitinkantį politinį sprendimą. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina vėlesnė įvykių eiga. Po 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio, iš kurio dienotvarkės R. Š. sprendimu buvo išimtas klausimas dėl pritarimo rezoliucijai dėl J. Basanavičiaus paminklo, R. R. 2015 m. gruodžio 7 d. nuvyko į susitikimą su Vilniaus meru R. Š. ir, kaip nurodė liudytojas R. Š. , jo metu „buvo bandomas daryti lengvas spaudimas“ ir dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos (t. 115, b. l. 200, 202, 204). Tuo pačiu tikslu R. R. dalyvavo ir 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinėje UAB koncerno „MG Baltic“ bei Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovų vakarienėje, kurioje turėjo dalyvauti ir R. Š. (t. 121, b. l. 191). Tačiau, kaip matyti iš liudytojo R. Š. parodymų, į šį susitikimą R. Š. sąmoningai nusprendė nevykti būtent todėl, kad norėjo išvengti pokalbio su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovais apie J. Basanavičiaus paminklą (t. 115, b. l. 202). Taigi, įvertinus šias aplinkybes matyti, kad savo tikslą R. K. ir R. R. per tarpininką E. M. pasiekė – iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio darbotvarkės išėmus klausimą dėl J. Basanavičiaus paminklo nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos, t. y. buvo sukelti R. K. pageidaujami teisiniai padariniai. Šiuo atveju aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. posėdyje Nr. 19 buvo nutarta priimti sprendimą „Dėl dr. Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo“, kuriuo šiam paminklui buvo parinkta vieta priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Aušros Vartų gatvėje, išteisintųjų R. K. ir E. M. atliktų veiksmų vertinimui jokios reikšmės neturi.

270. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadų dėl R. K. ir E. M. neteisėto susitarimo, E. M. R. K. pažadėtų veiksmų atlikimo nekeičia pirmosios instancijos nuosprendyje akcentuota aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nebuvo reiškiami liudytojui R. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinimų pareiškimas galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, jų apimtis ir turinys išimtinė prokuroro, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl teismas, svarstydamas byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentus, apsiriboja ta kaltinimo apimtimi, kuri buvo nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje.

271. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. 2015 m. gruodžio 1 d. susitikime kartu su R. R. paprašė E. M. paveikti Vilniaus merą R. Š. , kad jis (R. Š. ) iš 2015 m. gruodžio 2 d. tarybos posėdžio išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ klausimą. Tuo tarpu E. M. ne tik pažadėjo, tačiau ir atliko R. K. ir R. R. pageidaujamus veiksmus – pasinaudodamas savo turima Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininko, valdybos pirmininko, tarybos nario įtaka per Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūną V. J. paprašė šios partijos nario Vilniaus miesto mero R. Š. iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio išimti sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ klausimą.

272. Kaltinimo aplinkybės dėl R. K. E. M. 2015 m. gegužės 10 d. perduoto kyšio už pastarojo atliktus veiksmus, susijusius su poveikiu Vilniaus miesto merui R. Š. , kaip jau minėta, bus aptariamos vėliau šiame nuosprendyje.

Dėl E. M. papirkimo R. K. siekiant išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus

273. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė kyšį iš R. K. už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime svarstant ir priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus.

274. 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Analogiškai buvo papildyta ir papirkimo norma (BK 227 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-788/2018, 2K-94-788/2022) kyšininkavimo teisinė koncepcija nebekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Antai situacijoje, kai valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą su juridiniais ar fiziniais asmenimis sieja teisiniai ir finansiniai santykiai, buvo konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės vykdomo projekto laimėtojai, rangovai ir subrangovai yra suinteresuoti darbų užsakovo palankumu ir supranta finansines rizikas, kurios gali kilti dėl nesutarimų su šiuos projektus prižiūrinčiais tarnautojais. Kai tokie valstybės tarnautojai reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, jų palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindą manyti, kad, atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, ieškiniais, praras galimybę ateityje laimėti projektą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-788/2022). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 aiškiai konstatavo, kad nepaisant šio požymio – t. y. kyšio ėmėjo palankumo kyšio davėjui ar tretiesiems asmenims – gana abstrakčios formuluotės, jį būtina nustatyti ir įrodyti. Ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą.

275. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas konstatavo, kad R. K. bei E. M. inkriminuota abstrakti aplinkybė – kyšio davimas už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Apygardos teismo teigimu, kaltinimas šioje dalyje nesiremia bylos duomenimis – nepagrįstas nei pokalbių stenogramomis, nei asmenų parodymais. Byloje nenustatyta, kad R. K. būtų taręsis su E. M. dėl kokių nors veiksmų atlikimo ateityje. Nesutikdamas su tokiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino byloje užfiksuotų tarp R. K. ir E. M. vykusių pokalbių turinio, paties R. K. 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje duotų parodymų apie pinigų E. M. paskolinimo tikslą bei kitų byloje esančių duomenų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apygardos teismo išvadomis, prokuroro apeliacinio skundo argumentais, iš naujo įvertinusi byloje esančių duomenų visumą sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog byloje nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl kyšio davimo ir už išimtinę padėtį bei palankumą ateityje Seime priimant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, yra nepagrįsta.

276. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. teigė E. M. kyšio nedavęs nei už konkrečius jo (E. M.) atliktus veiksmus praeityje, nei siekdamas išimtinės padėties ir palankumo ateityje. R. K. patvirtino, kad 2016 m. gegužės 10 d. E. M. perduota 90 000 eurų paskola buvo skirta E. M. politinei veiklai ir rinkimų kampanijai finansuoti. Siekis buvo šią paskolą E. M. suteikti legaliai, nesiejant šios paskolos su jokiais teisėkūros procesais. Tvirtino, kad taip jis siekė, jog E. M. vadovaujamai politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui, kurios politinės pažiūros atitiko jo paties (E. K.) politines bei verslo pažiūras, sektųsi, ši partija taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, o E. M. ateityje taptų premjeru, o vėliau ir prezidentu. Kartu R. K. pripažino, kad skolindamas E. M. pinigus, iš tiesų investavo į jo kaip politiko ateitį tikėdamasis ateityje palankaus požiūrio iš jo (E. M.) į jį (R. K.). Tačiau, kaip nurodė išteisintasis, jam nebuvo svarbu, kaip konkrečiai šiuos paskolintus pinigus E. M. panaudos (t. 124, b. l. 188; t. 132, b. l. 9–11).

277. Duodamas papildomus paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. parodė, kad skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kaltinimas šioje dalyje nėra grindžiamas jokiais bylos duomenimis. R. K. teigimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. susitikime su E. M. buvo kalbama ir apie bendros ateities planus bei priimtinus sprendimus, neatitinka šio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinio. Šioje pokalbio dalyje jis (R. K.) kartu su E. M. bendrai aptarė politinę programą ir sudėtingą situaciją švietimo, sveikatos apsaugos sistemose. R. K. teigimu, jokių susitarimų su E. M. šioje pokalbio dalyje pagrįstai neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas. R. K. įsitikinimu, prokuroras apeliaciniame skunde savaip interpretuodamas ir samprotaudamas iš jo (išteisintojo) 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje pasakyto teiginio, kad „skolindamas M. pinigus, iš tiesų investavau į jo, kaip politiko ateitį, natūralu, tikėdamasis ateityje palankaus požiūrio iš jo į mane“, konstatavo, kad tokiu būdu jis (R. K.) iš E. M. tikėjosi palankumo ir išimtinės padėties ateityje sau ir jo atstovaujamam UAB koncernui „MG Baltic“ priimant palankius politinius sprendimus. 2016 m. gegužės 4 d. pokalbio turiniui prieštarauja prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje yra jo (R. K.) pasakymų, jog 2016 m. gegužės 10 d. susitikimo metu kyšis E. M. bus duodamas ir už tai, kad „šiaip ar taip mes dešimtį metų kartu“. Išteisintasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasakymu „šiaip ar taip mes dešimtį metų kartu“ yra kalbama apie praeitį, o ne apie palankumą ateityje. R. K. teigimu, apeliaciniame skunde vėlgi nepagrįstai teigiama, kad 2016 m. gegužės 4 d. susitikime jis su E. M. aptardami kyšio perdavimo laiką derino Liberalų sąjūdžio politinės partijos kandidatūras artėjančiuose rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Šio pokalbio metu, priešingai nei teigia prokuroras, E. M. jam papasakojo apie galimus Liberalų sąjūdžio kandidatus, tačiau jų kandidatūrų tarpusavyje nederino (t. 158, b. l. 207–213).

278. Apklaustas pirmosios instancijos teisme išteisintasis E. M. taip pat kategoriškai neigė, kad 2015 m. gegužės 10 d. jam R. K. perduoti pinigai buvo kyšis tiek už jo (E. M.) neva jau atliktus R. K. pageidaujamus veiksmus, tiek už jo (E. M.) kaip Seimo nario palankumą ateityje priimant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Anot išteisintojo E. M., jo kaip politiko ir žiniasklaidos verslo atstovo R. K. bendravimas buvo susijęs tik su siekiu pasidalinti politinėmis, verslo aktualijomis, įžvalgomis, apsikeisti nuomonėmis dėl Seime priimamų teisės aktų, o ne dėl korupcinio pobūdžio susitarimų. Išteisintasis negali paaiškinti, ką 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu turėjo omenyje R. K., pasakydamas „ne, nu tai ta prasme kaip, šiaip ar taip mes dešimt metų kartu“. Šio pokalbio konteksto jis (E. M.) neprisimena. Anot išteisintojo, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jam pareikštas kaltinimas dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje nėra grindžiamas jokiais bylos duomenimis (t. 112, b. l. 101–102; t. 124, b. l. 171; t. 159, b. l. 133).

279. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės analizavęs tik vieną iš R. K. ir E. M. pokalbių – vykusį 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinio susitikimo metu, nenustatė R. K. ir E. M. aptariamo susitarimo už kyšį siekiamo tikslo ir pastarojo palankumo R. K. ir išimtinės padėties sudarymo ateityje Seime svarstant ir priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus. Kaip jau buvo minėta, apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, būtent nesisteminis požiūris į byloje nustatytas aplinkybes, pavienių pokalbių dalių vertinimas, nesiejant jų į bendrą visumą ir sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai įvertinti tikruosius abiejų išteisintųjų susitikimų, juose vystomų pokalbių, teikiamų prašymų bei pažadėjimų šiuos prašymus įvykdyti tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie asmenys kaip R. K. ir E. M., kurie ne tik itin išsilavinę, bet ir turintys ilgametę patirtį verslo, žiniasklaidos bei politikos srityse, suprasdami galimą neigiamą visuomenės požiūrį į tokį artimą verslo ir politikos atstovų bendravimą, finansinius tarpusavio santykius, susitikimuose, kurie, be kita ko, nagrinėjamu laikotarpiu dažniausiai vyko viešose vietose, sudarydami korupcinio pobūdžio susitarimus konkrečius vienas kito pageidavimus ir lūkesčius suprato, toleravo ir jiems pritarė, nors aiškiai, detaliai jų vienas kitam neišsakė. Priešingai, kyšininkavimo atvejais siekiama kalbėti gana aptakiai, konspiruotai, pokalbiuose nurodant tik tiek konkretaus susitarimo detalių, kiek yra būtina pašnekovams suprasti vienas kitą bei sudarytų susitarimų esmę. Kita vertus, iš nuolatinio tokių tarpusavio santykių palaikymo, pateiktų prašymų toleravimo bei sutikimo tokius prašymus įvykdyti šioje byloje galima pagrįstai įžvelgti ir tai, kad išteisintieji tokio pobūdžio ryšius siekė išlaikyti ir ateityje.

280. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rudens pradžios iki 2016 m. pavasario pabaigos E. M. ir R. K. buvo susitikę 8 kartus: 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. bei 2016 m. gegužės 10 d. Iš byloje esančių R. K. bei E. M. susitikimų metu užfiksuotų pokalbių stenogramų matyti, kad šių susitikimų metu išteisintieji aptardavo įvairias tuometes Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas, be kita ko, daug dėmesio skyrė ir 2016 m. vyksiantiems Seimo rinkimams. Iš bylos duomenų matyti, kad beveik visus šiuos susitikimus iniciuodavo R. K. (2015 m. gruodžio 1 d. susitikimą iniciavo R. R.). Į visus kvietimus susitikti E. M. atsakydavo vien tik teigiamai ir, kaip matyti iš susirašinėjimo SMS žinutėmis, tokių susitikimų tikslingumo iš anksto R. K. niekada neklausdavo. Analizuojant kiekvieną iš R. K. ir E. M. susitikimų matyti, kad jau pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo metu – 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. susitikimo pabaigoje po pokalbio dalies apie politines aktualijas, kvietimo susitikti kalėdinės vakarienės aptariant „finansinės paramos galimybes“ nesivaržydamas E. M. pateikė vienas paskui kitą sekusius prašymus – palaikyti Seime svarstant Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius-Utena“ projekto bei R. S. ir A. S. užregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą (t. 10, b. l. 62–65). Kitame 2015 m. spalio 21 d. susitikime R. K. ir E. M. ne tik kalbėjosi apie Lietuvos liberalų sąjūdžio pasirengimą būsimiems Seimo rinkimams, bet R. K. vėl kreipėsi į E. M. prašydamas palaikyti Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos bei siūlė „nuimt iš salės balsavimo metu“ K. G.. Be to, iš karto po šio prašymo R. K. E. M. priminė, kad pasiūlymas dėl kalėdinės vakarienės „galioja“ (t. 10, b. l. 98–99). 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu R. K. nurodęs E. M., kad Š. G. dar kartą įregistravo pasiūlymą dėl minėtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos vėlgi paprašė E. M. šią pataisą palaikyti ir „žodį pasakyt“ K. G. (t. 10, b. l. 185–186). 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimo metu R. K. kartu su R. R. E. M. paprašė „paprotint R.“ ir „išimti“ šį paminklo pastatymo vietos svarstymo klausimą iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės (t. 11, b. l. 17). Be to, šio susitikimo metu prieš pateikdamas prašymą „paprotint R.“, R. K. vėl priminė E. M., kad „kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja...“ (t. 11, b. l. 15–21). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visus šiuos R. K. susitikimų metu pateiktus prašymus E. M. pažadėjo įvykdyti, o kai kuriuos iš jo (R. K.) pageidaujamų veiksmų vėliau ir atliko (dėl Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisos; dėl J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietos klausimo išėmimo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės).

281. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu R. K. ir E. M. susitarė dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje R. K. užsimintos „finansinės paramos galimybės“ „galvojant apie šešioliktus“. Šis klausimas buvo aptariamas ir 2016 m. gegužės 4 d. išteisintųjų susitikimo metu. R. K. ir E. M. – kiekvieno iš jų siekiamų tikslų ir interesų pobūdį, jų suderinamumą atskleidžia ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinys. Iš specialisto išvados Nr. 11-1425(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad aptarę „naujo stumbrinio butelio“ perdavimo E. M. aplinkybes, po pokalbio dalies apie Liberalų sąjūdžio planus pradėti rinkimų kampanijos komunikaciją R. K. E. M. nurodė: „Mhm, mhm. Ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė... G. asmeniškai pasiprašė... /ga/... ė-ė-ė... Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Negalvok...“ E. M.: „Nu, tai čia jūs...“ R. K.: „...dabar.“ E. M.: „Jūs čia... nu... nuk... nuleis kraujo daug /.../.“ (Juokiasi). R. K.: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu.“ E. M.: „Nu. Tai vat man... Aš tai labai vertinu...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... tą visa irgi...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“ (t. 11, b. l. 150–151). Šio pokalbio analizė duoda pagrindo išvadai, jog R. K. ir E. M. teigiamai vertina jų tarpusavio ilgalaikį bendravimą, pripažįsta jį buvus grįstą pasitikėjimu ir konkstruktyvų. Konstruktyvus – (lot. constructivus – tinkamas statyti) reiškia: 1. duodantis pozityvius rezultatus; įnešantis ką nors naujo; kūrybingas; 2. toks, kuriuo galima remtis; pagrįstas (el. šaltinis: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Konstruktyvus). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai apibūdina R. K. ir E. M. siejusius santykius kaip rezultatyvius ir abiem priimtinus. Nei ši pokalbio dalis, nei jokie kiti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad R. K. ir E. M. ateityje išlaikyti analogiško pobūdžio ryšius nebeketino. Priešingai, tiek pats pasakymas „šiaip ar taip, nu, mes dešimt metų kartu“, tiek dar tame pačiame 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje R. K. ir E. M. patvirtintas susitarimas dėl „naujo stumbrinio butelio padovanojimo“, tiek R. K. pakvietimas E. M. „pavakarot kada nors“ (į tai E. M. atsakė „valio“) (t. 11, b. l. 141), rodo, jog ir po pinigų perdavimo išteisintieji toliau tęs juos siejantį „konstruktyvų“ bendravimą. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su R. K. šio susitikimo metu išsakyto teiginio „Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu“ interpretacija, jog šiuo atveju kalbama apie praeitį, o ne palankumą ateityje. Vertinant šią frazę viso pokalbio kontekste akivaizdu, jog dešimties metų bendradarbiavimo patirtį R. K. vertina kaip tam tikrą sėkmingo bendradarbiavimo ir ateityje garantiją.

282. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad išimtinės padėties bei palankumo požymį šiuo atveju patvirtina ir R. K. bei E. M. slapta užfiksuotų pokalbių turinys, kuomet jie atskleidžia bendrus ateities planus (pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime po prašymo palaikyti Seimo nutarimą dėl „Kelias Vilnius–Utena“ projekto R. K. nurodo E. M.: Aš manau, kad ė-ė-ė... projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją“). Kito pokalbio metu E. M. klausė R. K. nuomonės apie galimus Liberalų sąjūdžio politinės partijos kandidatus į 2016 m. Seimo rinkimus, galimus būsimus „šešėlinės Vyriausybės“ narius (pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje E. M. R. K. nurodo: „čia mes dar N. bandom... prisitraukti. Nežinau, kaip tu čia vertini, bet mes žinai, nu čia žaidžiam tam tikrą žaidimą.“ (t. 10, b. l. 63). Kito – 2015 m. spalio 21 d. vykusio pokalbio metu išsakyti teiginiai patvirtina, kad tiek E. M., tiek R. K. akivaizdžiai tikėjosi itin sėkmingo Liberalų sąjūdžio pasirodymo šiuose rinkimuose, po kurių E. M. pagrįstai tikėtųsi premjero posto (R. K.: „Nu, tai pats arba Premjeras arba Seimo pirmininkas.“ Į tai E. M. atsakė: „... kadangi-kadangi bus/žalios/ vyriausybės...“ <...> „tai aš būsiu vertas...“ <...> „...kandidatas į premjerus, jo“ (t. 10, b. l. 83), aptarė galimos Seimo koalicijos sudėtį (pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu R. K. nurodė: „Būtų labai gerai, kad...“ <...> „... konservai labai mažai nesurinktų.“ Į tai E. M. atsakė: „Jo, nes tada variantas yra: mes, konservai ir darbiečiai... žinai...“ (t. 10, b. l. 96).

283. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, išteisintųjų R. K. bei E. M. susitarimą dėl analogiškų korupcinio pobūdžio santykių išlaikymo ir ateityje patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pats R. K. patvirtino, kad skolindamas pinigus E. M., iš tiesų investavo į jo kaip politiko ateitį tikėdamasis ateityje palankaus požiūrio iš jo (E. M.) į jį (R. K.) (t. 132, b. l. 94). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme R. K. patvirtino tokius savo parodymus, tačiau jo teigimu, tai nereiškia, jog tokiu būdu (skolindamas pinigus) jis iš E. M. tikėjosi palankumo ir išimtinės padėties ateityje sau ir jo atstovaujamam UAB koncernui „MG Baltic“ priimant palankius politinius sprendimus. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tarp R. K. ir E. M. susiklosčiusių santykių pobūdį, kuomet už finansinę paramą R. K. prašant E. M. sutikdavo atlikti jo (R. K.) pageidaujamus veiksmus, dažnai šiuos pažadus ir įvykdydavo, pagrįstai sprendžia, kad perduodamas pinigus E. M. R. K. kartu siekė išlaikyti ir tolesnį analogišką tarpusavio bendravimą su E. M. ir ateityje (t. 132, b. l. 9–11). R. K. lūkesčius E. M. kaip Liberalų sąjūdžio politinės partijos lyderiui bei juos siejančius saitus atskleidžia ir slapta užfiksuoti R. K. pokalbiai su liudytojais D. B. bei R. Ž.. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykusio R. K. ir D. B. pokalbio suvestinės matyti, kad R. K. su tuomečiu Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku D. B. aptarė pastarojo būsimą susitikimą su E. M., D. B. prašė R. K. prieš šį susitikimą jį (liudytoją) užtarti E. M. („...būčiau labai dėkingas, jeigu jūs ten tokį žodį užtartumėt, kad, ta prasme, jisai žmogus jaustųsi komfortiškai.“). Po to sekė toks R. K. ir D. B. pokalbis: R. K.: „Mh. O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme.“ D. B..: „Mh, mh“. R. K.: „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm...“. D. B.: „Mh“. R. K.: „Yra pakankamai svarbūs“. D. B.: „Mh“. R. K.: „Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą...“. D. B.: „Mh.“ R. K.: „Tiesiog įdėsim, ta prasme“. D. B.: „Supratau, supratau“. R. K.: „Ne mes paprastai jau an... An... Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai.“ D. B.: „Mh“. R. K.: „Ne, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“. D. B. „Mh“. R. K.: „Tą turėk galvoj. Tai tu gerai pagalvok, kiek tokių gali būt“. D. B.: „Supratau“. R. K.: „Nes kažkur tu turi, kažkur neturi, ta prasme“. D. B.: „Nes aš tau galiu iškart pasakyt...“. R. K.: „Mh“ D. B.: „Čia esmė yra labai paprasta. Sakysim, su liberalais“. <...> D. B.: „Kaip ir viskas, kaip ir normaliai. Bet žinai, vis tiek aš norėčiau susipažinti su E. , kad būtų tiesioginis kontaktas, žinai.“ <...> (t. 4, b. l. 22–23). R. K. siekius atskleidžia ir byloje slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 5 d. tarp R. K. ir R. Ž. vykęs pokalbis. R. Ž.: „Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“ R. K.: „Mes taip su D. esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mum nesigavo. Yra toks, na sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet na iš principo, jie mūsų akiratyje. Žodžiu, tie keturi.“ R. Ž.: „(Neaiškiai) turi būt.“ R. K.: „Na...“ R. Ž.: „Jūsų vis tiek prioritetas jaučiu bus liberalai turbūt.“ R. K.: „Sunku pasakyt, bet kažkaip šįkart apsisprendėm taip pažiūrėt ir gerokai iš anksčiau į tą klausimą.“ <...> R. K.: „... Jeigu turit kokių minčių, žinokit mmm..., mielai įrašytumėm į sa... savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia be, čia aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj. Nes mums kaip tokiems, iš esmės, na mes ko galim norėt, galim na dirbdami su akcizinėm prekėm, norėt nuoseklaus akcizų kėlimo maksimumo. Ta prasme, kad jie kils, čia abejonių nėra, tiesiog nuoseklaus, palaipsnio. Ko mes dar? Kokio nors beprotiško mokesčių nekaitaliojimo. Bet iš esmės, daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju.“ R. Ž.: „Taip“ <...> R. Ž.: „O, tai tada aš duosiu žinot tau R., kas čia viskas vyksta, vis tiek laiks nuo laiko pasimatysim.“ R. K.: „Jo. O gal, gal, gal, jeigu, jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj...“ R. Ž.: „Nu pasitart gal.“ R. K.: „...toj Pil... pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus.“ R. Ž.: „Net neabejoju.“ R. K.: „Arba tamsioj zonoj, tai duokit žinot.“ (t. 4, b. l. 99). Nors apklausti teisme liudytojai D. B. (t. 114, b. l. 156–160) ir R. Ž. (t. 115, b. l. 174–182) neigė supratę R. K. pokalbiuose minimų žodžių „paketas“ ar „pilkoji zona“ reikšmes, tačiau teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, kad įrodyta tai, jog šiuose pokalbiuose R. K. atskleidė siekio finansuoti E. M. bei jo vadovaujamos politinės partijos veiklą tam, kad vėliau būtų galima daryti įtaką E. M. dėl UAB koncernui „MG Baltic“ palankių politinių sprendimų priėmimo.

284. Tai, kad ir E. M. siekė išlaikyti tarp jo kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko ir UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R. K. korupciniais susitarimais grindžiamus susiklosčiusius santykius taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys. Byloje apklaustas liudytojas nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. pavaduotoju buvęs A. G. parodė, kad 2016 m. kovo–balandžio mėnesį E. M. kalbėdamas apie 2016 m. Seimo rinkimus jam pasakė, kad partijai pinigų netrūks, nes pinigų duos keliai, miškai ir koncernas. Nors nebuvo paminėtas konkretus koncernas, bet jis (liudytojas) suprato, kad kalbama apie UAB koncerną „MG Baltic“. Liudytojas taip pat patvirtino, kad susitikimų su R. K. metu R. K. jam buvo išreiškęs norą, kad jis (liudytojas) nekandidatuotų į Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkus bei nekurtų partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos. Liudytojo teigimu, R. K. išreiškė palaikymą partijos pirmininkui E. M. ir pareiškė nenorintis, jog partija būtų skaldoma. R. K. pasakė, jog „jie daug investavę į partiją“. Liudytojas iš pokalbio konteksto suprato, kad „jie“ – tai koncernas „MG Baltic“. Po tokio pobūdžio pokalbių su R. K. jis (liudytojas) paskambino E. M. ir paklausė, ar koncernas valdo partiją. E. M. tai neigė. Apie UAB „MG Baltic“ įtaką jis (A. G.) dar kartą paklausė ir partijos vadovybės, t. y. E. M., G. S. ir E. G. jiems atvykus į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, kolegos jam nieko konkrečiai nepasakė, iš ko jis suprato, kad juos sieja seni jam nežinomi ryšiai. Anot liudytojo, su koncernu draugiškus ryšius palaikė E. M., G. S. ir, kaip suprato, Š. G.. Jis (A. G.) susidarė įspūdį, kad partijos atstovai savo veiksmus derino su R. K. (t. 118, b. l. 178–190, 193–196).

285. Taigi, visų šių aptartų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia spręsti, kad kaltinime R. K. ir E. M. inkriminuotos aplinkybės – dėl R. K. kyšio davimo E. M., be kita ko, ir už išimtinę padėtį bei palankumą ateityje Seime priimant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, byloje pasitvirtino.

286. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių R. K. ir E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (2015 m. rudens – 2016 m. pavasario laikotarpiu) galiojusioje BK 227 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kyšio davimas bei priėmimas už išimtinę padėtį ar palankumą nebuvo įtvirtintas. Tik 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusia BK 225 straipsnio 5 dalies bei BK 227 straipsnio 5 dalies redakcija buvo išplėsti kyšininkavimo bei papirkimo sudėties požymiai, nurodant, kad kyšis gali būti duodamas ir priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Taigi, pagal inkriminuojamų veikų padarymo metu galiojusias nuostatas kyšininkavimas ir papirkimas buvo siejamas tik su konkrečiu veikimu ar neveikimu.

287. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

288. Teismų praktikoje konstatuota, kad iš BK 225 straipsnio 5 dalies konstrukcijos, jos ryšio su 1–4 straipsnio dalimis matyti, jog minėta 5 dalimi kyšininkavimo sąvoka išplečiama, nurodant, kad kyšis gali būti priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Tai yra išplečiamas veikų ratas, už kurių padarymą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Analogiškai vertintinas ir teisinis reguliavimas nustatytas BK 227 straipsnį papildžius nauja 5 dalimi.

289. Taigi, 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusi BK 225 straipsnio 5 dalies ir 227 straipsnio 5 dalies redakcija sunkina teisinę padėtį ir negali būti taikoma atgaline data (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl R. K. ir E. M. negali būti pripažinti kaltais atitinkamai dėl kyšio davimo ir gavimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje.

290. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad R. K. inkriminuota kaltinimo dalis dėl kyšio davimo E. M. už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, iš kaltinimo šalintina. Taip pat iš E. M. inkriminuoto kaltinimo šalintina dalis dėl kyšio priėmimo už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje.

Dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio – 106 200 eurų bei 72 eurų 33 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio

291. Pagal inkriminuojamus kaltinimus R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė bei tiesiogiai davė, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti bei tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 106 200 eurų ir 72 eurų 33 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį už tai, kad E. M. asmeniškai balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. įregistruotus Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pasiūlymus; Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą; Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruotą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies; už tai, kad E. M. paveiktų Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, be kita ko, ir šios frakcijos narį K. G. balsuoti „už“ šiuos paminėtus teisės aktus; taip pat paveiktų Vilniaus miesto merą R. Š. , kad jis iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus senamiestyje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją svarstymo klausimą; taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus.

292. Baudžiamojoje byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 16.05–16.16 val. R. K. savo automobilyje „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame A. Tumėno, A. Goštauto gatvėmis, perdavė E. M. dovanų maišelį, kurį E. M. nusinešė į savo automobilį „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su savo juodos spalvos odine rankine pasidėjo į automobilio saloną (t. 7, b. l. 1–2, 25–27, 28–43). Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad tą pačią dieną 18.00–19.06 val. patekę į E. M. automobilį „Honda CR-V“ pareigūnai automobilio salone buvusioje juodos spalvos odinėje rankinėje rado voką su 16 200 eurų, o automobilio bagažinėje dovanų maišelį, kurio viduje buvo įdėta dėžutė, kurioje buvo 90 000 eurų bei degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ 750 ml talpos butelis (t. 1, b. l. 31–33, 34–46; t. 7, b. l. 68–78). Šie pinigai, t. y. 90 000 eurų bei 16 200 eurų buvo rasti 2016 m. gegužės 12 d. E. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu (t. 14, b. l. 23–46). Šiuo atveju byloje keliamas klausimas, ar šie E. M. automobilyje bei gyvenamojoje vietoje rasti pinigai – 106 200 eurų bei degtinės butelis yra R. K. kyšis E. M. už kaltinime inkriminuotus R. K. pageidaujamus veiksmus balsuojant Seime „už“ UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus bei norimą poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams ir Vilniaus miesto merui R. Š. .

293. Išteisintieji R. K. ir E. M. nuosekliai neigė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 227 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje bei 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje.

294. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose parodymuose išteisintasis R. K. parodė, kad vieno iš 2015 m. antroje pusėje vykusio susitikimo su E. M. metu pastarasis jam papasakojo apie ketinimą investuoti į nekilnojamąjį turtą, paklausė, ar R. K. galėtų jam paskolinti pinigų. Jis (R. K.) paaiškino, kad iki 50 000 eurų siekiančią sumą galėtų paskolinti pakankamai greitai, tuo tarpu didesnei sumai gauti reiktų daugiau laiko. Jų pokalbis apie paskolą tuo metu ir baigėsi. Jis (R. K.) detaliai nesidomėjo, kam konkrečiai pinigai būtų skirti, nes tai jam nerūpėjo. E. M. jis pasitikėjo, todėl neabejojo, kad paskola bus grąžinta. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje susitikimo su E. M. metu pastarasis jo dar kartą paklausė apie galimybę pasiskolinti pinigų. Jis (R. K.) sutiko. Po savaitės R. K. E. M. perdavė 90 000 eurų. Perdavus pinigus jie „iš karto surašė sutartį“, kurios vieną egzempliorių su jo ir E. M. parašais pasiėmė jis (R. K.), o kitą – E. M.. Kokie parašai buvo E. M. sutarties egzemplioriuje, neprisimena. R. K. teigimu, jie notarine tvarka grynųjų pinigų paskolos sutarties neįformino, nes E. M. prašymu norėjo išlaikyti diskretiškumą, be to, E. M. pasitikėjo. R. K. teigimu, jis E. M. paskolino savo asmeninius pinigus. Šią aplinkybę patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikusi patikrinimo išvadą bei prokuroras, grąžinęs jam kitus kratos jo darbo kabinete rastus grynuosius pinigus – 116 000 eurų grynaisiais. Teigė, kad ši 90 000 eurų paskola E. M. nebuvo susijusi su jokiais E. M. kaip politiko veiksmais ar poelgiais, nes jam (R. K.) kaip kreditoriui buvo svarbu atgauti paskolą su sutartyje numatytomis palūkanomis. R. K. teigimu, suėjus paskolos terminui – vieneriems metams, teismo sprendimu paskola ir sutartyje numatytos 3 procentų palūkanos jam buvo grąžintos (t. 112, b. l. 87–100).

295. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. išėjus parūkyti prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ E. M. pasidomėjo, ar R. K. galėtų jam paskolinti 90 000 eurų jo vystomam nekilnojamo turto verslui. R. K. teigimu, šiame pokalbyje galėjo būti minimos dvi pinigų sumos – 90 000 eurų ir 50 000 eurų. Jis (R. K.) E. M. galėjo pasakyti, kad 50 000 eurų jis galėtų paskolinti, o dėl didesnės sumos – reikėtų pagalvoti. 2016 m. vasario-kovo mėnesį vykusio susitikimo metu jis E. M. patvirtino, kad galės jam paskolinti 90 000 eurų sumą. Apie paskolos suteikimą jie kalbėjosi ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikime. Šio sutikimo pradžioje, kuomet pareigūnai dar nespėjo užfiksuoti jų pokalbio, jis su E. M. aptarė paskolos grąžinimo laikotarpį, mokėtinų palūkanų dydį ir formą, E. M. pasakė, jog parengs sutartį. Po savaitės jis (R. K.) susitiko su E. M.. Pastarajam įlipus į R. K. automobilį jis perdavė E. M. dovanų maišelį su degtinės buteliu dėžutėje, o po to ir 90 000 eurų, kurie į dėžutę sudėti nebuvo. Perdavęs pinigus jis pasirašė E. M. parengtą sutartį. Teigė, kad E. M. jis laikė geru, jo politinėms pažiūroms atstovaujančiu politiku, todėl tokiu būdu – paskolindamas pinigus – jis kartu prisidėjo finansiškai prie jo politinės veiklos, t. y. investavo į jo kaip politiko ateitį, kartu iš E. M. ateityje tikėdamasis palankumo. R. K. teigė, kad pinigus skolino E. M. nurodytoms investicijoms į nekilnojamąjį turtą, tačiau suprato, kad paskolinti pinigai bus panaudoti ir politinei veiklai. Siekis buvo šią paskolą E. M. suteikti legaliai, nesiejant šios paskolos su jokiais teisėkūros procesais. Tvirtino, kad taip jis siekė, jog E. M. vadovaujamai politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui, kurios politinės pažiūros atitiko E. K. politines bei verslo pažiūras, sektųsi, ši partija taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, ateityje E. M. taptų premjeru, o vėliau ir prezidentu. Tačiau išteisintasis nurodė ir tai, kad šis teiginys niekaip nepaneigia E. M. ketinimų už šiuos pinigus įsigyti nekilnojamojo turto. R. K. žavėjo E. M. pasiryžimas asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus, kas reiškia didelį pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo idėjomis. 2016 m. turėjusiuose vykti Seimo rinkimuose liberalai turėjo realią galimybę pasirodyti labai gerai. Kaltinime nepagrįstai teigiama, kad jis E. M. pinigus skolino UAB koncerno „MG Baltic“ interesams tenkinti. Paskolinti 90 000 eurų yra jo asmeniniai pinigai, todėl nei su UAB „MG Baltic“, nei su jo vadovauta UAB „MG Baltic Media“ ši pinigų suma nėra niekaip susijusi. Ši paskola, anot išteisintojo, nebuvo susijusi su jokiais E. M. kaip politiko veiksmais ar poelgiais. Tokią išvadą patvirtina ir paskolos E. M. suteikimo data – 2016 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus maždaug šešiems mėnesiams nuo prokuroro byloje jam inkriminuotų prašymų E. M. veikti atitinkamai pateikimo dienos. Be to, R. K. akcentuoja ir tai, kad nebuvo jokios logikos mokėti kyšį E. M. 2016 m. gegužės 10 d., kai jo neva pageidaujami prašomi veiksmai praeityje nebuvo atlikti arba nebuvo pasiektas norimas rezultatas (t. 124, b. l. 188; t. 132, b. l. 86–97; t. 133, b. l. 51–64).

296. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat akcentavo aplinkybę, jog pagal jam inkriminuotą kaltinimą kyšis E. M. buvo perduotas 2016 m. gegužės 10 d., t. y. jau praėjus kuriam laikui po visų nevykusių ar neįvykusių neva jo pageidaujamų įvykių ar įvykių su priešingu nei jo pageidaujamu rezultatu, apie kuriuos R. K. pinigų perdavimo metu buvo gerai žinoma. Analizuodamas konkrečius prokuroro apeliaciniame skunde nurodomus jo ir E. M. pokalbius R. K. neigia, kad juose buvo susitarta dėl kyšio. Priešingai nei teigia prokuroras, 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu, kalbėdami su E. M. apie „finansinės paramos galimybę“ „galvojant apie šešioliktus“, patvirtindami, kad susitikimas dėl kalėdinės vakarienės „galioja“, derindami šios vakarienės laiką, jie nesiekė šiais pasakymais užmaskuoti kyšio E. M. už jo atliktinus veiksmus. Išteisintasis analizuodamas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusį UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų pokalbį atkreipia dėmesį į itin prastą šį pokalbį užfiksavusio garso įrašo kokybę, o tai lėmė, jog dėl daugumos pasakytų žodžių specialistams atlikusiems tyrimą kilo abejonių, pokalbio garso įrašas susideda iš fragmentų, nėra ištisinio teksto, be to, kai kurie žodžiai ir frazės specialisto išvadoje nebuvo priskirti nei vienam iš susitikime dalyvavusių asmenų. R. K. teigimu, priešingai nei sprendė prokuroras, šio susitikimo pradžioje jis, D. J. M. ir R. R. kalbėjosi ne apie Liberalų sąjūdžio narius, o apie R. K. vadovaujamos UAB „Alfa Media“ veiklą bei prastus finansinius rezultatus, kitas įmones, Vilniaus miesto infrastruktūros projektus, lūkesčius dėl Vilniaus miesto mero R. Š. veiklos ir pan. Pokalbio apie tai, kad reikia duoti E. M. pinigų, nėra užfiksuota. Išteisintasis taip pat teigia, kad 2015 m. gruodžio 16 d. jam ir E. M. rūkant lauke tarp jų buvo pokalbis apie pinigų paskolinimą. Buvo minimos dvi sumos – 90 000 eurų ir 50 000 eurų. E. M. minėjo apie ketinimus šiuos pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą, siūlė ir jam prisidėti prie E. M. šeimos verslo. Jis (R. K.) pasakė, kad tokios investicijos jo nedomina, tačiau sutiko paskolinti pinigų E. M. politinei veiklai, 2016 m. Seimo rinkimų kampanijai finansuoti, leisdamas suprasti, jog tai, kam E. M. panaudos pinigus jam neįdomu. R. K. akcentavo, kad jo ir E. M. ketinimas buvo viską atlikti teisėtai. Tuo metu jis E. M. nurodė, kad 50 000 eurų jis sutinka paskolinti, tačiau dėl 90 000 eurų jis dar turi pagalvoti. Kitame jo ir E. M. susitikime – 2016 m. kovo 3 d. jis E. M. patvirtino paskolinsiąs 90 000 eurų sumą, o E. M. nurodė, kad paskolą grąžins po metų. 2016 m. gegužės 4 d. susitikime jis su E. M. susitarė, kad paskola bus sumokėta grynaisiais bei dėl paskolos grąžinimo laikotarpio, 3 procentų metinių palūkanų. E. M. nurodė, kad jis parengs paskolos sutartį. R. K. teigimu, šis pokalbis dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių vyko jų susitikimo pradžioje, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nebuvo užfiksuotas. Iš vėliau sekusio šio pokalbio turinio matyti, kad jis E. M. nurodė padovanosiąs UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės naują gaminį – butelį „Stumbro“ degtinės. Šios dovanos jis nesiejo su jokiais prašymais ar E. M. veiksmais. Be to, šiame susitikime jie taip pat aptarė galimą teisėtą paramą kitų Liberalų sąjūdžio narių – G. S., Š. G., V. G. politinėms kampanijoms. R. K. gaunamos pajamos leido kiekvienam iš jų skirti po 10 000 eurų paramos jų rinkimų kampanijoms. Be to, šio susitikimo metu susitarė, kad skolinamus pinigus perduos 2016 m. gegužės 10 d. Tą dieną E. M. atsinešė jau parengtą ir paties pasirašytą paskolos sutartį. E. M. įsėdus į R. K. automobilį jis (R. K.) pastūmė E. M. link dovanų maišelį su degtinės buteliu. Po maišeliu, tarp sėdynių, po atlenkiamu porankiu, buvo sudėti keli paketai su eurų kupiūromis. E. M. tuomet jam perdavė Seimo popierinį aplanką, kuriame buvo E. M. jau pasirašyta paskolos sutartis. Kol skaitė ir pasirašė paskolos sutartį bei E. M. pateiktus dokumentus su prašymu paremti archeologų renginį, E. M. tvarkė jam perduotus pinigus. Tuomet jie kartu automobiliu nuvažiavo iki Neries upės, išlipę parūkė, vėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo Gedimino prospektu iki Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės sankirtos, kur E. M. išlipo ir nuėjo. Kodėl pinigų perdavimo metu jie važinėjo po miestą, pasakyti negali. R. K. teigė, kad tiek paskolos suteikimas E. M., tiek jos grąžinimas buvo deklaruoti įstatymo numatyta tvarka (t. 159, b. l. 1–47; t. 160, b. l. 78–85).

297. Išteisintasis E. M. dėl jam inkriminuojamo kyšio kaltės nepripažino ir savo rašytiniuose parodymuose teigė, kad 90 000 eurų grynais pinigais jis 2016 m. gegužės 10 d. apie 16 val. Vilniuje, Goštauto g., automobilyje gavo iš R. K. kaip paskolą. Šie pinigai – 90 0000 eurų – yra iš anksto jo su R. K. aptarta R. K. jam suteikta paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą. Tuo metu jis su žmona bei pastarosios sesers M. P. šeima ketino kartu dalyvauti varžytynėse įsigyjant nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 4 d. jis, jo žmona I. M., M. P. ir jos vyras T. P. kartu padavė paraišką SEB bankui 160 0000 eurų kreditui lygiomis dalimis gauti. Tokį kreditą SEB bankas sutiko duoti, tačiau jiems netiko banko siūlomos didelės vartojimo kredito palūkanos, todėl imti kreditą jie atsisakė ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiose šio nekilnojamojo turto varžytynėse nedalyvavo. Būtent dėl to, 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu lauke rūkant su R. K. jis R. K. ir papasakojo apie investicijas į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), užsiminė apie ketinimus investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą Palangoje, Vilniuje, Neringoje. Jis R. K. paklausė, ar esant poreikiui R. K. paskolintų pinigų. 2016 m. gegužės 10 d. savo automobilyje jis surašė 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą, kuriame nurodė, jog vieneriems metams už 3 procentų palūkanas skolinasi iš R. K. 90 000 eurų. Jam (E. M.) įsėdus į R. K. automobilį, pastarasis jam perdavė 90 000 eurų, o jis R. K. padavė į Lietuvos Respublikos Seimo popierinį aplanką įdėtą susitarimą dėl paskolos. Anot išteisintojo, jis iš R. K. gautą piniginę paskolą nusinešė iki savo automobilį ir padėjo į bagažinę, tuo tarpu juodą rankinę, kurioje tarp kitų dokumentų buvo ir jo pasirašytas susitarimas dėl 90 000 eurų paskolos, pasidėjo į automobilio saloną. Šioje rankinėje taip pat buvo ir vokas su 16 200 eurų grynais pinigais. Tai – jo šeimos asmeniniai pinigai, kuriuos dar iki susitikimo su R. K. buvo pasiėmęs iš namų prieš keletą dienų. Juos visą laiką nešiojosi su savimi turėdamas tikslą perduoti žmonos seseriai M. P., kuri turėjo šiuos pinigus nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir juos paskirti dar vieno, bendrai su jos šeima ketinto pirkti buto (duomenys neskelbtini) įrengimui. 2016 m. gegužės 10 d. vakare jis iš R. K. gautą paskolą parsinešė į savo namus (duomenys neskelbtini). Išteisintojo nuomone, tai, kad tarp jo ir R. K. buvo paskoliniai civiliniai santykiai, patvirtina paskolos susitarimas, kuris užfiksuotas 2016 m. gegužės 10 d. specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darytame vaizdo įraše automobilio slaptos apžiūros metu. Jo parodymus apie paskolos gavimo aplinkybes taip pat patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje bei pats paskolos su palūkanomis grąžinimo faktas. Jokio susitarimo dėl galimo kyšio tarp jo ir R. K. ar UAB koncerno „MG Baltic“ nebuvo. E. M. įsitikinimu, nei vienas kaltinimuose išvardintas R. K. prašymas, už kurį, neva, buvo duodamas kyšis, nebuvo įvykdytas. Anot E. M., net darant prielaidą, kad pokalbiuose minimi teisės aktai buvo naudingi R. K. ar UAB koncernui „MG Baltic“, tai nė vienas jų (teisės aktų) nebuvo priimtas taip, kaip norėjo R. K.: J. Basanavičiaus skulptūra pradėta statyti priešais Nacionalinę Filharmoniją, o ne K. Sirvydo skvere; kelias Vilnius–Utena iki šiol nerekonstruotas; Š. G. teikta vartojimo kredito įstatymo pataisa atmesta, o vartojimo kreditų išdavimo rinką griežtinantis įstatymas priimtas; grynųjų pinigų atsiskaitymų įstatymas priimtas sugriežtinant atsiskaitymus. Taigi, anot išteisintojo, kyla klausimas, kokiais motyvais šis kyšis buvo duotas (t. 112, b. l. 109–110).

298. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintasis E. M. parodė, kad nuo pat jo ir R. K. pažinties pradžios 2008 m. pastarasis jokių neteisėtų, korupcinio pobūdžio prašymų jam nėra pateikęs. E. M. teigimu, iki tol, kol nebuvo pakeistas įstatyminis politinių partijų finansavimo reglamentavimas, UAB koncernas „MG Baltic“ oficialiai rėmė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, tačiau po to, kai buvo uždrausta juridiniams asmenims remti politines partijas, šis koncernas jokios neoficialios finansinės paramos partijai nebuvo suteikęs. Jis taip pat nei iš R. K., nei iš kitų su šiuo koncernu susijusių asmenų nėra gavęs pasiūlymų neoficialiai paremti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Pirmą kartą apie prašymą suteikti paskolą jis R. K. užsiminė 2015 m. gruodžio 16 d. kai kalėdinio susitikimo metu jis su R. K. išėjo į lauką parūkyti. Jis R. K. papasakojo savo ir artimųjų planus pirkti nekilnojamąjį turtą, paklausė ar R. K. nedomintų bendros investicijos į tokią veiklą. R. K. atsakė neigiamai. Tuomet E. M. R. K. paklausė, ar R. K. sutiktų jam paskolinti pinigų, paminėjo 90 000 eurų. R. K. atsakė, kad tai apsvarstytų. Šio pokalbio metu jie neaptarinėjo jokių paskolos susitarimo aplinkybių. Po to, 2016 m. kovo mėnesį susitikimo su R. K. metu jis vėl pasidomėjo, ar būtų galimybė pasiskolinti, nes kaip tik tuo metu vyko vieno objekto, kurio pradinė kaina buvo 84 000 eurų, aukcionas (duomenys neskelbtini). R. K. pasakė, kad jo pajamos leistų jam suteikti tokio dydžio paskolą. Tuomet 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo pradžioje jis R. K. paklausė, ar būtų galima pasiskolinti 90 000 eurų vienerių metų laikotarpiui, mokant 3 procentų dydžio metines palūkanas. R. K. sutiko, o jis įsipareigojo surašyti paskolos susitarimą. 2016 m. gegužės 10 d. prieš susitikdamas su R. K. jis savo automobilyje surašė du paskolos susitarimo egzempliorius. Abu juos pasirašė. Įlipęs į R. K. automobilį jis perdavė R. K. paskolos susitarimus, o R. K. padavė jam pinigus. Kiek pamena, R. K. pasirašė vieną sutarties egzempliorių ir grąžino jį E. M. atgal.

299. Vėliau išlipęs iš R. K. automobilio jis nuėjo prie savo automobilio, maišelį su degtinės buteliu ir pasiskolintus pinigus padėjo į jo bagažinę, tuo tarpu juodą rankinę, kurioje buvo įdėtas vokas su 16 200 eurų, jis pasidėjo į automobilio saloną. E. M. teigimu, šie 16 200 eurų buvo jo šeimos pinigai, kuriuos jis kelias dienas kartu su savimi nešiojosi, nes jie buvo skirti buto (duomenys neskelbtini) remontui ir turėjo juos perduoti žmonos seseriai M. P.. 2016 m. gegužės 10 d. grįžęs namo jis 90 000 eurų paėmė iš degtinės butelio dėžutės, įsidėjo juos į rankinę ir pasinešė namo, o butelį paliko automobilio bagažinėje.

300. E. M. teigimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu jis ir R. K. iš tiesų susitarė dėl kalėdinės vakarienės, tačiau R. K. nedetalizavo, ką reiškia jo pasakymas „dėl finansinės paramos galimybės“. Apie jokią finansinę paramą nebuvo kalbama ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiame kalėdiniame susitikime su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais. E. M. teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu, jam ir R. K. rūkant lauke jie ne tik kalbėjosi apie asmeninę paskolą, bet ir trumpai aptarė politinę bei partinę veiklą. Šio pokalbio pabaigoje R. K. trumpai nedetalizuodamas užsiminė, kad jis ar „jie“, kaip išteisintasis suprato vakarienėje dalyvavę UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai, svarstytų apie 50 000 eurų sumos finansinės paramos būsimiems Seimo rinkimams suteikimo galimybę. Jis suprato, kad tokia parama būtų skiriama išimtinai teisėtai. Pasibaigus vakarienei E. M. G. S. užsiminė, kad R. K. arba UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai, tikėtina, skirs jiems 50 000 eurų paramą 2016 m. politinei veiklai. Apie galimą R. K. kaip fizinio asmens finansinę paramą Liberalų sąjūdžio kandidatams R. K. užsiminė ir 2016 m. gegužės 4 d. susitikime. Iš R. K. pasakymų suprato, kad jis svarsto galimybę paremti Š. G., G. S. ir V. G. po 10 000 eurų. Išteisintasis mano, kad pasakydamas „šitie tai į paketą neįeina“ R. K. turėjo omenyje tai, kad finansinė parama jo minėtiems Liberalų sąjūdžio kandidatams „neįeina“ į jų susitarimą dėl 90 000 eurų paskolos. Tačiau E. M. teigimu, tai tik jo (E. M.) R. K. pasakytų žodžių interpretacija (t. 124, b. l. 156–171).

301. Iš esmės analogiškas aplinkybes išteisintasis E. M. parodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. E. M. teigimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu jis su R. K. kalbėjosi apie galimybę prieš Kalėdas susitikti Lietuvos liberalų sąjūdžio bei UAB koncerno „MG Baltic“ vadovams. Jo vertinimu, šio susitikimo metu R. K. pasakyta frazė „dėl finansinės paramos galvojant apie šešioliktus“ reiškia galimybių svarstymą, kaip teisėtais būdais paremti politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio ar konkrečių jos kandidatų dalyvavimą 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimuose. Tačiau iš užfiksuoto pokalbio, anot E. M., matyti, kad šioje pokalbio dalyje nėra kalbama, nei kas šią paramą gali suteikti, nei kada, nei kokią konkrečią sumą. Be to, R. K. teiginiai apie galimybę paremti Lietuvos liberalų sąjūdį nėra siejami su jokiais E. M. atliktinais veiksmais. R. K. prašymas balsuoti „už“ svarstant „Kelio Vilnius–Utena“ projektą buvo pasakytas visai kitoje pokalbio dalyje ir su R. K. pasisakymu dėl finansinės paramos, nėra susijęs. 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės metu jam ir R. K. išėjus į lauką parūkyti jis trumpai R. K. paminėjo apie savo šeimos vystomą nekilnojamojo turto verslą, pasiūlė kartu investuoti. R. K. atsakė skeptiškai žiūrintis į tokias investicijas. Tuomet E. M. paklausė, ar būtų galimybė ateityje iš R. K. pasiskolinti nuo 50 000 eurų iki 90 000 eurų. R. K. atsakė, kad dėl didesnės nei 50 000 eurų sumos jam reikėtų pagalvoti. Be to, R. K. pasakė, kad pinigus jam (E. M.) skolintų kaip politikui, o jau paties E. M. reikalas kaip juos panaudoti. Be to, tąkart R. K. jam taip pat pasakė apie ketinimus perduoti 50 000 eurų Lietuvos liberalų sąjūdžiui prieš rinkimus paremti. Apie paskolą su R. K. jis kalbėjosi ir kituose 2016 m. kovo mėnesį bei 2016 m. gegužės 4 d. vykusiuose susitikimuose. Pastarajame susitikime jie susitarė dėl 90 000 eurų paskolos vienerių metų laikotarpiui mokant 3 procentų metines palūkanas. Už tai, kad R. K. jam paskolins pinigų jis (E. M.) nieko nežadėjo. 2016 m. gegužės 10 d. jis nuvyko susitikti su R. K.. Į šį susitikimą jis pasiėmė ir juodos spalvos rankinę, kurioje be kitų dokumentų buvo ir jo (E. M.) parengtas paskolos susitarimas bei jo ir jo žmonos giminaičių bendri pinigai – 16 200 eurų, kuriuos jis 2016 m. gegužės 12 d. arba 13 d. Klaipėdoje turėjo perduoti M. P., o pastaroji (duomenys neskelbtini) esančio buto remontą vykdančiai įmonei. R. K. automobilyje jis perdavė R. K. pasirašyti paskolos susitarimą. Vieną iš susitarimo egzempliorių jis pasiėmė sau, o kitą paliko R. K. (t. 159, b. l. 125–133, 266–273).

302. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tarp išteisintųjų R. K. ir E. M. sudarytą susitarimą, jog minėti pinigai ir degtinės butelis būtų neteisėtas atlygis už E. M. atliktus veiksmus ir poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams bei Vilniaus miesto merui R. Š. . Iš apygardos teismo motyvų galima spręsti, kad tokią teismo išvadą lėmė tai, jog byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. perduotų pinigų ir kaltinime inkriminuotų R. K. pageidautų atlikti veiksmų. Tokiu būdu, apygardos teismas sprendė, kad 2016 m. gegužės 10 d. R. K. perduoti 90 000 eurų buvo arba jo (R. K.) paskola E. M. nekilnojamojo turto įsigijimui, arba R. K. suteikta finansinė parama politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. bei jo vadovaujamos politinės partijos politinei veiklai siekiant pasirengti 2016 m. rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad R. K. E. M. perduotas degtinės butelis buvo dovana, o atskirai nuo 90 000 eurų rasti pinigai – 16 200 eurų buvo gauti ne iš R. K..

303. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai, selektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, nesiejant jų į bendrą įvykių kontekstą, apygardos teismas byloje esančius įrodymus analizavo neatsižvelgdamas į R. K. ir E. M. susiklosčiusius tarpusavio santykius.

304. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei sprendė apygardos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino įrodytomis aplinkybėmis tai, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d. vykusiuose susitikimuose E. M. pateikė konkrečius prašymus, susijusius su E. M. kaip Seimo nario įgaliojimų vykdymu bei jo – Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininko – įtaka Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams bei šios partijos nariui Vilniaus miesto merui R. Š. , o E. M. sutiko šiuos R. K. pageidaujamus veiksmus atlikti. Taigi, šiuo atveju teisingam bylos išsprendimui itin reikšminga įrodinėtina aplinkybė yra tai, ar visus šiuos prašymus E. M. sutiko atlikti už R. K. jam pasiūlytą, pažadėtą, susitartą duoti bei duotą kyšį.

305. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis šioje byloje užfiksuotas R. K. ir E. M. susitikimas įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 53–68). Kaip jau ne kartą minėta, šį susitikimą 2015 m. rugsėjo 21 d. trumposiomis SMS žinutėmis iniciavo R. K., o E. M. kvietimą susitikti noriai priėmė (t. 8, b. l. 3). Be to, iš 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio turinio matyti, kad R. K. ir E. M. gana gerai pažinojo vienas kitą, dalijosi politinėmis įžvalgomis, E. M. atvirai pasakojo savo vadovaujamos politinės partijos vidaus problemas. Iš specialisto išvados Nr. 11-1586(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime R. K. ir E. M. aptarus A. G. veiksmus Liberalų sąjūdyje, E. M. nurodė: „Ne, bet iš esmės, reikia... /.../... mes ką ir dabar galvojam daryt, žinai. Mes vis tik dabar biškį tokį telkiam... telkiam, žinai, tokį... žiniasklaidinį biudžetą.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Nu, pirmiausia pasiskaičiavom.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Antras dalykas... kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų... bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „Nu ir... nes... nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis... Ir su jumis...“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „...ir su kitais... portalais... per... nu...“ R. K.: „Mhm, mhm“. E. M.: „Nes dabar akivaizdžiai matosi jau, žinai, kad /nu/...“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „Socdemai kažką įmetę,“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „... kažką konservai įmetę jau.“ R. K.: „Taip, taip, taip“. E. M.: „Čia žinai, čia bus...“ R. K.: „Darbiečiai mes, man rodos.“ E. M.: „Jo“. R. K.: „/Prieš/ partinį biudžetą, /jo/.“ E. M.: „Nes mes dar norim tą, žinai, kur jau bus rinkiminis, bus ė-ė-ė... iš...“. R. K.: „Mhm“. E. M.: „...biudžeto lėšų, asignavimų...“ R. K.: „Mhm, mhm“. E. M.: „... tai tą laiką daugiau, žinai, arčiau rinkimų.“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „O čia dabar norim tokį...“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „...ikirinkiminį, žinai, sutelkti“ <...> (t. 10, b. l. 55–56). Pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas paaiškinimus apie šią pokalbio su R. K. dalį išteisintasis E. M. teigė, kad jis kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkas rūpinosi partijos reklamos kampanija, planavo išlaidas, kuriomis galėtų reklamuoti savo vadovaujamą politinę partiją. Šio pokalbio metu, kaip teigė E. M., jis R. K. kaip vieno iš interneto portalų atstovui nurodė, kad telkdami reklaminį biudžetą, kalbėsis ir su „jais“ (R. K. bei jo atstovaujamo interneto portalo atstovais) ir su kitais interneto portalais, t. y. jis kaip paslaugos užsakovas kreipsis tiek į R. K., tiek į kitų interneto portalų atstovus prašydamas ateityje suteikti reklaminius plotus vienoje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje. E. M. teigimu, jo frazė „tų lėšų bus bandoma sutelkti iš privačių rėmėjų“ reiškia, kad partija, pagal tuo metu veikiančius įstatymus, turėjo galimybę telkti finansinį savo biudžetą iš kelių šaltinių. Tai pirmas šaltinis yra iš valstybės biudžeto gaunami asignavimai partijai, antras šaltinis yra partijos narių mokestis ir savanoriški įrašai, trečias šaltinis yra gyventojų pervedamas procentas nuo gyventojų pajamų ir ketvirtas šaltinis yra privačių rėmėjų – fizinių asmenų parama partijai (t. 124, b. l. 159–160). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie E. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto pokalbio turiniui. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad E. M. nurodytas politinių partijų finansavimo šaltinis – fizinių asmenų parama – galima tik politinės kampanijos laikotarpiu (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1252). Šiuo atveju, 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo tik 2016 m. balandžio 9 d., t. y. vėliau nei po 6 mėnesių nuo analizuojamo pokalbio (el. šaltinis:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2cf7cbd0fc9211e5a52397090a2fa158). Taigi iki 2016 m. balandžio 9 d. politinė partija Liberalų sąjūdis neturėjo jokio teisėto pagrindo rinkti fizinių asmenų aukas. Kita vertus, iš pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad E. M. ir R. K. kalbėdami apie Liberalų sąjūdžio „telkiamą žiniasklaidinį biudžetą“ ir neturėjo omenyje oficialių rinkimų kampanijos laikotarpiu teisėtais būdais surinktų lėšų, skirtų, be kita ko, ir politinei reklamai žiniasklaidos priemonėse finansuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. ir E. M. pokalbis, vartojami pasakymai patvirtina, kad buvo kalbama būtent apie siekį „sutelkti ikirinkiminį“ biudžetą tam, kad reaguojant į politinių oponentų veiksmus dar iki oficialios rinkiminės kampanijos pradžios žiniasklaidoje būtų galima kuo palankiau viešinti savo propaguojamas politines idėjas. Tuo tarpu iš paties E. M. frazių „... kur jau bus rinkiminis, bus ė-ė-ė... iš...“; „...biudžeto lėšų, asignavimų...“; „...tai tą laiką daugiau, žinai, arčiau, rinkimų“, matyti, kad partijos lėšas bei valstybės skirtus asignavimus politinė partija Liberalų sąjūdis ketina naudoti išimtinai prieš pat 2016 m. rudenį vyksiančius rinkimus. Be to, iš šioje pokalbio dalyje E. M. vartojamų pasakymų galima spręsti ir tai, kad „privatūs rėmėjai“, iš kurių Liberalų sąjūdis bandys sutelkti „ikirinkiminį“ „žiniasklaidinį biudžetą“ yra ne tik fiziniai asmenys. Kaip matyti iš pokalbio turinio, detalizuodamas kaip Liberalų sąjūdis siekia sutelkti šį „žiniasklaidinį biudžetą“ E. M. įvardino, kad „pirmiausia, pasiskaičiavom“ „Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius“, „antras dalykas... kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų... bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų“, „nu ir... nes... nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis... Ir su jumis...“ „ir su kitais... portalais...“. Taigi, apibendrinant šią 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio dalį galima pagrįstai spręsti, kad E. M. savo pašnekovui R. K. gana aiškiai nurodė, jog Liberalų sąjūdis savo pasiruošimą 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai ketina finansuoti ir iš įstatymų draudžiamų finansinių lėšų, o tai prieštarauja E. M. kategoriškiems teiginiams, kad Liberalų sąjūdis savo politinę veiklą siekė finansuoti tik išimtinai teisėtais finansavimo šaltiniais.

306. Iš vėlesnio 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio matyti, kad R. K. ir E. M. toliau kalbėjosi apie politines aktualijas, politinius ir žiniasklaidos priemonių oponentus ir pan. Tuomet R. K. pakeitė pokalbių temą ir nurodė: „Jo... Žiūrėk, antras dalykas toks... tik tais... jis... jis yra... Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė... vis tiek... ė-ė... galvojant apie šešioliktus, a ne... tai plius-minus matyt mums dėl... ė-ė-ė... finansinės paramos galimybės... /Gal/ biškį /ir/ anksčiau... išeis... Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...“ E. M..: „Mhm“. R. K.: „Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti.“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog... nu...“ E. M.: „Supratau“. R. K.: „Tai ką turėk galvoj“. E. M.: „Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...“ R. K.: „Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom... /.../...“ E. M.: „Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „D. mačiau...“ R. K.: „Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam /taip tai va/ plačiai...“ E. M.: „Šiaip... Jo.“ R. K.: „...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „...pakalbėsim, ta prasme...“. E. M.: „Gerai, pasiruošęs“. R. K.: „Sakau, kad jum būtų drąsiau, ta prasme, nes mes vis tiek.. kaip ir...“. E. M.: „Dar vien tik... gerai, tada... /ačiū/... ir tada, nu, galim susiderint tą susitikimą, jeigu reikia.“ R. K.: „Jo. Tai tada ir susiderinsim“ (t. 10, b. l. 62–63).

307. Apklausti teismo posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. kategoriškai neigė, kad šioje pokalbio dalyje jie užuominomis susitarė dėl kyšio. R. K. teigimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. jis E. M. pasiūlė susitikti kalėdinės vakarienės ir pakalbėti ne tik apie politiką, bet ir apie jo (R. K.) kaip fizinio asmens galimą finansinę paramą Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai. E. M. su jo pasiūlymu sutiko (t. 159, b. l. 9–10). Išteisintasis E. M. taip pat teigė, kad šioje pokalbio dalyje buvo tariamasi tik dėl kalėdinio susitikimo. R. K. šio pokalbio metu pasakytos frazės – „dėl finansinės paramos galimybės kalbant apie šešioliktus“ – turinio jam (E. M.) nedetalizavo, nei galimos finansinės paramos dydžio, nei jos gavėjo neminėjo (t. 124, b. l. 159–160). Tačiau ir šiuo atveju teisėjų kolegija tokius išteisintųjų parodymus vertina kaip neteisingus, prieštaraujančius tarp išteisintųjų vykusio pokalbio turiniui. Pirmiausia pažymėtina tai, kad tiek iš pirmiau pacituotos pokalbio dalies, tiek iš pačių išteisintųjų parodymų matyti, kad „finansinės paramos galimybės“ klausimo aptarimas buvo siejamas būtent su kalėdine vakariene („Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom“). Nors 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje ir nebuvo įvardyti konkretūs asmenys, kurie be R. K. ir E. M. būtų dalyvavę iš anksto organizuotame kalėdiniame susitikime, tačiau akivaizdu, jog tiek R. K., tiek E. M. buvo aišku, kad šiame susitikime dalyvaus ir kiti minėtiems juridiniams asmenims vadovaujantys asmenys. Šią aplinkybę patvirtina ne tik 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbyje R. K. daugiskaitos forma vartojami asmenvardžiai – „nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti“, „jum būtų drąsiau, ta prasme, nes mes vis tiek... kaip ir...“, bet ir pačių R. K., E. M., G. S., liudytojų R. R. ir D. J. M. parodymai, kad kalėdiniai Liberalų sąjūdžio bei UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų susitikimai buvo tam tikra prieššventinė tradicija. Taigi iš to galima spręsti, kad „finansinės paramos galimybė kalbant apie šešioliktus“ turėjo būti iš esmės aptariama dalyvaujant ir kitiems Liberalų sąjūdžio bei UAB koncerno „MG Baltic“ vadovams. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. K. suteikti asmeninę finansinę paramą politinei partijai Liberalų sąjūdžiui ar konkretiems jos kandidatams į Seimo narius nebuvo būtina laukti iki bendros šventinės kalėdinės vakarienės, kurioje turėjo dalyvauti su asmeniniu R. K. sprendimu remti politinę partiją iš esmės nesusiję asmenys, dėl finansinės paramos R. K. ir E. M. galėjo susitarti tiek 2015 m. spalio 21 d., tiek 2015 m. lapkričio 3 d., tiek ir 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimuose. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisėta fizinio asmens auka politinei partijai yra išimtinai savanoriško pobūdžio finansinė parama, t. y. fizinis asmuo, nusprendęs paremti politinę partiją, pats laisva valia sprendžia, kokio dydžio paramą, kokiai konkrečiai politinei organizacijai ar kandidatui ir kada (įstatyme numatytu politinės kampanijos laikotarpiu) suteikti. Šiuo atveju tiek iš R. K. pokalbyje pavartotų pasakymų „bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus“, „sumušim rankom“, tiek iš paties R. K. šių frazių paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad kalėdinės vakarienės metu „susitarsim dėl asmeninės paramos arba nesusitarsim“ (t. 159, b. l. 9) matyti, kad kalėdinio susitikimo metu dėl šios paramos auką suteikiantis asmuo ir politinės partijos vadovas turėtų susitarti, susiderėti, kas jau savaime paneigia laisvanoriškos finansinės aukos prasmę ir rodo, kad finansinė parama šiuo atveju buvo ir tam tikrų derybų objektas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kalėdinės vakarienės metu turėjo būti susitarta ne dėl asmeninės R. K. aukos, bet dėl juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ finansinės paramos Lietuvos liberalų sąjūdžiui prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Konstatavus šią aplinkybę akivaizdus ir R. K. pavartotų frazių – „nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti“, „tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...“ – tikslas, t. y. žinant, jog juridiniams asmenims draudžiama bet kokiomis formomis remti politines partijas, turėti daugiau laiko rasti būdų kaip tai padaryti. Analizuodama šią tarp R. K. ir E. M. vykusio pokalbio dalį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. K. pakviesdamas E. M. kalėdinės vakarienės ir nurodydamas šios vakarienės tikslą vengė vartoti konkrečius žodžius, nebaigdavo pradėtos minties, kalbėjo aptakiai, tačiau, nepaisant to, akivaizdu ir tai, jog E. M. tai nesutrukdė suprasti nei ką jiems (UAB koncerno „MG Baltic“ vadovams) būtų galima „lengviau realizuoti“, nei kam „bus ilgesnis laikas ir tiesiog...“, nei dėl ko kalėdinės vakarienės metu jie „sumuš rankom“, nei apie ką jie taip „bendrai pašnekės ir apie tuos dalykus“, nei kodėl jiems (kalėdinėje vakarienėje dalyvausiantiems liberalams) „būtų drąsiau“ ir pan. E. M. į R. K. kvietimą kalėdinės vakarienės, aptakiai išdėstytą susitikimo tikslą sureagavo teigiamai, be papildomo klausinėjimo ne kartą nurodė viską supratęs bei esąs „tikrai pasiruošęs“. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio susitikimo metu R. K. ir E. M. susitarė dėl kalėdinės UAB koncerno „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžio vadovų vakarienės, kurios metu turėjo būti susitarta ir dėl UAB koncerno „MG Baltic“ finansinės paramos politinei partijai Liberalų sąjūdžiui prieš 2016 m. Seimo rinkimus.

308. Analizuojant tolesnį 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbį matyti, kad kaip tik po to, kai R. K. ir E. M. susitarė dėl „finansinės paramos galimybės galvojant apie šešioliktus“, trumpai aptarus dar vieną galimą kandidatą į Seimo narius, R. K. pateikė vienas paskui kitą sekusius du šiame nuosprendyje jau aptartus prašymus – palaikyti „trečią balsavimą“ dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ bei „įkalbėtą padaryti“ R. S. ir A. S. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą, o E. M. pažadėjo R. K. prašymus įvykdyti (t. 10, b. l. 64–65). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti išteisintųjų R. K. ir E. M. bei apygardos teismo nuosprendyje išdėstytiems teiginiams, kad R. K. šių prašymų pateikimo metu jokių užuominų apie galimą atsilyginimą už E. M. atliktus veiksmus nepateikė, su kalėdine vakariene šių prašymų nesiejo, o E. M. taip pat nei tiesiogiai, nei aptakiai nenurodė, jog pažada atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus tik už kyšį. Sutiktina ir su tuo, kad pokalbio metu nėra nurodomos jokios konkrečios sumos, pinigų perdavimo laikas ir pan. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta šiame nuosprendyje, visi byloje esantys įrodymai turi būti vertinami ne atsietai, bet kaip visuma byloje esančių duomenų ir vienas kitą papildančių bei paaiškinančių, vienas paskui kitą sekusių įvykių grandinės kontekste. Todėl pokalbio dalis, kurioje R. K. pateikia konkrečius prašymus E. M., turi būti vertinama viso 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio pokalbio kontekste ir vėliau sekusiame išteisintųjų bendravime. Šiuo atveju teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, kad R. K. pasiūlymą susitikti kalėdinės vakarienės siekiant susitarti dėl „finansinės paramos galimybės“ sąmoningai E. M. pateikė pirmiau nei prašymus palaikyti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tokiu būdu, savo vėlesnius prašymus R. K. natūraliai susiejo su pirmiau sutarta nors ir konkrečiai nedetalizuota finansine parama. Atitinkamai E. M., akivaizdu, taip pat turėjo suprasti ir, teismo vertinimu, aiškiai suprato, kad jam kaip politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui pateikti neteisėti prašymai atlikti R. K. atstovaujamam verslui naudingus veiksmus yra susiję su to paties stambaus ir įtakingo verslo žadama finansine parama, dėl kurios jie tarsis ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. M. pažadą ne tik savo, bet ir savo vadovaujamos Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu palaikyti pirmiau paminėtus prašymus neabejotinai lėmė E. M. siekis kalėdinėje vakarienėje susitarti dėl konkrečios, ir tikėtina, kuo didesnės UAB koncerno „MG Baltic“ finansinės paramos, t. y. abu išteisintieji suvokė, kad prašymai veikti konkrečiu būdu pateikiami ir pažadas šiuos veiksmus atlikti duodamas už materialinę naudą – kyšį, dėl kurio dydžio bus susitarta kalėdinės vakarienės metu. Taigi nėra pagrindo nepritarti prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusio susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu R. K. tiesiogiai pasiūlius ir pažadėjus perduoti kyšį, o E. M. sutikus jį priimti įvyko pirminis abstraktus išteisintųjų susitarimas dėl kyšio.

309. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir vėlesnė įvykių eiga bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti išteisintųjų pokalbiai. Bylos duomenys patvirtina, kad kitas R. K., E. M. bei R. R. susitikimas, vėlgi R. K. iniciatyva, įvyko 2015 m. spalio 21 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 140–168; t. 8, b. l. 3–4). Iš specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad R. K., E. M. bei R. R. aptarus galimus politinės partijos Liberalų sąjūdžio šešėlinės vyriausybės narius, politikus ir kitas politines aktualijas, R. K. E. M. pateikė prašymą „palaikyti“ Š. G. Seime įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narį K. G. bei kitus šios frakcijos narius atitinkamai balsuoti už šį UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą įstatymo pasiūlymą. Šio pokalbio metu E. M. sutiko tiek pats balsuoti „už“ minėtą Š. G. pasiūlymą, tiek paveikti K. G. ir kitus savo vadovaujamos frakcijos kolegas. Ir kaip tik po šios pokalbio dalies – susitarimo atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus E. M. pasidomėjo R. K., ar tebegalioja susitarimas dėl kalėdinio susitikimo. E. M.: „Tai ir mes dar kažkaip šnekėjom, kad kažkaip artėjant Kalėdom...“. R. K.: „Jo“. E. M.: „Galima būtų /.../...“. R. K.: „Tai galioja.“ E. M.: „...galioja?“ R. K.: „Galioja, ta prasme, galioja. Ir kaip aš sakau /.../ pasigalvot mes irgi truputį galvojam ta prasme, kaip čia mes galim, ką. Nežiūrint va tokių atskirų specifinių apie kurį kalbėjom, čia tokį vat platesnį.“ E. M.: „Mhm“. R. K.: „Tai, nu, nusiskaičiuojam kokią vakarienę.“ E. M.: „Gerai“. R. K.: „Pas jus /.../. Kaip sakant, kamuolys jūsų pusėje. Mes...“ E. M.: „Tai...“ R. K.: „...pasiūlėm, inicijuojam...“. E. M.: „Gerai, tai mes čia vat irgi...“ R. K.: „Mhm“. E. M.: „...gal aš, G. ir... R.,...“ R. K.: „Va, tai matyt,...“. E. M.: „...tokia kompanija.“ R. K.: „...mūsų, mūsų irgi trys... Kolega, aš ir kolega D.“ <...> (t. 10, b. l. 98–99). Taigi, šioje pokalbio dalyje, kaip pagrįstai nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, išteisintieji R. K. ir E. M. patvirtino galiojant 2015 m. rugsėjo 23 d. aptartą pasiūlymą susitikti kalėdinės vakarienės, tokiu būdu kartu patvirtindami ir tai, kad šio kalėdinio susitikimo metu bus galutinai susitarta dėl konkretaus „finansinės paramos“ dydžio, t. y. kyšio, jo perdavimo aplinkybių ir pan. Tuo tarpu aplinkybė, kad E. M. sutikęs atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus iš karto pasitikslino dėl susitarimo susitikti kalėdinės vakarienės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo ir tai, jog E. M. susiejo R. K. prašymus ir susitarimą kalėdinės vakarienės metu aptarti „finansinę paramą“, t. y. konkretaus dydžio kyšį ir taip leido suprasti, kad R. K. veiksmus atlieka už atlygį. Be to, šio 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu R. K. ir E. M. įvardijo ir kviestinus į kalėdinę vakarienę asmenis, t. y. UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentą ir vienintelį akcininką D. J. M., valdybos narį R. R., Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko pavaduotojus G. S. ir R. Š. , kuris, be kita ko, tuo metu buvo ir Vilniaus miesto meras.

310. Analogiškai vertintinas ir 2015 m. gruodžio 1 d. R. K., E. M. ir R. R., pastarojo iniciatyva suorganizuotas susitikimas restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 86; t. 8, b. l. 108–110). Iš specialisto išvadoje Nr. 11-2013 (16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad R. K. ir E. M. trumpai pakalbėjus apie Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoją A. G. R. K. E. M. priminė, kad susitarimas dėl kalėdinės vakarienės galioja, abu išteisintieji patvirtino ketinimą susitikti, detalizavo vakarienės laiką. R. K.: „Supratau, okei. Tai aš tau dabar primenu, kad... kvietimas kalėdinei vakarienei galioja...“. E. M.: „Okei, tai žėk...“ R. K.: „Jūsų laikas...“ E. M.: „Tada grįšiu va dabar, po pietų susitinkam, susitinkam su R....“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „/.../...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... nu, ir, ta prasme, susiderinsim laiką.“ R. K.: „Jo, kažkokį laiką. Daugiau pažiūrėkit, nes jūs tokie vis tiek labiau...“ E. M.: „Nu, kad /.../... Arba kitą, arba dar kitą savaitę.“ R. K.: „Gerai. /.../... Tai mes laukiam pasiūlymo, ta prasme, ir, ten...“ E. M.: „Jo.“ R. K.: „... pavakarieniausim“ <...> (t. 11, b. l. 15). Iš karto po to R. R. pradėjo pokalbį apie „kultūros sritį“ ir netrukus perėjo prie J. Basanavičiaus paminklo pastatymo Vilniaus senamiestyje vietos klausimo. Byloje pirmiau jau aptarta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. susitikimas įvyko tik dėl to, kad R. R. ir R. K. E. M. paprašytų paveikti Vilniaus miesto merą R. Š. , jog pastarasis iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės išimtų klausimą dėl UAB koncernui „MG Baltic“ aktualaus sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai visą bylos duomenų kontekstą, abejonių nekelia tai, kad R. K. ir R. R. sąmoningai pasirinko tokią pokalbio eigą, primindami kalėdinį susitikimą, o kartu ir šio susitikimo tikslą – susitarimą dėl „finansinės paramos“, R. K. leido E. M. suprasti, jog už vėliau sekusio prašymo įvykdymą bus atlyginama. Taip pat E. M. patvirtinęs norą susitikti kalėdinės vakarienės ir aptarti „finansinę paramą“ Liberalų sąjūdžiui pažadėjo R. K. paveikti Vilniaus miesto merą už pastarojo siūlomą kyšį.

311. Šiuo atveju aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. R. K. ir E. M. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu nei prieš prašymą E. M. asmeniškai balsuoti „už“ Š. G. įregistruotą vartojimo kredito įstatymo pataisą ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, nei po to, kai E. M. pažadėjo atlikti šiuos veiksmus, išteisintieji apie kalėdinę vakarienę neužsiminė, neduoda pagrindo išvadai, kad šis R. K. prašymas kaip nors skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo jau aptartų 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimų atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus už kyšį. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tarp 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. susitarimo susitikti kalėdinei vakarienės, kurios metu bus aptariama „finansinės paramos galimybė galvojant apie šešioliktus“, ir R. K. E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktų prašymų atlikti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus veiksmus bei E. M. pažado atlikti šiuos veiksmus yra tiesioginis priežastinis ryšys ir šį ryšį išteisintieji neabejotinai suvokė.

312. Bylos duomenimis, R. K. ir E. M. trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. suderino konkrečią UAB koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio vadovų susitikimo datą ir vietą – 2015 m. gruodžio 16 d. 19 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 48–50). Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 16 d. 10.58 val. (po to, kai 2015 m. gruodžio 16 d. 08.30–08.33 val. SMS žinutėmis su R. K. buvo suderintas konkretus susitikimo laikas – 19 val.) E. M. savo padėjėjai V. Š. išsiuntė tokio turinio SMS žinutes: „V., ten tegul I. išima iš savaitės renginių mano vakariene su“, „MG, tai neskelbtina. Ačiū!“, į tai V. Š. 10.59 val. atrašė: „ok“ (t. 8, b. l. 74–75). Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad E. M. siekė, jog apie šį tradicinį susitikimą su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybe visuomenei nebūtų žinoma.

313. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-111 (t. 5, b. l. 117) matyti, kad 2015 m. gruodžio 16 d. 18.48 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ R. K., R. R. ir D. J. M. sėdėdami prie staliuko bendravo; 19.06 val. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ užėjo E. M. su G. S., susitikę su R. K., R. R., D. J. M. visi bendravo sėdėdami prie staliuko; 20.54 val. R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ į lauką, rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi; 21.02 val. R. K. ir E. M. sugrįžo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo D. J. M., R. R. bei G. S. ir pradėjo bendrauti; 21.27 val. E. M. ir G. S. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, išeidami E. M. ir G. S. rankose nešėsi dovanų maišelius; 21.30 val. R. K., D. J. M., R. R. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 118, 119–122).

314. 2016 m. liepos 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-67 duomenimis (t. 5, b. l. 123), buvo užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ nuo 18.48 val. iki 20.30 val. vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. pokalbis (t. 5, b. l. 124–129). Iš specialisto išvadoje Nr. 11‑1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priede pateiktos stenogramos matyti, kad tarp liudytojų ir išteisintųjų vykusį pokalbį sąlyginai būtų galima suskirstyti į dvi dalis: iki Liberalų sąjūdžio atstovų E. M. ir G. S. atvykimo tarp R. K., D. J. M. ir R. R. vykusį pokalbį ir po Liberalų sąjūdžio atstovų atvykimo tarp visų susitikime dalyvavusių asmenų vykusį bendravimą.

315. Pirmojoje šio susitikimo dalyje buvo užfiksuotas toks D. J. M., R. K. ir R. R. pokalbis. R. K.: „Taip /.../ labai nesipizdavokit /.../ nėra smagu…“ D. J. M.: „Tai sakykit...“ R. K.: „Visą vakarą /.../.“ D. J. M.: „Aš manau, žinai, nu šita rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to... Nes, manyčiau, pasakyti reikia taip, nu, sakyt, žinai /.../“ R. K.: „Gražiai atrodo /.../...“ D. J. M.: „/.../ /gražiai/ /.../ Sakyt, /klausykit/... žiūrėkit, elementariai, taip, pagal tą /.../ dėsnį /.../ dabar /.../ padarė taip kaip /jūs/ matot. Jūs palikot galioti, kad vieną iš vieno renkantis yra labai protingas sprendimas. /.../, o-o-o... kažkas konvertuoja tą daiktą į penkiasdešimt litų. Ir tai yra normalu.“ R. K.: „Tai šitą istoriją man palikit.“ D. J. M.: „Taip, taip. Nu, gerai, tai...“<…> D. J. M.: „Taip, nes, nes /.../ /nes iš tikrųjų tas vis tiek/ /.../ nu, vyrai, čia gi nieko asmeniško, bet, bet, bet jūs patikėkit, kad ar tik netaps /jums/ /.../. Va, dabar gi jis, kai jis /.../ /žmogus/ /ministerijoj/ /.../, tai yra Achilo kulnas, /va/ dabar kaip jis elgsis, tai dabar /ne//.../ /.../. /.../ kaip čia yra? /.../“ (nuo 2 min. 04 sek. iki 2 min. 16 sek. – nesuprantama kalba). D. J. M.: „...Padaryti situaciją, kurioje jūs esate... deklaruotini, tvarkingi ir žinantys /.../ /o padarot atvirkščiai/, ir sakot, nu, /o/ prie ko čia /.../“ R. K.: „Mhm“. D. J. M.: „/.../ /čia dar/ /pasiaiškinsim/ /.../, plačiąja prasme. Tai čia tik maži testai. /.../ Plačiąja prasme čia, tai /.../“ R. K.: „Jo, jo, jo, jo. /Buvo/... dėl šito tai...“ D. J. M.: „Dėl pozityvo, žinai, dėl pačių pozityvo tai... juos nėra už ką girti.“ R. K.: „Mhm.“ D. J. M.: „/.../ Turit situaciją dabar kovinę /.../, bet mes dabar patys.. ar iš mūsų čia reikės, ar nereikės kažkokios pagalbos, čia, čia jūs matyt /įvertinat/, bet žinai, /.../ mes /sunkiau/ susikalbėsim... Mes dėl jūsų tai galim. Ir jūs turbūt dėl mūsų galit. Ar jūs daug galite, tai kitas klausimas. Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mum reikia juos išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą /padygliuoti/, kad... nu... ir.../.../. /.../ Nes /nuo Jūsų/ /.../... Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes.. /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti, nu taip/ /.../ /ta prasme/... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau, /.../ kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, /o čia laikysit/ /.../, /tai čia visai, žinok, pizdec/ /.../.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../ /bet gerai/ /.../“. D. J. M.: „Tai čia...“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“. D. J. M.: „Žinai, o visą kitą /.../ /yra, žinai/. Ateina /.../ /kyšosi ten, nieko/ /.../, jeigu jūs nieko /.../...“ R. R.: „Į orą leisim babkes.“ D. J. M.: „/Nes/ praeita savaite /.../.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ D. J. M.: „Jūs turit aikštelę, jeigu jūs šitaip /maivysitės/ ir /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ D. J. M.: „Galite palaukt, nu gerai /.../... /šitas/ /.../...“ R. K.: „/.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/...“ R. R.: „/.../ klausyk...“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/Nu jo/ /.../“ R. K.: „Nu, jo, tiktai... tiktais nereikia pasakyt, kad /galim/ /raportuot/...“ D. J. M.: „Mhm.“ R. K.: „.../po savaitės/... nereikia šito pasakyt /nei/ /.../, šito nereikia. /.../...“ R. R.: „/.../ /pats/ /.../ supranta, kad tai yra baisu /.../“ R. K.: „Mhm“ R. R.: „/.../ Žinai jin tokia/...“ D. J. M.: „Nu... Šiaip tai yra žiauriai sunku, žiauriai gyveni /.../, /antras/ /.../ valstybinis biudžetas, kurį turi /po.../ /.../biudžetą/... /.../.“ R. K.: „Ė-ė-ė... palauk, galvoju...“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/Yra trečias, a ne?/ /.../“ R. K.: „...jo, jo, jo.“ D. J. M.: „/.../ milijardas litų /.../“ R. K.: „/Trečio/ /.../ /atlyginimus/...“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ R. K.: „Ir tada aš galvoju, mums reikia /pažiūrėt/… mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E..“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/Nu./“ R. K.: „...užsipiešti skaičių. A ne?“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Jo, /.../.“ R. K.: „/.../ reiškias.. turėtų būt /…/ su mintim /…/“ (nuo 5 min. 30 sek. iki 5 min. 52 sek. – nesuprantama kalba, stiprūs aplinkos triukšmai) R. K.: „/.../. Aš tiesiai iš jo niekada, bet jis visada sumesdavo pinigus į Kauno. Kaune jau jis pasiimdavo. /.../ Tai aš manau /.../ darbiniai kažkaip tai ir... ir... /.../...“ D. J. M.: „Kiek jie gauna aplamai /.../?“ R. K.: „Čia tik svarbu skaičių žinot.“ D. J. M.: „Ne, nu, aš tik /.../, žinai, /.../ kokio reikšmingumo /.../ yra, aš nežinau.“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/Nu tai/ /.../“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „Bet matai ten UABas yra /.../“ R. K.: „/.../ du šimtus /eurų/, tai galvoju /.../ /beveik/ /.../.“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/.../“ R. K.: „Ir, manau, kad...“ Vyras, kurio balsas niekam nepriskirtas: „/.../“ R. K.: „... ir manau, kad truputį reikia pasilikti viršui, Eli... /ta prasme/, čia E. /.../ reikia /.../.“ D. J. M.: „/.../ gal /.../ /turi/?“ R. K.: „Mhm. Aš negarantuoju, kad jis paprašys. Jis gali kreiptis, domėtis, išsiklausinėt. /.../ /pats nueiti/ /.../ Tai va būna toks /vaizdas/. Tai aš iškart tada lauke paskambinu M., /.../, kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyt, nes jis mėgsta parūkyt. Kai jau, kai jau, jau, jau... Kai pajausiu, kad... ė-ė... grynai... /galimai/ /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../ /paslaugos/ /.../“ D. J. M.: „Bet šiaip, šiaip jie darosi panašūs į /.../ prieš rinkimus. O iš tikrųjų reikia /matyti/ rezultatus /.../...“ R. K.: „Jie... jie šiaip... šiaip jie normalūs, viskas normaliai. Klaipėdą E. /rūpina/, kiek jis ten gali, nes mes Klaipėdą pasiėmėm, normaliai va. Pasileido /tie/ /.../ /kaip keista pas juos būtų/.../. Ta prasme, E. yra normalūs. R. /.../ va toks keistas /iš tikrųjų/, nes kartais geriau tiesiai neprašyt, geriau vat, sakyt, mes prieinam ten, mes pasiimsim. /Gėriau pasiūlyti/ /.../. Tai mano logika tokia ir aš manau, kad aš /.../. Kai susidėliosim visus, galėsim prisėsti, ta prasme, pažiūrėti dar ką kiti. Ko čia jau vaidint. Kiek kiti... Gali – negali? Nori? Turėtų prisidėt? Nes nuo to viskas /paprastai/ /.../ /parodyti/ /.../.“ R. R.: „Nu, tai visi /nori/ /ant svetimo/.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Taip.“ D. J. M.: „/Dar ar ten/ kažkas susimoka, kažkas turi gerą kanalą, o tada tie juos ir /.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „Tai aišku.“ R. R.: „O tu turi už dyką dirbt. Nu, čia natūralu, čia labai žmogiška.“ R. K.: „Ne, nu tai jo.“ D. J. M.: „Jis norėtų, kad Raulis atsipalaiduotų...“ R. K.: „Mhm.“ D. J. M.: „...tik ateini ir durys atsidaro automatiškai.“ R. K.: „Paskutinį sykį Š., pavyzdžiui, buvo užbėgęs, labai skundėsi... /ir ant/ /.../. Sako, jisai /labai/ /.../.“ R. R.: „Ką padarė?“ R. K.: „Nu, kažkur padstavą, žinai, padarė su degalinėse /.../, neparuošęs, ar medžiagos neparuošęs, ar... pasakė, kad turi penkis komiteto narius, o pasirodo, kad ne/vieno/... Nu kažką tokio.“ R. R.: „Skundėsi, jo?“ R. K.: „Jo, skundėsi. Tai A. turiu pasakyt, kad /.../ /nueit/ ir pasikalbėt /.../. Nes /aš žinau/, kad, ta prasme, jis yra labai paprastas. Jeigu paprašei, jis neužregistruos, be jokio maivymosi, be jokio nieko. Tai va /.../ /labai svarbu/.“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../“ R. K.: „/Atsiliepsiu/... Aš turiu galvoj, kad /.../.“ R. R.: „/.../“ Vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti: „/.../ svarbiausia.“ R. K.: „M-m-m.../ Ten irgi... /Basanavičius /.../.“ R. R.: Ne, jeigu... jeigu /.../ pozicija, manau, kad tai čia gali...“ <…> D. J. M.: „Kiek miestas turi galimybių... sukti kažkokius PPP projektus? Kur čia apribojimai uždėti?“ R. K.: „Mmm.“ R. R.: „/.../ /jie kompensavo/ /.../ /paaiškinimai/ /.../“ R. K.: „ESCO modelis, gatvių apšvietimas, ta prasme... Gatvių apšvietimas.. Manau, kad leis, /.../ manau, kad... tik po kokiu fondu /.../.“ D. J. M.: „PPP tas pats /uždėtas/, čia yra...“ R. K.: „Daugiafunkcinis, daugiafunkcinis“ D. J. M.: „Čia yra vystymas, čia yra galimybės vystymui /miestui be pinigų/...“ R. R.: „Tai galima paklaust apie/.../“ D. J. M.: „Bet čia yra vystymas be pinigų.“ R. R.: „/.../“ D. J. M.: „/Yra tokių žmonių/ /.../ /taigi jiems/.../ kurie linkę rezultatą padaryti ir mum reikia agituoti, kad reikia judėti greičiau. /.../“ R. K.: „Gatvių, gatvių, ta prasme, gatvių apšvietimas /išėjo/ /.../ /rūpesčių/ /.../...“ <…> R. K.: „/.../ /Jo/. Suinvestuoji, miestas už elektrą moka tiek pat, o kadangi ekonomiškai, tai tas skirtumas atsiperka... miestui duoda tiek. Nu, viena sąlyga, būt gerai, jeigu laiku /už elektrą atsiskaitytu/.“ D. J. M.: „Sprendimas yra, žinai, bet turi... turi norėti... turėt aiškius tikslus. Kai yra tikslai, tai yra tada, praeina visiem. Kai tikslų nėra, tada bėda. Tada galvoji, kaip aš atrodau, žinai, telike, dar kažkur, /žinai/ /.../“ <…> D. J. M.: „Jie viską suprantama, bet tiktai kitas klausimas yra – kaip jie... kiek jiem kartų tą sakė, kad reikia, nes mes nieko naujo nepasakysim.“ <…> R. R.: „Facebook‘as /.../ /ne aiškus/, o rezultatas. Rezultato nėra, nėra su kuo mosikuot prieš rinkimus, taigi taip paprasta.“ R. K.: „Galvoju, kad tiktais, nu ta prasme, kad mum yra svarbu /labai/. Liberalų dabar atrodo /kaip/ trigubai... Reiškias, pagrindinis arklys yra M. su tradicine partija... sudėty, iš vienos pusės yra G., kuris gali plius du... plius trys procentai... iš kitos pusės ė-ė-ė /.../... Va, tai yra /.../. /Visi trise/, vat ir... trise vat, tą /trikampį/ nubėgs /.../. A jeigu vienas arklys nukris, minus du, žinai, kokie procentai, kitas arklys nukris, minus... /.../“ R. R.: „Čia iš dešimt.“ R. K.: „Jo, patys liberalai... ne, nu, greičiau, kad iš truputį daugiau, iš keturiolikos“ R. R.: „Nu, suprantu.“ R. K.: „Tai tokie patys nuvažiuoja dešimt, čia vat, čia plius du, čia plius du. Čia jau kaip seksis. Tai /manau jau/ /.../. Nu, įdomu, kiek tik tie liberalai vėluos?“ <…> (t. 11, b. l. 34–37).

316. Specialisto išvadoje Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) nurodyta, kad tiriamasis garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbis, yra ištisinis; tikėtina, jog jame užfiksuoti R. K., D. J. M. bei R. R. balsai (t. 11, b. l. 23–33). Apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose išteisintasis R. K. ir liudytojai D. J. M., R. R. nors ir neneigė, kad šioje pokalbio dalyje užfiksuoti jų balsai, tačiau akcentavo itin prastą garso įrašo kokybę. Jų teigimu, įrašas fragmentuotas, dėl neaiškių žodžių, frazių, foninio triukšmo nėra galimybės suprasti pokalbio esmę bei kontekstą, be to, įraše užfiksuoti kelių tuo metu restorane bendravusių kompanijų pokalbiai. Šias aplinkybes, vertindamas 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbį, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad iš atskirų frazių nėra galimybės daryti kategoriškų išvadų apie šio pokalbio turinį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais R. K., liudytojų D. J. M., R. R. parodymais bei apygardos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, kad įrašo kokybė nėra itin gera, kaip specialisto išvadoje Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) nurodė ir fonoskopinį įrašo tyrimą atlikusios specialistės, garso įrašas buvo padarytas labai triukšmingoje aplinkoje (skamba muzika, garsiai kalba žmonės) (t. 11, b. l. 31), kas, akivaizdu, lėmė ne tik tikėtiną išvadą identifikuojant kalbančius asmenis, bet ir tai, jog dalis pokalbio vietų, frazių ir žodžių yra neaiškūs. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad užfiksuotą pokalbio dalį vertinant kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, o būtent: vertinant 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d. užfiksuotus R. K. ir E. M., kartais dalyvaujant ir liudytojui R. R., pokalbius apie „finansinės paramos galimybę kalbant apie šešioliktus“ kaip visumą; R. K. susitikimuose su liudytojais D. B. bei R. Ž. aptartais jo ir D. J. M. planais „susikūrus rinkiminį sekančių metų požiūrį“ iki Kalėdų susitikti su pagrindinių partijų atstovais bei ketinimus „vienaip ar kitaip juos remti“ (t. 4, b. l. 22–23, 97–99); vėlesne tiek paties 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio, tiek vėlesnių R. K. ir E. M. susitikimų eiga, galima pakankamai aiškiai suprasti, jog šio pokalbio metu R. K., D. J. M. ir R. R. aptarė būsimą susitikimą su Liberalų sąjūdžio vadovais, išsakė savo požiūrį į jų (liberalų) veiklą bei derino tarpusavyje galutinio „finansinės paramos“ – kyšio pasiūlymo E. M. aplinkybes.

317. Teisėjų kolegija išteisintojo R. K., liudytojų R. R. ir D. J. M. teiginius, kad šios pokalbio dalies pradžioje jie kalbėjosi apie nuostolingą R. K. vadovaujamos UAB „Alfa Media“ veiklą vertina kaip nepagrįstus, tarpusavyje akivaizdžiai suderintus parodymus, todėl jais nesivadovauja. Apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. teigė, jog į šį susitikimą jis atvyko atskirai nuo D. J. M. ir R. R.. Kadangi susitiko po darbo dienos, pokalbio pradžioje iki atvykstant E. M. bei G. S. jie aptarė darbo reikalus – UAB „MG Baltic Media“ veiklą, UAB „Alfa Media“ prastus finansinius rezultatus, neigiamą „alfa.lt“ straipsnių įtaką santykiams su įvairiomis interesų grupėmis, iš pokalbio turinio matyti, jog nuo vienos pokalbio temos jie pereidavo prie kitos. Tiek jo (R. K.) išsakytos frazės „labai nesilazdavokit, nėra smagu“, „tai šitą istoriją man palikit“, tiek D. J. M. teiginiai apie tai, kad „...vis tiek kažkam reikia sakyti nemalonių dalykų“, „dėl pačių pozityvo, tai juos nėra už ką girti“, „nuo jūsų protingo veikimo, jūs arba turėsit /nesuprantama/, arba neturėsit“, apie „žiurkiavimą“, „trečio ar ketvirto rango rinkėjus, renkančius po penkias štukytes“ yra susiję ne su Liberalų sąjūdžio vadovybe, kaip interpretuojama kaltinamajame akte, o su UAB „Alfa Media“ prasta finansine situacija, „alfa.lt“ redakcijos veikla, nes būtent D. J. M. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ savininkas finansuoja šios žiniasklaidos priemonės veiklą. R. K. įsitikinimu, pokalbio dalis, kurioje jis nurodo, kad „mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E.“ „užsipiešti skaičių“ neatitinka pokalbio konteksto ir eigos. R. K. teigia, kad vėlesnėje pokalbio dalyje, kalbant apie Kauną bei „uabą“ tikėtina buvo minima UAB koncerno „MG Baltic Media“ viena iš dukterinių įmonių UAB „UPG Baltic“. Stenogramoje fiksuotos nebaigtos frazės, neva susijusios su E. M., akivaizdžiai nesisieja su pokalbio kontekstu, vientisu pokalbio turiniu, todėl išteisintasis jas vertina kaip specialistų ir prokuroro interpretaciją (t. 132, b. l. 97–103; t. 159, b. l. 18–25).

318. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie 2015 m. gruodžio 16 d. restorane vykusį pokalbį iki ateinant Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovams parodė ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. R. bei D. J. M.. Liudytojas R. R. neigė, kad jis, R. K. ir D. J. M., prieš ateinant į restoraną E. M. ir G. S., kalbėjosi apie pinigų davimą Liberalų sąjūdžiui. Susitikimo pradžioje išsakytos frazės apie „žiurkiavimą“, „babkes“, „trečio ir ketvirto rango rinkėjus, renkančius po penkias štukytes“, anot liudytojo, buvo susijusios su jo (liudytojo), D. J. M. bei R. K. pokalbiu apie nuostolingą R. K. vadovaujamos UAB „Alfa Media“ veiklą, įmonių darbuotojų vagiliavimą iš bendrovių. Liudytojas teigė nežinantis, apie ką kalbėjo R. K. sakydamas „mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E.“ „užsipiešt skaičių“, nes jis (liudytojas) tokios frazės negirdėjo. Liudytojui nebuvo žinoma, kad R. K. kažkuriuo susitikimo metu turėjo išsivesti E. M. parūkyti, jie (R. R., R. K. ir D. J. M.) to nebuvo iš anksto sutarę. Jis (R. R.) savo kalboje žodžio „babkės“ nevartoja. Jis negirdėjo, kad pokalbyje tarp jo, D. J. M. ir R. K. būtų kalbama apie paramą liberalams, be to, tuo metu jau buvo draudžiama juridiniams asmenims teikti finansavimą politinėms partijoms. Jis nemato ryšio tarp šito pokalbio ir 2016 m. gegužės 12 d. įvykių, kai E. M. namuose kratos metu buvo rasti pinigai (t. 122, b. l. 61–79). Liudytojas D. J. M. taip pat teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio kalėdinio susitikimo pradžioje buvo kalbama apie darbą, kadangi jis (liudytojas), R. R. ir R. K. į restoraną atvyko iš biuro. D. J. M. nurodė, jog pokalbių temos keitėsi, kalbėjo ir apie R. K. vadovaujamos UAB „Alfa Media“ veiklą. Anot liudytojo, 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje minimas „žiurkiavimas“ reiškia vogimą iš savų, pavyzdžiui kai darbuotojas vagia iš savo įmonės. Jis (D. J. M.) negalėjo Liberalų sąjūdžio narių veiksmų įvardinti „žiurkiavimu“. Dėl nerišlaus 2015 m. gruodžio 16 d. restorane užfiksuoto pokalbio jis negali suprasti jo turinio ir konteksto. Negali paaiškinti teiginių „trečio ir ketvirto rango rinkėjai“. Rinkėjai, anot D. J. M., tai „tie, kurie renkasi pinigėlius rinkose“. Liudytojo teigimu, UAB koncernas „MG Baltic“ „turi tokių bėdų, tiek žiurkiavimą, tiek tuos, kas susirenka pinigėlius“. Pokalbyje minimas žodis „štukytė“ – tai tūkstantis, jo kasdieninėje kalboje kalbant apie neapibrėžtus dalykus, bėdas. Jis, R. Kurianskis bei R. R. šiuo atveju kalbėjo apie UAB „Alfa Media“, kurios veikla visada buvo nuostolinga. Jam nėra žinoma, kad Liberalų sąjūdis rinktų po penkias „štukytes“. Liudytojas neprisimena R. K. pasakytos frazės „reikia išsivesti“, todėl negali pasakyti šio pokalbio konteksto. Liudytojo D. J. M. teigimu, susitikimo metu R. K. ir E. M. iš tiesų buvo išėję parūkyti, tačiau apie ką jie kalbėjosi, nežino. Jis su R. K. nesitarė dėl pinigų davimo Liberalų sąjūdžiui ar tiesiogiai E. M. ir niekada nėra perdavęs R. K. 106 200 Eur pinigų sumos ir butelio degtinės, kad pastarasis juos perduotų E. M. (t. 122, b. l. 84–93). Tačiau, kaip jau minėta, teisėjų kolegija tokius išteisintojo R. K. ir liudytojų R. R. bei D. J. M. parodymus vertina kaip neteisingus ir jais nesivadovauja. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad kiek daugiau nei po vienerių metų nuo 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinio susitikimo R. R. ir D. J. M. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu specialiaisiais liudytojais. Tačiau net ir išklausę šio susitikimo metu vykusio pokalbio garso įrašą nenurodė, kad prieš atvykstat E. M. ir G. S. jie su R. K. kalbėjosi apie UAB „Alfa Media“ ar interneto portalą „alfa.lt“. Priešingai, liudytojai D. J. M. (t. 64, b. l. 24–26) ir R. R. (t. 64, b. l. 95–100) teigė negalintys prisiminti, apie ką jie šioje pokalbio dalyje kalbėjosi su išteisintuoju R. K.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo R. K. ir liudytojų R. R. bei D. J. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad kalėdinio susitikimo pradžioje buvo kalbama apie R. K. vadovaujamų įmonių problemas yra akivaizdžiai suderinti. Be to, išvadą, jog buvo kalbama apie darbą paneigia ir paties pokalbio turinys, kuomet per gana netrumpą pokalbio dalį išteisintasis ir liudytojai nepaminėjo nė vienos iš jų neva aptarinėjamų įmonių pavadinimų. Priešingai, R. K., D. J. M. bei R. R. pokalbyje buvo ne kartą paminėti Liberalų sąjūdžio vadovų vardai ir pavardės („E.“ – E. M., „R.“ – R. Š., „Š.“ – tikėtina Š. G., „G.“ – A. G.), išsakytos tokios frazės kaip „kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes“, užuominos apie „valstybinį biudžetą“, vėliau sekusios pokalbio temos apie Vilniaus miesto valdymo problemas, Liberalų sąjūdžio galimybes gerai pasirodyti 2016 m. Seimo rinkimuose leidžia pagrįstai spręsti, kad laukdami atvykstančių Liberalų sąjūdžio vadovų R. K., R. R. bei D. J. M. kalbėjosi būtent apie juos.

319. Be to, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, net ir įvertinus ne itin gerą garso įrašo kokybę, pokalbio dalis, kuriose kalba buvo apskritai nesuprantama, galima daryti išvadas apie tarp R. K. ir liudytojų D. J. M. bei R. R. vykusio pokalbio turinį. Kaip jau ne kartą minėta, šis kalėdinis susitikimas R. K. ir E. M. buvo pradėtas organizuoti dar 2015 m. rugsėjo 23 d. Jau tuomet, nors ir abstrakčiai, tarp išteisintųjų buvo sutarta šios kalėdinės vakarienės metu, kurioje, be kita ko, turėjo dalyvauti ir kiti tiek UAB koncerno „MG Baltic“, tiek Liberalų sąjūdžio vadovai, aptarti „finansinės paramos galimybę kalbant apie šešioliktus“. Būtent įvertinus šį kontekstą 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio tarp R. K., D. J. M. bei R. R. turinys tampa pakankamai aiškus ir suprantamas. Iš nuoseklios šios pokalbio dalies analizės matyti, kad R. K., D. J. M. bei R. R. kalbėdamiesi apie būsimą susitikimą ne tik tarėsi apie ką kalbėti su Liberalų sąjūdžio vadovais, bet ir kaip bei kuriuo susitikimo metu pasiūlyti politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. M. kyšį. Jau pačioje užfiksuoto pokalbio pradžioje matyti, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovai, o ypač jos savininkas ir prezidentas D. J. M., nebuvo itin patenkinti Liberalų sąjūdžio veikla ir šią kritiką ketino jiems (liberalams) išsakyti pokalbio metu. (R. K.: „Taip /.../ labai nesipizdavokit /.../ nėra smagu…“. <…> D. J. M.: „Aš manau, žinai, nu šita rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to... Nes, manyčiau, pasakyti reikia taip, nu, sakyt, žinai /.../“ <…> „...Padaryti situaciją, kurioje jūs esate... deklaruotini, tvarkingi ir žinantys /.../ /o padarot atvirkščiai/, ir sakot, nu, /o/ prie ko čia /.../“, „/.../ /čia dar/ /pasiaiškinsim/ /.../, plačiąja prasme. Tai čia tik maži testai. /.../ Plačiąja prasme čia, tai /.../“ <...> „Dėl pozityvo, žinai, dėl pačių pozityvo tai... juos nėra už ką girti.“ ir pan.). Be to, iš pokalbio metu išsakytų D. J. M. frazių pagrįstai galima spręsti ne tik tai, kad ši kritika yra susijusi su Liberalų sąjūdžio vadovų nepateisintais UAB koncerno „MG Baltic“ lūkesčiais, bet ir tai, kad šie lūkesčiai buvo siejami su UAB koncerno „MG Baltic“ finansine parama šiai politinei partijai (D. J. M.: „/.../ Turit situaciją dabar kovinę /.../, bet mes dabar patys... ar iš mūsų čia reikės, ar nereikės kažkokios pagalbos, čia, čia jūs matyt /įvertinat/, bet žinai, /.../ mes /sunkiau/ susikalbėsim... Mes dėl jūsų tai galim. Ir jūs turbūt dėl mūsų galit. Ar jūs daug galite, tai kitas klausimas. Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mum reikia juos išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą /padygliuoti/, kad... nu... ir.../.../. /.../ Nes /nuo Jūsų/ /.../... Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes.. /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti, nu taip/ /.../ /ta prasme/... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau, /.../ kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, /o čia laikysit/ /.../, /tai čia visai, žinok, pizdec/ /.../.“ <...> R. R.: „Į orą leisim babkes.“). Pokalbio turinys taip pat patvirtina, kad nepaisant UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų kritikos šio kalėdinio susitikimo tikslas – susitarti dėl finansinės paramos-kyšio dydžio – nepasikeitė. R. K., D. J. M. bei R. R. sutarimu dėl kyšio su E. M. turėjo susitarti būtent R. K. ir tai turėjo padaryti išsivesdamas E. M. parūkyti (R. K.: „Tai šitą istoriją man palikit“; „Ir tada aš galvoju, mums reikia /pažiūrėt/... mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E.“ „...užsipiešt skaičių. A ne?“ <...> „...truputį reikia pasilikt viršui, Eli... /ta prasme/, čia E....“ <...> „aš negarantuoju, kad jis paprašys. Jis gali kreiptis, domėtis, išsiklausinėt. <...> kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyti, nes jis mėgsta parūkyt. Kai pajausiu, kad ė-ė... grynai /galimai/“ <...> „E. yra normalus. R. /.../ va toks keistas /iš tikrųjų/, nes kartais geriau tiesiai neprašyt, geriau vat, sakyt, mes prieinam ten, mes pasiimsim. /Gėriau pasiūlyti/ /.../. Tai mano logika tokia ir aš manau, kad aš /.../. Kai susidėliosim visus, galėsim prisėsti, ta prasme, dar ką kiti. Ko čia jau vaidint. Kiek kiti... Gali – negali?“).

320. R. K., D. J. M. bei R. R. iš anksto aptartą R. K. išėjimą kartu su E. M. parūkyti bei susitarimą su juo dėl kyšio neabejotinai patvirtinta antroji pokalbio dalis bei šio pokalbio metu sekę įvykiai, kai į susitikimą su UAB „MG Baltic“ vadovais atvyko politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. bei jo pavaduotojas G. S.. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-111, specialisto išvados Nr. 11‑1608(16), 11-2663916), 11-26(17) 1 priede pateiktos pokalbio stenogramos matyti, kad 19.06 val. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ atvyko E. M. bei G. S., susėdę kartu su R. K., D. J. M. bei R. R. prie staliuko bendravo. Nors iš pateiktos minėtos pokalbio stenogramos matyti, kad tuo metu tarp išteisintųjų ir liudytojų vyko bylai ne itin reikšmingas pokalbis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie 20.54 val. buvo užfiksuota kaip R. K. pasiūlė E. M. parūkyti (R. K.: „Klausyk, parūkom?“ <...> „Parūkom?“ <...> E. M.: „Tai, gerai, tai R., kviečiu parūkyt tave“) ir abu kartu išėję į lauką rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi iki 21.02 val., kuomet grįžę į restoraną toliau bendravo su D. J. M., R. R. bei G. S. (t. 5, b. l. 117–122; t. 11, b. l. 39–77).

321. Apklausti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. kategoriškai neigė, kad kalėdinės vakarienės metu būdami lauke jie susitarė dėl kyšio už kaltinime inkriminuotų veiksmų atlikimą. Išteisintųjų teigimu, tuo metu įvyko pirmasis jų pokalbis dėl R. K. paskolos E. M.. Tačiau teisėjų kolegija vertindama tokius išteisintųjų parodymus, gretindama juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais atkreipia dėmesį, kad kai kurios jų nurodomos aplinkybės nesutampa, o ir pačių išteisintųjų parodymai šioje dalyje nebuvo itin nuoseklūs.

322. 2018 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniuose parodymuose R. K. nurodė nepamenantis, ar 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo metu E. M. paprašydamas paskolinti pinigų nurodė ir konkrečią sumą. Tačiau jis E. M. paaiškino, kad iki 50 000 eurų sumą galėtų paskolinti, o dėl didesnės sumos reikėtų daugiau laiko pagalvoti. Anot R. K., jis nesidomėjo, kam konkrečiai pinigai būtų skirti – ar asmeniniam verslui ar rinkimų politinei kampanijai. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje jo ir E. M. susitikimo metu pastarasis dar kartą paklausė, ar būtų galimybė iš jo pasiskolinti. R. K. sutiko. Po savaitės jis E. M. perdavė 90 000 eurų (t. 112, b. l. 97–98) Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duodamas parodymus R. K. teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. rūkant prie restorano E. M. jo paklausė, ar R. K. galėtų jam paskolinti pinigų šeimos vystomam nekilnojamo turto verslui ir įvardino konkrečią – 90 000 eurų. Šiame pokalbyje, kaip nurodė išteisintasis, galėjo būti paminėtos dvi pinigų sumos – 90 000 eurų ir 50 000 eurų. R. K. sutiko paskolinti pinigų E. M. politinei veiklai, nepriklausomai nuo to, kam konkrečiai šiuos pinigus pastarasis išleis (t. 132, b. l. 95–97; t. 159, b. l. 26–31). Ikiteisminio tyrimo metu R. K., pasinaudodamas jam suteikta teise, parodymus duoti atsisakė (t. 83, b. l. 15–16, 18–19, 28–29, 62–63, 67–68, 70–71, 75–75, 80–8192–92, 116–118, 131–132, 152–153).

323. E. M. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose parodymuose teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu rūkant su R. K. jis, užsiminęs apie savo ir giminaičių ketinimus investuoti į nekilnojamąjį turtą, R. K. paklausė, ar R. K. paskolintų pinigų (t. 112, b. l. 109–110). Apklaustas pirmosios instancijos teisme išteisintasis, analogiškai kaip ir R. K., nurodė jau kur kas daugiau 2015 m. gruodžio 16 d. lauke prie restorano įvykusio pokalbio aplinkybių. E. M. teismo posėdžiuose teigė, kad rūkant lauke jis R. K. ne tik papasakojo apie savo šeimos ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, paklausė R. K., ar atsiradus dominančiam objektui R. K. sutiktų jam paskolinti pinigų, bet ir paminėjo 90 000 eurų sumą. Be to, anot E. M., tą patį vakarą R. K. užsiminė, kad jis ar „jie“, kaip išteisintasis suprato vakarienėje dalyvavę UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai, svarstytų apie 50 000 eurų sumos finansinės paramos būsimiems Seimo rinkimams suteikimo galimybę (t. 124, b. l. 167–171). Iš esmės analogiškas aplinkybes E. M. parodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šioje apklausoje E. M. taip pat parodė ir tai, kad rūkant R. K. jam pasakė, kad pinigus skolintų jam (E. M.) kaip politikui, o kaip jis (E. M.) panaudotų – ne jo (R. K.) reikalas (t. 159, b. l. 266–273). Apie tai, kad E. M. 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinio susitikimo metu paprašė R. K. paskolinti pinigų E. M. parodė ir apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau 2016 m. rugsėjo 6 d. apklausoje E. M., priešingai nei teigė apklausiamas teismo posėdžiuose, nurodė, kad šio su R. K. vykusio pokalbio metu apie tai, jog UAB koncernas „MG Baltic“ neoficialiai finansuos Lietuvos liberalų sąjūdį jie (E. M. ir R. K.) nekalbėjo, pasiūlymų dėl Lietuvos liberalų sąjūdžio finansavimo R. K. nepateikė, siūlomų šiai politinei partijai sumų nenurodė (t. 89, b. l. 44–53, 70–75).

324. Taigi analizuojant tokius viso proceso metu duotus išteisintųjų R. K. ir E. M. parodymus apie užfiksuotą jų pokalbį matyti, kad kai kuriose, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingose aplinkybėse, jie nesutampa. Kaip matyti, R. K. savo parodymuose nuosekliai tvirtino, kad 2015 m. gruodžio 16 d. su E. M. kalbėjo apie išimtinai asmeninio pobūdžio paskolą šeimos vystomam nekilnojamajam verslui. Iš jo parodymų matyti, kad nors R. K. tikėjosi, jog asmeniškai E. M. pasiskolinta suma bus panaudota ir E. M. politinės kampanijos finansavimui, tačiau jokios kalbos apie Liberalų sąjūdžio politinės partijos finansavimą nebuvo. Tuo tarpu E. M., šioje dalyje iš esmės pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pirmosios instancijos teisme ėmė teigti, kad be asmeninės paskolos R. K. trumpai užsiminė ir apie galimą savo (R. K.) ar vakarienėje dalyvavusių UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų 50 000 eurų finansinę paramą rinkimams jo vadovaujamai politinei partijai Liberalų sąjūdžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį E. M. parodymų pakeitimą lėmė tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu E. M. jau buvo susipažinęs su visais byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir išteisintojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2016 m. rugpjūčio 11 d. bei 2016 m. gruodžio 12 d. apklaustas G. S. teigė, kad kalėdinės vakarienės metu R. K. ir E. M. buvo išėję į lauką parūkyti. Pasibaigus vakarienei, anot G. S., E. M. jį trumpai informavo, kad rūkant prie restorano R. K. jam pasakė, jog UAB koncernas „MG Baltic“ Liberalų sąjūdžio politinei veiklai 2016 m. skirs 50 000 eurų paramą. Kada konkrečiai, kokiomis dalimis ir kokiam tikslui ši parama bus skirta, E. M. jam nenurodė. G. S. teigimu, su E. M. sutarė, jog ši parama partijai turi būti skirta tik teisėtais būdais (t. 97, b. l. 8–12, 25–32). Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. S. tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, tačiau teigė, kad E. M. apie 50 000 eurų paramą užsiminė tik kaip apie galimą, o ne R. K. jau pažadėtą (t. 122, b. l. 180–182; t. 123, b. l. 5–7). Teisėjų kolegija, vertindama R. K. ir E. M. kalėdinio susitikimo metu vykusį pokalbį prie restorano, kaip teisingais vadovaujasi būtent G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie labiausiai atitinka įvykių kontekstą bei kitus byloje esančius duomenis.

325. Pirmiausia, būtent G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d. R. K. ir E. M. aptartą kalėdinio susitikimo tikslą – UAB koncerno „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžio vadovų ketinimus susitarti dėl „finansinės paramos galimybės kalbant apie šešioliktus“. Apie „skaičių užsipiešimą“ R. K. išsivedus E. M. į lauką parūkyti susitarė ir R. K., D. J. M. bei R. R., laukdami į kalėdinę vakarienę atvykstančių politinės partijos Liberalų sąjūdžio vadovų. Taip kaip buvo sutarta, vakarienės metu R. K. ir E. M., R. K. kvietimu, dviese išėjo parūkyti. Ir, kaip iš esmės patvirtino R. K., E. M. ir G. S. rūkydami lauke R. K. su E. M. kalbėjosi būtent apie pinigus. Tokiu būdu įvertinus šias aplinkybes vadovautis R. K. ir E. M. parodymais, kad rūkymo metu buvo aptarta galima asmeninio pobūdžio R. K. paskola E. M., nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad rūkymo metu R. K. su E. M. susitarė būtent dėl finansinės paramos-kyšio, tarėsi dėl jo dydžio. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik minėti G. S. parodymai, bet ir juos neabejotinai patvirtinantis 2016 m. sausio 11 d. tarp R. K. ir G. S. susitikimo restorane „Terazza“ metu įvykęs pokalbis. Iš specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas toks išteisintųjų tarpusavio pokalbis: G. S.: „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję, prieš šventes kalbėjote ir tuo vedamas aš irgi norėčiau truputį aptarti... /.../....“ R. K.: „Jeigu ką rašysim, va, tie du vaikinai nelabai patinka.“ G. S.: „Gerai“. R. K.: „Bet jo, mes galim realizuotis /.../“ G. S.: „Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“. R. K.: „<...> mes esam taip sutarę, <...> kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau mes sau pasirašėm <...> tavo personaliją“. G. S.: „Gerai“. R. K.: „Tai ta prasme, nežinau, kaip nori, bet personaliai yra taip.“ G. S.: „Super. Tas vat, irgi svarbu ir tada...“ R. K.: „Nežinau, tau tinka netinka.“ G. S.: „Absoliučiai.“ R. K.: „Bet mes ryte išsiplanavom su kolega D.... taip /.../.“ G. S.: „Gerai. Ir tada...“ R. K.: „Ir tada...“ G. S.: „/Kiek/?“ R. K.: „... formos ir...“ G. S.: „Galėtų būt čia irgi galbūt... įvairiai.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Tai pradedant dabar... vat irgi nuo tam tikrų susidėliojimų ir....“ R. K.: „Mes iniciavom ankščiau šiek tiek dėl to /.../... Šiaip...“ G. S.: „Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones.“ R. K.: „Taip, taip, taip.“ G. S.: „Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai /.../.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Nes vat, jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėt. To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks. Ir tada... čia yra klausimas, kaip tai... turėtų, /tas/ vykt... Jeigu dabar mes, pavyzdžiui, turėtumėm... galvot, nu, pavyzdžiui... ė-ė... R. M. tai /.../ dešimt... nu, į tą Laisvės studijų centrą.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Pasakytumėt, kam prašymus rašyt... ė-ė...“ R. K.: „Prašymai be adresato. Mes įsirašysim... Prašymai be...“ G. S.: „Kiek egzempliorių? Vienas?“ R. K.: „/.../.“ G. S.: „Du?“ R. K.: „/.../ į tą patį...į tą patį....“ G. S.: „Galbūt taip, šaltiniai skirtingi.“ R. K.: „Nu, ta prasme, dešimt bent jau kaip apskaitos taškų“. G. S.: „Nu.“ R. K.: „/.../.“ G. S.: „Taip, sakykime, jeigu dabar galėtų būt artimiausias...“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „... pora savaičių tas dešimt, mes toliau pasitartumėm tarpusavyje.“ R. K.: „Gerai.“ G. S.: „Ar dar yra poreikis čia.“ R. K.: „Gerai.“ G. S.: „Ir toliau klausimas yra... Šitam etape jeigu galima į mano fondą irgi turėti...“ R. K.: „Mhm. /.../.“ G. S.: „Taip. Trys.“ R. K.: „Gerai, tai ta prasme, tada tegu šitas pas tave dar vis tas, kaip jisai.“ G. S.: „T..“ R. K.: „Tai jis /.../ prašymą ir /.../. Gerai.“ G. S.: „Tiktai prašymas šiuo atveju būtų, kad tai būtų nu, sakykim... kuo mažiau matytųsi kokie nors dalykai, kas po to mane vestų į interesų konfliktą.“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „Kad /administrauju/, gaunu kažkokius ten, nežinau...“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „/.../ir taip toliau.“ R. K.: „Mhm, okej.“ G. S.: „Tai vat, tai dabartinis tas būtų dešimt... plius trys.“ R. K.: „Okei.“ G. S.: „Nu gerai, o dabar dar tiktai supratimui... o kažkokie fiziniai asmenys, jūs įsivaizduojat, modelį, kurie galėtų remti...“ R. K.: „Mhm.“ G. S.: „... realizuojant /.../...“ R. K.: „Fiziniai asmenys pas mus yra...“ <...> (t. 11, b. l. 122–123). Taigi, vertinant šią pokalbio dalį atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, galima pagrįstai spręsti tiek tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. tarp R. K. ir E. M. buvo sudarytas pakankamai konkretus susitarimas dėl finansinės paramos-kyšio E. M. ir politinei partijai Liberalų sąjūdžiui, tiek tai, kad šią paramą suteikia ne asmeniškai R. K., bet UAB koncernas „MG Baltic“ kaip juridinis asmuo. Tai patvirtina ne tik R. K. daugiskaita vartojami asmenvardžiai „mes esam taip sutarę“, „tiksliau mes sau prisirašėm <...> tavo personaliją“, „mes ryte išsiplanavom su kolega D.“, bet ir R. K. bei G. S. aptarimas, kaip šią paramą būtų galima „įvairiai realizuoti“ (G. S.: „tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones“; „<...> o kažkokie fiziniai asmenys, jūs įsivaizduojat, modelį, kurie galėtų remti...<...> realizuojant /.../“ Į tai R. K. atsakė: „fiziniai asmenys pas mus yra“), o tai akivaizdžiai rodo, kad sutartą paramą, be kita ko, buvo siekiama maskuoti ir neteisėtais būdais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio pokalbio metu R. K. ir G. S. laikėsi konspiracijos: tikslių sumų kalbant apie bendrą paramą partijai ar asmeniškai G. S. neįvardino, G. S. užsiminus apie 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir E. M. pokalbį bei išreiškus norą šią temą „pratęsti“ R. K. nurodė: „jeigu, ką rašysim, va, tie du vaikinai nelabai patinka“. Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad šioje pokalbio dalyje R. K. jam ant popieriaus lapelio užrašė 20 000 eurų sumą, kuri, kaip G. S. suprato, galėjo būti dalis Liberalų sąjūdžiui suteiktos paramos (t. 123, b. l. 2, 13–15). Teismo nuomone, toks bendravimo būdas leidžia pagrįstai spręsti, jog išteisintieji suvokė, kad kalbama apie R. K. ir E. M. pirmiau sudarytą neteisėtą korupcinio pobūdžio susitarimą dėl kyšio.

326. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tolesnė įvykių eiga, R. K. bei E. M. susitikimai, pinigų perdavimo aplinkybės, taip pat paneigia apygardos teismo išvadas, kad R. K. kartu su degtinės buteliu perduoti pinigai E. M. galėjo būti paskola, o ne kyšis. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-115 matyti (t. 8, b. l. 117), kad 2016 m. kovo 1, 2 d. R. K. iniciatyva trumposiomis SMS žinutėmis buvo suderintas susitikimas su E. M. 2016 m. kovo 3 d. 14 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 118–120). Šis išteisintųjų susitikimas, vykęs 2016 m. kovo 3 d. nuo 14.13 val. iki 14.43 val., buvo užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-14 (t. 6, b. l. 96–99). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. tvirtino, kad šio susitikimo metu jie vėl kalbėjosi apie paskolos E. M. suteikimą. Anot jų, E. M. R. K. paprašė paskolinti 90 000 eurų nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti ir R. K. sutiko tokio dydžio paskolą jam suteikti vienerių metų laikotarpiui. Tačiau išteisintųjų teigimu, galutinis susitarimas dėl paskolos, jos suteikimo sąlygos: palūkanų dydis, paskolos suteikimo terminas, paskolos susitarimo surašymo forma ir kt. jau buvo suderintos 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo, vykusio restorane „(duomenys neskelbtini) “, pradžioje, kai pokalbis dar nebuvo fiksuojamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis, 2016 m. gegužės 4 d. restorane „(duomenys neskelbtini) “ slapta užfiksuotas R. K. ir E. M. susitikimas bei pokalbis, vykęs nuo 16 val. iki 16.30 val. (t. 1, b. l. 16–30). Sutiktina, kad iš pirmosios E. M. protokole užfiksuotos frazės: „Taip. Gerai. O tada ten tas failas, /tai/ ką aš žinau, tai turbūt galima ir... Man, žinok nėra skirtumo /.../... Pažiūrėk, kaip pačiam patogiau.“ galima spręsti, kad tarp R. K. ir E. M. vykęs pokalbis nebuvo fiksuojamas nuo pat pradžios. Tačiau nepaisant to, bylos duomenų visuma nesuteikia jokio pagrindo spręsti, kad neva dėl R. K. paskolos E. M. apskritai buvo tariamasi. Priešingai, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas pokalbio turinys tik patvirtina pirmiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, jog šiame susitikime R. K. ir E. M. susitarė, kada ir kaip bus perduotas dar 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu sutartas konkretaus dydžio grynųjų pinigų kyšis. Iš specialisto išvados Nr. 11-1425(16), 2 priede pateiktos stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas toks R. K. ir E. M. pokalbis. <...> R. K.: „Nu, matyt, matyt kažką tu, tu pasiplanuok taip, kad neisi...“ E. M.: „Mhm.“ R. K.: „...į darbą, žinai. /Tada/ pravažiuosiu aš.“ E. M.: „Gerai. Tai aš manau, kad...“ R. K.: „Butelį kokį nors padovanosiu tau...“ E. M.: „Nu“ R. K.: „...gražų.“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „Naują stumbrinę.“ <...> E. M.: „Naują... paragausim.“ R. K.: „Jo, naują paragausi ir...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „...ir, ir, ir... Ir tiek.“ E. M.: „Mhm.“ <...> E. M.: „Tai va, žinai. Tai o, o, ką? Biški vat susiplanavę esam dabar tą...“ R. K.: „Mh.“ E. M.: „...ė-ė-ė, regioninę kompaniją. O po to...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...iškart jau, nu... Į... į antrą vasaros pusę startuosim su visa komunikacija...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „...jau šita...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Aš kiek žinai, derinasi... R. ten...“ R. K.: „Tai R. derinasi komunikaciją. Aš dabar galvoju, santykyje su manim jis nėra labai aktyvus...“ E. M.: „Bet aš kiek žinau su Z.... ir kelis kartus...“ R. K.: „Jo, jo, jo. Jo.“ E. M.: „... jie aptarinėjo.“ R. K.: „Nu, aš turiu galvoj tą... tą, tą, tą... kitą. Bet, sakiau, kai tik reikia, žinai...“ E. M.: „Nu, nu, nu.“ R. K.: „Sakė, nereikia.“ E. M.: „Tai aš supratau, kad nieko čia... Dabar viskas ten... Mes apsitarėm daugiau, mažiau dydžius.“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Nu, proporcijas...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Nu, kokios būtų...“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Ir visus principus tada.“ R. K.: „Mhm, mhm. Ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė... G. asmeniškai pasiprašė... /ga/... ė-ė-ė... Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“ E. M.: „Supratau.“ R. K.: „Negalvok...“ E. M.: „Nu, tai čia jūs...“ R. K.: „...dabar.“ E. M.: „Jūs čia... nu... nuk... nuleis kraujo daug /.../.“ (Juokiasi). R. K.: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu.“ E. M.: „Nu. Tai vat man... Aš tai labai vertinu...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... tą visa irgi...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „... pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“ R. K.: „Ir dar, ir dar... Palauk... galvoju... /D./ svarstėm... Jei ką, jei norės dar... V. užrašysim. Visur po dešimt.“ E. M.: „Kam tokiam?“ R. K.: „V. dar išrašysim.“ E. M.: „Ai, V..“ R. K.: „Visur... Vis... Kiekvienam po dešimt. Papildomai“ E. M.: „Tai aš galiu V. pasakyt... pats...“ R. K.: „Aš jam sakiau, žinai.“ E. M.: „Ai, sakei tu?“ R. K.: „Sakiau, kad /.../...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „Sakiau jeigu reikia, žiūrėk.“ E. M.: „V. – viskas gerai. Jisai ten ir laimės tą vienmandatę.“ R. K.: „Jo. Nu, panaudos kitam, žinai. Ta prasme, čia jų...“ <...> E. M.: „<…> Tai va, žodžiu... Tai gerai, tai tada mes...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Aš jau kol neužsikimšo gatvės...“ R. K.: „Jo, tu lėk.“ E. M.: „...paskui pradės važiuoti.“ R. K.: „Tada susirašom. Mes vietą tik galim susitart.“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „Kurią, kurią neverta turbūt visuomenėj pranešinėt. Taip kur, aš pavyzdžiui, privažiuočiau, tave mašina paimčiau ir nuvažiuotum kur nors...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „... biski toliau...“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „... kavos išgert/um/.“ E. M.: „Gerai.“ R. K.: „Kur tik tokia ten galėtų būti?“ E. M.: „Aš galvoju dabar, ką mes čia galim sugalvot /.../.“ R. K.: „Pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį.“ E. M.: „Aš pirmadienį būsiu išvažiavęs, tai iš esmės /.../ antradienis.“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Jeigu tinka antradienį?“ R. K.: „Gerai, tinka.“ E. M.: „Antradienį tada... Gerai.“ R. K.: „Ta prasme, kad nesustot toj vietoj... grubiai sakant.“ E. M.: „Šešioliktą valandą gerai tau, ar...?“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Ką?“ R. K.: „Gerai.“ E. M.: „Arba vėliau galim, nežinau. Kaip tu?“ R. K.: „Gerai šešioliktą.“ E. M.: „Gerai?“ R. K.: „Mhm.“ E. M.: „Nu, tai šešioliktą valandą. O vieta?“ R. K.: „Galiu aš tave prie Seimo paimt?“ E. M.: „Nu.“ R. K.: „Tarp... tų Vilniaus vartų ir /.../...“ E. M.: „Aš tenais... būnu...“ R. K.: „Jo.“ E. M.: „Antradienį šešioliktą valandą.“ R. K.: „Jo, o po to...“ E. M.: „Nu... /.../... Jo. Gerai.“ R. K.: „... kažkur pajudėsim.“ E. M.: „/.../ ačiū labai už /.../“ (t. 11, b. l. 141–155).

327. Taigi, analizuojant šio pokalbio turinį galima spręsti, kad tiek pokalbio pradžioje, tiek jo pabaigoje R. K. ir E. M. susitarė dėl kito susitikimo, kuris turėjo įvykti „antradienį šešioliktą valandą“, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. Apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose išteisintieji R. K. ir E. M. neneigė, jog 2016 m. gegužės 10 d. susitikimo tikslas – perduoti E. M. pinigus, tačiau, kaip jau minėta, jų teigimu, šie pinigai buvo ne iš anksto sutartas kyšis, bet R. K. paskola E. M., dėl kurios suteikimo jie ne kartą tarėsi ankstesnių susitikimų metu, o konkrečias paskolos suteikimo sąlygas jie aptarė to paties 2016 m. gegužės 4 d. vykusio susitikimo pradžioje. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jei išteisintieji, pagal jų parodymus, pokalbio pradžioje (kuomet pokalbis dar nebuvo įrašomas specialiosiomis priemonėmis) atvirai bendraudami detaliai susitarė dėl visų esminių paskolos suteikimo sąlygų – paskolos grąžinimo termino, palūkanų dydžio, sandorio sudarymo formos bei paskolos suteikimo būdo, tai logiškai negali būti paaiškinama, kodėl derindami konkrečias šių pinigų perdavimo aplinkybes išteisintieji akivaizdžiai kalbėjo konspiruotai ir aptakiai. R. K., pasiūlęs E. M. „pasiplanuoti“ dieną taip, kad po jų susitikimo E. M. nebeitų į darbą, nurodė E. M. ne perduosiantis paskolą, bet padovanosiantis „butelį kokį nors“ „.. .gražų“ „naują stumbrinę“. Į tai E. M. atsakė: „Gerai.“ Be to, iš pokalbio matyti ir tai, kad priešingai nei prieš tai vykusius susitikimus, R. K. E. M. pasiūlė 2016 m. gegužės 10 d. susitikti vietoje, „kurią neverta turbūt visuomenėj pranešinėt. Taip kur, aš pavyzdžiui, privažiuočiau, tave mašina paimčiau ir nuvažiuotum kur nors...“ „biski toliau...“ „...kavos išgert/um/“, „kad nesustot toj vietoj... grubiai sakant“. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buvo derinamas ne paskolos, bet kyšio perdavimas patvirtina ir vėlesnis to paties susitikimo, vykusio 2016 m. gegužės 4 d., metu tarp R. K. ir E. M. vykęs pokalbis. Kaip matyti, pokalbio apie pasirengimą Seimo rinkimams, Liberalų sąjūdžio regioninę politinę kampaniją, komunikaciją metu E. M. pasakius, kad jie (kaip galima spręsti, Liberalų sąjūdžio rinkiminio štabo vadovai) apsitarė „daugiau, mažiau dydžius“, „proporcijas“ ir „visus principus“, R. K. E. M. nurodė, kad „ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė... G. asmeniškai pasiprašė... /ga/... ė-ė-ė... Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“ Toliau R. K. detalizavo, kad „svarstėm <...> Jei ką, jei norės dar... V. užrašysim. Visur po dešimt“, „kiekvienam po dešimt. Papildomai“. Duodami paaiškinimus apie šią pokalbio dalį R. K. ir E. M. teigė, kad tuo metu jie kalbėjosi apie galimą teisėtą R. K. paramą Liberalų sąjūdžio politinės partijos kandidatams – G. S., Š. G. ir V. G. – R. K. skiriant kiekvienam iš jų po dešimt tūkstančių eurų. Išteisintieji R. K. ir E. M. pripažino, jog pokalbyje minimas „paketas“ – tai 90 000 eurų paskola E. M.. Tačiau vadovaujantis išteisintųjų paaiškinimais, pinigai buvo skolinami išimtinai tik E. M. ir konkrečiam tikslui – asmeniniam E. M. kartu su šeimos nariais vystomam nekilnojamo turto verslui, nors R. K. ir tikėjosi, jog suteiktą paskolą E. M. taip pat skirs ir savo politinei kampanijai. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. neturėjo jokio pagrindo pokalbyje sieti asmeninio pobūdžio paskolos E. M. su kitų Liberalų sąjūdžio narių rinkimų kampanijų finansavimu. Be to, E. M. reakcija į paminėtus R. K. teiginius apie paramą kitiems Liberalų sąjūdžio kandidatams („nu tai čia jūs...“ „jūs čia... nu... nuleis kraujo daug /.../. (Juokiasi)“), pastarojo atsakymas E. M. („ne, nu, ta prasme, kaip. Šiai ar taip, nu, mes dešimt metų kartu“) bei E. M. padėka („Tai vat man... Aš tai labai vertinu...“ „tą visą irgi...“ „...pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą.“), rodo, kad E. M. už finansinę paramą, ilgalaikius pasitikėjimu ir konstruktyvumu grįstus santykius dėkoja ne konkrečiai R. K., bet „jiems“, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu – UAB koncerno „MG Baltic“ vadovams. Tokiu būdu, įvertinus visumą byloje ištirtų ir šiame nuosprendyje jau aptartų duomenų (nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. kovo 3 d. tarp R. K. ir E. M. įvykusius susitikimus; tarp R. K. ir E. M. užfiksuotus pokalbius; išteisintojo G. S. parodymus; tarp G. S. ir R. K. 2016 m. sausio 11 d. vykusį pokalbį; R. K. pokalbius su liudytojais D. B. bei R. Ž. ir kt.), matyti, kad šis 2016 m. gegužės 4 d. tarp R. K. ir E. M. vykęs pokalbis yra nuosekli ir logiškai paaiškinama R. K. bei E. M. nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. vykusių susitikimų, be kita ko ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybe, kuriuose buvo aptariama UAB koncerno „MG Baltic“ „finansinės paramos galimybė kalbant apie šešioliktus“ Liberalų sąjūdžiui, tąsa. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog 2016 m. gegužės 4 d. susitikime R. K. ir E. M. susitarė dėl nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. sutarto kyšio perdavimo ir priėmimo laiko, vietos ir būdo, t. y. neviešai 2016 m. gegužės 10 d. 16 val. E. M. įlipus į R. K. automobilį, o patį kyšį maskuojant perduodamu „stumbrinės“ degtinės buteliu.

328. Bylos duomenys leidžia pagrįstai daryti išadą, kad taip, kaip ir buvo sutarta R. K. ir E. M. 2016 m. gegužės 4 d. susitikime, kyšio perdavimas ir priėmimas buvo realizuotas 2016 m. gegužės 10 d. nuo 16.05 val. iki 16.16 val. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S18-14-5 matyti, kad slapto sekimo metu buvo užfiksuota, jog 2016 m. gegužės 10 d. 15.57 val. R. K. išėjo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi koncerno „MG Baltic“ būstinė, nešdamas juodos spalvos dovanų maišelį (apie A4 formato lapo dydžio). Vėliau įsėdo į automobilį „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su vairuotoju važiavo A. Goštauto, A. Tumėno gatvėmis. 15.59 val. automobilis „Mercedes Benz GL450“ sustojo prie Gynėjų – A. Tumėno gatvių sankryžos. R. K. išlipo iš automobilio, rankoje laikydamas A4 formato dydžio juodos spalvos dovanų maišelį. 16.04 val. Gynėjų gatve, R. K. link buvo pastebėtas einantis E. M. (rankoje turėjo vyrišką juodą odinę rankinę). 16.05 val. R. K. ir E. M. susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo, tuomet abu nuėjo prie R. K. automobilio „Mercedes Benz GL450“ ir įsėdo į jį (R. K. rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį). Po to automobiliu nuvažiavo A. Tumėno, A. Goštauto gatvėmis. 16.09 val. automobilis „Mercedes Benz GL450“ sustojo A. Goštauto gatvėje, netoli Žvėryno tilto. R. K. ir E. M. išlipo iš automobilio. Abu sustoję rūkė ir kalbėjosi. 16.15 val. R. K. ir E. M. vėl įsėdo į automobilį „Mercedes Benz GL450“ ir važiavo A. Goštauto gatve, Gedimino prospektu. 16.16 val. automobilis „Mercedes Benz GL450“ sustojo prie Gedimino pr. – A. Goštauto g. sankryžos. E. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo Gynėjų gatve, rankoje turėjo savo portfelį ir juodos spalvos dovanų maišelį, kurį prieš tai turėjo R. K.. R. K. su vairuotoju nuvažiavo nestebimi. 16.18 val. E. M. Gynėjų gatvėje įsėdo į juodos spalvos automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo Gynėjų bei A. Tumėno gatvėmis. 16.20 val. stebėjimas buvo nutrauktas (t. 7, b. l. 1–2).

329. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38, 2016 m. gegužės 10 d. stebint E. M. naudojamą automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.16 val. buvo pastebėtas E. M. einantis Gynėjų gatve, nuo Gedimino prospekto, kairėje rankoje nešėsi juodos spalvos rankinę ir juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį. 16.18 val. E. M. priėjo prie automobilio „Honda CR-V“ ir atidaręs jo kairės pusės galines keleivio dureles, ant galinės keleivių sėdynės padėjo portfelį ir minėtą juodos spalvos dovanų maišelį, uždarė dureles, tada atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. <...> 17.01 val. E. M. automobiliu „Honda CR-V“ atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). 17.05 val. E. M. išlipo iš automobilio „Honda CR-V“ ir nuo galinės sėdynės paėmęs juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį padėjo jį į automobilio bagažinę. 17.07 val. E. M. (duomenys neskelbtini) gatve nuėjo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). 17.15 val. šalia automobilio „Honda CR-V“ buvo pastebėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. 20.57 val. E. M. išėjo iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. <...> 21.30 val. E. M. automobiliu „Honda CR-V“ įvažiavo į uždarą kiemą (duomenys neskelbtini), kur kurį laiką sėdėjo automobilyje, po to išlipęs iš automobilio atsidarė automobilio bagažinę ir kažką joje darė. 21.43 val. E. M. užėjo į laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur stebimas nebuvo. Rankose nešėsi du polietileninius krepšius su logotipu „Iki“, juodos spalvos rankinę ir vyrišką kostiumą. 21.44 val. E. M. išėjo iš šios laiptinės, labai trumpam sugrįžo prie automobilio „Honda CR-V“, iš kurio kažką pasiėmė ir vėl sugrįžo į laiptinę. Rankose nieko nesinešė (t. 7, b. l. 25–27, 28–43).

330. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-39 duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos pareigūnai 2016 m. gegužės 10 d. apie 18.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, <...> atidarė E. M. naudojamo automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio pusės durelės ir pateko į transporto priemonės vidų. Apžiūrėję transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rado juodos spalvos odinį lagaminą, kuris buvo paimtas ir nuneštas apžiūrai į greta stovėjusį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Lagamino viduje rasta: rudos spalvos odinė piniginė, juodos spalvos užrašinė, įvairūs dokumentai, baltos spalvos vokas, kuriame buvo: 1) neperrištas grynųjų pinigų ryšulėlis, kuriame buvo 27 vienetai 500 eurų nominalo kupiūrų ir 7 vienetai 100 eurų nominalo kupiūrų; 2) grynųjų pinigų ryšulys, surištas gumele, 100 vienetų 20 eurų nominalo kupiūrų. Bendra rastų grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų. Apie 18.14 val. lagaminas grąžintas atgal į automobilio „Honda CR‑V“ saloną (t. 7, b. l. 69–78).

331. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-36 matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 18.53 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, <...> buvo atidarytos E. M. naudojamo automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės keleivio pusės durelės ir patekta į transporto priemonės vidų. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rastas juodos spalvos odinis lagaminas, kuris jau buvo apžiūrėtas. Automobilio bagažinėje rastas popierinis juodos spalvos maišelis su užrašu „Stumbras 1906“, kurio viduje įdėta rudos spalvos dėžutė, įvilkta į popierinę juodos spalvos įmautę su užrašu „Millennium“. Rastas maišelis paimtas apie 18.55 val. ir nuneštas apžiūrai į greta stovintį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Išėmus iš maišelio minėtą dėžutę, ji buvo atidaryta. Dėžutės viduje rasta: 1) surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 40 vienetų 500 eurų nominalo kupiūrų; 2) surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 58 vienetų 500 eurų nominalo kupiūrų ir 5 vienetai 200 eurų nominalo kupiūrų; 3) surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 100 vienetų 200 eurų nominalo kupiūrų; 4) surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 100 vienetų 200 eurų nominalo kupiūrų. Bendra rastų grynųjų pinigų suma – 90 000 eurų. 5) 750 ml talpos stiklinis butelis su užrašu „Millennium. Single oak cask. Cask No. 5, Bottle No. 207, From /293“ su skaidriu skysčiu. Baigus apžiūrą, viršutiniai ryšulių banknotai pažymėti specialia chemine medžiaga „Огонёк-980“, atspindinčia infraraudonuosius spindulius. Pažymėjus banknotus, grynųjų pinigų ryšuliai sudėti atgal į dėžutę tokia pat tvarka, dėžutė įdėta į popierinę įmautę ir supakuota į popierinį maišelį, apie 19.06 val. maišelis grąžintas atgal į automobilio „Honda CR‑V“ bagažinę (t. 1, b. l. 31–33, 34–46).

332. Iš 2016 m. gegužės 12 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą E. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų grynųjų pinigų, juodos spalvos odinėje rankinėje buvo rastas polietileninis maišelis su logotipu „Iki“, kuriame buvo 1) 40 kupiūrų po 500 eurų, iš viso 20 000 eurų, perrištų gumyte; 2) 58 kupiūros po 500 eurų ir 5 kupiūros po 200 eurų, perrištos gumyte; 3) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte; 4) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte. Apšvietus kupiūras žaliu (oranžiniu) infraraudonųjų spindulių lazeriu buvo stebimas žalios spalvos taškinis žymėjimas. Bendrai maišelyje „IKI“ buvo rasti 90 000 eurų. Be to, E. M. iš juodos spalvos odinės rankinės išėmė baltos spalvos voką, kuriame buvo: 1) 7 kupiūros po 100 eurų ir 27 kupiūros po 500 eurų; 2) 100 kupiūrų po 20 eurų. Iš viso voke buvo 16 200 eurų (t. 14, b. l. 23–46). Be to, 2016 m. gegužės 12 d. atlikus kratą E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo bagažinėje buvo rasta A4 formato dydžio dėžutė, kuri buvo įmauta į specialią popierinę įmautę (juodos spalvos) su užrašu „Millenium“. Dėžutės viduje buvo butelis su užrašu „Millenium“, kurios viduje buvo bespalvis skystis. Dėžutė buvo įdėta į juodos spalvos maišelį su „Stumbro“ atributika (t. 14, b. l. 77–82).

333. 2016 m. gegužės 12 d. taip pat buvo atlikta krata ir R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „MG Baltic Media“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jos metu be kitų daiktų, šalia stalo stovinčiame seife, dėžutėse su užrašu „BOSS“, „pramogų bankas“, maišelyje su užrašu „Skonis ir kvapas“ rasta ir paimta 116 790 eurų grynais pinigais 500, 200, 100, 50, 20, 10 ir 5 eurų nominalo banknotais (t. 19, b. l. 9–21). Šių pinigų apžiūros metu nustatyta, kad kratos metu buvo paimta 450 vienetų 200 eurų nominalo (iš viso 90 000 eurų) kupiūrų, 441 vienetų 50 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 20 550 eurų), 21 vienetas 100 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 2 100 eurų), 8 vienetai 500 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 4 000 eurų), likusi 140 eurų suma – 5 eurų (4 vienetai), 10 eurų (8 vienetai) ir 20 eurų (2 vienetai) nominalo kupiūromis (t. 9, b. l. 32–36, 37–122).

334. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklausta liudytoja Lietuvos banko pinigų gamybos ekspertė D. L. paaiškino, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos bankui pateikė klausimą, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rašte nurodyti banknotų serijos numeriai priklauso vienai pakuotei. Asmeniškai nuvykusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas ir apžiūrėjusi visas (ne tik rašte nurodytas) jai pateiktas 200 eurų grynųjų pinigų kupiūras bei jų serijos numerius ji patvirtinto, kad pateikti eurų banknotai yra iš vienos standartinės gamyklinės pakuotės. Tokią išvadą ji padarė pagal serijos numerius ir jų eiliškumą, kadangi pateikti banknotai susidėliojo iš eilės. Anot liudytojos, visas eurų banknotų gamybos procesas yra automatizuotas eliminuojant žmogiškąjį faktorių, o patys pinigų banknotų gamybos baigiamieji darbai atliekami programine įranga, kuri automatiškai sudeda banknotus, kurie vėliau supakuojami. Standartinę pakuotę sudaro 1 000 banknotų vakuuminiame bloke, į kurį įeina 10 pakelių po 100 banknotų, kurie apjuosiami juostele. Visas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų gautas 654 kupiūras ji sudėjo į pakelius po 100 pagal eiliškumą. Šiuo atveju ji nustatė, kad 450 kupiūrų (200 nominalo) buvo paimtos iš R. K. ir 204 vnt. kupiūrų (200 nominalo) – iš E. M., ir visos šios 654 kupiūros buvo iš vieno gamyklinio įpakavimo, kurį sudaro 1 000 vnt. kupiūrų. Nustatyti, ar šios kupiūros į Lietuvą pateko per Lietuvos banką, negalima, kadangi pagal serijos numerius Euro zonoje apskaita nėra vedama, be to, grynųjų pinigų pakuotes atsigabena ir komerciniai bankai (t. 118, b. l. 13–17; t. 159, b. l. 120–123).

335. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tai, kad po 2016 m. gegužės 10 d. susitikimo su R. K. E. M. automobilyje „Honda CR-V“ rasta degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio dėžutė bei joje buvę grynieji pinigai – 90 000 eurų buvo gauti iš R. K.. Šios aplinkybės neginčija nei prokuroras apeliaciniame skunde, nei išteisintieji R. K. ir E. M.. Tačiau R. K. ir E. M. teigimu, šie 90 000 eurų yra R. K. E. M. suteikta paskola, o ne kyšis E. M. už R. K. pageidaujamus atlikti veiksmus. Anot išteisintųjų, paskolos sudarymo faktą neabejotinai patvirtina 2016 m. gegužės 10 d. jų R. K. automobilyje pasirašytas paskolos susitarimas, kuris tarp kitų juodoje rankinėje buvusių dokumentų buvo nufilmuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tą pačią dieną jiems patekus į E. M. automobilį „Honda CR-V“. Pagal R. K. ir E. M. parodymus 2016 m. gegužės 4 d. susitikime sutarus dėl paskolos E. M. įsipareigojo parengti paskolos sutartį. Tuomet 2016 m. gegužės 10 d. prieš susitikdamas su R. K. E. M. savo automobilyje surašė du minėto susitarimo egzempliorius ir juos pasirašė. Įlipęs į R. K. automobilį E. M. padavė R. K. paskolos susitarimus, pastarasis pasirašė ir vieną egzempliorių su E. M. parašu grąžino E. M., o kitą, pasirašytą abiejų išteisintųjų, pasiliko. Savo teiginiams pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 2 d. E. M. pateikė 2016 m. gegužės 10 d. rašytinį susitarimą (t. 89, b. l. 55), R. K. savo susitarimo egzempliorių pateikė pirmosios instancijos teismui (t. 132, b. l. 24).

336. Iš 2016 m. rugsėjo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. M. pateiktame 1 (viename) A4 formato lape yra ranka mėlynos spalvos rašikliu surašytas tekstas: „Susitarimas. 2016-05-10. Aš, E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinuosi 90 000 eurų iš R. K.. Paskola su 3 procentais metinių palūkanų įsipareigoju grąžinti 2017-05-10. Paskolos davėjas R. K. (be parašo). Paskolos gavėjas E. M. (su parašu)“ (t. 89, b. l. 54, 55). Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai 2016 m. gegužės 10 d. tarp 16.05–16.16 val. R. K. automobilyje įvyko pinigų perdavimas, kai E. M. iš R. K. gautus pinigus nusinešė ir pasidėjo į savo automobilį „Honda CR-V“, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai du kartus buvo patekę į E. M. automobilį, jame rado ir specialiomis priemonėmis pažymėjo grynuosius pinigus. Šie veiksmai buvo fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis (t. 1, b. l. 31–46; t. 7, b. l. 69–78). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti ar E. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. savanoriškai pateiktas 2016 m. gegužės 10 d. susitarimas atitinka slapto patekimo į E. M. automobilį metu darytą vaizdo įrašą, buvo atliktas vaizdų tyrimas. 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-366(16) nurodyta, kad tikėtina, kad slapto patekimo į E. M. automobilį metu užfiksuoto dokumento dalis atitinka lyginamajam tyrimui pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą (t. 89, b. l. 61–65).

337. Vertindamas bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti vaizdo tyrimą atlikusio ir specialisto išvadą pateikusio specialisto kompetencija bei surašytos išvados teisingumu. Juo labiau, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, vaizdo įraše užfiksuoto dokumento teksto dalis yra įskaitoma be specialių priemonių (t. 145, b. l. 118–122) ir ši teksto dalis analogiška pateiktam E. M. dokumentui. Tokiu būdu apygardos teismas, įvertinęs šią specialisto išvadą, be kita ko, ir tai, kad parodymai apie susitarimą dėl paskolos buvo duoti tik 2016 m. rugsėjo 2 d., nors krata pas E. M. namuose buvo atlikta 2016 m. gegužės 12 d., E. M. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. ne kartą atsisakė paaiškinti pinigų gavimo aplinkybes; pateiktas paskolos susitarimas neatitinka tokiam dokumentui civilinėje teisėje keliamų reikalavimų; slapto sekimo metu tarp R. K. ir E. M. nebuvo užfiksuota jokių pokalbių dėl pinigų skolinimo, konstatavo, jog faktas, kad nežinodami apie jų atžvilgiu taikomus slaptus sekimo veiksmus R. K. ir E. M. 2016 m. gegužės 10 d. sudarė rašytinį susitarimą dėl 90 000 eurų paskolos, patvirtina ne kaltinimo turinį, bet išteisintųjų R. K. ir E. M. parodymus apie pinigų perdavimo tikslą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apygardos teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

338. Pirmiausia, nors apeliacinio teismo teisėjų kolegija, taip pat neturi pagrindo abejoti vaizdo tyrimą atlikusio ir specialisto išvadą surašiusio ilgametį ekspertinio darbo stažą turinčio specialisto išvada, visgi bylos kontekste turi būti įvertintina tai, kad tyrimo duomenys specialistui neleido daryti kategoriškų išvadų, jog būtent 2016 m. rugsėjo 2 d. į bylą pateiktas E. M. dokumentas buvo užfiksuotas patekimo į automobilį metu darytame vaizdo įraše. Tokiu atveju, šią aplinkybę turi patvirtinti ir kiti byloje esantys duomenys, ne tik išteisintųjų E. M. ir R. K. subjektyvūs parodymai. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, E. M. jo namuose 2016 m. gegužės 12 d. atliktos kratos metu šio 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimo su R. K. nepateikė, kratos metu jo namuose rastų pinigų kilmės nepaaiškino. Iki 2016 m. rugsėjo 2 d. vykusiose apklausose E. M. apie pinigų kilmę bei paskolos sutartį taip pat parodymų nedavė (t. 89, b. l. 8–9, 10–11, 32–33, 34–36, 41–43). Parodymus apie paskolą E. M. davė tik 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikęs 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamuosiuose posėdžiuose E. M. paaiškinti, kodėl nepateikė šio susitarimo jo namuose kratą atlikusiems pareigūnams, negalėjo, anot jo, galimai todėl, kad buvo labai susijaudinęs dėl prieš jį atliekamų procesinių veiksmų. Be to, anot E. M. pareigūnai jam jokių įtarimų nepareiškė, todėl jam nebuvo žinoma, dėl ko jo namuose buvo atliekama krata (t. 89, b. l. 53; t. 159, b. l. 159). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius išteisintojo E. M. teiginius atmeta kaip deklaratyvius. Nėra pagrindo nesutikti, kad situacija, kuomet netikėtai į namus atvykę teisėsaugos institucijų pareigūnai namuose atlieka kratą, sukelia stresinę situaciją asmenims, kurių atžvilgiu šie veiksmai yra atliekami. Tačiau teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad E. M. nebuvo tokios stresinės būsenos, jog jo namuose radus didelį kiekį grynųjų pinigų negalėjo pareigūnams paaiškinti šių pinigų įgijimo aplinkybių, juo labiau, kaip tvirtina E. M., gautų teisėtais būdais ir netgi įformintų rašytiniu susitarimu. E. M. paaiškinimai, kad jis kratos metu net nesuprato, jog buvo paimti ir kratos metu surasti iš R. K. kaip paskola gauti 90 000 eurų, visiškai nelogiški, kadangi pats E. M. dar 2016 m. gegužės 10 d. šiuos iš R. K. gautus pinigus parsinešė į savo namus, o kratos metu juos savanoriškai atidavė Specialių tyrimų tarnybos pareigūnams (t. 139, b. l. 79). Be to, 2020 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje E. M. taip pat pripažino ir tai, kad iš jam pateiktos 2016 m. gegužės 11 d. kratos nutarties matė, jog jo namuose buvo ieškoma alkoholinių gėrimų pakuočių, pinigų ir dokumentų (t. 159, b. l. 159). Taigi, kratos atlikimo metu E. M. neabejotinai turėjo suvokti ir susieti, kad jo namuose ieškomi alkoholinių gėrimų pakuotės bei pinigai yra susiję su prieš dvi dienas iš R. K. gautu itin dideliu kiekiu grynųjų pinigų, kurie buvo sudėti būtent degtinės butelio dėžutėje. Tokiu atveju E. M. elgesys, kuomet radus jo namuose pinigus E. M. nepateikė vienintelio turimo rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog iš R. K. pinigus gavo teisėtai – paskolos sutarties pagrindu, leidžia pagrįstai abejoti, kad rašytinis tokio turinio paskolos susitarimas, koks buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 2 d. pareigūnams apskritai jau buvo.

339. Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai J. S. (J. S.) ir V. B. patvirtino atlikę kratą E. M. namuose 2016 m. gegužės 12 d. Liudytojų teigimu, pradėdami kratą jie E. M. ir jo sutuoktinę supažindino su kratos nutartimi, paprašė pateikti grynuosius pinigus, alkoholinių gėrimų butelius, dokumentus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais. I. M. ir E. M. iš skirtingų vietų atnešė grynuosius pinigus, pateikė telefonus, kompiuterius. Liudytojai nurodė nepamenantys, kad kratos metu būtų rasti tyrimui reikšmingi dokumentai. E. M. jokio paaiškinimo dėl jo namuose rastų pinigų kilmės nepateikė. E. M. ir I. M. pastabų dėl atliktos kratos nepareiškė. Anot liudytojo J. S., kratos atlikimo metu jam nebuvo žinoma apie 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimą tarp E. M. ir R. K.. Vaizdo įrašus, gautus 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į E. M. automobilį „Honda CR-V“ metu, jis peržiūrėjo vėliau (t. 144, b. l. 187–201; t. 145, b. l. 15–17). Tuo tarpu liudytojas V. B. apklaustas patvirtino, kad atlikdamas kratą E. M. namuose jis apžiūrėjo juodą rankinę, kurioje 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į E. M. automobilį metu taip pat buvo rasti pinigai. Anot liudytojo, jeigu apžiūrėjęs jos turinį jokių dokumentų nepaėmė, vadinasi, jie nebuvo reikšmingi tyrimui. Liudytojo V. B. teigimu, jis dalyvavo ir slapto patekimo į E. M. automobilį metu, jo užduotis buvo filmuoti atliekamus veiksmus. Juodos rankinės apžiūrą atliko kitas pareigūnas. Šio kriminalinės žvalgybos veiksmo metu buvo rasta didelė pinigų suma, iš kurios dalis buvo juodoje rankinėje, o kita dalis – bagažinėje, minėtoje „Stumbro“ maišelyje esančioje dėžutėje. Pinigai buvo pažymėti. Rankinėje nebuvo rasta reikšmingų dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pinigų kilmę (t. 145, b. l. 17–24). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadų, kad atlikdami kratą E. M. namuose pareigūnai nesilaikė procedūrinių reikalavimų. Kaip jau minėta, iki 2016 m. rugsėjo 2 d., kuomet E. M. savanoriškai pateikė 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimą, paskolos versija apskritai nebuvo keliama, todėl atlikdami kratą pareigūnai vadovavosi tuo metu tyrimo jau surinktais duomenimis. Be to, ir pats E. M. patvirtino apie paskolos susitarimą pareigūnams kratos metu nieko nesakęs. Taigi teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus ir deklaratyvius vertina ir E. M. teiginius, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atlikdami kratą sąmoningai neieškojo bei nepaėmė jo namuose neva buvusio 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimo.

340. Šiame kontekste, teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį ir į R. K. teiginius, jog tą pačią dieną, kaip ir E. M. namuose, kratos darytos R. K. darbo vietoje metu buvo rastas popierinis Lietuvos Respublikos Seimo aplankas, kuriame buvo įdėtas jo ir E. M. 2016 m. gegužės 10 d. pasirašytas paskolos susitarimo egzempliorius. R. K. teigimu, nors pareigūnai šį aplanką matė, apžiūrėjo, nufotografavo jo darbo stalą, tačiau šio aplanko nepaėmė (t. 133, b. l. 58). Tačiau vertinant tokias išteisintojo nurodytas aplinkybes pastebėtina tai, kad kaip ir E. M., R. K. pareigūnams apie tarp jo ir E. M. sudarytą rašytinį susitarimą nei tą dieną, nei vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Apie E. M. paskolintą pinigų sumą, pasirašytą paskolos susitarimą R. K. nenurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo – klausimas. Priešingai, iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. K. apskritai neigė E. M. perdavęs grynuosius pinigus (t. 86, b. l. 13). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, jokie bylos duomenys nepatvirtina E. M. ir R. K. nurodytos aplinkybės, jog 2016 m. gegužės 12 d. atliekant kratas E. M. namuose bei R. K. darbo vietoje 2016 m. gegužės 10 d. surašyti paskolos susitarimų egzemplioriai buvo išteisintųjų nurodytose vietose.

341. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, net jei iš tiesų 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimas (E. M. egzempliorius) slapto patekimo į E. M. automobilį metu jau buvo pastarojo rankinėje, tai dar nėra pagrindas konstatuoti tarp išteisintųjų realiai buvusius paskolinius santykius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kyšio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, jis gali būti maskuojamas ir tariamomis ar tikromis civilinėmis sutartimis su paperkamuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-48/2009). Kaip jau buvo aptarta pirmiau šiame nuosprendyje, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių R. K. ir E. M. susitikimų metu R. K. E. M. kaip Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininkui pateikė prašymus atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus ir paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius bei Vilniaus miesto merą pasiūlydamas už šių veiksmų ir poveikių atlikimą kyšį kaip finansinę paramą E. M. ir jo vadovaujamai politinei partijai Liberalų sąjūdžiui siekiant pasirengti 2016 m. Seimo rinkimams. E. M. pažadėjo atlikti R. K. pageidaujamus veiksmus už R. K. žadėtą kyšį, dėl kurio išteisintieji nutarė susitarti 2015 m. gruodžio 16 d. UAB koncerno „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžio vadovų kalėdinės vakarienės susitikimo metu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinėje vakarienėje R. K. su E. M. galutinai susitarė ne dėl R. K. paskolos E. M., bet dėl UAB koncerno „MG Baltic“ finansinės paramos-kyšio E. M. bei Liberalų sąjūdžiui. Sutarto kyšio perdavimo aplinkybės išteisintųjų buvo aptartos vėlesniuose 2016 m. kovo 3 d. bei 2016 m. gegužės 4 d. susitikimuose. Taigi, šių nustatytų faktinių aplinkybių, kurias neabejotinai pagrindžia byloje ištirti įrodymai, visuma patvirtina, kad jokio paskolos susitarimo tarp R. K. ir E. M. nebuvo, 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. kartu su degtinės „Stumbras“ buteliu turėjo perduoti ir perdavė ne paskolą, o kalėdinio susitikimo metu UAB koncerno „MG Baltic“ vardu R. K. ir E. M. sutartą kyšį. Tokiu būdu į bylą daugiau nei po trijų mėnesių E. M. perduotas susitarimas, apeliacinės instancijos teismo vertinamas tik kaip būdas užmaskuoti kyšį tariama paskolos sutartimi. Šiuo atveju, apygardos teismo akcentuojama aplinkybė, kad išteisintiesiems pinigų perdavimo metu raštiškai susitarus dėl 90 000 eurų paskolos nebuvo žinoma apie jų atžvilgiu atliekamus slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus, apeliacinės instancijos teismo išvados apie paskolinių santykių nebuvimą tarp R. K. ir E. M. taip pat nepaneigia. Šiame nuosprendyje jau pirmiau aptarta, kad R. K. ir E. M. sudarydami korupcinio pobūdžio susitarimus dažnai kalbėjo aptakiai, nutylėdami konkrečias susitarimų detales. Konspiratyviai buvo susitarta ir dėl kyšio dydžio (kalėdinės vakarienės metu R. K. tyčia išsivedus E. M. parūkyti į lauką) bei jo perdavimo (susitarimas susitikti ir pinigus perduoti vietoje, „kurią neverta turbūt visuomenėj pranešinėt“ ir pan.). Laikantis ypatingų atsargumo priemonių, užmaskuotai įvyko ir pats pinigų perdavimas. 2016 m. gegužės 10 d. E. M. įsėdus į R. K. vairuotojo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz GL450“ į degtinės „Stumbras“ dėžutę sudėti pinigai buvo perduoti be aiškaus tikslo, konspiraciniais sumetimais, važinėjant Vilniaus miesto gatvėmis. Išteisintieji R. K. ir E. M. neigė, kad pinigus – 90 000 eurų į degtinės „Stumbras“ dėžutę sudėjo R. K.. R. K. teigimu, E. M. įlipus į automobilį „Mercedes Benz GL450“, jis padavė E. M. degtinės butelį maišelyje, po kuriuo, tarp sėdynių, po atlenkiamu porankiu buvo sudėti keli paketai su eurų kupiūromis. Tuomet E. M. jam padavė Seimo aplanke sudėtus dokumentus: E. M. parengtą paskolos susitarimą bei prašymą dėl paramos organizuojamam archeologų renginiui. R. K. skaitant šiuos dokumentus, E. M. „kažkaip tvarkėsi su perduotais pinigais“, tačiau R. K. į E. M. sąmoningai nežiūrėjo (t. 133, b. l. 58). Apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose E. M. pinigų paėmimo iš R. K. aplinkybių nedetalizavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam įlipus į R. K. automobilį pinigai – keturi paketai surišti gumelėmis, iš viso 90 000 eurų, buvo sudėti ant automobilio užpakalinės sėdynės. R. K. skaitant E. M. pateiktus dokumentus, jis iš dovanų maišelio ištraukė dėžutę su degtinės buteliu ir ant butelio sudėjo visus keturis paketus su eurų kupiūromis. Kokiu tikslu, iš R. K. gautus pinigus, kurie neva buvo įforminti ir rašytiniu paskolos susitarimu, reikėjo slėpti butelio dėžutėje, E. M. įtariamojo apklausoje nepaaiškino (t. 89, b. l. 52). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintųjų parodymus apie kyšiui skirtų pinigų pakuočių bei butelio degtinės perdavimo konkrečias aplinkybes atmeta kaip nepagrįstus ir nelogiškus, kadangi iš paties E. M. parodymų bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38 matyti, kad tą pačią dieną 21.30 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, E. M. iš bagažinėje laikomos degtinės butelio dėžutės 90 000 eurų išėmė, įsidėjo į logotipu „Iki“ pažymėtą polietileninį maišelį ir nusinešė į namus, tuo tarpu degtinės butelį su dėžute ir dovanų maišeliu paliko automobilyje (t. 7, b. l. 25–43). Taigi E. M. veiksmai, kuomet jis gautus pinigus iš pradžių R. K. automobilyje sudėjo į dėžutę, o po kelių valandų šiuos pinigus vėl iš jos išėmė, nelogiški. Įvertinusi tai bei aplinkybę, kad dar 2016 m. gegužės 4 d. R. K. konkretizuodamas kyšio perdavimą E. M. nurodė padovanosiantis „butelį kokį nors“ „gražų“, „naują stumbrinę“, teisėjų kolegija pagrįstai sprendžia, kad siekdamas užmaskuoti perduodamą kyšį R. K. į degtinės butelio dėžutę grynuosius pinigus jau buvo sudėjęs iš anksto dar prieš susitikdamas su E. M.. Be to, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teisme R. K. negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu pinigų perdavimo metu buvo važinėjama po Vilniaus miestą (t. 160, b. l. 82), tai pat patvirtina, kad pinigų perdavimo momentą buvo siekiama akivaizdžiai nuslėpti. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia pritarti prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, kad viešai žinomam politikui, Seimo nariui, vienos iš populiariausių politinių partijų vadovui E. M. bei įtakingam verslininkui R. K. buvo suprantama, jog išaiškėjus jų bendravimo pobūdžiui, neteisėtiems susitarimams bei piniginio kyšio perdavimo faktui, jiems kiltų itin sunkūs tiek reputaciniai, tiek ir teisiniai padariniai. Todėl visiškai tikėtina ir logiškai paaiškinama, kad E. M., 2016 m. gegužės 10 d. eidamas į susitikimą su R. K., žinodamas, jog šio susitikimo metu jam bus perduotas didelės vertės piniginis kyšis, siekdamas apsidrausti tuo atveju, jei pinigų perdavimo faktas paaiškėtų, galimai sąmoningai surašė fiktyvų paskolos susitarimą kaip galimą teisėtą grynųjų pinigų paėmimo iš R. K. pateisinimą. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina aplinkybė, kad išteisintųjų pateiktas paskolos susitarimas tokiai itin didelei grynųjų pinigų sumai buvo surašytas itin atsainiai, nesilaikant civilinėje teisėje tokiam dokumentui keliamų reikalavimų – susitarimas nepasirašytas paskolą suteikusio R. K., jo vardas įrašytas neteisingai (vietoje „R.“ nurodytas „R.“), priešingai nei E. M., susitarime nenurodytas R. K. asmens kodas, išteisintųjų susitarimas taip pat nepatvirtintas būtina tokiems sandoriams notarine forma.

342. Be to, ir minėtame susitarime neva išteisintųjų sutartos paskolos suteikimo sąlygos leidžia pagrįstai spręsti, kad realių ketinimų sudaryti tokio dydžio finansinio įsipareigojimo sutartį gana trumpam laikotarpiui E. M. nurodytam tikslui – šeimos narių vystomam nekilnojamo turto verslui plėtoti, išteisintieji neturėjo. Nors į bylą pateikti duomenys patvirtina E. M. parodymus apie tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu kartu su tuomete sutuoktine ir jos šeimos nariais turėjo įsigijęs nuomai butą (duomenys neskelbtini), be to domėjosi ir kitu nekilnojamuoju turtu, iš kurio tikėjosi gauti papildomų pajamų, pajūryje įsigijimu, tačiau šie duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad E. M. 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gautus pinigus skolinosi. Anot E. M., jo giminaičiai M. P. ir T. P. stebėdavo varžytynėse parduodamus objektus, iš esmės jie domėjosi tais objektais, kuriuos buvo galima įsigyti pigesne nei rinkos kaina, o vėliau parduoti brangiau. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo keli juos dominę objektai, vienas iš tokių butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitas objektas, dėl kurio jau buvo pasirašyta preliminari pirkimo sutartis bei susitarta dėl remonto – butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to, domėjosi ir (duomenys neskelbtini) esančiais poilsio namais „(duomenys neskelbtini)“, palėpe, esančia jų gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Tuo metu su šeimos nariais buvo sutarę, kad jų planuojama investuoti į šiuos objektus suma galėtų būti nuo 200 000 iki 250 000 eurų. E. M. teigimu, dalis šių objektų būtų parduoti už didesnę kainą, o dalis būtų vėliau nuomojami. Tokiu būdu iš gautų pajamų jis būtų grąžinęs paskolą R. K.. E. M., grįsdamas savo gynybinę poziciją, atkreipė dėmesį, kad jis su sutuoktine I. M. bei M. P. ir T. P. 2015 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į banką dėl paskolos (duomenys neskelbtini), esančio namo įsigijimui, tačiau banko pasiūlytos paskolos suteikimo sąlygos jų netenkino ir jie šio objekto neįsigijo. Kaip tik todėl 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu jis ir pasidomėjo R. K. apie galimybę iš jo pasiskolinti pinigų tuomet, kai atsiras kitas juos dominantis nekilnojamojo turto objektas. Kaip tik 2016 m. kovo mėnesį vyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) varžytynes, pradinė šio buto kaina buvo 84 000 eurų. Todėl jis ir paprašė R. K. 90 000 eurų paskolos (t. 124, b. l. 157–158). Apklausta teisme liudytoja I. M. patvirtino žinojusi, kad E. M. nekilnojamojo turto įsigijimui pasiskolino iš R. K. 90 000 eurų, kurie vėliau kratos metu buvo rasti jų namuose. Liudytojos teigimu, nekilnojamojo turto įsigijimui jos motina bei sesers šeima turėjo santaupų, tuo tarpu jiems (I. M. ir E. M.) jų sukauptų pinigų nepakako, todėl E. M. ir ieškojo, iš ko galėtų pasiskolinti. Išteisintasis jai buvo užsiminęs, kad 2015 m. gruodžio mėnesį kalbėjosi su R. K. dėl galimybės iš jo pasiskolinti pinigų, tačiau konkrečių sumų ir kitų detalių nenurodė. Apie R. K. E. M. suteiktą 90 000 eurų paskolą ji sužinojo tik 2016 m. gegužės 10 d., kai apie tai jai pasakė namo grįžęs E. M.. Apie paskolos susitarimą ji sužinojo tik kratos jų namuose atlikimo dieną. I. M.s teigimu, ji ir E. M. suėjus terminui būtų turėję galimybę grąžinti paskolą R. K., nes gaudavo nemažus atlyginimus, be to, galėjo įkeisti ar parduoti vieną iš turimų nekilnojamojo turto objektų (t. 140, b. l. 6–12). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai M. P. ir T. P. taip pat parodė, kad kartu su I. M. ir E. M. ketino įsigyti butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitus nekilnojamo turto objektus ir juos vėliau nuomoti arba pelningai parduoti. Jų šeima, I. ir E. M. bei jos tėvai buvo sutarę, kad šioms investicijoms reikia sukaupti lėšas, kad vėliau paprasčiau būtų galima atsiskaityti už įsigytus, dažniausiai varžytynėse, objektus. Konkrečių sumų, kiek kuri šeima turi prisidėti, nebuvo sutarta, tačiau jie – M. P. ir T. P. turėjo tam sukaupę 75 000 eurų, tėvai – 80 000 eurų, kuriuos visi laikė pas I. M. ir E. M.. Kokiomis lėšomis prie perkamo turto būtų prisidėję I. M. ir E. M., jie nežino. Apie tai, kad R. K. paskolino E. M. 90 000 eurų, nežinojo. Jie nebuvo atlikę paskaičiavimų, kiek jie būtų užsidirbę įsigiję šiuos nekilnojamojo turto objektus. Po to, kai E. M. namuose buvo atlikta krata, o juose laikomi grynieji pinigai paimti, preliminari sutartis dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo buvo nutraukta, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jų šeima įsigijo vieni, be I. M. ir E. M.. Pinigų šiam objektui jie skolinosi iš banko ir pažįstamo asmens (t. 140, b. l. 14–19, 22–24). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisintojo ir liudytojų, kurie, be kita ko, ilgą laiką buvo ir artimi E. M. šeimos nariai, parodymus vertina kritiškai ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje pirmiau padarytoms teismo išvadoms, kad iš R. K. gauti pinigai buvo kyšis. Pirmiausia, teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus stabilias E. M. ir I. M. šeimos pajamas, papildomą uždarbį nuomojant kartu su M. P. ir T. P. (duomenys neskelbtini) turimą butą, 90 000 eurų suma, numatant 3 procentų metines palūkanas bei tik vienerių metų paskolos grąžinimo terminą yra itin didelis finansinis įsipareigojimas keturių asmenų šeimai, be kita ko, turinčiai ir kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, kaip matyti iš išteisintojo bei liudytojų parodymų, kai kuriuos iš ketinamų įsigyti nekilnojamojo turto objektų buvo siekiama ateityje nuomoti, o kai kuriuos parduoti už didesnę kainą, tačiau bet kuriuo atveju iš per vienerius metus gautos finansinės grąžos sumokėti R. K. daugiau nei 90 000 eurų įsiskolinimą, teismo įsitikimu, galimybės būtų itin menkos. Juo labiau, kad iš paties E. M. bei liudytojų I. M., M. P., T. P. parodymų matyti ir tai, kad įsigytų objektų pagerinimui būtų reikėję papildomų investicijų, o gautą finansinę naudą tektų dalinti dviem skirtingoms šeimoms. Taigi, I. M. parodymai, kad ji iki 2016 m. gegužės 10 d., kuomet E. M. pranešė apie iš R. K. paimtą 90 000 paskolą, apie E. M. ir R. K. susitarimą dėl paskolos, o kartu ir itin didelius naujus finansinius įsipareigojimus jų šeimai, konkrečiai nieko nežinojo, vertintini kaip abejotini ir nelogiški. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. ir T. P. 2016 m. gegužės 12 d. už 75 600 eurų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 93, b. l. 202–206). Anot E. M. ir liudytojų, šį butą kartu pirkti ketino ir E. ir I. M., tačiau 2016 m. gegužės 10 d. atlikus kratą jų namuose bei paėmus visus juose esančius grynuosius pinigus, šį nekilnojamąjį turtą įsigijo tik M. P. ir T. P.. Iš liudytojos M. P.s parodymų bei specialisto išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad šiam turtui įsigyti M. P. ir T. P. AB SEB bankas 2016 m. gegužės 10 d. (kyšio paėmimo dieną) suteikė 55 000 eurų kreditą, o likusiai daliai padengti 2016 m. gegužės 17 d. buvo paimta 20 000 eurų paskola iš pažįstamo asmens (t. 91, b. l. 26 antra pusė–27). M. P. patvirtino, kad į banką dėl paskolos ji kreipėsi dar 2016 m. balandžio 11 d., t. y. tuomet, kai E. M. ir R. K. dar net nebuvo suderinę tariamos paskolos suteikimo sąlygų. Taigi, aplinkybės, kad M. P. asmeniškai pateikė paraišką bankui dėl paskolos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiam butui įsigyti, paskolos, kurios dydis padengia didžiąją dalį ketinamo įsigyti turto kainos, suteikimas išimtinai tik M. P. ir T. P. pagrįstai leidžia spręsti, kad E. M. ir I. M. realių ketinimų įsigyti būtent šį objektą ir neturėjo. Teiginius, kad jų šeimos betarpiškai vieni kitais pasitikėjo, todėl vėliau įsigytu turtu būtų pasidalinę (t. 140, b. l. 15, 24), teismas vertina kaip deklaratyvius ir jais nesivadovauja. Taigi, nei E. M., nei liudytojų I. M.s, M. P. ir T. P. parodymai apie jų šeimų planus investuoti į nekilnojamo turto įsigijimą nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gauti pinigai buvo kyšis, o ne paskola E. M. nekilnojamojo turto verslui vystyti. Kita vertus, pagal kaltinimo turinį E. M. kyšį iš R. K. paėmė ne tik Liberalų sąjūdžio politinės partijos, bet ir savo naudai, kas reiškia, jog neatmestina galimybė, kad dalį iš R. K. gauto kyšio E. M. ateityje būtų panaudojęs ir nekilnojamojo turto įsigijimui.

343. Be to, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta prokuroro apeliacinio skundo teiginius, kad R. K. aiškinimų apie jo suteiktą paskolą kontekste nebuvo įvertintas kratos metu R. K. darbo kabinete rastas popieriaus lapas su spausdintais bei ranka įrašytais asmenų vardais, pavardėmis, inicialais, trumpiniais ir pan. Tarp šių asmenų įrašytos ir ne vieno politiko pavardės. Iš viso 95 įrašai. Prie kiekvieno asmens taip pat yra tokie įrašai, kaip pavyzdžiui, „VSK+“, „Kn+“, „Vynas +“ ir pan. Pirmojo lapo, pirmojo sąrašo (kairėje lapo pusėje), 19 vietoje, skaičiuojant nuo viršaus, yra įrašas „E. M.“, tarpas ir „Vsk+“. Įrašas „Vsk+“ užtušuotas (perbrauktas), o tarpe tarp įrašų „E. M.“ ir užtušuoto „Vsk+“ yra rankraštinis įrašas: „ST. VD“ ir galimai „€“ ženklas. Šie įrašai perbraukti geltonos spalvos dažikliu (žymekliu) (t. 19, b. l. 9–28; 153–154, 157). Pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 11 d. posėdyje R. K. teigė, jog šiame ant jo darbo stalo rastame popieriaus lape buvo surašytas asmeninis jo 2013–2014 m. pažįstamų asmenų, draugų sąrašas, kuriuos jis ketino pasveikinti su gimtadieniais ar kitomis progomis. R. K. teigimu, įrašas „VSK“ reiškia viskį, „Kn“ – knygą ir pan. (t. 139, b. l. 29). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šiame lape prie E. M. pavardės buvo atlikti rankraštiniai įrašai „ST. VD“ – kaip galima iššifruoti „Stumbro vodka“ ir galimai „€“ ženklas, reiškiantis euro trumpinį, tik patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. su degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ buteliu perdavė ne asmeninę paskolą, o kyšį ir šį faktą jis pasižymėjo savo asmeniniuose užrašuose, kuriuose žymėdavo ir kitiems asmenims, be kita ko, ir politikams, galimai suteikiamas dovanas.

344. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad R. K. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl E. M. skolos pagal 2016 m. gegužės 10 d. paskolos susitarimą priteisimo, niekaip nepatvirtina R. K. ir E. M. teiginių apie 2016 m. gegužės 10 d. tarp jų atsiradusius paskolinius santykius. Todėl R. K. į bylą pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. priimto teismo įsakymo dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš E. M. (t. 132, b. l. 40–42) kaip išteisintųjų kaltę paneigiančių įrodymų pagrįstai nevertino. Nors skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl R. K. byloje pateiktų duomenų apie E. M. suteiktos paskolos deklaravimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, GPM nuo gautų palūkanų sumos sumokėjimą, tačiau šių duomenų apeliacinės instancijos teismas analogiškais motyvais taip pat nevertina (t. 132, b. l. 25–30, 35–38).

345. Apeliacinės instancijos teismas svarstydamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendį priėmusio teismo išvadų apie R. K. E. M. perduotų pinigų sumą, taip pat ir kyšio dalyko dydį pasisako ir šiuo klausimu, t. y. ar kaltinime nurodyti 106 200 eurų, ar tik 90 000 eurų, kurie buvo rasti degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio dėžutėje yra kyšis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad slaptos E. M. automobilio apžiūros metu 16 200 eurų suma buvo rasta atskirai nuo 90 000 eurų; kad 90 000 eurų suma buvo sudėta į keturias pakuotes, perrištas gumytėmis, tuo tarpu 16 200 eurų buvo sudėti į voką, kuris buvo odinėje rankinėje, kurią į susitikimą atsinešė E. M. ir kurios turinys iki susitikimo su R. K. pareigūnų nebuvo tikrintas, sprendė, jog byloje nėra paneigti E. M. parodymai, jog 16 200 eurų suma nebuvo gauta iš R. K.. Tačiau teisėjų kolegijos, iš naujo įvertinusios byloje esančius įrodymus, nuomone, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog 16 200 eurų E. M. taip pat gavo kaip kyšį iš R. K..

346. Apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose E. M. teigė, kad 16 200 eurų buvo jo šeimos bei jo žmonos giminaičių bendri pinigai, kurie buvo skirti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio buto remontui. E. M. teigimu, 2016 m. gegužės 12 d. arba 13 d. jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus perduoti žmonos seseriai M. P., o pastaroji – minėto buto remontą vykdančiai įmonei. Todėl 2016 m. gegužės 10 d. vykdamas susitikti su R. K. jis pasiėmė ir juodos spalvos rankinę, kurioje buvo ir šie voke laikomi pinigai (t. 124, b. l. 146, 158; t. 159, b. l. 129–130). Tokius išteisintojo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos I. M. bei M. P..

347. 2021 m. kovo 25 d. posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad 2015 m. pabaigoje jos sesuo M. P. buvo pasirašiusi preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Šį butą ji ir E. M. ketino pirkti kartu su sesers šeima. Norėdami kuo greičiau pradėti jį nuomoti, su statybos įmone buvo susitarę ir dėl jo remonto, kuriam reikėjo skirti 16 200 eurų. Kadangi visus šiuos klausimus su vystytoju derino jos sesuo M. P., buvo sutarta, kad E. M. šiuos pinigus perduos M. P.. Todėl ji iš savo namuose laikomų savo, M. P. šeimos (75 000 eurų) bei motinos I. Š. (80 000 eurų) santaupų paėmė 16 200 eurų grynaisiais ir perdavė E. M.. Kada tiksliai padavė šiuos pinigus E. M., nurodyti negalėjo, tačiau panašiai tuo metu, kai jų namuose buvo atlikta krata (t. 140, b. l. 6–12). Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir liudytoja M. P.. Jos teigimu, 2015 m. pabaigoje ji savo vardu pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio buto pirkimo, tačiau šį butą ji su vyru T. P. ketino pirkti kartu su I. M. ir E. M.. Su namo projekto vystytojais buvo sutarta, jog jie atliks ir buto įrengimo darbus. Tam, jos paskaičiavimu, reikėjo apie 16 000 eurų sumos. Tuomet ji 2016 m. pirmoje pusėje su I. M. susitarė, kad pastaroji arba E. M. perduos jai remontui skirtus pinigus, nei konkreti diena, nei pinigų perdavimo forma nebuvo sutarta. Anot liudytojos, jų šeimos ketino įsigyti ir daugiau nekilnojamojo turto objektų pajūryje, todėl šiam tikslui jie (liudytoja ir jos sutuoktinis T. P.) buvo sukaupę santaupų – 75 000 eurų, kuriuos nuo 2016 m. pradžios laikė I. M.s ir E. M. namuose. Be to, I. M. namuose savo santaupas – 80 000 eurų – laikė ir jos motina I. Š. , kuri taip pat ketino prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Atlikus kratą E. M. namuose ir paėmus juose laikomas bendras jų šeimų santaupas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio buto jie nebeįsigijo (t. 140, b. l. 14–19). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintąjį E. M. bei liudytojas ilgą laiką siejusius artimus šeiminius ryšius, sprendžia, kad tokiais parodymais liudytojos siekia padėti E. M. išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia, tokią išvadą leidžia daryti tai, kad atliekant kratą I. M. ir E. M. namuose ir radus itin didelę grynųjų pinigų sumą nei I. M., nei E. M. nenurodė, kad didžioji jų dalis – apie 136 000 eurų yra I. M. sesers bei motinos šeimų santaupos. Pirmą kartą apie savo ir artimos šeimos narių vystomą nekilnojamojo turto verslą, o kartu ir apie jo ir I. M. namuose neva laikomas šeimos narių santaupas, (duomenys neskelbtini) ketinamo įsigyti buto remontui skirtus šeimos narių pinigus – 16 200 eurų E. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė tik 2016 m. rugsėjo 2 d. papildomos įtariamojo apklausos metu, t. y. tuomet, kai pirmą kartą nurodė aplinkybes apie 90 000 eurų paskolą iš R. K. (t. 89, b. l. 44–53). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nei M. P. ir T. P., nei S. Š. ir I. Š. į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl šių neva jų E. M. namuose laikomų piniginių lėšų iki E. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. vykusios apklausos taip pat nesikreipė, nors, kaip matyti iš M. P.s ir T. P. parodymų, jų turimų grynųjų pinigų santaupų paėmimas akivaizdžiai turėjo jiems itin neigiamų pasekmių – jie negalėjo įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kitam objektui – (duomenys neskelbtini), esančio buto pirkimui jiems teko papildomai pasiskolinti iš pažįstamo asmens.

348. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. M. parodymai apie tai, kada ir kur jis turėjo perduoti savo odinėje rankinėje voke nešiojamus 16 200 eurų žmonos seseriai M. P. nėra itin nuoseklūs. Kaip jau minėta, apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose E. M. teigė, kad šiuos grynuosius pinigus jis ketino M. P. perduoti 2016 m. gegužės 12 d. ar 13 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 22 d. duotų jo pakankamai detalių parodymų matyti, kad pagal I. M. ir M. P. susitarimą šiuos pinigus jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. M. P. turėjo perduoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Anot E. M., savo rankinėje voke esančius pinigus 2016 m. gegužės 10 d. jis turėjo, nes tikėjosi tos dienos vakare nuvykti pas M. P. į namus ir juos jai atiduoti, tačiau dėl didelio užimtumo to padaryti jam nepavyko (t. 89, b. l. 90). Be to, šiame kontekste vertinant E. M. versiją, kad jis kelias dienas su savimi nešiojosi pakankamai didelę grynųjų pinigų sumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. P. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 16 km nuo (duomenys neskelbtini), be to, kaip matyti iš I. M. bei M. P. parodymų, būtent jos tarpusavyje palaikė nuolatinius ryšius, dažnai susiskambindavo ir susitikdavo. Tuo tarpu su E. M., kuris buvo itin užsiėmęs žmogus, M. P. įprastai pasimatydavo tik per šeimos susitikimus. Be to, anot liudytojų, būtent I. M. su M. P. tarpusavyje derino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio buto remonto klausimus. Todėl teismo vertinimu, versija, kad ne I. M., bet itin užsiėmęs E. M. remontui skirtą pakankamai didelę pinigų sumą nešiojosi po (duomenys neskelbtini) miestą su savimi tam, kad galimai greitu metu nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) perduotų juos iš (duomenys neskelbtini) atvykusiai I. M. seseriai M. P., logiškai nepaaiškinami. Juo labiau, kad aplinkybės, kad 16 200 eurų turi būti perduoti (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 12 d. ar 13 d. nei pirmosios instancijos teisme, nei apklausta ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir liudytoja M. P. (t. 140, b. l. 14–19; t. 70, b. l. 30–35). Taigi įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. M. teiginiai, jog 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į jo automobilį „Honda CR-V“ metu odinėje rankinėje voke laikoma gana didelė grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų – buvo dalis jo ir jo žmonos šeimos narių santaupų, skirtų ketinamo įsigyti buto (duomenys neskelbtini) remontui, nepasitvirtino.

349. Konstatavus tokią išvadą, teisėjų kolegijai abejonių nekelia kaltinime inkriminuota aplinkybė, kad pareigūnų netrukus po susitikimo su R. K. E. M. automobilyje „Honda CR‑V“ juodoje odinėje rankinėje rastame voke buvusi pakankamai didelė grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų buvo dalis R. K. piniginio kyšio, kuri kartu su degtinės butelio dėžute bei joje įdėta kita kyšio dalimi – 90 000 eurų buvo perduota R. K. automobilyje 2016 m. gegužės 10 d. nuo 16.05 val. iki 16.16 val. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios konkrečios kyšio sumos kalėdinės vakarienės metu tiksliai susitarė R. K. ir E. M.. Nors iš pirmiau šiame nuosprendyje aptartų išteisintojo G. S. parodymų matyti, kad E. M. jam užsiminė apie 50 000 eurų sumą, bet akivaizdu, kad vien butelio dėžutėje rasta grynųjų pinigų suma kur kas didesnė nei G. S. įvardytos UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų paramos Liberalų sąjūdžiui dydis. Šiame kontekste turėtų būti įvertintas ir 2016 m. gegužės 4 d. restorane „(duomenys neskelbtini) “ tarp R. K. bei E. M. vykęs pokalbis, kurio metu R. K. informavo E. M. apie tai, kad G. S., Š. G. „asmeniškai pasiprašė“ paramos, o R. K. ir D. J. M., savo ruožtu, nusprendė jos skirti ir V. G., t. y. „kiekvienam po dešimt. Papildomai“ prie jau 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir E. M. sutarto „paketo“ (t. 11, b. l. 151). Taigi, šio pokalbio turinys taip pat pagrįstai leidžia spręsti, kad 2016 m. gegužės 10 d. E. M. buvo perduoti ne 90 000 eurų, bet didesnė pinigų suma. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad vokas su 16 200 eurų buvo rastas kitoje vietoje nei degtinės butelio dėžutė neleidžia daryti išvados, kad šie pinigai ne R. K. E. M. 2016 m. gegužės 10 d. perduoto kyšio dalis. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, kad iš byloje esančių prie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-14-36 bei S6-14-39 pridėtų fotolentelių matyti, jog ant degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio sudėti 4 grynųjų pinigų kupiūrų po 200 ir 500 eurų ryšulėliai, perrišti gumelėmis, kartu su degtinės buteliu užpildo visą dėžutėje esančią talpą (t. 1, b. l. 38–45). Taigi visiškai tikėtina, kad likusi grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų, kurių dalis, be kita ko, taip pat buvo perrištos gumele (t. 7, b. l. 75–78), į šią dėžutę nebetilpo, todėl šie pinigai ir buvo perduoti atskirai voke, kurį E. M. dar būdamas R. K. automobilyje įsidėjo į su savimi atsineštą rankinę.

350. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad 16 200 eurų taip pat buvo R. K. kyšis E. M., niekaip nepaneigia E. M. nurodoma aplinkybė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai Lietuvos banko specialistei liudytojai D. L. turėjo pateikti ne tik pas R. K. ir E. M. rastas 200 eurų nominalo kupiūras, kurių tarp 16 200 eurų, sudėtų atskirai voke odinėje rankinėje, nebuvo, bet ir kitas šią sumą sudarančių banknotų kupiūras. Šiuo atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno J. S. argumentuotais paaiškinimais, kad apžiūrai buvo pateiktos tik 200 nominalo kupiūros todėl, kad būtent tarp šio nominalo banknotų numerių buvo įžvelgtas tam tikras atsikartojimas, leidęs įtarti, jog 200 eurų kupiūros, rastos pas R. K. ir E. M. buvo iš vienos gamyklinės pakuotės. Tuo tarpu tarp kitų tiek pas R. K., tiek pas E. M. rastų įvairaus nominalo banknotų tokia atsikartojanti seka nebuvo nustatyta, todėl dėl jų į Lietuvos banką ir nebuvo kreiptasi. Be to, kaip teisingai nurodė ir liudytojas J. S., pinigų radimo pas E. M. metu, taip pat pareigūnams kreipiantis į Lietuvos banką nei vienas iš išteisintųjų parodymų nedavė, E. M. paaiškinti jo automobilyje rastų pinigų gavimo šaltinį atsisakė, todėl pareigūnų tikslas buvo nustatyti, ar E. M. grynuosius pinigus buvo gavęs būtent iš R. K. (t. 159, b. l. 118–120).

351. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelis kaltinime nepagrįstai įvardytas kyšio dalyku. Apygardos teismo vertinimu, nenustačius korupcinio pobūdžio susitarimo tarp išteisintųjų, šis degtinės butelis vertintinas kaip R. K. dovana E. M.. Tačiau teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta prokuroro apeliacinio skundo teiginius, jog tokia skundžiamo nuosprendžio išvada neteisinga, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

352. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turtines vertybes (ar paslaugas), papirkėjo įvardijamas kaip dovana, priima po veiksmų atlikimo (ar neveikimo), tokia dovana, nors jos ir nebuvo reikalauta ar provokuota ją duoti, susitarta ar pažadėta priimti, laikoma kyšiu ir kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnį, jeigu nustatoma, kad faktiškai ji buvo duodama ir priimta kaip kyšis, t. y. atlygis (užmokestis) už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog R. K. paprašius valstybės tarnautojas E. M. sutiko už atlygį atlikti tam tikrus veiksmus, taigi, bylos duomenimis buvo nustatytas tiek pats tarp išteisintųjų sudarytas susitarimas, tiek piniginio pobūdžio atlygis už šio susitarimo įvykdymą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad išteisintieji R. K. ir E. M. dėl paties degtinės butelio kaip kyšio nesitarė, tačiau 2016 m. gegužės 4 d. susitikime derinant kyšio perdavimo laiką ir vietą R. K. E. M. nurodė padovanosiantis „butelį kokį nors“ „gražų“ „naują stumbrinę“. Taigi, E. M. jau šio pokalbio metu sutiko iš R. K. paimti tiek grynuosius pinigus, tiek ir ekonominę vertę turintį degtinės butelį. Be to, įvertinus tai, kad dalis R. K. E. M. 2016 m. gegužės 10 d. perduoto kyšio buvo sudėti į degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio dėžutę, šis degtinės butelis vertintinas ir kaip priemonė užmaskuoti dalį kyšio pinigais. Aplinkybė, kad R. K. 2016 m. gegužės 4 d. susitikime degtinės butelio perdavimą įvardino „dovanojimu“, kaip pagrįstai teigia prokuroras apeliaciniame skunde, šio veiksmo savaime teisėtu nedaro.

353. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai kaltinime inkriminuota ir 72 eurų 99 euro centų degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio vertė. Kyšio vertė nustatoma pagal jo vertę (kainą) nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, kyšio vertė šiuo atveju turi būti nustatoma ne pagal tai, kokias išlaidas patyrė papirkėjas, o pagal tai, kokią ekonominę naudą įgijo kyšio gavėjas veikos padarymo metu. 2016 m. gegužės 12 d. kratos protokolo duomenimis, atlikus kratą R. K. darbo kabinete, be kitų dokumentų, ant jo darbo stalo buvo rastas ir paimtas 2016 m. gegužės 4 d. kasos kvitas, iš kurio matyti, kad degtinės „Millennium Oak Aged Edition“ 0,7 l, su dėžute kaina UAB „Mineraliniai vandenys“ parduotuvėje, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), jos įsigijimo metu buvo 72 eurai 99 euro centai, tačiau R. K. pasinaudojus asmenine nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikta 10 eurų 95 euro centų nuolaida, todėl už degtinės butelį jis parduotuvėje sumokėjo 62 eurus 4 euro centus (t. 19, b. l. 9–12, 22, 156). Taigi ekonominė degtinės „Millennium Oak Aged Edition“ butelio su dėžute vertė, nepriklausomai nuo to, kad R. K. sumokėjo už jį mažesnę kainą, kyšio perdavimo metu buvo kaltinime numatyta 72 eurų 99 euro centų suma.

354. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat akcentavo, kad jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, jog E. M. pinigus iš R. K. gavo ne savo, o juridinio asmens – Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos naudai. Anot apygardos teismo, Liberalų sąjūdis nėra kaltinamas apgaulinga buhalterine apskaita, bylos duomenimis E. M. nėra įgaliotas tvarkyti partijos finansų ar jais disponuoti, o R. K. 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje minimi asmenys – Š. G., G. S., V. G., nėra tapatūs pačiam juridiniam asmeniui. Tačiau teisėjų kolegija tokius apygardos teismo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia, aplinkybė, kad politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui nebuvo pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo jokios teisinės reikšmės vertinant E. M. kaip partijos pirmininko veiksmus imant kyšį šio juridinio asmens naudai neturi. Nei BK 225, nei BK 226 straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų sudėtys nenumato specialiojo subjekto požymio – kad asmuo paėmęs kyšį būtų atsakingas už juridinio asmens, kurio naudai šis kyšis buvo paimtas, buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, nusikalstamų veikų padarymo metu E. M. buvo Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininkas, valdybos pirmininkas bei tarybos narys. Iš 2013 m. lapkričio 22 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatų matyti, kad Liberalų sąjūdžio politinės partijos turtą ir lėšas tvarko sekretoriatas, kuriam vadovauja atsakingasis sekretorius. Jį į šias pareigas skiria partijos valdyba partijos pirmininko teikimu (98.1 papunktis, 99 punktas; t. 102, b. l. 177). Be to, šių įstatų 69.6. punkte taip pat numatyta, kad Liberalų sąjūdžio valdyba atsako už partijos pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir teikia ją tarybai tvirtinti (t. 102, b. l. 115). Nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio politinės partijos atsakinguoju sekretoriumi buvo liudytojas R. I.. Apklaustas teisme R. I. patvirtino, kad atlikdamas partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas jis vadovavo partijos sekretoriatui bei visai partijos organizacinei veiklai. Jo pareigos taip pat buvo susijusios su Liberalų sąjūdžio lėšų tvarkymu, kadangi jis turėjo koordinuoti ir kontroliuoti partijos lėšų panaudojimą, sudaryti metinius biudžetus, teikti juos valdybai, po to tarybai tvirtinti. Patvirtinto biudžeto ribose partija vykdydavo savo veiklą. Anot R. I., partijos pirmininkas buvo valdybos narys ir vadovas, tuo jo dalyvavimas finansų valdyme ir apsiribojo. Partijos buhalteriją tvarkė samdoma buhalterinė įmonė, partijos lėšos buvo laikomos banko sąskaitoje, o grynųjų lėšų partija negalėjo turėti (t. 142, b. l. 89–95). Taigi, nors E. M. ir R. I. neigė E. M. atsakomybę tvarkant Liberalų sąjūdžio politinės partijos finansus, tačiau iš partijos pirmininkui suteiktų įgaliojimų skiriant atsakingąjį sekretorių, partijos vadovo pareigų tiek partijos valdyboje, tiek taryboje, kurios, be kita ko, atsako ir tvirtina partijos pajamų ir išlaidų sąmatas, akivaizdu, kad E. M. įtaka sprendžiant partijos finansavimo klausimus buvo itin reikšminga. Be to, nors 106 200 eurų kyšis praėjus dviem dienoms po jo gavimo buvo rastas E. M. namuose, tačiau bylos duomenys leidžia kategoriškai spręsti, kad iš R. K. gautą piniginį kyšį E. M. būtų panaudojęs ir jo vadovaujamos Liberalų sąjūdžio politinės partijos naudai ir interesais. Jau pirmiau šiame nuosprendyje aptarta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. R. K. ir E. M. susitikime pasiūlydamas kyšį už pageidaujamų veiksmų atlikimą R. K. šį kyšį įvardino kaip „paramos galimybę galvojant apie šešioliktus“, t. y. 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimus, kuriuose, tikėjosi, tiek Liberalų sąjūdis kaip politinė partija, tiek jos pirmininkas E. M. pasirodys itin gerai. Tikslo finansuoti Liberalų sąjūdžio veiklą neslėpė ir apklaustas išteisintasis R. K.. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio, vykusio tarp R. K., D. J. M. bei R. R. turinio analizė taip pat patvirtina, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybė siekė finansuoti būtent politinę partiją Liberalų sąjūdį, o ne asmeniškai vien tik E. M. (pavyzdžiui, D. J. M.: <...> Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes.. /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti, nu taip/ /.../ /ta prasme/... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau, /.../ kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes <...>). Po šios kalėdinės vakarienės apie UAB koncerno „MG Baltic“ finansinę paramą Liberalų sąjūdžiui E. M. užsiminė ir G. S., o pastarasis 2016 m. sausio 11 d. susitikime su R. K. ne tik nurodė „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję <...> prieš šventes kalbėjote“, bet ir „to vedinas“ pats G. S. R. K. paprašė finansinės paramos. Be to, 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir E. M. sutarto kyšio paskirtį patvirtina ir 2016 m. gegužės 4 d. tarp R. K. ir E. M. vykusio pokalbio turinys, kuomet R. K. nurodė, kad G. S., Š. G. „asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“ bei vėliau detalizavo, kad „galvoju... /D./ svarstėm... Jei ką, jei norės dar... V. užrašysim. Visur po dešimt“. Taigi šių duomenų pagrindu galima pagrįstai daryti išvadą, kad E. M. šiais neteisėtai iš R. K. gautais pinigais, be kita ko, siekė finansuoti tiek savo, tiek politinės partijos Liberalų sąjūdžio, konkrečių jos kandidatų pasirengimą 2016 m. Seimo rinkimų kampanijai. Taigi kaltinime pagrįstai inkriminuota, jog E. M. 106 200 eurų kyšį paėmė ir kitų asmenų naudai.

355. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ nebuvo pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, niekaip nepaneigia išvados, jog UAB koncernas „MG Baltic“ per savo atstovą – valdybos narį R. K. davė kyšį E. M.. Iš tiesų objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad R. K. degtinės „Millennium Oak Aged Edition“ butelį, kurį kartu su grynaisiais pinigais kaip kyšį perdavė E. M., įsigijo iš savo asmeninių lėšų (t. 19, b. l. 9–12, 22, 156). Be to, 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu R. K. darbo kabinete, seife, buvo rasta dėžutė, kurioje buvo 116 790 eurų grynais pinigais 500, 200, 100, 50, 20, 10 ir 5 eurų nominalo banknotais (t. 19, b. l. 9–21). Byloje nėra ginčo, jog R. K. darbo vietoje bei E. M. automobilyje „Honda CR-V“ rasti 200 eurų nominalo banknotai (iš viso 654 banknotai) buvo iš to paties gamyklinio įpakavimo. Šie duomenys patvirtina, kad kyšiu buvusius pinigus R. K. perdavė iš savo darbo kabinete laikomų grynųjų pinigų. Iš Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. atsakymo Nr. S20161(30.4‑3000)-12-3872 į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 4-01-6637 matyti, kad pas R. K. ir E. M. rasti sutampantys 200 eurų nominalo banknotai buvo pagaminti spaustuvėje „Giesecke & Devrient GmbH“ Miunchene (Vokietija), tačiau nustatyti, ar Lietuvos bankas išleido į apyvartą pas E. M. ir R. K. kratos metu rastus banknotus, negalima, nes Lietuvos bankas į apyvartą išleidžiamų banknotų pagal jų serijas ir numerius apskaitos netvarko (t. 19, b. l. 125). Taigi byloje nenustačius, kada ir kam pas E. M. bei R. K. kratos metu rasti banknotai buvo perduoti, nėra paneigta aplinkybė, kad R. K. kyšį – 106 200 eurų E. M. perdavė iš savo asmeninių pinigų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė, t. y. kieno pinigai buvo perduoti kaip kyšis, vertinant juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ baudžiamąją atsakomybę dėl kyšininkavimo bei prekybos poveikiu, teisiškai nėra reikšminga, kadangi byloje ištirti bei pirmiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtino kaltinimo aplinkybes, kad kyšis buvo duodamas už tai, jog E. M. atliktų UAB koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais veikusio R. K. pageidaujamus veiksmus.

356. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta išteisintųjų R. K. ir E. M. teiginius, kad R. K. neturėjo jokio tikslo 2016 m. gegužės 10 d. duoti kyšio E. M., kadangi E. M. prašytais atlikti veiksmais ir poveikiu R. K. ir UAB koncernas „MG Baltic“ jokios siekiamos naudos negavo. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. K. ir E. M. konkretus susitarimas dėl kyšio įvyko 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu. Priešingai nei teigia išteisintieji, tuo metu E. M. jau buvo atlikęs dalį R. K. pažadėtų veiksmų – 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. pateiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą; darė poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams atitinkamai balsuoti už šį teisės aktą; paveikė Vilniaus miesto merą R. Š. ir pastarasis iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkės išėmė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo vietos Vilniuje klausimą. Tuo tarpu iki 2015 m. gruodžio 16 d. nei Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruota Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisa, nei Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Seime dar nebuvo svarstyti. Šiuo atveju tai, kad jau po kalėdinio susitikimo E. M. ir didžioji dauguma jo vadovaujamos frakcijos narių susilaikė 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje balsuojant „už“ Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, ar tai kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. posėdyje buvo nutarta pritarti paminklo pastatymui ne K. Sirvydo skvere, kaip pageidavo R. K., bet aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos, akivaizdu R. K. sprendimo duoti kyšį E. M. nepakeitė, kadangi net ir žinodamas apie šiuos 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdžio bei 2016 m. kovo 23 d. Savivaldybės tarybos posėdžių balsavimo rezultatus, R. K. toliau laikėsi 2015 m. gruodžio 16 d. susitarimo ir 2016 m. gegužės 10 d. perdavė kyšį E. M..

357. Taigi šioje nuosprendžio dalyje aptartų bei iš naujo įvertintų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių susitikimų metu R. K. pateikė Seimo nariui, Liberalų frakcijos Seime seniūnui, Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininkui, E. M. prašymus dėl pageidaujamo teisėto šio valstybės tarnautojo veikimo balsuojant už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimą Seime ir poveikio valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui, kad jie atliktų R. K. prašomus veiksmus, o E. M. pažadėjo šiuos R. K. prašymus įvykdyti tiek pats balsuodamas už prašomus teisės aktus, tiek paveikdamas pirmiau nurodytus valstybės tarnautojus, kad jie įvykdytų R. K. prašymus ir dalį tokių veiksmų atliko. Be to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje pasitvirtino ir kaltinimo aplinkybės, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. vykusių R. K. ir E. M. susitikimų metu R. K., pateikdamas šiuos prašymus, pasiūlė, pažadėjo, o E. M. sutiko tiek savo, tiek jo vadovaujamos politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai už šių R. K. pageidaujamų veiksmų atlikimą priimti kyšį, dėl kurio konkretaus dydžio bei kitų detalių buvo nutarta susitarti bendroje UAB koncerno „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovų kalėdinėje vakarienėje. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu, rūkydami lauke prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentui ir vieninteliam akcininkui D. J. M. bei valdybos nariui R. R. žinant bei pritariant tokiems R. K. veiksmams, pastarasis ir E. M. susitarė dėl didesnės nei 250 MGL vertės grynųjų pinigų kyšio. Bylos duomenimis pasitvirtino, kad vėlesnių 2016 m. kovo 3 d. bei 2016 m. gegužės 4 d. susitikimų metu R. K. ir E. M. aptarė kyšio perdavimo detales: konkretų laiką, vietą bei perdavimo būdą. Ir būtent taip, kaip buvo suderinta šių susitikimų metu R. K. 2016 m. gegužės 10 d. nuo 16.05 val. iki 16.16 val. Vilniuje, Gynėjų, A. Tumėno, A. Goštauto gatvėmis, Gedimino prospektu važinėjusio R. K. automobilio „Mercedes Benz GL450“ salone perdavė E. M. kyšį – 106 200 eurų bei 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį. Tokie R. K. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) bei 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) požymius, o E. M. padaryti veiksmai – BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytų nusikaltimų sudėtis. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl R. K. ir E. M. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

358. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje keliamas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 175¹ straipsnyje, atribojimo nuo BK 225, 226 bei 227 straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. ir E. M. veiksmuose yra ne jiems inkriminuotų korupcinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje ir BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, požymiai, o BK 175¹ straipsnyje, numatančiame baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, įtvirtinto nusikaltimo sudėtis. Tačiau, apygardos teismo teigimu, BK 175¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika buvo kriminalizuota tik nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl šis BK straipsnis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, negali būti taikomas iki jo įsigaliojimo atliktiems R. K. ir E. M. veiksmams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

359. Pirmiausia, BK 175¹ straipsnyje ir BK 225, 226, 227 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, skiriasi savo objektais. BK 175¹ straipsnis įtvirtintas BK XXVI skyriuje „Nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai“, taigi, šia BK 175¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką. Tuo tarpu BK 225, 226 bei 227 straipsniuose aprašytos nusikalstamos veikos yra BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, kas reiškia, kad šių nusikalstamų veikų objektas yra normali valstybės institucijų veikla, jų ir apskritai valstybės tarnybos autoritetas, viešasis interesas.

360. BK 175¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei organizacijai, analitiniam centrui ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės organizacijos, analitinio centro ar politinės kampanijos veikloje. Šio BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant atskleisti neteisėto lėšų ar kitokios paramos, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, teikimą, priėmimą ar panaudojimą, būtina vadovautis kitais įstatymais. Šia norma įstatymų leidėjas siekė kriminalizuoti politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą iš įstatyme nenumatytų šaltinių, taip pat iš šaltinių, kurie nors ir nurodyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso XI skyriuje ar Lietuvos Respublikos politinių organizacijų 19 straipsnyje, tačiau finansuojama pažeidus įstatymų reikalavimus. Taigi, alternatyvių veikų aiškinimas susijęs su tuo, kokie yra teisėti ir neteisėti politinių partijų finansavimo šaltiniai, kokie subjektai ir kokiomis sąlygomis turi teisę teikti paramą politinei partijai ar politinei kampanijai finansuoti, nesiejant šio finansavimo su jokiais korupcinio pobūdžio kaltininkų tarpusavio susitarimais vadovaujantis principu – „tu man, aš tau“. Priešingai nei BK 225, 226 bei 227 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Siekiant asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn už BK 225, 226 ar 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą svarbu nustatyti, kad tam tikra nauda – kyšis – kaltininkų siejamas su prašymu atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus, ar padaryti poveikį tretiesiems asmenims, kad jie elgtųsi tam tikru būdu. Taigi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 225, 226 bei 227 straipsniuose, pagal savo požymius skiriasi nuo nusikaltimo, įtvirtino BK 175¹ straipsnyje.

361. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasitvirtino tarp R. K. ir E. M. buvęs korupcinio pobūdžio susitarimas, kurio esmė „tu – man, aš – tau“, t. y. R. K. už pageidaujamų veiksmų atlikimą E. M. perdavė kyšį – 106 200 eurų grynaisiais pinigais bei 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės butelį, kas atitinka BK 225, 226 bei 227 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymius. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp R. K. ir E. M. buvo susiklostę politinio finansavimo santykiai, atitinkantys BK 175¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, yra neteisinga ir nepagrįsta.

362. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias R. K. padarytos BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP‑2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

363. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias R. K. padarytos BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

R. K., siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“;

taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų–A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

364. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias E. M. padarytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

E. M. savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu, veikdamas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

365. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias E. M. padarytos BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

E. M., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (E. M.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, veikdamas savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų su R. K. metu, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų ir A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“;

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“;

bei valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“ ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui

366. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad R. K. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje, o E. M. BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų, atitinkamai nenustatė ir juridiniams asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Todėl juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ išteisino pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį, 227 straipsnio 3 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, o juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį, 225 straipsnio 3 dalį bei BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį, 226 straipsnio 4 dalį.

367. Pripažinus, kad R. K. ir E. M. papirkinėdami, kyšininkaudami bei prekiaudami poveikiu padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 227 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, spręstinas ir juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ bei politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

368. Pagal juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotus kaltinimus R. K., tiesiogiai pasiūlydamas, pažadėdamas, susitardamas ir tiesiogiai duodamas didesnės negu 250 MGL dydžio vertės kyšį E. M. už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. asmeninį balsavimą „už“ UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų Seime priėmimą bei R. K. siekiamą E. M. poveikį kitiems valstybės tarnautojams, kad jie atitinkamai balsuotų Seime ar priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ reikšmingus sprendimus, turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens bei jo valdomų bendrovių vardu, individualiai turėjo teisę jam bei jo valdomoms bendrovėms atstovauti ir kontroliuoti jo ir jo valdomų bendrovių veiklą.

369. Pirmiausia, byloje ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintais įrodymais šiame nuosprendyje konstatuota, kad R. K. darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai bei interesais. Taigi byloje nustatytos šios BK 20 straipsnio 2 dalyse numatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn būtinos sąlygos – fizinio asmens padaryta nusikalstama veika veikiant juridinio asmens naudai bei interesais.

370. Apeliacinės instancijos teismas šio nuosprendžio 144–153 punktuose, atsakydamas į juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo argumentus dėl R. K. teisinio santykio su UAB koncernu „MG Baltic“, jau pasisakė, kad nepaisant to, jog R. K. ir UAB koncerno „MG Baltic“ nesiejo teisiniai darbo santykiai, R. K., būdamas UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, šio koncerno valdomų bendrovių UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narys, UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininkas, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, todėl šiame juridiniame asmenyje jis ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta prasme. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovui ir vieninteliam akcininkui D. J. M. buvo žinoma apie vieno iš koncerno valdybos narių R. K. palaikomus, be kita ko, ir korupcinio pobūdžio santykius su politikais, glaudžius ryšius su kai kuriomis politinėmis partijomis. Bylos duomenys, t. y. R. K. susitikimuose su E. M., V. G., G. S., liudytojais D. B., R. Ž. užfiksuoti pokalbiai; paties liudytojo D. J. M. susitikimuose su R. K., R. R., G. S., E. M., taip pat su V. G. užfiksuoti pokalbiai; išteisintojo R. K., liudytojo D. J. M. susirašinėjimai SMS trumposiomis žinutėmis; kratų metu rasti rašytiniai įrodymai, visus šiuos duomenis vertinant ir chronologiniame byloje nagrinėjamų įvykių kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti ir tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybė per R. K. siekė daryti įtaką politiniams procesams susijusiems su visomis UAB koncerno „MG Baltic“ valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklomis ar kitais šio juridinio asmens interesais. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ir juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotas faktines aplinkybes, susijusias su R. K. veiksmais duodant kyšį E. M. tiek už jo asmeninį balsavimą Seime už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus teisės aktus, tiek už E. M. poveikį Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams bei Vilniaus miesto merui R. Š. , pagrindžiantys byloje surinkti ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti įrodymai.

371. Šiame nuosprendyje nagrinėjant UAB koncernui „MG Baltic“ pareikštus kaltinimus dėl R. K. kyšininkavimo perduodant 8 700 eurų kyšį užmaskuotą kaip UAB „MG Baltic Media“ paramą Š. G. faktiškai vadovaujamai VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ už pastarojo veiksmus registruojant bei balsuojant „už“ UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimą, buvo konstatuota, kad UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M. gerai žinojo ir buvo nuolat informuojamas apie R. K. veiksmus įtakojant šį UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių veiklai tiesioginės įtakos turintį teisėkūros procesą. Bylos duomenys patvirtina, kad 106 200 eurų ir 72 eurus 99 euro centų vertės degtinės butelio kyšis E. M. buvo duodamas ir už tai, kad R. K. prašymu Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. asmeniškai balsuotų „už“ šią Seimo nario Š. G. savo vardu įregistruotą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą bei paveiktų atitinkamai balsuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, be kita ko, ir šios frakcijos narį K. G..

372. Todėl įvertinus tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentui ir vieninteliam akcininkui buvo žinomi R. K. veiksmai siekiant, kad Seime būtų priimtos UAB koncernui „MG Baltic“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo pataisos; toks R. K. elgesys liudytojo D. J. M. buvo palaikomas ir skatinamas; taip pat tai, jog 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės, kurioje dalyvavo ir liudytojas UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas D. J. M., UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. R., metu tarp R. K. ir E. M. buvo sudarytas konkretus susitarimas dėl kyšio E. M., be kita ko, ir už šių Seimo nario Š. G. teiktų pataisų palaikymą Seime, galima pagrįstai konstatuoti, kad R. K. kyšį E. M. už balsavimą Seimo plenariniame posėdyje dėl Š. G. įregistruotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos bei poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams palaikyti šį teisės akto svarstymą Seime, pasiūlė, pažadėjo ir dėl jo susitarė UAB koncerno „MG Baltic“ vardu.

373. Teisėjų kolegija, aptardama R. K. ir E. M. inkriminuotą epizodą dėl kyšininkavimo bei neteisėto poveikio dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto svarstymo ir balsavimo Seimo plenariniame posėdyje, nustatė, kad UAB koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas šio Seimo nutarimo patvirtinimu, kadangi tikėjosi, jog UAB „Mitnija“ (viena iš UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių) ateityje jungtinės veiklos partnerystės pagrindu dalyvaus vykdant šį stambų kelių infrastruktūros projektą. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. J. M. pripažino žinojęs apie šį viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą, tačiau tvirtino juo nesidomėjęs, nes konkursas šiam projektui įgyvendinti dar net nebuvo paskelbtas. Liudytojo teigimu, jam nėra žinoma, kaip su šiuo projektu buvo susijęs R. K. (t. 122, b. l. 84–93). Tačiau teisėjų kolegija tokius liudytojo D. J. M. parodymus atmeta kaip neteisingus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pirmiausia, atlikus kratą UAB koncerno „MG Baltic“ patalpose, D. J. M. darbo kabinete be kitų daiktų buvo paimta 2015 m. užrašų knygutė, kurios 17 lape mėlynu rašikliu yra įrašyti rankraštiniai įrašai, tarp kurių ir 6 numeriu įrašytas ir pabrauktas užrašas „PPP“ (kolegijos pastaba – taip dažnai buvo įvardijamas ir viešosios bei privačios partnerystės projektas „Kelias Vilnius–Utena“), o šios knygutės trisdešimt penktame lape yra mėlynu rašikliu atlikti tokie rankraštiniai įrašai kaip „Utenos pl.“, „⁓169 ℈“ (kolegijos pastaba – Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekte buvo numatyta, kad valstybės prisiimtų įpareigojimų suma ne didesnė nei 169 300 000 eurų) (t. 18, b. l. 4–9, 140–145). Be to, iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuoto R. K. ir D. B. pokalbio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad aptarinėdamas su D. B. politines partijas, politikus R. K., be kita ko, nurodė, kad „<...> Ne, tai yra tokių, žinai, kur, nu, tiesiog nevertini, nes sarmata net vertinti. Kaip pavas... Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „PPP“ šitą“ <...> „Tai, (necenzūrinis žodis), paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž.. Nu, (necenzūrinis žodis), galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėti su P.. Nu, (necenzūrinis žodis), nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 31–32). Kaip jau buvo aptarta pirmiau šiame nuosprendyje, 2015 m. pavasarį – 2015 m. balandžio 23 d. Seime buvo užregistruotas Seimo narių V. S., V. G., L. F. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projektas Nr. XIIP-2013, kuriuo buvo siūloma „<...> nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ <...>, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis“ (t. 35, b. l. 15). 2015 m. birželio 4 d. Seimo posėdyje buvo nutarta pritarti Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013(2) po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti buvo paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas (jo pirmininku tuo metu buvo R. Ž.) (t. 35, b. l. 124–125, 132). Atkreiptinas dėmesys, kad R. Ž. nagrinėjamu laikotarpiu buvo politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, o šiai partijai tuo metu vadovavo R. K. ir D. B. pokalbyje minimas R. P.. Taigi šie duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad apie R. K. veiksmus, siekiant per 2015 m. Seimo pavasario sesiją „prastumti“ kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą, gerai žinojo ir jiems pritarė ir UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas bei vienintelis akcininkas D. J. M.. Be to, kaip matyti iš R. K. ir E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu vykusio pokalbio turinio, išteisintieji ne tik susitarė dėl bendros kalėdinės vakarienės su UAB koncerno „MG Baltic“ bei Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovais siekiant susitarti dėl „finansinės paramos galimybės“, tačiau šio pokalbio metu R. K. pateikė prašymą E. M. Seime balsuojant dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ šį nutarimo projektą palaikyti: „bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad... ė-ė-ė... projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją...“ (t. 10, b. l. 64). Iš R. K. pavartoto pasakymo „projektas dar jūsų sulauks“ „tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją“ galima daryti patikimą išvadą, kad R. K. tikėjosi, jog Seime priėmus minėtą nutarimą bei vėliau vienai iš UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių – UAB „Mitnija“ galimai įgyvendinant projektą „Kelias Vilnius–Utena“, R. K. ir E. M., kurio vadovaujama politinė partija galimai vadovaus Susisiekimo ministerijai, bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas. Taigi aplinkybė, jog R. K., kuris nagrinėjamų įvykių metu nevadovavo UAB koncernui „MG Baltic“ priklausiusiai ir statybų sektoriuje veikusiai UAB „Mitnija“, sprendė su šios įmonės tiesiogine veikla susijusius klausimus rodo, kad UAB koncernas „MG Baltic“ per savo valdybos narį R. K. siekė daryti įtaką Seimui priimant šį koncernui naudingą politinį sprendimą.

374. Teisėjų kolegija, pripažinusi buvus korupcinio pobūdžio susitarimus svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projektą, neturi pagrindo kitaip nei dėl Š. G. įregistruotos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos bei „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto vertinti ir R. K. veiksmus, siekiant, jog Seime būtų priimta Seimo narių R. S. bei A. S. 2015 m. gegužės 29 d. įregistruota Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisa. Šiuo atveju teisėjų kolegija jau pirmiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad šia Seimo narių pataisa buvo siekiama įtvirtinti, kad 5 000 eurų apribojimas atsiskaitymams grynaisiais pinigais būtų taikomas tik tarp fizinių asmenų, tuo tarpu juridiniams asmenims buvo siūloma palikti iki tol galiojusią tvarką, pagal kurią buvo įteisinti praktiškai neriboti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Taigi R. K. ir UAB koncernas „MG Baltic“, kurio valdomos įmonės, be kita ko, užsiėmė ir mažmenine prekyba, buvo suinteresuoti, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme juridiniams asmenims būtų numatyta kuo mažiau juridinių asmenų veiklą ribojančių nuostatų. Bylos duomenimis, R. K. prašymą palaikyti šią Seimo narių R. S. bei A. S. pataisą E. M. pateikė 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikime restorane „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai kalėdinės vakarienės metu su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybe pasiūlė aptarti „finansinės paramos galimybę“ bei po to, kai pateikė prašymą E. M. palaikyti „trečią balsavimą dėl Utenos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikdamas prašymą palaikyti R. S. ir A. S. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisą R. K. vartojo pasakymus: „mes įkalbėjom padaryt pataisą“, „tai mums tinka toks variantas“, „iš principo viskas ką per BFK /.../, mums tinka“ (t. 10, b. l. 65, 185). Taigi R. K., iš pradžių suderindamas bendrą UAB koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovų kalėdinę vakarienę, pokalbio metu ne kartą pabrėždamas asmenvardžius „mes“, o paskui pateikdamas konkrečius prašymus E. M., neabejotinai leido suprasti, kad „mes“ – tai UAB koncernas „MG Baltic“ ir jis (R. K.) veikia viso koncerno vardu turėdamas vienintelio koncerno akcininko pritarimą.

375. Analogiškai vertintinas ir R. K. 2015 m. gruodžio 1 d. susitikime E. M. pateiktas prašymas už atlygį paveikti Vilniaus miesto merą R. Š. , kad jis iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros vartų gatvėje svarstymo klausimą. Apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose liudytojai D. J. M., R. R. teigė, kad nors UAB koncernas „MG Baltic“ ir buvo pasirašęs paminklo J. Basanavičiui rėmimo projektą, tačiau nei UAB koncernui „MG Baltic“, nei D. J. M. nebuvo svarbi paminklo pastatymo vieta. Anot liudytojų, šiuo paminklu aktyviausiai domėjosi R. R., nes anksčiau jis vadovavo J. Basanavičiaus muziejui (t. 121, b. l. 188–196; t. 122, b. l. 61–79, 80–83; 122, b. l. 84–93). Tačiau ir šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ baudžiamosios atsakomybės dėl prekybos poveikiu klausimą, sprendžia, kad tokie liudytojų parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Šiame nuosprendyje jau pirmiau konstatuota, kad UAB koncerno suinteresuotumas, aktyvus R. R. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ teisininko vaidmuo savivaldybėje svarstant šio paminko pastatymo vietos klausimą, R. R. ir R. K. E. M. 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktas prašymas „paprotint R.“ ir „išimt iš darbotvarkės“ klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos buvo susijęs ir su UAB koncerno „MG Baltic“ siekiu sukliudyti konkurentams vystyti nekilnojamojo turto statybos veiklą Vilniaus miesto senamiestyje esančiame K. Sirvydo skvere (248–263 nuosprendžio punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. atlikdamas 2015 m. gruodžio 1 d. susitikime R. K. ir R. R. pažadėtus įvykdyti veiksmus, t. y. darydamas poveikį Vilniaus miesto merui R. Š. , neabejotinai suprato vykdantis ne asmeninius R. K. ar R. R., bet jų atstovaujamo juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ vardu pateiktus prašymus. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties E. M. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikti rašytiniai parodymai, kuriuose jis teigė iš 2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio su R. K. bei R. R. turinio supratęs, kad jie (R. K. ir R. R.) abu tikisi, kad jis (E. M.) pasikalbės su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais dėl UAB koncerno „MG Baltic“ mecenuojamo paminklo pastatymo vietos (t. 112, b. l. 105–106), bet ir kito – 2015 m. gruodžio 2 d. vykusio E. M. pokalbio su Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnu V. J. turinys. Iš šio pokalbio matyti, kad V. J. E. M. ne tik nurodė atlikęs pastarojo paprašytus veiksmus – „užkūręs čia su tuo Basanavičium“, bet ir konkrečiai nurodė nesuprantantis „<...> kam čia dabar su MG pyktis“, į tai E. M. atsakė: „Aš tai nesuprantu irgi“ (t. 8, b. l. 114–116). Tai, kad ne tik R. R., bet ir pačiam D. J. M. buvo aktuali ir svarbi paminklo J. Basanavičiui pastatymo vieta Vilniaus mieste patvirtina ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio kalėdinio susitikimo metu įvykęs pokalbis. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad į susitikimą su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovais atvykusiems E. M. ir G. S. pranešus, kad kartu su jais neatvyko Vilniaus miesto meras R. Š. D. J. M. nurodė, kad „va, gražiausiai. Tai mes ant jo viską pasiruošėm“, „čia tai man padstavą padarėt žiauriai, (necenzūrinis žodis) (t. 11, b. l. 39–40). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. partvirtino, kad nors E. M. jį ir pakvietė į kalėdinį susitikimą su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovais, tačiau jis (R. Š. ) nusprendė neiti, nes nenorėjo su jais kalbėti apie J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietą (t. 115, b. l. 202). Kaip matyti, tos pačios 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu tarp E. M., G. S., R. K., R. R. bei D. J. M. vyko pokalbis, be kita ko, ir apie J. Basanavičiaus paminklo pastatymo vietą, E. M. pokalbį su Vilniaus miesto vadovybe dėl „neskubėjimo daryti sprendimų“ šiuo klausimu ir apie galimą K. Sirvydo skvero užstatymą (t. 11, b. l. 45–48). Be to, liudytojo D. J. M. darbo kabinete atliktos kratos metu rastoje 2015 m. užrašų knygutėje, 17 lape tarp mėlynu rašikliu įrašytų rankraštinių įrašų 1 numeriu buvo įrašytas ir pabrauktas įrašas „PAMINKLO VIETA“ (t. 18, b. l. 4–9, 140–145). Taigi šių duomenų pagrindu galima konstatuoti, kad visi R. K. veiksmai, siekiant daryti poveikį Vilniaus miesto merui R. Š. , jog pastarasis iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkės išimtų klausimą, dėl kurio buvo akivaizdžiai suinteresuotas ir UAB koncernas „MG Baltic“, koncerno vieninteliam akcininkui ir prezidentui D. J. M. buvo gerai žinomi, iš anksto aptarti ir tarpusavyje suderinti.

376. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus duomenis, siedama juos į vieną bendrą įrodymų grandinę, daro pagrįstą išvadą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vieninteliam akcininkui D. J. M. buvo gerai žinoma apie valdybos nario R. K. palaikomus neteisėtus korupcinio pobūdžio ryšius su politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku, tarybos nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnu, Seimo nariu E. M.. Tokiais R. K. palaikomais santykiais UAB koncerno „MG Baltic“ vadovas buvo neabejotinai suinteresuotas, juos palaikė bei skatino. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas gerai žinojo ir pritarė konkretiems R. K. susitarimams su E. M. tiek dėl jo asmeninio balsavimo už Š. G. Seime įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas, Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto, Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pasiūlymą, tiek dėl neteisėto poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams atitinkamai balsuoti už šiuos teisės aktus bei Vilniaus miesto merui dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo Vilniaus mieste vietos klausimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad R. K. pasiūlydamas, pažadėdamas ir perduodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį E. M. už šių UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų veiksmų atlikimą veikė savarankiškai ir savavališkai. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus R. K. turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, taigi, šiame juridiniame asmenyje jis ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta prasme. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB koncernas „MG Baltic“ padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

377. Teisėjų kolegija iš R. K. bei juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, aprašymo šalina aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Kadangi jokie oficialūs UAB koncerno „MG Baltic“ dokumentai nepagrindžia, kad R. K. šiame juridiniame asmenyje tokias pareigas ėjo.

378. Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį, 225 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį, 226 straipsnio 4 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas per savo atstovą, vadovaujamas pareigas einantį Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininką, partijos valdybos pirmininką, tarybos narį, Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, savo ir kitų naudai iš R. K. priėmė 106 200 eurų bei 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės butelio kyšį už R. K. pageidaujamų veiksmų bei poveikio atlikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatęs E. M. veiksmuose kyšininkavimo bei prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo išteisino ir juridinį asmenį – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinę partiją.

379. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodytos ne tik E. M., bet ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje.

380. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad E. M. pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė iš R. K. 106 200 eurų bei 72 eurų 99 euro vertės degtinės butelio kyšį už jo kaip Seimo nario veiksmus asmeniškai balsuojant „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas, Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ rekonstrukcijos projekto, Seimo narių R. S. ir A. S. įregistruotą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pasiūlymą bei už jo kaip politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko, valdybos pirmininko ir tarybos nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno poveikį Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams atitinkamai Seime balsuoti už paminėtus teisės aktus bei Vilniaus miesto merui, kad jis iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo Vilniaus mieste vietos. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad didesnės negu 250 MGL vertės kyšį E. M. iš R. K. paėmė ne tik savo, bet ir kitų asmenų – juridinio asmens Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos naudai. Taigi E. M. pripažintas padaręs BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

381. Pirmosios instancijos teismo posėdyje juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas neigdamas šio juridinio asmens kaltę teigė, kad Liberalų sąjūdžio politinės partijos pirmininko ir šios partijos frakcijos Seime seniūno E. M. galimai neteisėti veiksmai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su šios politinės partijos pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje, kaip tai numatyta Liberalų sąjūdžio politinės partijos įstatų 5 punkte. Liberalų sąjūdžio politinė partija įgyvendindama savo tikslus, niekada ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Politinė partija kaip savo narių politinius interesus tenkinantis juridinis asmuo, siekdama, kad jos nariai savo veiklą grįstų savanoriškumo, demokratiškumo, atvirumo ir solidarumo kriterijais, griežtai atsiriboja nuo šioje byloje nurodomų E. M. veiksmų, kuriuos jis atliko, kaip teigiama kaltinime, politinės partijos vardu ir (ar) naudai. Juridinio asmens atstovo teigimu, Liberalų sąjūdžio politinė partija nepagrįstai traukiama baudžiamojon atsakomybėn už buvusio politinės partijos pirmininko galimai veikusio nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su šios politinės partijos frakcijos Seime veikla svarstant ir priimant teisės aktų projektus, veiksmus. Anot juridinio asmens atstovo, nėra aišku, ką pasitelkdamas – politinę partiją, o jeigu taip – kurį partijos valdymo organą, ar partijos frakciją Seime veikė kaltininkas – fizinis asmuo. Liberalų sąjūdžio politinei partijai nepagrįstai reiškiami kaltinimai ir dėl to, kad partija neva vykdė prekybą poveikiu analogiškai E. M. veiksmams. Lietuvos liberalų sąjūdžio politinei partijai, jos kolegialiems valdymo organams (tarybai, valdybai), niekuomet nebuvo žinomi jokie E. M., kuris vykdė juridinio asmens pirmininko, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno funkcijas, veiksmai, kurie kaltinimuose įvardijami kaip pažadų UAB koncernui „MG Baltic“ formulavimas apie tai, kad pasinaudos tikėtina ar tariama įtaka siekiant vienaip ar kitaip balsuoti už nurodytų teisės aktų projektų ar pasiūlymų dėl teisės aktų projektų svarstymą ir priėmimą Seime. Be to, juridinio asmens atstovo teigimu, bylos duomenys patvirtina kad politinė partija oficialiai neteikė savo pozicijos svarstant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) turinio ir formos klausimus. Balsuojant dėl minėto teisės akto priėmimo Liberalų sąjūdžio frakcija balsų dauguma šio teisės akto nepalaikė. Politinė partija Liberalų sąjūdis sprendžia, kad tokia situacija susiklostė ir kalbant apie Seimo nario Š. G. pateiktą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo atitinkamų nuostatų projekto Nr. XIIP-3370(2). Todėl Liberalų sąjūdžio politinės partijos įsitikinimu, kaltinimuose nurodomi E. M. veiksmai buvo nukreipti išvien asmeninės naudos gavimui, savo įvaizdžio gerinimui, kitokių interesų tenkinimui ir t. t. (t. 112, b. l. 136–142, 148–150). Tačiau teisėjų kolegija tokius juridinio asmens – Liberalų sąjūdžio atstovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

382. Bylos duomenimis E. M. Liberalų sąjūdžio nariu buvo nuo 2006 m. iki 2016 m., buvo vienas iš šios politinės partijos steigėjų, nuo 2008 m. vasario 9 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ėjo šios partijos pirmininko pareigas, be to, byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo ir valdybos pirmininkas bei tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas (t. 89, b. l. 156; t. 102, b. l. 86, 87, 109–120, 121–130, 131–142, 152). 2013 m. lapkričio 22 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose nurodyta, kad partijoje veikia šie organai: suvažiavimas, taryba, valdyba, prezidiumas, pirmininkų sueiga, partijos pirmininkas, partijos etikos komisija, partijos kontrolės komisija, programos priežiūros taryba ir sekretoriatas (47.1–47.10 papunkčiai). Partijos pirmininkas yra vienasmenis partijos valdymo organas (82 punktas), kurį suvažiavimo metu dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai (83 punktas). Sistemiškai analizuojant partijos įstatus matyti, kad partijos pirmininkui suteikti gana plataus turinio įgaliojimai ir funkcijos: partijos pirmininkas, laikydamas įstatų ir vykdydamas partijos programą, atsako už jos politinę veiklą ir plėtrą (86 punktas); atstovauja partijai bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybių institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis (87 punktas); vykdydamas jam priskirtas funkcijas, leidžia potvarkius (88 punktas), be to, partijos pirmininkas šaukia tarybos posėdžius (60 punktas), sudaro jų darbotvarkes ir parengia pagal ją numatytų priimti sprendimų projektus (61.1 papunktis), teikia partijos atsakingojo sekretoriaus kandidatūrą (93 punktas), esant poreikiui šaukia skyrių pirmininkų sueigą (77 punktas), jai vadovauja (79 punktas) ir pan. (t. 102, b. l. 131–139). Be to, šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad partijos pirmininku išrinktas partijos narys savaime yra ir dviejų vienų iš pagrindinių kolegialių valdymo organų – tarybos bei valdybos narys bei pastarosios pirmininkas (57, 57.1, 68 punktai). Šiame nuosprendyje aptariant juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (dėl R. K. 8 700 eurų kyšio davimo Lietuvos liberalų sąjūdžio nariui Š. G.), jau buvo pasisakyta apie šių kolegialių valdymo organų kompetenciją ir įgaliojimus, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis partijos įstatais taryba prižiūri, kaip valdyba, pirmininkas, skyriai laikosi partijos programos, įstatų bei suvažiavimo priimtų sprendimų; nustato skyrių veiklos regioninio koordinavimo ir atstovavimo tvarką; ne rečiau kaip kartą per metus išklauso valdybos veiklos ataskaitą ir ją tvirtina; valdybos teikimu tvirtina partijos rinkimų programas ir kt. (58.1–58.14 papunkčiai), tuo tarpu valdyba atsako už partijos veiklos organizavimą (69.1 papunktis), operatyviai reaguoja į politinę situaciją, priima reikiamus sprendimus, parengia ir skelbia politinius partijos pareiškimus ir pozicijas (69.2 papunktis), taip pat priima kitus sprendimus partijos vardu, atlieka kontrolės funkciją (69.3–69.23 papunkčiai). Taigi E. M. būdamas šios politinės partijos pirmininkas bei vienų iš svarbiausių valdymo organų narys (ir valdybos pirmininkas), neabejotinai turėjo itin didelę įtaką priimant sprendimus tiek dėl šios politinės partijos formuojamų idėjinių nuostatų, tiek dėl Lietuvos liberalų sąjūdžio kaip juridinio asmens organizacinės veiklos. Be to, išimtinai tik partijos pirmininkui Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos įstatai suteikė įgaliojimus atstovauti partijai santykiuose su valstybės ir savivaldybių institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis. Vertindama E. M. vaidmenį politinėje partijoje Lietuvos liberalų sąjūdyje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išteisintasis partijos pirmininku buvo renkamas net penkis kartus iš eilės (2008–2016 m.). Tai rodo, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio politinėje partijoje jis turėjo itin didelį partijos narių palaikymą, o kartu ir pasitikėjimą juo kaip šios politinės organizacijos lyderiu. Kita vertus, tai pagrįstai leidžia spręsti, kad jo įtaka kitiems partijos nariams, be kita ko, ir užimantiems svarbias pareigas tiek partijoje, tiek valstybės ar savivaldybių institucijose, taip pat buvo pakankamai reikšminga. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pažadėdamas, susitardamas priimti ir priimdamas ne tik savo, bet ir politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai didelės vertės kyšį iš R. K. už pastarojo pageidaujamus atlikti veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su E. M. kaip politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko, tarybos nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno, Seimo nario pareigomis, jo turima įtaka partijoje, E. M. veikė šio juridinio asmens vardu, jį atstovavo bei galėjo kontroliuoti jo veiklą, taigi atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiuosius subjekto požymius.

383. Be to, teisėjų kolegijos pirmiau konstatuotą išvadą – kad kyšininkaudamas bei prekiaudamas poveikiu E. M. veikė Lietuvos liberalų sąjūdžio vardu – patvirtina ir tai, kad korupcinio pobūdžio santykius su R. K. ir UAB koncernu „MG Baltic“ palaikė ir kolegialių valdymo organų valdybos bei tarybos nariai Š. G. bei G. S., kuris, be kita ko, buvo ir partijos pirmininko E. M. pavaduotojas. Bylos duomenys pagrįstai leidžia spręsti ir tai, jog tiek E. M., tiek Š. G. ir G. S. vieni apie kitų palaikomus ryšius su R. K. gerai žinojo ir vieni kitų elgesiui pritarė bei jį skatino. Šiame nuosprendyje jau pirmiau aptarta, kad Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų priėmimo Seime procese R. K. prašymu neteisėtus veiksmus atliko tiek Š. G., tiek ir E. M.. R. K. 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimų su E. M. metu nuo politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko neslėpė, jog Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisas teikia išimtinai paprašytas R. K. (2015 m. lapkričio 3 d. susitikime R. K. nurodė: „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu“ (t. 10, b. l. 163–174)). Be to, E. M. pritarimu, Š. G. iš R. K. vadovaujamos įmonės UAB „MG Baltic Media“ kaip paramą gautą kyšį – 8 700 eurų panaudojo ir Liberalų sąjūdžio naudai, t. y. apmokėjo dalį VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ organizuotų Liberalų sąjūdžio kandidatams pasirengti 2016 m. Seimo rinkimams skirtų mokymų išlaidų (116–122 nuosprendžio punktai). Tuo tarpu politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas išteisintasis G. S. ne tik kartu su E. M. dalyvavo 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiame kalėdiniame susitikime su UAB koncerno „MG Baltic“ vadovybe, kurios metu R. K. ir E. M. susitarė dėl kyšio, apie kurį E. M., pasibaigus kalėdinei vakarienei, informavo ir G. S., bet ir pats asmeniškai susitikdavo su R. K., prašė iš jo, be kita ko, ir neteisėtos finansinės paramos. 2016 m. sausio 11 d. susitikimo metu G. S. pratęsė pokalbį apie 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios kalėdinės vakarienės metu sudarytą E. M. ir R. K. susitarimą dėl finansinės paramos partijai: „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję“ <...> „Prieš šventes kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputi aptarti...“, „šitam etape jeigu galima į mano fondą irgi turėti...“ ir pan. (t. 11, b. l. 122). Be to, R. K. 2016 m. gegužės 4 d. susitikime E. M. informavo apie tai, kad finansinės paramos pasiprašė ir G. S. bei Š. G. („<...> G. asmeniškai pasiprašė <...> Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas“ (t. 11, b. l. 151). Bylos duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti ir tai, kad partijos vadovai E. M., Š. G., G. S. savo palaikomų akivaizdžiai skaidrumo standartų neatitinkančių ryšių su R. K. bei UAB koncernu „MG Baltic“ neslėpė ir nuo kitų, tarp jų ir įtakingas pareigas partijoje ėjusių, partijos narių. Šiame nuosprendyje buvo konstatuota, kad E. M., pasinaudodamas savo turima įtaka politinės partijos Liberalų sąjūdžio nariams, Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnui V. J. bei Vilniaus miesto merui R. Š. , kuris, be kita ko, buvo ir politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko E. M. pavaduotojas, paveikė R. Š. , kad jis iš Vilniaus miesto savivaldybės darbotvarkės išimtų UAB koncernui „MG Baltic“ rūpimą klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo vietos Vilniaus mieste. Iš E. M. ir V. J. 2015 m. gruodžio 1 d. bei 2015 m. gruodžio 2 d. vykusių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad E. M., prašydamas, jog V. J. pakalbėtų su R. Š. , neslėpė veikiantis UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų vardu, derino būsimą jų (UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų) bei R. Š. susitikimą (2015 m. gruodžio 1 d. pokalbio metu E. M. nurodė: „tie mecenatai, kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi <...>“; 2015 m. gruodžio 2 d. pokalbio metu V. J. nurodė: „Nes man taip tiesiog lygioj vietoj, kam čia dabar su MG pyktis“ (t. 8, b. l. 113–114, 114–116). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas tuometis politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas A. G. taip pat parodė, kad pokalbių su R. K. metu pastarasis užsiminė, kad jie (UAB koncernas „MG Baltic“) yra „daug investavę“ į politinę partiją Lietuvos liberalų sąjūdį. Liudytojo teigimu, jis suprato, kad UAB koncernas „MG Baltic“ turi įtaką partijoje, nes tiek išteisintieji E. M., Š. G. ir G. S., tiek kiti partijos nariai kalbėjo, jog partijai svarbūs klausimai yra derinami su R. K. (t. 118, b. l. 180–183). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo A. G. parodymais, kadangi juos patvirtina ne tik šioje byloje konstatuotos aplinkybės, kad E. M., Š. G., G. S. su R. K. palaikė gana glaudžius korupcinio pobūdžio ryšius, bet ir tai, jog E. M. pritarė R. K. veiksmams, kuomet jis (R. K.), pats nebūdamas Lietuvos liberalų sąjūdžio politinės partijos narys, siekė įtikinti partijos pirmininko pavaduotoją A. G. nekandidatuoti į partijos pirmininko pareigas bei nekurti partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos (55 nuosprendžio punktas). Taigi, šių duomenų visuma paneigia juridinio asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės partijos atstovo teiginius, kad E. M. veiksmai kyšininkaujant bei prekiaujant poveikiu su R. K. buvo savavališki ir partijoje niekam nežinomi bei tarpusavyje nederinti.

384. Taigi šių aptartų duomenų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, veikdama per savo atstovą – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį, politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininką, valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turintį teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472) bei 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI‑1472).

385. Šiame nuosprendyje pirmiau išdėstytais motyvais (166 nuosprendžio punktas) iš juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo šalintinos nuorodos į BK 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) bei 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), o iš juridiniam asmeniui politinei partijai Lietuvos liberalų sąjūdžiui inkriminuotų nusikalstamų veikų šalintinos nuorodos į BK 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

386. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak Aged Edition“ butelį.

387. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūliusi, pažadėjusi, susitarusi duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP‑2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“;

taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

388. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, vykusių susitikimų metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų ir A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 5 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį.

389. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio padarytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis buvo kaltinamas tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir partijos tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL kyšį bei tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko ir tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 5 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 9 val. iki apie 9 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 9 val. 30 min. iki apie 10 val., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 2 min., prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini) “, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų ir A. Tumėno g., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“;

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2);

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05‑28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“;

bei valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š. , kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.

Dėl E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje

390. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas E. M. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pas E. M. rasti 106 200 eurų buvo 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gautas kyšis. Be to, apygardos teismo teigimu, pareiškus kaltinimus E. M. dėl turto gavimo nusikalstamu būdu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, to paties turto – 106 200 eurų turėjimas nuosavybės teise pakartotinai nepagrįstai inkriminuotas ir pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas taip pat konstatavo ir tai, kad byloje nebuvo paneigta E. M. gynybinė versija, jog kita dalis E. M. namuose kratos metu rastų pinigų buvo jo sutuoktinės artimųjų giminaičių saugojimui palikti nekilnojamajam turtui įsigyti skirti pinigai bei jo paties asmeninės bei šeimos turimos lėšos.

391. Nesutikdamas su tokiais skundžiamo nuosprendžio argumentais, prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad išteisindamas E. M. dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apygardos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro įsitikinimu, priešingai nei sprendė apygardos teismas, kyšis yra neteisėtos pajamos, todėl kyšio forma gautų pajamų turėjimas nuosavybės teise atitinka BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, apelianto teigimu, spręsdamas dėl kitų E. M. namuose rastų pinigų šaltinio apygardos teismas be pagrindo vadovavosi nepagrįstais ir nelogiškais liudytojų buvusios E. M. sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių parodymais.

392. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertinusi kiekvieną jų atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. M. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu darydamas bylai reikšmingas išvadas neteisingai nustatė E. M. namuose rastų grynųjų pinigų kilmę, todėl tai sutrukdė byloje priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas – kyšis tuo pačiu negali būti inkriminuotas ir pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

393. BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, t. y. už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinant ar turint arba galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

394. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aiškinant neteisėto praturtėjimo sudėtį svarbu tai, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014 ir kt.). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumą. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, Nr. 2K‑111‑677/2016 ir kt.). Savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje akcentuojama, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu bei sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, gaunamą turtą. Procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2020, Nr.‏‎ 2K-241-976/2020). Teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, Nr. 2K-87-719/2019, Nr. 2K-147-697/2020).

395. Išteisintasis E. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis savo namuose nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 eurų) dydžio vertės turtą – 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 eurų, jis 2016 m. gegužės 10 d., darydamas BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus iš R. K. priėmė kaip kyšį, o likęs turtas –136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių jo buvo gautas iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

396. Iš kaltinimo turinio matyti, kad E. M. inkriminuota 242 410 eurų suma išskirta į dvi dalis, t. y. 106 200 eurų, kurie gauti kaip kyšis iš R. K., ir likusi grynųjų pinigų suma –136 210 eurų.

397. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. E. M. namuose atliekant kratą I. M. iš miegamojo kambario atnešė ir pateikė medžiaginę rankinę, kurioje buvo 800 eurų; medžiaginį maišelį, kuriame buvo du popieriniai paketai, viename kurių buvo 25 500 eurų, o kitame – 8 500 eurų. Bendrai abejuose paketuose – 34 000 eurų. Po to E. M. iš miegamajame kambaryje esančios spintos išėmė ir pateikė plastikinį maišelį, kuriame buvo geltonos spalvos vokas su pinigais bei kitas juodos spalvos maišelis su dviem vokais, kuriuose buvo eurų kupiūros, sudėtos pagal kupiūrų nominalus ir perrištos gumytėmis. <...> Bendrai šiuose paketuose buvo 92 000 eurų. Papildomai atskirai buvo sudėta <...> 3 600 eurų, kurie buvo perrišti gumyte; <...> 5 100 eurų, perrišti gumyte. Taip pat atskirai buvo sudėti 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų. Po to, iš juodos spalvos odinės rankinės, gulėjusios prie židinio svetainėje, buvo išimtas polietileninis maišelis su logotipu „IKI“, kuriame buvo <...> 90 000 eurų. Po to E. M. iš juodos spalvos odinės rankinės išėmė baltos spalvos voką, kuriame buvo <...> 16 200 eurų. Po to E. M. iš piniginės išėmė <...> 690 eurų (t. 14, b. l. 23–46). Susumavus 2016 m. gegužės 12 d. kratos protokole nurodytas grynųjų pinigų sumas matyti, kad bendra E. M. namuose rasta pinigų suma yra 242 390 eurų, 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų. Tačiau 2016 m. gegužės 13–16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. E. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta 242 410 eurų, 1 600 dolerių, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (t. 15, b. l. 1–44). Teisėjų kolegija, perskaičiavusi tiek kratos, tiek apžiūros protokoluose nurodytas pinigų sumas eurais, konstatuoja, kad pas E. M. kratos metu buvo rasta 242 390 eurų.

398. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas išteisintasis E. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė. Jo teigimu, jo šeima kartu su I. M.s artimais giminaičiais vystė nekilnojamojo turto verslą. Jo žmonos sesers sutuoktinis T. P. interneto svetainėje evaržytynes.lt dažnai stebėdavo vykstančias varžytynes. Jų siekis buvo varžytynėse įsigyti nekilnojamojo turto objektus už mažesnę nei rinkos kainą, o vėliau šį turtą brangiau parduoti. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu juos domino keli objektai, t. y. butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame pačiame kurorte esantys poilsio namai „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Jų šeimų susitarimu, į šiuos nekilnojamo turto objektus jie ketino investuoti apie 200 000–250 000 eurų sumą. Siekdamas gauti pinigų šiai investicijai į nekilnojamąjį turtą jis 2016 m. gegužės 10 d. pasiskolino 90 000 eurų grynųjų pinigų iš R. K.. Taigi, dalis jo namuose rastų grynųjų pinigų – 90 000 eurų, buvo 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gauta paskola. Tuo atveju, jeigu iš pasiskolintų pinigų būtų įsigiję nekilnojamojo turto, iš R. K. gautą paskolą būtų deklaravęs. Be to, kratos metu jo namuose taip pat buvo rasti ir jo žmonos sesers M. P. bei jos sutuoktinio T. P. pinigai – 75 000 eurų bei žmonos tėvų I. Š. ir S. Š. santaupos – 80 000 eurų. Kadangi varžytynėse dalyvauti ir atsiskaityti už įsigytą turtą patogiau grynaisiais pinigais, jų šeimose buvo priimtas sprendimas sukaupti tam tikrą kiekį piniginių lėšų ir jas laikyti vienoje vietoje, t. y. jo ir I. M.s namuose. Taigi minėtus pinigus M. P. ir I. Š. 2016 m. pradžioje per keletą kartų perdavė jo sutuoktinei I. M.. Sprendimas laikyti pinigus būtent jų namuose, buvo priimtas todėl, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini), kur lankosi ir gyvena daug žmonių, vagysčių nepasitaikė, be to, būtent jo sutuoktinė I. M. buvo tas žmogus, per kurį buvo bendraujama su I. Š. bei M. P.. Be to, būtent iš šių pinigų I. M. jam perdavė ir 16 200 eurų, kurie 2016 m. gegužės 10 d. buvo rasti jo automobilyje buvusioje juodoje rankinėje, voke. Šiuos pinigus – 16 200 eurų, anot išteisintojo, 2016 m. gegužės 12 d. arba 2016 m. gegužės 13 d. jis ketino perduoti savo žmonos seseriai M. P. tam, kad ji juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ir perduotų ketinamo įsigyti objekto – buto (duomenys neskelbtini) remontą vykdančiai įmonei. Jo namuose rasti pinigai užsienio valiuta – likę po kelionių (t. 124, b. l. 133–136, 157–158, 169; t. 159, b. l. 270).

399. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasitvirtino aplinkybė, jog E. M. namuose 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu rasti 106 200 eurų buvo 2016 m. gegužės 10 d. R. K. E. M. perduota ne paskola, o kyšis. Kaip minėta, teismų praktikoje atskleidžiant BK 189¹ straipsnio 1 dalies turinį, pažymėta, kad turto, kaip negalėjusio būti įgyto teisėtomis pajamomis, finansiniai šaltiniai nėra tiksliai identifikuojami, tačiau patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, neabejotinai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Šiuo atveju E. M. kaltinamas, be kita ko, turėjęs nuosavybės teise jam priklausančius 106 200 eurų žinodamas jų tikslų neteisėtą įgijimo šaltinį, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gautą piniginį kyšį. Kitaip sakant, E. M. inkriminuotas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties dalykas, be kita ko, siejamas ir su nauda, kuri buvo gauta E. M. padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje. Išanalizavusi teismų praktikos išaiškinimus dėl aptariamos baudžiamosios teisės normos turinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėto praturtėjimo dalyku nelaikytinas turtas, kuris buvo gautas iš konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos, t. y. kai turto kilmė yra aiškiai nusikalstama, tai negali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas praturtėjimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ar kaip šio baudžiamojo įstatymo straipsnio ir straipsnio, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios buvo gautas turtas, sutaptis. Kai yra žinoma, kad turto kilmė yra nusikalstama, nebetenka prasmės aiškintis turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus ir kitas su šiuo klausimu susijusias aplinkybes, nes a priori (iš anksto) akivaizdu, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas yra neteisėtas, o teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant, ar įmanoma pagrįsti turimą turtą teisėtomis pajamomis, ir vėliau sprendžiant neteisėto praturtėjimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-150/2015).

400. Kita vertus, BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – neteisėto praturtėjimo dalykas yra turtas, kurį asmuo turi nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal suformuluotą kaltinimą E. M. kyšiu buvusius 106 200 eurų jau buvo įgijęs nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kaltinimo formuluotė nėra pagrįsta ir teisinga. Bylos duomenys patvirtina, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi iki tol surinktais duomenimis, 2016 m. gegužės 10 d. atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksavo R. K. piniginio kyšio perdavimo E. M. faktą (t. 7, b. l. 1–2, 25–27, 28–43), be to, netrukus po pinigų perdavimo, pareigūnai slapta pateko į E. M. automobilį „Honda CR-V“ ir jame ne tik rado, bet ir specialiomis priemonėmis pažymėjo dalį kyšiu buvusių grynųjų pinigų kupiūrų (t. 1, b. l. 31–33, 34–46; t. 7, b. l. 68–78). Visi šie E. M. automobilyje rasti pinigai 2016 m. gegužės 12 d. buvo rasti E. M. namuose kratos metu (t. 14, b. l. 23–46). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad E. M. buvo stebimas ir 2016 m. gegužės 11 d. (t. 7, b. l. 86–90). Taigi galima pagrįstai spręsti, kad visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. E. M. iš R. K. gautas piniginis kyšis buvo specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų žinioje bei jų kontroliuojamas, todėl galimybių šiuo turtu naudotis, juo disponuoti E. M. realiai neturėjo. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad E. M. 2016 m. gegužės 12 d. jau buvo įgijęs nuosavybės teisę į šį turtą. Taigi, apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad E. M. namuose rasti iš R. K. kaip kyšis gauti 106 200 eurų nėra BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, todėl ši pinigų suma šalintina iš kaltinimo.

401. Kaip matyti iš išteisintojo E. M. parodymų, didžioji dauguma kitų jo namuose rastų grynųjų pinigų eurais buvo ne jo ir jo sutuoktinės I. M.s asmeniniai pinigai, bet jo sutuoktinės artimųjų giminaičių santaupos, kurios buvo skirtos jų bendroms investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Anot E. M., 75 000 eurų I. M. buvo perdavusi jos sesuo M. P., tuo tarpu 80 000 eurų sumą davė sutuoktinės tėvai I. Š. bei S. Š.. Tokius E. M. parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai I. M., M. P., T. P., I. Š. bei S. Š..

402. Apklausta teisme liudytoja tuometė E. M. sutuoktinė I. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu jos ir E. M. namuose rasti pinigai, t. y. 75 000 eurų buvo jos sesers M. P. šeimos, o 80 000 eurų buvo jos tėvų I. Š. ir S. Š.. Tai buvo jos šeimos narių santaupos, kurias jie per kelis kartus 2016 m. pradžioje perdavė jai pasaugoti. Be to, namuose buvo rasti ir 90 000 eurų, kuriuos R. K. 2016 m. gegužės 10 d. paskolino jos vyrui E. M.. Tiek šiuos pasiskolintus pinigus, tiek jos giminaičių perduotus pinigus ji, E. M. bei M. P. šeima ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą, kuriuo tuo metu domėjosi, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiais butais, poilsio namais „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančia palėpe. Liudytojos teigimu, tuo metu ji su E. M. taip pat turėjo santaupų, tačiau šie pinigai buvo jų banko sąskaitose. Anot liudytojos I. M. grynaisiais santaupų, jie neturėjo. Liudytojos teigimu, būtent iš giminaičių jai perduotų pinigų 2016 m. gegužės mėnesį ji davė 16 200 eurų E. M. tam, kad jis perduotų juos M. P. (duomenys neskelbtini) esančio buto remontui. Liudytojos I. M.s teigimu, minėtų nekilnojamojo turto objektų ji ir E. M. taip ir neįsigijo, nes jų namuose atlikus kratą visi grynieji pinigai buvo paimti. Sprendimą saugoti jų namuose šeimos narių santaupas priėmė todėl, kad jų bute įrengta signalizacija, be to, ji dirba namuose, tuo tarpu sesers namuose, nors teritorija ir saugoma, signalizacija nėra įrengta (t. 140, b. l. 6–12). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. P. taip pat parodė, kad ji su mama I. Š. pagal įsigytą verslo liudijimą nuo 2013–2014 m. nuomojo I. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Verslui sekėsi gerai, todėl ji, jos sutuoktinis T. P., I. M. ir E. M. 2014 m. įsigijo dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, jie ir toliau ieškojo nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos jie galėtų investuoti. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu jie taip pat domėjosi ir ketino įsigyti butus (duomenys neskelbtini), poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“. Anot liudytojos, kadangi dauguma juos dominančių objektų buvo parduodami varžytynėse, tai patogiau buvo už juos atsiskaityti grynaisiais pinigais. Todėl jos, sesers šeimos bei tėvai buvo nusprendę, kad nekilnojamojo turto įsigijimui jie sukaups bendras lėšas ir laikys šią sumą pas I. M. ir E. M.. Liudytoja su sutuoktiniu T. P. šiam tikslui skyrė 75 000 eurų savo santaupų, kuriuos ji I. M. buvo perdavusi 2016 m. pradžioje. Per kiek laiko ji su vyru T. P. sukaupė šią sumą, pasakyti negali. Jų įsitikinimu, laikyti pinigus pas I. M. buvo saugiau, nes jos (liudytojos) kaimynystėje buvo įvykdytos kelios vagystės. Tačiau 2016 m. gegužės 9 d. pasitarusi su I. M. ji banke išsinuomojo seifą, kuriame ketino toliau laikyti sukauptas lėšas, tačiau to padaryti nespėjo dėl E. M. namuose atliktos kratos. Liudytojos teigimu, prie ketinimų įsigyti nekilnojamąjį turtą prisidėjo ir jos bei I. M. mama I. Š. , kuri I. M., liudytojos žiniomis, buvo perdavusi 80 000 eurų savo sukauptų lėšų (t. 140, b. l. 14–19). Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir M. P.s sutuoktinis liudytojas T. P. (t. 140, b. l. 22–24). Liudytoja I. Š. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji su sutuoktiniu S. Š. pardavusi žemės sklypą įsigijo butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio buto nuoma iš esmės rūpinosi jos duktė M. P.. Kadangi ši veikla neblogai sekėsi ji su dukromis I. M. ir M. P. pradėjo kalbėti apie tai, kad reikėtų daugiau investuoti į nekilnojamąjį turtą. Anot liudytojos I. Š., ji I. M. ir M. P. nurodė taip pat perduosianti savo šeimos sukauptas santaupas, kurių buvo apie 80 000 eurų. Šią pinigų sumą ji, sutuoktinis S. Š. bei kartu su jais gyvenę jų tėvai sukaupė per ilgą laiką, nes buvo pardavę tėvų sodybas, gyvulius, taupė senatvės pensijas ir pan. Šiuos pinigus jie saugojo savo namuose, o 2016 m. pradžioje per kelis kartus perdavė I. M. ir E. M. (t. 140, b. l. 19–22). Liudytojas S. Š., patvirtindamas liudytojos I. Š. s parodymus, taip pat teigė, kad savo bei pas juos gyvenusių tėvų santaupas – apie 80 000 eurų – jo sutuoktinė I. Š. buvo perdavusi I. M.s ir E. M. šeimai nekilnojamajam turtui įsigyti (t. 140, b. l. 22).

403. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje „Dėl fizinių asmenų – E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (21.73-32) 363-3 nurodyta, kad atlikus tyrimą dėl E. M. ir I. M.s nuosavybės teise turimo turto ir išlaidų atitikties teisėtai gautoms ir apmokestinamoms pajamoms, buvo suformuluotos tokios bylai reikšmingos išvados (t. 91, b. l. 8–34):

<...> Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad E. M. ir I. M.s deklaruotų pajamų užteko jų nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto objektams įsigyti (t. 91, b. l. 22, kita pusė).<...> Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad E. M. ir I. M.s deklaruotų grynųjų pajamų neužteko grynaisiais sumokėti dalies pradinių įnašų, pagal sudarytas išperkamosios nuomos sutartis: 2 685,38 Lt (777,74 euro) (pagal 2010 m. spalio 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 12 770 Lt (3 698,45 euro) (pagal 2011 m. balandžio 13 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 12 938,42 Lt (3 747,23 euro) (pagal 2013 m. birželio 12 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 91, b. l. 22, kita pusė).

E. M. ir I. M. 2015 m. gruodžio 31 d. pateiktoje metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 priede FR0001L (Piniginės lėšos), nėra deklaravę turimų piniginių lėšų ne banke. Pagal E. M. ir I. M. bankų sąskaitų išrašus nustatytas piniginių lėšų likutis banke 2015 m. gruodžio 31 d. – 43 386,26 euro (E. M. – 17 070,48 euro, I. M. – 26 315,78 euro). Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad laikotarpiu, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., E. M. ir I. M. būtų išsiėmę iš banko sąskaitų grynųjų piniginių lėšų sumas. Taip pat nenustatyta, kad minėtuoju laikotarpiu E. M. ir I. M. būtų pardavę nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Pagal tyrimo metu turimą informaciją nenustatyta, kad E. M. ir I. M. 2015 m. gruodžio 31 d. iš pagrįstų, deklaruotų ir apmokestintų pajamų šaltinių galėjo turėti 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių grynaisiais pinigais (t. 91, b. l. 24).

<...> Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, kad E. M. ir I. M. 2016 m. gegužės 12 d. dienai turėjo 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 JAV dolerių grynaisiais pinigais iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių, šios pajamos priskirtinos apmokestintoms pajamoms, nuo kurių apskaičiuotina 36 596,95 Eur GPM suma (t. 91, b. l. 24).

Dėl I. Š. ir M. P. gautų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus

I. Š. , laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 6 d., nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 16 d., nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 21 d., nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 16 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 21 d., nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. kovo 29 d., ir nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. balandžio 6 d., buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). Veiklos vykdymo vieta nurodytais laikotarpiais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

I. Š. 2014 m. metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) priede – PM308V deklaravo 70 921 Lt (20 540,14 euro) gautų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus. Kadangi gauta pajamų suma už patalpų nuomą per banką sudarė 21 506,56 Lt (6 228,73 eurus), vertinama, kad likusi deklaruota pajamų suma už patalpų nuoma gauta grynaisiais (49 414,44 Lt (14 311,41 euro)) (t. 91, b. l. 27–28).

M. P., laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 12 d., nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 29 d., nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d., nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 21 d., nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). Veiklos vykdymo vieta laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 12 d. ir nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 29 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 21 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

M. P. 2015 m. metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) priede (duomenys neskelbtini) deklaravo 29 925 eurų pajamų sumą iš veiklos pagal verslo liudijimus, deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede (duomenys neskelbtini) deklaravo 2 607 eurus pajamų sumą, gautų iš nekilnojamojo daikto nuomos. Kadangi gauta pajamų suma už patalpų nuomą per banką sudarė 9 000 eurų, vertinama, kad likusi deklaruota pajamų suma už patalpų nuoma gauta grynaisiais (23 532 eurai) (t. 91, b. l. 27, kita pusė).

Dėl 75 000 eurų piniginių lėšų, kurias M. P. perdavė I. M.

<...>Tyrimo metu nustatyta, kad M. P. galėjo disponuoti 75 000 eurų grynųjų piniginių lėšų suma, tačiau nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos (t. 91, b. l. 30, kita pusė).

Dėl 34 000 eurų ir 43 000 eurų gautų piniginių lėšų iš I. Š. s

<...>I. Š. ir S. Š. pajamų–išlaidų analizėje deklaruotos dovanų sumos (14 100 eurų ir apie 7 000 eurų) nevertinamos, kadangi deklaracijos pateiktos 2016 m. birželio 30 d., t. y. po deklaracijų teikimo termino (iki 2016 m. gegužės 2 d.) bei po E. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos (2016 m. gegužės 12 d.). Vertinama, kad deklaracijos pateiktos siekiant įteisinti piniginių lėšų, kurios buvo rastos kratos metu, pajamų šaltinius (t. 91, b. l. 32).

<...>Iš tyrimo metu turimos informacijos, vertinant nuo 2010 m. sausio 1 d., nustatyta, kad E. M. ir I. M. iš teisėtai gautų pajamų, grynaisiais disponavo: 2010 m. – 22 253,87 Lt (6 445,17 euro), 2011 m. – 0 Lt, 2012 m. – 0 Lt, 2013 m. – 2 940,86 Lt (851,73 euro), 2014 m. – 2 692,20 Lt (779,72 euro), 2015 m. – 900 eurų. <...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos, todėl tyrimo metu I. M. ir E. M. 2010–2015 m. laikotarpiu nustatytos disponuojamos piniginės lėšos grynaisiais nelaikomos perduotomis I. Š. (t. 91, b. l. 32).

<...> Tyrimo metu nustatyta, kad I. Š. ir S. Š. 2016 m. sausio 31 d. galėjo disponuoti – apie 69 522,83 euro, 2016 m. vasario 29 d. – apie 69 572,83 euro, 2016 m. kovo 31 d. – apie 69 722,83 euro, 2016 m. balandžio 30 d. – apie 69 772,83 euro grynųjų piniginių lėšų suma, tačiau nenustatyta objektyviųjų ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos (t. 91, b. l. 32, kita pusė).

Dėl 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 (pagal bylos medžiagą – 1 600) JAV dolerių

2015 m. gruodžio 31 d. E. M. ir I. M. turto deklaracijoje piniginių lėšų (130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių) ne banke nedeklaravo. Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad 2016 m. E. M. ir I. M. būtų atlikę išgryninimo ar piniginių lėšų konvertavimo operacijų <...> (t. 91, b. l. 32, kita pusė).

404. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė A. Z. patvirtino 2017 m. vasario 7 d. pateiktą specialisto išvadą dėl E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos. Specialistės teigimu, šis tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada buvo parengta vadovaujantis ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo nuostatomis bei pavedimo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą FR0568 forma, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-295 (2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija). Tyrimo metu ji vadovavosi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gautais bei duomenų bazėse turimais duomenimis: banko sąskaitų išrašais, registrų informacija, mokesčių mokėtojų pateiktomis pajamų ir turto deklaracijomis. Šių duomenų pagrindu buvo padarytos pajamų-išlaidų analizės. Specialistės teigimu, buvo daryta visų banko sąskaitų išrašų analizė, už kiekvienus metus tikrintas mokesčių mokėtojų pinigų išgryninimas, jų įnešimas į banko sąskaitas bei grynųjų pinigų panaudojimas, pagal turimus duomenis buvo nustatomos ir išlaidos grynaisiais. Visi šie duomenys buvo vertinami kartu su mokesčių mokėtojų pateiktomis deklaracijomis. Jeigu nebuvo įmanoma apskaičiuoti grynųjų pinigų panaudojimo, buvo vadovaujamasi Statistikos departamento pateiktomis vartojimo išlaidomis. Jeigu nustatė, kad vartojimo išlaidų dydis yra per banką mažesnis, tokiu atveju vertindavo, kad buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Anot specialistės, iš bylos duomenų matyti, kad E. M. ir I. M. už vartojimo reikmes dažniausiai atsiskaitydavo per banką. Tais atvejais, kai metų eigoje buvo atliekami pinigų išgryninimai, tačiau patys mokesčių mokėtojai metų pabaigoje ne banke turimų pinigų nedeklaruodavo, tai buvo vertinama, jog metų pabaigoje grynųjų pinigų likutis yra lygus „nuliui“. Specialistės teigimu, 2015 m. nustatyta, kad E. M. ir I. M. disponavo 900 eurų, nes 2014 m. jie deklaracijoje ne banke turimų lėšų nedeklaravo, tačiau iš 2015 m. banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo išgryninti 900 eurų, kurių panaudojimas nebuvo nustatytas. Todėl ir vertino, kad 2015 m. pabaigoje galėjo turėti grynaisiais pinigais 900 eurų. Kiek pamena, turto deklaracijoje teikiama bendra suma tiek banke, tiek ne banke laikomų pinigų, jeigu viršija nustatytą deklaruotinų piniginių lėšų sumą, tuomet turi būti deklaruojama tiek banke, tiek ne banke laikomi pinigai. Specialistės teigimu, jos turimi duomenys nepaneigia fakto, kad galimai buvo vykdoma investicinė nekilnojamojo turto veikla. Tačiau pateikta informacija iš esmės patvirtina, kad ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjo ne E. M., bet M. P. ir T. P.. Vertindama I. Š. ir S. Š. šeimos išlaidas ji, be kitų jau nurodytų duomenų, taip pat vadovavosi jų pačių parodymais. Todėl jei jai nebuvo pateikta informacija apie kitų su I. Š. ir S. Š. gyvenusių asmenų gaunamas pajamas, tokie duomenys ir nebuvo vertinami. Sandoriai, kuriuos E. M. ir I. M., M. P. ir T. P., I. Š. ir S. Š. sudarė 2016 m. pradžioje turėjo būti deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki kitų metų, t. y. 2017 m. gegužės 1 d. Jos tikrinamas laikotarpis – iki 2016 m. gegužės 12 d. Tyrimo metu iš bankų nebuvo gauta informacija apie E. M. ir I. M. atliktas pinigų keitimo kitomis valiutomis operacijas. Todėl darydama išvadą dėl 1 600 JAV dolerių ir 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų rėmėsi liudytojų parodymais (t. 140, b. l. 92–99, 167–172).

405. Taigi, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės A. Z. pateikta specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai teisme apie tai, kad 2016 m. gegužės 12 d. E. M. ir I. M. galėjo disponuoti 900 eurų grynųjų pinigų suma, iš esmės patvirtina ir išteisintojo E. M. bei liudytojos I. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad kratos atlikimo metu, jie asmeninių santaupų grynaisiais pinigais eurų valiuta beveik neturėjo ir namuose jų nelaikė. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu E. M. gynėjo teiktų skundų dėl prokuroro nutarimų skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, E. M. pripažino 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu asmeninės nuosavybės teise savo piniginėje turėjęs 690 eurų, jo sutuoktinė I. M. – 800 eurų, kuriuos laikė savo delninėje (t. 16, b. l. 11–15, 25–28). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateikti paskaičiavimai, pagal kuriuos sudėjęs visas specialisto išvadoje nurodytas 2010–2015 m. laikotarpiu E. M. ir I. M. disponuotas grynųjų pinigų sumas (2010 m. – 22 253,87 Lt (6 445,17 euro), 2013 m. – 2 940,86 Lt (851,73 euro), 2014 m. – 2 692,20 Lt (779,72 euro), 2015 m. – 900 eurų) teismas sprendė, kad E. M. ir I. M. kratos atlikimo metu galėjo turėti net 8 976,61 euro, akivaizdžiai neteisinga ir nepagrįsta. Vadovaujantis tokia apygardos teismo išvada sektų, kad visu šiuo specialistės A. Z. nagrinėtu laikotarpiu E. M. ir I. M. turimų grynųjų pinigų neišleido ir viską sukaupė iki 2016 m. gegužės 12 d. kratos atlikimo. Tačiau akivaizdu, kad tokie pirmosios instancijos teismo skaičiavimai neatitinka ne tik specialistės pateiktų paaiškinimų, bet ir akivaizdžiai prieštarauja E. M. ir I. M. nurodytoms aplinkybėms apie jų namuose laikomų pinigų šaltinius.

406. Be to, specialisto išvadoje taip pat konstatuota ir tai, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu liudytoja M. P. galėjo disponuoti 75 000 eurų grynųjų piniginių lėšų suma, o I. Š. ir S. Š. – apie 69 522,83 euro suma (t. 92, b. l. 30, kita pusė, 32, kita pusė). Atkreiptinas dėmesys, kad šių aplinkybių, t. y. kad liudytojai M. P. ir T. P. bei I. Š. ir S. Š. galėjo būti sukaupę tokio dydžio grynųjų pinigų sumas, prokuroras apeliaciniame skunde neginčija. Šiuo atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra paneigta E. M. gynybinė versija, jog M. P. ir I. Š. 2016 m. jam ir sutuoktinei pasaugoti perdavė bendrą 155 000 eurų sumą (75 000 eurų ir 80 000 eurų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šiame nuosprendyje padarytas išvadas dėl R. K. kyšio E. M., taip pat šio kyšio dydžio, iš naujo įvertinusi byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi E. M. bei liudytojų nurodytomis aplinkybėmis apie E. M. ir I. M. perduotas dideles grynųjų pinigų sumas.

407. Kaip matyti, E. M. teiginiai apie jo namuose laikomas sutuoktinės artimųjų giminaičių santaupas grindžiama išimtinai jo paties, jo buvusios sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių – tėvų, sesers bei pastarosios sutuoktinio – parodymais. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. pradžioje I. Š. ar M. P. būtų perdavusios E. M. ar I. M. turimas lėšas. Šiuo atveju vertinant liudytojų E. M. buvusios sutuoktinės I. M. bei jos artimųjų giminaičių parodymus apie E. M. namuose laikomas santaupas, svarbu ir tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog 2016 m. gegužės 10 d. E. M. automobilyje degtinės butelio dėžutėje rasti 90 000 eurų bei atskirai voke laikomi 16 200 eurų buvo R. K. E. M. perduotas kyšis. Darant tokias išvadas kaip nepagrįsti buvo įvertinti E. M., I. M. bei M. P. parodymai apie neva iš R. K. gautą 90 000 eurų paskolą bei apie tai, kad 16 200 eurų iš bendrai laikomų jų šeimų santaupų I. M. E. M. perdavė tam, kad jis nuvežęs į (duomenys neskelbtini) perduotų šiuos pinigus M. P. buto (duomenys neskelbtini) remontui. Teisėjų kolegija pripažino, kad tokiais savo parodymais liudytojos, su kuriomis E. M. ilgą laiką siejo ir artimi šeiminiai ryšiai, siekė padėti E. M. išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

408. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. M. bei liudytojų buvusios jo sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių parodymus bei jų pagrindu darydamas išvadas dėl E. M. namuose rastų grynųjų pinigų šaltinių neįvertino kai kurių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta šiame teismo nuosprendyje, 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. namuose metu radus itin dideles grynųjų pinigų sumas nei E. M., nei kratoje dalyvavusi ir pati dalį pinigų pareigūnams perdavusi liudytoja I. M. nenurodė, kad didžioji dalis šių pinigų yra ne jų asmeninės, bet I. M. artimųjų giminaičių pas juos laikomos santaupos, skirtos bendrai vystomam nekilnojamojo turto verslui (t. 14, b. l. 23–26). Pirmą kartą apie savo ir artimos šeimos narių vystomą nekilnojamojo turto verslą, o kartu ir apie jo ir I. M.s namuose neva laikomas šeimos narių santaupas, iš kurių, be kita ko, I. M. E. M. neva perdavė ir buto (duomenys neskelbtini) remontui skirtus 16 200 eurų, E. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė tik pradėjus daugiau nei trims mėnesiams po E. M. ir I. M. namuose atliktos kratos, t. y. 2016 m. rugsėjo 2 d. papildomos įtariamojo apklausos metu (t. 89, b. l. 44–53). Be to, bylos duomenimis, nei M. P. ir T. P., nei I. Š. ir S. Š. į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl šių neva jų E. M. namuose laikomų piniginių lėšų iki E. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. vykusios apklausos taip pat nesikreipė, nors, kaip jau minėta pirmiau, iš M. P. ir T. P. parodymų sektų, kad jų turimų grynųjų pinigų santaupų (75 000 eurų) paėmimas akivaizdžiai turėjo jiems itin neigiamų pasekmių. Anot liudytojų M. P. ir T. P., netekus E. M. namuose laikomų grynųjų pinigų jie negalėjo įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kitam objektui – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio buto pirkimui jiems teko papildomai pasiskolinti iš kitų asmenų. Bylos duomenimis M. P. ir T. P. bei S. Š. ir I. Š. advokatas ikiteisminio tyrimo metu į prokurorą dėl piniginių lėšų grąžinimo pirmą kartą kreipėsi tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo 2016 m. gegužės 12 d. E. M. namuose atliktos kratos (t. 16, b. l. 92–94, 95–97). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš paties T. P. apie save pateiktų anketinių duomenų (proceso dalyvių asmens duomenys t. 1, b. l. 183), T. P. yra praktikuojantis teisininkas, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog jam buvo gerai žinomi teisiniai būdai siekiant išvengti situacijų, kuomet kilus ginčui tektų įrodyti nuosavybės teisę į didelės vertės turtą – 75 000 eurų, arba šiuo atveju, siekiant byloje įrodyti savo šeimos santaupų perdavimo E. M. ir I. M. faktą.

409. Be to, nors byloje nėra paneigti E. M. ir liudytojų teiginiai apie planuojamas bendras E. M. ir jo sutuoktinės artimųjų giminaičių investicijas į nekilnojamąjį turtą, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad šiam tikslui M. P. ir I. Š. buvo perdavusios saugoti savo pinigus E. M. ir I. M.. Pirmiausia, tiek E. M., tiek liudytojai I. M., M. P., T. P. teigė, kad juos dominančio nekilnojamojo turto objektų paieška iš esmės rūpinosi M. P. ir jos sutuoktinis T. P. (t. 124, b. l. 157; t. 140, b. l. 8, 24). Be to, kaip matyti ir iš rašytinių bylos duomenų – paties E. M. pateiktų elektroninių laiškų kopijų, dėl konkrečių ketinamų įsigyti objektų su trečiaisiais asmenimis bendraudavo taip pat M. P. arba T. P. (t. 124, b. l. 108–129), be to, būtent jie dalyvaudavo varžytynėse, M. P. pasirašė buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pervedė avansinį apmokėjimą, derino šio buto remonto klausimus (t. 140, b. l. 7, 10, 14–16, 23–24). Liudytoja M. P. taip pat buvo įsigijusi ir verslo liudijimą tiek savo, tiek savo artimųjų giminaičių turimų butų nuomai vystyti. Tuo tarpu E. M. ir I. M. vaidmuo, kaip patvirtino ir specialistės A. Z. atliktas finansinės ūkinės veiklos tyrimas, šiame šeimos versle buvo neaktyvus. Todėl sprendimas laikyti pinigus būtent E. M. namuose, teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai niekuo nepagrįstas. Tai patvirtina ir E. M. bei liudytojų I. M., M. P. paaiškinimai apie buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir remonto aplinkybes. Anot E. M. bei minėtų liudytojų, sprendimas perduoti I. M. ir E. M. investicijoms skirtas pinigines lėšas buvo priimtas 2015–2016 m. žiemos laikotarpiu. Netrukus po šio sprendimo, t. y. 2016 m. pradžioje, tiek M. P., tiek I. Š. sukauptas santaupas perdavė I. M.. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. M. P. pasirašė buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 2016 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5 000 eurų (specialisto išvados 38 puslapis; t. 91, b. l. 26 kita pusė). Anot liudytojų I. M. ir M. P., pasirašant preliminariąją sutartį statybos remonto darbai šiame bute jau buvo pradėti ir pagal M. P.s sudarytą sąmatą, remontui reikėjo apie 16 000 eurų. Šią sumą, anot E. M., I. M. ir M. P., I. M. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje iš bendrai laikomų M. P. ir I. Š. perduotų pasaugoti lėšų paėmė ir perdavė E. M., kuris dėl laiko stokos jų M. P. taip ir neperdavė. Šio buto – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) E. M. ir liudytojams įsigyti, anot jų, nepavyko, kadangi E. M. namuose atlikus kratą pinigai, skirti, be kita ko, ir šio buto įsigijimui buvo paimti Specialių tyrimų tarnybos pareigūnų. Taigi, pagal išteisintojo E. M. ir liudytojų aiškinimus, M. P., žinodama, kad netrukus turės visiškai atsiskaityti už šį ketinamą įsigyti butą bei jo remontą, tam skirtus pinigus saugojimui perdavė su buto pardavėju nekontaktavusiai I. M., o pastaroji po kelių mėnesių šiuos pinigus perdavė E. M. tam, kad jis juos vėl perduotų M. P.. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo jokios logikos I. Š. , M. P. bei T. P., kurie iš esmės ir rūpinosi tiek jau turimo nekilnojamojo turto nuoma, tiek naujų objektų įsigijimu, staiga savo turimas santaupas perduoti I. M. ir E. M..

410. Be to, kaip nepagrįstus ir deklaratyvius teisėjų kolegija vertina ir išteisintojo E. M. bei liudytojų I. M., M. P. ir T. P. parodymus, kad dideles grynųjų pinigų sumas E. M. ir I. M. namuose laikyti buvo saugiausia. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. ir I. M. nagrinėjamu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), daugiabutyje, anot I. M.s, jų namuose buvo įrengta signalizacija (t. 140, b. l. 10). Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 12 d. kratos E. M. namuose protokolo, grynieji pinigai, supakuoti įvairiomis skirtingo dydžio sumomis, E. M. namuose buvo laikomi keliose skirtingose vietose, spintose, o ne specialiai tam pritaikytame seife (t. 14, b. l. 23–26, 43). E. M. neneigė, kad jo namuose seifas ir nebuvo įrengtas (t. 89, b. l. 74). Tuo tarpu M. P. šeima gyveno netoli (duomenys neskelbtini) kaime, privačių namų kvartale. Iš specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-3, Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.73-32) FR1042-591 bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad atlikus operatyvų patikrinimą bei apžiūrą nustatyta, kad teritorija, kurioje yra M. P. ir T. P. gyvenamasis namas, yra aptverta bei saugoma, į gyvenvietės teritoriją įvažiuojama per stacionarų apsaugos postą su užkardais. Teritorijos apsaugą vykdo MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. šalia teritorijos, kurioje yra M. P. ir T. P. gyvenamasis namas, yra saugos postas; ant posto lango priklijuotas informacinis lipdukas, kad objektą saugo „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyti kontaktiniai telefonai. Pagal 2013 m. vasario 28 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2013 m. birželio 26 MB „(duomenys neskelbtini)“), teikiamų paslaugų specifikacijoje numatytos ir šios funkcijos: transporto priemonių įvažiavimo ir išvažiavimo iš teritorijos registracija ir kontrolė, teritorijos stebėjimas, operatyvus asociacijos administracijos informavimas apie pastebėtus pažeidimus stebimoje teritorijoje, glaudus bendradarbiavimas su specialiosiomis tarnybomis (t. 70, b. l. 45–46; t. 91, b. l. 29, kita pusė–30; t. 93, b. l. 184–191). Taigi šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikė jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bute, kuriame nors ir įrengta signalizacija, tačiau nėra specialiai tam įrengto seifo laikyti itin dideles grynųjų pinigų sumas, buvo kur kas saugiau nei aptvertoje saugomoje teritorijoje esančiame nuosavame name. Kita vertus, pats sprendimas laikyti tokiomis sąlygomis (ne seife) vienoje vietoje itin dideles neva skirtingoms šeimoms priklausančias pinigų sumas yra kur kas rizikingesnis. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir prokuroro apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje pateikta I. Š. s ir S. Š., M. P.s ir T. P. pajamų ir išlaidų analizė leidžia pagrįstai spręsti, kad I. Š. ir M. P. pakankamai didelėmis grynųjų pinigų sumomis disponavo jau gana ilgą laiką, todėl galima teigti, kad jie turėjo ir realias galimybes šiuos pinigus saugiai laikyti savo namuose. Šiuo atveju kaip niekuo nepagrįstus ir deklaratyvius teisėjų kolegija vertina išteisintojo ir liudytojų teiginius apie siekį sutelkti bendrą šeimos narių grynųjų pinigų biudžetą tam, jog taip patogiau atsiskaityti už įsigyjamus nekilnojamojo turto objektus. Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto paieška, dalyvavimu varžytynėse, netgi atsiskaitymu už įsigyjamus objektus, jų remontu iš esmės užsiėmė ne I. M. ir E. M., o M. P. ir T. P., todėl net jei ir būtų priimtas sprendimas kaupti lėšas vienoje vietoje, tai kur kas logiškiau tai būtų daryti pas M. P. ir T. P..

411. Vertindama E. M., jo sutuoktinės I. M. bei jos artimųjų giminaičių duotų parodymų apie santaupų saugojimą E. M. namuose patikimumą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-3 pateiktus duomenis apie tai, kad jau po 2016 m. gegužės 12 d. atliktos kratos E. M. ir I. M.s namuose 2016 m. birželio 30 d. S. Š. pateikė pirminę 2015 m. metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje, priede (duomenys neskelbtini), pajamų rūšies kodu 46 (dovanos), deklaravo 14 100 eurų sumą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad apie S. Š. deklaruotą 14 100 Eur sumą notarai duomenų nepateikė. Atitinkamai I. Š. 2016 m. balandžio 18 d. buvo pateikusi patikslintą 2015 m. metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje, priede (duomenys neskelbtini), pajamų rūšies kodu 46 (dovanos), buvo deklaravusi 9 855 eurų sumą, tačiau 2016 m. birželio 30 d. I. Š. dar kartą tikslindama 2015 m. metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje, priede (duomenys neskelbtini), pajamų rūšies kodu 46 (dovanos), deklaravo jau 16 805 eurų sumą (specialisto išvada Nr. (21.73-32) 363-3, t. 91, b. l. 31, kita pusė). Be to, specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad liudytojas S. Š. praeityje metines pajamų deklaracijas buvo teikęs tik 2007 m., 2008 m. (specialisto išvada Nr. (21.73-32) 363-3, t. 91, b. l. 31, kita pusė). Apklaustas pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. teigė, kad jis apie jam dovanotą 14 100 eurų sumą nieko nežino, tokios pinigų sumos nebuvo gavęs. Anot liudytojo, 2015 m. metinę pajamų deklaraciją pildė jo sutuoktinė, kodėl reikėjo ją teikti, nurodyti taip pat negalėjo (t. 140, b. l. 22, b. l. 70, b. l. 25). Tuo tarpu apklausta liudytoja I. Š. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2016 m. birželio 30 d. savo ir sutuoktinio pajamų deklaracijas pateikė, nes sužinojo, jog Vyriausybės sprendimu būtina deklaruoti nuo 1995 m. gautus ar sukauptus pinigus. Todėl ji nusprendė deklaruoti tiek savo tėvų, tiek savo sutuoktinio I. Š. tėvų pinigus, kurie buvo jų šeimos biudžete. Be to, ji patvirtino, kad 2015 m. balandžio 18 d. buvo pateikusi patikslintą 2015 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje buvo deklaravusi iš motinos gautas dovanas, kurių bendra suma apie 7 000 eurų (t. 140, b. l. 20; t. 70, b. l. 17–18). Tačiau teisėjų kolegija tokius liudytojos I. M.s motinos I. Š. s parodymus apie 2016 m. birželio 30 d. užpildytų deklaracijų pateikimo priežastis vertina kritiškai ir tokiais liudytojos I. Š. parodymais nesivadovauja. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad I. M. motinai I. Š. deklaracijų pildymo metu – 2016 m. birželio 30 d. buvo gerai žinoma apie E. M. ir I. M. namuose 2016 m. gegužės 12 d. atliktą kratą, kurios metu buvo rasta itin didelė grynųjų pinigų suma. Todėl aplinkybės, kad nuo kratos praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, o nuo deklaracijų už 2015 m. teikimo termino pabaigos (2016 m. gegužės 2 d.) – beveik dviem mėnesiams I. Š. dar kartą patikslino savo deklaraciją nurodydama beveik 7 000 didesnę sumą, taip pat pateikdama ir savo sutuoktinio S. Š. vardu pirminę 2015 m. pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo 14 100 eurų dovanų gautą sumą, kurios pats S. Š. teigė niekada negavęs, leidžia pagrįstai spręsti, kad taip buvo sąmoningai siekiama pateisinti neva turėtas savo teisėtas pajamas, taip pat įteisinti E. M. namuose rastų grynųjų pinigų šaltinius.

412. Taigi, įvertinus visų šių aptartų duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuota, kad išteisintojo E. M. bei liudytojų I. M., I. Š., S. Š., M. P.s ir T. P. teiginiai, kad 2016 m. pradžioje I. Š. ir M. P. I. M. ir E. M. buvo perdavusios savo šeimų grynųjų pinigų santaupas – apie 155 000 eurų nekilnojamojo turto įsigijimui ateityje yra nepagrįsti. Tokiu atveju konstatuotina, kad E. M. ir E. M. teisėtais būdais gaunamų pajamų nepakanka pagrįsti E. M. namuose 2016 m. gegužės 12 d. atliktos kratos metu rastų grynųjų pinigų eurais įgijimo. Tačiau teisėjų kolegija kaltinime inkriminuotą grynųjų pinigų sumą taip pat mažina ir 900 eurų suma, kadangi pagal specialisto išvadą Nr. (21.73-32) 363-3 tokią pinigų sumą grynaisiais kratos atlikimo dieną E. M. ir I. M. galėjo teisėtai turėti. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintasis E. M. 2016 m. gegužės 12 d. nuosavybės teise turėjo 135 290 eurų (242 390 eurų – 106 200 eurų – 900 eurų), žinodamas, jog šios pinigų sumos jis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1031 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, kuris galiojo E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, numatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 euro. Taigi, E. M. neteisėtai įgyto turto vertė atitinka 3 592 MGL, t. y. kur kas didesnė nei BK 189¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 500 MGL riba. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad darydamas šią nusikalstamą veiką, E. M. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

413. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. M. nuosavybės teise turėto turto – 1600 JAV dorelių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų teisėtumo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra atmestina situacija, jog E. M. ir I. M. galėjo suklysti ir teikiamose turto deklaracijose nenurodyti iš po kelionių į užsienio šalis likusių nedidelių grynųjų pinigų sumų. Specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-3 nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. E. M. ir I. M. turto deklaracijoje piniginių lėšų (130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių) ne banke nedeklaravo. Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad 2016 m. E. M. ir I. M. būtų atlikę išgryninimo ar piniginių lėšų konvertavimo operacijas (t. 91, b. l. 32 lapo antra pusė). Tačiau teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. Z. patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2010–2016 m. E. M. ir I. M. atlikdavo pinigų išgryninimo operacijas (t. 140, b. l. 92). Tai patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-3 konstatuotos aplinkybės apie tai, kad 2010 m. E. M. ir I. M. disponavo 22 253,87 Lt (6 445,17 euro) grynųjų pinigų suma, 2013 m. – 2 940,86 Lt (851,73 euro), 2014 m. – 2 692,20 Lt (779,72 euro), 2015 m. – 900 eurų (t. 91, b. l. 32). Taigi visiškai logiška ir pagrįsta, kad E. M. ir I. M. 2010–2015 m. laikotarpiu planuodami keliones į užsienį teisėtai turimas išgrynintas pinigų sumas tiek bankuose, tiek valiutų keityklose galėjo konvertuoti į užsienio valiutą. Todėl vien tai, kad galimai po kelionių likusios pinigų sumos – 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų E. M. ir I. M. nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka, dar nėra pagrindas pripažinti, kad šis turtas buvo įgytas neteisėtai. Taigi šie pinigai – 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų kaltinime nepagrįstai inkriminuoti kaip E. M. neteisėtai įgytas turtas.

414. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, pagal naujos redakcijos BK 189¹ straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Taigi, sprendžiant, ar pasikeitęs baudžiamasis įstatymas švelnina arba kitokiu būdu lengvina E. M. teisinę padėtį, svarbu įvertinti, koks konkretus subjektyviosios pusės požymis inkriminuotas kaltinime, E. M. nuosavybės teise turimo turto vertę bei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už tokios nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytas bausmes.

415. Kaip jau minėta, šiuo teismo nuosprendžiu konstatuota, kad E. M. nuosavybės teise turėjo 135 290 eurų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Taigi, E. M. nuosavybės teise žinomai ne iš teisėtų pajamų turimo turto vertė atitinka 3 592 MGL ir gerokai viršija tiek 500 MGL (numatytą veikos padarymo metu galiojusioje BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje), tiek 900 MGL turto vertę (numatytą šiuo metu galiojančio šio straipsnio 1 dalies redakcijoje). Be to, tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcija numato analogiškas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, t. y. baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Taigi, nauja BK 189¹ straipsnio 1 dalies redakcija niekaip nekeičia ir nelengvina E. M. teisinės padėties. Todėl esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendrąja taisykle, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija), nėra pagrindo perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią šio straipsnio redakciją.

416. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustato tokias E. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija) aplinkybes:

E. M. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra: jis iki 2016 m. gegužės 12 d., 14 val. 47 min., (duomenys neskelbtini) bute atliktos kratos, kol turtas buvo paimtas kratą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 eurų) dydžio vertės turtą – 135 290 eurų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes šis turtas po 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 189¹ straipsnis, jo – E. M. buvo gautas iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – pageidaujamo Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP‑2013(2), kuriame nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)

417. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – asmenišką balsavimą „už“, priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

418. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, R. K. pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis; bei paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą, tiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai iš R. K. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

419. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą – asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį.

420. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą, V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

421. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nusprendė, jog byloje užfiksuotų R. K. ir V. G. pokalbių metu išsakytos frazės nepatvirtina jiems inkriminuoto susitarimo dėl V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą. Kitų duomenų, patvirtinančių R. K. ir V. G. susitarimą, byloje taip pat nepateikta. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ir kaltinimo dėl siekiamo ir pažadėto poveikio Seimo pirmininkei L. G.. Teismo vertinimu, pokalbio metu R. K. pasakyta frazė („Paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“) bei V. G. atsakymas („Aš paklausiu“, „Aš paklausiu, kokia ten yra situacija“) nepagrindžia sutarto poveikio Seimo pirmininkei. Nei 2015 m. spalio 14 d., nei lapkričio 9 d. V. G. ir R. K. nekalbėjo apie konkretų balsavimą. Be to, 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje po R. K. žodžių apie projektą: „Koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“, V. G. pritaria: „Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“, „Nebėra... prieštaraujančių.“ Todėl teismas nusprendė, jog poreikio ką nors paveikti nebebuvo.

422. Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog ši kaltinimo R. K. ir V. G. dalis grindžiama 2015 m. lapkričio 9 d. užfiksuotu R. K., D. J. M. ir V. G. pokalbiu, kurio metu R. K. kaip vieną iš dominančių siekių įvardija Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto priėmimą, pageidauja, kad Seimo narys V. G. balsuotų už Seimo nutarimą dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto, o V. G. pažada balsuoti už šį Seimo nutarimą. Iš karto po to esančioje pokalbio dalyje užfiksuotas vienas iš V. G. ir R. K. susitarimų dėl kyšio kaip nuolaidos Darbo partijos politinei reklamai per UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančias televizijas. Apie šio Seimo nutarimo dėl „Kelio Vilnius–Utena“ projekto priėmimo aktualumą R. K. V. G. buvo nurodęs ir 2015 m. spalio 14 d. pokalbio, kai buvo sutarta padaryti poveikį Seimo pirmininkei L. G. dėl šio klausimo įtraukimo priėmimui į Seimo darbotvarkę, metu. 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje V. G., kaip ir pažadėjo R. K. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu, balsavo „už“ Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP‑2013(2) priėmimą. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinimo dalies, susijusios su pageidaujamo ir pažadėto poveikio Seimo pirmininkei, rėmėsi tik keliomis išteisintųjų pasakytomis frazėmis ir nevertino viso 2015 m. spalio 14 d. pokalbio kitų bylos įrodymų kontekste, taip pat R. K. prašymo padaryti poveikį ir V. G. pažado dėl poveikio darymo realumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino 2015 m. rugpjūčio 28 d. R. K. pokalbio su D. B. metu išsakyto vertinimo apie Seimo nario V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant jo (R. K.) pavedimus. Šis pokalbis, apelianto manymu, patvirtina, jog vienas iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R. K. reikalų tvarkytojų Lietuvos Respublikos Seime, ministerijose ir kitose institucijose bei kontaktų su aukščiausiais politinės valdžios atstovais palaikytojų buvo Seimo narys V. G.. Apeliantas teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. spalio 14 d. pokalbio metu R. K. ir V. G. sutarė dėl poveikio Seimo pirmininkei darymo ir vėliau V. G. įvykdė R. K. prašytus poveikio veiksmus.

423. Prokuroras neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria V. G. išteisintas pagal kaltinimą dėl pažado paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) priėmimą, taip pat nuosprendžio dalies, kuria R. K. išteisintas pagal kaltinimą dėl siekio, kad V. G. paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

424. Apeliaciniame skunde prokuroras išdėstė prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinimą išdėstyti taip:

425. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, R. K. pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, tiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai iš R. K. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

426. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, kad, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą – asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį.

427. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

428. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią bylos dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.

429. Išteisintasis V. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog 2015 m. gegužės–birželio mėn. projekto „Kelias Vilnius–Utena“ klausimas buvo suderintas koalicijoje ir turėjo būti įrašytas į Seimo posėdžių darbotvarkę. Politiniu lygmeniu buvo pasiektas susitarimas, kad kelią dėl blogos būklės reikia rekonstruoti pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių (toliau – ir PPP) instrumentus. 2015 m. rugsėjo 17 d. Darbo partijos frakcija dar kartą apsvarstė ir išreiškė palaikymą projektui „Kelias Vilnius–Utena“. 2015 m. Seimo rudens sesijos darbų programoje buvo įtrauktas klausimas dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ ir Seimo nutarimas šiuo klausimu buvo priimtas 2015 m. gruodžio 22 d. V. G. aiškino, jog nutarimo projekto priėmimas turėjo būti techninis klausimas, Seimas balsų dauguma jį būtų priėmęs dar 2014 m. Be to, pirminiame projekte buvo numatyta 20 milijonų litų didesnė suma. 2014 m., kai buvo siekiama įtraukti projektą į darbotvarkę, jis (V. G.) pareikalavo išsamesnio pristatymo, jiems (Darbo partijos frakcijai Seime) buvo pateikti skaičiai, studijos. Jis (V. G.) savo ruožtu paprašė, jog projektą įvertintų teisininkai, kurie anksčiau yra dirbę su PPP projektais. Gavo duomenis, kad projektui skirtiną sumą galima būtų sumažinti 20 mln. litų, mažinant lėšas palūkanoms, sutartims ir pan. Kartu su kolegomis inicijavo pasiūlymą, kuriuo maksimali leistina suma turėjo būti sumažinta minėtais 20 mln. litų. Buvo sudaryta Seimo narių darbo grupė, kuri vertino, ar projektas nėra per brangus. 2015 m. spalio 14 d. susitikimo metu R. K. paklausė, ar planuojama įtraukti į darbotvarkę priėmimui projektą „Kelias Vilnius–Utena“, o 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo metu R. K. pasakė, jog turbūt tai tik techninis klausimas. V. G. aiškino, jog R. K. neprašė balsuoti už šį projektą, be to, nei jo paties (V. G.), nei Darbo frakcijos narių, kurie jau anksčiau išreiškė pritarimą šiam projektui, paveikti nebereikėjo. R. K. neprašė paveikti ir Seimo pirmininkės L. G.. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose V. G. nurodė, jog 2015 m. spalio 14 d. pokalbio su R. K. metu šiam pasakius: „Paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, žinodamas, kad dėl projekto koalicijoje susitarta, jis (V. G.) atsakė: „Turi būti įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėlioti, aš paklausiu“, „aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė“, taip pat žinodamas, kad yra susitarimas su socialdemokratais palaikyti projektą, jei bus finansavimas ir kitiems keliams, pridūrė: „Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp mūsų ir socdemų ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom.“ Taip pat pasakė, kad negalvoja, jog projekto priėmimas galėtų užsitęsti, nes socdemai tam tikrai nepritartų. Pokalbio metu jis (V. G.) žadėjo paklausti, kodėl projektas nėra įtrauktas, t. y. išsiaiškinti situaciją, bet ne daryti poveikį, ir atlygis už tai jam nebuvo žadėtas. Šio pokalbio metu R. K. net neklausė, kaip jis (V. G.) balsuos, ir neragino balsuoti. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbis su R. K. dėl komercinių nuolaidų TV kanaluose nebuvo susijęs su projekto „Kelias Vilnius–Utena“ klausimo sprendimu. Jo (V. G.) niekada neprašė balsuoti už minėtą projektą. Taip pat niekada nebuvo prašyta ir frakcijos palaikymo. Kodėl ši informacija buvo aktuali R. K., jis nesiteiravo (t. 112, b. l. 157–162; t. 113, b. l. 16–36; t. 139, b. l. 107–116, 174–187). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis V. G. taip pat nurodė, jog niekada R. K. nežadėjo vienaip ar kitaip balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, o R. K. to ir neprašė. 2015 m. spalio 14 d. pokalbio su R. K. metu nebuvo susitarta paveikti Seimo pirmininkę, taip pat šio pokalbio metu nebuvo tartasi dėl kyšio (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

430. Išteisintasis R. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad 2015 m. spalio 14 d. bei 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių su V. G. metu neprašė jo asmeniškai balsuoti už Seimo nutarimą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“. R. K. aiškino, jog tik domėjosi, kada šis Seimo nutarimas bus posėdžio darbotvarkėje, pokalbių metu buvo konstatuota, jog tai yra techninis klausimas. Išteisintasis tvirtino, jog kelio klausimas buvo aktualus, nes tiek LNK grupės, tiek interneto portalo „Alfa.lt“ žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie žūčių ir nelaimių skaičių šiame kelyje. Šis klausimas buvo įdomus ir dėl to, kad kiekvienas iš ES lėšų finansuojamas projektas turi privalomą viešinimo dalį. Žinios reikalingos verslų ilgalaikėms prognozėms, t. y. pagal tai, kas šalyje planuojama, prognozuojama verslo plėtra, nauji pajėgumai ir investicijos. Dėl kaltinimo, susijusio su poveikiu Seimo pirmininkei L. G., išteisintasis nurodė, kad dėl klausimo įtraukimo į posėdžio darbotvarkę balsavimu sprendžia Seimo nariai. Jis (R. K.) kalbėdamas su V. G. tik prašė paklausti L. G., ar planuojama įtraukti kelio projektą į „balsavimą“, o V. G. atsakė, kad paklaus. Pokalbio metu V. G. pasakė, kad Darbo partija jau 2015 m pavasarį įsipareigojo koalicijos partneriams LSDP palaikyti projekto „Kelias Vilnius–Utena“ klausimą balsavimo metu. Taigi daryti poveikio nei V. G., nei frakcijai, kad palaikytų šį klausimą Seime, nereikėjo. LSDP ir Darbo partija buvo susitarę šio klausimo priėmimą susieti su 2016 m. biudžeto priėmimu, nes kitiems keliams skirtina 70 mln. suma buvo numatyta 2016 m. biudžete. Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2016 m. vasario 4 d. vykusio R. K., N. E. ir A. R. pokalbio garso įrašą, išteisintasis nurodė, jog jis N. E. pasakė, kad UAB „Mitnija“ nedalyvaus projekte „Kelias Vilnius–Utena“, taip pat kad nedalyvaus kelių statybos rinkoje (t. 112, b. l. 87–100, 146; t. 129, b. l. 124–131, 135–148). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, jog Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ priėmimui į Seimo 2015 m. rudens sesijos darbotvarkę buvo įtrauktas 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. dar iki jo (R. K.) ir V. G. 2015 m. spalio 14 d. pokalbio. Taip pat R. K. nurodė, jog 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. su V. G. apie jo (V. G.) balsavimą nekalbėjo ir neprašė nei asmeniškai balsuoti „už“, nei paveikti Seimo pirmininkę (t. 157, b. l. 194–204).

431. Iš pirmiau išdėstytų parodymų matyti, jog išteisintieji V. G. ir R. K. neigė 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių metu taręsi dėl asmeniško V. G. balsavimo už Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą, taip pat dėl poveikio Seimo pirmininkei darymo. V. G. taip pat neigė įvykdęs R. K. prašytus atlikti veiksmus. Vis dėlto tokie išteisintųjų teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertinami kaip jų pasirinkta gynybinė versija.

432.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui pateikė 2014 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 658 (Seime registruotas 2014 m. liepos 14 d.) „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ projektą, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytą nutarimo projektą skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad partnerystės projektas būtų įgyvendinamas per nustatytus terminus, kuo skubiau pradėti kelio rekonstravimo darbus ir užtikrinti eismo saugumą. Šio nutarimo 4.1.4 papunktyje nurodyta, jog partnerystės projekto maksimali vertė – 604 620 000 litų (175 110 055 Eur), įskaitant pridėtinės vertės mokestį (t. 35, b. l. 6–7).

432.2. 2015 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Seimo narių V. S., V. G., L. F. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013, kuriame siūloma nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 15).

432.3. 2015 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje vyko Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013 pateikimo procedūra. Vyriausybė siūlė šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Seimas nutarė pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Paskirta šio projekto preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – 2015 m. birželio 18 d. (t. 35, b. l. 124–125, 132).

432.4. 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Seimo nario R. Ž. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriame siūloma nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 76).

432.5. 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XII-1937 patvirtino Seimo pirmininkės pateiktą Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą, kurioje buvo numatytas ir Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto svarstymas (el. nuoroda: https://e‑seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d6a7781262aa11e5b316b7e07d98304b?jfwid=-b2a2f3uuy).

432.6. 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) ir nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 35, b. l. 140).

432.7. 2015 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Seimo nario K. G. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriame siūloma nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 80 000 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 78).

432.8. 2015 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Seimo nario J. R. pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriame siūloma nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įpareigota prieš skelbiant pirkimą Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyti parengtus pirkimo dokumentus (t. 35, b. l. 79).

432.9. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. rytinio posėdžio protokolo duomenimis, šio posėdžio pradžioje apsvarstyta ir patvirtinta Seniūnų sueigos patikslinta 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžių darbotvarkė, kurioje numatytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) priėmimas (https://e‑seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5743ba80a7af11e 59010bea026bdb259).

432.10. 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) priėmimas. Šiame posėdyje nepritarta pasiūlymui svarstyti K. G. pataisą (užsiregistravo 43 Seimo nariai, balsavo „už“ – 27). J. R. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu. Nutarta priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“. Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20 (t. 35, b. l. 154, 182, 216). „Už“ balsavo V. G. bei kiti Darbo partijos frakcijos nariai V. B., P. Č., K. D., S. D., L. D., V. F., V. F., V. G., J. K., R. M., D. M., P. N., R. P., R. S., V. S., S. U., V. V. ir Z. Ž.. Susilaikiusiųjų ir balsavusiųjų „prieš“ nebuvo (t. 35, b. l. 214–218).

433. Taigi 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas nutarimas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ Nr. XII-2227, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas nutarė nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius–Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius kaip 169 300 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įpareigota prieš skelbiant pirkimą pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams parengtus pirkimo dokumentus (t. 1, b. l. 89).

434. Svarstant V. G. ir R. K. kaltės klausimą bei nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius, teisėjų kolegijos nuomone, atitinkamų protokolų bei specialistų išvadų, kuriuose užfiksuotas šių asmenų 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių turinys, priešingai nei nusprendė apygardos teismas, turi svarbią įrodomąją reikšmę.

435. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog 2015 m. spalio 14 d. pokalbyje R. K. ir V. G. išsakytos frazės negali būti vertinamos kaip sutartas poveikis Seimo pirmininkei L. G., taip pat susitarimas dėl V. G. asmeniško balsavimo „už“ priimant minėtą Seimo nutarimą. Analogiškai pirmosios instancijos teismas vertino ir 2015 m. lapkričio 9 d. šių asmenų pokalbio turinį. Su tokiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais nėra pagrindo sutikti.

436. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas V. G. ir R. K. 2015 m. spalio 14 d. pokalbis, kurio metu pokalbio dalyviai aptaria būsimų Seimo rinkimų aspektus, Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, Darbo kodekso priėmimo bei kitus klausimus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-44 (t. 4, b. l. 122–133); specialisto išvada Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17) (t. 12, b. l. 57–69, 70–81). Pokalbio metu R. K. paklausia V. G.: „<...> jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, „ar reikia socdemus paragint?“ V. G. atsako: „Turi būt įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėliot, aš paklausiu“, „jinai grįžta penktadienį iš Vokietijos, gal ketvirtadienį /grįš/... Dabar greičiausiai tada lapkritį, nes jau dabar nebelabai kas ir beliko ten. Vienas posėdis. <...> Bet žinai, socdemai irgi. Aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė? Svarstymas man atrodo praėjo.“ R. K. pasiūlo: „Gal man paragint socdemus reikia tiesiog.“ V. G. nurodo: „Galima. Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp mūsų ir socdemų <...> kur mes jiems irgi įsipareigojom. Bet kodėl L. jo neįdėjo. Aš paklausiu.“ R. K. patikslina: „Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas iš esmės nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį.“ V. G. atsako: „Ne, ne, ne, neturėtų. Mes turim su biudžetu vis tiek ten pirmą, <...> praleisti planus ir visą kitą. Aš manau, kad ir socdemai tikrai nenorės to, kad iš mūsų kažkoks stabdymas <...>. Tiesiog aš galvoju, gal dar kažkokių yra techninių, žinai, dalykų.“ R. K. nurodo: „Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal socdemai pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, S., kad jis paragintų Š.?“ V. G. pasiūlo: „Padarom labai paprastai. Aš paklausiu, kokia ten yra situacija. Ir jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/, /bet/ jeigu matysim, kad ten kažkur kažkas, tai ten pasakys. Bet manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu.“ R. K. atsako: „Na, supratau.“ V. G. papildo: „Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti. Ten, žinai, visi susitarė, viską ten lygtai susigludino. Ir ten tada ir svarstė, kažkaip be didesnių ekscesų praėjo.“ R. K. nurodo: „Jo, be didesnių, liko vien, liko priėmimas, ta prasme, liko priėmimas“ (t. 4, b. l. 127–128; t. 12, b. l. 76–77). Taigi šio pokalbio turinys patvirtina, jog R. K. išsakė V. G. savo nuogąstavimus, kad Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimas nebūtų nukeltas į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, prašė V. G. šį klausimą išsiaiškinti su L. G.: „Paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, „aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį.“ V. G. pažadėjo R. K. situaciją išsiaiškinti: „Turi būt įtrauktas“, „aš paklausiu, kokia ten yra situacija. Ir jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/, /bet/ jeigu matysim, kad ten kažkur kažkas, tai ten pasakys. Bet manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai.“ Toks šio pokalbio turinys, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog V. G., tvirtindamas „išsispręsime tai“, pažadėjo imtis atitinkamų veiksmų, sietinų su R. K. aktualaus klausimo išsprendimu. Neabejotina, jog, kalbėdamas apie Seimo nutarimo priėmimą 2015 m. Seimo rudens sesijoje, R. K. suvokė, kad kreipiasi į asmenį, kuris dėl savo statuso gali paveikti rūpimo sprendimo priėmimą ir kuris vykdydamas įgaliojimus veiktų UAB koncerno „MG Baltic“ naudai – Seime priimtų (asmeniškai balsuotų „už“) naudingus politinius sprendimus.

437. Vėlesnio V. G. ir R. K., taip pat ir D. J. M. pokalbio, vykusio 2015 m. lapkričio 9 d., metu buvo paliesta ir Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ tema (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3–56); specialisto išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83–99, 100–161). Šio pokalbio metu R. K. nurodo: „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš <...> vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>, tokių stambesnių, aš nekalbu <...> ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim.“ R. K. išvardija rūpimus klausimus, tarp jų ir „Kelio Vilnius–Utena“ projektą: „<...> Aš manau, kad, nu, koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas.“ V. G. atsako: „Taip.“ R. K. tęsia: „Kaip spėju. Ne daugiau, ta prasme.“ V. G. atsako: „Nu, pasižiūrėsiu. Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta.“ R. K. pritaria: „Jo. Manau, kad techninis klausimas, ta prasme.“ V. G. papildo: „/Nebėra... prieštaraujančių/.“ Taigi šio pokalbio metu R. K., praėjus beveik mėnesiui po spalio 14 d. vykusio pokalbio, išsakė poziciją dėl puikiai besiklostančio bendradarbiavimo su Darbo partija ir V. G. sprendžiant R. K. ir UAB koncernui „MG Baltic“ rūpimus klausimus. Vėliau pokalbio metu buvo aptarta ir būsimo atsilyginimo tema, R. K. sako: „<...> Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku...“ V. G. atsako: „Pagalbos... <...> Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. Tai ačiū irgi, mums... Ir aišku... ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...>. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi... <...> gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. Plius įdėjimas, žinai, kad neblokuotų, <...> vieną iš mūsų irgi pakalbint/ų/. <...> Kad tą poziciją išsakyt. <...> mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, žinai, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/.“ D. J. M. nurodo: „<...> mūsų verslas niekad nebuvo ir nebus politika ir politikoj mes niekad neturėsim <...> tokių interesų, kad <...> už kitus kažką daryti. <...> turim gerą supratimą vieni kitų, žiauriai darbingą ir įdomią partnerystę <...>.“ V. G. nurodo: „<...> jeigu dar bus ir pagalba iš viešosios erdvės ir kitų sričių, tai mums tikrai bus irgi gera paskata“ (t. 5, b. l. 49–52; t. 12, b. l. 153–157). Toks pokalbio turinys patvirtina aplinkybę, jog V. G., būdamas Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo narys bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, turėdamas realią galimybę daryti įtaką Darbo partijos deleguotai Seimo pirmininkei – L. G., su R. K. aptarinėjo šiam aktualaus klausimo – Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimą 2015 m. Seimo rudens sesijoje, teigdamas, jog „pasižiūrėsiu. Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“, t. y. patvirtindamas, jog šis R. K. rūpimas klausimas bus išspręstas laiku. Taip pat šio pokalbio metu V. G. ir R. K. susitarė dėl finansinės pagalbos politinei partijai Darbo partijai. R. K. sako: „Reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės.“ V. G. atsako: „Pagalbos, <...> kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot <...> ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...> gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. <...> O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... <...> mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/.“ Taigi V. G. ir R. K. bendradarbiavimas šiam aktualiais klausimais buvo grįstas abipuse nauda. V. G. politinės partijos naudai už sutartus veiksmus buvo atsilyginama. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Nors išteisintasis V. G. tvirtino, jog nežadėjo vienaip ar kitaip balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, o R. K. to ir neprašė, teisėjų kolegijos vertinimu, V. G., politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėdamas ir susitardamas priimti iš R. K. finansinę paramą, neabejotinai suprato, jog ši pagalba bus atlygis už jo veikimą vykdant įgaliojimus, šiuo atveju už asmenišką balsavimą „už“ Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, V. G. pokalbio metu išsakytos frazės patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis neabejotinai supratęs R. K. rūpimo klausimo esmę dėl aptariamo Seimo nutarimo priėmimo, sakydamas: „Nu, pasižiūrėsiu. Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“, taip pat ankstesnio 2015 m. spalio 14 d. pokalbio metu teigdamas: „Aš paklausiu, kokia ten yra situacija. Ir jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/, /bet/ jeigu matysim, kad ten kažkur kažkas, tai ten pasakys. Bet manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai“, sutiko paveikti Seimo pirmininkę, jog ši į 2015 m. Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą. Vien tai, jog Seimo valdančiosios koalicijos partijų nariai, kaip teigė išteisintasis V. G., buvo nutarę pritarti aptariamo Seimo nutarimo priėmimui, nepaneigia nei R. K. siekio, nei V. G. pažado veikti R. K. palankiomis sąlygomis.

438. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. K. ir V. G. 2015 m. spalio 14 d. bei 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių įrodomosios vertės, pateikė itin lakoniškus argumentus, o R. K. ir V. G. pokalbio dalies apie atlygį (R. K. sako: „<...> Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku...“, V. G. atsako: „Pagalbos... <...> Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. <...> Ir aišku... ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida“) apskritai nevertino, abiejų pokalbio dalių visiškai nesusiejo ir taip pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą.

439. Pagal teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali. Tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis. Aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veikų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadėjimu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018 ir kt.). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) reiškiasi alternatyviomis veikomis: pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį arba reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį, arba priėmimu kyšio už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016 ir kt.). Aktyvios prekybos poveikiu atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės – V. G. ir R. K. pokalbių metu išsakytos frazės – R. K. prašymas priimti Seimo nutarimą 2015 m. Seimo rudens sesijos metu, klausimas V. G.: „Reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“, ir V. G. atsakymas: „Pagalbos“ (finansinės paramos ir pagalbos, susijusios su Darbo partijos viešinimu žiniasklaidoje), patvirtina išvadą dėl V. G. pažado už atlygį veikti R. K. interesais.

440. V. G. buvo politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nariu, Seimo nariu, tai leidžia daryti išvadą apie realias jo galimybes daryti įtaką Darbo partijos narei, šios partijos deleguotai eiti Seimo pirmininko pareigas – L. G.. Svarbu įvertinti ir R. K. bei D. B. (tuomečio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo) 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbio metu išsakytas frazes (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18‑14‑11; t. 4, b. l. 1–47). Pokalbio metu R. K. su D. B., be kitų klausimų, aptarė Lietuvos politines partijas, taip pat ir Darbo partiją. D. K. nurodė: „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja“ (t. 4, b. l. 24). Šie neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino ir dėl jų nepasisakė, tik patvirtina V. G. galimybes daryti poveikį bendrapartiečiams, be to, patvirtina ir aktyvų veikimą sprendžiant R. K. aktualius klausimus.

441. Asmuo, kurį buvo žadama paveikti, Seimo pirmininkė L. G. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad diskusija dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ su Vyriausybe, ministerijomis buvo ilga. Kelio tvarkymo išlaidos buvo labai didelės. Seimo nariai ilgai diskutavo visose frakcijose, apie tai buvo kalbama ir koalicinėje taryboje. Dėl kelio projekto yra kalbėję visi Seimo nariai. Su V. G. vykę pokalbiai nesiskyrė nuo pokalbių su kitais Seimo nariais. Buvo kalbama apie tai, kaip galima sumažinti projekto „Kelias Vilnius–Utena“ kainą. Jai nebuvo žinoma, kokios verslo grupės domisi šiuo projektu. Koalicinėje taryboje buvo svarstoma, kad jeigu sutariama palaikyti šį projektą, tai bus skirta papildomai lėšų žvyrkeliams ir kitiems keliams asfaltuoti. Koalicijoje buvo aptarta, kad, patvirtinus valstybės biudžetą, bus patvirtintas projektas „Kelias Vilnius–Utena“. Valstybės biudžetas patvirtinamas lapkričio–gruodžio mėnesiais (t. 118, b. l. 49–59). Nors liudytoja L. G. tiesiogiai nepatvirtino jai V. G. daryto poveikio, susijusio su Seimo nutarimo priėmimu, tačiau neneigė šiuo klausimu kalbėjusi su bendrapartiečiu V. G.. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. G. ir R. K. kaltės klausimą, asmens, kurį buvo siekiama paveikti, t. y. Seimo pirmininkės L. G., parodymai, negali būti laikomi tiek reikšmingais, nes nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi įrodymai, kuriuose užfiksuotas pirmiau aptartas V. G. ir R. K. 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbių turinys, kuris, kaip minėta, patvirtina pažadėtą poveikį Seimo pirmininkei.

442. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. G. parodymų matyti, kad ji apklausoje nurodė, jog 2015–2016 m. šaltuoju metų laiku prie Seimo viešbučio atsitiktinai sutiko V. G., kuris pasakė, kad buvo susitikęs su D. M.. Tą kartą ji su V. G. trumpai pasikalbėjo apie vaikus (t. 74, b. l. 2–4). Tokie liudytojos parodymai duoda pagrindą atmesti kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo teiginius, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. nurodė, kad po 2015 m. spalio 14 d. V. G. ir R. K. susitikimo ji kalbėjosi su V. G. dėl kuo skubesnio Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ priėmimo, o V. G. teiravosi dėl balsavimo priimant šį nutarimą.

443. Seimo pirmininko įgaliojimai nustatyti Seimo statuto 29 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 12 punktą Seimo pirmininkas teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų. Statuto 89 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektą pateikia svarstyti Seimui. Seimo statuto 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal patvirtintą sesijos darbų programą Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais sudaro detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai. Pasiūlymus teikia Seimo valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. Pagal Seimo statuto 93 straipsnio 1 dalį Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą.

444. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, jog dėl galimo finansinio intereso projektas „Kelias Vilnius–Utena“ buvo aktualus R. K.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas R. K., N. E. (buvusio AB „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko) ir A. R. (AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus) 2016 m. vasario 4 d. pokalbis patvirtina egzistavusį R. K. suinteresuotumą aptariamo Seimo nutarimo priėmimu ir kartu paneigia R. K. parodymus, kad kelio Vilnius–Utena klausimas nebuvo aktualus koncernui „MG Baltic“, t. y. jog jis (R. K.) projektu „Kelias Vilnius– Utena“ domėjosi tik todėl, kad LNK grupės bei interneto portalo „Alfa.lt“ grupės žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie žūčių ir nelaimių (avarijų) skaičių šiame kelyje. Tačiau R. K. neneigė, kad klausimas buvo įdomus, nes kiekvienas iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas turi privalomą viešinimo dalį, tuo patvirtindamas koncerno valdomų žiniasklaidos priemonių finansinį interesą. Neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu 2016 m. vasario 4 d. užfiksuotas R. K., N. E. ir A. R. pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-14 (t. 6, b. l. 51–89), kurio metu N. E. teigia: „<...> Kablys prisiminė kaip projektą <...> Utena“, „kad Uteną jisai turi mandatą iš motinos tipo eit, <...> mandatas skamba taip, tai pusę jie pasiima darbų, pusę kiti lietuviai gali pasiimt.“ R. K. nurodo: „Aš suprantu, tau tas patinka labai pasiūlymas.“ N. E. atsako: „Ne, tai jisai toksai sakykim nerimtas, taip kažkaip nėra ką svarstyt. Bet nu tu geriau žinai, ką tie Lordsai čia galvoja. Nes jie čia tas žinutes viešas perdavė.“ R. K. nurodo: „Budimexas, jie galvoja Budimexą.“ N. E. klausia: „<...> bet jie ateidinėt nori į šitą, į Uteną“, „Budimexas, nu, bet aš suprantu, kad tenais sustabdyt reikės tą procesą. Jeigu jis, nu jis ne ta, kryptim.“ R. K. nurodo: „<...> mes jį galime netgi užpjauti, jeigu mums nesukrinta. Nu, kaip mes jį pagimdėme, mes jį užpjausim, jeigu mums nesukrinta, pavyzdžiui. Vieną vertus. <...> Virmantas, <...> pasakė labai jam kenkiančią frazę, kad nežiūrint to, kas kiek nusipelnė, kad jis išeitų, jis irgi nori labai dalyvaut ir mano, kad trise vat mes galim tai padaryti. Lygiom dalim.“ N. E. klausia: „Apie Uteną?“ R. K. atsako teigiamai ir priduria: „Jis siūlo mums trims susėsti pasikalbėti.“ N. E. nurodo: „Mes apie tai kalbėjom, kad greičiausiai būtų sveika jo, žinai, irgi įjungti į visą šitą reikalą.“ R. K. atsako: „Tik aš manau, kad ne trečdaliu, o.., įvertint buvusius nuopelnus.“ Vėliau N. E. nurodo: „Šiaip mes tą Uteną kažkada sėdėjom, atsimenu, su tavim ir tavo chebra, su Vitrudu, kalbėjom apie jūsų interesą, koks jisai, tai tada lyg tai identifikavom tą finansinį interesą.“ R. K. nurodo, jog „į kelių statybą mes neinam“, „mes tikrai nestatysim“, „jūs žiūrėsit, ar jums verta statyti“, taip pat kad „jeigu reiktų rinktis daugiafunkcinis ar kelias, man kelias labiau patiktų, nes labiau monumentalus dalykas.“ Į tai N. E. atsako: „Manau, kad ir abu, ta prasme, yra pasiekiami.“ Taigi šio pokalbio metu N. E. R. K. išsakytos mintys apie R. K. finansinį interesą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ (N. E. sako: „Mes tą Uteną kažkada sėdėjom, atsimenu, su tavim ir tavo chebra, su Vitrudu, kalbėjom apie jūsų interesą, koks jisai, tai tada lyg tai identifikavom tą finansinį interesą“) ir R. K. atsakymas: „Į kelių statybą mes neinam“, „jeigu reiktų rinktis daugiafunkcinis ar kelias, man kelias labiau patiktų, nes labiau monumentalus dalykas“, leidžia pripažinti egzistavusius UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ interesus dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ ir kartu buvus R. K., kaip vieno iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario, finansinį suinteresuotumą. Bylos duomenimis, UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinė (patronuojamoji) įmonė UAB „MG Baltic Investment“ bylai aktualiu laikotarpiu valdė 99,98 proc. UAB „Mitnija“ akcijų (nuo 2019 m. balandžio 23 d. valdė 100 proc. akcijų).

445. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. E., buvęs AB „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas, paaiškino, jog kartu su UAB „Mitnija“ dalyvavo keliuose dideliuose infrastruktūros konkursuose. R. K. kartais atstovaudavo UAB „Mitnija“ interesams. Žinojo, kad UAB „Mitnija“ priklauso koncernui „MG Baltic“. Su R. K. susitikdavo kartą per mėnesį darbinėmis aplinkybėmis. AB „Kauno tiltai“ domėjosi būsimu projektu „Kelias Vilnius–Utena“. Visos kelių sektoriaus bendrovės juo domėjosi. Tokiam projektui „Kauno tiltams“ reikėjo konsorciumo partnerių, kad efektyviau panaudotų pajėgumus ir pasidalytų riziką. Liudytojas nurodė, kad UAB „Mitnija“ nedalyvauja kelių statyboje, tačiau svarstyme ji galėjo dalyvauti. Kaip ir kituose projektuose, „Mitnija“ turėjo galimybę ir pajėgumus atlikti žemės darbus. Šiame projekte buvo galima svarstyti „Mitnijos“ dalyvavimo galimybę. „Mitnija“ negalėjo pretenduoti į šio kelio statybą kaip pagrindinė statytoja, nes neturi kvalifikacijos pastatyti tokį kelią. Liudytojas negalėjo prisiminti susitikimo ir užfiksuoto pokalbio su R. K. konteksto, galėjo būti svarstomos kelio Vilnius–Utena tiesimo galimybės (t. 122, b. l. 42–48). Liudytojas A. R., nuo 2015 m. birželio mėn. einantis AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus pareigas, paaiškino, jog vykdant kelių tiesimo projektus jungtinės veiklos partnerės buvo UAB „Mitnija“, įmonė „Belam“, AB „Panevėžio keliai“. Liudytojas nurodė, kad apie projektą žino tiek, kiek buvo oficialiai skelbiama spaudoje ir per pristatymus Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Tokio dydžio projektas jų bendrovei galėjo būti įdomus Neprisimena, kad būtų aptarinėjęs su R. K., jog ketina dalyvauti šiame konkurse. Su R. K., N. E. yra dalyvavęs susitikimuose, kuriuose buvo kalbama įvairiomis temomis. R. K. pasidomėdavo, kaip sekasi įmonėms. Teisiamajame posėdyje išklausius 2016 m. vasario 4 d. vykusio R. K., N. E., A. R. susitikimo garso įrašą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-14; t. 6, b. l. 51–89), liudytojas nurodė, jog neprisimena, ar buvo kalbama apie būsimą dalyvavimą kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekte. Teigė, jog rinka nebuvo dalijamasi, tai tik pasvarstymai, kas gali būti subrangovas. Su R. K. nesitarė, kad įmonės bendrai dalyvaus projekte (t. 120, b. l. 59–64, 70–75). Tokie aptarti liudytojo N. E. parodymai patvirtina, jog projekte „Kelias Vilnius–Utena“ UAB „Mitnija“ turėjo galimybę ir pajėgumus atlikti žemės darbus, todėl ši bendrovė galėjo dalyvauti kelio tiesimo projekte. Liudytojas A. R. patvirtino, jog pokalbio su R. K. bei N. E. metu buvo svarstoma, kas galėtų būti kelio tiesimo subrangovai.

446. Liudytojas J. G., UAB „Mitnija“ vadovas, paaiškino, kad UAB „Mitnija“ kelių statyboje nedalyvauja. Liudytojas nurodė, kad UAB „Mitnija“ partnerės buvo AB „Kauno tiltai“ ir kitos bendrovės. Nežino, ar partnerės turėjo interesą dalyvauti kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekte. Nėra prašęs R. K., kad jis darytų įtaką rengiamam kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektui (t. 116, b. l. 44–49).

447. Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ aktualumas R. K. atsispindi ir R. K. pokalbio su tuomečiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu D. B. turinyje. Pokalbio metu R. K., be kita ko, nurodė: „<...> Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „PPP“ šitą“ <...> „Tai, (necenzūrinis žodis), paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž.. Nu, (necenzūrinis žodis), galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėti su P.. Nu, (necenzūrinis žodis), nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 31–32).

448. Tai, kad R. K. domėjosi projektu „Kelias Vilnius–Utena“, patvirtino ir liudytojai E. S. bei R. S.. Liudytojas E. S. (Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio – direktorius) paaiškino, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu buvo parengta kelio Vilnius–Utena galimybių studija. Šį klausimą svarstant Seime kilo daug klausimų dėl didelės projekto kainos. Susidomėjimas projektu buvo didelis. Liudytojas nurodė, kad R. K., kaip ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, kartais pasidomėdavo aktualijomis. Visiems pateikdavo informaciją. R. K. buvo LNK ir „Alfa.lt“ atstovas. Kadangi apie kelio projektą buvo viešai diskutuojama, R. K. kartais paklausdavo, kaip sekasi projektui. Kelio projektu domėjosi ir bankai, ir investiciniai fondai, ir teisininkų įmonės, ir kelių statybos bendrovės. AB „Kauno tiltai“, kaip viena didžiausių kelių tiesimo įmonių, taip pat domėjosi šiuo projektu (t. 119, b. l. 19–25). Liudytojas R. S., 2012 m. gruodžio 13 d.–2016 m. gruodžio 13 d. ėjęs susisiekimo ministro pareigas, parodė, kad Vyriausybė kreipėsi į Seimą prašydama sutikimo panaudoti privačius pinigus viešajai infrastruktūrai finansuoti, tačiau procesas Seime užtruko. Liudytojas nurodė ir tai, kad susitikimo su R. K. metu kalbėjo apie įvairias politines aktualijas, buvo kalbama ir apie šį projektą. Su R. K. dėl kelio Vilnius–Utena buvo susitikęs du kartus. Susitikimo tikslas buvo pasikalbėti apie politines aktualijas, apie ateitį, apie perspektyvas, apie galimus projektus, kuriuos gali vykdyti jo vadovaujama ministerija ir pan. Suprato, kad R. K. atstovauja žiniasklaidos, aprangos, prekybos alkoholiu, biokuro verslui. Apie projektą „Kelias Vilnius–Utena“ R. K. suteikė tokią informaciją, kokią galėjo suteikti, be to, ji buvo skelbiama viešai, t. y. apie ketinimą skelbti tarptautinį projektą, apie tai, kad rengiama techninio projekto dalis, kad gali būti pradėti projektavimo darbai, kad parengtas investicinis projektas, kad projektas yra brangus ir jam reikės didelio finansavimo. R. K. domėjosi šiuo projektu. Tuo metu buvo parengtas investicinis projektas, aprobuotas Finansų ministerijos, ir Seimui pateiktas Vyriausybės nutarimo sprendimo projektas dėl leidimo pasinaudoti privačiais finansiniais ištekliais. Liudytojas teigė, kad visoms įmonėms siūlė dalyvauti šiame projekte, kooperuotis. Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus R. S. parodymus (t. 75, b. l. 2–5, 7–9), liudytojas nurodė, jog įspūdis, kad koncerną „MG Baltic“ domino projekto finansavimo klausimas, susidarė, nes jei įmonė neturi kelių statybos įmonių, o ją domina projektas, vadinasi, tai yra arba dėl „sportinio“ intereso, arba dėl galimo finansinio dalyvavimo. R. K. domėjosi projekto priėmimo perspektyva, kokia jo eiga. R. K. neaiškino, kodėl jam tai įdomu (t. 119, b. l. 10–19).

449. Pirmiau aptarti liudytojų parodymai apie R. K. interesą dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, liudytojo R. S. nurodyta aplinkybė, jog R. K. domėjosi nutarimo priėmimo perspektyva, bei tai, kad sprendimas R. K. aktualiu klausimu buvo priimtas būtent 2015 m. Seimo rudens sesijos metu, t. y. Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ Nr. XII-2227, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. K. siekis dėl aptariamo Seimo nutarimo priėmimo būtent 2015 m. Seimo rudens sesijos metu buvo įgyvendintas.

450. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios nuoseklią ir logišką seką, neginčijamai patvirtina, kad V. G. ir R. K. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus atitinkamai BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje bei BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje. Dėl V. G. politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. priimto kyšio – užmaskuoto kaip 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, teisėjų kolegija išvadas pateikia šio procesinio sprendimo 640–679 ir 680–709 punktuose.

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – Seimo nario V. G. balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir šio įstatymo nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

Dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektu Nr. XIIP-3370(02) siūlomi vartojimo rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. ir dėl poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

451. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“ priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

452. V. G. pagal 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 m. Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

– arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– arba paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

453. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

454. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat kitus Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

– arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– arba paveikti Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

455. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

456. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

– arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

457. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

458. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.);

– arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– arba paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo bei kredito palūkanų dydžio reglamentavimą (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

459. Pirmosios instancijos teismas V. G. ir R. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino konstatavęs, jog nors bylos duomenys patvirtina R. K. suinteresuotumą dėl Š. G. pasiūlymų dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, tačiau bylos duomenų visuma nėra pakankama pagrįsti inkriminuotam kaltinimui dėl pageidaujamo susitarimo V. G. balsuoti už Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. registruotus pasiūlymus. Teismas pažymėjo, jog konkreti Š. G. pataisa V. G. ir R. K. pokalbiuose nebuvo aptarta. Be to, vykstant 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. pokalbiams Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pataisa dar nebuvo įregistruota. Teismas nusprendė, jog pokalbių metu buvo aptariamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų įsigaliojimas nuo 2016 m. vasario 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė susitarimo V. G. asmeniškai balsuoti „už“ Seime priimant kaltinime nurodomą įstatymo projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d. Nuosprendyje padaryta išvada, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbyje R. K. ir V. G. neaptarė pageidaujamų Vartojimo kredito įstatymo pataisų turinio, V. G. savo iniciatyva svarstė galimas pataisas, kurios gali atsirasti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagal bylos duomenis V. G. teikė informaciją R. K., nurodė, su kuo yra kalbėjęs ir kalbėsis minėtu klausimu, tačiau nežadėjo padaryti kaltinime inkriminuotą nusikalstamą poveikį. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina susitarimo priimti kyšį už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, valstybės tarnautoją, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

460. Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantas teigia, jog R. K. ir V. G. susitarimas dėl V. G. balsavimo „už“ Seime priimant Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., matyti iš 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. jų susitikimų turinio. Juose fiksuotas tiek R. K. prašymas V. G. dėl kuo ilgesnio Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo termino nustatymo po 2016 metų, tiek V. G. atsiskaitymas, jog suderino, kad šio įstatymo įsigaliojimas bus numatytas nuo 2016 m. vasario 1 d. Susitikimo, vykusio 2015 m. rugsėjo 28 d., metu R. K. ir V. G. susitarė dėl į ateitį nukreipto poveikio darymo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams. Pokalbio turinys patvirtina, kad tiek R. K. prašymas, tiek V. G. pažadas paveikti prašomus subjektus abiem buvo aiškūs. 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu V. G. atsiskaito, kokį sutartą poveikį jau yra padaręs, taip pat šio pokalbio metu tariamasi, kokį poveikį V. G. darys ateityje. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog su Vartojimo kredito įstatymo vėlesniu įsigaliojimu susiję įvykiai klostėsi būtent taip, kaip pokalbių metu buvo sutarę V. G. ir R. K..

461. Apeliaciniame skunde prokuroras išdėstė prašymą kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinimą išdėstyti taip:

462. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

463. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis, pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams veikdamas kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP‑3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

464. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

465. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, jog jis, pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP‑3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų asmenų – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

466. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

467. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

468. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP‑3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą;

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

469. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d , kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

470. Išteisintieji V. G. ir R. K. neigė 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių metu taręsi dėl asmeniško V. G. balsavimo „už“ Seimo nario Š. G. teiktus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų bei šio įstatymo nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., taip pat dėl pažadėto poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui, kitiems šios komiteto nariams, bei Seimo Darbo partijos frakcijos nariams dėl pritarimo, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d. V. G. neigė žadėjęs atlikti poveikio veiksmus, o R. K. tvirtino neprašęs V. G. tokių veiksmų atlikti.

471. Išteisintasis V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo darbo grupės, rengusios Vartojimo kredito įstatymo projektą, narys. Vartojimo kredito temą buvo itin kruopščiai išstudijavęs, realiai dirbo rengiant įstatymo projektą, suprato jo esmę, prasmę, todėl užfiksuotų susitikimų su R. K. metu atsakinėdavo į jo klausimus. Projektas buvo tam tikras siekis suderinti vartojimo kredito teikėjų ir kredito gavėjų interesus. R. K. kartais išsakydavo pastabų. Jis pats daugiau pasakodavo apie Vartojimo kredito įstatymo projektą, nei jo kas nors klausdavo, be to, tai buvo vienas iš programinių punktų, kurie buvo pristatyti rinkimų kampanijos metu. Jei R. K. ir turėjo savo interesą, susijusį su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais, tai jam konkrečiai nepasakė. Pokalbiuose užsiminta, kad aktualus datos klausimas, tačiau įstatymo įsigaliojimo terminai nustatomi remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymu (t. 112, b. l. 163–168; t. 113, b. l. 16–36; t. 139, b. l. 116–128, 174–187). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. tvirtino, jog su R. K. niekada nėra kalbėjęs apie Seimo nario Š. G. pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Taip pat nėra žadėjęs už juos vienaip ar kitaip balsuoti. Išteisintasis teigė, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimo su R. K. metu šiam paaiškino, jog dėl Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų reikalavimų įstatymų įsigaliojimo terminams, Vartojimo kredito įstatymo pataisos negalėtų įsigalioti anksčiau nei sausio mėnesį: „<...> be sausio <...> sudėtingai jo būtų įsigaliojimas <...> yra registrų visokių ten.“ Pokalbių su R. K. metu nei apie nuolaidą Darbo partijos reklamai, nei apie paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ iki įstatymo priėmimo 2015 m. lapkričio 5 d. nebuvo kalbama. V. G. nurodė ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su R. K. metu įstatymo Nr. XIIP-3370(2) projektas dar net nebuvo užregistruotas Seime (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

472. Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog buvo pateikta 18 pasiūlymų dėl Vartojimo kredito įstatymo. Š. G. pateikta pataisa dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo yra netgi „griežtesnė“ nei darbo grupės, sukurtos šiam įstatymui tobulinti, nario P. G. 2015 m. spalio 9 d. įregistruotame pasiūlyme, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė ir kuris buvo perkeltas į Vartojimo kredito įstatymą. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymas balsuojant „po pateikimo“ buvo atmestas, todėl balsavimo „dėl priėmimo“ negalėjo būti. Ši 2015 m. spalio 13 d. Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisa 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinio posėdžio metu nebuvo pateikta į Seimo plenarinį posėdį ir už ją nebuvo balsuojama nė vienoje balsavimo stadijoje. Išteisintasis taip pat aiškino, jog V. G. ir Darbo partijos frakcijos nariai 2015 m. lapkričio 5 d. plenariniame posėdyje negalėjo balsuoti „už“ Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo. Balsavimo dėl 2015 m. spalio 29 d. Š. G. pataisos „priėmimo“ nebuvo, nes šiai Š. G. pateiktai įstatymo pataisai nebuvo pritarta balsavimo „dėl pateikimo“ metu. R. K. tvirtino, jog pokalbių su V. G. metu kalbėdavo ir apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas, tačiau nė viename pokalbyje neprašė V. G. padaryti poveikį, t. y. kad Biudžeto ir finansų komitetas nukeltų įstatymo svarstymą. Su V. G. kalbėjosi ir apie įstatymo įsigaliojimą. V. G. papasakojo, kad apie įstatymo įsigaliojimo datą jis diskutavo su darbo grupės vadovu bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju B. B., kuris ir pasiūlė įsigaliojimo datą – 2016 m. vasario 1 d. Pokalbiuose apie Darbo partijos frakciją užsimenama tik tiek, kad pats V. G. yra rekomendavęs bendrapartiečiams palaikyti B. B. iniciatyvas. Išteisintasis taip pat nurodė, jog Seimo posėdyje dėl įsigaliojimo datos nebuvo balsuojama, buvo pritarta „bendru sutarimu“. R. K. neigė, kad LNK televizija turėjo reikšmingą materialinį interesą išsaugoti vartojimo kreditų įstaigų reklamos industriją, kadangi vartojimo kreditų reklamos rinkoje reklamuojamas pats produktas, o ne vien jį teikianti įstaiga. Nuo 2015 m. vartojimo kreditų paslaugas iš anksčiau jas teikusių smulkiųjų kredito įstaigų perėmė bankai, todėl LNK grupės pajamos iš vartojimo kredito įstaigų industrijos iš esmės nesikeitė (t. 112, b. l. 87–100, 146; t. 124, b. l. 200–211; t. 128, b. l. 47–120; t. 145, b. l. 177–188). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. bei 2015 m. spalio 7 d. pokalbių su V. G. metu Š. G. teiktos pataisos dar net nebuvo įregistruotos. Išteisintasis taip pat nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbis pareigūnų įrašytas ne nuo pradžių. Šio susitikimo metu pats V. G. pasakojo apie Vartojimo kredito įstatymo svarstymo procesą Seime, taip pat apie diskusiją su B. B., nes V. G. buvo darbo grupės narys. Šio pokalbio su V. G. apie Vartojimo kredito įstatymo svarstymo Biudžeto ir finansų komitete tempą metu jis (R. K.) kalbėjo ir apie šio komiteto pirmininką P. N.. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu jam (R. K.) rūpėjo gauti informaciją apie Vartojimo kredito įstatymo svarstymo eigą, lobistų įdirbį. Pokalbio metu jis (R. K.) akcentavo, kad įstatymo turinio dalykai jo nedomina, nes tuo rūpinosi asociacija ir jos lobistai. Išteisintasis tvirtino, kad jokių prašymų dėl balsavimo V. G. neišsakė, taip pat neprašė V. G. paveikti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo. V. G. savo iniciatyva domėjosi sklandžiu suderinto įstatymo priėmimu. Pokalbio metu V. G. nebuvo siūlomas joks atlygis už jo paties asmeninius veiksmus, pats V. G. taip pat neprašė jokio atlygio. 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu V. G. perpasakojo B. B. ir kitų Biudžeto ir finansų komiteto narių jau susiformavusią nuomonę apie siekį, kad Vartojimo kredito įstatymas įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d. Jis (R. K.) domėjosi tik bendra situacija ir įstatymo svarstymo eiga, prašymų dėl V. G. balsavimo nebuvo išsakyta, Š. G. pavardė nebuvo minima, nebuvo kalbama ir apie vartojimo kredito gavėjų duomenų patikrą. Šio pokalbio metu V. G. pats nurodė, kad jis bei Darbo partijos frakcijos nariai balsuodami palaikys Biudžeto ir finansų komiteto ir Vartojimo kredito įstatymo tobulinimo darbo grupės pasiūlymus. Apie atlygį su V. G. nebuvo kalbama. R. K. nurodė ir tai, kad dėl 2015 m. spalio 13 d. užregistruotos Š. G. pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos nebuvo balsuojama 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje. Dėl 2015 m. spalio 29 d. užregistruotos Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje buvo balsuojama du kartus. V. G. kaltinamas balsavęs „už“ šią pataisą po svarstymo ir priėmimo metu. Š. G. pataisa buvo atmesta po antrojo balsavimo, o priimant Vartojimo kredito įstatymo pataisas dėl 2015 m. spalio 29 d. užregistruotos Š. G. pataisos nebuvo balsuojama (t. 157, b. l. 167–204).

473. Taigi išteisintieji V. G. ir R. K. neigė 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių metu taręsi dėl asmeniško V. G. balsavimo „už“ Seimo nario Š. G. teiktus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų bei šio įstatymo nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., taip pat dėl pažadėto poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui, kitiems šios komiteto nariams, bei Seimo Darbo partijos frakcijos nariams dėl pritarimo, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d. V. G. neigė žadėjęs atlikti poveikio veiksmus, o R. K. tvirtino neprašęs V. G. tokių veiksmų atlikti. Vis dėlto teisėjų kolegija tokius V. G. ir R. K. parodymus laiko jų gynybine pozicija ir atmeta.

474. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Lietuvos bankas, vykdantis vartojimo kredito rinkos priežiūros funkcijas, 2013 m. inicijavo vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimo Lietuvoje pakeitimus ir pateikė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą. Lietuvos bankas nustatė, jog Lietuvos gyventojų skolinimo įpročius skatina intensyvi vartojimo kredito sutarčių reklama. Be to, Lietuvos banko duomenimis, vartojimo kredito davėjai dažnai vertina tik paties vartotojo pateiktus ne visada išsamius duomenis ir netikrina šių duomenų atitinkamose duomenų bazėse. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. SV-S-730 buvo sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, kuriai iki 2014 m. lapkričio 14 d. pavesta parengti ir pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Į šią darbo grupę įtraukti Seimo nariai B. B., kuris paskirtas šios darbo grupės vadovu, V. G., R. Ž., P. G., R. Š. , Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Š. ir kiti asmenys (t. 37, b. l. 63–64). Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnyje, reglamentuojančiame vartojimo kredito davėjo pareigą tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito davėjas gali pasikliauti vien paties vartojimo kredito gavėjo pateikiama, tačiau jokiais dokumentais nepagrįsta informacija, o duomenų bazės tikrinamos tik paties vartojimo kredito davėjo nuožiūra, manant, kad tai reikalinga. Vartojimo kredito įstatymo projekto pagrindinis tikslas – reguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingai, vartojimo kredito sutarčių reklama būtų aiški ir neklaidinanti, o už įstatymo pažeidimus būtų taikoma pažeidimui proporcinga atsakomybė (t. 37, b. l. 6–15).

475. Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. 2015 m. birželio 30 d. Seime užregistravo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3370). Projekte buvo siūloma, kad visas įstatymas įsigaliotų 2015 m. lapkričio 1 d., išskyrus 20 straipsnį, kuriame reglamentuojamas vekselių, čekių ir skolos raštų naudojimas ir kurio įsigaliojimas buvo numatytas 2016 m. lapkričio 1 d. pateiktame Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projekte, buvo siūloma pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip (projekto lyginamasis variantas): „8 straipsnis. Pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą kreditingumą. 1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą kreditingumą, remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir prireikus—mokumui atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamoje naudojamuose duomenų bazėje registruose ir informacinėse sistemose atlikęs patikrinimą arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais dokumentais. Vartojimo kredito gavėjo mokumo kreditingumo patikrinimas mokumui kreditingumui vertinti naudojamoje naudojamuose duomenų bazėje registruose ir informacinėse sistemose atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus. 2. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo mokumą kreditingumą. 3. Vartojimo kredito gavėjų mokumo kreditingumo vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vartojimo kredito gavėjų mokumo kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų mokumo kreditingumo vertinimo principais reikalavimais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija.: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija. 56. Vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo mokumui kreditingumui įvertinti. 67. Palūkanos, Netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą kreditingumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą.“ (t. 37, b. l. 2–3, 6–15, 16–38, 39–62, 63–64, 65–66).

476. Pagal bylos duomenis 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo svarstomas (pateikimo stadija) Darbo grupės (B. B., V. G., R. Ž.) 2015 m. birželio 30 d. registruotas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais, penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Šio Seimo posėdžio stenogramoje užfiksuota, kad vartojimo kreditų rinką reglamentuojantį įstatymo pakeitimo projektą pristatė Seimo narys B. B. bei prašė įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Seimo posėdyje nutarta pritarti įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą, pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, nuspręsta taikyti skubos tvarką, šio projekto preliminari svarstymo Seimo posėdyje data paskirta 2015 m. spalio 1 d. (t. 40, b. l. 1–7, 17–23).

477. 2015 m. rugsėjo 30 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymų projektai ir nutarta pritarti Darbo grupės (nariai: B. B., V. G., R. Ž., P. G., R. Š. ir kt.) pateiktam bei Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...> projektui Nr. XIIP-3370, komiteto išvadoms ir pasiūlymui – patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį – šis įstatymas, išskyrus įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (buvo siūlyta – nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Iš komiteto posėdžio stenogramos matyti, jog B. B. siūlė įstatymo įsigaliojimo terminą nukelti į 2015 m. gruodžio 1 d. (t. 38, b. l. 4–21, 22–140).

478. 2015 m. spalio 1 d. Seimo rytiniame posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2) (teikėjai: Seimo nariai B. B., V. G., R. Ž.) svarstymas. Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P.. Posėdžio pirmininkei – Seimo pirmininkei L. G. pasiūlius, nutarta daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką „iki kito posėdžio“ (t. 40, b. l. 27).

479. 2015 m. spalio 1 d. Seimo vakariniame posėdyje buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) (teikėjai: Seimo nariai B. B., V. G., R. Ž.) svarstymas ir nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37, 50–66).

480. 2015 m. spalio 12 d. Seime buvo užregistruotas Seimo Darbo partijos frakcijos narių V. S. ir V. F. teiktas pasiūlymas, kuriame, be pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatyme numatytų baudų už šio įstatymo pažeidimus didinimo, buvo siūloma pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. (t. 39, b. l. 4–6).

481. 2015 m. spalio 13 d. Seime buvo užregistruotas Seimo nario Š. G. teiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...>, 8 <...> straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, <...> 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2), 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1. remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba 2. pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17–20).

482. 2015 m. spalio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai ir pastabos dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto (tarp jų ir 8 straipsnio, kuriame nustatyta pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą bei įstatymo įsigaliojimo datos). Nutarta nepritarti 2015 m. spalio 13 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio projekto pataisos, nes komitetas šiame posėdyje jau pritarė šio įstatymo 8 straipsnio formuluotei, kurią pateikė Seimo narys P. G. ir kuri yra suderinta su ES Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis (Seimo nario P. G. pasiūlymas pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito pateiktą informaciją kitais įrodymais). Šio posėdžio metu pritarta Seimo Darbo partijos frakcijos narių V. S. ir V. F. pasiūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., argumentuojant tuo, kad įstatymo įsigaliojimo terminas priklauso nuo galutinės įstatymo redakcijos. Įstatymo projektu siūloma daug reikšmingų pakeitimų, prie kurių vartojimo kredito davėjai turi turėti laiko prisitaikyti (t. 39, b. l. 22–23, 30–31, 37, 58–59, 75–82).

483. 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotas Seimo nario Š. G. teiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...>, 8 <...> straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, <...> 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2), 8 straipsnio pataisos, kuriuo buvo siūloma pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1. remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba 2. pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus.“ Šiuo pasiūlymu pakeista tik 2015 m. spalio 13 d. teikto pasiūlymo dalis, susijusi su įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame buvo siūlomas pakeitimas: pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais (t. 39, b. l. 90–93).

484. 2015 m. lapkričio 3 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstyti Seimo narių B. V., D. T., R. Ž. ir kt. pasiūlymai ir pastabos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, taip pat ir 8 straipsnio. Posėdžio metu nutarta nepritarti 2015 m. spalio 29 d. Seimo nario Š. G. pateiktam pasiūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnio pataisos. Komiteto posėdžio protokole pažymėta, jog analogiškas Seimo nario Š. G. pasiūlymas jau buvo svarstytas 2015 m. spalio 14 d. komiteto posėdyje ir jam buvo nepritarta (t. 39, b. l. 103, 115–123).

485. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame posėdyje vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) (teikėjai: Seimo nariai B. B., V. G., R. Ž.) priėmimas. Posėdžio metu buvo balsuojama tiek dėl visos naujos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, tiek dėl atskirų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, tarp jų ir dėl Seimo narių V. F. ir V. S. teiktos 43 straipsnio pataisos, susijusios su įstatymo įsigaliojimu, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, bei Seimo nario Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (t. 40, b. l. 67–72).

486. 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje Š. G. teiktas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo priimtas svarstyti (siūlymas – prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų – arba remdamasis pakankama informacija, gauta iš paties vartojimo kredito gavėjo, arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo raštišką sutikimą), kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavo 72 iš 141 Seimo nario. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33 (Darbo partijos frakcija: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 2) (t. 1, b. l. 108–112). Iš 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinio posėdžio stenogramos matyti, kad atsakydamas į Seimo posėdžio pirmininkės klausimą Š. G. nurodė, jog nors teikė 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų, tačiau svarstymui teikiamas vėlesnis – 2015 m. spalio 29 d. teiktas siūlymas. Šio Seimo posėdžio metu Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. P. nurodė, jog komitetas nepritarė Š. G. pataisai. Seimo posėdyje Seimo nariams balsuojant dėl pritarimo Š. G. teiktai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai, šiai pataisai nepritarta. Balsavo 93 iš 141 Seimo nario. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65 (Darbo partijos frakcija už – 8 (V. G., L. D., V. F., L. G., J. K., A. P., V. S., S. U.), prieš – 0, susilaikė – 5) (t. 40, b. l. 108–110, 126–127, 128–130). Pasiūlymui svarstyti Seimo narių V. F. ir V. S. pateiktą 43 straipsnio pataisą, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, pritarta bendru sutarimu. V. F. ir V. S. pateikta 43 straipsnio pataisa, kuria numatyta, jog įstatymas įsigalioja 2016 m. vasario 1 d., priimta bendru sutarimu (t. 40, b. l. 72, 120).

487. Taigi 2015 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimus ir nustatė: 8 straipsnis. Pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. 1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. 2. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą. 3. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija. 6. Vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti. 7. Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. 41 straipsnio 1 dalis – šis įstatymas, išskyrus 18 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. (paskelbta: TAR, 2015-11-18, Nr. 18269).

488. Nagrinėjamu atveju vieni pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiami V. G. ir R. K. pareikšti kaltinimai, yra gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbių garso įrašai bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir specialistų išvados, kuriuose pateiktos paminėtų pokalbių stenogramos. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas V. G. ir R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbis, kurio metu šie asmenys, be kita ko, aptarė būsimus Seimo rinkimus, atskirus politikus, taip pat sklypo, aukciono būdu įgyto iš Lietuvos radijo ir televizijos centro, klausimus bei Vartojimo kredito įstatymo pataisas, taip pat ir susijusias su vėlesne nei įstatymo pataisų projekte siūloma šio įstatymo įsigaliojimo data (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69–89); specialisto išvada Nr. 11-292(17) (t. 12, b. l. 2–12, 13–31). Šio pokalbio metu V. G. apie Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymą R. K. nurodė: „Dabar <...> dėl <...> to įstatymo... B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir... skubina. Ir jis baisiai skubina. Nu, žinai, dabar pateikimą pavarėm. Bet jisai nori...svarstymo... Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori <...> įdėt. Tai, jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai <...> neskubintų, ta prasme. Nėra nieko kito... Net patys socialdemokratai, aš nematau, kad jį norėtų skubinti, žinai. Bet matau B., /žinai/, jis ten... jam kažkur kažkas užmynė ar panašiai. Labai yra sudėtinga, žinai, stabdyti, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo. Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. Tai sakė jokių problemų. Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad <...> nekiltų... Bet trečiadienį jie turi komitetą. Tai jeigu B. ten... rėks... P. išsigąs ir... žinai, nu, yra sudėtinga sustabdyt, <...>, kai... ten dar be B. dar bus, žinai... kurie rėkia, supranti. Tai... tada, jau nueis jau svarstymui. Aišku priėmimo dar nėra, bet, nu, vis tiek... biškutį per greitai. Nes mes dar spėsim sužiūrėt ir pataisų normalių, žinai <...> Kitas dalykas... Reikia turėt omeny, kad yra kai kurių priregistravusių nenormalių pataisų. <...> konservatoriai priregistravo visokių, žinai. Jie jau ten... Seime net ir... nelabai baisiai norėjo to iš vis dar dėti. Mes buvom kalbėję, kad jį dės kažkur spalį, lapkritį... o, sako, tu pasižiūrėk, sako, kas gaunasi, žinai. Visi suregistravo tas... <...> tokias, kur <...> išvis... sunaikins tą verslą. Sako, jeigu mes šito nededam, tai teks su anom eiti. Tai sakom geriau jau viską dabar dedam į krūvą ir visas apsvarstom. Bet jūs iš savo pusės pasižiūrėkit, ar jūs turit dar kažkokių turinio dalykų... žinai, man... irgi svarbu, nes... po to, žinai, jau bus turinio dalykų <...> sudėtinga, žinai, eigoj.“ R. K. atsako: „<...> Turininiai dalykai iš esmės, kurie mums rūpi, yra atspindėti labiau asociacijos. Ten jau ką jie duoda, tai iš esmės tas turinys mums kaip ir tinka.“ V. G. nurodo: „Jiems ten iki galo dar netinka tas turinys.“ R. K. atsako: „<...> kas jiems tiks, mums tiks. Mums terminai yra svarbesni.“ V. G. tęsia: „Tai vat su tais terminais, žinai. <...> bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas.“ R. K. klausia: „<...> dabar B. tempia ant pateikimo, ar ne?“ V. G. atsako: „Pateikimas praėjo <...> jis dabar tempia jau ant svarstymo <...> ir dar lieka priėmimas. Ir, aišku, ten datos pačios nustatymas įsigaliojimui.“ R. K. akcentuoja: „Tai man labai svarbu bus <...> jeigu... priėmimas... įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/.“ V. G. atsako: „Sausį negali įvykti.“ R. K. tęsia: „Nu, ta prasme... Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas <...> labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. <...> kovą tik renkatės... <...> Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui... kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai... tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos.“ V. G. nurodo: „<...> Galima priėmimą daryt su įsigaliojimo data, žinai, ten kovo... kažkada tai. <...> manau, kad be sausio, nu, tai ten sudėtingai jo būtų įsigaliojimas net ir... protingai galvojant, nes ten yra registrų visokių ten...“ R. K. pritaria: „Tai aš manau, kad neįmanoma.“ V. G. nurodo: „Tai aš galvoju jau sausis kaip ir natūraliai, žinai, turėtų taip būt. Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai. Supranti, čia Seimas... Kodėl aš B., žinai, prisibijau. B. jis iš esmės, jisai nori to ir turinio... viską normalaus, bet kas bus, jeigu priėmime ateis ir prasidės pataisos... Tai jų suvaldyti gali būti <...> praktiškai sudėtinga <...>: Tai jeigu jų, tų pataisų, žinai, ten, pavyzdžiui, kažkas paims ir įkals, kad... negali būti ten daugiau negu... ten ta bendrai skolinimosi norma, taip kad... penkiasdešimt. <...> Ir viskas <...>: Paskutinę dieną, tai yra sudėtinga, žinai, atsukt. Aišku, gali stabdyti, ten visą kitą ir panašiai, bet... Bet tai yra, tampa sudėtinga. Tai dėl to aš dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai.“ R. K. pritaria: „Nevaryk arklių.“ V. G. tęsia: „Tai, ta prasme, nu, tiesiog... sukursim tokį įstatymą, kuris, nu, uždarys tą sektorių. <...> Tiek B., tiek aš kalbam, kad, ta prasme, jį reikia reguliuoti, bet ne uždaryti, čia yra du skirtingi dalykai. O Seime yra tokių, žinai, kurie įregistruos, žinai, ten prieš rinkimus, velnias žino kaip, kas ten valdys. Konservatoriai turbūt paleis bet kaip. Tie patys liberalai irgi ten, nu, žinai... kai kurie vienaip kai kurie kitaip, tai... <...> Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete, neskubėdami. <...> Šita sesija <...> dar tik prasideda,<...> žinai vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo. Reikia protingą palikti. Tai aš tą bandau, žinai. Bet <...> būtų gerai, jeigu pats turi irgi ten kontaktų su B. <...> kad jisai tiesiog protingai viską darytų. <...> iš jo nereikia nieko tokio, bet tiesiog.“ R. K. atsako: „<...> aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų. Supratau. O B. aš supratau.“ V. G. pratęsia: „Pasižiūrėsiu /tada/. Kas dar?“ R. K. atsako: „Supratau <...> Nežinau, kas dar? <...> Klausimų daugiau jokių?“ V. G. papildo: „Aš tik norėjau, kad /tu/ žinotum kas, kokia situacija yra <...>.“ R. K. nurodo: „<...> stebiu aš tą situaciją. Tos vienos... Ji būtų gerai, jeigu nebūtų B..“ V. G. nurodo: „Įspėjau, kadangi mes irgi <...> S. ir tas neskubėjo, žinai biudžetas ir panašiai. O B. atsistojęs – „Greičiau!“ Iš tribūnos. <...> Aš tada galvojau arba, žinai, salėj stabdyt ar nestabdyt. Bet, žinai, salėj stabdant, po to irgi ten tokie... Kad, nu, dar atsiras, kurie kitaip mąsto, visą kitą...Tai aš pagalvojau geriau... grįžtam į komitetą... tenais žiūrimės...“ R. K. pastebi: „Kad P. nepasimestų... Bet, jeigu, <...> pasakyti, na, ta prasme... ten... K. D.... promino mums P. kaip tik praeitą savaitę.“ V. G. nurodo, jog žino apie tai: „Žinau, jisai kalbėjo. Sakė, kad P. šiek tiek buvo toks...“ R. K. nurodo: „<...> mes prie visko pripratę... <...> bet prie netvarkingų žmonių ypatingai sunku priprast, <...>. Bet nieko, tai... Jeigu šnypštelsi... <...> P., kad čia yra mūsų interesas... aš manau jam padės apsispręst...“ V. G. nurodo: „Mes su juo <...> jau kalbėjom <...> aš <...> nemėgstu palikt irgi visų darbų... paskutinei dienai.“ R. K. atkreipia dėmesį, kad „P. nori į televizorių“. V. G. tęsia: „<...> su K. padiskutuojam, ar čia buvo pats teisingiausias sprendimas jį pastatyti. <...> K. tuo metu pabijojo, aš jam siūliau vieną jauną „bachūrą“, žinai, statyti, kur būtų <...> jisai tiesiog labai aiškia linija <...> procedūrose greitai susiorientuojantis. P. ne tai, kad linijos nesilaiko, jisai procedūrose nesusiorientuoja. Va dabar vat B. atsistojo. Aš aišku jam dar pasakysiu. Sakysiu, o kokią jis teisę iš vis turėjo <...> komiteto vardu kalbėti. Jisai neturėjo tokios teisės. Sakau, tu turėjai atsistoti. Arba tu sėdėjai, reiškias, turėjo vykti taip, kaip suplanuota. A. B.... ir kalba komiteto vardu.“ R. K. pritaria: „Nu, ne kultūra.“ V. G. tęsia: „<...> Jisai komiteto pirmininkas... Jisai nustato <...> tempą. Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti turinio. Bet tempas tai yra jo rankose <...>“ (t. 4, b. l. 75–88; t. 12, b. l. 20–31). Toks šio pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, jog R. K. buvo itin aktualūs Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo ir įsigaliojimo terminai. Apie tai leidžia spręsti R. K. frazės: „Mums terminai yra svarbesni“, „Tai man labai svarbu bus <...> jeigu... priėmimas…įvyks... <...>, sausio /vienuoliktą/“, „<...>... Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas <...> labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. <...> Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui... kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai... tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos“, „Minimum, <...>, įsigaliojimas sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų.“ V. G. pokalbio metu išsakytos frazės apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo B. B. siekį, jog Vartojimo kredito įstatymo pataisos būtų priimtos kuo greičiau ir jo (V. G.) bandymą pavėlinti įstatymo pataisų priėmimą: „B. <...> skubina. Ir jis baisiai skubina. <...> Bet jisai nori... svarstymo... Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori <...> įdėt“, „Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. Tai sakė jokių problemų. Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad <...> nekiltų...“, „Tai vat su tais terminais, žinai. <...> bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas“, „aš dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai“, „Mes su juo (P. N.. Teisėjų kolegijos pastaba) <...> jau kalbėjom <...>“, „<...> Jisai komiteto pirmininkas... Jisai nustato <...> tempą. <...>. Jisai negali nustatyti turinio. Bet tempas tai yra jo rankose. <...>“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina aplinkybę, jog V. G., suprasdamas R. K. pageidavimą ir siekį Vartojimo kredito įstatymo pataisų vėlesniu įsigaliojimu, pažadėjo šiam paveikti tiek Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, tiek jo pavaduotoją, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimas ir įsigaliojimas būtų numatytas R. K. pageidaujamu laiku. Būtent po šio 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio 2015 m. rugsėjo 30 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstant Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymų projektus B. B. siūlė įstatymo įsigaliojimo terminą nukelti į 2015 m. gruodžio 1 d. Šio posėdžio metu nutarta pritarti pasiūlymui – patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį – šis įstatymas, išskyrus įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (buvo siūlyta nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). (t. 38, b. l. 4–21, 22–140). Be to, šio pokalbio metu V. G. ir R. K. kalbėjo apie būsimą susitikimą su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove Z. S., susijusį su būsima Darbo partijos rinkimų reklamos kampanija, t. y. aptariant R. K. aktualių klausimų palankaus išsprendimo būdus, kartu tartasi ir dėl atlygio – nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, kuri vėliau 2015 m. lapkričio 26 d.–2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose. V. G. pokalbio metu nurodė: „Nes man būtų gerai spalio pirmoj pusėj. <...> mes ten dotacijas gaunam, norim paleist, sudarinėt kontraktus. <...> jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir bendraujam ir visą kitą.“ R. K. pritarė: „Mes norim korporatyviai pažiūrėt. <...> Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju.“

489. 2015 m. spalio 7 d. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas V. G. ir R. K. pokalbis, kurio metu šie asmenys, be kitų klausimų, vėl aptaria Vartojimo kredito įstatymo svarstymą Seime (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100–111); specialisto išvada Nr. 11-456(17) (t. 12, b. l. 33–43, 44–55). Pokalbio metu R. K. klausia: „Dabar žiūrėk <...> klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo greitieji kreditai?“ V. G. atsako: „Sutarėm su B.... <...> ... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja. <...> lapkritį priims... Vasario pirmą įsigalioja. Tai jeigu jie laikysis savo žodžio, tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt. Bus užregistruotas pasiūlymas ten dar su keliais pasiūlymais. Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis <...> B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu <...>. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti, tai, sakau, ir jūs palaikykit. Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai veržtis į pirmas gretas <...>. Taip mes, <...> jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit <...>.“ R. K. atsako: „Taip, aš noriu <...> Turėčiau <...> pasižiūrėt <...> kas ten mums <...> netiesiogiai paliktų daugiau erdvės <...> pasižiūrėsiu tuos punktus. <...> Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti.“ V. G. paragina: „<...> visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės antradienio“, taip pat nurodo: „Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../ ir išima iš darbotvarkės. <...> Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/. Sakau <...> ką tu gali padaryt, jei /jie/ yra išbraukti. <...> Nors dabar <...> sukalbėjom, <...>, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas <...> padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. <...> jisai lyg ir sako gerai, <...> jisai pats <...> turbūt <...> ne visus valdo.“ R. K. nurodo: „<...> prie bet kokio „rasklado“ /viskam/ reikalinga žmonių. Jau ir taip daug padaryta <...> ir jeigu dar tas nusikels. Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus.“ V. G. sako: „<...> jeigu tai priklausytų nuo manęs <...> kai aplinka draugiška gali nuveikti žymiai daugiau.“ Į tai R. K. atsako: „Aš tau be priekaištų.“ V. G. tęsia: „Ten ką norėjom, ten padarėm, <...>, kur ten nebuvo viso Seimo <...> įsikišimo. Dabar, supranti, iššoko konservatoriai, iššoko socialdemokratai. Jeigu jie nešoktų, jokių problemų. <...> Lietuvos bankas taip, jie ten dėl turinio buvo <...> bet, kai darbo grupė baigė savo darbą, jie buvo patenkinti, ir jie <...> neforsavo. <...> patį B. užkniso, žinai, sako, kad tu užlaikai. Nei jis užlaiko, nei ką. Komitetas jam, žinai...“ R. K. „numeta“, V. G. tęsia: „Žinai, valdo tą komitetą, ten dar būtų galima paskambinti, /.../ ribotų ten porą savaičių, žinai, gali ten... pasakyt <...>.“ R. K. nurodo: „Matyt, matysim, galų gale atsidėjo į lapkritį.“ V. G. pratęsia: „Nu kaip, žinai, aš negaliu garantuot <...> kad ne iššoks vėl koks nors <...> iš mūsų pusės nebus iniciatyvos. <...> mes tą, žinai, sutvarkom tada. Kitą savaitę – dvi dienos... Ir po to biudžeto pateikimas ir viskas. Jeigu viskas tvarkoj, man atrodo iki lapkričio net posėdžių nebeturim. Teoriškai gali padaryt nulinį posėdį, bet... pakol kas L. tokios... laikosi principo, jeigu yra pagal statutą pertrauka, tai reiškias pertrauka.“ R. K. teiraujasi: „Tai paskui lapkritį posėdžiaujat... nu ir /kreditas/ /.../ iki Kalėdų tada.“ V. G. atsako: „Jo. <...> Kas dar?“ R. K. atsako: „Nieko“ (t. 4, b. l. 102–106, t. 12, b. l. 44–50). Taigi šio pokalbio metu V. G. patvirtino R. K., kad sutarė su B. B. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d.: „Sutarėm su B.... <...> ... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja“, kad nurodė Darbo partijos frakcijos nariams palaikyti Vartojimo kredito įstatymo pataisas: „Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti, tai, sakau, ir jūs palaikykit.“ Be to, pokalbio metu V. G. teiravosi R. K., ar šis turi kitų pageidavimų dėl aptariamo įstatymo pataisų: „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit.“ Į tai R. K. atsakė: „Taip, aš noriu <...> Turėčiau <...> pasižiūrėt <...> kas ten mums <...> netiesiogiai paliktų daugiau erdvės <...> pasižiūrėsiu tuos punktus. <...> Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti.“ Papildomai nurodė: „Jau ir taip daug padaryta <...> ir jeigu dar tas nusikels. Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus.“ Šio pokalbio metu V. G. nurodė ir tai, kad „ten ką norėjom, ten padarėm, <...>, kur ten nebuvo viso Seimo <...> įsikišimo“. Tokie V. G. ir R. K. pokalbio teiginiai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. aiškiai suprato R. K. siekį dėl kuo vėlesnio Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo, taip pat pokalbio turinys leidžia spręsti apie tai, jog V. G. buvo žinomos ir kitos R. K. aktualios aptariamo įstatymo nuostatos, taip pat ir susijusios su vartojimo kredito gavėjo kreditingumo griežtesniu vertinimu (į V. G. klausimą: „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit <...>“, R. K. atsako: „Taip, aš noriu <...> Turėčiau <...> pasižiūrėt <...> kas ten mums <...> netiesiogiai paliktų daugiau erdvės <...> pasižiūrėsiu tuos punktus. <...> Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti“). Pokalbio turinys atskleidžia, jog V. G. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, aktualių R. K., jų priėmimo laiko, žadėjo paveikti tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius P. N., B. B., tiek Seimo Darbo frakcijos narius ir tokie pokalbio metu aptarti veiksmai buvo atlikti. Netrukus po šio 2015 m. spalio 7 d. vykusio V. G. ir R. K. pokalbio 2015 m. spalio 12 d. Seime buvo užregistruotas Seimo Darbo partijos frakcijos narių V. S. ir V. F. teiktas pasiūlymas, kuriuo buvo siūloma pakeisti Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo datą ir numatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. (t. 39, b. l. 4–6). Taigi V. G. ir R. K. aptardami Seime teikiamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, jų įsigaliojimo terminą, aiškiai suprato V. G. būtinus atlikti veiksmus, R. K. pageidavimų ir jų įvykdymo esmę. V. G. frazės „<...> jeigu tai priklausytų nuo manęs <...> kai aplinka draugiška gali nuveikti žymiai daugiau“, o R. K. „aš tau be priekaištų“, patvirtina, kad V. G. veikė būtent taip, kaip pageidavo R. K..

490. Šios išvados paneigia byloje duotus V. G. ir R. K. parodymus apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl V. G. ir R. K. išteisinimo.

491. Nors išteisintieji aiškino, jog minėtų jų pakalbių metu Seimo nario Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisos (teiktos 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d.) dar net nebuvo užregistruotos, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog prieš pat 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdį (t. 40, b. l. 67), kuriame turėjo būti svarstomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, taip pat ir Seimo nario Š. G. pasiūlymas dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisos bei nustatoma įstatymo įsigaliojimo data ir dėl jų balsuojama (priėmimo stadija), užfiksuotas 2015 m. lapkričio 4 d. vykęs R. K. ir V. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurio metu buvo suderintas susitikimo laikas 2015 m. lapkričio 4 d. apie 9 val. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-107 (t. 9, b. l. 10–11). Nors minėtą dieną vykęs V. G. ir R. K. susitikimas ir pokalbis nebuvo užfiksuotas garso įrašymo priemonėmis, tačiau jo laikas leidžia šį susitikimą susieti su 2015 m. lapkričio 5 d. Seime vykusiu Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu ir priėmimu. Šiame kontekste svarbus ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio R. K. ir E. M. pokalbio turinys. Jo metu R. K. su E. M. aptarė Vartojimo kredito įstatymo pataisų klausimą, t. y. Š. G. pateiktą šio įstatymo 8 straipsnio pataisą. Pokalbio metu R. K. E. M. nurodė: „<...> Klausyk, aš tada prisiminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. Tai Š. įregistravo pataisytą dar vieną mano prašymu. <...> Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys.“ E. M. pasiteiravus: „Turinys ten... neatsimeni apie ką?“, R. K. atsakė: „Apie, apie patikrinimą. <...> duomenų patikrinimą. Pagrįstais įrodymais turi /.../... pagrįstas... ė-ė... kai, reiškias... nu, patikrina pagrįstus duomenis. Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. Jis tiesiog patikslino.“ E. M. pasiteiravo: „Ai, okei, bet kryptis ta pati.“ R. K. patvirtino: „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, <...> ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK /.../, mums tinka“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-52 (t. 4, b. l. 186–198); specialisto išvada Nr. 11-1883(16) (t. 10, b. l. 163–186). Be to, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – 2015 m. gruodžio 9 d. užfiksuotas V. G. ir R. K. pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108); specialisto išvada Nr. 11-996(17), 11-997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 46–58), kurio metu buvo aptariami su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu susiję klausimai, tačiau šio pokalbio metu V. G. R. K. nurodė: „Bet supranti, dabar aš... aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. <...> nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.“ R. K. pritaria: „<...> pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai?“ V. G. atsako: „Tai taip, tas pats gi buvo. <...> Tai gerai, kad ten yra dar <...> be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten... susiorientuoja /dar/. <...> Aš su K. pakalbėsiu... <...>“ (t. 5, b. l. 105; t. 13, b. l. 57). Toks R. K. ir V. G. pokalbio turinys, kuriame aptariamas įvykęs Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymas ir priėmimas Seime, atskleidžia, jog V. G. pažadėjęs R. K. paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto primininką P. N., jo pavaduotoją B. B., kitus šio komiteto narius („gerai, kad ten yra dar <...> be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten... susiorientuoja /dar“), ėmėsi atitinkamų veiksmų, susijusių su pažadėtu poveikiu minėto Seimo komiteto nariams. Nors dėl Seimo nario Š. G. teiktų Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų Seimo posėdyje priėmimo stadijoje nebuvo balsuojama, nes šiai pataisai nebuvo pritarta po svarstymo, tačiau tai nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės dėl V. G. asmeniško balsavimo „už“ aptariamą Š. G. teiktą įstatymo pataisą, kadangi V. G. už šią pataisą balsavo priėmimo svarstyti stadijoje, taip pat ir Seimo posėdyje balsuojant dėl pritarimo Š. G. teiktai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai (t. 1, b. l. 108–112; t. 40, b. l. 128–130).

492. Pirmiau aptarti bylos duomenys paneigia ir išteisintųjų V. G. bei R. K. paaiškinimus, pagal kuriuos R. K. pokalbių su V. G. metu aktyviai Vartojimo kredito įstatymo priėmimo procedūromis nesidomėjo, o V. G. R. K. tik paaiškino Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus dėl įstatymų įsigaliojimo terminų. Iš pirmiau aptartų 2015 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 7 d. vykusių pokalbių stenogramų matyti, jog R. K. itin aktyviai domisi Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu Seime, o V. G. pokalbių metu R. K. detaliai aiškina susiklosčiusią situaciją, abu pokalbio dalyviai jame aktyviai dalyvauja. Tai, kad R. K. aktyviai domėjosi Vartojimo kredito įstatymo priėmimu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog iš esmės tuo pačiu metu – 2015 m. lapkričio 3 d. Vartojimo kredito įstatymo priėmimo klausimus aptarė ir su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu E. M..

493. Tai, kad R. K. dar 2013 m. domėjosi Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, atspindi G. V. (buvusio bendrovės „4finance“ direktoriaus bei Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko) ir R. K. susirašinėjimo el. laiškais turinys. Atlikus kratą G. V. gyvenamojoje vietoje buvo paimtas kompiuterio standusis diskas, kurio apžiūros metu nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 22 d. G. V. R. K. siuntė laišką, kuriame nurodė: „Mes buvome pries kelias savaites susitike po musu akcininku pokalbio (U. ir D.). Turime jau isdirbe viena ideja, noreciau trumpai pristatyt. <...>.“ G. V. 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške R. K. informavo: „<...> Finansu ministerija paskelbe vartojimo kredito istatymo projekta, kuriame yra pavojingu punktu labai“ (t. 25, b. l. 34–169). G. V. 2015 m. liepos 14 d. informavo R. K., kad Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai buvo užregistruoti 2015 m. Seimo rudens sesijai, piktinosi Lietuvos banko veiksmais užregistruojant šiuos pakeitimus prieš pat pavasario sesijos pabaigą. Į tai R. K. paprašė G. V. atsiųsti informaciją, „kur matosi sukčiavimas“ (t. 26, b. l. 94, 105–106). 2015 m. liepos 14 d. G. V. rašė R. K.: „Vakar skambino U. ir prase atnaujinti info apie situacija Lietuvoje. Darbo grupe jau uzregistravo istatymo projekta dar pavasario sesijoje, o istatymo isigaliojimas nurodytas kaip Lapkricio 1 d. Tai viskas pasisuko labai greitai. Tame procese didele itaka turejo lietuvos bankas, kuris buvo teksto rengejas ir slapta irase nemazai nauju punktu, o rinkdami parasus seimo nariu jiems pasake, kad viskas yra taip kaip sutarta darbo grupeje. Labai zemas lygis, kaip valstybinei institucijai, tai asociacija parase pikta rasta i seima su prasymu istirti tokius nutikimus (jei idomu, galeciau atsiusti daugiau informacijos). Zemiau nuorodos i istatymo projekta<...>“ (t. 26, b. l. 105). 2015 liepos 14 d. R. K. atsakė: „G., Atsi?sk. Jei gali, chronologi?kai, kur matosi suk?iavimas“ (t. 26, b. l. 106). Vėliau 2015 m. liepos 14 d. G. V. rašė: „Prisegu rasta su tikslia info. LB labai nustebino taip smarkiai slapta tiek pakeitimu padariusi. Turejo teksta atsiusti Birzelio viduryje, kad visa darbo grupe viska perziuretu ramiai, o tekstus atnese Birzelio 30 d (paskutine sesijos diena) ir gyvai surinko parasus is seimo nariu, pasakydami, kad viskas kaip ir sutare DG. Mes sita informacija ir president?rai jau pranesem, nes ?okiravo tiesiog.“ Laiško priedas: LSVKA 2015 m. liepos 3 d. rašte Nr. S-017 minimos įstatymo projekto nuostatos (pateiktos ant Projekto lyginamojo varianto) (t. 26, b. l. 106, 137–148). Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-49 (t. 8, b. l. 5–14), užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 30 d. G. V. ir R. K. pokalbis, kurio metu G. V. ir R. K. aptaria 2015 m. spalio 1 d. planuojamą įstatymo svarstymą Seimo posėdyje. G. V. nerimauja, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisos 2015 m. spalio 1 d. bus ne tik svarstomos, bet ir priimtos: „<...> bet tipo planas, ryt viską buldozeriu pravaryt.“ R. K. ramina pažadėdamas tuo pasidomėti: „Aš prie to <...>, kaip sakyt, a... dirbu <...>“, „Aš ryt pasižiūrėsiu <...>darbotvarkę, ką įrašė ir pasikalbėsiu su savo kolegom“ (t. 8, b. l. 5–8). Be to, G. V. dar prieš šį pokalbį R. K. SMS žinute atsiuntė advokato L. S., kuris atstovavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesams teisėkūros procese Seime, telefono numerį, siūlydamas jiems susitikti (t. 8, b. l. 8). Tą pačią dieną (2015 m. rugsėjo 30 d.) G. V. R. K. nusiuntė el. laišką, kuriame nurodė: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui). 2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti. 3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika. 4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1 d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1 d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių“ (t. 26, b. l. 171–172, 174–175). 2015 m. spalio 1 d. atsakydamas į G. V. el. laišką R. K. nurodė: „Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK“ (t. 26, b. l. 172, 174). G. V. pažadėjo atsiųsti ir tą pačią dieną atsiuntė: „Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka?“ (t. 26, b. l. 172, 173). R. K. 2015 m. spalio 1 d. susiskambino su L. S. ir susitarė susitikti 2015 m. spalio 2 d. 9 val. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-105; t. 8, b. l. 18). Po 2015 m. spalio 1 d. vykusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą) – užfiksuotas 2015 m. spalio 1 d. vykęs R. K. ir D. J. M. susirašinėjimas SMS žinutėmis. D. J. M. rašė: „Duok zinia kuo baigsis.“ R. K. atsakė: „Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu. R.k.“, „Turiu ryt „strelka“ su lobistais. Pradžiai.“ Į tai D. J. M. R. K. atrašė: „Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-105; t. 8, b. l. 17–18). 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistravus Š. G. pateiktą pataisą, tą pačią dieną – 2015 m. spalio 13 d. – užfiksuotas R. K. ir G. V. pokalbis, kurio metu R. K. teiraujasi G. V.: „Ar tekstas <...> geras“, nurodo, jog „norėjo pasitikslinti“, nes „pats neskaitė“, o G. V. patvirtina: „Jo, geras. Viskas ten puikiai“, „taip, kaip yra. Liuks“, nurodo: „Aš perskaičiau. Viskas ten idealiai – žodis žodin.“ R. K. nurodo: „Nu, puiku. Liuks. Kol kas tada.“ Į tai G. V. atsako: „Liuks. Geros naujienos“ (t. 8, b. l. 12–13). 2015 m. lapkričio 2 d. (po to, kai 2015 m. lapkričio 2 d. L. S. SMS žinutėmis ir telefoninio pokalbio metu informavo R. K. apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą 2015 m. lapkričio 4 d. suplanuotą posėdį perkelti į 2015 m. lapkričio 3 d. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-94; t. 8, b. l. 96–98) buvo užfiksuotas R. K. ir Š. G. susirašinėjimas SMS žinutėmis. Jo metu R. K. Š. G. informavo apie minėtą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą, tuomet Š. G. R. K. nurodė, kad šiame posėdyje jis dalyvauti negalės, nes „ryt jis nebus Vilniuje iki 15–16 val.“, jam (Š. G.) nurodžius, kad „bandys kažką paorganizuot“, R. K. nurodė, kad „jei savas tau nekirstu akies, kt as pasirupinciau“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-12; t. 8, b. l. 29–31). Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-94; t 8, b. l. 96–101) užfiksuoti R. K. ir L. S. pokalbiai bei susirašinėjimas SMS žinutėmis: 2015 m. lapkričio 5 d. L. S. trumpąja žinute informavo R. K.: „Priimtas. Pasiulymai nepraejo.“ R. K. pasitikslinus: „S.?“, L. S. atrašė, kad „ir S. nepraejo“ (t. 8, b. l. 100). 2015 m. lapkričio 5 d. D. J. M. rašė R. K.: „Tai čia gavosi ar golas?“ 2015 m. lapkričio 6 d. D. J. M. SMS žinutėje R. K. klausė: „G. komentaras buvo ir pozicija?“ Į tai R. K. atrašė: „Ne“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-106; t. 8, b. l. 104–105). Tokie bylos duomenys taip pat patikimai patvirtina, jog R. K. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, susijusių su kredito gavėjo kreditingumo vertinimu bei įstatymo įsigaliojimu, aktyviai bendravo su šiomis pataisomis tiesiogiai suinteresuotais asmenimis. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. V. patvirtino, jog R. K. aktyviai domėjosi Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Liudytojas parodė, kad Vartojimo kredito įstatymo priėmimas užtruko apie 2–3 metus. 2014–2015 m. per vieną iš UAB „4finance“ akcininkų U. A. (U. A.) jis susipažino su LNK grupės vadovu R. K.. Jie kalbėjosi apie tuo metu aktualias Vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Pirmo jų susitikimo 2015 m. rudenį metu R. K. iš esmės pritarė, kad keičiamas Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimas nėra teisingas, todėl pasakė, kad pasidomės šiuo klausimu. Šiais klausimais tarp jų buvo daug pokalbių, bendravimo elektroniniais laiškais, informacijos apsikeitimo. Liudytojas nurodė ir tai, kad UAB „4finance“ pirko reklamą LNK grupėje (t. 115, b. l. 146–160; t. 117, b. l. 2–4).

494. Bylos duomenimis, kratos, atliktos R. K. darbo kabinete, metu, be kitų daiktų ir dokumentų, buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 53, 54–56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69). Šių dokumentų apžiūros metu nustatyta: A4 formato lape su Lietuvos energetikos instituto emblema yra šie juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „MG: 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G..“, „3. Suorg. LLS „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G.ir DP nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasuko DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (R. K. paaiškinimas – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70–71, 76, 81–83); A4 formato lape – 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapio www.lrs.lt atspausdinti 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatai (t. 20, b. l. 78, 82–83); A4 formato lape – 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapio www.lrs.lt atspausdinti 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...> projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <...> dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. <...> Balsavimo rezultatai: <...> Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: <...> Lapo apačioje parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82). Apžiūrėjus 2015 m. spalio 29 d. Š. G. teiktą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, <...> projekto Nr. XIIP‑3370(2) nustatyta, kad ant pirmo lapo yra užklijuoti du geltonos spalvos lapeliai su rankraštiniais įrašais. Ant vieno lapelio parašyta ,,TT + 11 LSDP + 39 DP + 29“. Ant kito lapelio parašyta ,,E. M. 11 M. A. K. M. 32 L. K.“ (t. 20, b. l. 72, 79–80, 83). Apžiūrėjus A4 formato lapą su rankraštiniais įrašais ir ant jo užklijuotu žaliu lapuku nustatyta, kad lape parašyta: „Smūgis reputacijai Tavo Lochams PIRMAS PRAVALAS VISA – ANTRAS mūsų istorijoje (akcijos) (neaiškus žodis) pliusai TT + LSDP + DP + Neįskaitomi žodžiai Įsipareigojimai Mes (neįskaitomas žodis) iki sausio 1 d. K. G. LLS TSLKD DP ant (neaiškus žodis) paimta XXXXX 100 € 50 %. Ant lapo užklijuotame žaliame lapuke parašyta: „G. 1. DP 2. Pliusiukai prie FR. 3. Komitetai 4. LSDP – Premj. – Š. LLS/TSLKD“ (t. 20, b. l. 84–86, 87). Atlikus rašysenos tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1643 (16) nurodyta, jog A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „SMŪGIS REPUTACIJAI“, ir ant jo priklijuoto žalios spalvos lipduko rankraštinius įrašus parašė R. K.. A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „PROJEKTO EIGA“ ir pabaigtame žodžiais „Padaviau (kaip paaiškino R. K. – padariau) išlaidas“, rankraštinius įrašus parašė R. K.. 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lape rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą „/32“) parašė R. K.. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą „/32“ parašė R. K., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 20, b. l. 104–108). Tokie bylos duomenys apie R. K. užrašuose pažymėtus įvykius – Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo eigą, valdomas (sutartas) Seimo frakcijas, inicijuotą įstatymo pataisų registraciją („Padarėm registraciją“), paveiktus Seimo narių balsavimo rezultatus („Iš komiteto nuėmėm G..“, ,,NUIMTAS G.“), Seimo frakcijų ir atskirų Seimo narių balsavimo rezultatus, turėtas išlaidas („Padariau išlaidas“) bei pažadėtą ir pasiektą rezultatą („Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“), paneigia R. K. aiškinimą, kad jis (R. K.) domėjosi tik bendra situacija ir Vartojimo kredito įstatymo svarstymo eiga, prašymų dėl balsavimo V. G. nebuvo išsakyta.

495. Visuma pirmiau aptartų bylos duomenų leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog R. K. dėl Seime svarstomų Vartojimo kredito įstatymo pataisų aktyviai veikė bendraudamas su šio įstatymo pataisomis tiesiogiai suinteresuotais asmenimis (vartojimo kreditus išduodančios bendrovės atstovu ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininku bei jos interesams atstovaujančiu lobistu) ir Seimo nariais (V. G., E. M., Š. G.), turinčiais teisę rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime, ir balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose. Akivaizdu, jog R. K. buvo žinoma apie V. G. turimą ir tikėtiną įtaką siekiamiems paveikti asmenims, turintiems reikiamus įgaliojimus. R. K. aiškinimas, jog V. G. neprašomas domėjosi Vartojimo kredito įstatymo pataisomis ir jų įsigaliojimu, neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl atmestinas. Aptartas 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. R. K. ir V. G. pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad R. K. pasisakė dėl įstatymo pataisų turinio aktualumo („turinys mums kaip ir tinka“), akcentavo įstatymo pataisų įsigaliojimo svarbą („mums terminai yra svarbesni“, „programa lieka ta pati. Minimum <...> įsigaliojimas sekančiais“, „tai man labai svarbu bus <...> jeigu priėmimas įvyks <...> po sausio 1 d.“), o V. G. savo ruožtu aiškinosi R. K. interesus, susijusius su šio įstatymo pataisomis („jūs iš savo pusės pažiūrėkit, ar jūs turit dar kažkokių turinio dalykų“), vardijo asmenis, kuriuos žada paveikti („bandau pristabdyt“, „su terminais <...> bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau“, „aš su komiteto pirmininku pakalbėjau“, „dar su juo ryt perkalbėsiu“, „aš dar su B. pakalbėsiu“, „būtų gerai, jeigu pats turi irgi ten kontaktų su B.“). Vartojimo kredito įstatymo pataisos, nors ir netiesiogiai, tačiau buvo aktualios UAB koncernui „MG Baltic“. Koncernui priklausanti bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teikė reklamos transliacijos paslaugas. Liudytojas G. V. parodė, kad UAB „4finance“ daug metų pirko reklamą LNK televizijoje. Liudytojas teigė, kad jis R. K. galėjo minėti, kad dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų reklamos apimtis LNK grupės televizijose gali žymiai sumažėti (t. 115, b. l. 146–160; t. 117, b. l. 2–4). Tokios aplinkybės leidžia pripažinti egzistavus finansinį R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą Seimo nario Š. G. teiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimu.

496. Asmenys, kuriuos buvo žadama paveikti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. bei šio komiteto pirmininko pavaduotojas B. B., apklausti teisiamajame posėdyje, parodė apie jiems žinomas aplinkybes, susijusias su Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Liudytojas P. N., 2015 m. ėjęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas, parodė, jog neprisimena Seimo nario Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos turinio, taip pat neprisimena šio įstatymo pataisų svarstymo komitete aplinkybių, atsimena tik tiek, kad siūlyta pataisa buvo atmesta. Liudytojas tvirtino, jog, svarstant šį klausimą komitete, jam nebuvo daromas spaudimas (poveikis). Liudytojas taip pat nurodė, jog komiteto posėdžius stebėdavo suinteresuoti asmenys, dalyvaudavo ir suinteresuotų institucijų (Vyriausybės, Lietuvos banko) atstovai (t. 120, b. l. 84–93). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. N. nurodė, jog galėjo su V. G. kalbėtis apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas, patvirtino, jog galėjo kalbėtis ir apie šio įstatymo įsigaliojimo laiką (t. 74, b. l. 23–26). Liudytojas B. B., 2015 m. ėjęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, parodė, jog jis buvo vienas iš Vartojimo kredito įstatymo pataisų iniciatorių. Liudytojas teigė, jog į jį kreipdavosi daug žmonių, kurie aiškino, jog vartojimo kreditai išduodami neatsakingai, vėliau mokamos didelės palūkanos. Dėl šių aplinkybių jis siekė, kad įstatymo pataisos būtų priimtos kuo skubiau, buvo sudaryta darbo grupė, joje dalyvavo ir V. G.. Buvo kreiptasi į Lietuvos banką ir Finansų ministeriją, kad jie atliktų atitinkamus tyrimus, išanalizuotų padėtį kaimyninėse valstybėse, nes šis klausimas buvo svarbus tiek verslui, tiek žmonėms. Įstatymo pataisų projektas buvo svarstomas apie 2–3 metus. Seimo narys Š. G. teikė pasiūlymus dėl šio įstatymo pakeitimo, tačiau jų turinio neatsimena. Dauguma ar net visi jo pasiūlymai buvo atmesti. Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo pasiektas konsensusas dėl įsigaliojimo datos, turėjo būti numatytas ir parengiamasis laikotarpis. Liudytojas nurodė, jog su V. G., kuris atstovavo Darbo partijos frakcijai, galėjo kalbėti dėl Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo termino nukėlimo, nes su juo kalbėjo ne kartą. Įprasta, kad Seimo nariai bendrauja tarpusavyje ir derina pozicijas (t. 114, b. l. 38–47). Taigi liudytojai P. N. ir B. B. nurodė, jog nors dėl praėjusio ilgo laiko tiksliai neprisimena, tačiau galėjo su V. G. kalbėtis apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei šio įstatymo vėlesnį įsigaliojimą. Tokie liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su neviešo (slapto) pobūdžio tyrimo priemonių taikymo metu užfiksuotu R. K. ir V. G. pokalbių turiniu, leidžia daryti išvadą, kad V. G. įsipareigojo panaudoti turimą įtaką, pažadėjo R. K. paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką bei jo pavaduotoją, kad šie pritartų R. K. aktualioms Vartojimo kredito įstatymo pataisoms, ir šiuos pokalbių su R. K. metu aptartus veiksmus atliko.

497. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptarti neviešo pobūdžio tyrimo priemonių taikymo metu užfiksuoti duomenys – R. K. bei V. G. susitikimai bei pokalbiai, taip pat R. K. pokalbiai su E. M., susirašinėjimo el. laiškais su ėjusiu UAB „4finance“ direktoriaus ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko pareigas G. V. duomenys, liudytojų P. N., B. B. parodymai pavirtina, jog R. K. siekė, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, šio komiteto pirmininko pavaduotoją ir šio Seimo komiteto narius, kad šie pritartų siūlymui dėl Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už aptariamo įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d., o V. G. šiuos pažadėto poveikio veiksmus atliko. Taip pat V. G. veikė taip, kaip pageidavo R. K., t. y. asmeniškai balsavo „už“ Seime svarstant Š. G. teiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei šio įstatymo nuostatą dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d. Šioje byloje R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį bei 226 straipsnio 3 dalį kaltinimas pareikštas dėl alternatyvių veikų – pasiūlymo, pažadėjimo, susitarimo ir kyšio davimo, V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį kaltinamas pažadėjimu, susitarimu ir kyšio priėmimu. Teisėjų kolegijos išvados dėl kyšio, užmaskuoto kaip 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, pateikiamos šio procesinio sprendimo 640–679 ir 680–709 punktuose.

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją

498. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio Seimo komiteto narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

499. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir šio Seimo komiteto narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

500. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui bei šio komiteto nariams, veikdamas kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir kitus šio Seimo komiteto narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos – naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

501. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir kitus šio Seimo komiteto narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 m. gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę (pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo pagal šią kaltinimo dalį prokuroro apeliaciniame skunde neskundžiamas);

– arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

502. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje padarė išvadą, jog kaltinimas V. G. ir R. K. atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 4 dalį bei BK 226 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad įvykiai klostėsi būtent taip, kaip 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje nurodė pageidaująs R. K., t. y. 2015 m. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nebuvo priimti, 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdyje šis klausimas nebuvo svarstytas, byloje nėra duomenų, kad klausimas buvo svarstytas 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. posėdžiuose, tačiau vien tai nepatvirtina R. K. ir V. G. pareikštų kaltinimų. Teismas, įvertinęs liudytojų L. G., K. D., A. B., P. N. parodymus, nusprendė, jog Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto neįtraukimas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įvyko Seimo pirmininkės iniciatyva, vis dėlto teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių V. G. tiesioginį ar netiesioginį (per K. D.) kontaktą su L. G. 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkės klausimu. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog slapta užfiksuoto 2015 m. spalio 7 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio metu V. G. pasakyta frazė: „Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“, yra susijusi su kito įstatymo pakeitimų terminais, todėl nesietina su vėlesniais V. G. veiksmais. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu R. K. ir V. G. išsakytų frazių „pakontroliuok“ ir „gerai“ nepakanka daryti išvadą dėl kaltinamųjų kaltės.

503. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2015 m. gruodžio 16 d. užfiksuoto V. G. ir R. K. pokalbio vertinimo. Apeliantas tvirtina, jog šis V. G. ir R. K. pokalbis dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto yra konkretus, informatyvus ir aiškus. Be to, svarbus šio pokalbio įvykių kontekstas, užfiksuotas byloje surinktuose įrodymuose, kurių pirmosios instancijos teismas neišdėstė ir neįvertino. Apeliantas tvirtina, jog 2015 m. gruodžio 9 d. R. K. kreipėsi į V. G., kad Pelno mokesčio įstatymo pataisų svarstymas nebūtų įtrauktas į 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, o V. G. pažadėjo tai padaryti. Bylos duomenys patvirtina, jog į 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdžio darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo pataisų svarstymas nebuvo įtrauktas. 2015 m. gruodžio 15 d. R. K. su UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos nare D. D., kuri pagal bylos duomenis buvo suinteresuota, jog aptariamas įstatymas nebūtų priimtas, aptarė situaciją, susijusią su Pelno mokesčio įstatymo pataisų svarstymu Seime. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo apsvarstytos Pelno mokesčio įstatymo pataisos (pritarta pasiūlymui pažodžiui perkelti 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121 nuostatas) ir komiteto pirmininko rašte prašoma į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729. 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. su D. D. aptarė aplinkybę, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta Pelno mokesčio įstatymo pataisoms. Apelianto manymu, vėlesnis 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbis yra itin konkretus ir patvirtina kaltinimo R. K. dalį dėl pageidaujamo poveikio bei kaltinimo V. G. dalį dėl pažadėto poveikio. Tiek R. K., tiek V. G. šio pokalbio metu buvo aišku, kad Seimo pirmininkė yra vienintelė valstybės tarnautoja, kuri gali priimti R. K. pageidaujamą sprendimą. Seimo narys V. G. buvo Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, faktiškai sprendusiu visus einamuosius šios partijos reikalus. Tuometė Seimo pirmininkė L. G. buvo deleguota į šį postą Darbo partijos. Abu bendrapartiečiai kaltinimui aktualiu laikotarpiu nuolat bendravo, dėl to V. G. galėjo turėti tariamos ar tikėtinos įtakos šiai valstybės tarnautojai BK 226 straipsnio taikymo prasme. Anot prokuroro, iš L. G. parodymų matyti, jog ji Pelno mokesčio įstatymo projekto neįtraukė į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo plenarinius posėdžius, nes Seimo narys K. D. ją informavo, kad į Pelno mokesčio įstatymo projektą netiksliai perkelta Europos Sąjungos direktyva (t. 74, b. l. 3–4, 6). Iš 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbio dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų matyti, kad asmuo, su kuriuo dėl šių įstatymo pataisų žada pakalbėti V. G., yra bendrapartietis Seimo narys K. D., kaltinime aktualiu laikotarpiu buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu. Tad byloje yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp Seimo pirmininkės L. G. sprendimo neįtraukti svarstymui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu R. K. V. G. išreikštų prašymų dėl poveikio ir šio pažado tai padaryti. Visa tai, pasak apelianto, rodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, patvirtinančių Seimo nario V. G. tiesioginį ar netiesioginį (per Seimo narį K. D.) kontaktą su Seimo pirmininke L. G. 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo darbotvarkės klausimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

504. Apeliaciniame skunde prokuroras išdėstė prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinimą išdėstyti taip:

505. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Seimo pirmininkei, paveiktų Seimo pirmininkę L. G., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

506. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Seimo pirmininkei, paveiktų valstybės tarnautoją – Seimo pirmininkę L. G., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

507. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Seimo pirmininkei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautoją – Seimo pirmininkę L. G., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

508. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Seimo pirmininkei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautoją – Seimo pirmininkę L. G., kad ji teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

509. Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. G. paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo su R. K. metu buvo žinoma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų klausimas nėra įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Taip pat V. G. nurodė, jog jam pareikštame kaltinime dėl poveikio priimant Pelno mokesčio įstatymo pataisas nurodomas įstatymo projektas Nr. XIIP-3729, nors 2015 m. gruodžio 9 d. buvo įregistruotas antras įstatymo pakeitimų projektas Nr. XIIP-3729(2), todėl kaltinime nepagrįstai teigiama, kad Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje įstatymo pakeitimų projektas buvo apsvarstytas ir perduotas Seimo pirmininkei įtraukimui į Seimo posėdžių darbotvarkę. 2015 m. gruodžio 9 d. įregistruotas pasiūlymas dėl įstatymo pakeitimo Biudžeto ir finansų komitete buvo apsvarstytas 2015 m. gruodžio 16 d. Išteisintasis teigė, jog apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projektą žinojo labai mažai, nes tuo metu nebuvo Biudžeto ir finansų komiteto nariu. Buvo girdėjęs tik tiek, kad kyla abejonių dėl Europos Sąjungos direktyvos tinkamo perkėlimo į įstatymo tekstą. Apie šio įstatymo pakeitimo projektą su R. K. nekalbėjo. V. G. tvirtino, jog 2015 m. gruodžio 9 d. susitikimo su R. K. metu kalbėjo apie tai, jog abejoja, ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas bus pajėgus eiti šias pareigas, tačiau tai nesusiję su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais. Buvo kalbama apie iki Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų buvusius dalykus ir apie tai, kad K. D. buvo siūloma kita šio komiteto pirmininko kandidatūra. Šio pakalbio metu jis R. K. nurodė, jog situaciją tik stebi, kaip pokalbio metu nurodė: „Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.“ To paties pokalbio metu R. K. pasakė, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projektas jau yra apsvarstytas komitete ir kitą dieną numatytas jo priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. V. G. teigė, jog ne R. K. prašymu, o jam pačiam kilo mintis dėl įstatymo pakeitimų projekto išėmimo iš Seimo posėdžių darbotvarkės, nes projektas neatitiko direktyvos nuostatų, t. y. netinkamai perkeltų ES teisės nuostatų. Pokalbio metu jis (V. G.) nekalbėjo apie poveikį L. G. ar K. D., taip pat nebuvo kalbama apie 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkę. Be to, pokalbis vyko 2015 m. gruodžio 9 d. ir jame buvo kalbama apie rytojų (2015 m. gruodžio 10 d.), kai kaltinimas pareikštas dėl projekto „išėmimo“ iš 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkės. 2015 m. gruodžio 10 d. darbotvarkėje Pelno mokesčio įstatymo pataisų nebuvo. Vėliau buvo pateiktas Seimo nario A. P. pasiūlymas, parengtas Finansų ministerijos, kurį reikėjo apsvarstyti komitete, todėl įkėlimas į darbotvarkę buvo sustabdytas. Pokalbio su R. K. metu dėl išėmimo iš darbotvarkės nebuvo prašoma ką nors paveikti ar kalbama apie atlygį. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje R. K. vėl papasakojo Pelno mokesčio įstatymo projekto pasiūlymų svarstymo komitete aplinkybes. Tuo tarpu jis (V. G.) nurodė, kad, jo nuomone, dėl direktyvos perkėlimo į įstatymą viskas gerai, jog rastas kompromisas su Finansų ministerija. Pokalbio metu R. K. pasakė, kad informaciją perduos K. D., tačiau šis pokalbis vyko jau po tos pačios dienos Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu paklausė R. K., ar klausimas įtrauktas į 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkę, į tai R. K. atsakė, jog Pelno mokesčio įstatymo klausimas nėra įtrauktas į darbotvarkę. Išteisintojo teigimu, iš šio pokalbio matyti, kad R. K. nebuvo žinomi planai šį klausimą įtraukti į 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkę, todėl nebuvo logiška prašyti, kad jis (V. G.) paveiktų K. D. ar L. G., kad Pelno mokesčio įstatymo klausimą išimtų iš dienotvarkės. Be to, šio įstatymo klausimo net nereikėjo iš darbotvarkės išimti, nes jis nebuvo į ją įtrauktas. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausta liudytoja L. G.. Pagal Seimo statuto nuostatas Pelno mokesčio įstatymo pataisų nebūtų įmanoma priimti ir 2015 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. Seimo posėdžiuose, nes nebūtų išlaikyti terminai. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu R. K. pasakė: „Vis tiek jau pavasariui, nebeskubink.“ Šie žodžiai reiškia, kad įstatymo projekto svarstymas nusikelia į pavasario sesiją. V. G. taip pat nurodė, kad nebuvo nei poreikio, nei galimybių paveikti Biudžeto ir finansų komiteto narius, nes jie projektą buvo apsvarstę dar iki jo (V. G.) ir R. K. susitikimo, be to, nebuvo ir tokio prašymo (t. 112, b. l. 168–170; t. 113, b. l. 16–21; t. 139, b. l. 141–149, 174–187). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. taip pat nurodė, jog pokalbių su R. K. metu nekalbėjo apie poveikį Seimo pirmininkei. Išteisintasis tvirtino, jog su Seimo pirmininke nėra kalbėjęs apie Pelno mokesčio įstatymo projekto neįtraukimą į Seimo posėdžių darbotvarkę. Be to, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje nepriėmė sprendimo dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų perdavimo priėmimui 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdyje (t. 159, b. l. 47–78).

510. Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog su V. G. kalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas, nes jam, kaip verslininkui, aktualūs visi mokestiniai įstatymai. Šių diskusijų tikslas – aiški įstatymo nuostatos, susijusios su dividendų apmokestinimu, formuluotė. R. K. teigė, jog neturėjo konkretaus intereso dėl Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo į įstatymą, nes ši direktyva nekeitė Lietuvoje dirbančių ūkio subjektų apmokestinimo tvarkos. Išteisintasis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkėje, patvirtintoje 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje, nebuvo numatytas nei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų svarstymas, nei jų priėmimas. Apie tai 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu nurodė V. G.: „Darbotvarkės projekte nėra.“ 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu su V. G. taip pat kalbėjo, kad 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdžių darbotvarkėje Pelno mokesčio įstatymo pataisų klausimo nėra. Šio pakalbio metu jis (R. K.) nurodė: „Salėj, jau priėmimas rytoj“, „Jo, priėmimas rytoj. Rytoj priėmimas“, taigi akivaizdu, kad buvo kalbama ne apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas. V. G. iškėlė mintį: „Tai gal reikia išimt pabandyt iš darbotvarkės?“, jis (R. K.) atsakė: „Jeigu pavyktų“, tačiau kalbėta ne apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Šiame pokalbyje su V. G. nekalbėjo apie 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Seimo pirmininkės L. G. pavardė pokalbio metu nebuvo minima. 2015 m. gruodžio 11 d. po susitikimo su V. G. R. R. rašyta SMS žinutė nebuvo susijusi su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, nes joje kalbama apie tai, kad „klausimą nukėlė į pavasarį“, o 2015 m. gruodžio 11 d. nebuvo jokių įvykių, susijusių su šiuo įstatymu. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su V. G. metu nekalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų išėmimą iš 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkės. Diskutavo, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdyje Pelno mokesčio įstatymo pataisų klausimas nebus svarstomas, „nebent antradienį, trečiadienį“, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. ar 23 d. V. G. nurodė, jog „trečiadienį nieko nebedės praktiškai. Nebent antradienį“. Taigi 2015 m. gruodžio 22 d. buvo vienintelis Seimo posėdis, dėl kurio jis (R. K.) galėjo prašyti V. G. išimti įstatymo klausimą iš darbotvarkės, tačiau jokių prašymų jis neišreiškė. Pokalbio metu jis (R. K.) konstatavo, kad „klausimas natūraliai nusikėlė į pavasarį“, „na, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink“. V. G. atsakė: „Gerai.“ R. K. tvirtino, jog jo tikslas buvo tikslios įstatymo formuluotės, įstatymo priėmimo terminas jam nebuvo svarbus. Šio pokalbio metu jis (R. K.) V. G. pasakė: „Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai?“, tačiau tai buvo bendro pobūdžio pasakymas, nenurodant būdo tokiam tikslui pasiekti. Seimo pirmininkės pavardė, taip pat Seimo nario K. D. pavardė pokalbio metu nebuvo paminėtos. R. K. teigė, kad pagal 2015 m. lapkričio 16 d. Seimo Teisės departamento išvadą dėl Pelno mokesčio įstatymo reikėjo tiksliai apibrėžti įstatymo formuluotę dėl neteisėtos mokestinės naudos. Šioje išvadoje pasisakyta ir dėl įstatymo įsigaliojimo datos prieštaravimo Teisėkūros pagrindų bei Mokesčių administravimo įstatymų nuostatoms. Jo (R. K.) pokalbiai buvo susiję tik su įstatymo projekto ydingumu, bet ne papildomu laiku įstatymo pakeitimų įsigaliojimui. Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas nebuvo aktualus koncernui „MG Baltic“, nes šiuo įstatymu nebuvo keičiama dividendų apmokestinimo tvarka Lietuvoje veikiančioms įmonėms (t. 136, b. l. 83–118; t. 139, b. l. 41–51; t. 145, b. l. 177–188).

511. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. taip pat paaiškino, jog jis nebuvo suinteresuotas pelno mokesčio įstatymo pataisomis, susijusiomis su Europos Sąjungos direktyvos nuostatų perkėlimu, nes ši direktyva nekeitė Lietuvoje dirbančių ūkio subjektų apmokestinimo tvarkos. Su V. G. kalbėjo apie minėto įstatymo pataisas, tačiau šio neprašė ką nors paveikti, nebuvo kalbama ir apie Pelno mokesčio įstatymo pataisų išėmimą ar neįdėjimą į darbotvarkę. Be to, Seimo pirmininkas neturi įgaliojimų vienasmeniškai patvirtinti Seimo posėdžio darbotvarkės, ji sudaroma Seniūnų sueigoje, o tvirtinama Seimo posėdyje Seimo nariams balsuojant. Būtent apie tai jam (R. K.) 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu nurodė V. G.. Ankstesnio 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio su V. G. metu vyko bendro pobūdžio diskusija apie mokesčius. Be to, šio pokalbio metu buvo kalbėta apie 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdį, tačiau šiame posėdyje Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas nebuvo numatytas. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su V. G. metu išsiaiškino, jog Pelno mokesčio pataisų klausimo nėra 2015 m. gruodžio 17, 22 ir 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkėje, todėl ir nereikėjo to kontroliuoti ar tuo pasidomėti. R. K. teigė, jog šio pokalbio stenogramoje padaryta klaida, jis pokalbio metu nurodė: „<...> Tai čia yra turbūt ne rytdienos (2015 m. gruodžio 17 d.) dienotvarkės darbai.“ Šio pokalbio metu jis (R. K.) neprašė V. G. paveikti Seimo pirmininkę. Pokalbio metu jis (R. K.) padarė prielaidą, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisų klausimas natūraliai nusikėlė į Seimo pavasario sesiją (t. 157, b. l. 193–204, 205–218).

512. Iš pirmiau aptartų išteisintųjų R. K. ir V. G. parodymų turinio matyti, jog jie neigė prekiavę poveikiu, tačiau tokių išteisintųjų R. K. ir V. G. parodymų nepatvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, priešingai – juos paneigia. Be to, išteisintojo V. G. parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs. V. G. nurodęs, jog apie Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą žinojo labai mažai, vėliau jau teigė, kad jam pačiam kilo mintis Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą išimti iš Seimo posėdžių darbotvarkės, nes esą į įstatymo projektą netinkamai buvo perkeltos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos. Kaip nelogiškas vertintinas ir V. G. aiškinimas, jog R. K. jo neprašė atlikti poveikio veiksmus siekiant išimti iš Seimo posėdžių darbotvarkės Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto klausimą. Pats V. G. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu klausė R. K., ar Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto klausimas įtrauktas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžių darbotvarkę. Akivaizdu, kad V. G., kaip Seimo nariui, Seimo posėdžių darbotvarkės žinomos geriau nei verslininkui R. K., todėl toks V. G. užduotas klausimas tik patvirtina, jog R. K. prašymu jis (V. G.) žadėjo paveikti bendrapartietę Seimo pirmininkę L. G.. Nagrinėjamoje byloje itin svarbūs įrodymai, kuriais grindžiami V. G. ir R. K. pareikšti kaltinimai, yra gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, t. y. 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbių garso įrašai bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir specialistų išvados, kuriuose pateiktos paminėtų pokalbių stenogramos. Be to, svarbu įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, jog šie pokalbiai įvyko po to, kai Seimas 2015 m. lapkričio 17 d. vakariniame posėdyje nutarė pritarti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729 po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Šį projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka bei paskirta projekto preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – 2015 m. gruodžio 10 d. O 2015 m. gruodžio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadose buvo siūloma Seimui Pelno mokesčio įstatymo projektą svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

513. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma objektyvių duomenų, surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog R. K. ir V. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalys).

514. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje tiriami įvykiai klostėsi būtent taip, kaip to pageidavo R. K., ir kad Seimo pirmininkės L. G. iniciatyva Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nebuvo įtrauktas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę. Tačiau nepagrįstai nusprendė, jog atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus užfiksuotų R. K. ir V. G. pokalbių metu išsakytos frazės nepakankamos daryti kategoriškas išvadas dėl R. K. ir V. G. kaltės prekiavus poveikiu.

515. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1143 „Dėl <...>, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo, <...> pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, kuriuo Vyriausybė nutarė: 1. Pritarti <...> Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo <...> projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekte siūloma perkelti ir įgyvendinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, <...>, ir 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/121, <...>, taip pat į tai, kad numatomos nurodytų įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo datos – 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. (t. 36, b. l. 4–5). 2015 m. lapkričio 6 d. Seime užregistruoto Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte buvo siūloma papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi: „Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažins pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.“ Įstatymo pakeitimo projekte buvo siūloma ir įsigaliojimo data: šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 36, b. l. 24–26). Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo terminai buvo suderinti su Tarybos direktyvos 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 2 straipsnio nuostata, jog valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, įsigaliotų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 36, b. l. 32–33). Aiškinamajame rašte dėl Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo nurodyta, jog įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant į Pelno mokesčio įstatymą perkelti ir įgyvendinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Įstatymo projekto uždaviniai – siekiant suderinti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas su Direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 2014 m. ir 2015 m. priimtais pakeitimais, užtikrinti, kad dividendų neapmokestinimo išimtimis nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos, bei nesusidarytų atvejai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė jais susimažina mokesčio bazę. Šias nuostatas siūloma taikyti ne tik tarp ES įmonių, bet ir kitų valstybių įmonių mokamiems dividendams (nes dividendų neapmokestinimo išimtis taikoma ne tik tarp ES įmonių mokamiems dividendams). Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, jog šiuo metu taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas bendrasis turinio viršenybės prieš formą principas, tačiau Pelno mokesčio įstatyme nėra specialių nuostatų, skirtų kovai su mokestinės naudos nepagrįstu siekimu, pasinaudojant dividendų apmokestinimui taikomomis išimtimis, savo esme skirtomis panaikinti ekonominį dvigubą apmokestinimą. O Direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 2014 m. ir 2015 m. priimtų pakeitimų nuostatos yra skirtos kovai su dvigubu neapmokestinimu ir jos turi būti perkeltos iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 36, b. l. 7–15).

516. 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 1 straipsnyje numatyta, jog Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiomis dalimis: 2. Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. 3. Taikant 2 dalį darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121 2 straipsnyje numatyta: 1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės (t. 36, 21–22).

517. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto, kurioje, įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, išdėstė tokias pastabas: „projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šioje nuostatoje esančių vertinamųjų sąvokų „pagrindinis tikslas“, „svarios komercinės priežastys“, „ekonominė realybė“ turinį bei nurodyti, ar šioje dalyje vartojama sąvoka „mokestinė nauda“ yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje. Taip pat siūlytina papildyti projekto nuostatas nurodant, koks subjektas ir kaip nustatys, jog pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos siekimas. Be to, siūlytina sukonkretinti formuluotę „šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo“, nurodant konkrečias straipsnių dalis, kurios nebus taikomos.“ Šioje išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, jog dalis projekto nuostatų įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų parengti reikalingus šio įstatymo įsigaliojimui poįstatyminius aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu, kuriame turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant kurio mokestinio laikotarpio mokestį būtų taikomas šis įstatymas (t. 36, b. l. 35–36).

518. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. vakariniame posėdyje svarstytas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729. Pristatydamas šį įstatymo pakeitimo projektą Lietuvos Respublikos finansų viceministras nurodė, jog pakeitimų esmė yra perkelti į Pelno mokesčio įstatymą direktyvą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, užtikrinant, kad dividendų neapmokestinimo išimtimis nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos. Kad nesusidarytų atvejai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė jais susimažina mokesčio bazę. Tai yra pasiūlymas, kad nebūtų dvigubo (dividendų) neapmokestinimo. Siūloma įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 1 d. (t. 36, b. l. 66–67).

519. Lietuvos Respublikos Seimas, 2015 m. lapkričio 17 d. vakariniame posėdyje apsvarstęs Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, nutarė pritarti projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Biudžeto ir finansų komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu projektui svarstyti. Šį projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka bei paskirta projekto preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – 2015 m. gruodžio 10 d. (t. 36, b. l. 42, 56–61, 62–63).

520. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje svarstytas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729 ir bendru sutarimu nutarta daryti svarstyme pertrauką iki 2015 m. gruodžio 9 d. komiteto posėdžio. Šiame komiteto posėdyje pasisakė ir UAB „Vilniaus prekyba“ teisininkė O. K. (t. 36, b. l. 69–77).

521. 2015 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo Darbo partijos frakcijos narių K. D., Z. Ž., D. U., R. S., R. M. ir D. M. pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3729, kuriuo siūloma pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: 6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti neteisėtos mokestinės naudos ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra gauta neteisėtos mokestinės naudos, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, ir jeigu tai yra nesuderinama su Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyku ir tikslais, įskaitant ir tuos atvejus, kai dividendus gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse. Pasiūlymo argumentai: siūlymas teikiamas siekiant įgyvendinti ir tinkamai perkelti į nacionalinę teisę 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES, bei užtikrinti jos pagrindinį tikslą – panaikinti dvigubą apmokestinimą ir sudaryti sąlygas veikti įmonių grupėms, ir tai, kad nebūtų apmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, taip pat panaikinti patronuojančios bendrovės tokių pajamų dvigubą apmokestinimą“ (t. 36, b. l. 80).

522. 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Darbo partijos frakcijos nario P. N. teiktas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3729(2), kuriame nurodyta: „32 straipsnio pakeitimas. Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyką ir tikslą. <...> Šio įstatymo 1 straipsnis <...> įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d.“ (t. 36, b. l. 81–83, 84–86).

523. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. išvadose Nr. 109-P-44 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“ pateikta komiteto nuomonė dėl pateiktų įstatymo pakeitimų pasiūlymų. Komitetas iš dalies pritarė Darbo partijos frakcijos narių K. D., Z. Ž., D. U., R. S., R. M. ir D. M. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3729, kuriuo siūloma papildyti 32 straipsnį 6 dalimi. Išvadose nurodoma, jog, siekiant teisinio aiškumo, komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t. y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat komitetas siūlo įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Terminas „neteisėta“ nevartojamas perkeliamoje direktyvoje, kadangi jos tikslas – kova su piktnaudžiavimu, kai verslo ar konkrečių veiksmų organizavimas grindžiamas ne komercinėmis priežastimis, atspindinčiomis ekonominę realybę, o mokestinės naudos gavimu, taip įgyjant konkurencinį pranašumą, kurio teisiniu reglamentavimu nebuvo siekta numatyti. Atsižvelgdamas į tai, komitetas siūlo patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“ Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių (K. D., Z. Ž., D. U., R. S., R. M. ir D. M.) pateiktam ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729 bei komiteto išvadoms ir šį įstatymo projektą siūlo Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. išvadose Nr. 109-P-44 pritarta Biudžeto ir finansų komiteto teiktam pasiūlymui patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą“ (t. 36, b. l. 116–119; t. 74, b. l. 79–81).

524. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 9 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2) nurodyta, kad, įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų nėra (t. 36, b. l. 87).

525. 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario A. P. pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2), kuriame nurodoma, jog siekiant teisinio aiškumo bei skirtingo 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES, interpretavimo, taip pat siekiant tinkamai perkelti minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, siūloma direktyvos nuostatas į projektą perkelti pažodžiui. Siūloma pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas. Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“ (t. 36, b. l. 121). Tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 15 d.) Seimo narys A. P. pateikė patikslintą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2), kuriame, be pirmiau nurodytų įstatymo 32 straipsnio pakeitimų, 32 straipsnio 6 dalis papildoma sakiniu – ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda (t. 36, b. l. 122).

526. 2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstytas Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2). Komitetas, atsižvelgdamas į tai, jog direktyvos nuostatas į įstatymo projektą siekiama perkelti pažodžiui, o Seimo nario A. P. siūlomas pakeitimas siaurintų direktyvos taikymą, iš dalies pritarė Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktam pasiūlymui, t. y. nepritarė tik pasiūlymo daliai dėl 32 straipsnio 6 dalies papildymo sakiniu – ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda (t. 36, b. l. 123–125, 139–140; t. 74, b. l. 90–92).

527. 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. rašte Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei L. G. bei Seimo seniūnų sueigai prašė į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3729. P. N. nurodė, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė Seimo nario A. P. pasiūlymui, kuriame Tarybos direktyvos (ES) 2015/121 tekstas į Pelno mokesčio įstatymo projektą perkeltas pažodžiui (t. 74, b. l. 39, 50).

528. Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje (posėdžiui pirmininkavo Seniūnų sueigos narė R. B.) svarstyta: 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžių darbotvarkė; savaitės, prasidedančios 2015 m. gruodžio 21 d., posėdžių darbotvarkės projektas; Biudžeto ir finansų komiteto prašymas bei kiti prašymai. Posėdžio metu bendru sutarimu nutarta pritarti patikslintai 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžių darbotvarkei; bendru sutarimu pritarta patikslintai savaitės, prasidedančios 2015 m. gruodžio 21 d., posėdžių darbotvarkei. Šiame Seniūnų sueigos posėdyje svarstytas ir 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto prašymas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, tačiau nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Minėtame 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo seniūnų sueigos protokole nurodyta, jog šiuo klausimu: „Kalbėjo: L. G., K. D., A. B.. Pasikeista nuomonėmis“ (t. 74, b. l. 46–49).

529. 2016 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Seimo nario A. P. pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3729(2), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES, nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2015 m. gruodžio 31 d., siūloma, kad projekto nuostatos, įgyvendinančios direktyvą, įsigaliotų nedelsiant, t. y. įstatymo priėmimo dieną. Kitos įstatymo projekto nuostatos, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., siūloma – pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“ (t. 36, b. l. 138).

530. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. vakariniame posėdyje svarstytas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(2)ES ir nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 0, susilaikė 1 (t. 36, b. l. 129, 136–137).

531. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 22 d. rytiniame posėdyje svarstytas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(3)ES ir nutarta priimti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymą. Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš – 0, susilaikė 4 (t. 36, b. l. 156, 165–166, 167–172). 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2262 šio įstatymo 32 straipsnis papildytas 6 dalimi: „Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ Taip pat numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (t. 36, b. l. 173–176).

532. Taigi 2016 m. kovo 22 d. Seime priimtas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymas, kuriuo šio įstatymo 32 straipsnis papildytas 6 dalimi. Palyginusi 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Seimo nario A. P. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2), kuriuo buvo siūloma papildyti 32 straipsnį 6 dalimi, ir 2016 m. kovo 22 d. Seime priimtą šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jų tekstas iš esmės yra identiškas (Seimo nario A. P. teikta pataisa – <...> netaikomos darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu <...>, Seimo priimta įstatymo pataisa – <...> netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu <...>; Seimo nario A. P. teikta pataisa – <...> laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek <...>, Seimo priimta įstatymo pataisa – <...> laikomi apsimestiniais tiek, kiek <...>).

533. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-98; t. 9, b. l. 41–53) – užfiksuotas V. G. ir R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis: 2015 m. gruodžio 7 d. R. K. su V. G. suderino susitikimą trečiadienį (2015 m. gruodžio 9 d.), 2015 m. gruodžio 9 d. V. G. su R. K. suderina susitikimo laiką – 13.45 val. (t. 9, b. l. 41–44). Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. V. G. ir R. K. susitikimas ir pokalbis, kurio metu jie aptarė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo biudžetų bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų klausimus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108); specialisto išvada Nr. 11-996(17), 11‑997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 46–58). Apklaustas teisiamajame posėdyje V. G. nurodė, jog pokalbio metu minimi vardai P. bei K. – tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. ir Seimo narys K. D. (t. 139, b. l. 107–149; t. 140, b. l. 89–91). 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų V. G. R. K. nurodė: „K. sakė dar kažką ten jūs kalbėjotės. Jis man ten nupasakojo. Sakė, šiaip iš principo, viskas tvarkoj.“ R. K. atsakė: „Jo, išskyrus, kad P. eilinį sykį spjovė šian K.i į veidą.“ V. G. paklausė: „Kad vėl nesutvarkė, jo?“ R. K. nurodė: „Jo. Tai <...> aš galiu duoti tau <...> kas liečia holdingus“, pridūrė: „Grubiai sakant <...> R. susitiko su P., <...> su K.... laiko nedaug. Arba priims... Arba, jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes Finminas užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė ir viskas. Tai... R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą. Ir... reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai <...> man rodos, P. ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už K. pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką beje.“ V. G. į tai atsakė: „Supranti, esmė yra ta, kad... aš siūliau kitą variantą K.i <...>.“ R. K. pakartoja: „<...> normaliai P. šiandien spjovė K.i į veidą.“ V. G. atsako: „Jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai. <...> nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesusiorientuoja, <...>. Jį ten ta Finansų ministerija užliūliuoja ar kažkas tai tokio, <...> K.i sakiau, <...>, turiu abejonių labai didelių <...> ar P., žinai, visas... stotas atlaikys tokią, žinai, tokį vairą, supranti. Na ir žinai, kitas variantas buvo turbūt toks ar(duomenys neskelbtini) snis man. <...> dabar <...> aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K.i, žinai, su P. <...> nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.“ R. K. priduria: „Nes pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai?“ V. G. nurodo: „Tai taip, tas pats gi buvo. <...> Tai gerai, kad ten yra dar <...> be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten... susiorientuoja <...> Aš su K. pakalbėsiu.“ R. K. nurodo: „Rytoj bus balsavimas.“ V. G. paklausia: „Bet bus gal jau salėj? Po svarstymo“, R. K. atsako: „<...> Jau priėmimas rytoj“, V. G. pasitikslina: „Priėmimas?“, R. K. patvirtina: „Rytoj priėmimas.“ Tuomet V. G. paklausia: „Tai gal reikia išimt pabandyt iš <...> darbotvarkės?“, R. K. pasiūlo: „Jeigu pavyktų“, V. G. atsako: „Aš pabandysiu. Bet <...> tai tada va duok <...> kad man nereikėtų ieškot“, R. K.: „Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta <...> Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia Finminas dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta... <...> tai, aš manau, <...> rasiu progą dar <...> K. išlazdavot Kalėdų proga. Nes K. iš pradžių, <...>, norėjo pristatyt kaip du savus.“ Be to, šio pokalbio metu V. G., kalbėdamas apie Darbo partijos siekį būti matomai žiniasklaidos priemonėse, išsakė mintį, jog „mums įdomus yra eteris. <...> Mums pinigai, iš principo, nėra reikalingi, nes jie tam pačiam tikslui po to eina. Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom“. R. K. tam pritarė: „Vis tiek nueina, jo“ (t. 13, b. l. 55–57). Taigi šio pokalbio metu aptarę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. veiksmus, kurių nepavyksta sukontroliuoti, R. K. su V. G. kalba apie rytdienos (2015 m. gruodžio 10 d.) Seimo posėdį, kuriame, anot R. K., numatytas teisės akto priėmimas: „Jau priėmimas rytoj.“ V. G. pasitikslina: „Bet bus gal jau salėj? Po svarstymo“, „Priėmimas?“ Ir pasiūlo šį klausimą išimti iš darbotvarkės: „Tai gal reikia išimt pabandyt iš <...> darbotvarkės?“, „Aš pabandysiu“, bei paprašo: „Bet <...> tai tada va duok <...> kad man nereikėtų ieškot.“ R. K.: „Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta <...> Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu <...>.“ Tokios frazės atspindi R. K. siekį, kad jam aktualios Pelno mokesčio įstatymo pataisos būtų priimtos kuo vėliau. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog šio pokalbio metu R. K. ir V. G. derino veiksmus prieš 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdį. Iš pirmiau aptartų R. K. parodymų matyti, jog jis teisingai nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas nebuvo numatytas, tačiau jau buvo minėta, kad Seimas 2015 m. lapkričio 17 d. posėdyje apsvarstęs Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą paskyrė preliminarią šio įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. gruodžio 10 d. Be to, šio pokalbio metu po V. G. pažado pabadyti išimti R. K. aktualų klausimą iš Seimo posėdžių darbotvarkės R. K. V. G. padavė duomenis, susijusius su įstatymo projektu: „Čia yra pasiūlymas. <...> Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia Finminas dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą <...>.“ Tokios R. K. frazės leidžia teigti, jog kalbama būtent apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas ir siekį, kad jos būtų priimtos kuo vėliau. Be to, šio pokalbio pradžioje R. K. pasisiūlė: „Tai <...> aš galiu duoti tau <...> kas liečia holdingus.“ Pokalbio metu buvo aptariamas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kuris, pasak R. K. bei V. G., nėra tinkamas eiti šias pareigas, R. K. pasakė: „R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą. <....>. Tai <...> man rodos, P. ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už K. pasiūlymą neprabalsavo.“ V. G. pritarė: „Jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai. <...> nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesusiorientuoja, <...>. <...> K. sakiau, <...>, turiu abejonių labai didelių <...> ar P., žinai, visas... stotas atlaikys tokią, žinai, tokį vairą, supranti. Na ir žinai, kitas variantas buvo turbūt toks ar(duomenys neskelbtini) snis man. <...> dabar <...> aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. <...> nebepasiseka suvairuot. <...>.“ Įvertinus šio pokalbio turinį akivaizdu, jog V. G. pažada veikti R. K. interesais ir pasinaudodamas savo įtaka atitinkamai paveikti Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo Seime procesą.

534. Praėjus dviem dienoms po šio 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio V. G. ir R. K. pokalbio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti V. G. bei R. K., taip pat R. K. ir D. D. (2015 m. ėjusios UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos nario pareigas) bei R. R. (2015 m. ėjusio UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario pareigas) pokalbiai bei susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurių metu buvo aptariami su Pelno mokesčio įstatymo pataisomis susiję klausimai.

535. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-98; t. 9, b. l. 41–53) – užfiksuotas V. G. ir R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis: 2015 m. gruodžio 11 d. R. K. su V. G. suderina susitikimą 2015 m. gruodžio 11 d. 13.45 val. (t. 9, b. l. 45–46).

536. Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729 nebuvo svarstomas. Apie šią aplinkybę R. K. 2015 m. gruodžio 11 d. SMS žinute informavo R. R.. 2015 m. gruodžio 11 d. 13.58 val. R. K. nusiuntė SMS žinutę R. R., kurioje nurodė: „Klausima nukele i pavasari“, į kurią R. R. atsakė: „Valiooo“ (t. 9, b. l. 46).

537. Vėliau, 2015 m. gruodžio 14 d., užfiksuotas R. K. ir D. D. telefoninis pokalbis, kurio metu suderinamas jų susitikimas 2015 m. gruodžio 15 d. apie 16 val. (t. 9, b. l. 47), ir vėlesnis jų telefoninis pokalbis, kurio metu D. D. pasitikslino: „<...> tai tada aš suprantu, <...> klausimo nėra <...> svarstyme.“ R. K. nurodo: „Jo, kiti metai“, „Lauksim naujų metų.“ D. D. atsako: „Kadangi daug neaiškumų, tai kiti metai <...>“ (t. 9, b. l. 48).

538. 2015 m. gruodžio 15 d. Seimo narys A. P. užregistravo pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projekto, kuriame buvo siūloma 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES, nuostatas į įstatymo projektą perkelti pažodžiui. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo iš dalies pritarta Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. teiktam pasiūlymui. 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo seniūnų sueigą ir prašė į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729.

539. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-98; t. 9, b. l. 41–53) – užfiksuotas V. G. ir R. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis: 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. su V. G. suderina susitikimą 2015 m. gruodžio 16 d. 16.30 val. (t. 9, b. l. 48–49). Tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 16 d.) telefoninio pokalbio metu D. D. nurodė R. K.: „Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą. Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. <...> Nes tada jau geriau būtume tą direktyvą dar šiek tiek dar pakeitę.“ Į tai R. K., kuris dar prieš pokalbį su D. D. buvo suderinęs susitikimo laiką su V. G., atsakė: „Tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakarę eit pasivaikščiot, žinok. <...> Ne komiteto einu pasivaikščiot, o biški plačiau. Tai duosiu žinot <...> Kaip man seksis“ (t. 9, b. l. 49–50). Akivaizdu, jog šio pokalbio metu R. K. su D. D. kalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Jau minėta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje iš dalies pritarta Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. teiktam pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40ˡ, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729(2), susijusiam su direktyvos nuostatų perkėlimu į įstatymo projektą.

540. Po telefoninio pokalbio su D. D., vėliau tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 16 d.), R. K. susitiko su V. G.. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas Seime vyko būtent taip, kaip pageidavo R. K. ir apie tai V. G. buvo nurodęs 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu. Taip pat teismas teisingai nustatė, jog šio pokalbio metu išteisintieji aptarė R. K. siekiamus rezultatus bei V. G. atliktinus veiksmus šiems rezultatams pasiekti. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2015 m. gruodžio 16 d. R. K. ir V. G. pokalbis buvo nekonkretus. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6‑14‑47 (t. 5, b. l. 109–116); specialisto išvada Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) (t. 13, b. l. 60–72, 73–81) – užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. V. G. ir R. K. susitikimas bei pokalbis, kurio metu R. K. priminė prašymą dėl Pelno mokesčio įstatymo: „Kadangi panašu, K. P. visiškai <...> nesuvaldo. Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... ir ne visai tam. Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas Premjerą dasitvarkysim.“ V. G. nurodė: „<...> man K. sakė, kad Finmine lygtais jau viskas, nuotaikos geros.“ R. K. papildo: „<...> šįkart <...> lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt <...> neteisėtumą <...>, esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt. Jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys. Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas.“ V. G. nurodo: „Trečiadienį nieko nebedės… praktiškai. Nebent antradienį. Gerai? <...> Kestui pasakysiu, perduosiu lin... dėl jo to P. <...>. Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis... Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė. /Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... Šiandien aš prisimenu, kad susitikau Sutkų, turbūt jis ir sakė dėl pelno mokesčio.“ R. K. patvirtina: „Apie tą patį, manau, kad sakė“, taip pat pokalbio metu nurodo: „Komiteto darbotvarkė /net/ nebuvo pasiūlymo. <...> tada P. prieš K. pasiūlymą prabalsavo... pirmą sykį.“ V. G. pasitikslina: „<...> tai jeigu <...> rytoj nėra, ar ne? Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais.“ R. K. patvirtina: „Rytoj nėra ir... jo, dar lieka antradienis, trečiadienis. Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink“ (t. 13, b. l. 75–81). Taigi šio pokalbio turinys rodo, jog pokalbio dalyviams buvo žinoma, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. iš dalies pritarė Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. pasiūlymui, R. K. frazė: „Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... ir ne visai tam.“ Pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, jog R. K. buvo aktualūs Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo terminai. Šio pokalbio metu R. K. paprašė V. G., kad šis „pakontroliuotų“, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisos nebūtų priimtos Seimo 2015 m. 7-ojoje eilinėje sesijoje: „Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai?“; „Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui.“ Tokios R. K. frazės leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie jo siekį, kad V. G. imtųsi atitinkamų veiksmų, susijusių su R. K. rūpimo klausimo išsprendimu – Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo nukėlimu į 2016 m. Seimo pavasario sesiją. Tai, kad R. K. buvo aktuali atitinkama Pelno mokesčio įstatymo pataisų redakcija, rodo jo išsakytos frazės: „šįkart <...> lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt <...> neteisėtumą <...>, esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt.“ Nekelia abejonių ir tai, kad R. K. sakydamas „pakontroliuok“ suprato, kad kreipiasi į asmenį, kuris dėl savo statuso ir padėties gali paveikti reikiamus įgaliojimus turintį asmenį, šiuo atveju – Seimo pirmininkę, kad ši atliktų R. K. pageidaujamus veiksmus, t. y. į 2015 m. gruodžio 17, 22 bei 23 d. posėdžių darbotvarkes neįtrauktų Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo. Atsakydamas į R. K. prašymą V. G. nurodė: „Trečiadienį nieko nebedės... praktiškai. Nebent antradienį. Gerai?“ Pokalbis vyko 2015 m. gruodžio 16 d. (trečiadienį), o minimas antradienis ir trečiadienis atitinkamai – 2015 m. gruodžio 22 ir 23 d.), „<...> tai jeigu <...> rytoj nėra, ar ne? Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais“ (pokalbyje minima rytdiena – 2015 m. gruodžio 17 d.). R. K. patvirtino: „Rytoj nėra ir... jo, dar lieka antradienis, trečiadienis. Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink.“ Taigi V. G. pokalbio metu patvirtino, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios nėra įtrauktos į Seimo 2015 m. gruodžio 17, 22 bei 23 d. posėdžių darbotvarkes, į jas gali būti įtrauktos Seniūnų sueigos metu: „Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais.“ Ši V. G. išsakyta frazė patvirtina, jog jis numatė būdą, kaip įgyvendinti R. K. prašymą, t. y. paveikti Seniūnų sueigoje dalyvaujančią savo bendrapartietę Seimo pirmininkę. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į 2015 m. spalio 7 d. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus užfiksuoto V. G. ir R. K. pokalbio metu V. G. išsakytą frazę: „Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../ ir išima iš darbotvarkės. <...> Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100–111); specialisto išvada Nr. 11-456(17) (t. 12, b. l. 33–43, 44–55). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog 2015 m. spalio 7 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio frazės negali būti tiesiogiai siejamos su kaltinimu dėl poveikio Seimo pirmininkei dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų neįtraukimo į Seimo posėdžių darbotvarkę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ši aplinkybė tiesiogiai R. K. ir V. G. kaltės dėl šioje dalyje aptariamo poveikio Seimo pirmininkei nepatvirtina, tačiau ji kitų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintina kaip padedanti susiformuoti vidiniam įsitikinimui. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė ir tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. V. G. ir R. K. pokalbio metu R. K. rūpimo klausimo išsprendimas buvo paliktas V. G. nuožiūrai, pats V. G. nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliks vykdydamas R. K. prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog šio pokalbio metu nebuvo įvardytas konkretus asmuo, kurį reikėjo paveikti, t. y. Seimo pirmininkė, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su V. G. išsakytomis frazėmis apie susitarimą su Seimo pirmininke dėl R. K. aktualių klausimų išėmimo bei įtraukimo į Seimo posėdžių darbotvarkes, akivaizdu, jog abiem pokalbio dalyviams buvo aišku, kad asmuo, kurį R. K. interesais sieks paveikti V. G., yra Seimo pirmininkė. Be to, svarbu ir tai, kad apie V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. pavedimus pats R. K. buvo nurodęs tuomečiam Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovui D. B.. 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitikimo metu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1–47) R. K. D. B. taip apibūdino V. G.: „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. <...> Ir bet ką sureguliuoja“ (t. 4, b. l. 24).

541. Jau minėta, kad Seimas 2015 m. lapkričio 17 d. vakariniame posėdyje nutarė pritarti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729 po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Šį projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka bei paskirta projekto preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. išvadose siūloma Seimui Pelno mokesčio įstatymo projektą svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pirmiau aptarto 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu R. K. sutinka su V. G. pasiūlymu iš 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdžių darbotvarkės išimti Pelno mokesčio įstatymo pataisų klausimą. Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3729 nebuvo svarstomas. Apie šią aplinkybę R. K. 2015 m. gruodžio 11 d. SMS žinute informavo R. R. ir 2015 m. gruodžio 15 d. telefoninio pokalbio metu – D. D., nurodydamas, kad „klausima nukele i pavasari“, „jo, kiti metai“. 2015 m. gruodžio 15 d. Seimo narys A. P. užregistravo pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projekto, kuriame buvo siūloma 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES, nuostatas į įstatymo projektą perkelti pažodžiui. 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo iš dalies pritarta Seimo nario A. P. 2015 m. gruodžio 15 d. teiktam pasiūlymui. 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo seniūnų sueigą ir prašė į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729. Tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 16 d.) telefoninio pokalbio metu D. D. nurodė R. K.: „Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą. Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant.“ Į tai R. K., kuris dar prieš pokalbį su D. D. buvo suderinęs susitikimo laiką su V. G., atsakė: „Tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakarę eit pasivaikščiot, žinok. <...> Ne komiteto einu pasivaikščiot, o biški plačiau. Tai duosiu žinot <...> Kaip man seksis.“ Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Seimo seniūnų sueigos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje svarstyta 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkė, savaitės, prasidedančios 2015 m. gruodžio 21 d., posėdžių darbotvarkės projektas, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. 2015 m. gruodžio 16 d. prašymas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, tačiau nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo seniūnų sueigos protokole nurodyta, jog šiuo klausimu: „Kalbėjo: L. G., K. D., A. B.. Pasikeista nuomonėmis“ (t. 74, b. l. 46–49). Šiame 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo seniūnų sueigos protokole nėra nurodyta jokių priežasčių, kurios objektyviai neleistų priimti sprendimo į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vis dėlto Seniūnių sueigoje nebuvo priimtas sprendimas dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. prašymo, o tai leidžia spręsti, jog tokiu būdu, t. y. į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir savaitės, prasidedančios gruodžio 21 d., posėdžių darbotvarkę, neįtraukiant Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, buvo įvykdytas R. K. siekis dėl minėto įstatymo projekto priėmimo nukėlimo į 2016 m. Seimo pavasario sesiją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad kaltinimo V. G. ir R. K. dalis dėl poveikio, susijusio su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, nepasitvirtino, pirmiau aptartų byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių nevertino, jų nesiejo su V. G. ir R. K. pokalbių turiniu.

542. Liudytoja, 2015 m. ėjusi Seimo pirmininko pareigas, L. G., dalyvavusi 2015 m. gruodžio 17 d. Seniūnų sueigos posėdyje, apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektas į Seimo posėdžių darbotvarkės projektą nebuvo įtrauktas jos iniciatyva. Liudytoja paaiškino, kad pirminiame Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, pateiktame Finansų ministerijos, buvo netiksliai perkeltos direktyvos nuostatos, teksto interpretacija neatitiko direktyvos esmės. Antrąjį įstatymo pakeitimų projektą pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šį projektą įtraukus į Seimo posėdžių darbotvarkės projektą, pastebėta, jog Seimo nario A. P. pateiktame įstatymo pataisų projekte buvo netiksliai perkeltos direktyvos nuostatos. Prieš Seniūnų sueigos posėdį, kai yra rengiamas posėdžio darbotvarkės projektas, visuomet iš vakaro pasiklausiama frakcijų vadovų arba jie patys informuoja, jeigu pamato netikslumų. Tą kartą K. D. jai (L. G.) pasakė, kad „kažkas vėl netvarkoj su Pelno mokesčio įstatymu“. Tuomet ji (L. G.) pati, sulyginusi direktyvos ir įstatymo projekto tekstą, įsitikino, jog direktyvos nuostatos nėra perkeltos pažodžiui. Kitą dieną Seniūnų sueigoje Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja prašė į Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projektą. Vyko diskusija ir darbotvarkės projektas buvo patvirtintas be Pelno mokesčio įstatymo pataisų. Įstatymo projektas grįžo atgal į Biudžeto ir finansų komitetą, kur buvo svarstomas iš naujo. Tik trečią kartą į Pelno mokesčio įstatymą direktyva buvo perkelta pažodžiui. Liudytoja parodė ir tai, kad ji buvo atsakinga už Seimo darbo organizavimą. Pagal Seimo statuto nuostatas Seimo pirmininkas teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programas ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų. Liudytoja teigė, kad po įstatymo projekto pateikimo darbotvarkės projektą svarstė Seniūnų sueiga, tuomet darbotvarkės projektas buvo pateiktas svarstymui Seimo posėdyje. Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija turi teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės. Pagal nustatytą tvarką prieš posėdį, paskelbus darbotvarkės projekto svarstymą, kiekviena frakcija frakcijos vardu turi teisę paprašyti įtraukti arba išbraukti kažkurį projektą ir dėl pasiūlymo balsuojama Seimo posėdyje. Kiekviena frakcija turėjo teisę ir galimybę įtraukti šį projektą į darbotvarkę ir Seimas būtų dėl to pasiūlymo balsavęs. Darbotvarkė yra tvirtinama Seimo ir priimama balsų dauguma, tuomet pirmininkaujantis posėdžiui negali keisti darbotvarkės. Liudytoja nurodė ir tai, kad iš Seimo posėdžių darbotvarkės projekto negalima išimti klausimo, kuris į ją nebuvo įtrauktas, išimti galima nebent iš juodraštinio varianto. Seimo pirmininkas formuoja darbotvarkės projektą, tačiau jo netvirtina, taip pat gali išimti klausimą iš darbotvarkės, jeigu jis neatitinka Statuto reikalavimų, ar pažeisti procedūriniai reikalavimai. Galutinį sprendimą dėl darbotvarkės priima Seimas. Niekas jos (L. G.) neprašė įtraukti, ar priešingai – neįtraukti į darbotvarkės projektą Pelno mokesčio įstatymo pataisų (t. 118, b. l. 49–59). Taigi liudytoja L. G. nepatvirtino jai V. G. daryto poveikio, susijusio su Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo nukėlimu į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, tačiau neneigė šiuo klausimu kalbėjusi su savo bei V. G. bendrapartiečiu K. D.. Nemažiau svarbu ir tai, kad liudytoja L. G. nurodžiusi, jog, sulyginusi direktyvos ir įstatymo projekto tekstą, esą įsitikino, kad direktyvos nuostatos nėra perkeltos pažodžiui, tačiau nepaaiškino, kokius gi konkrečiai skirtumus ji aptiko. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegija pirmiau konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Seime užregistruotas Seimo nario A. P. pasiūlymas papildyti Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnį 6 dalimi, kuria siūloma Tarybos direktyvos (ES) 2015/121 nuostatas tiesiogiai perkelti į svarstomą Pelno mokesčio įstatymą, ir šiam pasiūlymui 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo iš dalies pritarta bei 2015 m. gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N. kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo seniūnų sueigą ir prašė į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729 bei daug vėliau, jau po šio įstatymo nukėlimo, t. y. 2016 m. kovo 22 d., Seime priimta šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalis iš esmės yra identiška. Ši aplinkybė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog aptariamų įstatymo pataisų svarstymas buvo nukeltas nesant tam svarbių priežasčių. Įvertinusi liudytojos L. G. parodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Pelno mokesčio įstatymo pataisų neįtraukimas į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžių darbotvarkę įvyko Seimo pirmininkės L. G. iniciatyva. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant V. G. ir R. K. kaltės klausimą, asmens, kurį buvo siekiama paveikti, t. y. Seimo pirmininkės L. G., parodymai, kuriuose ji neigė V. G. darytą poveikį, savaime nelaikytini tiek reikšmingais, kad jais vadovaujantis būtų galima atmesti kitus byloje surinktus ir šiame nuosprendyje aptariamus įrodymus. Nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, kuriuose užfiksuotas pirmiau aptartas V. G. ir R. K. 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbių turinys, kuris, kaip minėta, leidžia spręsti apie pažadėtą poveikį Seimo pirmininkei.

543. Liudytoja A. B., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja, patvirtino, jog 2015 m. gruodžio 17 d. Seniūnų sueigoje Seimo pirmininkė į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžių darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo pataisų klausimo neįtraukė nurodžiusi, jog jai reikia įsigilinti į pateiktą įstatymo pataisą. Seniūnų sueigoje dėl šio klausimo nebuvo balsuojama. Liudytoja nurodė ir tai, kad Biudžeto ir finansų komitete buvo apsvarstytos Pelno mokesčio įstatymo pataisos ir pateikta išvada. Tuomet sulaukė Seimo pirmininkės pastabos, kad komitetas į įstatymą nesugeba perkelti direktyvos nuostatų. Reaguodamas į tai, Seimo narys A. P. kartu su Finansų ministerija parengė pasiūlymą, kuriame direktyvos nuostatos į įstatymo projektą buvo perkeltos pažodžiui. Ši pataisa komitete buvo svarstoma 2015 m. gruodžio 16 d. ir papildoma išvada užregistruota sekretoriate, o Seimo pirmininkei ir Seniūnų sueigai pateiktas raštas, kuriame prašoma įstatymo projektą įtraukti svarstymui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo darbotvarkę (t. 118, b. l. 59–62).

544. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų J. L., P. N., A. P., K. D. parodymais buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto registravimu, svarstymu pagrindiniame komitete, pateikimu svarstyti Seimo posėdyje.

545. Liudytoja J. L., 2015 m. dirbusi Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktore, paaiškino, kad Mokesčių departamentas buvo Pelno mokesčio įstatymo projekto rengėjas. Projektas buvo pateiktas Seimui ir atkreiptas dėmesys, kad jį reikia svarstyti skubos tvarka, nes viena direktyva turėjo būti įgyvendinta iki 2016 m. sausio 1 d., kita – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Biudžeto ir finansų komitete buvo sudaryta darbo grupė, kurioje jai teko dalyvauti, buvo pakviesti ir verslo struktūrų atstovai. Diskusijų metu buvo išsakytas nepritarimas pateiktai redakcijai, pagrindinis argumentas, kad ji nėra aiški, abstrakti, jog bus taikymo problemų. Verslo atstovai teigė, kad mokesčių mokėtojui tektų įrodinėjimo našta. Ieškota kompromisinių variantų. Biudžeto ir finansų komitete buvo pateikti siūlymai, įregistruota kita pataisų redakcija, tačiau projektas buvo išimtas iš svarstymo. Vėliau Seimo narys A. P. įregistravo pasiūlymą, kuriame buvo siūloma direktyvą perkelti pažodžiui, tačiau projektas nebuvo priimtas iki Naujųjų metų ir nusikėlė į 2016 m. kovo mėn. Svarstant projektą Biudžeto ir finansų komitete buvo pasakyta, kad direktyva turi būti įgyvendinta iki sausio 1 d. Projekte buvo nurodyta įsigaliojimo data. Direktyvos tikslas – nustatytos bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, kad nebūtų dvigubo ekonominio neapmokestinimo, kai dividendai išmokami dukterinėse ir patronuojančiose bendrovėse, o šiuo atveju, kad nebūtų dirbtinai sudaromos aplinkybės, gautųsi absoliutus neapmokestinimas pasinaudojant skirtingomis mokestinėmis sistemomis ir taisyklėmis. Liudytoja nurodė ir tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, jei teikiama su valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektu, dėl terminų taikoma išimtis – 6 mėnesių taisyklė negalioja, be to, kai perkeliamos direktyvų nuostatos, gali būti netaikoma 6 mėnesių išimties taisyklė. Buvo perkeliamos dvi direktyvos, vienoje jų kalbama, kad jei dividendai buvo išmokančioje valstybėje atskaityti, tada apmokestinimas netaikomas, o kita direktyva – dėl bendrųjų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių įdiegimo. Viena direktyva buvo realizuojama papildant įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, o kita – papildant 35 straipsnio 5 dalį. Liudytoja patvirtino, jog Vyriausybės pateiktas projektas buvo platesnis nei buvo pats direktyvos tekstas. Šiame projekte nebuvo akcentuota, kad turi būti vertinama atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes. Seimo nario A. P. pateiktas paskutinis siūlymas buvo pažodinis direktyvos perkėlimas (t. 120, b. l. 164–169). Vertindama liudytojos J. L. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina prokuroras, liudytoja J. L. nurodė, jog jai nėra žinoma, kad prieš Lietuvą kada nors būtų buvusi pradėta pažeidimo procedūra dėl laiku neperkeltų direktyvos nuostatų.

546. Liudytojas A. P. paaiškino, jog jis, kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvo paskirtas vienu iš išvadų dėl Finansų ministerijos parengto Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto rengėjų. Finansų ministerija pripažino, jog į įstatymą perkėlė išplėstą direktyvos nuostatą, todėl jis (A. P.), suderinęs su Finansų ministerija, pateikė naują pasiūlymą dėl įstatymo pataisos, kuriam komitetas pritarė. Jo pateikta pataisa turėjo būti teikiama svarstymui įprasta tvarka (ne skubos) 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdyje. Pataisa šiame posėdyje nebuvo svarstyta, nes nebuvo įtraukta į darbotvarkę. Jis (A. P.) plenariniame Seimo posėdyje pats prašė įtraukti į dienotvarkę Pelno mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis nebuvo įtrauktas. Liudytojas nurodė ir tai, kad prašymus dėl tikslaus direktyvos nuostatų perkėlimo į įstatymą reiškė verslo atstovai. Įstatymas turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., nes jį priėmus kartu su Biudžeto patvirtinimo įstatymu, įsigaliojimas galimas ir anksčiau nei po 6 mėnesių. Jo (A. P.) teikta įstatymo pataisa buvo priimta ir įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (t. 118, b. l. 62–65).

547. Liudytojas P. N. patvirtino, jog jam einant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas du kartus buvo svarstomas Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektas, kurį pateikė Vyriausybė, jam buvo pritarta. Į įstatymą reikėjo perkelti direktyvos nuostatas. Jos buvo perkeltos, tačiau netiksliai, todėl įstatymo projektas grįžo atgal į komitetą ir jį pataisius komitetas prašė įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę. Komitetas dėjo pastangas, kad šis įstatymas būtų priimtas 2015 m. Vis dėlto įstatymo projektas 2015 m. gruodžio mėnesį į Seimo posėdžių darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Liudytojas teigė, kad Biudžeto ir finansų komitetui antrą kartą pritarus įstatymo pataisoms jos turėjo būti įtrauktos į Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Aiškinosi priežastis, bet aiškaus atsakymo negavo, todėl komiteto vardu raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl įtraukimo į Seimo posėdžių darbotvarkę. Liudytojas P. N. nurodė, jog komitetas siūlė Pelno mokesčio įstatymo pataisų įsigaliojimą numatyti 2016 m. sausio 1 d., tačiau įstatymo pataisos buvo priimtos tik kitais metais (t. y. 2016 m.). Liudytojas nurodė ir tai, jog nei V. G., nei K. D. jokiais klausimas jam (P. N.) poveikio nedarė. V. G. nesikreipė su prašymu, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos iš 2015 m. darbotvarkės būtų perkeltos į 2016 m. darbotvarkę (t. 120, b. l. 84–93).

548. Liudytojas K. D. (2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, 2015 m. kovo 10 d.–2016 m. lapkričio 14 d. Darbo partijos frakcijos seniūnas, Ekonomikos komiteto narys) paaiškino, jog Finansų ministerijos pateiktos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, susijusios su direktyvos perkėlimu, buvo labai griežtos, jis (K. D.) stengėsi, kad įstatymo pataisos būtų priimtinesnės verslui. Neatsimena, ar pats rengė 2015 m. gruodžio 8 d. pasiūlymą dėl įstatymo projekto pataisų, bet esmę tikriausiai buvo suformulavęs pats. Negali patvirtinti, jog buvo siekiama, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo Naujųjų metų. Iš jo pusės galėjo būti siūlymų L. G., kad šis įstatymas būtų svarstomas atsakingiau ir lėčiau. Šiuo klausimu galėjo bendrauti su tuomečiu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku P. N., tačiau jam nedavė jokių nurodymų. Galbūt su juo kalbėjo apie tai, koks buvo galutinis sprendimas dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų. Taip pat galėjo bendrauti su L. G. dėl Pelno mokesčio įstatymo įtraukimo į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Seime frakcijos seniūnui tenka kartais derinti įvairių frakcijų, frakcijos narių ir visų kitų grupių interesus (t. 120, b. l. 184–190).

549. Įvertinusi liudytojų J. L., P. N., A. P., K. D. parodymus, teisėjų kolegija daro vienareikšmę išvadą, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kurios Seime turėjo būti svarstomos skubos tvarka ir pagal šio įstatymo pataisų rengėjų projektą turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., neįtraukimas į 2015 m. gruodžio 17 d., 22 d. bei 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkes, Seimo pirmininkei L. G. Seniūnų sueigoje nenurodant objektyvių ir aiškių priežasčių, atitiko R. K. pageidautą jam aktualių šio įstatymo pataisų priėmimo eigą.

550. Apie tai, jog Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 priėmimas nusikėlė į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, 2015 m. gruodžio 23 d. R. K. kalbėjo su D. D.. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-98; t. 9, b. l. 41–53) užfiksuotas R. K. ir D. D. 2015 m. gruodžio 23 d. telefoninis pokalbis, kurio metu R. K. išreiškią padėką: „<...> ačiū už paskutinę ranką. <...> esu skolingas didelę paslaugą, <...>, nežinau, pastebėjai ar ne, bet tas bendras klausimas šitoj sesijoj neįvyko, nusikėlė į pavasarį. <...> Tai tiesiog mum kada reikia aptarti klausimą vėl gi ko mes norim ir kaip veiksime.“ D. D. pritaria: „Manau, kad taip.“ R. K. priduria: „Dabar jau laiko turime“, ir su D. D. derina būsimo susitikimo laiką. Šio pokalbio metu D. D. nurodo: „<...> aš manau, kad mes <...> turim dar vieną klausimą, manau, ir jum bus aktualu, žinok. Ir ta prasme, bet čia daug kam aktualus <...> dar vienas klausimėlis, kur <...> irgi tai nedega, <...> bet irgi reikės dar padirbėt, nes dar gausim kitur, ne per tą, bet dar per vieną. Manau, ir jums aktualu bendroj sumoj“ (t. 9, b. l. 52–53).

551. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. D., O. K. parodymais buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su verslo atstovų siūlymais dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkeltos 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvos 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121 nuostatos.

552. Liudytoja D. D., 2015 m. ėjusi UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos nario pareigas, paaiškino, kad 2015 m. buvo pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, į kurį turėjo būti perkelta Europos Sąjungos direktyva dėl mokesčių vengimo užkirtimo. Pirmame projekto variante buvo netiksliai perkeltos direktyvos nuostatos. Buvo siekiama, kad direktyva būtų perkelta pažodžiui, neiškraipyta. „Vilniaus prekybos“ grupė taip pat norėjo, kad įstatymo nuostatose būtų įtvirtinta ir VMI įrodinėjimo pareiga. Apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas kalbėjo ir su R. K., su kuriuo buvo pažįstama daugiau nei 20 metų, tačiau jo tai nedomino, nors sakė, kad jo požiūris į šį klausimą dar gali pasikeisti. R. K. paslaugų neprašė. Vadinama „paskutinės rankos teisė“ niekaip su tuo nesusijusi. Liudytoja teigė, kad R. K. bandė paaiškinti, kodėl pirminė Pelno mokesčio įstatymo projekto redakcija yra žalinga verslui. Pokalbis galimai vyko R. K. darbo kabinete 2015 m. pabaigoje. Jam sakė, jog pagrindinė problema yra ta, kad panaikinama nekaltumo prezumpcija. Neprašė R. K., kad jis kokiu nors būdu darytų įtaką Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimo eigai Seime, jog projektas būtų perkeltas iš rudens į pavasario sesiją. Liudytoja teigė, kad įstatymo pataisų priėmimo laikas buvo visiškai neaktualus, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį mokesčių inspekcija gali imtis bet kokių priemonių dėl dividendų apmokestinimo. Liudytoja nurodė, jog pokalbio su R. K. metu šis pusiau humoro forma pasakė, kad jie („Vilniaus prekyba“) nemoka dirbti, nemoka paaiškinti savo pozicijos Finansų ministerijoje ar Seime. Ji R. K. aiškino, kuo blogas neteisingas direktyvos perkėlimas verslui. Jam buvo aktuali direktyvos esmė, o ne tai, kas jau daroma dėl šio įstatymo projekto. Liudytoja taip pat nurodė, kad viename iš susitikimų R. K. užsiminė, kad bendrovė „Mitnija“ suinteresuota laimėti „Maximos“ biurų pastato statybos konkursą. Liudytoja teigė, kad tai „Vilniaus prekybai“ būtų naudinga, nes jei „Mitnija“ suinteresuota, vadinasi, „Mitnija“ mažins statybos darbų kainą. Apie tai, kad „Mitnija“ laimėjo konkursą, sužinojo iš R. K., tačiau kokiomis sąlygomis, nežinojo ir nesidomėjo. Taip pat liudytoja nurodė, kad posakis „paskutinės rankos teisė“ suprantamas taip, kad vykstant konkursui ir visiems jau pateikus pasiūlymus, kažkuriai įmonei leidžiama pagerinti savo pasiūlymą. Tai situacija, kai laimi abi įmonės. R. K. šios teisės paprašė, galbūt 2015 m. rudenį–žiemą, tačiau tai nebuvo konkretus prašymas. Kalbant apie bendrus reikalus ir jai pačiai užsiminus, kad bus statomas „Maximos“ biuras Naugarduko gatvėje, R. K. pasakė, kad jam atrodo, jog jie dalyvauja konkurse ir gal jie gali pagerinti savo pasiūlymą. Į tai atsakė: „Kodėl ne“, nes „Vilniaus prekybai“ tai būtų naudinga (t. 118, b. l. 8–13).

553. Liudytoja O. K., 2015 m. ėjusi UAB „Vilniaus prekyba“ teisės skyriaus vadovo pareigas, parodė, kad pirmame Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekte direktyvos nuostatos buvo perkeltos netiksliai. Įstatymo pataisos buvo aktualios verslui. Siekė, kad direktyvos nuostatos būtų perkeltos pažodžiui. Šiuo klausimu bendravo ir su D. D., kuri yra žymi mokesčių specialistė, konsultavosi dėl direktyvos nuostatos aiškinimo, kaip ji galėtų būti interpretuojama. Taip pat buvo susitikusi su V. L. (kuruojančiu „MG Baltic“ finansus) ir jam pasakojo apie vykstantį procesą, susijusį su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais (t. 120, b. l. 57–59).

554. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. B. paaiškino aplinkybes, susijusias su jai D. D. perduota informacija apie bendrovės „Mitnija“ pageidavimą laimėti „Vilniaus prekybos“ vykdomą statybos darbų konkursą. Liudytoja J. B., 2015 m. ėjusi „Vilniaus prekybos“ valdybos nario pareigas, parodė, jog buvo vykdomas administracinio pastato ir prekybos centro statybos darbų konkursas, kuriame dalyvavo ir bendrovė „Mitnija“. D. D., taip pat dirbusi „Vilniaus prekybos“ įmonių grupėje, užsiminė apie tai, kad jos pažįstamas R. K. norėtų, jog bendrovė „Mitnija“ laimėtų šį konkursą. Vėliau turbūt D. D. pasakė, jog konkursą laimėjo „Mitnija“, tačiau ji nebuvo prašiusi atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su šiuo konkursu. Liudytoja nurodė, jog niekada nedarė įtakos konkurso eigai ir laimėtojų parinkimui (t. 117, b. l. 140–142).

555. Pirmiau aptarti liudytojų D. D. ir J. B. parodymai leidžia teigti, jog R. K. buvo suinteresuotas, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „Mitnija“ atliktų darbus UAB „Vilniaus prekyba“ planuojamame statybos darbų projekte. Konkursą dėl darbų atlikimo, pasak liudytojos J. B., laimėjo UAB „Mitnija“. Su D. D. aptardamas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios buvo aktualios UAB „Vilniaus prekyba“, R. K. D. D. dėkojo: „Ačiū už paskutinę ranką. <...> esu skolingas didelę paslaugą, <...>.“ Ankstesnio pokalbio su D. D. metu R. K. buvo aptaręs Pelno mokesčio įstatymo pataisų (ne)priėmimo 2015 m. Seimo rudens sesijoje klausimą. D. D. informavus, jog „ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą. Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant“, R. K. nurodė: „Tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakarę eit pasivaikščiot, žinok. <...> Ne komiteto einu pasivaikščiot, o biški plačiau. Tai duosiu žinot <...> Kaip man seksis“, ir vėliau pranešdamas, jog „<...> tas bendras klausimas šitoj sesijoj neįvyko, nusikėlė į pavasarį. <...> Tai tiesiog mum kada reikia aptarti klausimą vėlgi ko mes norim ir kaip veiksime“, D. D. pritaria: „Manau, kad taip.“ R. K. priduria: „Dabar jau laiko turime.“ Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina egzistavusį R. K. suinteresuotumą Pelno mokesčio įstatymo pataisomis, taip pat vėlesniu jų priėmimu Seime. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Mitnija“ ir UAB „Vilniaus prekyba“ 2016 m. sausio 6 d. pasirašė 14 020 000 Eur vertės statybos rangos darbų sutartį (t. 73, b. l. 75–97).

556. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys – R. K. bei V. G. susitikimai bei pokalbiai, taip pat R. K. pokalbiai su D. D., kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pavirtina, jog R. K. siekė, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo pirmininkę, kad ji Pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, o V. G. šiuos pažadėtus poveikio veiksmus atliko. Šioje bylos dalyje R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį kaltinimas pareikštas dėl alternatyvių veikų – pasiūlymo, pažadėjimo, susitarimo ir kyšio davimo, V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaltinamas pažadėjimu, susitarimu ir kyšio priėmimu. Teisėjų kolegijos išvados dėl kyšio, užmaskuoto kaip 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, pateikiamos šio procesinio sprendimo 640–679 ir 680–709 punktuose.

Poveikis žemės ūkio ministrei V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos

557. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ji neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, t. y. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, V. G. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

558. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, t. y. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, kitų asmenų naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

559. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. ir R. K. buvo išteisinti pagal jiems pareikštus kaltinimus. Pirmosios instancijos teismas, šioje nuosprendžio dalyje įvertinęs 2015 m. rugsėjo 28 d. V. G. ir R. K. pokalbio turinį, padarė išvadą, jog šis pokalbis patvirtina ne kaltinime inkriminuotą V. G. pažadėtą poveikį žemės ūkio ministrei, bet jos informavimą apie R. K. rūpimą klausimą, kuriuo ministrė žadėjo pasidomėti. Pokalbio turinys taip pat rodo R. K. suinteresuotumą susidariusią problemą išspręsti per žemės ūkio ministrę. Analogiškai teismas vertino ir 2015 m. spalio 7 d. V. G. ir R. K. pokalbio turinį. Teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. sausio 12 d. V. G. ir R. K. pokalbių turinys nepatvirtina pareikšto kaltinimo teiginių dėl pageidaujamo poveikio žemės ūkio ministrei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. G. ir R. K. pokalbių metu nebuvo išreikštas prašymas paveikti valstybės tarnautoją, kad ji neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos. Teismas konstatavo, jog buvus tokį prašymą nepatvirtino nei išteisintieji V. G. bei R. K., nei byloje apklaustos liudytojos V. B., A. K., D. G., G. G., T. S.. Teismas nusprendė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. K. buvo suinteresuotas, kad viena iš koncerno bendrovių UAB „MG valda“ galėtų išsinuomoti sklypą, paveikė V. G., kad šis darytų įtaką V. B., o ji taip pat domėjosi šiuo klausimu, tačiau susitarimas dėl atlygio, pažadas duoti ir priimti kyšį nėra užfiksuotas.

560. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog prašymas ir pažadas dėl poveikio buvo išsakyti 2015 m. rugsėjo 28 d. V. G. ir R. K. pokalbio metu, kai vyko ir kyšio – 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijos reklamai suteikimo pradinis aptarimas. Be to, apie Seimo nario V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. pavedimus Seime bei darant poveikį žemės ūkio ministrei V. B., R. K. buvo nurodęs 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbio su D. B. metu: „Pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. (2015 m. žemės ūkio ministre buvusią V. B.) sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja.“ Apeliantas teigia, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. V. G. ir R. K. pokalbis pasižymi pakankamu aiškumu ir informatyvumu korupciniam ryšiui nustatyti. Be to, svarbus ir šio pokalbio kontekstas – 2015 m. rugsėjo 4 d., rugsėjo 17 d. interneto portale „www.delfi.lt“ buvo publikuoti straipsniai apie tai, kad, pasinaudodama įstatymuose esančiomis spragomis, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir „Telecentras“) 2015 m. rugsėjo 2 d. pardavė strateginėje Vilniaus vietoje buvusios radijo siuntimo stoties pastatus ir jiems priskirto akivaizdžiai per didelio valstybinės žemės sklypo nuomos teisę nekilnojamojo turto plėtra užsiimančiai UAB koncerno „MG Baltic“ įmonei UAB „MG valda“, kuri ten planuoja statyti daugiabučius. Be to, Seimo narys kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso pažeidimo nuomojant valstybinę žemę. 2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu V. G. atsiskaitė R. K., kokius jo prašytus ir pažadėtus poveikio žemės ūkio ministrei veiksmus atliko. Nors teismas teisingai įvertino liudytojos V. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tačiau nevertino šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų daug išsamesnių parodymų. Apeliantas teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad V. G. į žemės ūkio ministrę kreipėsi ne informuodamas apie efektyviau spręstiną probleminį klausimą, bet prašydamas duoti nurodymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Apeliantas pabrėžia, jog iki V. B. įsitraukiant į šį procesą Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai laikėsi nuomonės, kad šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „MG valda“ nepažeidžiant įstatymų arba negali būti pasirašyta, arba prašomas išnuomoti sklypo plotas yra daug kartų didesnis, nei leidžiama pagal įstatymą. Vis dėlto po V. G. V. B. perduotų R. K. prašymų ir jos pokalbių Nacionalinės žemės tarnybos pozicija pasikeitė ir 2015 m. lapkričio 16 d. buvo parengta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl viso pageidaujamo sklypo ploto. Pasak apelianto, vien tai, kad pokalbių, vykusių 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d., metu nebuvo konkretizuoti pageidaujami žemės ūkio ministrės veiksmai, jų atlikimo būdas ir kt., V. G. ir R. K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį nėra svarbu. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį bei priimti V. G. ir R. K. naują, apkaltinamąjį nuosprendį.

561. Išteisintieji V. G. ir K. dėl šio jiems pareikšto kaltinimo savo kaltę neigė.

562. Išteisintasis V. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog iš žiniasklaidos žinojo apie tai, kad „MG valda“ aukciono būdu išsinuomojo sklypą iš „Telecentro“. Nežino, ką bendra turėjo R. K. su „MG valda“. V. B. buvo žemės ūkio ministrė, o šiuo atveju situacija dėl sklypo buvo keista, jam (V. G.) pasirodė, kad tai galimas Nacionalinės žemės tarnybos piktnaudžiavimas. Išteisintasis aiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba buvo pateikusi išvadą, kad naujasis statinių įgijėjas galės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Apie tai buvo nurodyta ir aukciono sąlygose. Valstybės institucija vėliau savo įsipareigojimų nevykdė. Viešojoje erdvėje taip pat buvo kalbama apie tai, kad „Telecentras“ už gautus pinigus ruošėsi tapti mobiliojo ryšio operatoriumi. Buvo daromas didelis spaudimas, kad tai neįvyktų. Matydamas tokį kontekstą, kad į tai gali įsipainioti Žemės ūkio ministerija, kuruojanti Nacionalinę žemės tarnybą, apie tai informavo ministrę. Surinko viešą informaciją, taip pat informaciją, sužinotą iš kitų šaltinių, pasidomėjo teismų praktika. Kreipėsi į žemės ūkio ministrę, išdėstė savo abejones bei pasakė, jog ji pati turi spręsti ir įvertinti situaciją. Ministrė atsakė, kad pagal teisės aktus vertins visą informaciją. Jis (V. G.) veikė kaip Seimo narys, nes klausimas buvo viešas. R. K. susitikimų metu teiravosi, ar žino ką nors apie šį sandorį, tačiau šiam nurodydavo, jog nieko nežino, nes V. B. kurį laiką nematė, kai pamatys, tuomet gal sužinos. Su ministre apie valstybinės žemės nuomos sutartį kalbėjo todėl, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Jam (V. G.) kilo klausimų, ar Nacionalinės žemės tarnybos veiksmuose nėra pažeidimų. Ministrei tik pateikė informaciją, neprašydamas jokios įtakos. V. G. teigimu, tai atsispindi ir pokalbyje su R. K., kurio metu jis (V. G.) nurodė, jog ministrė pažadėjo pasižiūrėti, ar visi sprendimai atitinka įstatymus. Ministrės neprašė duoti nurodymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su „MG valda“. R. K. perdavė, jog kalbėjo su V. B. dėl sklypo, esančio Tujų g. 2, nes šis uždavė klausimą, kuris buvo aktualus visuomenei, o jis papasakojo, ką žino (t. 112, b. l. 170–173; t. 113, b. l. 21–22; t. 139, b. l. 128–135, 174–187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas V. G. taip pat aiškino, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su R. K. metu jam nežadėjo, kad žemės ūkio ministrė priims palankų sprendimą, R. K. tik informavo, jog bus vertinama teisinė situacija, susijusi su sklypu, esančiu Tujų g. 2. Be to, jis (V. G.) R. K. nežadėjo pasikalbėti su žemės ūkio ministre, tai jis (V. G.) padarė savo iniciatyva įvertinęs žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Išteisintasis tvirtino, jog žemės ūkio ministrei nedarė jokio poveikio, susijusio su sprendimo dėl Tujų g. 2 esančio sklypo priėmimu, už tai jam nebuvo siūlomas joks kyšis (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

563. Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog V. G. klausė informacijos arba prašė, kad V. G. paklaustų informacijos, norėdamas išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė kilusį ažiotažą ir nesusipratimus, susijusius su Tujų g. 2 esančio turto viešu aukcionu ir žemės sklypo nuomos sutartimi. Savo pokalbius su V. G. vertina kaip kreipimąsi į Seimo narį dėl valstybės institucijų apgaulingos veiklos bei neveikimo. R. K. nurodė, jog užfiksuotuose jo ir V. G. pokalbiuose buvo sakoma: „jeigu teisėta“, „jeigu neprieštarauja įstatymams“, „jeigu neprieštarauja teisės aktams“, „jeigu neprieštarauja Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų praktikai.“ Išteisintasis aiškino, kad prašė paklausti, pasidomėti, tačiau nė viena fraze nebuvo išreikštas prašymas paveikti V. B., kad ši duotų nurodymus, nė viename pokalbyje nėra užfiksuota, kad jis prašė teigiamo atsakymo (t. 133, b. l. 168–182; t. 135, b. l. 14–19; t. 139, b. l. 41–50). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. K. taip pat aiškino, jog V. G. paklausė tik informacijos, susijusios su sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos aplinkybėmis. Slapta užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina, kad jis V. G. neprašė daryti poveikį žemės ūkio ministrei V. B., o V. G. neprašė žemės ūkio ministrės sklypo nuomos klausimą palankiai išspręsti UAB koncerno „MG Baltic“ naudai (t. 157, b. l. 218–244).

564. Taigi tiek V. G., tiek R. K. neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, aiškino, jog jų pokalbiai ir veiksmai buvo susiję išskirtinai tik su informacijos apie galimus pažeidimus rinkimu, jokia neteisėta įtaka žemės ūkio ministrei, pasak V. G., nebuvo daroma. Nuosprendį priėmęs teismas su tokiais R. K. ir V. G. parodymais sutiko ir, įvertinęs juos bei kitus bylos įrodymus, dėl šio kaltinimo dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau su tokia išteisintųjų gynybinės pozicijos argumentacija bei teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Išteisintųjų parodymai neigiant siekį ir pažadą paveikti žemės ūkio ministrę V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, atmetami kaip jų pasirinkta gynybinė versija, tokius jų parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Sprendžiant V. G. ir R. K. kaltės klausimą bei nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviosios pusės požymius, ypatingą reikšmę turi įrodymai, kuriuose užfiksuotas šių asmenų 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. bei 2016 m. sausio 12 d. pokalbių turinys.

565. Šioje byloje R. K. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Pagal šią normą atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

566. V. G. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pagal šią normą atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

567. BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos prekybos poveikiu rūšies esmė yra tarpininko, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021 ir kt.). Tarpininko papirkimas reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑298-976/2018 ir kt.). BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytos prekybos poveikiu rūšies esmė yra korupcinis tarpininkavimas, kai asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti turimą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-242-699/2016 ir kt.).

568. Byloje nustatyta, jog UAB „MG valda“ yra UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama įmonė (t. 99, b. l. 135–155). Pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „MG valda“ iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centro įsigijo nekilnojamuosius daiktus (pastatus – kontrolės postą, administracinį pastatą, radijo centrą, transformatorinę, du sandėlius, du antenos priežiūros pastatus, šunų virtuvę, kitus inžinerinius statinius – tvorą, baseiną, kiemo aikštelę, dvi radijo antenas), esančius Tujų g. 2, Vilniuje. Šioje sutartyje nurodyta, kad sklypo dalis (72 600 kv. m) pagal 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB Lietuvos radijo ir televizijos centro valdoma nuomos teise, nuomos terminas nustatytas iki 2072 m. vasario 14 d. (t. 52, b. l. 20–30). Taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog iki šios sutarties pasirašymo yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo dalies – 72 600 kv. m, esančios 126 456 kv. m ploto žemės sklype, nuomos teisę (t. 52, b. l. 17–18). Pagal sutartį įgytas turtas 2015 m. rugsėjo 3 d. pirkėjui perduotas turto priėmimo ir perdavimo aktu (t. 52, b. l. 31–34). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 10 d. pažymoje apie statinio nugriovimą nurodyta, kad 120 m ir 60 m aukščio radijo antenos, buvusios žemės sklype, esančiame Tujų g. 2, Vilniuje, yra nugriautos (t. 52, b. l. 19). UAB „MG valda“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2015 m. spalio 2 d. pateikė prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, t. y. dalį – 72 600 kv. m (bendras plotas 126 456 kv. m) valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, kuriame yra bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (t. 52, b. l. 36–37).

569. Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. žiniasklaidoje buvo publikuojami straipsniai, susiję su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro parduodamu nekilnojamuoju turtu, esančiu iš valstybės išsinuomotame žemės sklype, kuris itin patrauklus nekilnojamojo turto vystytojams, konkrečiai – UAB „MG valda“, ketinančiai sklype statyti daugiabučius (t. 4, b. l. 91–96; t. 76, b. l. 65–71). Netrukus po paminėtų publikacijų paskelbimo, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., įvyko V. G. ir R. K. susitikimas, kurio metu, be kitų temų, jie aptarė valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos klausimą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69–89); specialisto išvada Nr. 11-292(17) (t. 12, b. l. 2–12, 13–31). Šio pokalbio metu V. G. R. K. nurodė, jog buvo susitikęs su žemės ūkio ministre: „<...> tą, kur man davei, atidaviau ministrei. Nusprendžiau. Nes ten biški, kadangi pradėjo lįst per žiniasklaidą, žinai, kad, nu... <...> nuo viršaus būtų... viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės. Ir dar sakė, jeigu ten įstatymais nesikerta... Bet aš, aš manau, kad ten... po to, kiek domėjausi, tai ten viskas yra... tvarkingai... iš principo... ta prasme, ten... labiau, jeigu nori prisikabint. Ten gal ateity, aišku, ir reikėtų pakeisti ten tą praktiką... bendrai, nes tokia labai įdomi yra, ir... bet iš esmės, kiek aš žinau, yra teismų praktika <...> Viskas yra... normalu. Tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ją pasikalbėsiu. Ar ten jai... pavyko pasižiūrėti, visą kitą. Bet jinai buvo normaliai nusiteikus. <...>, sako, jeigu... su įstatymais nesikerta iš principo... tai, <...>, aš nematau problemos.“ Vėliau V. G. pakartojo: „Aš mačiau surinktą teismų praktiką... teisinę bazę... kur yra duota, nu, normali išvada... kad, ta prasme, ten niekam neprieštarauja. Ten yra su Apeliacinio, ir su Aukščiausiojo teismo nutartim... <...> Tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj... bet tikrinu... laikau pulsą... ant rankos.“ Į tai R. K. nurodė: „Aš tada dadėsiu truputi, dapildysiu... <...> kodėl iškilo žiniasklaidoj. Žiniasklaidoj iškilo dėl RTC ambicijų <...> konkretus šito sklypo, nu, vadinkim taip, užsakymas mum buvo.“ Pokalbio metu buvo aptariami priimti sprendimai panašiose situacijose. R. K. pasakė: „<...> Vilniaus NŽT tą patį gegužės mėnesį padarė Žvėryne, ta prasme nebaigtai statybai, kuri susidėjo ten turbūt iš vieno betoninio bloko... Irgi užformino sklypą. <...>. Tai, jeigu gali palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo... Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereikia žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad S. nueitų pas B., bet... Su oficialia versija, maždaug...“ V. G. nurodė: „Ne… Pakolkas nereikia. Aš B., nu, sakiau... kad, sakau... turėk omeny... Matai, kol žiniasklaidoj nebuvo, aš galvojau pakalbėsiu su NŽT. Bet po to išsigandau, žinai, kad, nu nekiltų tokių, žinai, po to... įtampų, kad sakys... čia aš įsivėlęs kažkur, kažką turiu... noriu ir panašiai, o ministrė nežino. Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, V.... klausyk, sakau, va... yra problema, sakau... <...> manau, kad turėtų išsispręst, bet, sakau, šiaip kelia bangas būtent dėl LRTC centro, sakau, čia yra visai kita tema. <...>.“ Vėliau V. G. tęsė: „<...> Jeigu pagal teisės aktus jie gali... ir paėmė /viso gero/... O jeigu viskas ten, kaip sakai, pagal teisės aktus /tinka/, tai, sako aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pasižiūrėt viską. Tai aš dabar jos paklausiau kaip... kaip ten sekasi.“ Tuomet R. K. paklausė: „Bet kaip sekasi.“ V. G. tęsė: „Sakau, aš jai dar po to... Aš kitur mačiau, kur yra teismų praktika irgi atidaviau, kad, sakau, nu... žiūrėk... kad čia, nu, tikrai nėra kažkokio kriminalo, kad jin nesijaustų ten panašiai. Nes ten sako, tą NŽT, sako, krečia iš visų pusių <...>. Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt. <...>. Valstybė turėtų paimti, <...> pati tuos sklypus pasiimti... ir... normaliai... žiūrėti. O čia dabar LRTC centras ar dar kažkokios įstaigėlės.“ R. K. atsakė: „Matyt, žinai. Iš... iš tikrųjų, tai, žinai, kaip /yra/. <...> buvo aukcionas, mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėtai tu įgijai, o... Nesinorėtų gint teisių /į tai/.“ V. G. pritarė: „Čia aš visiškai sutinku. Tai, ta prasme, čia niekas nebegali kalbėt apie praeitį, ta prasme. Jeigu čia kažką daryti, tai kažkada... nebent ateity, sakau aš jai... Jeigu tu kažką ten matai blogo, tai gali į ateitį žiūrėti... bet ne į praeitį, kas buvo, tai...“.

570. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d. V. G. ir R. K. pokalbio turinys, jo kontekstas, leidžia spręsti apie susitikimo tikslą – siekį palankiai išspręsti UAB „MG valda“ poreikį išsinuomoti dalį valstybinės žemės sklypo. Pokalbio metu V. G. R. K. nurodė, jog perdavė žemės ūkio ministrei V. B. „tą, kur man davei“. Taip pat nurodė, jog valstybinės žemės sklypo nuomos klausimas yra aprašomas žiniasklaidoje („pradėjo lįst per žiniasklaidą“), todėl jis (V. G.) pradėjo „nuo viršaus“, patvirtino „viskas tvarkoj“, ministrė pasižiūrės. V. G. nurodė ir tai, kad pats domėjosi teismų praktika, ministrei V. B. išdėstė problemą, susijusią su dalies valstybinės žemės sklypo nuomos klausimu, o ministrė jam atsakiusi, kad „jeigu su įstatymais nesikerta iš principo <...> aš nematau problemos“. R. K. prašė toliau domėtis jam aktualaus klausimo sprendimu, o V. G. pažadėjo su ministre pasikalbėti („šią savaitę su ja pasikalbėsiu“) bei aktyviai domėtis ir toliau: „Tai aš dar patikrinsiu <...>. Ar ten jai... pavyko pasižiūrėti, visą kitą“, „<...> Tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj... bet tikrinu... laikau pulsą... ant rankos.“ Iš V. G. išsakytų frazių matyti, jog jis supranta, kad elgiasi neteisėtai: „Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt. <...>. Valstybė turėtų paimti, <...> pati tuos sklypus pasiimti... ir... normaliai... žiūrėti.“ Tai taip pat patvirtina, jog V. G. buvo aišku, kad toks sandoris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Toks šio pokalbio turinys paneigia ir V. G. parodymus, jog jis dalies valstybinės žemės sklypo nuomos klausimu domėjosi asmeniškai, R. K. neprašomas, taip pat R. K. aiškinimą, jog V. G. klausė tik informacijos arba prašė sužinoti informaciją, išsiaiškinti, kokios politinės priežastys lėmė kilusį ažiotažą ir nesusipratimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo nuoma. Be to, V. G. išsakyta mintis, jog jis tikėjosi pasikalbėti tiesiogiai su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau išsigando dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų apie AB Lietuvos radijo ir televizijos centro parduodamą nekilnojamąjį turtą: „<...> aš galvojau pakalbėsiu su NŽT. Bet po to išsigandau, žinai, kad, nu nekiltų tokių, žinai, po to... įtampų, kad sakys... čia aš įsivėlęs kažkur, kažką turiu...“, leidžia spręsti, kad pašnekovai supranta kalbantys apie neteisėtą veikimą. Pokalbio turinys taip pat leidžia daryti išvadą, jog pašnekovai supranta, kad V. G. dėl savo statuso ir padėties gali paveikti UAB „MG valda“ palankaus sprendimo priėmimą.

571. Jau minėta, kad UAB „MG valda“ Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovui 2015 m. spalio 2 d. pateikė prašymą išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, dalį, kurios plotas 72 600 kv. m. 2015 m. spalio 7 d. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas V. G. ir R. K. susitikimas ir pokalbis, kurio metu jie taip pat aptarė valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos klausimą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100–111); specialisto išvada Nr. 11-456(17) (t. 12, b. l. 33–43, 44–55). Šio pokalbio metu V. G. R. K. nurodė: „Suprask nuo anot tų, kur buvai davęs lapų, niekaip aš negaliu /sutikrint/, aš ministrės klausiau. <...> Aš jai atidaviau... sako, aš perdaviau... bet sako, kadangi ta vadovė spaudos atstovei dabar iš... nespėja, STT tiria, nu tai kitam ji ten... taryboj, supranti tai sako, aš jos tiesiog negaliu paklaust ar viskas tvarkoj. Nu tai sako, atiduot atidavė.“ R. K. atsakė: „/Jeigu/ atidavė tai gerai. Tai ten palauk inspekcija dešimtą dieną man rodos.“ V. G. nurodė: „Nu tai va dar ši... aš pabandysiu. Dešimta diena kas čia yra? Ne, dešimta turbūt negali būti... Nu, aš vakar jos dar užklausiau. Sakė jin ketvirtadienį /jau/ turėtų matyt, /žinai/.“ R. K. nurodė: „A, tai tvarkoj.“ V. G. tęsė: „Tai... nu žinai kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim. Nors žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi matys, kad kažkas dar ne taip...“ R. K.: „Mhm, tada duosiu žinot...“ V. G.: „Tai /jus/ irgi duokit, duokit žinot, aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas ten jiems nepatinka...“ R. K. atsakė: „Gerai.“ V. G. tęsė: „Kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją.“ R. K. pritarė: „Taip labai gerai, tai labai gerai vis tiek pamatys.“ Taigi šio pokalbio metu V. G. ir R. K. tęsė valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, dalies nuomos problemos aptarimą, be to, V. G. nurodo, kokius veiksmus yra atlikęs, t. y. jog žemės ūkio ministrės V. B. teiravosi apie rūpimo klausimo sprendimo procesą „aš ministrės klausiau“, o ši nurodė perdavusi „vadovei“, „jai atidaviau“, tačiau dėl vykstančio STT tyrimo ministrė „tiesiog negali jos paklaust“. Šio pokalbio metu V. G. patvirtino: „Kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim“, taip pat nurodė, jog neišsisprendus R. K. klausimui „duokit žinot“, „pabandysiu jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas jiems nepatinka“, „kas kliūva“, R. K. sutiko „gerai“. Taigi tiek V. G., tiek R. K. pokalbio metu išsakytos frazės patvirtina jiems pareikštą kaltinimą dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B., t. y. V. G. veikė aktyviai (ne kartą kalbėjosi su ministre), R. K. nurodydavo, kokius veiksmus, susijusius su UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „MG valda“ palankaus sprendimo priėmimu, jau yra atlikęs ir esant būtinybei atliks ateityje. Šiuo atveju bylos duomenys neabejotinai patvirtina reikšmingą aplinkybę – jog veikiant teisėtai UAB „MG valda“ pageidaujamo ploto valstybinės žemės sklypo išsinuomoti negalėjo, nes esamų pastatų eksploatacijai ankstesne valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota valstybinės žemės ploto dalis buvo per didelė.

572. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų vertinimo departamento 2015 m. lapkričio 2 d. rašte Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui nurodė, jog nagrinėjant žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos teisėtumą, nustatyta, kad 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui buvo išnuomota valstybinės žemės ploto dalis (72 600 kv. m) yra per didelė žemės sklype esantiems statiniams, kuriuos įsigijo UAB „MG valda“, eksploatuoti. Todėl tuo atveju, jei bus tenkinamas UAB „MG valda“ prašymas patikslinti sutartį, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus prašoma spręsti klausimą dėl nuomojamos žemės sklypo dalies patikslinimo (t. 52, b. l. 38). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. lapkričio 9 d. rašte UAB „MG valda“ nurodė, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalinga tik dalis 72 600 kv. m ploto sklypo dalies, esančios 126 456 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, todėl bendrovė turi kreiptis su prašymu pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomu susitarimu, t. y. sumažinti nuomojamą žemės sklypo plotą pagal bendrovės naujai pateiktą nustatyta tvarka savo lėšomis parengtą žemės sklypo planą. Priešingu atveju nuomos santykiai, atsiradę 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, bus nutraukti prieš terminą (t. 52, b. l. 43–44).

573. Nepaisant paminėtos Nacionalinės žemės tarnybos bei šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštuose išsakytos pozicijos dėl UAB „MG valda“ pageidaujamos išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalies dydžio, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo, Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos sutarties pakeitimo, pakeista 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą (t. 52, b. l. 49). Susitarime dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (pasirašytame tik Nacionalinei žemės tarnybai atstovavusios G. G.) buvo numatyta, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „MG valda“ susitaria pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeisdamos sutarties preambulę, ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – Nuomotojas, ir UAB „MG valda“ – Nuomininkas. Šis susitarimas yra neatskiriamoji 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalis“ (t. 52, b. l. 50). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. rašte bendrovei „MG valda“ nurodyta, jog, išnagrinėjus 2015 m. spalio 2 d. bendrovės prašymą išnuomoti naudojamą 72 600 kv. m ploto sklypo dalį, parengtas susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo projektas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, nugriovus 120 m ir 60 m aukščio radijo antenas, UAB „MG valda“ nuosavybės teise priklausančių pastatų (kontrolės posto, administracinio pastato, radijo centro, transformatorinės, dviejų sandėlių, dviejų antenos priežiūros pastatų, šunų virtuvės ir kitų inžinerinių kiemo statinių) eksploatavimui turėtų būti išskirta mažesnė už esamą žemės sklypo dalis, tačiau užtikrinanti nuosavybės teise valdomų statinių tinkamą naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į pasikeitusį reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti žemės sklypo plotą, UAB „MG valda“ įpareigota parengti žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, planą, kuriame būtų išskirta dalis esantiems statiniams funkcionuoti, atitinkamai sumažinant nuomos teise naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį (t. 52, b. l. 47–48). Tačiau Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėja įspėtos nedaryti teisės pažeidimų, t. y. nepasirašyti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje įrašant tik naująją nuomininkę UAB „MG valda“ ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Pareikalauta spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti – teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti reikalingo UAB „MG valda“ priklausantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalies ribas ir dydį, pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nurodant žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė UAB „MG valda“, atitinkamai sumažinant ankstesnei nuomininkei – akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui išnuomoto žemės sklypo plotą (t. 52, b. l. 86–89). Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 9 d. rašte, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, prašoma susilaikyti nuo 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui buvo išnuomota 72 600 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti Tujų g. 2, Vilniuje, pakeitimo iki tol, kol bus išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo. Taip pat prašoma kreiptis dėl žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „MG valda“ nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti, parengimo (t. 52, b. l. 53). Tokie objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ sklype, esančiame Tujų g. 2, Vilniuje, įsigijusi statinius ir siekusi sudaryti 72 600 kv. m valstybinės žemės nuomos sutartį, susidūrė su kliūtimis. Šiuos UAB „MG valda“ aktualius klausimus R. K. siekė išspręsti padedant V. G., t. y. kad šis paveiktų valstybės tarnautoją – žemės ūkio ministrę, kuri duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams priimti UAB koncernui „MG Baltic“ palankų sprendimą.

574. Vertinant 2015 m. gruodžio 9 d. užfiksuotą R. K. ir V. G. pokalbį (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108); specialisto išvada Nr. 11-996(17), 11-997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 46–58), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog šio pokalbio negalima vienareikšmiškai susieti su R. K. pageidaujamu V. G. poveikiu žemės ūkio ministrei V. B.. Priešingų argumentų apeliaciniame skunde nenurodo ir prokuroras. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad jis nėra pakankamai informatyvus. Pokalbio metu R. K. nurodė: „Tai jo, manau, kad nu, sakė, racionaliai, ta prasme.“ V. G. atsakė: „Svarbiausia, žinai. Ten sakė, kad žiūrės protingai. Ypač dabar dar kai, kai kiti ten skandalai ten su ta, kur beje pats buvai minėjęs.“ R. K. papildo: „Ai, jo. Bet kažkur aš, aš nežinau, kaip ten dasikapstė, aš jį vat, ant stalo padėjau ir stovėjo.“ V. G. papildė: „Ne, tai jie ten dasikapstė per kitą, ten matomai darė tyrimą ir ten... <...>.“ R. K. nurodo: „Aš pakankamai giliai po to sužinojau tą istoriją, čia tikrai ne D. keisas, ne D. failas.“ V. G. patvirtina: „Ne, ne, Vilniaus skyrius.“ R. K. tęsia: „Savivaldoj susipjovė, <...>.“ V. G. nurodo: „Nu, tai ten žinai, įstrigo, ten aš taip dabar įsivaizduoju, bet... skandalėlis, bet... <...> dar neaišku, kiek ten įsivėlę patys tie NŽT, bet aš įtariu, kad ten labiau net ne jie. <...>.“ R. K. teigia: „Nu, ten J. klausimas. Bet kadangi J. yra <...> nedavęs, ta prasme, tai čia gali dar ant to <...> pasidaryt.“ V. G. nurodo: „Bet manau, kad mūsiškiai išsispręs kitus klausimus.“ R. K. tęsia: „Jo, aš manau, kad kažkaip man atrodo, kad taip. Tai va. Tai <...> dėkui tai tvarkoj, ta prasme.“ Vėlesnio 2016 m. sausio 12 d. V. G. ir R. K. susitikimo metu užfiksuotas jų pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26–40); specialisto išvada Nr. 11-1076(17), 11‑1077(17) (t. 13, b. l. 83–95, 96–110), kurio metu V. G. ir R. K. taip pat aptarė su valstybinės žemės sklypo nuoma susijusius klausimus. R. K. nurodė: „O iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai. Bet apie tą patį, apie /tujas/. Aš ką tik su V. (Seimo narys V. G., Seimo Antikorupcijos komisijos narys. Teisėjų kolegijos pastaba) kalbėjau. Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą, ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų... Tai... aš tik galvoju, kadangi... pasidomėk truputi... kadangi D. nebėra. Yra kažkokia <...>, ta prasme, kas ten per situacija.“ V. G. atsako: „Gerai. Paklausiu“ (t. 13, b. l. 98–110).

575. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko pažadas paveikti atitinkamus subjektus kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas ir aiškus. Ar tokį pažadą kaltininkas davė po kyšio gavimo, ar tik pažadėjęs ar susitaręs, reikalavęs ar provokavęs jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2013, Nr. 2K-242-699/2016, Nr. 2K-113-696/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti V. G. ir R. K. pokalbiai, jų metu išsakytos frazės patvirtina, jog V. G. veikė R. K. interesais dėl valstybinės žemės sklypo dalies (72 600 kv. m) nuomos sutarties sudarymo, tokiomis sąlygomis, kurių pageidavo UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“, t. y. V. G. sutiko paveikti žemės ūkio ministrę V. B., kad ši duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos bei šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“. R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ interesą dėl poveikio žemės ūkio ministrei V. B. atskleidžia tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama UAB „MG valda“, įgyvendinanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektus, sklype, esančiame Tujų g. 2, Vilniuje, įsigijusi statinius ir siekusi sudaryti 72 600 kv. m valstybinės žemės nuomos sutartį veikiant teisėtai pageidaujamo ploto valstybinės žemės sklypo išsinuomoti negalėjo, nes esamų pastatų eksploatacijai ankstesne valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota valstybinės žemės ploto dalis buvo per didelė. Iškilusios kliūtys buvo susijusios su ateityje UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama UAB „MG valda“ planuotos finansinės naudos gavimu. Akivaizdu, jog V. G. ir R. K. aiškiai suvokė R. K. rūpimo klausimo bei jo įvykdymo esmę. Jų susitikimai turėjo konkretų tikslą, t. y. be kitų klausimų, buvo aptariamos ir valstybinės žemės sklypo nuomos problemos bei poveikis valstybės tarnautojai – žemės ūkio ministrei, kad ši paveiktų palankaus UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „MG valda“ sprendimo priėmimą.

576. Tokios išvados nepaneigia byloje duoti liudytojos V. B. parodymai, priešingai, liudytoja patvirtino, kad V. G. jos prašė pasižiūrėti (žodžio pažiūrėti reikšmės Lietuvių kalbos žodyne – pasidomėti, atsižvelgti, atkreipti dėmesį, išsiaiškinti, įvertinti, patikrinti), ar sklypą, esantį Tujų g. 2, Vilniuje, galima sutvarkyti taip, kaip nori UAB koncernas „MG Baltic“.

577. Liudytoja V. B., 2014–2016 m. ėjusi žemės ūkio ministro pareigas, apklausta teisiamajame posėdyje parodė, jog ji neturėjo teisės ir negalėjo duoti jokių nurodymų Nacionalinei žemės tarnybai. Byloje nagrinėjamu atveju į ją du kartus kreipėsi V. G. ir paprašė pažiūrėti dėl sklypo, ar galima įvykdyti kažkokius veiksmus, ar ne, neminėjo bendrovės pavadinimo. Taip pat prašė, jog pakalbėtų su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, direktore, kad priimtų, jeigu kreiptųsi žmonės norėdami išsamiau pasiaiškinti, ką galima padaryti. V. G. neprašė, kad ji duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ar šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, jis prašė tik išsiaiškinti. Jokių tiesioginių nurodymų dėl sklypo nebuvo. Liudytoja paaiškino, jog pirmiausia ji kalbėjosi su Nacionalinės žemės tarnybos direktore D. G., kuri nurodė, jog įstatymo nuostatos dviprasmiškos. Kalbėjosi ir su Žemės ūkio ministerijos Žemės išteklių ir politikos departamento direktoriaus pavaduotoja A. K., paprašė, kad pateiktų visą medžiagą apie tuos sklypus. Išsamiau pasidomėjusi nustatė, kad to, ko prašė V. G., padaryti negali. V. G. turėjo sklypo brėžinius. Specialistai, su kuriais ji konsultavosi, nurodė, jog darydami tai, ko prašė V. G., pažeistų įstatymus. Tokį atsakymą pateikė ir V. G.. Liudytoja aiškino, jog V. G. prašė informacijos, ar galima būtų išsinuomoti sklypą tokio dydžio, kokio verslininkai pageidauja. Jai D. G. minėjo, kad įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta, todėl galima mėginti daryti sutartį, tačiau neaišku, kaip tokią situaciją vertintų teismas. Kai specialistai pasakė, jog taip pažeidžiamas teisės aktas, tada V. G. atsakė, kad galimybės nėra. Liudytoja V. B. nurodė, jog A. K. jai minėjo, kad galimybė buvo iki tol, kol „MG Baltic“ sklype nenugriovė statinio. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 72, b. l. 2–6), ji šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, jog V. G. jos prašė pasižiūrėti, ar sklypą, esantį Tujų g. 2, Vilniuje, galima sutvarkyti taip, kaip nori UAB koncernas „MG Baltic“. V. G. jai pateikė žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, kadastrinį brėžinį. Po šio pokalbio su V. G. ji paklausė Nacionalinės žemės tarnybos direktorės D. G., ar tokį žemės sklypą galima išnuomoti, ir ši atsakė, kad įstatymas yra dviprasmiškas. Vėliau šiuo klausimu kalbėjosi su A. K., kuri nurodė, kad tokiomis sąlygomis, kaip pageidauja UAB koncernas „MG Baltic“, išnuomoti sklypo negalima. Taip pat A. K. jai nurodė bijojusi, jog ministrė (V. B.) jai lieps elgtis neteisėtai, nes ji (A. K.) girdėjusi, jog kaip lieps partijos vadovai, taip ministrė ir turės pasielgti (t. 119, b. l. 192–208). Taigi liudytoja V. B. neigusi, kad V. G. prašė priimti atitinkamą sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, vis dėlto patvirtino, jog V. G. prašė spręsti žemės sklypo nuomos klausimą taip, kaip naudinga UAB koncernui „MG Baltic“.

578. Byloje nustatyta, jog V. G. buvo Seimo nariu, politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nariu, tai leidžia daryti išvadą apie egzistavusias jo galimybes daryti įtaką Darbo partijos narei, šios partijos deleguotai eiti žemės ūkio ministro pareigas – V. B.. Akivaizdu, jog V. G. veiksmai (pokalbiai su žemės ūkio ministre, dokumentų perdavimas) buvo susiję su veikimu padedant palankiai spręsti R. K. rūpimą klausimą. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog apie Seimo nario V. G. vaidmenį bei jo funkcijas vykdant UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikusio R. K. pavedimus darant poveikį žemės ūkio ministrei V. B., R. K. buvo nurodęs pokalbio su tuomečiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu D. B. metu. 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitikimo metu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1–47) R. K. D. B. taip apibūdino V. G.: „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja, ir... Jeigu reikia, su V. suderina“ (t. 4, b. l. 24).

579. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas, kuriame nustatyta, jog ministerija savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais (3 punktas). Pagal šio reglamento 6 punkto nuostatas ministerijai vadovaujantis ministras koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklą. Reglamento 33 punkte numatyta ministro teisė duoti pavedimus (rašytine ar žodine forma) viceministrui, ministerijos kancleriui, administracijos padalinių vadovams, kitiems ministerijos darbuotojams, ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių vadovams. 54.5 papunktyje numatyta, jog ministras priima ir pasirašo įsakymus dėl ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, pašalpų ir tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo. Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai. Šių nuostatų 3 punkte numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos savininkė yra valstybė. Nacionalinės žemės tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri: tvirtina ir keičia Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus; priima į pareigas ir iš jų atleidžia Nacionalinės žemės tarnybos direktorių; sprendžia kitus šiuose nuostatuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus (3.1, 3.2, 3.6 papunkčiai). Aptartas teisinis reglamentavimas atspindi ministro teises ir pareigas, tarp kurių ir ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų skyrimas ir atleidimas iš pareigų, taip pat ir pavedimų (rašytine ar žodine forma) jiems davimas. Tokia aplinkybė, susijusi pavaldumo ryšiais, leidžia įžvelgti ministrės galimybes paveikti, kad būtų priimtas UAB „MG valda“ palankus Nacionalinės žemės tarnybos vadovės, šiuo atveju D. G., ir per ją šios tarnybos teritorinio skyriaus tarnautojų sprendimas dėl dalies valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos sutarties.

580. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. G., A. K., G. G., T. S., P. B., J. R., P. U. davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su procesu dėl Tujų g. 2, Vilniuje, esančio 72 600 kv. m valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties tarp Nacionalinės žemės tarnybos bei šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „MG valda“ sudarymo.

581. Liudytoja D. G., ėjusi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas, apklausta teisiamajame posėdyje parodė, jog dėl sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos jos teiravosi žemės ūkio ministrė V. B., tačiau ministrė neišsakė jokių prašymų ir nebuvo išsakiusi savo nuomonės. Jos (D. G.) nuomone, situacija buvo dviprasmiška. Jei asmenys sklype turi statinių, jiems privaloma suteikti žemės sklypą, tik būtina išspręsti, kokio dydžio. Ji siūlė daryti žemės sklypo pertvarkos projektą, tačiau Žemės ūkio ministerijos atstovė A. K. nurodė, jog tam nėra lėšų ir to daryti negalima. A. K. laikėsi kategoriškos nuomonės, kad reikia nutraukti žemės nuomos sutartį ir ateityje jos nesudaryti. Liudytoja parodė ir tai, kad tuomet, kai gavo sklypo dokumentus, antenos, buvusios sklype, dar nebuvo nugriautos. Tik vėliau paaiškėjo, kad jos nugriautos. Ji (D. G.) būtų kompetentinga spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuoma. Liudytoja aiškino, jog nuomos sutartis negali būti nutraukta, jei asmenys turi pastatų sklype (t. 120, b. l. 3–7). Liudytoja A. K., dirbusi Žemės ūkio ministerijos Žemės išteklių ir politikos departamento direktoriaus pavaduotoja ir laikinai ėjusi direktoriaus pareigas, vėliau pervesta į Nacionalinę žemės tarnybą laikinai eiti vadovo pareigas, parodė, kad ji laikėsi nuomonės, jog nėra galimybės sklypo, esančio Tujų g., išnuomoti tokiomis sąlygomis, kaip pageidaujama. Statinių, kurie buvo šiame žemės sklype, buvo per mažai, kad būtų suformuotas tokio dydžio žemės sklypas ir jis būtų išnuomotas. Klausimo dėl šio sklypo sprendimo metu ji buvo pakviesta pokalbio pas ministrę V. B.. Pokalbyje dalyvavo tuometė Nacionalinės žemės tarnybos vadovė D. G. ir jos patarėjas G. J. F.. Jai (A. K.) buvo parodytas žemės sklypo planas su esamais statiniais ir buvo paklausta nuomonės, ar esantiems pastatams galima išnuomoti tokį žemės sklypą. Antenos, prieš tai buvusios sklype, buvo išregistruotos. Pokalbio metu buvo klausiama, ar išnuomojus sklypą galima padaryti naują sklypo planą. Po šio susitikimo jai buvo pasiūlyta susipažinti su naujais dokumentais. Ministrė nenurodė, koks sprendimas turi būti priimtas (t. 120, b. l. 10–14). Tokie liudytojų D. G. bei A. K. parodymai patvirtina, jog žemės ūkio ministrė V. B. V. G. prašymą vykdė ir aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos sutarties sudarymo tokiomis sąlygomis, kokiomis pageidavo UAB „MG valda“.

582. Liudytojas P. U., dirbęs UAB „MG valda“ plėtros projektų vadovu, paaiškino, kad jis buvo atsakingas už nekilnojamojo turto plėtrą sklype, esančiame Tujų g. 2. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo, taip pat prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl naudojimo paskirties pakeitimo. Nacionalinėje žemės tarnyboje bendravo su G. G., teiravosi, kodėl prašymo sprendimo procesas sustojo. Ji sakė, kad nėra priimtas sprendimas sudaryti žemės nuomos sutartį. Vėliau Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti, nustatymą. Liudytojas teigė, kad tuo metu nebuvo aiškiai apibrėžta tvarka dėl minimalios ar maksimalios sklypo dalies nustatymo. UAB „MG valda“ kreipėsi dėl sklypo plano parengimo ir matininkas parengė sklypo planą. Pagal šį planą numatytas sklypo plotas yra 7,2 ha, t. y. tiek, kiek numatyta ir Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime dėl žemės nuomos perleidimo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis sklype buvo visi pastatai, kuriems eksploatuoti buvo reikalingas atitinkamo dydžio žemės plotas. Aukcione pastatai buvo parduodami nurodant galimybę 7,2 ha plote statyti gyvenamuosius namus. Įsigyjant pastatus, UAB „MG valda“ nebuvo informuota apie tai, kad dalis statinių, kurie VĮ Registrų centre nebuvo išregistruoti, galimai jau yra nugriauti (t. 141, b. l. 39–40, 43). Liudytoja G. G., laikinai ėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas, parodė, kad UAB „MG valda“ pateikus prašymą dėl žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos, vyko sprendimo priėmimo procesas. Šio proceso metu žemės ūkio ministrės įtakos ar dalyvavimo nebuvo. Liudytoja paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. parengtas 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto neįsigaliojo, nes jo nepasirašė kita sutarties šalis, prasidėjo teisminiai procesai – prokuroras ėmėsi ginti viešąjį interesą. Liudytoja nurodė, kad į tarnybą buvo kreiptasi dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau esamiems pastatams tokio dydžio žemės plotas nebuvo reikalingas. Prieš tai buvo išduotas sutikimas perleisti nuomos teisę, esant tokiam sutikimui visos teisės ir pareigos, kokios buvo prieš tai, pereina naujajam nuomininkui. 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas buvo parengtas dėl viso sklypo nuomos. Vėliau buvo parengtas raštas, kad keičiama sutartis, jog esamas sklypo plotas per didelis, kad yra parengtas pakeitimas ir paprašyta pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodyta, kokio ploto reikia esamiems statiniams eksploatuoti. 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas neįsigaliojo ir vėliau buvo sunaikintas. Žemės sklypai formuojami esamiems statiniams eksploatuoti. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 76, b. l. 37–42), liudytoja juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. nurodė, jog 2015 m. lapkričio mėnesį Nacionalinės žemės tarnybos direktorė D. G. išsakė Nacionalinės žemės tarnybos poziciją dėl sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos UAB „MG valda“, pagal kurią UAB „MG valda“ turi būti išnuomotas visas žemės sklypas ir paprašyta naujo sklypo plano (t. 120, b. l. 32–37). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. S., dirbusi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2015 m. UAB „MG valda“ pateikė prašymą pakeisti sutartį, susijusią su sklypu, esančiu Tujų g. 2. 2015 m. ji rengė įsakymą dėl sutarties pakeitimo ir raštą dėl sklypo plano parengimo, nes žemės sklypo dalis buvo per didelė esamiems pastatams. Gavus UAB „MG valda“ prašymą, iš pradžių nevertino, ar jis pagrįstas, taip pat iš pradžių neįvertino, kad sklype nebėra antenų ir kad sklypas per didelis. Kai buvo gautas Generalinės prokuratūros raštas, pozicija pasikeitė. Vadovai nurodė atkreipti dėmesį į tai, kad statinys nugriautas. Tačiau tuomet, kai dar 2015 m. lapkričio 16 d. rengė susitarimą, manė, kad ankstesnėje sutartyje nustatytos sklypo dalies revizuoti nereikia (t. 141, b. l. 44–46). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad G. G. nurodymu, kurį ji gavo Nacionalinės žemės tarnyboje, ji (T. S.) 2015 m. lapkričio 13 d. parengė įsakymą ir susitarimą (t. 76, b. l. 28–31). Tokie aptarti liudytojų G. G. ir T. S. parodymai patvirtina, jog buvo parengtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas dėl viso valstybinės žemės sklypo, reikalingo UAB „MG valda“, nuomos.

583. Liudytojas P. B., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2013–2014 m. rengė sutarties projektus, kai žemės sklypas, esantis Tujų g. 2, buvo nuomojamas AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui. Sutartį rengė pagal turimus dokumentus, viešojo registro duomenis, į vietą nebuvo nuvykęs. 2014 m. jam nekilo klausimų dėl sklypo dydžio. Tuo metu žemės sklypo naudojimo būdas atitiko sklype esančių statinių tiesioginę paskirtį. Standartiniu atveju, kai pasikeičia pastatų savininkas, nuomos sutarties sąlygos nėra keičiamos. Šiuo atveju viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kuri sukėlė abejonių. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atlikus patikrinimus vietoje, nuomos teisė į tokio dydžio sklypą negalėjo būti perleista, t. y. sklypo dalis buvo per didelė. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo P. B. parodymus (t. 76, b. l. 49–51), liudytojas paaiškino, jog sklypo teritorijoje gyvenamųjų ar komercinės paskirties pastatų statyba negalima. Dar iki paskelbdama aukcioną AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, pristatydama investicinę galimybę sklype statyti gyvenamosios ar komercinės paskirties pastatus, galimai rėmėsi Vilniaus miesto bendruoju planu, pagal kurį statyba Tujų g. buvo galima (t. 141, b. l. 33–37). Liudytoja J. R., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog 2014 m. balandžio 7 d. sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę atitiko tuo metu galiojančius norminius aktus. Šiame sutikime nebuvo nurodytas įsipareigojimas sudaryti žemės nuomos sutartį su nauju pastatų įgijėju. Pastatų įgijėjas, turėdamas tokį sutikimą, gali prašyti sudaryti žemės nuomos sutartį. Jei naujajam savininkui perleidžiami ne visi statiniai, tokiu atveju perduodama ne visa žemės nuomos teisė. Liudytoja paaiškino ir tai, kad vykdant tarnybines funkcijas poveikis jai nebuvo daromas (t. 141, b. l. 38–39).

584. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog R. K. siekė, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų žemės ūkio ministrę V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams priimti UAB „MG Baltic“ valdomai UAB „MG valda“ naudingą sprendimą, o V. G. šiuos poveikio veiksmus atliko. Šioje byloje R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį kaltinimas pareikštas dėl alternatyvių veikų – pasiūlymo, pažadėjimo, susitarimo ir kyšio davimo, V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaltinamas pažadėjimu, susitarimu ir kyšio priėmimu. Teisėjų kolegijos išvados dėl kyšio, užmaskuoto kaip 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, pateikiamos šio procesinio sprendimo 640–679 ir 680–709 punktuose.

Poveikis žemės ūkio ministrei V. B., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus bei neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti toms pačioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą

585. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

586. R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. V. G. davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ sąskaitos buvo pervesti į VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

587. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

tiesiogiai kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur bei kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

588. V. G. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, veikdamas kito asmens – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

– teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

– neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

tiesiogiai kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ sąskaitos buvo pervesti į VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą, šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

589. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. ir V. G. išteisinti dėl prekybos poveikiu, teismui konstatavus, jog bylos duomenys nepatvirtina kaltinimo dėl R. K. siekiamo ir V. G. pažadėto poveikio žemės ūkio ministrei, kad ji priimtų finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. Teismas nusprendė, kad R. K. buvo suinteresuotas, jog Žemės ūkio ministerijos lėšos viešinimui būtų panaudotos. Taip pat teismas konstatavo, jog V. G. sutiko pasikalbėti šiuo klausimu su ministre ir tai padarė. Tačiau, teismo vertinimu, R. K. ir V. G. pokalbių metu išsakytos frazės negali būti vertinamos nei siekimu, nei pažadėtu poveikiu žemės ūkio ministrei. Taip pat skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog žemės ūkio ministrė V. B. neturėjo įgaliojimų veikdama teisėtai vienasmeniškai priimti sprendimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Žemės ūkio ministrė neturėjo ir įgaliojimų, kurie jai leistų duoti nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams dėl finansiškai palankių sprendimų priėmimo skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

590. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvadomis prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliantas teigia, jog svarbu įvertinti 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio kontekstą, t. y. jog šis pokalbis vyko po to, kai 2015 m. gruodžio 8 d. Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas šios programos viešinimui paskirstyti lėšas Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Apeliantas teigia, jog 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu užfiksuotas konkretus R. K. prašymas V. G. dėl poveikio žemės ūkio ministrei, jog ji priimtų jau iki tol Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklos viešinimo procese dalyvaujančioms jo (R. K.) atstovaujamoms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus skirstant 2016 metų viešinimui skirtas lėšas. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino per kratą R. K. darbo kabinete paimtoje užrašų knygutėje esančių R. K. ranka padarytų užrašų „Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V.G.. Š.m. 10 t. €.“, „ŽŪM./N.M.A/??“, kuriuose, pasak apelianto, nurodytas ne tik viešinimo lėšų biudžeto paskirstymo klausimas, bet ir V. G. suteikto kyšio, kaip nuolaidos Darbo partijos reklamai, dydis – 10 000 eurų. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad vėlesnių, 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d., vykusių pokalbių metu R. K. teiravosi V. G. apie poveikio žemės ūkio ministrei eigą. Pasak apelianto, liudytojos V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nors nepasižymi konkretumu, vis dėlto pakankami konstatuoti, jog V. G. R. K. duotą pažadą padaryti poveikį žemės ūkio ministrei įvykdė. Be to, apeliantas teigia, jog tiek V. G., tiek R. K. buvo įsitikinę, kad R. K. rūpimo klausimo išsprendimas priklauso žemės ūkio ministrės kompetencijai. Prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

591. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo R. K. bei V. G. kaltinimuose pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinime nurodyti tikslų ministerijos pavadinimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (buvo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija).

592. Išteisintieji V. G. ir R. K. dėl šio jiems pareikšto kaltinimo savo kaltę neigė.

593. Išteisintasis V. G. teisiamajame posėdyje tvirtino žemės ūkio ministrei V. B. neišsakęs prašymų dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. biudžetų, susijusių su viešinimo projektais. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio su R. K. metu šis buvo paminėjęs, kad Žemės ūkio ministerija gali nepanaudoti lėšų, skiriamų vykdomiems projektams bei visuomenės informavimo programoms viešinti. Tai galėjo lemti žemės ūkio ministrės patarėjos J. B. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo E. B. nesutarimai. R. K. užsiminė, jog toje srityje gali būti ir korupcijos apraiškų. Jis R. K. nurodė, jog pasitikslins dėl susidariusios situacijos, bet aiškiai pasakė, jog nieko nepažada. 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu R. K. nurodė, jog su ministre neturėjo progos pakalbėti. V. G. teigė žinojęs, jog viešinimo konkursuose ankstesnės Vyriausybės buvo suformavusios praktiką, kad tarpininkai gaudavo dideles sumas už paslaugas, todėl Darbo partijos ministrams buvo pasakyta netęsti tokios praktikos. Žiniasklaidos tarpininkai norėjo ir toliau pelnytis iš viešinimo sutarčių (t. 112, b. l. 173–175; t. 113, b. l. 32; t. 139, b. l. 153–157, 174–187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. taip pat tvirtino, jog pokalbių su R. K. metu jis (V. G.) nežadėjo padaryti poveikį žemės ūkio ministrei. Pokalbių metu nebuvo minimi ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai, kuriems žemės ūkio ministrė esą turėjo duoti nurodymus (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

594. Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pokalbiuose su V. G. buvo kalbama apie visą žiniasklaidos rinką, kodėl nevykdomi viešinimo projektai, taip pat kad tai gresia Europos Sąjungos lėšų grąžinimu. R. K. tvirtino, kad jam rūpėjo viso sektoriaus pajamos, domėjosi, kokios priežastys lemia, jog nevykdoma Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo programa. Pokalbiuose su V. G. svarstė įvairias galimas priežastis. R. K. taip pat nurodė, jog UAB „MG Baltic Media“ valdomos UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ neturėjo jokių tiesioginių sutartinių santykių su Žemės ūkio ministerija ir Nacionaline mokėjimo agentūra (t. 133, b. l. 21–50). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, jog pagal pareikštą kaltinimą nėra aišku, kokie UAB koncernui „MG Baltic“ finansiškai naudingi sprendimai turėjo būti priimti. UAB „MG Baltic Media“ valdomos UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ neturėjo suD.sios jokių sutarčių su Žemės ūkio ministerija ar Nacionaline mokėjimo agentūra. R. K. tvirtino, jog su V. G. nekalbėjo apie Žemės ūkio ministerijos viešinimo biudžetų paskirstymą žiniasklaidos priemonėms, nes Žemės ūkio ministerija nebuvo suD.si viešinimo paslaugų sutarčių. Be to, Žemės ūkio ministerija neturėjo viešinimo kampanijoms skirtų lėšų 2016 m. biudžeto. Nacionalinė mokėjimo agentūra dar 2015 m. vasario 26 d. buvo suD.si sutartį su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“, su šia agentūra sutartį turėjo ir UAB „Alfa Media“ bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo atsakinga už žiniasklaidos priemonių parinkimą ir lėšų pagal žiniasklaidos kanalus paskirstymą. Aplinkybė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra viešinimą vykdė per agentūrą, todėl žemės ūkio ministrė negalėjo duoti nurodymų Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams dėl pageidaujamų sprendimų priėmimo, tiek jam (R. K.), tiek V. G. buvo akivaizdi. R. K. aiškino, jog pokalbių su V. G. metu kalbėjo apie visą žiniasklaidą, apie tai, kodėl nevyksta Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimas, o V. G. žadėjo tik pasidomėti. Pokalbių metu V. G. žadėjo ne nurodyti V. B. atlikti konkrečius veiksmus, o tik jos paklausti. Be to, pokalbio metu V. G. buvo nurodęs, jog Darbo partijos vadovybė laikosi principo, kad nebūtų sudaromi jokie neskaidrūs sandoriai su žiniasklaida, pats V. G. yra sakęs Darbo partijos deleguotiems ministrams, jog šie neteiktų pirmenybės, neproteguotų atskirų žiniasklaidos priemonių (t. 157, b. l. 156–258; t. 158, b. l. 17–213; t. 159, b. l. 1–47, 273–284; t. 160, b. l. 78–85).

595. Taigi tiek V. G., tiek R. K. aiškino, kad byloje esantys jų pokalbiai buvo susiję tik su informacijos iš žemės ūkio ministrės apie vykdomų projektų viešinimą gavimu, jų pačių pasvarstymais apie situaciją, susijusią su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų projektų viešinimu. Vis dėlto, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, išteisintųjų parodymai neigiant siekį ir pažadą paveikti žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, vertintini kaip jų teikiama gynybinė įvykių interpretacija, todėl atmestini. Tokius jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

596. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog Žemės ūkio ministerijoje 2014 m. rugpjūčio 12 d. vykusio pasitarimo dėl viešinimo paslaugų pirkimo organizavimo iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų (posėdžiui pirmininkavo ministrė V. B.) nutarta lėšas, numatytas viešinimo paslaugų pirkimui, 36 mėnesiams (2015–2017 metams) suskirstyti taip: Žemės ūkio ministerijai skirti 25,68 mln. litų (7 437 442 Eur), Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 7 mln. litų (2 027 340 Eur) (t. 53, b. l. 59–62). Siekiant efektyviai ir tinkamai koordinuoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programų įgyvendinimą, žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio programų valdymo komitetas (toliau – Valdymo komitetas) bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio įgyvendinimo stebėsenos komitetas (toliau – Stebėsenos komitetas). Valdymo komiteto 2014 m. rugsėjo 10 d. posėdyje (komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.) nutarta pritarti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities „Informavimas ir viešinimas“ preliminariam lėšų paskirstymui 3 metams (2015–2017 m.). Lėšos, skirtos Žemės ūkio ministerijai, – 25,680 mln. litų (7 437 442 Eur) 3 metams (2015–2017 m.) (t. 53, b. l. 117–118, 121–124). Žemės ūkio ministrės V. B. 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-795, veiklos sričiai – programos informavimas ir viešinimas – Žemės ūkio ministerijai patvirtintas lėšų limitas (su PVM) – 2 459 453 Eur 2014–2015 m., Nacionalinei mokėjimo agentūrai –1 592 910 Eur. Nustatyta, kad einamaisiais metais nepanaudotų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sričių „Programos įgyvendinimas“ bei „Programos informavimas ir viešinimas“ lėšų limito likutis perkeliamas į paskesnius metus (t. 53, b. l. 7–8). Valdymo komiteto 2015 m. vasario 10 d. posėdyje (komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.) pritarta Informavimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones ir šios paramos viešinimo 2015 m. planui (t. 53, b. l. 41–48, 51–55). Stebėsenos komiteto 2015 m. vasario 19 d. posėdyje (komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.) pritarta informavimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą ir viešinimo pagal Programos priemones 2015 metų planui (t. 53, b. l. 75–87). Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 13 d. prašyme dėl leidimo vykdyti pirkimą nurodyta, jog yra perkamos visuomenės informavimo kampanijos nacionalinės spaudos leidiniuose, nacionaliniuose televizijos kanaluose, radijuje ir internete parengimo ir įgyvendinimo paslaugos. Numatoma sutarties vertė – 3 103 717,00 Eur be PVM (trejų metų suma), 3 755 497,57 Eur su PVM (trejų metų suma), 1 016 222,00 Eur be PVM (pirmiems metams), 1 229 628,62 su PVM (pirmiems metams) (t. 53, b. l. 178–181, 182–194, 195–197, 198–200, 201–210).

597. Valdymo komiteto 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje (komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.) svarstytas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ lėšų limitas 2016 m. ir nutarta patvirtinti priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities (Programos informavimas ir viešinimas) Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 217 215 Eur, Žemės ūkio ministerijai – 144 371 Eur lėšų limitą. Užtikrinti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija tarpusavyje koordinuotų vykdomas programos viešinimo veiklas. 2016 m., siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų programos viešinimą, atsiradus galimybėms (jei būtų sutaupyta) ar būtinybei (jei užtruktų Žemės ūkio ministerijos viešųjų pirkimų procedūros), padidinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai priemonė „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities 2016 m. lėšų limitą. Posėdžio metu Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius E. B. nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. Programos viešinimo funkcijas vykdo sklandžiai, neatitikimų pagal 2015 m. Programos viešinimo planą nėra. Žemės ūkio ministerija programos viešinimo funkcijų 2015 m. beveik nevykdė, todėl kyla abejonių dėl Žemės ūkio ministerijos galimybių 2016 m vykdyti Programos viešinimo funkcijas. Reaguodama į tai, žemės ūkio ministrė V. B. pažymėjo, jog 2015 m. programos viešinimo veiklos nebuvo vykdomos, nes dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų Žemės ūkio ministerija neturi programos viešinimui reikalingų paslaugų teikėjų. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus užbaigtos pirkimų procedūros ir 2016 m. Žemės ūkio ministerija sėkmingai vykdys programos viešinimo funkcijas. Žemės ūkio ministerijos atstovė B. Z.-Z. nurodė, jog 2015–2017 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo skirta 2 027 340 Eur. 2015 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra planuoja panaudoti 1 448 100 Eur, atitinkamai šiai institucijai lieka 2016–2017 m. nelimituota 434 430 Eur suma. Taip pat šiame komiteto posėdyje nutarta pritarti informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones 2016 metais planui. Pagal informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones 2016 metų planą Žemės ūkio ministerijai iš viso numatyta – 2 488 994 Eur, Nacionalinei mokėjimo agentūrai numatyta – 362 025 Eur (t. 54, b. l. 16–37, 58–67).

598. Stebėsenos komiteto 2015 m. gruodžio 8 d. posėdyje (posėdžio pirmininkas – G. S. C., žemės ūkio viceministras, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas) pristatytas informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Programos priemones 2016 metų planas (t. 54, b. l. 68–76). Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones 2016 metų plane numatytos informavimo priemonės (viešinimas interneto portaluose, viešinimas televizijos kanaluose, viešinimas radijo stotyse, viešinimas spaudoje, parodos, konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, viešinimo akcijos, informacinės priemonės, viešinimo priemonės, studijos, tyrimai, socialinės apklausos, viešinimo bei informavimo veiklos analizė, žiniasklaidos stebėsena ir analizė) jų vykdytojai, įgyvendinimui reikalingos lėšos, t. y. vykdytojai – Žemės ūkio ministerijai reikalingos lėšos – 2 488 994 Eur, vykdytojai – Nacionalinei mokėjimo agentūrai reikalingos lėšos – 362 025 Eur (t. 54, b. l. 80–89).

599. Žemės ūkio ministrės V. B. 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-937 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ metinių lėšų limitų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ metiniai lėšų limitai ir veiklos sričiai – programos informavimas ir viešinimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2014 metais numatytas 144 810 Eur (su PVM) lėšų limitas, 2015 m. – 1 448 100 Eur (su PVM) lėšų limitas, 2016 m. – 217 215 Eur (su PVM) lėšų limitas; Žemės ūkio ministerijai 2014 metams lėšos nenumatytos, 2015 m. – 2 459 453 Eur (su PVM) lėšų limitas, 2016 m. – 144 371 Eur (su PVM) lėšų limitas (t. 54, b. l. 181–182).

600. Valdymo komiteto 2016 m. vasario 10 d. posėdyje (komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.) svarstytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės – viešinimas ir informavimas. Šiame posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovė B. Z.-Z. komiteto narius informavo, jog ministerijos sutartys dėl Lietuvos kaimo plėtros programos viešinimo ir informavimo paslaugų teikimo yra pasibaigusios, naujo paslaugos teikėjo nėra (vykdomos paslaugos pirkimo procedūros), todėl būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai įvykdytos ministerijai priskirtos viešinimo ir informavimo funkcijos. Komiteto nariai pritarė pasiūlymui pavesti Nacionalinei mokėjimo agentūrai vykdyti Lietuvos kaimo plėtros programų viešinimo ir informavimo funkcijas bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai padidinti priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities lėšų limitą 313 529,25 Eur be PVM, o Žemės ūkio ministerijai minėtos veiklos srities lėšas šia suma sumažinti (t. 54, b. l. 162–178).

601. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės V. B. 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D‑126 patvirtintas Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones 2016 metų planas, pagal kurį Žemės ūkio ministerijai informavimo priemonėms skirta 2 109 624,10 Eur (suma sumažinta 379 370 Eur), Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 741 395 Eur (suma padidinta 379 370 Eur (t. 53, b. l. 64, 65–74).

602. Tokie bylos duomenys patvirtina, jog Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje buvo pritarta informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones 2016 metais planui, pagal kurį Žemės ūkio ministerijai iš viso numatyta skirti 2 488 994 Eur, Nacionalinei mokėjimo agentūrai numatyta skirti 362 025 Eur. Tačiau Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto 2016 m. vasario 10 d. posėdyje pritarta pasiūlymui pavesti Nacionalinei mokėjimo agentūrai vykdyti Lietuvos kaimo plėtros programų viešinimo ir informavimo funkcijas bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai padidinti priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities lėšų limitą 313 529,25 Eur be PVM, o Žemės ūkio ministerijai minėtos veiklos srities lėšas šia suma sumažinti. Žemės ūkio ministrės V. B. 2016 m. kovo 15 d. įsakymu patvirtintas Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones 2016 metų planas, pagal kurį Žemės ūkio ministerijai informavimo priemonėms skirta 2 109 624,10 Eur, Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 741 395 Eur. Tai rodo, jog, kaip to ir siekė R. K., t. y. pokalbių su V. G. metu prašydamas paveikti žemės ūkio ministrę, kad ši priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „Baltic Media“ valdomoms bendrovėms finansiškai palankius sprendimus, Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo padidintas finansavimas vykdomam informavimui ir viešinimui apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.

603. R. K. ir V. G. buvo kaltinami tuo, kad prekiavo poveikiu, t. y. R. K. siekė, kad V. G. veiktų jo bei UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, t. y. pasinaudodamas savo visuomenine politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario, šios partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, partijos tarybos, valdybos ir prezidiumo nario bei partijos Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, paveiktų žemės ūkio ministrę, kad ši priimtų ir duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ finansiškai naudingus sprendimus skirstant Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetus.

604. Byloje nustatyta, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ 2015 m. vasario 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paslaugų teikėja (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) įsipareigojo teikti paslaugas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, t. y. visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir kitas Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas programas parengimo ir įgyvendinimo paslaugas (t. 55, b. l. 7–38; t. 77, b. l. 16–23, 25–44). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą sutrumpinti Nacionalinės mokėjimo agentūros su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ 2015 m. vasario 26 d. sudarytos sutarties galiojimo terminą iki 2016 m. kovo 1 d. (t. 55, b. l. 198–203). Nacionalinė mokėjimų agentūra 2017 m. balandžio 19 d. Specialiųjų tyrimų valdybai pateikė informaciją, jog pagal minėtą 2015 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nacionalinė mokėjimų agentūra panaudojo 1 750 039,89 Eur, kurių didžioji dalis buvo skirta pagal 2015 metams iš anksto patvirtintus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių viešinimo limitus. 2015 m. ir 2016 m. pradžioje Žemės ūkio ministerija, neturėdama rangovo, kuris atliktų kaimo plėtros programos priemonių viešinimą, Nacionalinei mokėjimo agentūrai viešinimui pagal sutartį skyrė papildomų lėšų: 121 000 Eur su PVM (sprendimas priimtas 2015 m. gegužės 19 d. Programos valdymo komiteto posėdyje); 178 959,80 Eur su PVM (sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 4 d. Programos valdymo komiteto posėdyje); 379 370,00 Eur su PVM (sprendimas priimtas 2016 m. vasario 25 d. Programos valdymo komiteto posėdyje). Žemės ūkio ministerija galimą lėšų paskirstymą priemonėms bei galimas temas derino tiesiogiai su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“. UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ siūlymą dėl lėšų paskirstymo turėjo teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (t. 55, b. l. 2). Pagal 2015 m. balandžio 1 d. reklamos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“, sąlygas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ įsipareigojo teikti reklamos paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir „Info TV“ bei interneto svetainėse „alfa.lt“ ir „lnkgo.lt“ užsakovės (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) atstovaujamiems klientams (t. 77, b. l. 133–137). Už Nacionalinės mokėjimo agentūros informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones publikavimą internete bei televizijoje UAB „Fabula ir partneriai“ (buvęs pavadinimas UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. pabaigos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pervedė 310 790,92 Eur sumą, o nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „Alfa Media“ pervedė 109 435,90 Eur sumą (t. 77, b. l. 138, 139, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 149, 157, 159).

605. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios įmonės yra UAB „MG Baltic Media“, UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (t. 99, b. l. 111–134). UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamoji bendrovė – UAB „Mediafon“ (t. 99, b. l. 135–155). Koncerno patronuojamoji įmonė UAB „MG Baltic Media“ buvo ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ akcininke (t. 99, b. l. 185). UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pagrindinė veikla yra televizijos programos LNK transliavimas. Bendrovė taip pat transliuoja BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks TV“ programas.

606. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu (t. 84, b. l. 20–27); UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi bei valdybos pirmininku (t. 84, b. l. 68–77); UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku (t. 84, b. l. 81–89); UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos nariu ir valdybos pirmininku (t. 84, b. l. 53–64).

607. Šie aptarti bylos duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie egzistavusį R. K. suinteresuotumą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos bendrovės ir toliau gautų finansinę naudą, teikdamos reklamos, susijusios su visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir „Info TV“ bei interneto svetainėse. R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu, UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi bei valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos nariu bei valdybos pirmininku. Bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra ir UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo suD.si paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikė visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą paslaugas. UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ taip pat buvo suD.sios sutartį, pagal kurią UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teikė reklamos paslaugas UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ atstovaujamiems klientams, šiuo atveju – Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

608. Nagrinėjamoje byloje itin reikšmingi duomenys, kuriais grindžiami V. G. ir R. K. pareikšti kaltinimai, yra gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, t. y. 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. pokalbių garso įrašai bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir specialistų išvados, kuriuose pateiktos paminėtų pokalbių stenogramos. Pirmosios instancijos teismas vertindamas neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu užfiksuotų R. K. ir V. G. pokalbių stenogramas padarė išvadą, jog pokalbių metu nebuvo nei tartasi, nei susitarta dėl poveikio žemės ūkio ministrei. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta.

609. Sprendžiant dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų siekio ir pažado paveikti žemės ūkio ministrę svarbus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, kurio metu buvo aptariami su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų biudžetų paskirstymu susiję klausimai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108); specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11‑997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 45–58). Šis pokalbis įvyko netrukus po to, kai Žemės ūkio ministerijos Valdymo komiteto 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje buvo svarstytas ir patvirtintas veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ lėšų limitas 2016 m. (Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 217 215 Eur, Žemės ūkio ministerijai – 144 371 Eur) bei Stebėsenos komiteto 2015 m. gruodžio 8 d. posėdyje buvo pristatytas informavimo ir viešinimo 2016 m. planas, kuriame numatytos programoms įgyvendinti reikalingos lėšos (Žemės ūkio ministerijai – 2 488 994 Eur, Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 362 025 Eur) (t. 54, b. l. 68–76, 80–89). Pokalbio metu R. K. V. G. nurodė: „Paskutinis klausimas, kurį dar turiu <...> Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA <...> ir viešinimo biudžetus. Ir jų perskirstymą. Tai vakar buvo <...> Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija <...> teikė viešinimo biudžetų paskirstymą ir patvirtino... Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų... šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių. <...> Nu, viso proporciją biški įsivaizduojat. Dabar vienas klausimas būtų <...> ar čia yra V. ir E. nesutarimų klausimas... <...> ar čia yra merginos J. žaidimas? Bet į šitą nebūtina atsakyti. <...> ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus neįsisavino. Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man rodos, to didelio. Ir toks įspūdis, kad tie pinigai vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems.“ Tokios R. K. išsakytos frazės rodo jo nuogąstavimus dėl Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų viešinimui skirtų pinigų nepanaudojimo, t. y. kad žiniasklaidos priemonėse, kurioms jis (R. K.) atstovavo, nebus transliuojama užsakomoji informacija, susijusi su ministerijos vykdomomis programomis ir kartu nebus gauta finansinė nauda. Be to, R. K. piktinasi Nacionalinei mokėjimo agentūrai, palyginti su Žemės ūkio ministerija, paskirta itin maža pinigų suma. R. K. svarbu, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai programoms viešinti būtų paskirta didesnė pinigų suma, kadangi UAB koncerno „MG Baltic“ valdomas žiniasklaidos bendroves ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą sieja sutartiniai santykiai, todėl, programų viešinimą vykdant per Nacionalinę mokėjimo agentūrą, koncerno valdomos bedrovės ir toliau gautų finansinę naudą. Pokalbio metu V. G. į tai atsako: „Žinai, mes kaip sakyt, visiems“, „aš nežinau, kaip ten tuos persiskirsto. Ir ten, iš tikrųjų J., aš taip įtariu, kad žaidžia, nes aš ne iš vieno sakiau, ir aš nu, V. ne kartą įspėjau, sakau <...> jūsų žaidimas baigsis niekuo, <...>, ne kažkokiu kriminalu, bet tiesiog niekuo, nes jūs neįsisavinsit, neturėsit pinigų. Aš sakiau, kaip tik priešingai, sakau, meskit tenais. Ir jūs sakau, tiesiog turėsit galimybę kalbėti, kai eterį gausit. Bet aš įtariu, kad čia įvyko dėl to, kad turbūt jinai gal ją ir spaudžia, kad sako, mes neturim pinigų, mes iš partijos pozicijos sakom, jūsų nesimato eteryje, tai gal sugalvojo tokį būdą, kaip pasiimti pinigų, kad turėtų eterį. Bet jeigu jie neįsisavins po to, tai...“ Tęsdamas pokalbį R. K. klausia: „Ar <...> NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint ten to, sakykim...“ V. G. atsako: „Taip.“ Toliau R. K. tęsia: „Kitų interesų, kurie ten eina taip kaip <...> turi eiti, ta prasme, pagal tai, kiek srautą duoda. Bet aš manau, kad V. gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ką nori. Problema, <...> aš galiu pasidalint įspūdžiais... J. šiaip gaudo keturiasdešimt procentų atkato. Jeigu jinai dalinasi ten kur reikia, tai ne mano reikalas.“ V. G. pabrėžia: „<...> pas mus buvo principinis pasakymas šitoj vietoj, jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos. <...> nuo pat kadencijos pradžios. Pasakyta <...> kad nebus jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Mes pasakėm taip, jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių.“ R. K. nurodo: „Įmanoma.“ V. G. tęsia: „Tai sakėm, mums tas yra svarbu. O jokių... Mums pinigai, iš principo, nėra reikalingi, nes jie tam pačiam tikslui po to eina.“ R. K. pritaria: „Vis tiek nueina, jo.“ V. G. tęsia: „Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom. <...> pas mus buvo toks pasakymas. <...> žinai, aišku, nu, ar aš galiu patikrint, kaip ten, nu, man viskas nesakys. Nu, aš galiu, žinai, subtiliai užsiminti.“ R. K. nurodo: „Aš <...> pasitart norėjau su tavim <...> komitetas nusprendė taip, sekantį sykį susirinks vasario pirmą, <...> ar vasario mėnesį, nu, ten... Jeigu ten pajudės, viskas tvarkoj. Nors kaip esu sakęs, kažkas matyt kažkokių sumetimų vedamas uždėjo ŽŪM kontrakto lubas. Milijoną eurų.“ V. G. patvirtina: „<...> mes tą žinom... Ir ta pati V. net ir pasakius buvo, jai tiesiog stabdo... Nu, aš taip įtariu, tai čia žinai... Ten lygtai gal Prezidentūra sako, bet aš taip įtariu, kad ten Premjero labiau, žinai, kaip visada.“ R. K. papildo: „Prezidentūra yra nedviprasmiškai nurodžiusi Vilytei stabdyti bet kokius viešuosius viešinimo pirkimus <...>.“ V. G. nurodo: „<...> ŽŪM <...> nemaži pinigai, tai na, natūralu, kad visom tarnybom tai yra kaip ir rizikos veiksnys <...> Bet, kadangi, bent jau pačioj pradžioj pas mus buvo labai aiški politika, ir <...> tą politiką mes transliavom pakankamai atvirai, <...>, ir čia, ir kanalams ir visiems kitiems. Ir agentūroms. <...> Tai turbūt, žinai, kažkurį laiką pastebėjo, pastebėjo ir nusprendė, kad čia yra dar blogiau <...>, jie pinigų neima, prisikabint nėra kur, o jie dar gaus eterio. Tai tada, reiškias bus nu, dar blogiau, <...> Mes pasieksim tiesiog teisėtais, teisėtomis visomis priemonėmis dar geresnį rezultatą. Tai matomai tada nusprendė, kad geriau tada yra... trukdyti. Nes esmė yra kokia... Ir stabdo tokiu būdu, kad, žinai, nesako, kad kas nors blogai, bet ir neleidžia toliau eiti. Visokiom procedūrom, žinai, visa kita. Tai aš nežinau, kaip ten susitvarkys. Bet čia iš kitos pusės buvo.“ R. K. nurodo: „Šiaip V. yra ne ta, kuri nesusitvarkanti. Tas vat, keista man.“ V. G. tęsia: „Apie tą kalbam vos ne kiekvieną <...> savaitę su ministrais ir sakom, jeigu jūsų nematys. <...> iš Kretingos mūsų partiečiai, net eiliniai partiečiai jie puikiai suvokia, sako, mūsų ministro nemato regioninėj žiniasklaidoj. Nu, sakau, ką aš galiu padaryti, aš gi nemokėsiu partijos pinigų už tai, kad dar ministrus parodyt.“ Vėliau P. G. nurodo: „Aš buvau sakęs, kad tą J. tu ją daryk viešųjų ryšių specialiste. <...> Tu neprileisk jos prie pinigų. Nes <...> negerai, žmogus atėjęs iš žiniasklaidos, kur turėjęs tam tikrų <...> interesų, konfliktų. <...> kiek girdėjau, ministerijoj vis dėlto jin valdo ten tuos dalykus. <...> Aš <...> baisiai nesikišdamas jai vis pasakau, tiesiog, žinai, <...> visiems <...> sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad <...> protingai. Man nereikia ten, aš nekišu ten kažkokių ten kanalų. Vienų ar kitų, sakau. <...> jūs tiesiog sudėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje. Viskas.“ R. K. nurodo: „Nes matai, <...> aš šiaip esu šiek tiek dvejopoj situacijoj. Visų pirma, tai pagal mūsų ilgalaikę partnerystę mes vis tiek būsim jums palankūs. Vieną vertus, ta prasme, bet kitą vertus, jeigu V. neleis pinigų, tai kitur neras tokių dalykų.“ V. G. nurodo, jog supranta. R. K. tęsia: „Antrą vertus, nu yra <...> interneto junginys pas mus. Arba yra, arba nėra, ta prasme.“ V. G. nurodo: „Tai ten žinai, neišeina, tai neišeina.“ R. K. sako: „Pas mus nebus.“ V. G. atsako: „Nu, aš suprantu.“ R. K. tęsia: „Aš tau labiau apibrėžiau tokią ilgalaikiškesnę situaciją, kuri gali būti išspręsta per mėnesį, pusantro.“ V. G. pažada: „Aš paklausiu. Bet, žinai, prisižadėt negaliu, nes supranti, kartais žmonės klauso patarimų. Kartais neklauso patarimų. Aš ten, žinai, gali /.../ bandyt užspaust, bet /po to/, žinai... Vaikščios pikta <...> Supranti, iš kitos pusės, žinai, <...> jūs galbūt panašų rezultatą pasieksit ir per ministeriją.“ R. K. nurodo: „Jo, bet aš žiauriai abejoju ar bus išvis.“ V. G. pritaria: „Aš irgi tuo abejoju.“ R. K. aiškina: „Dėl šito aš labiau abejoju <...>. Taip, mes pasieksim. Jeigu bus... Bet ar bus, nes tas jau, jeigu atsimeni, ten rugpjūčio gale pasibaiginėjo. Nu, neatsimeni... nesvarbu. Chronologiškai. Rugpjūčio gale pasiteikinėjo, dabar garantijos, jau parašyta, pratęst iki sausio. Sausis... Okei. Sakykim, įvyksta... <...> Kas nors apskųs <...> Objektyviai, <...> galit startuot kokį gegužį... A ne? O, iš tikrųjų, kovą, balandį, gegužį, birželį jums reikia gerai paišlaidauti... ir paišlaidauti rugsėjį. Nu, spalį. Vsio.“ V. G. nurodo: „Aš tą viską suprantu. Ir teisingai jūs sakot. <...> Kai yra kanalas ten per... Juo labiau, kad ten labai logiškai ten buvo... jis aš kiek supratau, ten ir teisme ten laimėjo, ten kažkoks buvo irgi konfliktėlis. Ten kažką norėjo sustabdyti jo tą konkursą, jisai ten.“ R. K. patvirtina: „Jo, bet tai dirbo jis pats.“ V. G. nurodo: „NMA.“ R. K. tęsia: „Dirbo kolega V.<...>, kad slystų ir nuslystų. Buvo suinteresuotos grupės, kurios dirbo visapusiškai.“ V. G. teigia: „Ten viskas <...> gerai eina. Tai aš nesuprantu kartais, kam ieškot alternatyvų, kai viskas einasi gerai.“ R. K. nurodo: „Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Kaip išmintingai paklausti, žinai.“ V. G. pažada: „Aš pabandysiu. <...> aš žinai, su ja neturiu problemų. Aš su ja galiu kalbėtis <...> Bet supranti <...> ministrai <...> pradeda jaustis nepatogiai <...>. Negi mes čia patys nieko nesuprantam, kad tu čia mums reikalingas kaip patarinėtojas. <...> ne tai, kad aš kažką blogo pasakau, bet kad jie nesusitvarko su situacija pas save. <...> aš kartais ateinu su tokiom žiniom, kur aš matau, kad jie patys dar ministerijoj nežino, kad pas juos tas vyksta.“ R. K. nurodo: „Iš kitos pusės, na, man rodos, kad jie puikiai supranta, kas yra faktinis partijos vadovas ir turėtų įsiklausyti.“ V. G. tęsia: „<...> jie visi pradės dabar girdėt, kai sąrašą sudarinėsim.“ R. K. pataria: „V.i turbūt gali būti ir klausimas... klausyk, o tu iki rusėjo išleisi visus, ar ne? Ne priekaištas, tik klausimas... tu... išleisi arba neišleisi.“ V. G. pritaria: „Taip <...> padarysim kokį apibendrintą posėdį, <...> sugalvosim.“

610. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. V. G. ir R. K. pokalbio turinys, jo kontekstas (2015 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. įvykę Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio valdymo bei stebėsenos komitetų posėdžiai) leidžia spręsti apie susitikimo tikslą – siekį palankiai išspręsti UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms žiniasklaidos bendrovėms aktualius finansinius klausimus (jau minėta, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ buvo suD.si reklamos paslaugų sutartį su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“, o ši bendrovė turėjo sutartinius paslaugų teikimo santykius su Nacionaline mokėjimo agentūra). Pokalbio metu R. K. išreiškia susirūpinimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimui skirtų lėšų perskirstymo bei jų panaudojimo: „Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų... šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių“, „toks įspūdis, kad tie pinigai vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems“. V. G. atsakė, jog „<...> aš galiu patikrint, kaip ten, nu, man viskas nesakys. Nu, aš galiu, žinai, subtiliai užsiminti“, „<...> visiems <...> sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad <...> protingai. Man nereikia ten, aš nekišu ten kažkokių ten kanalų. Vienų ar kitų, sakau. <...> jūs tiesiog sudėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje“, bei pažadėjo: „Aš paklausiu. Bet, žinai, prisižadėt negaliu, nes supranti, kartais žmonės klauso patarimų. Kartais neklauso patarimų. Aš ten, žinai, gali /.../ bandyt užspaust, bet /po to/, žinai... Vaikščios pikta <...>.“ Tokia V. G. išsakyta mintis leidžia spręsti apie tai, jog pokalbio dalyviams aiškus neteisėtas veikimo pobūdis. Šio pokalbio metu R. K. nurodo: „Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Kaip išmintingai paklausti, žinai.“ Tokia R. K. frazė „kaip išmintingai paklausti“ leidžia spręsti, jog, priešingai nei aiškina išteisintieji R. K. ir V. G., žemės ūkio ministrę V. B. buvo siekiama ir žadama paveikti, o ne tiesiog paklausti dominančios informacijos. Šią išvadą tik patvirtina V. G. pažadas: „Aš pabandysiu. <...> aš žinai, su ja neturiu problemų. Aš su ja galiu kalbėtis <...>.“ Tokia V. G. frazė taip pat rodo, jog kalbama ne apie elementarų informacijos gavimą. Tęsdamas pokalbį R. K. nurodo: „Iš kitos pusės, na, man rodos, kad jie puikiai supranta, kas yra faktinis partijos vadovas ir turėtų įsiklausyti.“ Ir pataria: „V.i turbūt gali būti ir klausimas... klausyk, o tu iki rusėjo išleisi visus, ar ne? Ne priekaištas, tik klausimas... tu... išleisi arba neišleisi.“ V. G. pritaria: „Taip <...> padarysim kokį apibendrintą posėdį, <...> sugalvosim.“ Toks šio pokalbio turinys paneigia R. K. aiškinimą, kad Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimui skirtomis lėšomis jis domėjosi visos žiniasklaidos rinkos kontekste ir kad V. G. žadėjo ne nurodyti V. B. atlikti konkrečius veiksmus, o tik jos paklausti. Be to, šio pokalbio metu R. K. nurodė: „Jie puikiai supranta, kas yra faktinis partijos vadovas ir turėtų įsiklausyti.“ V. G. patvirtina, jog dėl artėjančių rinkimų „jie visi pradės dabar girdėt, kai sąrašą sudarinėsim“. Tokios frazės leidžia daryti išvadą, jog pašnekovai supranta tai, kad V. G. dėl savo statuso ir padėties Darbo partijoje gali, nors ir netiesiogiai, paveikti UAB „MG Baltic“ valdomoms žiniasklaidos bendrovėms finansiškai palankaus sprendimo priėmimą – Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrus didesnę sumą, skirtą vykdomų programų viešinimui, ši įstaiga, turinti paslaugų teikimo sutartį su viešinimą atliekančia bendrove (turinčia sutartinius santykius su UAB koncerno „MG Baltic“ valdomomis žiniasklaidos priemonėmis), galės šias lėšas naudoti ir taip UAB koncerno „MG Baltic“ įmonės gaus finansinę naudą. Bylos duomenimis, Žemės ūkio ministerija 2015 m. nebuvo suD.si viešinimui reikalingos paslaugų teikimo sutarties ir ministerijai skirtos lėšos tiesiogiai negalėjo būti naudojamos. Todėl pokalbio metu V. G. R. K. nurodė, kad „jūs galbūt panašų rezultatą pasieksit ir per ministeriją“, tačiau R. K. tuo suabejojo: „Bet aš žiauriai abejoju ar bus iš vis.“ V. G. pritarė: „Aš irgi tuo abejoju.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo pokalbio metu R. K. ir V. G. išsakytos frazės patvirtina, jog V. G. aiškiai suprato jam išsakyto prašymo esmę, sutiko atlikti siekiamo poveikio veiksmus – paveikti bendrapartietę, žemės ūkio ministrę, kad UAB koncerno „MG Baltic“ naudai būtų priimti finansiškai palankūs sprendimai. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išteisintųjų R. K. ir V. G. veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalimų sudėčių požymiai – siekis bei pažadas paveikti žemės ūkio ministrę. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

611. Bylos duomenimis, atlikus kratą R. K. darbo vietoje, UAB koncerno „MG Baltic“ patalpose, rasta ir paimta užrašų knygutė (t. 20, b. l. 54–69), kurią apžiūrėjus nustatyta, jog septyniasdešimt penkto lapo viršuje yra įrašas „Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V. G.Š.m. 10 t. €“, „2. ŽŪM/N.M.A./??“ (t. 19, b. l. 185–193). Atlikus rašysenos tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 11-1643(16) nurodyta, jog užrašų knygutės 75 lape rankraštinius įrašus, kurie prasideda žodžiais „Z..2015.12.10 d.“ ir baigiasi žodžiu „pokyčiai“, parašė R. K. (t. 20, b. l. 104–108). Tokie R. K. užrašai apie 10 000 Eur nuolaidą V. G., „Nuolaidos dydis V. G.Š.m. 10 t. €“, klausimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos „ŽŪM/N.M.A./??“ tik patvirtina R. K. siekį, kad V. G. už atlygį paveiktų jam (R. K.) aktualių klausimų išsprendimą.

612. Vėlesnio 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio pokalbio metu R. K. teiravosi V. G., ar šis atliko prašytus poveikio žemės ūkio ministrei V. B. veiksmus: „V. klausimus /ar/ kiek nors žiūrėjai? Neturėjai laiko turbūt?“ V. G. atsakė: „Ne, nemačiau aš jos <...> paklausiu“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109–116); specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) (t. 13, b. l. 60–72, 73–81). Susitikę 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. taip pat aptarė su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų biudžetų paskirstymu susijusius klausimus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26–40); specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) (t. 13, b. l. 83–95, 96–110). Šio pokalbio metu R. K. V. G. teiravosi: „Norėjau paklaust, gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus?“ V. G. atsakė: „Aš jos praktiškai nemačiau. <...> Aš paklausiu. Jie ten, matai, prisidarė dabar <...> problemų. „Lietuvos rytas“ ten užsipuolė ją.“ R. K. pritaria: „Visos tos problemos iš to, kad grynai neleidžia.“ V. G. tęsia: „<...> Daug kartų buvo jai sakyta. Nežinau, ar nesupranta, ar nenori suprast, kažką J. jai...“ R. K. sako: „Žinok, J. yra <...>. Nenoriu ant jos varyt per daug, bet... ji žaidžia savo žaidimą.“ V. G. atsako: „Nu, sakė, kur tik kas juda ten... Pas mus /medijos/ pasaulis, tai ten bus blogai. Ką aš galiu padaryt, jeigu žmogus... <...> matai, su tuo partijos požiūriu yra toks dalykas, mes įspėjam, mes pasakom <...> Nežinau, ar jinai nenori įsiklausyt, ar nepasitiki, ar kartais, ar kažkas tai tokio. /Nu, dar/ pasižiūrėsim.“ Toks pokalbio turinys rodo, jog R. K. siekė per V. G. paveikti jo atstovaujamoms ir UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms žiniasklaidos priemonėms palankių sprendimų, susijusių su valstybės institucijų vykdomų projektų viešinimu bei visuomenės informavimu, priėmimą. Akivaizdu, jog klausdamas „gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus“, R. K. teiraujasi dėl sutarto poveikio veiksmų, kuriuos V. G. pažadėjo atlikti.

613. Aplinkybę, jog V. G. kreipėsi dėl situacijos, susijusios su vykdomų projektų viešinimu, patvirtino liudytoja V. B.. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B., 2014 m. liepos 19 d.–2016 m. gruodžio 13 d. ėjusi žemės ūkio ministro pareigas, nurodė, kad V. G. galimai Seime paklausdavo dėl situacijos, susijusios su viešinimu. Kiek pamena, V. G. jos pasiteiravo: „Laksto E. B., visų prašo, kas ten yra, ko nesutaria su institucija, kuri yra pavaldi.“ Šiuo klausimu V. G. kreipėsi vieną kartą. Ji V. G. pasakė, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai pinigų neskirs, nes jie „ištaškė“ visus pinigus, o ministerija turi savo viešintoją. Iki pirkimo nugalėtojo paskelbimo galimai buvo pokalbis apie tai, kad reikėtų nenuskriausti nė vienos įmonės, nereikėtų visų pinigų atiduoti kuriai nors vienai įmonei, kad būtų paskirstyta tolygiai. V. G. neklausė apie konkrečią žiniasklaidos priemonę. Iki viešinimo paslaugos pirkimo Žemės ūkio ministerija vykdomų programų viešinimą vykdė per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Kai ministerijoje įvyko viešasis pirkimas ir jį patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo sudarytos sutartys dėl vykdomų programų viešinimo ir tuomet finansavimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo nutrauktas. Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius E. B. nuolat prašydavo skirti kuo daugiau lėšų, aiškindamas, kad jo vadovaujama įstaiga pinigų nebeturi, o jų sudarytos sutarties laikas dar nepasibaigęs. Liudytoja nurodė ir tai, kad programų viešinimo ir visuomenės informavimo klausimais ji priimdavo tik galutinius sprendimus, einamuosius klausimus spręsdavo patarėjai, viceministrai ar specialistai. Su viešinimu susijusią sritį kuravo J. B.. Liudytoja teigė, kad ji negalėjo duoti nurodymų Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojams, ką parinkti viešojo pirkimo laimėtoju. Ji (V. B.) galėjo spręsti tik dėl to, ar skirti papildomus pinigus. Jai niekas iš partijos ar Seimo narių nedarė spaudimo dėl pinigų skyrimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kai įvyko viešasis pirkimas, kuriame dalyvavo ne žiniasklaidos priemonės, o agentūros, jį laimėjusi įmonė pateikė viešinimo tinklelį, kuris buvo derinamas su specialistais, ji (V. B.) nedavė nurodymų, kiek ir kokiai žiniasklaidos priemonei reikėjo skirti pinigų. Pinigai žiniasklaidos priemonėms turėjo būti paskirstyti taip, kad būtų naudinga ministerijai, t. y. kad būtų pasiektas kuo didesnis žiūrimumas, skaitomumas. V. G. neišsakė prašymo, kad ji priimtų finansiškai naudingus sprendimus bendrovėms – UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ (t. 119, b. l. 192–208). Teisiamajame posėdyje liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog 2015 m. vasario mėnesį buvo paskirstytas biudžetas viešinimui 2015–2018 m., pagal kurį Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo numatyta apie 2 mln. Eur, Žemės ūkio ministerijai – apie 4 mln. Eur. Nacionalinė mokėjimo agentūra jai skirtą apie 2 mln. biudžetą išleido per 2015 m., todėl 2015 m. pabaigoje Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas E. B. ne kartą kreipėsi prašydamas viešinimui skirti papildomai 1 mln. Eur iš ministerijos biudžeto. Kai ministerija atsisakė skirti papildomą finansavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pajuto spaudimą iš žiniasklaidos, labiausiai iš „Lietuvos ryto“ grupės. Liudytoja patvirtino, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra išskirtinai daug lėšų buvo skyrusi bendrovei „Alfa Media“. V. G. jos yra klausęs, ar įmanoma skiri papildomą finansavimą viešinimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Jam atsakė, kad papildomo finansavimo neskirs. V. G. domėjosi ir Žemės ūkio ministerijos vykdomu viešinimo viešuoju pirkimu, t. y. kokias galimybes turi viena viešajame pirkime dalyvaujanti įmonė. Šios įmonės pavadinimo liudytoja negalėjo prisiminti. V. G. atsakė, jog ši įmonė neturi galimybės laimėti, nes įmonės pasiūlyme buvo daug skaičiavimo klaidų, nors pasiūlyta kaina buvo geriausia. V. G. pasakė, kad įmonė skųs viešąjį pirkimą ir stabdys procesą. Vėliau iš J. B. (žemės ūkio ministro patarėjos viešiesiems ryšiams) sužinojo, kad L. F., Darbo partijos 2012 m. rinkimų kampanijos konsultantas, bendraudamas su Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkurso laimėtoju, reguliuoja, kiek pinigų turi būti skiriama vienai ar kitai televizijai. Tuomet ji (V. B.) su V. G. aiškinosi, kodėl L. F. bando reguliuoti viešinimo tinklelį. V. G. nurodė, jog L. F. neturi jokių įgaliojimų ir negali kalbėti Darbo partijos vardu (t. 72, b. l. 2–6).

614. Taigi, nors liudytoja V. B. neigė V. G. jai darytą poveikį dėl UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms žiniasklaidos bendrovėms palankių finansinių sprendimų priėmimo, vis dėlto neneigė šiuo klausimu kalbėjusi su bendrapartiečiu V. G.. Jos parodymai patvirtina, jog V. G. šiuo klausimu buvo gerai informuotas ir aktyviai domėjosi papildomo finansavimo skyrimu Nacionalinei mokėjimo agentūrai, taip pat Žemės ūkio ministerijos vykdomu viešinimo paslaugų pirkimu bei galimybėmis jame laimėti jo nurodytai bendrovei. Be to, liudytoja patvirtino, jog sprendimų priėmimas dėl papildomų lėšų skyrimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai priklausė jos kompetencijai.

615. Byloje nustatyta, jog V. G. buvo Seimo nariu, politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nariu, tai leidžia daryti išvadą apie realias jo galimybes daryti įtaką Darbo partijos narei, šios partijos deleguotai eiti žemės ūkio ministro pareigas – V. B.. Be to, kolegijos nuomone, pirmiau aptartų duomenų kontekste reikšmingas R. K. bei D. B. (tuomečio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo) 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbio metu R. K. išsakytas V. G. galimybių darant poveikį V. B. vertinimas (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1–47). Pokalbio metu R. K. su D. B., be kitų klausimų, aptarė Lietuvos politines partijas, taip pat ir Darbo partiją. D. K. nurodė: „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra V. G.. Ir jis ir B. sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja“ (t. 4, b. l. 24). Tokie duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino ir dėl jų nepasisakė, tik patvirtina V. G. galimybes daryti poveikį bendrapartiečiams, taip pat patvirtina ir veikimą sprendžiant R. K. aktualius klausimus.

616. Jau minėta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo suD.si paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ teikė visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą paslaugas. Pagal UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ sudarytą sutartį UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teikė reklamos paslaugas UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ atstovaujamiems klientams. Liudytojas M. K., vienas iš UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabartinis pavadinimas UAB „Fabula ir partneriai“) vadovų, parodė, kad UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo suD.si viešinimo paslaugų sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Šiame projekte LNK buvo pasirinktas kaip pagrindinis viešintojas. Sutarties vykdymo metu dažnai susitikdavo su R. K., kuris, jo nuomone, yra didžiausias tiekėjas ir verslo partneris, turintis didelės galios jų versle. UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo suD.si sutartis su LNK ir UAB „Alfa Media“. Teismui sutrumpinus sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra terminą, vyko diskusijos su šia institucija, apie tai kalbėjo ir su R. K., Z. S. (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove). Liudytojas teigė, kad pagal sutarties sąlygas programų viešinimui labiau tiko LNK. Niekas nedarė įtakos viešintojo pasirinkimui, tai buvo UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ pasirinkimas. Vėliau viešinimo programos biudžetas buvo perskirstomas, Nacionalinės mokėjimo agentūros dalis buvo mažinama. Apie biudžeto mažinimą informavo R. K.. Susitikimo su R. K. tikslas buvo noras susitarti, kad LNK grupė netaikytų sankcijų. Liudytojas teigė, kad žemės ūkio ministrė V. B. galėjo daryti įtaką jų komerciniams santykiams su UAB „Alfa Media“ ir LNK (t. 119, b. l. 159–164). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nurodė, jog 2014 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė viešinimo konkursą, kurį laimėjo UAB „Viešųjų ryšių partneriai“. Sutartis buvo sudaryta trejiems metams, nustatytos fiksuotos kainos. Prieš sutarties pasirašymą vyko derybos su R. K., kuriam yra sakęs, kad LNK bus pagrindiniu viešinimo kanalu, o R. K. prašė, kad UAB „Alfa Media“ taip pat turėtų savo dalį pajamų. 2015 m. buvo mažinamas kitų metų Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo planas. Šiam procesui vadovavo J. B.. Apie viešinimo biudžeto mažinimą jis (M. K.) kalbėjo su žiniasklaidos atstovais, tarp jų ir su R. K.. Šiuo klausimu buvo susitikęs su ministre V. B., tačiau po susitikimo nebuvo priimtas joks sprendimas. Bendravo ir su L. F., kuris nuo 2004 m. buvo Darbo partijos viešųjų ryšių konsultantu. Jam sakė, kad politinei valdžiai būtų naudinga, taip pat ir Darbo partijai, delegavusiai žemės ūkio ministrę, tęsti viešinimo sutartį (t. 77, b. l. 11–13). Taigi liudytojas M. K. patvirtino, jog pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra pagrindiniu viešinimo kanalu buvo pasirinktas LNK, o sumažinus Nacionalinei mokėjimo agentūrai viešinimui skirtas lėšas, jis šį klausimą aptarė su R. K..

617. Liudytojas E. B., ėjęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigas, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pagal 2014 m. su bendrovėmis „Viešųjų ryšių partneriai“ bei „Gravitas“ sudarytas sutartis buvo užsakomas Kaimo plėtros programos viešinimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra teikdavo duomenis apie numatomą lėšų poreikį, o Žemės ūkio ministerija kiekvienas metais paskirstydavo lėšas. Viešinimui skirtos lėšos buvo dalijamos per pusę Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai. Galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo priimdavo Kaimo plėtros programos valdymo komitetas. Kai pasibaigė Nacionalinės mokėjimo agentūros sutartis su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“, ministerija pinigų viešinimui nebeskyrė. Apie finansavimo sumažėjimą, apie sutarties su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ pabaigą buvo paskelbta viešai. Apie tai susitikimo metu minėjo ir R. K.. Liudytojas teigė, kad žemės ūkio ministrė turėjo įtakos skirstant biudžetus, ji buvo Kaimo plėtros programos valdymo komiteto pirmininkė. Dėl lėšų poreikio kreipdavosi į ministrę, ne į komitetą. Ministrė V. B. ir jos patarėja J. B. norėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra vykdytų neskelbiamas derybas su rinkos dalyviais dėl viešinimo paslaugų teikimo. Nacionalinei mokėjimo agentūrai nesutikus vykdyti neskelbiamas derybas pinigai buvo grąžinti ministerijai. Liudytojas tvirtino, kad ministrės V. B. nuomonė dėl lėšų paskirstymo buvo svarbi (t. 117, b. l. 158–165). Liudytojas E. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iki 2016 m. kovo 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra išnaudojo viešinimui skirtų 1 448 100 Eur. Žemės ūkio ministrės V. B. įsakymu Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo numatyta skirti 217 215 Eur. Ministerija nebuvo suD.si viešinimo paslaugų teikimo sutarties ir norėjo pasinaudoti agentūros sutartimi su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“, todėl žemės ūkio ministrės V. B. 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo numatyta skirti papildomai 379 370 eurų. Papildomai skirta 379 370 Eur suma nebuvo panaudota ir sugrąžinta ministerijai. Papildomas lėšas buvo norima panaudoti iki 2016 m. kovo 1 d. Liudytojas nurodė ir tai, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje R. K. yra sakęs apie tai, kad viešinimo finansavimas yra sumažėjęs, o viešinimo paslaugų sutarties sąlygos su UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ galioja iki 2016 m. kovo 1 d. Su R. K. kalbėjosi apie viešinimo tęstinumą ir Žemės ūkio ministerijos siūlytas vykdyti neskelbiamas derybas (t. 77, b. l. 6–9).

618. Aptarti liudytojų M. K. bei E. B. parodymai patvirtina, jog pagal galiojusią Nacionalinės mokėjimo agentūros bei UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ viešinimo ir informavimo sutartį LNK buvo pasirinktas pagrindiniu Kaimo plėtros programos viešintoju. Žemės ūkio ministerija sutarties dėl viešinimo paslaugų teikimo nebuvo suD.si.

619. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos J. B. (buvusi žemės ūkio ministro patarėja viešiesiems ryšiams), B. Z.-Z., B. V. (Žemės ūkio ministerijos atstovės), V. K. (buvusi Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus vadovė) parodė apie joms žinomas aplinkybes, susijusias su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetų skirstymu.

620. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. B., 2014–2016 m. ėjusi žemės ūkio ministro patarėjo viešiesiems ryšiams pareigas, paaiškino, kad kaimo plėtros programa turėjo būti viešinama pagal Europos Sąjungos reikalavimus. 2015–2016 metais Žemės ūkio ministerija neturėjo viešinimo sutarčių. M. K. ir E. B. bendravo su žemės ūkio ministre dėl lėšų, skirtų viešinimui (t. 120, b. l. 14–18). Teisiamajame posėdyje J. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai apklausta kaip liudytoja ji nurodė, jog Žemės ūkio ministerijos paskelbtas viešinimo konkursas vyko 2016 m. pavasarį, jame dalyvavo pagrindinės Lietuvos reklamos agentūros. Liudytoja taip pat nurodė, jog buvo girdėjusi, kad L. F., kuris buvo susijęs su Darbo partijos viešinimu, bandė daryti įtaką 2016 m. viešinimo konkursui, kurį organizavo Žemės ūkio ministerija. Liudytoja nurodė ir tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nuolat prašydavo skirti papildomą finansavimą viešinimui. Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pervesta 300 000 Eur, kai dar nebuvo įvykęs viešinimo konkursas Žemės ūkio ministerijoje, tačiau ši pinigų suma nebuvo panaudota ir vėliau grąžinta Žemės ūkio ministerijai (t. 77, b. l. 2–4).

621. Liudytoja B. Z.-Z., 2015–2016 m. ėjusi Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigas, paaiškino, jog 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. vykdė Kaimo plėtros programos viešinimo pirkimo procedūras, 2015 m. pabaigoje–2016 m. pradžioje buvo išrinktas nugalėtojas ir pasirašyta sutartis. Kol neturėjo sutarties, viešinimas vyko rašant pranešimus spaudai. Žemės ūkio ministerija ilgą laiką neturėjo sutarčių ir negalėjo vykdyti viešinimo programos. Kaimo plėtros programos viešinimui skirtos lėšos buvo perskirstytos, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri tuo metu turėjo sutartis, galėtų atlikti vykdomų programų viešinimą. Vėliau, kai Žemės ūkio ministerija viešojo pirkimo būdu išsirinko viešinimo paslaugos teikėją, tuomet ir ministerija pradėjo savo viešinimo darbus. Liudytoja nurodė, kad Žemės ūkio ministerija, kol nebuvo suD.si viešinimo sutarties, pavaldžiai įstaigai Nacionalinei mokėjimo agentūrai pavesdavo viešinti Kaimo plėtros programą. Iki sutarties sudarymo Žemės ūkio ministerijos lėšos, skirtos programos viešinimui, nebuvo naudojamos. Jos buvo perskirstomos Nacionalinei mokėjimo agentūrai metams į priekį. Kaimo plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas priimdavo kolegialius sprendimus, ministrė V. B. negalėjo priimti vienašališkų sprendimų. (t. 142, b. l. 77–82).

622. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos B. V. parodymai patvirtina, kad ji nuo 2013 m. iki 2015 m. pabaigos dirbo Žemės ūkio ministerijoje Informavimo ir viešinimo skyriuje viešųjų pirkimų specialiste. Žemės ūkio ministerijai paskelbus viešą konkursą, viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo keliami klausimai dėl konkrečių žiniasklaidos priemonių dalyvavimo įgyvendinant viešinimo programą, buvo bendrai rengiamas viešinimo planas, remiantis viešai prieinamais tuomečiais auditorijos duomenimis. Viešinimo paslaugos nebuvo perkamos iš konkrečios žiniasklaidos priemonės. Jos buvo perkamos iš operatorių, kurie pasiūlydavo geriausią paslaugos kainą (t. 142, b. l. 82–83).

623. Liudytoja V. K. (buvusi pavardė P.), 2015–2016 m. ėjusi Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus vadovo pareigas, parodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo sutartis ir vykdė viešinimą, bet agentūrai buvo paskirta papildomai viešinti ir ministerijai priskirtas temas. Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė skirti papildomų lėšų. Konkrečias žiniasklaidos priemones pasiūlė viešinimo paslaugas teikianti įmonė. Paslaugos pirkimo metu nėra nurodomos konkrečios žiniasklaidos priemonės. Viešintojai argumentuotai siūlo tam tikrus kelis kanalus ir juose viešina. Sutartyje nėra nurodomos konkrečios proporcijos tarp žiniasklaidos priemonių. Visuomenės informavimo kampanijų įgyvendinimo priežiūros komisija prižiūri sutarties vykdymą. V. B. tiesiogiai nedalyvavo priežiūros komisijos darbe (t. 142, b. l. 82–86).

624. Taigi liudytojos J. B., B. Z.-Z., B. V., V. K. patvirtino, jog Žemės ūkio ministerija laikotarpiu, kol nebuvo įsigijusi viešinimo paslaugų, pavaldžiai įstaigai Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pavedusi viešinti Kaimo plėtros programą.

625. Jau minėta, jog žemės ūkio ministrės V. B. 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D‑937 patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ metiniai lėšų limitai ir veiklos sričiai – programos informavimas ir viešinimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2014 metais numatytas 144 810 Eur (su PVM) lėšų limitas, 2015 m. – 1 448 100 Eur(su PVM) lėšų limitas, 2016 m. – 217 215 Eur (su PVM) lėšų limitas; Žemės ūkio ministerijai 2014 metams lėšos nenumatytos, 2015 m. – 2 459 453 Eur (su PVM) lėšų limitas, 2016 m. – 144 371 Eur (su PVM) lėšų limitas. Taip pat minėta, kad Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto 2016 m. vasario 10 d. posėdyje svarstytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės – viešinimas ir informavimas. Pritarta pasiūlymui pavesti Nacionalinei mokėjimo agentūrai vykdyti Lietuvos kaimo plėtros programų viešinimo ir informavimo funkcijas bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai padidinti priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities lėšų limitą 313 529,25 Eur be PVM, o Žemės ūkio ministerijai minėtos veiklos srities lėšas šia suma sumažinti (t. 54, b. l. 162–178). Žemės ūkio ministrės V. B. 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-126 patvirtintas Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones 2016 metų planas, pagal kurį Žemės ūkio ministerijai informavimo priemonėms skirta 2 109 624,10 Eur (suma sumažinta 379 370 Eur), Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 741 395 Eur (suma padidinta 379 370 Eur (t. 53, b. l. 64, 65–74).

626. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį akcentavo, jog žemės ūkio ministrė V. B. neturėjo įgaliojimų veikdama teisėtai vienasmeniškai priimti sprendimų dėl vykdomų programų viešinimui ir informavimui 2016 m. skirto biudžeto lėšų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog žemės ūkio ministrė neturėjo įgaliojimų duoti nurodymus Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncernui „MG Baltic“ finansiškai palankius sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

627. Žemės ūkio ministerijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.) numatyti ministro įgaliojimai koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklą. Reglamento 33 punkte numatyta ministro teisė duoti pavedimus (rašytine ar žodine forma) viceministrui, ministerijos kancleriui, administracijos padalinių vadovams, kitiems ministerijos darbuotojams, ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių vadovams. 54.5 papunktyje numatyta, jog ministras priima ir pasirašo įsakymus dėl ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, pašalpų ir tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo. Žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D‑507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. spalio 29 d. redakcija) numatyta, jog vadovaujančioji institucija yra Žemės ūkio ministerija, kuri atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai ir jos įgyvendinimą (5 punktas). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdymo srities įstaiga, kurioje ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 3D-845 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 3S-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ pakeitimo“). Nacionalinės mokėjimo agentūros metiniai veiklos planai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-893 „Dėl Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir kitų valstybės biudžeto lėšas gaunančių subjektų, kurie dalyvauja įgyvendinant Žemės ūkio ministerijos strateginį veiklos planą (n-n+2)-aisiais metais, metinių veiklos planų ir ataskaitų“ ir derinami su Žemės ūkio ministerija.

628. Aptartas reglamentavimas rodo, jog Žemės ūkio ministerija yra vadovaujančioji institucija, kuri atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai ir jos įgyvendinimą. Žemės ūkio ministerija yra atsakinga už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos informavimą ir viešinimą bei tam pasitelkia Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Lietuvos kaimo tinklą. Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komitetas nagrinėja klausimus, susijusius su programų parengimu, įgyvendinimu ir programų įgyvendinimui skirtų paramos lėšų panaudojimu, priima strateginius ir (arba) svarbiausius sprendimus dėl programų prioritetų, tikslų ir uždavinių nustatymo, paramos priemonių pasirinkimo ir lėšų jų įgyvendinimui skyrimo. Komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.. Šio komiteto sprendimai priimami narių bendru sutarimu. Paramos lėšų limitą tvirtina žemės ūkio ministras atsižvelgdamas į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komiteto sprendimą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto pirmininkė – žemės ūkio ministrė V. B.. Stebėsenos komitetas nagrinėja ir tvirtina programos informavimo ir viešinimo strategiją, jos pakeitimus, įgyvendinimo pažangą, susipažįsta su planuojamais viešinimo ir informavimo veiksmais ateinančiais metais. Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant aplinkybės, jog tiek Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio valdymo komiteto, tiek Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto sprendimai priimami narių bendru sutarimu, o ministras įsakymus dėl lėšų paskyrimo priima atsižvelgdamas į paminėtų komitetų sprendimus, šiuo atveju svarbu yra tai, jog R. K. siekė, o V. G. žadėjo paveikti žemės ūkio ministrę V. B., kad ši priimtų bei duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ palankius finansinius sprendimus skirstant įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prekybos poveikiu nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K‑P‑58‑697/2019, Nr. 2K-7-162-303/2019). Pirmiau minėtas 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, jog R. K. manė, kad V. G. paveiks žemės ūkio ministrę, dėl kurios veikimo bus patenkinti jo (R. K.) interesai. Be to, kaip patvirtino apklausta liudytoja žemės ūkio ministrė V. B., V. G. ėmėsi realių veiksmų, ieškojo galimybės susitikti ir susitiko su žemės ūkio ministre, domėjosi situacija, susijusia su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimo perspektyvomis, lėšų paskirstymu šioms institucijoms, t. y. papildomų lėšų skyrimu Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Apie ketinamus atlikti veiksmus V. G. nuolat informuodavo R. K..

629. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys – R. K. bei V. G. pokalbiai, kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pavirtina, jog R. K. siekė, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine Seimo nario padėtimi, Seimo nario tarnyba, pareigomis Darbo partijos valdymo organuose, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – žemės ūkio ministrę V. B., kad ji priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, o V. G. šiuos pažadėtus poveikio veiksmus atliko. Šioje dalyje R. K. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį kaltinimas pareikštas dėl alternatyvių veikų – pasiūlymo, pažadėjimo, susitarimo ir kyšio davimo, V. G. pagal 226 straipsnio 4 dalį kaltinamas pažadėjimu, susitarimu ir kyšio priėmimu. Teisėjų kolegijos išvados dėl kyšio, užmaskuoto kaip 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, pateikiamos šio procesinio sprendimo 640–679 ir 680–709 punktuose.

Dėl R. K. kaltinime pagal BK 227 straipsnio 3 dalį bei Seimo nariui V. G. kaltinime pagal BK 225 straipsnio 3 dalį inkriminuoto požymio „išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus“

630. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) V. G., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Atitinkamai R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, jog tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir netiesiogiai V. G. davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus.

631. Pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje konstatavo, jog kaltinimas R. K. bei V. G. yra abstraktaus pobūdžio ir bylos duomenimis neįrodytas. Taip pat įvertinęs, kad šis kaltinimas R. K. ir V. G. pareikštas iki 2015 m. gruodžio 16 d. veikus už valstybės tarnautojo V. G. išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokia kaltinimo formuluotė atitinka BK 225 straipsnio 5 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-391 redakcija) įtvirtintą nuostatą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Analogiškai pakeistos ir BK 227 straipsnio nuostatos. Teismas nusprendė, kad įstatymu praplėstos kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamos veikos sudėtys šiuo atveju neturi grįžtamosios galios, nes sunkina V. G. padėtį (BK 3 straipsnio 3 dalis) bei lengvina ir sunkina R. K. padėtį.

632. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą. Apeliantas nurodo, jog iki 2017 m. birželio 3 d. atvejai, kai kyšį valstybės tarnautojas priimdavo ne už konkretų pageidaujamą veikimą ar neveikimą, o už konkrečiai neįvardytus veiksmus, t. y. už pageidaujamą palankumą ir išimtinę padėtį, teismų praktikoje buvo kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos. Todėl jie buvo laikomi nusikalstamais ir 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. V. G. darytų veikų metu. Apeliantas tvirtina, kad šioje byloje V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. laikotarpiu padaryta veika, kuri jos padarymo metu tiek, kiek tai susiję su „išimtinės padėties ar palankumo“ požymiu, galėjo būti kvalifikuota pagal bendrąją normą – BK 228 straipsnio 2 dalį, ir tiek jo veiksmų galutinio kvalifikavimo, tiek šiuo metu atitinka specialiosios BK 225 straipsnyje įtvirtintos veikos požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nėra pagrįsti.

633. Duodami paaiškinimus pirmosios instancijos teisme R. K. ir V. G. neigė kaltę dėl šio jiems pareikšto kaltinimo (t. 112, b. l. 87–100, 156–182; t. 113, b. l. 16–36). V. G. paaiškino, jog jam, kaip politikui, palankumas suprantamas kaip rūpestis, kad visuomenė nebūtų susiskaldžiusi, įvairios jos grupės ieškotų kompromisų ir kad visos visuomenės grupės būtų atstovaujamos. V. G. nurodė ir tai, kad palankumo ateityje požymis nebuvo numatytas tuo metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje (t. 139, b. l. 153–173, 174–187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. teigė, jog niekam nežadėjo išimtinės padėties ar palankumo ateityje, už tai jam (V. G.) niekas nesiūlė priimti kyšio (t. 159, b. l. 53–54). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, jog prokuroras nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą suteikus V. G. neteisėtą atlygį už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje (t. 158, b. l. 28–29).

634. Byloje nustatyta, jog V. G. ir R. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 21 d. ne kartą bendravo telefonu ir buvo susitikę 11 kartų (2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d. 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. sausio 12 d.). Šių susitikimų metu R. K. ir V. G. aptardavo politines aktualijas, būsimų Seimo rinkimų aspektus, R. K. pateikdavo prašymus palankiai spręsti jam aktualius klausimus (paveikti Seimo pirmininkę, kad ši paspartintų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimą bei pats V. G. balsuotų už minėtą nutarimą, paveikti Seimo pirmininkę, jog Seime svarstomų Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimas būtų nukeltas į kitą Seimo sesiją, paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovus ir narius, Darbo partijos frakcijos narius, kad jie pritartų Vartojimo kredito įstatymo pataisų nuostatoms dėl vėlesnio šio įstatymo įsigaliojimo, paveikti žemės ūkio ministrę V. B. dėl UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „MG Valda“ palankaus sprendimo priėmimo, paveikti žemės ūkio ministrę V. B., kad Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimui skirtų lėšų 2016 m. biudžetas būtų skirstomas palankiai UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms), o V. G. žadėdavo įvykdyti R. K. pateiktus prašymus, taip pat informuodavo, kokius veiksmus jau yra atlikęs ir esant būtinybei atliks ateityje. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu R. K. ir V. G. teigiamai įvertino savo bendradarbiavimo rezultatus bei aptarė atlygio V. G. klausimą. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. R. K., D. J. M. (UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir vadovas) ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3–56); specialisto išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83–99), kurio metu R. K. nurodė V. G.: „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai <...> gaunasi gerai, <...> vieni kitus suprantam. <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, <...>. Dabar aš manau, kad jeigu žiūrėt link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, <...> tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į Ignalinos uždarymą <...>, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot, <...> vis tiek jūs būsit valdančioj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė, <...>. Tai čia tas pagrindinis, o po to ten einami ar pagalbiniai. <...> Antras dalykas, <...> jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau, tai <...> dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, <...>, būsit arčiau ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora <...> esminių, <...> dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal <...> eigą <...> pagal progą <...> pagal pakilimą. <...> manau, kad, <...> Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“, „nes po to vis tiek bus tenderis, <...>, ir ten jau kas bus stipresnis.“ Vėliau R. K. paklausė V. G.: „<...> reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės.“ Į tai V. G. atsakė: „Pagalbos <...> kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. <...> Ir aišku ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...> kur galimybė <...> /kad/ su jumis pasikalbėti. Mes <...> perkam eterį irgi, <...> suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi <...> kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. <...> Plius įdėjimas, <...> kad neblokuotų, <...>, vieną iš mūsų irgi pakalbintų, <...> mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, <...>, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/.“ Šio pokalbio metu R. K. nurodė V. G., jog „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai <...> gaunasi gerai, <...> vieni kitus suprantam“, įvardijo UAB koncernui „MG Baltic“ aktualius klausimus, pabrėždamas, jog „aš nekalbu ten, ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim“. Taigi R. K. kalba ir apie ateities planus. R. K., nurodęs UAB koncernui „MG Baltic“ svarbiausius klausimus, nurodė ir tai, jog „visi kiti galbūt pagal <...> eigą <...> pagal progą <...> pagal pakilimą“. Vėliau pokalbio metu buvo aptartas pageidaujamo atlygio už V. G. veiksmus klausimas ir V. G. patvirtino, jog „mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/“. Toks V. G. ir R. K. pokalbio turinys aiškiai rodo, jog R. K. pageidauja palankumo sprendžiant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ svarbius klausimus, o V. G. išreiškia pasiryžimą jį suteikti, jei už tai bus atsilyginta. Neabejotina, kad V. G., būdamas Seimo narys bei vienas iš Darbo partijai vadovaujančių asmenų, turėjo realią galimybę paveikti UAB koncernui „MG Baltic“ svarbius procesus, o R. K. buvo suinteresuotas palaikyti su V. G. gerus santykius ir ateityje. Išteisintųjų išsakytos frazės leidžia spręsti, kad V. G. suprato, jog R. K. siekia naudos ir ateityje, ir žadėjo veikti R. K. interesais. Taigi toks bendradarbiavimas jiems abiem buvo priimtinas, o duomenų, leidžiančių spręsti, kad R. K. bei V. G. ateityje neketintų išlaikyti abipusiškai naudingų ryšių, byloje nėra. V. G. išsakyta frazė „esam pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėti“ tik patvirtina, jog jis siekia tęsti bendradarbiavimą už suteiktą atlygį. Tokia situacija atitinka kyšio pažadėjimo, susitarimo jį duoti ir priimti bei davimo ir priėmimo už palankumą ir išimtinę padėtį požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ši kaltinimo dalis R. K. bei V. G. bylos duomenimis neįrodyta.

635. Tačiau šios V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2015 m. rugpjūčio 28 d.–2016 m. sausio 21 d.) galiojusioje BK 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kyšio priėmimas už išimtinę padėtį ar palankumą nebuvo įtvirtintas. Tik 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusia BK 225 straipsnio 5 dalies redakcija buvo išplėsta kyšininkavimo sąvoka nurodant, kad kyšis gali būti priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą.

636. Teisinio reglamentavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Pagal lex benignior retro agit taisyklę teisės aktų galia nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.

637. Teismų praktikoje pripažįstama, jog iš BK 225 straipsnio 5 dalies konstrukcijos, jos ryšio su 1–4 straipsnio dalimis matyti, kad 5 dalimi išplečiama kyšininkavimo sąvoka nurodant, kad kyšis gali būti priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Tai yra išplečiamas ratas veikų, už kurių padarymą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

638. Nagrinėjamu atveju naujoji, 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusi BK 225 straipsnio 5 dalies redakcija sunkina V. G. teisinę padėtį, išplečia jam pareikšto kaltinimo ribas, todėl negali būti taikoma atgaline data (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) dėl kyšio priėmimo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus – yra teisėta. V. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

639. R. K. šioje byloje buvo kaltinamas BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymu. Ši R. K. inkriminuota nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 21 d., todėl kaip švelninanti jo teisinę padėtį taikyta BK 227 straipsnio 3 dalis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Tačiau 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII‑391 BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti ar davęs kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, atsako už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo. Priėmus šią įstatymo pataisą praplėsta papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis, kuri apima ir tokius veiksmus, kurie inkriminuoti šioje byloje R. K.. BK 3 straipsnyje apibrėžtas baudžiamojo įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Naujoji, 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusi BK 227 straipsnio 5 dalies redakcija sunkina R. K. teisinę padėtį, išplečia jam pareikšto kaltinimo ribas, todėl negali būti taikoma atgaline data. Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintas vienas esminių baudžiamosios teisės principų nullum crimen, nulla poena sine lege, t. y. kad tik įstatymas gali apibrėžti nusikaltimą ir bausmę, ir įtvirtinta tai, kad baudžiamoji teisė negali būti aiškinama per plečiai, pavyzdžiui, pagal analogiją, apsunkinant kaltinamojo padėtį. Iš šių principų išplaukia tai, kad nusikaltimas privalo būti aiškiai apibrėžtas teisės aktais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijos Nr. 51111/07, 42757/07). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) dėl V. G. papirkimo už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus – yra teisėta, nes R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl 12 100 Eur kyšio, užmaskuoto kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – „LNK“, „Info TV“, „BTV“ ir „TV1“ televizijose.

640. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant: Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo nario Š. G. Seime užregistruotus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti bei priėmė 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai.

641. Pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Žemės ūkio ministrei, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu jam pažadėjęs paveikti paminėtus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Seimo pirmininkė L. G. į Seimo 7-osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas B. B. ir kiti šio Seimo komiteto nariai „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 m. darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d., Darbo partijos frakcijos Seime nariai Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.; Seimo pirmininkė L. G. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8–ąją eilinę sesiją; Žemės ūkio ministrė V. B. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG Valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, o taip pat priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic media“ valdomoms UAB „Alfa media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą bei duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic media“ valdomoms UAB „Alfa media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą, V. G. kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti bei priėmė 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai.

642. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant: Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo nario Š. G. Seime užregistruotus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, V. G. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei davė 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai.

643. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2015 m. gruodžio 16 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Žemės ūkio ministrei, paveiktų paminėtus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Seimo pirmininkė L. G. į Seimo 7–osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas B. B. ir kiti šio Seimo komiteto nariai „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8–ąją eilinę sesiją arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d., Darbo partijos frakcijos Seime nariai Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.; Seimo pirmininkė L. G. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8–ąją eilinę sesiją; Žemės ūkio ministrė V. B. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG Valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, o taip pat priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic media“ valdomoms UAB „Alfa media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą bei duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic media“ valdomoms UAB „Alfa media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą, V. G. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei davė 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai.

644. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, jog R. K. ir V. G. bendravimo turinys, užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, rodo, jog jie aptarinėjo klausimus, aktualius R. K., kuriuos galėtų padėti išspręsti V. G. ar kiti asmenys, kuriems jis, tikėtina, turi įtaką. Tačiau teismas nenustatė, kad V. G. tiesiogiai pažadėjo ar susitarė, ar netiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą ar pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar įstaigą. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti kyšį ir netiesiogiai jį davė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. G., vykdydamas savo pareigas Darbo partijoje, rūpinosi šios partijos reklamine kampanija, vedė derybas dėl nuolaidų. R. K., būdamas UAB „MG Baltic media“ vadovu, turėjo teisę tiek suteikti nuolaidas užsakovams, tiek jų nesuteikti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. K., kaip UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko, įgaliojimus duoti privalomus nurodymus šio juridinio asmens vadovui. Bylos duomenys nepatvirtina, kad V. G. ir R. K. tarėsi dėl atlygio, kuris galėtų būti vertinamas kyšiu baudžiamosios teisės prasme. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nenustačius susitarimo dėl neteisėto atlygio, derybos dėl nuolaidų nevertinamos kaip nusikalstamos.

645. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog tokios skundžiamo nuosprendžio išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas tvirtina, kad tuo pat metu, kai tarp Seimo nario V. G. ir R. K. vyko susitarimai dėl šio valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus ir dėl poveikio atitinkamiems valstybės tarnautojams, jie susitarė ir dėl atlygio už tokius V. G. veiksmus – nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, transliuotai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. G. dar 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio susitikimo metu prašė R. K. suderinti nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliacijos klausimą. 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu R. K. V. G. nurodė, jog jo prašymą įvykdė ir davė nurodymą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadovei dėl nuolaidos suteikimo. Vėlesnio 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu R. K. patvirtino V. G., jog nuolaida Darbo partijos politinės reklamos transliacijai yra suteikta. Prokuroras sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog 12 100 Eur nuolaida politinės reklamos transliacijai gali būti kyšio dalyku. Apeliantas nurodo, jog nuolaidos forma suteiktas atlygis yra tiek už R. K. pageidaujamą V. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tiek už sutartą poveikį. Prokuroras teigia, jog šis kyšis laikomas R. K. neteisėtai perduotu V. G., o jo perdavimo data – 2015 m. gruodžio 16 d., kai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose buvo baigta transliuoti politinės partijos Darbo partijos politinė reklama.

646. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti.

647. Teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau konstatavo, jog R. K. siekė, kad V. G., pasinaudotų savo turima įtaka atitinkamiems subjektams (Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Žemės ūkio ministrei), jog šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų R. K. interesais, o V. G. pažadėjo tokio poveikio veiksmus atlikti, taip pat, kad R. K. siekė, jog V. G. vykdydamas įgaliojimus veiktų jo (R. K.) interesais, o V. G. vykdydamas įgaliojimus atliko R. K. pageidaujamus veiksmus (asmeniškai balsavo „už“ Seime priimant: 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą „Dėl viešo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“; Seimo nario Š. G. Seime užregistruotus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų).

648. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-221-942/2020 ir kt.). Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteiktos paslaugos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 ir kt.). Svarbu ne kyšio išraiškos forma, o turtinės naudos faktas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-788/2017 ir kt.).

649. Išteisintieji V. G. ir R. K. duodami parodymus neigė Darbo partijos politinei reklamai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteiktą nuolaidą buvus neteisėtu atlygiu.

650. Išteisintasis V. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, jog Darbo partijos rinkimų štabas turėjo ribotą biudžetą. Medijos planuotojai nebuvo numatę gamybos kaštų, todėl būtinai reikėjo gauti nuolaidą, daryti tam tikras korekcijas medijos plane. Tuo metu jis buvo partijos rinkimų štabo vadovas. LNK grupės suteikta nuolaida buvo svarbi Darbo partijai. Galimai LNK grupė taip pat turėjo interesą duoti nuolaidą, nes gavo didesnį užsakymą, finansiškai jiems tai buvo naudinga. Išteisintasis aiškino, jog R. K. nuolaidos neprašė. Su R. K. apie nuolaidos apimtis, sąlygas nekalbėjo. Byloje užfiksuoti tik abstraktūs pokalbiai, iš kurių matyti, kad Darbo partija yra LNK klientas. Pokalbio su D. D. metu šiam nurodė, kad važiuos į LNK, pakalbės dėl nuolaidos. Su R. K. taip pat kalbėjo apie nuolaidą, nes visi politikai kalbėjo apie LNK nuolaidas. R. K. buvo „Alfa media“ grupės vadovas. Jis dirbdavo su žiniasklaida, tačiau R. K. pritaikyti nuolaidas jam nežadėjo. Vieno pokalbio su R. K. metu buvo pasakyta neaiški frazė, kurią reikėtų tikslinti visame kontekste – kuomet R. K. jo paklausė, ar kalbėjo su Z. (LNK direktorė Z. S.), atsakė, kad taip, Z. pasakė, kad daro skaičiavimus pagal reklamos apimtis ar panašiai. Reklamos apmokėjimo sąlygos derintos su LNK grupės atstovais. Darbo partijos medijos planuotojai buvo UAB „PHD“. Pagal sutartį, jie darė visą medijos planavimą. Kartais sutartis su žiniasklaidos atstovais Darbo partija pasirašydavo tiesiogiai. R. K. jokių jam naudingų veiksmų, susijusių su įstatymų leidyba ir siejant juos su nuolaida, neprašė. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje su R. K. apie nuolaidas kalbėjo abstrakčiai, t. y., buvo kalbama apie tai, kad žiniasklaida leistų pasisakyti ir Darbo partijos atstovui, kad būtų išklausytos visos nuomonės. Išteisintasis teigė, jog kaltinime neteisingai nurodytas nuolaidos dydis – 12 100 Eur. Buvo suteikta 10 000 Eur nuolaida. Su LNK grupės atstovais buvo sutarę, kad nuolaida bus 10 000 įskaitant PVM, t. y. 8 300 Eur plius PVM. Partija nėra PVM mokėtojas ir šio mokesčio nesusigrąžina (t. 112, b. l. 178–181, t. 113, b. l. 28–29, t. 139, b. l. 157–169, 174–187). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis V. G. parodė, jog apie nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai buvo užsiminta 2015 m. lapkričio 9 ir 30 d. pokalbiuose, tačiau kalba ėjo apie nuolaidą, kuri nebuvo siejama su kažkokių veiksmų atlikimu, kalbėta tik apie komercinę reikalo pusę. Be to, dar iki pokalbio apie nuolaidą, kaip nurodoma pareikštame kaltinime, jis (V. G.) jau buvo pažadėjęs balsuoti už Š. G. pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų. Taip pat pagal reiškiamą kaltinimą 2015 m. rugsėjo 28 d. jau buvo įvykęs susitarimas dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų ir Žemės ūkio ministrei dėl žemės sklypo Tujų g. 2 nuomos, o taip pat 2015 m. spalio 14 d. pokalbio metu jau buvo susitarta dėl poveikio Seimo pirmininkei dėl Seimo nutarimo projekto „Kelias Vilnius – Utena“ įtraukimo į Seimo posėdžio darbotvarkę. Pelno mokesčio įstatymo pataisų ir Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo biudžetų klausimai buvo aptariami jau po 2015 m. lapkričio 30 d. Pokalbių su D. J. M. ir R. K. metu nebuvo aptariami klausimai, susiję su LNK nuolaida partijos reklamai, ši nuolaida buvo suderinta tiesiogiai su LNK atstovais (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

651. Išteisintasis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pats tiesiogiai nedalyvavo derinant nuolaidą Darbo partijos reklamos transliavimui. Teisę taikyti nuolaidas turi bendrovės pardavimų skyrius. Žiniasklaidos priemonėse derybos tarp reklamos pardavėjų ir reklamos užsakovų vyksta ne dėl kainų, o dėl nuolaidos dydžio ir biudžeto. Nuolaida Darbo partijos reklamai buvo įprastinis rinkodaros veiksmas. Pokalbių metu V. G. nuolat užsimindavo apie pinigų trūkumą. R. K. aiškino, kad televizija, nenorėdama prarasti kliento ir ateityje užsitikrintų didesnį biudžetą iš Vyriausiosios rinkimų komisijos Darbo partijai skirtų lėšų, turėjo padaryti nuolaidą. Tačiau kainodara, pritaikyta Darbo partijai, nebuvo susijusi su jokiais V. G. veiksmais, poelgiais ar sprendimais (t. 138, b. l. 71–85, 86–104).

652. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, jog Darbo partija pirkdama reklamos laiką LNK gavo netgi mažesnę nuolaidą, nei kiti LNK klientai. Darbo partijai reklamos laikas buvo parduotas 20 proc. brangiau, nei vidutiniškai visiems kitiems LNK kanalų grupės klientams. Išteisintasis R. K. teigė, jog byloje nėra duomenų apie jo pokalbius ar susirašinėjimą su LNK vadovybe dėl nuolaidų Darbo partijos reklamos transliacijai. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su V. G. metu sakydamas „mes nenorim <...> sugriauti mūsų santykių“, jis (R. K.) kalbėjo apie gerus, abipusiai naudingus komercinius santykius. V. G., kaip LNK klientas, išsakė pageidavimą susitikti su LNK vadove ir aptarti Darbo partijos reklamos transliacijas. Šio pokalbio metu buvo derinamas ir susitikimo – Kalėdinės vakarienės – laikas, kurio metu būtų aptariamas ir „MG Baltic media“ bendradarbiavimas su Darbo partija, tačiau apie nuolaidą Darbo partijos reklamai, jos dydį nebuvo kalbama. 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo metu paminėtas tik akcizų politikos klausimas, tačiau nebuvo kalbama apie kaltinime nurodytus teisėkūros klausimus. Pokalbio metu V. G. išreiškė prašymą objektyviai nušviesti Darbo partijos ir jos deleguotų ministrų veiklą, tačiau neprašė suteikti nuolaidą Darbo partijos reklamai LNK televizijos kanaluose, dėl kurios jau buvo susitaręs dar iki 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo su R. K. ir D. J. M.. Išteisintasis aiškino, jog 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio su V. G. metu šiam pasiūlė dėl nuolaidos reklamai toliau derėtis su LNK. Be to, jei jis (R. K.) Z. S. būtų liepęs suteikti papildomą nuolaidą Darbo partijai, nebūtų V. G. klausęs, ar nuolaida yra suteikta. Reklama internetinėje platformoje „LNK GO“ nebuvo suteikta nemokamai kaip to pageidavo V. G.. 2015 m .gruodžio 9 d. pokalbio su V. G. metu jis (R. K.) išsakė įtarimus dėl neskaidrių dalykų Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių srityje, o V. G. aiškino apie Darbo partijos siekį turėti tik skaidrius santykius su žiniasklaida. Šio pokalbio metu nebuvo kalbama apie jokį atlygį. Dėl nuolaidos reklamai buvo susitarta ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 9 d., t. y. dar iki 2016 m. sausio 12 d. pokalbio su V. G. (t. 158, b. l. 17–213, t. 160, b. l. 78–85).

653. Teisėjų kolegija tokius išteisintųjų parodymus vertina kaip jų pasirinktą gynybinę versiją ir atmeta, nes jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Sprendžiant V. G. ir R. K. kaltės klausimą bei nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių objektyviosios pusės požymius – pasiūlymą, pažadą, susitarimą duoti kyšį ir kyšio davimą bei pažadą ir susitarimą priimti kyšį ir kyšio priėmimą, itin reikšmingi duomenys užfiksuoti slapta įrašius šių asmenų 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d. bei 2016 m. sausio 12 d. pokalbius.

654. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d. R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, kurio metu buvo aptariami su artėjančiais rinkimais susiję klausimai (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69–88); specialisto išvada Nr. 11-292(17) (t. 12, b. l. 2–15). Šio pokalbio metu V. G. R. K. nurodo „Aš <...> pasiruošęs jau šiek tiek idėjų, <...>, pradedam, žinai, sugalvot su rinkimais, gal kažkada su Z. galim kartu sėst?“. R. K. atsako „Galim su Z., <...> sakykim, sėst kokios vakarienės“ ir paklausia „Su pirmininku, be pirmininko?“, „Su tavim, dar su kuo /nors/?“. V. G. atsako „Galim“. R. K. papildo „Mes nenorim <...> pervertinti <...>. Ir sugriauti mūsų santykių įsiliejant naujiem žmonėm, kurio... nu, aš... kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketiginį veiksmą“. V. G. nurodo „galim kartu ir su juo, aš ir šefas“. R. K. papildo „mums jis nebūtinas. Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut“. V. G. atsako „Gerai“ ir vėliau nurodo „Mes šią savaitę jau norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaizduojam <...>. Ir mes norim, lapkričio mėnesį, turėsim jau pradėt, norim pradėti šiek tiek judėti. Tai man va būtų gerai spalį kažkada tai su... pavakarieniauti“. R. K. nurodo „Su Z.. Čia galit, galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau?“. V. G. atsako „Čia jau nuo jūsų priklauso. Jūs čia valdžia šitoj vietoj“. R. K. nurodo „mes norim korporatyviai pažiūrėt. Logiškai būtų pavakarieniaut... O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“. V. G. nurodo „Aš pasiderinsiu. Tiesiog jūs pasakykit kada. Nes man būtų gerai spalio pirmoj pusėj. <...> Nes aš tada galėčiau, žinai, visą strategiją... Pas mus ir srautai jau prasideda… finansiniai... mes ten dotacijas gaunam, norim paleist, sudarinėt kontraktus. <...> Tai vienas dalykas. Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir bendraujam ir visą kitą. Tai aš maždaug... dar turiu porą savaičių paleisti, žinai, vat galima, tada su Z. susėsti, apsitarti, ką jinai mato, kur, kaip geriau, tada lapkričio pradžioj aš turiu jau visas žinias ir lapkričio vidury aš galiu startuot. Man būtų toks grafikas. Taip neskubant, bet ir nestovint vietoj, žinai“. Vėliau aptariamas galimas susitikimo dalyvių skaičius. R. K. nurodo, kad jie susitikime bus dviese ir pasiūlo „O tu jau ten pasirink. Tiesiog pats geriau matai vidinę partinę virtuvę“. V. G. atsako „pas mus su V. nėra jokių problemų <...> mes viską derinamės, koordinuojamės. Susiskirstę esam sritim“, taip pat V. G. nurodo, „nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino <...> po to visiems atrodo, <...>, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. Tai kartais aš specialiai bent jau paklausiu, ar jūs norite dalyvauti tam, kad pamatytų, <...> ir po to, žinai, man lengviau <...> būna <...> su jais kalbėt, sakyt, klausykit chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai, tai tada visi žino, kodėl mes laikomės <...> nesinori sukurti per daug tokių <...> visi po to galvoja – o kas čia vyksta: Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito“. R. K. nurodo „Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, <...> objektyviai jūs esat mūsų artimi ir sąjūdiečiai. Tai va tie sąjūdžio kosmonautai, kur nutolę... kaip antai koks G., pavyzdžiui, arba... Š. gal ne taip toli nutolęs <...>. Čia M. nieko neveikia Vilniuje. Niekas nevyksta. Pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai <...> sau daro ką nori arba nedaro to ko reikia“. V. G. nurodo „Na, mes, <...> niekada nenorim per daug išplėsti to rato <...> bet yra, žinai, komandinis dalykas <...> ir <...> būna <...> pavyzdžiui, susergi ar <...> iškrenti. Ir po to būna, supranti, kažkas vyksta, <...> ir kai visa sistema, daugiau niekas, nieko nežino, <...> tada prasideda kažkokie nesusipratimai, visą kitą“, „<...>, galiu <...> nuo organizacijos kalbėtis“.

655. Taigi, kaip teisingai pabrėžiama prokuroro apeliaciniame skunde, dar 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio susitikimo metu V. G. ir R. K. aptarė būsimą susitikimą su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove Z. S., susijusį su būsima Darbo partijos rinkimine reklamos kampanija, kuri UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiuose TV kanaluose vėliau ir buvo transliuojama 2015 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. V. G. šio pokalbio pradžioje nurodė „Aš <...> pasiruošęs jau šiek tiek idėjų, <...>, pradedam, žinai, sugalvot su rinkimais, gal kažkada su Z. galim kartu sėst?“, „Mes šią savaitę jau norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaizduojam <...>. Ir mes norim, lapkričio mėnesį, turėsim jau pradėt, norim pradėti šiek tiek judėti. Tai man va būtų gerai spalį kažkada tai su... pavakarieniauti“. Atsakydamas į V. G. prašymą dėl susitikimo su Z. S. R. K. nurodė, jog „galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau?“, V. G. atsakė „Čia jau nuo jūsų priklauso. Jūs čia valdžia šitoj vietoj“. R. K. patvirtino „Logiškai būtų pavakarieniaut... O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“. Aptariant susitikimo su Z. S. laiką V. G. nurodė „Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir bendraujam ir visą kitą“. Aptariant būsimą UAB koncerno „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovų susitikimą, R. K. nurodė „mes galim būti dviese, galim būt trise. Dviese būsim tikrai“, „O tu jau ten pasirink. Tiesiog pats geriau matai vidinę partinę virtuvę“. Į tai V. G. atsakė „pas mus su V. nėra jokių problemų <...> mes viską derinamės, koordinuojamės“, taip pat nurodė, jog „nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino <...> po to visiems atrodo, <...>, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. Tai kartais aš specialiai bent jau paklausiu, ar jūs norite dalyvauti tam, kad pamatytų, <...> ir po to, žinai, man lengviau <...> būna <...> su jais kalbėt, sakyt, klausykit chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai, tai tada visi žino, kodėl mes laikomės <...> nesinori sukurti per daug tokių <...> visi po to galvoja – o kas čia vyksta: Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito“, taip pat nurodė, jog „galiu <...> nuo organizacijos kalbėtis“. Ši užfiksuoto pokalbio dalis duoda pagrindą išvadai, jog pašnekovai sutarė, kad Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas, abu pokalbio dalyviai tokiam abipusiam bendradarbiavimui ateityje teikė didelę reikšmę. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu V. G. ir R. K. taip pat aptarė Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo ir įsigaliojimo klausimus. Iš šio pokalbio matyti, jog V. G., suprasdamas R. K. pageidavimą ir siekį Vartojimo kredito įstatymo pataisų vėlesniu įsigaliojimu, pažadėjo šiam įtakoti tiek Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, tiek jo pavaduotoją, kad Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimas ir įsigaliojimas būtų numatytas R. K. pageidaujamu laiku – V. G.: „Dabar <...> dėl <...> to įstatymo... B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir... skubina“, „Tai, <...>, tiesiog... sukursim tokį įstatymą, kuris, nu, uždarys tą sektorių. <...> Tiek B., tiek aš kalbam, kad, ta prasme, jį reikia reguliuoti, bet ne uždaryti, čia yra du skirtingi dalykai; R. K. „Mums terminai yra svarbesni“, „Tai man labai svarbu bus <...> jeigu... priėmimas…įvyks... <...>, sausio /vienuoliktą/“, „<...>... Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas <...> labai svarbus momentas. <...> „Minimum, <...>, įsigaliojimas sekančiais“; V. G.: Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori <...> įdėt“, „Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. Tai sakė jokių problemų. Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad <...> nekiltų...“, <...> bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, <...>“, „aš dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai“, „Mes su juo (P. N.. Teisėjų kolegijos pastaba) <...> jau kalbėjom <...>, „<...> Jisai komiteto pirmininkas... Jisai nustato <...> tempą. <...>. Jisai negali nustatyti turinio. Bet tempas tai yra jo rankose. <...>“. Be to, 2015 m. rugsėjo 28 d. V. G. ir R. K. aptarė ir R. K. siekį palankiai išspręsti UAB „MG Valda“ poreikį išsinuomoti dalį valstybinės žemės sklypo. V. G. nurodė, jog perdavė Žemės ūkio ministrei V. B. „tą, kur man davei“, taip pat „pradėjo lįst per žiniasklaidą“, todėl jis (V. G.) pradėjo „nuo viršaus“, patvirtino „viskas tvarkoj“ ministrė pasižiūrės ir perdavė ministrės žodžius „jeigu su įstatymais nesikerta iš principo <...> aš nematau problemos“, V. G. pažadėjo su ministre pasikalbėti „šią savaitę su ja pasikalbėsiu“. Šio pokalbio turinys leidžia spręsti ir apie tai, kad V. G. ir R. K. aptardami R. K. aktualių klausimų palankaus išsprendimo būdus, tuo pačiu tarėsi ir dėl atlygio - nuolaidos politinės partijos Darbo partijos reklamai, kuri vėliau – 2015 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose. V. G. pokalbio metu nurodė „Nes man būtų gerai spalio pirmoj pusėj. <...> mes ten dotacijas gaunam, norim paleist, sudarinėt kontraktus. <...> jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir bendraujam ir visą kitą“. R. K.: „mes norim korporatyviai pažiūrėt. <...> Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“.

656. 2015 m. spalio 7 d. susitikimo metu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-43, t. 4, b. l. 100–111, specialisto išvada Nr. 11-456(17) (t. 12, b. l. 33–43, 44–55) R. K. ir V. G. aptarė R. K. aktualius klausimus - Vartojimo kredito įstatymo svarstymą Seime bei valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos sutarties sudarymo problemas. V. G. patvirtino R. K., jog sutarė su B. B. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo nuo 2016 m. vasario 1 d. Pokalbio metu R. K. paklausus „Dabar žiūrėk <...> klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo greitieji kreditai?“ V. G. atsakė „Sutarėm su B.... <...> ... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja. <...> lapkritį priims... Vasario pirmą įsigalioja“, taip pat, jog nurodė Darbo partijos frakcijos nariams palaikyti Vartojimo kredito įstatymo pataisas – „Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti, tai, sakau, ir jūs palaikykit“. Šio pokalbio metu V. G. nurodė ir tai, kad „Ten ką norėjom, ten padarėm, <...>, kur ten nebuvo viso Seimo <...> įsikišimo“. Į V. G. klausimą „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit <...>“. R. K. atsakė „Taip, aš noriu <...> Turėčiau <...> pasižiūrėt <...> kas ten mums <...> netiesiogiai paliktų daugiau erdvės <...> pasižiūrėsiu tuos punktus. <...> Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti“. Tokios V. G. ir R. K. išsakytos frazės leidžia spręsti, jog V. G. veikė taip, kaip to pageidavo R. K. - V. G. teigė „<...> jeigu tai priklausytų nuo manęs <...> kai aplinka draugiška gali nuveikti žymiai daugiau“, R. K. atsakė „aš tau be priekaištų“. Aptariant sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos sutarties sudarymo klausimą V. G. R. K. nurodė kokius veiksmus jau yra atlikęs „<...> aš ministrės klausiau. <...> Aš jai atidaviau... <...> Nu tai sako, atiduot atidavė“, „kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim“, R. K. nurodė „/Jeigu/ atidavė tai gerai. <...>“, be to V. G. nurodė „duokit žinot“, „pabadysiu jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas jiems nepatinka“, „kas kliūva“.

657. 2015 m. spalio 14 d. vykusio susitikimo metu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-44, t. 4, b. l. 122–133, specialisto išvada Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17) (t. 12, b. l. 57–69, 70–81) R. K. ir V. G. derino būsimo Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų susitikimo laiką. R. K. nurodė „Dėl praeito pirmadienio tu nedavei žinių“, į tai V. G. atsakė „Dėl praeito pirmadienio negalėjau, yra kitas pirmadienis <...>“. R. K. nurodė „Tai mudu su D.i šiaip rezervavęsi. Tai jeigu gausis, tai iki kokio penktadienio patvirtink“. Taip pat šio pokalbio metu aptarti galimi būsimų Seimo rinkimų rezultatai bei galimi koalicijos partneriai. R. K. nurodė „ <...> racionaliausia koalicija su, iš to išplaukiančiais, <...> privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums tai, <...> jūs, socdemai ir liberalai. Tai aišku, mūsų požiūriu yra ideali. Čia aš truputį pasidalinau, ta prasme, vidinėm diskusijom. Mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali...“, V. G. sutiko „<...> būtų pakankamai. Jeigu žiūrint į dabartinius vat reitingus... Tas vat, dabar ateina, tai būtų pakankamai stabili“. Šio pokalbio metu buvo aptartas ir R. K. siekiamas poveikis Seimo pirmininkei L. G. dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) įtraukimo priėmimui į Seimo 7-osios eilinės sesijos darbotvarkę. Šiame procesiniame sprendime jau buvo konstatuota, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu V. G. pažadėjo imtis atitinkamų veiksmų, sietinų su R. K. aktualaus klausimo išsprendimu, t. y. Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimo 2015 m. Seimo rudens sesijoje, o taip pat, vykdydamas įgaliojimus veiktų UAB koncerno „MG Baltic“ naudai – Seime priimtų (asmeniškai balsuotų „už“) naudingą politinį sprendimą.

658. 2015 m. lapkričio 9 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas R. K., D. J. M. (UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir vadovas) ir V. G. susitikimas ir pokalbis (nuo 17.21 val. iki 20.02 val.) (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3–56); specialisto išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83–99), kurio metu R. K. nurodė V. G. „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai <...> gaunasi gerai, <...> vieni kitus suprantam. <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, <...>. Jūs vis tiek esat tokie, <...> ne tai, kad verslo partneriai, bet liberalaus požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad jeigu žiūrėt link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, <...> tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į Ignalinos uždarymą <...>, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot, <...> antras dalykas, <...> jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau, tai <...> dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, <...>. Tai va, tokių, pora <...> esminių, <...> dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal <...> eigą <...> pagal progą <...> pagal pakilimą. <> manau, kad, <...> Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“, „Nes po to vis tiek bus tenderis, <...>, ir ten jau kas bus stipresnis“. Vėliau R. K. paklausė V. G. „<...> reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“. Į tai V. G. atsakė „Pagalbos <...> kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. <...> Ir aišku ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, <...> kur galimybė <...> /kad/ su jumis pasikalbėti. Mes <...> perkam eterį irgi, <...> suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi <...> kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. <...> Plius įdėjimas, <...> kad neblokuotų, <...>, vieną iš mūsų irgi pakalbintų, <...> mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, <...>, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/“. Šio pokalbio metu R. K. įvardijo esminius UAB koncerno „MG Baltic“ siekius bei paklausė V. G., ko šis ir Darbo partija tikisi iš UAB koncerno „MG Baltic“ – „ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“. Į šį klausimą V. G. atsakė „Pagalbos“, „<...> bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, „gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. <...> Plius įdėjimas“, be to nurodė „praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot“. Toks pokalbio turinys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. K. ir V. G. nesitarė dėl neteisėto atlygio. Aptarto pokalbio metu R. K. nurodęs pagrindinius siekius paklausė kokio atlygio reikalauja V. G.. Savo ruožtu V. G. patvirtino pasiryžimą bendradarbiauti sprendžiant UAB koncernui „MG Baltic“ aktulius klausimus „mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam“. Pokalbio metu V. G. įvardijo ir dvejopą pagalbos pobūdį „bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, „nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, akivaizdu, jog V. G. kalba apie UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinės įmonės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai bei kitokią materialinę pagalbą. Pirmiau aptarti duomenys paneigia V. G. ir R. K. aiškinimą, jog V. G. neprašė R. K. nuolaidos, o 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje su R. K. apie nuolaidas V. G. kalbėjo abstrakčiai, tik siekdamas, kad žiniasklaida leistų pasisakyti ir Darbo partijos atstovui. Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kurią pabrėžė V. G., jog dar iki nuolaidos aptarimo, jis pagal pareikštą kaltinimą jau buvo pažadėjęs atlikti tam tikrus poveikio veiksmus priimant Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Pagal teismų praktiką, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-788/2017 ir kt.).

659. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63–78), specialisto išvada Nr. 11-922(17), 11-923(17) (t. 13, b. l. 2–14, 15–31)). Šio pokalbio metu R. K. V. G. paklausė „Tu pas Z. buvai užlėkęs?“ bei nurodė „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą <...> kiek galit <...> po to suvesim <...>, ir vėliau pasitikslino „Tai davė papildomų nuolaidų?“. V. G. patvirtino , jog su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ aptarė papildomos nuolaidos suteikimo aplinkybes „<...> mes ten viską apsitarėm, <...> nes visą sumą mes ten išsiskaidysim <...> sakė, susižiūrėsim <...> reikia <...> susiskaičiuot, bet <...> iš principo susižiūrėsim“. R. K. nurodė „A, tvarkoj“, „Gerai“. Taigi šio pokalbio metu R. K. patvirtino V. G., jog nurodė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadovei Z. S. suteikti Darbo partijos reklamos transliacijai papildomą nuolaidą - „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą“.

660. 2015 m. gruodžio 9 d., 13.45 val.–14.20 val., vyko R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, kurio metu buvo aptariami R. K. aktualūs su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų 2016 m. biudžetų paskirstymu bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais susiję klausimai ir V. G. žadėjo veikti R. K. interesais (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108); specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 45–58). 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu V. G. kalbėdamas apie Darbo partijos siekį būti matomai žiniasklaidos priemonėse, išsakė mintį, jog „Mums įdomus yra eteris. <...> Mums pinigai, iš principo, nėra reikalingi, nes jie tam pačiam tikslui po to eina. Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom.“. R. K. tam pritarė „Vis tiek nueina, jo“.

661. 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio pokalbio metu R. K. ir V. G. tęsė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų 2016 m. biudžetų paskirstymo bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų klausimų aptarimą bei V. G. atliktus veiksmus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109–116); specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) (t. 13, b. l. 60–72, 73–81).

662. Susitikę 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. taip pat aptarė su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų biudžetų paskirstymu susijusius klausimus, o taip pat artėjančius Seimo rinkimus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26–40); specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) (t. 13, b. l. 83–95, 96–110). Šio pokalbio metu V. G. nurodė, jog „Dėliojamės kokius rinkiminius dalykus... norime susistrateguoti...<...> po to jau reikės tiktais /daryti/... <...> su kampanijos ten dalimi <...> “, į tai R. K. V. G. nurodė „Tai aš /dar/ galvoju, trumpai pasakysiu tau <...> padarėm dešimt papildom/ą/, a ne?“, pridūrė, jog su „Su Ž. – jo. <...> ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai gali <...> žiūrėt <...> kaip jau tau ten gaunasi <...> šitas dalykas“. Kaip matyti iš šio pokalbio, V. G. užsimena apie artėjančius Seimo rinkimus bei rinkiminę kampaniją, o R. K. primena, jog Darbo partijos politinės reklamos transliacijai buvo padaryta papildoma nuolaida „padarėm dešimt papildom/ą/. Priešingai nei aiškino R. K. ir tokiai R. K. pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šio pokalbio metu R. K. ne klausė V. G., ar nuolaida Darbo partijos politinei reklamai buvo padaryta, tačiau apie tai nurodė kaip apie anksčiau jau įvykusį faktą.

663. Tokios 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d. bei 2016 m. sausio 12 d. V. G. ir R. K. pokalbių metu išsakytos frazės patvirtina, jog kaip buvo aptarta 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu, kuomet R. K. V. G. klausė „ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“, o V. G. prašė „Pagalbos“, „<...> bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, „gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt“, R. K. iniciatyva UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikė 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai. 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu R. K. paklausęs V. G., ar šis buvo susitikęs su Z. (Z. S.), nurodė „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą <...> kiek galit <...> po to suvesim <...>“. Tokie užfiksuoti R. K. žodžiai, paneigia jo aiškinimą, jog pats tiesiogiai nedalyvavo derinant nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai, o taip pat V. G. teiginius, jog R. K. neprašė nuolaidos Darbo partijos reklamai, priešingai, patvirtina, jog R. K. nurodė Z. S. suteikti papildomą nuolaidą Darbo partijai. Taigi R. K. ir V. G. susitarimo bendradarbiauti sąlyga – bendra pagalba, nuolaida žiniasklaidos priemonėse, buvo įvykdyta, papildoma nuolaida – 12 100 Eur (su PVM) Darbo partijos reklamai 2015 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. transliuotai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiuose TV kanaluose buvo suteikta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, jog R. K. neturėjo įgalinimų duoti nurodymą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadovei Z. S. padaryti Darbo partijos reklamos transliacijai papildomą nuolaidą, vis tik įvertinus tai, kad R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu (t. 84, b. l. 20–27), UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinės bendrovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (t. 99, b. l. 111–134) valdybos nariu bei valdybos pirmininku (t. 84, b. l. 53–64), akivaizdu, jog jis turėjo visas galimybes įtakoti šios bendrovės vadovės Z. S. sprendimą, palankų politinei partijai Darbo partijai, dėl papildomos nuolaidos suteikimo Darbo partijos reklamos transliacijai.

664. Tai, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikė papildomą 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai patvirtina ir R. K. užrašų knygutėje padaryti įrašai. Atlikus kratą R. K. darbo vietoje rasta ir paimta užrašų knygutė (t. 20, b. l. 54–69), kurią apžiūrėjus nustatyta, kad užrašų knygutės septyniasdešimto lapo antroje pusėje parašyta „RINKIMINĖ“, 1. 65 % DP Biudžeto“, septyniasdešimt penkto lapo viršuje parašyta „Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V. G.Š.m. 10 t. €“ (t. 19, b. l. 185–193). Atlikus rašysenos tyrimą specialisto išvadoje Nr. 11-1643(16) nurodyta, kad užrašų knygutėje 70 lape, kuris prasideda žodžiu „BIUDŽ:“ ir baigiasi žodžiais „Su TV..“; 75 lape, kuris prasideda žodžiais „Z..2015.12.10 d.“ ir baigiasi žodžiu pokyčiai“ rankraštinius įrašus parašė R. K. (t. 20, b. l. 104–108).

665. Bylos duomenimis nustatyta, jog Darbo partijos reklama UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiuose TV kanaluose buvo transliuojama 2015 m. lapkričio 26 d.–2015 m. gruodžio 16 d. Byloje pateikta UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ informacija patvirtina, jog Darbo partijos reklama buvo transliuojama „LNK“, „BTV“, „TV1“ ir „Info TV“ televizijos programose. Nepriklausomo TV rinkos dalyvio UAB „TNS LT“, atliekančio televizijos rinkos monitoringą, duomenimis per šiuos mėnesius minėtose televizijos programose (kanaluose) buvo ištransliuota Darbo partijos reklamos už 101 682 Eur (ši suma yra nepritaikius nuolaidų ir be PVM). Už Darbo partijos komercinę reklamą per 2015 lapkritį–gruodį buvo išrašyta sąskaitų 27 800 Eur sumai (ši suma yra pritaikius nuolaidas ir be PVM). 2015 metų lapkričio ir gruodžio mėnesį buvo viešai skelbiama (skleidžiama) politinės partijos Darbo partijos reklama ir www.lnkgo.lt tinklapyje (t. 51, b. l. 202–203, 209–215).

666. Tarp UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Omnicom Media Group“ (bendrovės, kuri Darbo partijai teikė medijos pirkimo paslaugas) 2015 m. sausio 2 d. sudaryta reklamos paslaugų sutartis Nr. 2015/GT/05, pagal kurią UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal UAB „Omnicom Media Group“ teikiamus užsakymus teikia reklamos paslaugas UAB „Omnicom Media Group“ atstovaujamiems klientams, o UAB „Omnicom Media Group“ sumoka už suteiktas reklamos paslaugas. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teikia reklamos paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir INFO TN bei interneto svetainėse alfa.lt ir lnkgo.lt (t. 51, b. l. 225–228). Aplinkybę, jog Darbo partijos komercinės reklamos 2015 lapkritį – gruodį transliacija kainavo 27 800 Eur (be PVM), patvirtina UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ politinės partijos Darbo partijos reklamos užsakovui UAB „Omnicom Media Group“ už reklamos transliavimą 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. pateiktos sąskaitos 33 638 Eur (be PVM - 27 800 Eur) (3 267 Eur + 6 534 Eur + 544,50 Eur + 544,50 Eur + 1 137,40 Eur +1 137,40 Eur +13 648,80 Eur + 6 824,40 Eur) sumai (t. 151, b. l. 209–212, 220–223).

667. Byloje surinkti duomenys teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog V. G. rūpinosi Darbo partijos rinkimine kampanija, jai skirtomis išlaidomis ir nuolaida reklaminei kampanijai buvo padaryta.

668. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. Č., Darbo partijos narė, būstinės vadovė, patvirtino, jog V. G. buvo partijos rinkimų štabo vadovas ir buvo atsakingas už reklamą. Štabo vadovas turėjo teisę derėtis partijos vardu (t. 119, b. l. 33).

669. Byloje nustatyta, jog UAB „PHD“ (bendrovė, teikianti medijos planavimo, pirkimo paslaugas) ir politinė partija Darbo partija 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 23 d. buvo suD.sios paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias UAB „PHD“ įsipareigojo remdamasi Darbo partijos pateiktu užsakymu Darbo partijos sąskaita užsakyti ir/ar nupirkti reklamos laiką/plotą visuomenės informavimo priemonėse ir kitas reklamos paslaugas (t. 48, b. l. 13–21, 22–28, 29–35, 36–43). UAB „PHD“ turėjo sutartinius santykius ir su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Šios bendrovės 2014 m. lapkričio 3 d. buvo suD.sios reklamos paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pagal UAB „PHD“ pateikiamus užsakymus teikia reklamos paslaugas UAB „PHD“ atstovaujamiems klientams (t. 48, b. l. 86–91). V. G., atstovaudamas Darbo partiją, su UAB „PHD“ direktoriumi D. D. aptarinėjo nuolaidos partijos politinės reklamos transliacijai derinimo aplinkybes. 2015 m. lapkričio 9 d. užfiksuotas V. G. ir UAB „PHD“ direktoriaus D. D. telefoninis pokalbis (11.59–12.03 val.) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-109 (t. 9, b. l. 28-30), kurio metu V. G. nurodė „<...> su LNK apkalbėjau, ten dar gausim nuolaidų. <...>. Ir jie tiesiogiai ar per mus ten sutartį derinkit tą poziciją ir visą kita. <...> Su TV3 dar tik tai nepakalbėjau, bet irgi pakalbėsiu“. D. D. nurodė „Tai dabar darom taip, <...> O dėl teliko tada laukiam žinių“ V. G. papildo „gali kalbėtis, ta prasme, su LNK viską sukalbėjom. Paskutinės detalės belieka“. Tai rodo, jog dar iki tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 9 d., 17.21 val.–20.02 val.), t. y. vėliau, vykusio susitikimo su R. K. ir D. J. M. V. G. dėjo pastangas ir derėjosi su LNK dėl nuolaidų suteikimo. Kaip jau minėta, 2015 m. lapkričio 26 d.–2015 m. gruodžio 16 d. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ transliuotos Darbo partijos reklamos kaina be nuolaidų ir PVM buvo 101 682 Eur, tačiau pritaikius nuolaidas sąskaitos buvo išrašytos tik 27 800 Eur (be PVM) sumai (t. 51, b. l. 202–203, 209–215), taigi V. G. tiesioginių derybų metu susitarė dėl UAB „LNK“ nuolaidos politinės reklamos transliacijai, tačiau vėliau R. K. prašė papildomos nuolaidos šiai reklamai.

670. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti 2015 m. lapkričio 11 d.–2015 m. lapkričio 24 d. V. G., UAB „PHD“ direktoriaus D. D., UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas” generalinės direktorės Z. S. telefoniniai pokalbiai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-109 (t. 9, b. l. 28–40). 2015 m. lapkričio 11 d. pokalbio metu V. G. nurodė D. D. „su TV3 irgi kalbėjau. Jie penktadienį pasakys. <...>, gali būti, kad žinai, jie sako, gal mes tada padarysim dabar nuolaidą. <...> padarysim kažkokį, žinai, pasiūlymą su promu kokiu. <...> vis tiek bus geriau. Jeigu jau nieko nedarys, tai biški sumažinsimi jiems biudžetą, kad žinai, jaustų“. D. D. nurodė „<...> Tai dabar iš esmės, ta situacija nėra tragiška dabar, kai LNK taip pasiderino“. V. G. paklausė „Turėjo ten kiek, dešimt procentų LNK, ar daugiau dar kažką nubraukė? Man atrodo, sakė man, dešimt procentų brauks“. D. D. atsakė „nubraukė smarkiai. Tai ten tas gerėjimas yra ženklus“. 2015 m. lapkričio 17 d. pokalbio metu V. G. klausė Z. S. „gal kažkada galėčiau trumpam užlėkt?“ ir derino susitikimo laiką. Vėliau tą pačią dieną pokalbio metu V. G. informavo Z. S., jog užtruko Seimo posėdyje, Z. S. pasiūlė susitikti vėliau „rytoj tada perkeliam?“. V. G. nurodė „galim tada ir per... aš tai šiaip ten buvau ten apie tokį NPD pasiruošęs labai“. Z. S. atsakė „Tai aš žinau. Aš tau turiu pasakyt irgi vieną dalyką. Tai vis tiek jisai apie tą NPD, tai aš manau, kad viskas bus tvarkoj. <...> Tai galim nesusitikti, viskas bus tvarkoj dėl to“. 2015 m. lapkričio 23 d. pokalbio metu V. G. D. D. paklausė „Tai buvo TV3 dvidešimt penki. O dabar? <...> tai niekas nesumažėjo? <...> mes kalbėjom, kad mažinam visada sumą. <...> mums yra labai svarbu suma. <...> Dirbau su TV3 pasirodo beveik be reikalo“. Vėliau tą pačią dieną V. G. D. D. nurodė „<...> aš rytoj dar važiuosiu į LNK, dar kalbėsiu su LNK. Gal jie tą LNK GO padarys už dyką“, taip pat nurodė, jog „visada skaičiuokit tik su PVM <...> man PVM niekur nedings“, pakartojo, jog „važiuosiu rytoj dar į LNK. Bandysiu kažką vargt su jais. Gal kažką tai išlošiu. <...> žiūrėsiu gal su TV3 dar pabandysiu pasikalbėt“. 2015 m. lapkričio 24 d. pokalbio metu V. G. su Z. S. derino susitikimo laiką, V. G. nurodė „dar vienu klausimu <...> Ten toks techninis, noriu pasiderint“. Kaip matyti iš šių pokalbių turinio, dar iki V. G. susitikimo su Z. S., V. G. su D. D. aptarinėjo Darbo partijos reklamos transliacijai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ padarytas nuolaidas: V. G. klausė D. D. „Turėjo ten kiek, dešimt procentų LNK, ar daugiau dar kažką nubraukė? Man atrodo, sakė man, dešimt procentų brauks“, D. D. atsakė „nubraukė smarkiai“. Vėlesnio pokalbio metu V. G. nurodė, jog važiuos į UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir kalbėsis dėl nuolaidos: „važiuosiu rytoj dar į LNK. Bandysiu kažką vargt su jais. Gal kažką tai išlošiu“, taip pat nurodė D. D., jog „visada skaičiuokit tik su PVM <...> man PVM niekur nedings“.

671. Aplinkybę, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikė papildomą 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą Darbo partijos politinės reklamos transliacijai, patvirtina ir 2015 m. gruodžio 9 d. užfiksuotas V. G. ir D. D. (UAB „PHD“ direktoriaus) telefoninis pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-109 (t. 9, b. l. 28–40), kurio metu D. D. V. G. nurodė „LNK sumažino dešimt tūkstančių sumą“, V. G. atsakė „Žinau“, vėliau nurodė „Aš prisižadėjau šiaip, žinok, prisiekiau, sakiau, kitose reklaminėse kampanijose jūs gausite daug, daug“. <...> Bet jie padarė va tai, visai taip solidžiai. <...> Bet aš jau sakau, prisižadėjau, <...> mes jau tada tikrai atsiminsim per kitas reklamines kampanijas. Žinai, ten kur jau nebegalima nuolaidų“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aptartų pokalbių metu V. G. su D. D. kalbėjo apie UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ padarytas nuolaidas Darbo partijos politinės reklamos transliacijai, o taip pat ir vėliau padarytą papildomą 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą, kurios V. G. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu prašė (R. K. paklausus „ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“, V. G. atsakė „Pagalbos“, „<...> bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, „gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt“).

672. Liudytojas D. D., UAB „PHD“ direktorius, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog Darbo partija už reklamos transliaciją sumokėjo 12 100 Eur mažiau. D. D. paaiškino, kad dėl Darbo partijos reklamos transliacijos vyko derybos, išsiderėjo maksimalią nuolaidos sumą. Vėliau gavo papildomą „pagerinimą“, t. y., buvo pritaikytos geresnės sąlygos, nei jie, kaip įmonė, išsiderėjo. Apie siekiamybę gauti geresnę kainą nurodė V. G.. Liudytojas nežino kokius veiksmus atliko V. G., tačiau vėliau buvo gauta papildoma nuolaida. Bendras Darbo partijos reklamos kampanijos biudžetas sumažėjo 10 000 Eur plius PVM. Liudytojas patvirtino, jog dėl papildomos nuolaidos – 10 000 Eur plius PVM, nei UAB „PHD“, nei UAB „OMG“ nesiderėjo (t. 114, b. l. 164–172, 179–187).

673. Liudytojas J. V., UAB „Omnicom Media Group“ (sutrumpintai „OMG“) direktorius, teigė, kad „LNK“ jį informavo apie tai, jog po Darbo partijos atstovo vizito bus koreguojama suma, t. y. „LNK“ padarė 10 000 Eur nuolaidą. Darbo partija su jų agentūra buvo suD.si sutartį, jis (J. V.) buvo atsakingas už reklamos pirkimą bet kurioje medijoje, kurioje Darbo partija turėjo poreikį reklamuotis. Jo (J. V.) pareigos yra derybos su medija, t. y. jis pačioje pradžioje susidera sąlygas, tada perduoda „PHD Lietuva“ komandai ir tuomet planuoja kampaniją pagal suderėtą biudžetą ir pirkimo kainas. Reklamos kainos korekcija vyko kampanijos metu. Buvo koreguojama suma, o reklamos kiekiai liko tie patys. Liudytojas nurodė, jog iš UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ gavo informaciją apie suteiktą 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą (t. 115, b. l. 105–112).

674. Taigi Darbo partijai medijos planavimo ir pirkimo paslaugas teikusių bendrovių atstovai D. D. ir J. V. patvirtino, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ Darbo partijos reklamai, kuri UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiuose TV kanaluose buvo transliuojama 2015 m. lapkričio 26 d.–2015 m. gruodžio 16 d. padarė papildomą 12 100 Eur (su PVM) nuolaidą. Dėl šios nuolaidos nei D. D., nei J. V. su UAB „LNK“ nesiderėjo, t. y. papildoma nuolaida – 12 100 Eur (su PVM) Darbo partijos reklamos transliacijai buvo suteikta, ne medijos planuotojų (UAB „PHD“, UAB „OMG“) iniciatyva.

675. Atlikus kratą D. D. (UAB „PHD“ direktoriaus) darbo kabinete, savanoriškai pateiktas nešiojamas kompiuteris „HP 9470m“ (t. 22, b. l. 113-118). Apžiūros metu (apžiūrėtas D. D. ir J. V. (UAB „Omnicom Media Group“ direktoriaus) susirašinėjimas elektroniniais laiškais) nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. J. V. išsiuntė žinutę D. D., kurios tekstas „LNK paskambino ir pasakė, kad buvo vėl į viršų nuėję DP ir finale jie mums gruodžio mėn. sąskaitą sumažins 10.000 € suma, palikdami tą patį GRP skaičių <...>“. Tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 2 d.) D. D. išsiuntė žinutę „<...> tik patikslink jei gali ar cia net ar jau su pvm“, J. V. atsakė „Kaip ir įprasta, mūsų šnekose su medija pvm neegzistuoja, tai ir čia 10.000 € + pvm“. Apžiūrėjus D. D., L. Č. (Darbo partijos narės, būstinės vadovės) ir V. G. susirašinėjimą elektroniniais laiškais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d., D. D. išsiuntė žinutę L. Č., išsiunčiant kopiją V. G. „<...> Siunčiu sąskaitas faktūras už lapkričio mėnesį. Jos pilnai sudengtos su jūsų išankstiniu mokėjimu. Taip pat prisegu ir gruodžio mėnesio sąskaitų planą, kad matytumėte kas su kuo dar bus dengiama. Rezultate turime LNK grupės neapmokėtą likutį: 19.824,10 € (jau skaičiuojant su visais mokesčiais) <...>“. Tą pačią dieną D. D. išsiuntė žinutę L. Č., išsiunčiant kopiją V. G. „Ką tik iš LNK gavome žinią, kad jie, cituoju, „po partijos paskutinio vizito sutinka gruodžio mėnesio sąskaitą sumažinti 10.000 € užsakymo dydį reitingais palikdami tą patį“. Ką mums tai duoda: 10.000 € + PVM = 12.100,00 €. Vadinasi realus faktinis neapmokėtas likutis už LNK transliacijas bus tik 7.724,10 €. Prisegu ir atnaujintą failą. Šią sumą gal galime išrašyti į išankstine sąskaita? Tuomet būtume užsidarę visus finansinius šios kampanijos klausimus.“. Vėliau D. D. L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., išsiuntė laišką „<...> Faktas 2015-11-30 PHD 004231 s/f 1 569,33 € LNK GO transliacijos Fee, sudengta su PHD 15/35; Faktas 2015-11-30 PHD004230 s/f 19 103,44 € LNK, TV3, BMA grupių TV transliacijos, Fee sudengta su PHD 15/35, Planas 2015-12-16 PHD s/f 48 687,03 € LNK, TV3, BMA grupių transliacijas, Fee, bus sudengta su PHD 15/35, Planas 2015-12-16 PHD s/f 19 824,10 € LNK grupės transliacijos, Fee neapmokėta. LNK mažinama suma 12 100,00 €; realus faktinis neapmokėtas likutis už LNK transliacijas (t. 24, b. l. 154-165). Aptarti bylos duomenys taip pat paneigia išteisintojo V. G. aiškinimą, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikta nuolaida Darbo partijos reklamos transliacijai buvo 10 000 Eur su PVM. UAB „PHD“ vadovo D. D. elektroniniuose laiškuose, adresuotuose Darbo partijos būstinės vadovei L. Č., o taip pat V. G., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteiktos nuolaidos dydis – 10 000 Eur be PVM, su PVM ši suma yra 12 100 Eur. Be to, kaip pirmiau minėtame 2015 m. lapkričio 23 d. pokalbio fragmente D. D. nurodė pats V. G., reklamos išlaidas reikia skaičiuoti su PVM – V. G.: „visada skaičiuokit tik su PVM <...> man PVM niekur nedings“). Iš 2015 m. gruodžio 2 d. D. D. el. laiško L. Č. bei V. G. taip pat matyti, jog UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteiktos papildomos nuolaidos dydis su PVM yra 12 100 Eur. Laiške nurodoma, jog neapmokėta suma LNK grupei yra 19 824,10 Eur (su PVM), gavus 12 100 Eur papildomą nuolaidą, neapmokėtas likutis – 7 724,10 Eur.

676. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ komercijos ir reklamos skyriaus direktorius T. B., generalinė direktorė Z. S., nurodė aplinkybes, susijusias su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ Darbo partijos reklamai suteikta papildoma 12 100 Eur (su PVM) nuolaida. Liudytoja Z. S. paaiškino, jog už nuolaidų suteikimą atsakingas T. B., tai išimtinė jo kompetencija. Ji nieko nežino apie suteiktą nuolaidą Darbo partijai, su V. G. nėra kalbėjusi apie nuolaidą, R. K. jai nėra davęs nurodymo suteikti nuolaidą 2015 m. lapkričio 26 d.–gruodžio 16 d. transliuotai ikirinkiminei Darbo partijos reklamai. Liudytojas T. B. tvirtino, jog jam nežinomos 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijai suteikimo aplinkybės.

677. Kaip nurodė liudytojas T. B., UAB „PHD“ 2015 m. lapkričio mėn. kreipėsi dėl savo kliento – Darbo partijos reklamos, vyko derybos, jų metu buvo suformuotas paslaugų kiekis, galutinė kaina. UAB „PHD“ – žiniasklaidos paslaugų pirkimo-pardavimo agentūra, kuri savo klientų vardu perka reklamą įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tarp jų, ir LNK. UAB „PHD“ savo vardu ir sąskaita perka savo klientams reklamos paslaugas. Vėliau klientas atsiskaito su UAB „PHD“. LNK su UAB „PHD“ tarėsi dėl pirkimo sąlygų, apimčių, kainų, nuolaidų, laikotarpių, poreikių. Liudytojas nurodė, kad su UAB „PHD“ atstovu D. D. vyko keli pokalbiai, kuomet buvo sutarta dėl kiekių ir kainos. Liudytojas teigė, kad su V. G. nėra bendravęs dėl Darbo partijos reklamos, jos apimties ar nuolaidų. Tuos klausimus galimai aptarė su D. D.. Buvo kalbama apie paslaugų apimtį ir sumas. Su niekuo nederino nuolaidos. Iš R. K. ar Z. S. nėra gavęs nurodymo daryti nuolaidą. Nežino 12 100 eurų nuolaidos suteikimo aplinkybių (t. 114, b. l. 50–56, 128–130, 149–156). Tokie liudytojo T. B. parodymai apie tai, kad jam nežinomos papildomos 12 100 Eur nuolaidos Darbo partijai suteikimo aplinkybės, tik patvirtina, jog aptariama nuolaida buvo suteikta bendrovės generalinės direktorės Z. S. sprendimu, kuri tokį sprendimą priėmė R. K. nurodymu.

678. Liudytoja Z. S. paaiškino, jog ji su R. K. susitikdavo kas savaitę, aptardavo esminius dalykus - pajamas, išlaidas, reitingus, įvykius įmonėje. R. K. norėjo žinoti, kuo gyvena įmonė, jos reitingus, nes nuo jų priklausė pajamos. Liudytoja nurodė, kad su konkrečiais užsakymais dirbdavo T. B., kuris jai yra pavaldus, tačiau sudarydamas sutartis su ja nesitardavo. Nežino apie suteiktą nuolaidą Darbo partijai. Buvo susitikusi su V. G., galimai kalbėjo apie tai, kad jos atstovaujama žiniasklaidos priemonė rodo daug informacijos apie Darbo partiją ir dažniausiai nelabai palankiame kontekste. Minimo susitikimo iniciatorius buvo V. G.. Su V. G. nekalbėjo apie nuolaidas. Nebuvo su V. G. kalbos, kad su R. K. sutarta dėl nuolaidos Darbo partijai. V. G. jos nieko neprašė, liudytoja teigė, jog nelabai suprato, dėl ko tas pokalbis buvo ir apie ką. Z. S. nurodė, jog dėl partijų reklamos kreipdavosi agentūros. Visos derybos vykdavo pardavimų skyriuje, ji pati niekada nėra kalbėjusi apie konkrečias detales nei su partijomis, nei su kitais asmenimis. Liudytoja teigė, kad su V. G. bendraudavo daugiausia Seime, dažniausiai tai buvo LRT asociacijos reikalai, už kuriuos ji buvo atsakinga. R. K. jai nėra davęs nurodymo daryti nuolaidas kažkokiai atskirai reklamai, taip pat nėra davęs nurodymo suteikti nuolaidą 2015 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 16 d. transliuotai ikirinkiminei Darbo partijos reklamai. Už nuolaidų suteikimą atsakingas T. B., tai išimtinė jo kompetencija. Ji (Z. S.) negalėjo jam duoti nurodymų dėl nuolaidų, galėjo tik pasitarti dėl kainų didinimo ar mažinimo, bendros strategijos. Teisiamajame posėdyje perklausius Z. S. ir V. G. 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. lapkričio 24 d. telefoninius pokalbius (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-109, t. 9, b. l. 28–40), liudytoja Z. S. nurodė, jog su V. G. kalbėjo bendromis temomis, apie tai, kad Seime registruojami nauji įstatymų projektai, tačiau apie nuolaidas Darbo partijos reklamai nekalbėjo (t. 114, b. l. 121–128). Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojos Z. S. duotais parodymais, kuriuose ji tvirtino, kad R. K. jai nėra davęs nurodymo suteikti papildomą nuolaidą 2015 m. lapkričio 26 d.– gruodžio 16 d. transliuotai rinkiminei Darbo partijos reklamai, nes juos paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, neviešo (slapto) pobūdžio tyrimo priemonių taikymo metu užfiksuota, jog 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu R. K. V. G. nurodė su Z. S. kalbėjęs apie papildomos nuolaidos Darbo partijos reklamai suteikimą – „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą <...> kiek galit <...> po to suvesim <...>“, 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu R. K. V. G. pasakė, jog Darbo partijos politinės reklamos transliacijai buvo padaryta papildoma nuolaida „padarėm dešimt papildom/ą/“. Apie UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteiktą papildomą 10 000 Eur (be PVM) nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai patvirtina ir R. K. užrašų knygutėje padaryti įrašai: Z.. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis V. G.Š.m. 10 t. €“. Taigi, priešingai nei tvirtino liudytoja Z. S., R. K. pokalbių su V. G. metu šiam patvirtino įtakojęs Z. S. dėl papildomos 10 000 Eur (be PVM) nuolaidos suteikimo Darbo partijos reklamos transliacijai.

679. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog už poveikio Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Žemės ūkio ministrei, o taip pat už paties V. G. vykdant įgaliojimus atliktus R. K. pageidaujamus veiksmus, buvo pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti bei priimti kyšį. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmiau aptartas R. K. ir V. G. pokalbių turinys patvirtina, jog 2015 m. lapkričio 9 d. R. K. ir V. G., dalyvaujant UAB koncerno „MG Baltic“ vieninteliam akcininkui D. J. M., aptarė atlygį už V. G. veikimą, susijusį su R. K. įvardintų klausimų palankiu išsprendimu. Pats V. G. nurodė, kokia forma turėtų būti atsilyginta „<...> nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“. Vėlesnių pokalbių (2015 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. sausio 12 d.) metu R. K. patvirtino, kad nuolaida Darbo partijos reklamos transliacijoms yra suteikta – „padarėm dešimt papildom/ą/“. Šioje byloje užfiksuotų 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, jog buvo pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti bei priimti kyšį – nuolaidą Darbo partijos reklamos transliacijai. V. G. prašydamas pagalbos, t. y. nuolaidos žiniasklaidos priemonėse, kartu pažadėjo veikti kyšio davėjo interesais „mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/“. R. K. patikino „kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“. Akivaizdu, jog V. G. suprato, kad papildoma 12 100 Eur nuolaida Darbo partijos reklamos transliacijai yra neteisėtas atlygis už R. K. interesus atitinkantį veikimą. Suvokdami savo veikų neteisėtumą R. K. ir V. G. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“

680. V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant: Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo nario Š. G. Seime užregistruotus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, kitų asmenų naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei priėmė 15 000 Eur kyšį, jį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

681. Pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, žemės ūkio ministrei, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu jam pažadėjęs paveikti paminėtus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Seimo pirmininkė L. G. į Seimo 7-osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas B. B. ir kiti šio Seimo komiteto nariai „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d., Darbo partijos frakcijos Seime nariai Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.; Seimo pirmininkė L. G. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 neįtrauktų į 2015 mm. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę sesiją; žemės ūkio ministrė V. B. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, taip pat priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, bei duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, V. G. kitų asmenų naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei priėmė 15 000 Eur kyšį, jį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

682. R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant: Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo nario Š. G. Seime užregistruotus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, V. G. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei davė 15 000 Eur kyšį, jį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

683. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. sausio 21 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, žemės ūkio ministrei, paveiktų paminėtus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Seimo pirmininkė L. G. į Seimo 7-osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2); Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas B. B. ir kiti šio Seimo komiteto nariai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų projekto Nr. XIIP-3370(2) svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8-ąją eilinę sesiją arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. vasario 1 d., Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.; Seimo pirmininkė L. G. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 neįtrauktų į 2015 mm. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę sesiją; žemės ūkio ministrė V. B. duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos, taip pat priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, bei duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamosios UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, V. G. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti bei davė 15 000 Eur kyšį, jį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

684. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, susijusius su UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančios UAB „Mitnija“ paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skyrimu ir gavimu, padarė išvadą, kad ši parama nebuvo atlygis V. G. už šio pageidaujamą teisėtą veikimą ir poveikį. Teismas, įvertinęs 2015 m. lapkričio 30 d., gruodžio 9 d., gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. pokalbių metu išsakytas frazes, nusprendė, jog jos nėra pakankamai informatyvios, nevienareikšmės. Skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių pasiūlymą, pažadą, susitarimą duoti ir priimti kyšį. Teismas konstatavo, jog R. K. turėjo įtakos paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skyrimui, tačiau nenustatė ryšio tarp V. G. ir VšĮ „Meno ir sporto projektai“ bei naudos, kurios V. G. būtų siekęs ar gavęs.

685. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokias išvadas, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kokiu tikslu R. K. iniciatyva buvo įvykdytas 15 000 Eur pervedimas iki tol jam nežinomai VšĮ „Meno ir sporto projektai“, vadovaujamai jo nepažįstamo asmens – Ž. F., ir ar su šiuo 15 000 Eur pervedimu yra susijęs V. G., ar tai nėra neteisėtas ir nepagrįstas atlygis už R. K. ir V. G. susitarimus dėl šio valstybės tarnautojo teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus ir poveikio, inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taikymo aspektu. Apelianto manymu, R. K. pažadas, pasiūlymas dėl 15 000 Eur kyšio, o V. G. sutikimas dėl 15 000 Eur kyšio perdavimo tokiu būdu buvo išreikštas 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 12 d. susitikimų metu. Apeliantas pabrėžia, jog 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbių metu V. G. R. K. prašė ir „bet kokios kitos pagalbos“, ne tik nuolaidos Darbo partijos reklamai. Prokuroras teigia, jog R. K. ir V. G. pokalbiuose yra užfiksuotas R. K. tiesioginis pasiūlymas, pažadas ir susitarimas perduoti 15 000 Eur kyšį bei Seimo nario V. G. pažadas ir susitarimas priimti šį kyšį kito asmens – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ – naudai. Šie 15 000 Eur vėliau buvo panaudoti su Darbo partijos reklamos kampanija susijusių Ž. F. ir L. F.. Šie pinigai paramos teisine forma VšĮ „Meno ir sporto projektai“ buvo pervesti R. K. pasiūlius V. G. tokiu būdu užmaskuoti kyšį ir V. G. su tuo sutikus.

686. Išteisintasis V. G. teisiamajame posėdyje teigė, jog 15 000 Eur paramą gavo ir ją panaudojo VšĮ „Meno ir sporto projektai“, jis (V. G.) pagal 2016 m. sausio 22 d. sudarytą UAB „Mitnija“ ir VšĮ „Meno ir sporto projektai“ paramos sutartį negavo jokios naudos. Ž. F. pažinojo kaip „JCDecaux“ direktorę, su ja bendravo dėl Darbo partijos reklamos. R. K. buvo minėjęs, kad koncerno įmonės remia įvairias socialines iniciatyvas ir, jei jis (V. G.) tokių žino, jie įvertins ir gal parems. Vienu metu Darbo partijos viešųjų ryšių konsultantas L. F. užsiminė apie meninį projektą, tad tiesiog perdavė kontaktus. Nežinojo, kas yra VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovai, tik vėliau iš R. K. sužinojo, kad Ž. F. yra susijusi su šia viešąja įstaiga. L. F. paprašė paramos visuomeninei veiklai. Prašymas nebuvo konkretus, kalbėta apie 15 000 Eur sumą. Su VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadove Ž. F. paramos tema niekada nebuvo kalbėję. V. G. teigė, kad su R. K. nekalbėjo apie tai, ar jis gali paremti Darbo partiją. Nebuvo ir pokalbių, kad paramą Darbo partijai galima skirti per jaunimo projektus, per viešąsias įstaigas (t. 112, b. l. 181–182; t. 113, b. l. 30–31; t. 139, b. l. 169–173, 174–187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. taip pat nurodė, jog su VšĮ „Meno ir sporto projektai“ neturėjo jokių ryšių, paramos panaudojimui nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos. 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu R. K. nurodė konsultantus, teikiančius žiniasklaidos planavimo paslaugas, ir tai niekaip nesusiję su parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Ši viešoji įstaiga ieškojo paramos projektams, todėl jos kontaktus perdavė R. K.. Nė viename pokalbyje R. K. paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ nesiejo su jokiais kitais klausimais (t. 159, b. l. 47–78, 260–266).

687. Išteisintasis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad paramą VšĮ „Meno sporto projektai“ skyrė UAB „Mitnija“. Šios bendrovės direktorius sprendimą dėl paramos skyrimo priėmė savarankiškai. Ši parama nebuvo skirta V. G., jos nesiejo su jokiais V. G. veiksmais, poelgiais ar sprendimais. Už paramą, skirtą VšĮ „Meno sporto projektai“, nieko nebuvo prašoma. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su V. G. dėl paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ metu kalbėjosi apie Ž. F.. Iš pokalbio konteksto galima spręsti, kad Ž. F. kontaktus gavo iš V. G.. Šio pokalbio metu jis klausė V. G., ar šis nesuklydo rekomenduodamas Ž. F. atstovaujamą viešąją įstaigą kaip galimą paramos gavėją, nes asmeniškai Ž. F. nepažinojo, nežinojo ir apie tai, kad ji užsiima menu, sportu. V. G. pats nežinojo, todėl pažadėjo pasitikslinti. V. G. rūpinosi viešąja įstaiga, nes tai buvo visuomeninis interesas. Išteisintasis tvirtino, kad parama VšĮ „Meno sporto projektai“ nebuvo skirta V. G. (t. 139, b. l. 1–19, 20–39, 41–50). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. paaiškino, jog vien per 2015 m. UAB koncerno „MG Baltic“ bendrovės suteikė paramos už 0,5 mln. Eur. VšĮ „Meno sporto projektai“ suteikta 15 000 Eur parama nebuvo atlygis V. G. ar Darbo partijai. Jis (R. K.) neturėjo įgaliojimų duoti nurodymą UAB „Mitnija“ vadovui dėl paramos skyrimo. Nors parama buvo skirta iki tol nežinomai viešajai įstaigai, tačiau šiai įstaigai vadovavo Ž. F., kuri buvo gerai žinoma dėl jos veiklos reklamos srityje, todėl per ją buvo galimybė užmegzti naudingus komercinius kontaktus su jos vadovaujamos UAB „JCDecaux“ klientais. R. K. teigė, jog visą skirtos paramos sumą panaudojo VšĮ „Meno ir sporto projektai“, V. G. iš skirtos paramos jokios naudos negavo. 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu V. G. neišsakė frazių „bet kokios kitos pagalbos“, „ne tik nuolaidos reklamai“. Pokalbio, vykusio 2015 m. lapkričio 30 d., metu V. G. pažadėjo nurodyti konsultantus dėl žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, nuomos klausimo. 2015 m. gruodžio 9 d. su V. G. nebuvo kalbama apie siūlomą ar prašomą atlygį. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio metu V. G. perdavė iš L. F. gautus Ž. F. viešosios įstaigos duomenis. 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu V. G. pasakė apie Ž. F., nes jis ieškojo paramos jos (Ž. F.) labdaringai veiklai (t. 158, b. l. 17–213; t. 160, b. l. 78–85).

688. Taigi išteisintieji V. G. ir R. K. vienodai tvirtino, jog UAB „Mitnija“ skirta 15 000 Eur parama VšĮ „Meno sporto projektai“ nebuvo susijusi su V. G. veiksmais, veikiant R. K. ir UAB koncerno „MG Baltic“ interesais. Vis dėlto tokie išteisintųjų teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertinami kaip jų pasirinkta gynybinė versija.

689. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Šios skundžiamo nuosprendžio dalies ir byloje surinktų įrodymų analizė leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.

690. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.) arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2012, Nr. 2K-541/2014 ir kt.). Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai. Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 332-693/2018 ir kt.).

691. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad UAB koncernui „MG Baltic“ priklausanti UAB „Mitnija“ 2016 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu kaip paramą pagal 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį VšĮ „Meno ir sporto projektai“ pervedė 15 000 Eur (t. 56, b. l. 45). 2016 m. sausio 22 d. sudaryta UAB „Mitnija“ ir VšĮ „Meno ir sporto projektai“ paramos sutartis, pasirašyta VšĮ „Meno ir sporto projektai“ direktorės Ž. F., bendrovėje „Mitnija“ buvo gauta tik 2016 m. vasario 2 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei po paramos pagal šią sutartį pervedimo VšĮ „Meno ir sporto projektai“ (t. 56, b. l. 4–5).

692. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog R. K. turėjo įtakos paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skyrimui.

693. Spendžiant dėl V. G. ir R. K. kaltės, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, itin svarbūs duomenys gauti užfiksavus šių asmenų 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbius.

694. Nuosprendį priėmęs teismas nusprendė, jog paminėti R. K. ir V. G. pokalbiai, vertinant juos pagal pareikštą kaltinimą, nėra nuoseklūs, atskiros frazės nėra pakankamai informatyvios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios V. G. ir R. K. pokalbių analizės, apsiribojo vos kelių šių asmenų frazių vertinimu.

695. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. R. K., D. J. M. (UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelio akcininko) ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3–56); specialisto išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83–99), kurio metu R. K. pateikęs bendradarbiavimo su Darbo partija ir jos atstovu V. G. įvertinimą, įvardijęs UAB koncerno „MG Baltic“ siekius: „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai <...> gaunasi gerai, <...> vieni kitus suprantam. <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, <...>. Jūs vis tiek esat tokie, <...> ne tai, kad verslo partneriai, bet liberalaus požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad jeigu žiūrėt link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, <...> tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į Ignalinos uždarymą <...>, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot, <...> antras dalykas, <...> jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau, tai <...> dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, <...>. Tai va, tokių, pora <...> esminių, <...> dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal <...> eigą <...> pagal progą <...> pagal pakilimą. <...> manau, kad, <...> Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“, „Nes po to vis tiek bus tenderis, <...>, ir ten jau kas bus stipresnis“, paklausė V. G., ko šis ir Darbo partija tikisi iš UAB koncerno „MG Baltic“: „Ko jūs iš mūsų tikėtumėtės?“ Į šį klausimą V. G. atsakė: „Pagalbos“, „<...> bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, taip pat nurodė: „Praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot“, „O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pokalbis buvo aiškus ir nuoseklus, aptariama tema buvo dėstoma suprantamai. Neabejotina, jog R. K., išvardijęs rūpimus klausimus, paklausęs „ko jūs iš mūsų tikėtumėtės“, aiškinasi V. G. poziciją dėl atlygio ir rodo R. K. ketinimus atsilyginti už atitinkamą V. G. veikimą R. K. ir UAB koncerno „MG Baltic“ interesais. Akivaizdu, jog šio pokalbio metu R. K. ir V. G. tarėsi dėl atlygio. V. G. paprašė pagalbos ir nurodė jos pobūdį: „Pagalbos“, „<...> bendra pagalba ir plius žiniasklaida“, nurodė ir tai, jog anksčiau taip pat tarėsi dėl pagalbos: „Praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot.“ V. G. aiškiai patvirtino ir apsisprendimą bendradarbiauti, jei už tai bus atlyginta: „Mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam.“ Tokiu būdu, nekonkretizuojant aplinkybių, buvo pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti bei pažadėta ir susitarta priimti kyšį.

696. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2015 m. lapkričio 30 d. slapta užfiksuotas R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-107 (t. 5, b. l. 63–78); specialisto išvada Nr. 11-922(17), 11-923(17) (t. 13, b. l. 2–14, 17–31), kurio metu buvo konkretizuojamos pasiūlyto, pažadėto ir susitarto duoti bei priimti kyšio perdavimo aplinkybės. Šio pokalbio metu R. K. su V. G. aptarė papildomos nuolaidos suteikimo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ aplinkybes. R. K. paklausė V. G.: „Tu pas Z. buvai užlėkęs?“ Ir nurodė: „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą <...> kiek galit <...> po to suvesim <...>, ir vėliau pasitikslino: „Tai davė papildomų nuolaidų?“ V. G. patvirtino, jog su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ aptarė papildomos nuolaidos suteikimo aplinkybes: „<...> mes ten viską apsitarėm, <...> nes visą sumą mes ten išsiskaidysim <...> sakė, susižiūrėsim <...> reikia <...> susiskaičiuot, bet <...> iš principo susižiūrėsim.“ R. K. nurodė: „A, tvarkoj“, „Gerai“. Aptarus papildomos nuolaidos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ suteikimą, V. G. informavo R. K.: „<...> duosiu dar vienus ten, kur galima bus /per konsultantus/, kad jie yra.“ R. K. nurodo: „Gerai. O jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų... Jūs turit kokių VšĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../?“ V. G. atsako: „VšĮ dabar aš /nežinau/, /jaunimo organizacijų/, /sudėtingai/, labai keistai atrodys.“ R. K. siūlo: „Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu“, „Ar per tai ir paspręsim?“ V. G. atsako: „Jo, jo“, „konsultantai, nes jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija.“ Vėliau V. G. ir R. K. tęsia pokalbį apie Ž. P. galimybes eiti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. R. K. klausia: „Kaip jis pas jus kotiruojasi, ar jisai praeis Dangutės filtrą <...>. Gali pračekint? <...> Klausimas dėl buvo dėl M..“ V. G. atsako: „Tą klausimą taip tiesiai šviesiai ir paklausiu.“ Toks pokalbio turinys paneigia R. K. aiškinimą, jog V. G. pažadėjo nurodyti konsultantus dėl žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, nuomos klausimo. Šio pokalbio metu nebuvo kalbama apie UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „MG valda“, Tujų g. 2, Vilniuje, esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos klausimus. Taip pat nelogiškas ir V. G. aiškinimas, jog jis R. K. nurodė konsultantus, teikiančius žiniasklaidos planavimo paslaugas, ir tai niekaip nesusiję su parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Akivaizdu, jog V. G. sakydamas: „Duosiu dar vienus ten, kur galima bus /per konsultantus/“, o R. K. klausdamas: „Gerai. O jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų... Jūs turit kokių VšĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../?“, kalba būtent apie neteisėtą atlygį. Pokalbyje minimi „kas mažiausiai kelia problemų“, rodo, jog kalbama apie užmaskuotą V. G. prašyto atlygio („pagalbos“) suteikimą. Be to, V. G. nurodo, jog viešoji įstaiga ar jaunimo organizacija „labai keistai atrodys“, į tai R. K. pasiūlo V. G. pasirinkti ir priduria, jog gal tai nėra racionalu, bei paklausia: „Ar per tai ir paspręsim?“ V. G. su pasiūlymu sutinka: „Jo, jo“, priduria: „konsultantai, nes jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija.“ Taigi toks pokalbio turinys rodo, jog R. K. ir V. G. aptaria galimus užmaskuoto neteisėto atlygio perdavimo variantus.

697. Vėlesnio 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio pokalbio metu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95–108), specialisto išvada Nr. 11-996(17), 11 997(17) (t. 13, b. l. 33–45, 48–58) R. K. ir V. G. aptarė su Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų visuomenės informavimo ir viešinimo programų biudžetų paskirstymu bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais susijusius klausimus. Šio pokalbio metu R. K. reiškė susirūpinimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų programų viešinimui skirtų lėšų perskirstymo bei jų panaudojimo, Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo, o V. G. žadėjo palankiai išspręsti šiuos R. K. rūpimus klausimus. Pokalbio pabaigoje R. K. pasiūlė V. G.: „Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VšĮ <...> Tai vat, kiti net nemąsto...“ V. G. atsako: „Turiu. A tuos. <...> nežinau, nepasiėmiau. Surasiu tada. Kažkurią dieną brūkštelsiu užeisiu...“ R. K. nurodo: „Supratau. Ta prasme, klausimą galima išimti tada. Gerai.“ Toks pokalbio turinys leidžia spręsti, jog, kaip teisingai nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, V. G. sutinka su R. K. pasiūlymu jo paties prašytą atlygį („pagalbą“) suteikti per „programas, įmones, VšĮ“ ir pažada pateikti su tuo susijusią informaciją.

698. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2015 m. gruodžio 16 d. slapta užfiksuotas R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109–116), specialisto išvada Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) (t. 13, b. l. 60–72, 73–81), kurio metu R. K. klausia V. G.: „Klausyk, keli dalykai <...> Vardas, pavardė man girdėta.“ V. G. atsako: „Jo? Aš nežinau.“ R. K. tęsia: „Ž. F., nesako ką nors?“ V. G. į tai atsako: „Aha, sako. Bet aš nežinau, kodėl per ją čia daro.“ R. K. sako: „Nežinau.“ V. G. nurodo: „Nu, aš paklausiu... jos dar. <...> Šita jinai girdėta, ta prasme, viskas tvarkoj su ja... Šiaip tarp kitko, mūsų santykiai, bet nežinau, gal jums ten nelabai.“ R. K. nurodo: „Su ja? Aš jos nepažįstu. Ne, tai čia esmė ne tame, esmė tame, kad man reikia... aš norėjau paklaust, ar čia taip, antra, man reikia su ja susitikt, nes tinkamas įforminimas <...>, jis reikalauja šiokio tokio /pastovaus/ darbo, o ne šiaip.“ V. G. nurodo: „Gerai, aš paklausiu <...> atrodo, buvo davę gal jie ir kito žmogaus kontaktus“, ir paprašo: „Klausyk, <...> padarom taip, vieną man duok pertraukėlę, aš /kol kas/ viską...“ R. K. nurodo: „Ta prasme, čia tavo interesas, man reikia kokių <...> dokumentam surašyt reikia, sukontaktuot, suantspauduot reikia... nu, maždaug trijų dienų.“ V. G. sako: „Aš tada tiesiog rytoj parašysiu... viskas okei arba keičiam.“ R. K. priduria: „Ir kad ji žinotų svarbiausia, kad aš jos ieškau.“ Tęsdamas pokalbį R. K. nurodo: „Priminsiu prašymą dėl to pelno mokesčio įstatymo, <...>, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų“, taip pat priduria: „V. klausimus /ar/ kiek nors žiūrėjai?“, o V. G. nurodo, ką planuoja atlikti dėl R. K. rūpimų klausimų. Toks pokalbio turinys, kai, aptariant UAB „JCDecaux“ bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovę Ž. F., V. G. pasitikslina: „Nežinau, kodėl per ją čia daro“, „bet nežinau, gal jums ten nelabai“, „buvo davę kito žmogaus kontaktus.“ Į tai R. K. atsako taip pat nežinantis, rodo, jog V. G. prašytą „pagalbą“ už veikimą R. K. interesais buvo siekiama suteikti užmaskuotai. Šio pokalbio metu R. K. nurodė ir tai, kad Ž. F. nepažįsta, tačiau pabrėžė, jog „esmė ne tame“, esminis dalykas, kad reikia išsiaiškinti, ar jam duota informacija yra teisinga, be to, kad būtinas tinkamas įforminimas. R. K. taip pat nurodė, jog tai aktualu būtent V. G. – „čia tavo interesas“, o V. G., prašydamas palaukti iki rytdienos, nurodė, jog pasitikslins ir patvirtins arba bus keičiamas paramos gavėjas: „Rytoj parašysiu... viskas okei arba keičiam.“ Taigi šio pokalbio metu buvo tikslinamos sutarto ir pažadėto kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, perdavimo aplinkybės. Šio pokalbio metu V. G. pažadėjo patikslinti paramos gavėjo kontaktus.

699. Vėliau, 2015 m. gruodžio 18 d. (penktadienį), R. K. SMS žinute suderino pirmadienio susitikimą su UAB „Mitnija“ vadovu J. G., nurodydamas: „Pirmad ryte Tu ar Auris stabtelikt paras zodziu apie matematika“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-102; t. 9, b. l. 54–73). 2015 m. gruodžio 22 d. Ž. F. telefonu skambino R. K., tačiau šis neatsiliepė, bet vėliau tą pačią dieną perskambino Ž. F., kuri neatsiliepė (t. 9, b. l. 57). Tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 22 d.) V. G. R. K. siuntė SMS žinutę siūlydamas susitikti, R. K. pasiūlė susitikti 2015 m. gruodžio 23 d. (t. 9, b. l. 57–58). 2015 m. gruodžio 23 d. R. K. telefonu susisiekė su J. G., klausdamas: „Turi ka nors del matematikos?“ (t. 9, b. l. 59). 2015 m. gruodžio 23 d. vyko ir V. G. bei L. F. (UAB „Maniakai“ projektų vadovo) telefoninis pokalbis, kurio metu jie aptarė Ž. F. skambutį R. K.. L. F. informavo: „Jai neatsuko. <...> Sakė nesulaukė skambučio.“ V. G. nurodė: „Nu, sakė, ji neprisiskambino.“ L. F. tęsė: „Dabar jin dar pabandys ten.“ V. G. teigė: „Susitvarkys vis tik“ (t. 9, b. l. 60). Vėliau 2015 m. gruodžio 23 d. pokalbio metu Ž. F. nurodo R. K.: „R., jums skambina Ž. F., čia VšĮ. <...> tai dabar kokių mum veiksmų reiktų paramai gauti?“ R. K. atsako: „Geriausias veiksmas būtų, jeigu pirmadienį mes kaip nors bent trumpam pasimatytume“, „jeigu jūsų projektas reikalauja skubios paramos labai. Kuo aš abejoju turbūt. A ne? Tai aš galėčiau pasakyt telefonu. <...> Tai gal mes kažkaip susitarkim, kad tą pirmadienį mes tiesiog pasimatysim trumpam.“ 2015 m. gruodžio 28 d. V. G. R. K. išsiuntė SMS žinutę: „Praėjusia savaite dar diskutavom kontakto kiek duomenys koreguojas, bet jis pats pasakys, jei nieko pries, kad nereiktu paties trukdyt“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-102 (t. 9, b. l. 54–73). Aplinkybės, jog 2016 m. sausio 11 d. Ž. F. R. K. pateikė prašymą suteikti paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“, užfiksuotos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus: 2016 m. sausio 5 d. pokalbio metu Ž. F. ir R. K. suderino susitikimo laiką. 2016 m. sausio 11 d. pokalbio metu Ž. F. nurodė R. K.: „Skambinau, žinokit, viską suruošiau, visą paketėlį. Aš galvoju, gal tada paprašyčiau, kad užvežtų jums vairuotojas, tiesiog voke. Ir tada jum paliktų. Taip ir sutariam. Tai jeigu bus kokių klausimų, skambinkit. <...> O po to jau aš jum žinių“ (t. 9, b. l. 65–66).

700. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2016 m. sausio 12 d. užfiksuotas R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6 14-48 (t. 6, b. l. 26–40), specialisto išvada Nr. 11-1076(17), 11-1077(17 (t. 13, b. l. 83–95, 96–110), kurio metu R. K. nurodė V. G.: „Trumpai pasakysiu tau. <...> padarėm dešimt papildomą, a ne? <...> manau, kad jau viskas įbyrėjo. Su Ž. – jo. Ji man vakar atvežė dokumentus. Tai, aš manau, kad ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai... gali žiūrėt toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas dalykas. O iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai.“ V. G. atsako: „Gerai.“ Vėliau R. K. tęsia prašymus: „Bet apie tą patį, apie /tujas/. Aš ką tik su V. kalbėjau. Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą <...> pasidomėk truputį <...>.“ V. G. atsako: „Gerai.“ Toliau tęsiamas pokalbis apie Nacionalinės mokėjimų agentūros vykdomų programų viešinimui skirtų lėšų 2016 m. biudžetą bei artėjančius Seimo rinkimus. Toks pokalbio turinys rodo, jog R. K. patvirtino V. G. išspręsiantis paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ suteikimo klausimą ir pasiūlė V. G.: „Gali žiūrėt toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas dalykas.“ Visa tai patvirtina, jog R. K. informavo V. G. apie tai, kokius veiksmus, susijusius su 15 000 Eur pervedimu Ž. F. vadovaujamai viešajai įstaigai, jis atliks, V. G. išreiškė sutikimą. Taigi tiek R. K., tiek V. G. buvo aktualu, kad 15 000 Eur suma būtų pervesta VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

701. VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovei Ž. F. 2016 m. sausio 11 d. pateikus R. K. prašymą suteikti paramą, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas R. K., Ž. F. ir J. G. (UAB „Mitnija“ vadovo) 2016 m. sausio 21 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis ir telefoniniai pokalbiai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-102 (t. 9, b. l. 68–71). J. G. telefoninio pokalbio metu R. K. nurodė: „Neturim, neprisiskambinam tuo adresu, nes atjungtas telefonas. Ir neturim sąskaitos numerio.“ R. K. pasitikslina: „Niekur nėra užrašyto? Ir ant prašymo nėra.“ J. G. patvirtina: „Nėra niekur.“ Vėlesnio pokalbio metu R. K. nurodė Ž. F.: „Jūs sąskaitos neparašėte.“ Ž. F. atsakė: „Supratau viską.“ R. K. paprašė: „Įmeskite man į elektroninį paštą gal.“ Apžiūrėjus kratos Ž. F. gyvenamojoje vietoje paimto nešiojamojo kompiuterio standųjį diską rasti elektorinio pašto pranešimai. 2016 m. sausio 21 d. R. P. (UAB „Mitnija“ finansų direktorius) atsiuntė žinutę Ž. F.: „<...> Paramai išmokėti norėtume pasirašyti paramos sutartį, gal galėtumėte nurodyti Jūsų telefono numerį, skambtelčiau, galėtume aptarti.“ 2016 m. sausio 22 d. R. K. Ž. F. atsiuntė žinutę su priedais „S22C-116012213030.pdf “ – 2016 m. sausio 22 d. UAB Mitnija lėšų pervedimo nurodymas Nr. 0001381 VšĮ Meno ir sporto projektai, 15 000 Eur pagal 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį; 2016 m. sausio 22 d. AB DNB banko lėšų pervedimo nurodymas Nr. 0001381, patvirtinantis, kad iš šiame banke esančios UAB „Mitnija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 15 000 Eur suma. Mokėjimo paskirtis „Pagal 2016-01-22 paramos sutartį“. 2016 m. sausio 22 d. R. P. atsiuntė žinutę Ž. F.: „Siunčiu paramos sutartį peržiūrai. Informuokite prašau jeigu ką reiktų keisti. Pervedimas jau atliktas <...>.“ Prie žinutės pridėta: „201601122 paramos sutartis MTN_Meno ir sporto projektai.docx – 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartis tarp UAB „Mitnija“ ir VšĮ „Meno ir sporto projektai“. 2016 m. sausio 25 d. Ž. F. išsiuntė žinutę R. P.: „<...> galesiu treciadieni pasirasyti ir issiusti. Gal galime patikslinti kokiu adresu siusi sutarti?“ (t. 24, b. l. 29–66). 2016 m. sausio 29 d. Ž. F. skambino R. K. ir pokalbio metu aptarė kelis jai rūpimus klausimus, kurie gali būti aktualūs ir R. K.. Ž. F. nurodė: „Vienas mano klientų ir gerų bičiulių norėtų susipažint su pačiu. Čia yra toks Lidlo generalinis direktorius. <...> ateity gal ten bus įdomesnių pas jus gal kokių nors veiklų galėtų atsirast“, „kitas, <...>, klausimas, kalbėjau su prezidentės patarėju vienu iš sveikatos departamento <...> dėl to viso alkoholio draudimo. Ir ten yra ir gi tokių minčių, kur ten, sakykim, jeigu mes susivienytumėm, aš kalbu apie visą media. Ir jeigu turėtume bendrą strategiją, tai prezidentė mus palaikytų irgi labai.“ Vėliau pokalbio metu R. K. pasiūlo susitikti ir buvo derinamas būsimo susitikimo laikas (t. 9, b. l. 71–72). Atlikus kratą R. K. darbo kabinete rasta ir paimta užrašų knygutė (t. 20, b. l. 54–69). Apžiūros protokole nurodyta, kad užrašų knygutės aštuoniasdešimtame lape, tarp kitų įrašų, parašyta: „4. Prezidentūra Ž. F./ Soc. rekl? Fondas/LRTA 5. Lidl gen. Dir. Ž. F. 6. LLS“ <...> (t. 19, b. l. 185–193; t. 20, b. l. 104–108).

702. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti 2015 m. lapkričio 30 d., gruodžio 9 d., gruodžio 16 d. bei 2016 m. sausio 12 d. R. K. ir V. G. pokalbiai apie paties R. K. kuruojamą UAB „Mitnija“ paramos suteikimą jam (R. K.) nežinomai viešajai įstaigai, diskusija su V. G., ar tai bus racionalu, V. G. frazės, jog tai „labai keistai atrodys“, „nežinau, gal jums ten nelabai“, R. K. pasakymas „čia tavo interesas“ – visa tai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog šių pokalbių metu V. G. ir R. K. aptarė kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, perdavimo ir priėmimo klausimus, t. y. V. G. sutiko su R. K. pasiūlymu – pažadėjo ir susitarė priimti R. K. pažadėtą ir pasiūlytą kyšį – 15 000 Eur sumą, užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Pirmiau šiame procesiniame sprendime aptartos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 21 d. vykę R. K. ir V. G. susitikimai bei telefoniniai pokalbiai turėjo konkretų tikslą – R. K. išdėstydavo jam rūpimus klausimus ir prašymus V. G. dėl jų palankaus išsprendimo, žadėdamas už tai atsilyginti ir suteikti V. G. ir jo atstovaujamai Darbo partijai prašomą atlygį. Akivaizdu, jog, aptardami paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ skyrimo klausimus, R. K. ir V. G. aiškiai suvokė, jog taip ketinama atsilyginti už atitinkamą V. G. veikimą R. K. bei UAB koncerno „MG Baltic“ interesais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai R. K. ir V. G. išteisino pagal jiems pareikštus kaltinimus.

703. Tokios išvados nepaneigia ir iš UAB „Mitnija“ paramą gavusios VšĮ „Meno ir sporto projektai“ vadovės Ž. F. ir liudytojo L. F. parodymai. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Ž. F., UAB „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“ direktorė, tvirtino, kad viešoji įstaiga gavo paramą ir ją panaudojo, V. G. negavo jokios naudos. Liudytoja nurodė, jog 2015 m. pabaigoje su vienu iš partnerių L. F. kalbėjo apie egzistuojančią galimybę gauti paramą. L. F. minėjo, kad iš „MG Baltic“ galima gauti 15 000 Eur paramą. Anksčiau jos vadovaujama viešoji įstaiga paramos nebuvo gavusi. L. F. nurodė R. K. kontaktus. R. K. paskambino gruodžio pabaigoje, pasakė, kad kreipiasi dėl paramos. R. K. paprašė papasakoti apie įmonės veiklą, pasidomėjo, kam konkrečiai reikalinga parama. 2016 m. planavo konkrečius veiksmus, kurie buvo susiję su kelių menininkų parodų rengimu, taip pat su dalyvavimu meno mugėse užsienyje. R. K. nepažadėjo, kad parama tikrai bus suteikta. Nurodė parašyti bendrą kreipimąsi į „MG Baltic“. Ji surašė prašymą, po kurio laiko paskambino R. K., pasakė, kad prašyme trūksta sąskaitos numerio, bet nepatvirtino, ar gaus paramą. Nesitikėjo gauti paramos. Sausio 22–23 d. su ja susisiekė UAB „Mitnija“ finansų direktorius, atsiuntė sutarties projektą dėl paramos ir tą pačią dieną iš R. K. gavo mokėjimo nurodymo kopiją, kad parama suteikta ir padarytas pinigų pervedimas. Pasirašė sutartį ir išsiuntė ją į UAB „Mitnija“ paštu. Parama buvo panaudota menininko E. J. parodai Pamėnkalnio galerijoje. Dėl paramos nekalbėjo su V. G.. Liudytoja teigė, kad V. G. niekaip nesusijęs su VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Ž. F. neneigė, kad „JCDecaux Lietuva“ teikia paslaugas Darbo partijai. Su V. G., kaip Darbo partijos atstovu, bendravo 2015 m. lapkričio mėnesį, galbūt dėl reklamos kampanijos. Darbo partijai buvo padaryta 5 procentų nuolaida, kaip ir kitiems politikams. UAB „Maniakai“ buvo viena iš komunikacijos agentūrų, ji priklausė L. F.. UAB „Maniakai“ ilgą laiką buvo Darbo partijos komunikacijos partnerė. Liudytoja teigė, kad ji neturi teisės duoti nuolaidos, dėl nuolaidų deramasi pardavimų skyriuje. Pokalbių su R. K. metu šis neminėjo V. G. pavardės ar Darbo partijos. Darbo partija už „JCDecaux Lietuva“ suteiktas paslaugas atsiskaitė pagal išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą. Liudytoja nurodė, kad iš 15 000 Eur gautos paramos už 7 000 Eur turėjo nuomotis meno kūrinius iš L. F. (t. 117, b. l. 167–177). Liudytojas L. F., dirbęs UAB „Maniakai“ projektų vadovu, apklaustas teisiamajame posėdyje taip pat aiškino, jog V. G. iš 15 000 Eur negavo nieko. Liudytojas nurodė, jog iki 2016 m. Darbo partijai teikė komunikacijos paslaugas. V. G. buvo užsiminęs, kad norėtų pritraukti lėšų planuojamiems meno ir kultūros projektams, kuriuos planavo vykdyti su Ž. F. įkurta viešąja įstaiga. V. G. teiravosi apie galimybę susipažinti su „MG Baltic“ atstovais, nes jie buvo vieni iš didesnių socialinių projektų rėmėjų. Po kurio laiko jam V. G. perdavė V. K. telefoną, kurį jis perdavė Ž. F.. Ž. F. buvo susitikusi su R. K. ar „MG Baltic“ atstovais ir gavo finansinę paramą. Liudytojas teigė, kad nepamena, ar su V. G. aptarinėjo paramos gavimo eigą. V. G. galėjo nebent padėkoti, kad davė kontaktą. Už suteiktą kontaktą V. G. nieko neprašė. V. G. jokių pinigų neperdavė, jų neperdavė ir Darbo partijai (t. 119, b. l. 27–34).

704. Tokie liudytojų Ž. F. bei L. F. parodymai, aiškinant, kad V. G. nebuvo niekaip susijęs su UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančios UAB „Mitnija“ skirta 15 000 Eur parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, o būtent pirmiau aptartų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2015 m. lapkričio 30 d., gruodžio 9 d., gruodžio 16 d. bei 2016 m. sausio 12 d. užfiksuotų V. G. ir R. K. pokalbių apie kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, perdavimo ir priėmimo klausimus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis šiais liudytojų Ž. F. ir L. F. parodymais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog 2016 m. sausio 12 d. V. G. ir R. K. pokalbis apie tai, kad Ž. F. atvežė reikiamus dokumentus, bei R. K. frazė: „Tai, aš manau, kad ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. <...> tai... gali žiūrėt toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas dalykas“, tik patvirtina, jog tiek V. G., tiek R. K. buvo aišku, kad neteisėtas atlygis V. G. bus suteiktas netiesiogiai ir užmaskuotai kaip parama viešajai įstaigai.

705. Byloje apklaustas liudytojas J. G., UAB „Mitnija“ generalinis direktorius, aiškino, jog R. K. nedarė įtakos jo sprendimui skirti paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Liudytojas nurodė, kad bendrovė gauna nemažai prašymų skirti paramą. Bendrovė remia kultūrą, meną, kartais sporto renginius. Jis vienasmeniškai nusprendžia, kam skirti paramą. Akcininkai gali duoti nurodymus ar paprašyti skirti paramą, bet jie niekada to nedaro. Paramos VšĮ „Meno ir sporto projektams“ skyrimo aplinkybės buvo standartinės. 2015 m. įmonės finansiniai rodikliai buvo geri. Prašyme išdėstyta įstaigos veikla atitiko principus, kuriais remiasi skirdami paramą. 2015 m. gruodžio mėnesį arba 2016 m. sausio mėnesį pokalbio su R. K. metu buvo paklausta, ar UAB „Mitnija“ teikia paramą. R. K. nesikreipė dėl paramos, tai buvo bendro pobūdžio pokalbis apie tai, kokia yra „Mitnijos“ finansinė situacija. Prašymo ar reikalavimo paremti konkrečias įmones ar organizacijas nebuvo. R. K. konkretaus žmogaus vardo ir pavardės nesakė. Kaip viena iš galimybių buvo užsiminta apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“. VšĮ „Meno ir sporto projektai“ buvo paskirta 15 000 Eur parama. Finansų direktoriui R. P. davė nurodymą, kad paramą šiai viešajai įstaigai galima duoti. Kai gautą prašymą perdavė finansų direktoriui, jis paklausė, kam padaryti pinigų pervedimą. Paskambino R. K. ir paklausė, ar būtų galima gauti sąskaitos numerį. Paskambino jam, nes anksčiau buvo kalbėję apie tai. R. K. neprašė paskirti konkrečios sumos. VšĮ „Meno ir sporto projektai“ buvo paskirta 15 000 Eur parama, atsižvelgus į tai, kad ji turėjo būti panaudota moderniam menui remti bei platinti viešosiose erdvėse, parodoms organizuoti ir pan. Šiuo atveju paramos dydį nulėmė asmeninės nuostatos. Per 2016– 2018 m. paramai buvo skirta daugiau kaip 100 000 Eur. Didžiausia parama buvo 18 000 eurų. R. K. neminėjo, kad su šia parama kaip nors yra susijęs V. G.. Liudytojas nurodė, kad UAB „Mitnija“ neturi jokių ryšių su „JCDecaux“, ši įmonė paslaugų jiems neteikė (t. 116, b. l. 44–49).

706. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis liudytojo J. G. parodymais apie tai, kad sprendimą skirti byloje aptariamą paramą jis priėmė neprašomas ir nepaveiktas R. K., nes jie prieštarauja jau pirmiau aptartų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų R. K. ir V. G. bei R. K. ir J. G. pokalbių turiniui. Be to, pats liudytojas J. G. vėliau tos pačios apklausos metu nurodė, kad įstaigą, kuriai reikia skirti paramą, t. y. VšĮ „Meno ir sporto projektai“, nurodė R. K.. Liudytojo J. G. parodymai nesutampa ir su UAB „Mitnija“ finansų direktoriaus R. P. parodymais, kuris, priešingai nei teigė J. G., nurodė, kad UAB „Mitnija“ retai skiria paramą. Skiriasi ir jų nurodyta bendra skirtos paramos suma. Liudytojas R. P., UAB „Mitnija“ finansų direktorius, parodė, kad buvo gautas prašymas skirti paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“, jis rūpinosi sutarties formalumais. Susiekė su viešosios įstaigos direktore Ž. F. ir su ja suderino sutarties tekstą, šalys ją pasirašė. Parama buvo suteikta 2016 m. sausio pabaigoje. Pirmiausia buvo gautas prašymas. UAB „Mitnija“ vadovas J. G. nusprendė skirti paramą ir R. P. davė nurodymą sutvarkyti formalumus, kad būtų pasirašyta sutartis ir būtų galima išmokėti pinigus. Šiuo atveju pirma buvo prašymas, tuomet atliktas pinigų pervedimas ir tik tada pasirašyta sutartis. Liudytojas teigė, kad UAB „Mitnija“ retai skiria paramą. Per metus skiriama paramai apie 20 000–30 000 Eur. Liudytojas nurodė ir tai, kad šiuo atveju jis (R. P.) priėmė sprendimą išmokėti pinigus nelaukiant sutarties. 2016 m. sausio 22 d. buvo atliktas pinigų pervedimas, tuomet jau buvo parengtas ir sutarties projektas. Nebuvo jokių abejonių, kad kita sutarties šalis pasirašys sutartį. Liudytojas teigė, kad dėl šios paramos skyrimo R. K. su juo nebendravo (t. 117, b. l. 35–37).

707. Bylos duomenys patvirtina, jog Darbo partija naudojosi Ž. F. vadovaujamos UAB „JCDecaux Lietuva“ teikiamomis reklamos paslaugomis. UAB „JCDecaux Lietuva“ reklamos paslaugos Darbo partijai buvo teikiamos rinkimų reklamos kampanijoms nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 240 146,28 Lt (t. 56, b. l. 69), nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 3 d., suma su PVM 136 736,66 Lt (t. 56, b. l. 70), nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 25 874,64 Lt (t. 56, b. l. 71), 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 32 926,52 Lt (t. 56, b. l. 73), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 16 d., suma su PVM 8 857,20 Lt (t. 56, b. l. 74). Darbo partija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. atliko pirkimus iš UAB „JCDecaux“ už bendrą 171 059,67 Eur sumą (t. 47, b. l. 17) (iki 2015 m. gruodžio 7 d. – už 145 709,56 Eur sumą). Pagal 2015 m. sausio 2 d. sutartį Nr. 15/1/15-JCD UAB „JCDecaux Lietuva“ teikė UAB „Maniakai“ klientams lauko reklamos paslaugas (t. 50, b. l. 18–23; t. 56, b. l. 90–92). Pagal reklamos paslaugų sutartį (reklamos paslaugų teikėja – UAB „JCDecaux Lietuva“) užsakovo klientei – Darbo partijai (kampanijos pradžia – 2015 m. lapkričio 24 d., kampanijos pabaiga – 2015 m. gruodžio 7 d.) buvo teikiamos paslaugos ir už jas mokėtina suma 22 075,97 Eur su PVM (t. 56, b. l. 82). Darbo partija nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. išmokėjo UAB „Maniakai“ 8 041,90 Eur sumą (t. 47, b. l. 32). Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti V. G. ir Ž. F. 2015 m. lapkričio 2–11 d. telefoniniai pokalbiai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-38 (t. 9, b. l. 21–27), kurių metu buvo aptariami klausimai, susiję su naujos reklamos paslaugų teikimo sutarties sudarymu, taip pat ir kiti Ž. F. aktualūs klausimai. 2015 m. lapkričio 2 d. pokalbio metu V. G. su Ž. F. derino susitikimo laiką. 2015 m. lapkričio 4 d. pokalbio metu Ž. F. teiravosi: „Kur tau siųst, kokiu emeilu pasiūlymus?“, taip pat: „Nieko ten nėra užregistruota kol kas?“ V. G. atsakė: „Aš <...> pasiaiškinau, ten vieną nori registruoti. Ar ten užregistruotas yra pasiūlymas, bet jisai nėra jums išskirtinis. Ten palieka tiktais internetą, o visą kitą, televiziją ir visą kitą jie išmeta. Todėl aš manau, kad jis yra nerealus, bet aš ten pasidomėsiu.“ Ž. F. paprašo: „Tai tu pasidomėk.“ V. G. pakartoja: „Bet jis nėra išskirtinis <...>“, priduria: „Dėl jūsų tai kažkieno čia ar jau jis užregistruotas, ar tik ruošiasi užregistruoti ten komitetas. Tai vat aš patikrinsiu.“ Ž. F. paklausia: „Bet ten internetą išmes ar internetą paliks?“ V. G. atsako: „Vienintelį internetą palieka, o visus kitus išmeta.“ Ž. F. nurodo: „Nesąmonė.“ V. G. tęsia: „Tai čia, nu, ne be šansų jis, bet, nu, vis tiek pasakau.“ Ž. F. teiraujasi: „O kieno čia užregistruotas įdomu yra?“ V. G. atsako: „Lygtai sakė D. M. mūsų, bet aš pasitikslinsiu. Gal jos pačios paklausiu. Aš dar jos nemačiau.“ 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu V. G. nurodo: „Mes susitarėm. Viskas tada tvarkoj, ten ką jūs duodat. Mūsų sutartį mes ten galim, kaip ir kalbėjom, tiesiogiai pasirašyti, kad ten niekas neitų. Tu man tiesiog ją atsiųsk. O aš juos informavau, kad, <...>, bus tie plakatai. <...> kad mūsų media planuotojai žinotų.“ Ir paklausia: „Ir tu ten įtraukei į sutartį tą sumą, jau ir tą, plakatus, ar ne?“ Ž. F. patvirtina: „Taip.“ V. G. pasiūlo: „Viską siųsk, aš tvarkysiu, kad ten jau, <...>, pasirašinėtų.“ Ž. F. nurodo: „Tai aš ruošiu tiesioginę sutartį, o tada su jais pradedam vietas derint ir jie tada pasirinks.“ 2015 m. lapkričio 10 d. pokalbio metu V. G. teiraujasi dėl sutarties ir suderina jos pasirašymą: „Rytoj tau iš ryto, bus pasirašyta sutartis ir atiduosi man. Ir padarysim ten pavedimus.“ 2015 m. lapkričio 11 d. pokalbio metu V. G. patvirtina: „Pasirašo mūsų būstinė ir jums atsiunčia nuskanuotą, ir tada daro pavedimus jums.“ 2015 m. gruodžio 22–28 d. užfiksuoti V. G. bei L. F. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis. 2015 m. gruodžio 28 d. pokalbio metu L. F. V. G. nurodo: „Dėl to kur kalbėjom. Aš žinai, ir taip, ir anaip diktuoju. Man tokia idėja. Kadangi mes planavom sausio mėnesį turėt, a ne, šį bei tą? Tai man visas tas labai gražiai sugula. Bet aš spaudą matau tik tai tokią kaip pagalbinę priemonę.“ V. G. atsako: „Klausyk, sausio mėnesį mes nieko neturėsim, mes neturim pinigų. Taigi mes net jau ir nebekalbėjom. Dabar vat kalbėjom apie balandį ten“, „tai tada, kai bus Ž., tada ir kalbėsim.“ L. F. nurodo: „Tai aš manau taip ir darom“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-102; t. 9, b. l. 54–73). Kratos Ž. F. gyvenamojoje vietoje atlikimo metu Ž. F. savanoriškai pateikė nešiojamąjį kompiuterį (t. 22, b. l. 91–102), kurį apžiūrėjus nustatyta, jog 2016 m. sausio 11 d. L. F. atsiuntė žinutę Ž. F.: „Iki 12 k su pvm reikia, neturi siame etape daugiau, bet kitame etape susikompensuotu“, į kurią Ž. F. atsakė: „Sunkiai., nebent tik Vln. Palikti.“ Vėliau L. F. parašė: „Pamastom placiau, gal bandom kompromisa surast? Iki kokiu 15?“ Ž. F. atsakė: „Tai o kaip mes kompromisa galime daryti iki 15K? Parasyk kiek tiksliai turi ir kokiu miestu reikia? Z..“ L. F. nurodė: „Jis 12 su pvm turi“, „Visu. Max 14 su pvm.“ 2016 m. sausio 12 d. Ž. F. nusiuntė žinutę L. F.: „Pasiziurek ar tinka?“ Prie šios žinutės pridėtas priedas „Darbo partija 2016m (atnaujintas).xls“ – pasiūlymas, 2016 m. sausio 12 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartis Nr.2016- /A ID2016 dėl reklamos teikėjo UAB „JC Decaux Lietuva“ reklamos paslaugų teikimo užsakovui Darbo partijai nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 8 d. už 14 609,59 Eur (su PVM)“. 2016 m. sausio 12 d. Ž. F. išsiuntė žinutę L. F.: „Issiunčiau. Siunčiu siu metu tarpininkavimo sutarti. Pasiziurek ar visi rekviZ.i yra teisingi, jei viskas ok, pasirasyk ir uznesk. Z..“ Prie šios žinutės pridėtas priedas „JCDecaux_ Maniakai _ 2015_tarpininkavimas.doc“ – 2016 m. sausio 4 d. sutartis Nr. 16/1/15 - JCD. Paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp UAB „Maniakai“, atstovaujamos direktoriaus K. Ž. (toliau vadinamos „Reklamos užsakovu) ir UAB „JCDecaux Lietuva“ (toliau vadinamos „Vykdytojas“), atstovaujamos generalinės direktorės Ž. F.. Sutarties objektas – Užsakovo tarpininkavimas Vykdytojui suteikiant lauko reklamos paslaugas Užsakovo klientams 2016 metais. Sutarties 3.3 papunktyje numatyta, kad „JCDecaux“ ir Reklamos užsakovas susitaria, kad kliento Darbo partijos tiesioginiai nuomos, spaudos ir inovacijų užsakymai bus įskaičiuoti į agentūros apimtį (t. 24, b. l. 51–57). Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2016 m. sausio 20 d. užfiksuotas V. G. ir L. F. telefoninis pokalbis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-102 (t. 9, b. l. 54–73), kurio metu L. F. paprašė V. G.: „Tu Ž.dėl to sausio, ar vasario gal brūkštelk, kad okei.“ V. G. atsakė: „Bet ten ne keturiolika, mes kalbėjom apie dvylika, aš neturiu keturiolikos. Aš turiu dvylika su visais PVM‘ais, su viskuo ir... <...> Jo, bet aš dar šiandien patvirtinsiu iki galo, ta prasme. <...> Iš esmės man reikia taip pasižiūrėti, ar ten išsidėlioja. Aš turiu vis tiek prieš vasario pirmą baigti. <...> Tada reikia ir Žaną įspėt, kas priimsim sprendimą po vasario pirmos“ (t. 9, b. l. 54–68). Tokie bylos duomenys rodo, jog 2016 m. sausio–vasario mėnesiais buvo planuojama Darbo partijos reklama, kurios paslaugas turėjo teikti UAB „JCDecaux Lietuva“, V. G. ir L. F. derino reklamos kainą, tačiau, nepavykus išspręsti kainos klausimo, ši reklama nebuvo vykdoma.

708. Išteisintųjų V. G. ir R. K. akcentuojama aplinkybė, jog UAB „Mitnija“ kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ pervedus 15 000 Eur V. G. negavo jokios naudos, nepaneigia R. K. ir V. G. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje bei BK 226 straipsnio 4 dalyje, kadangi baudžiamojo įstatymo prasme nėra reikšminga, kur ir kaip gautas kyšis yra panaudojamas. BK 230 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

709. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog už poveikio Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei žemės ūkio ministrei, taip pat už paties V. G. vykdant įgaliojimus atliktus R. K. pageidaujamus veiksmus buvo pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti bei priimti kyšį – 15 000 Eur, užmaskuotą kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Pirmosios instancijos teismas, atsietai vertindamas tik atskiras V. G. ir R. K. 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 12 d. pokalbių frazes, nepagrįstai nusprendė, jog kaltinimas V. G. ir R. K. šioje dalyje neapsitvirtino. Paminėtų pokalbių turinys, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog 2015 m. lapkričio 9 d. R. K. ir V. G., dalyvaujant UAB koncerno „MG Baltic“ vieninteliam akcininkui D. J. M., aptarė atlygį už V. G. veikimą, susijusį su R. K. palankiu aktualių klausimų išsprendimu. V. G., prašydamas atlygio kaip „pagalbos“, pažadėjo veikti kyšio davėjo interesais. Vėlesnių pokalbių metu buvo aptariamos 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“, davimo aplinkybės. Šių pokalbių turinys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog buvo pasiūlyta, pažadėta ir susitarta duoti bei priimti kyšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII 653 redakcija), o V. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

710. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias R. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) bei BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) aplinkybes bei V. G. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), aplinkybes:

711. R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą.

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

712. R. K. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

713. R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

714. R. K. siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

jis (R. K.), veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d , kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

715. V. G. kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu ir Darbo partijos frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariu, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu, veikdamas politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai kitų – politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei kitų – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

716. V. G., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

jis – V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, veikdamas kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos:

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei kitų asmenų – politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Taip jis padarė BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

717. V. G. kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis (V. G.), būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys ir Darbo partijos frakcijos Seime narys, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai kitų – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

718. V. G. pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

jis (V. G.), pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai kitų asmenų – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų asmenų – VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Taip jis padarė BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

Dėl juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ ir politinės partijos Darbo partijos – baudžiamosios atsakomybės

719. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog R. K. bei V. G. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, skundžiamu nuosprendžiu juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ išteisino dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisino juridinį asmenį – politinę partiją Darbo partiją dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

720. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde, prokuroras nurodo, jog, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisinus R. K. ir V. G., nepagrįstai buvo išteisinti ir juridiniai asmenys – UAB koncernas „MG Baltic“ ir politinė partija Darbo partija. Prokuroras teigia, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. K. pagal vykdomas funkcijas yra priskirtinas prie šio juridinio asmens vadovų. Kaip vienas iš vadovų R. K. buvo įvardytas ir UAB koncerno „MG Baltic“ interneto svetainėje, oficialiai nurodomos jo pareigos – UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Apeliantas tvirtina, jog R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ eitos pareigos BK 20 straipsnio 2 dalies taikymo prasme yra vadovaujamos pareigos juridiniame asmenyje. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad byloje nustatyta ir BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Taip pat prokuroras tvirtina, jog V. G. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius. V. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu Darbo partijoje ėjo vadovaujamas pareigas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujamų pareigų turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu bei individualiai, taip pat turėjo teisę atstovauti Darbo partijai ir priimti tam tikrus sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. V. G. veikė juridinio asmens politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, o dalis jo padarytų nusikaltimų turėjo tiesioginį ryšį su šiuo juridiniu asmeniu. Su šiais apelianto teiginiais galima sutikti tik iš dalies.

721. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažinusi, jog R. K. bei V. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje bei BK 225 straipsnio 3 dalyje ir BK 226 straipsnio 4 dalyje, sprendžia, jog nustatytos bylos aplinkybės sudaro teisines prielaidas juridinių asmenų – UAB koncerno „MG Baltic“ ir politinės partijos Darbo partijos – baudžiamajai atsakomybei kilti.

722. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje bei BK 226 straipsnio 3 dalyje (pasiūlydamas, pažadėdamas, susitaręs duoti ir duodamas didesnės nei 250 MGL vertės kyšį V. G. už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei siekį, jog V. G. paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus), konstatavo, jog R. K. veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais. Šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime teisėjų kolegija jau pripažino, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, jog dėl galimo finansinio intereso projektas „Kelias Vilnius–Utena“ buvo aktualus R. K., t. y. egzistavo UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ interesai „Kelio Vilnius–Utena“ projekte ir kartu R. K., kaip vieno iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario, finansinis suinteresuotumas (444 nuosprendžio punktas). egzistavusį R. K. suinteresuotumą Taip pat pripažino, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie egzistavusį R. K. suinteresuotumą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos bendrovės ir toliau gautų finansinę naudą teikdamos reklamos, susijusios su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomomis visuomenės informavimo kampanijomis apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir „Info TV“ bei interneto svetainėse (607 nuosprendžio punktas). Teisėjų kolegija pritarė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, jog R. K. buvo suinteresuotas, kad viena iš UAB koncerno „MG Baltic“ bendrovių – UAB „MG valda“, esanti Tujų g. 2, Vilniuje, įsigijusi statinius galėtų išsinuomoti 72 600 kv. m valstybinės žemės sklypą, paveikė V. G., kad šis darytų įtaką V. B.. Egzistavęs R. K., o kartu ir UAB koncerno „MG Baltic“ finansinis interesas dėl Pelno mokesčio įstatymo bei Vartojimo kredito įstatymo pataisų taip pat jau aptartas šiame procesiniame sprendime (494 ir 555 nuosprendžio punktai). Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ nereiškia, kad fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-693/2019 ir kt.). Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo, skatino arba sudarė sąlygas fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti.

723. Juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas advokatas L. Belevičius teisiamajame posėdyje tvirtino, jog R. K. nebuvo vadovaujamas pareigas UAB koncerne „MG Baltic“ einantis asmuo BK 20 straipsnio prasme ir neturėjo šioje įstatymo normoje numatytų įgaliojimų. Kaltinime klaidingai teigiama, jog R. K. buvo koncerno viceprezidentas. R. K. neturėjo teisės atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“, taip pat neturėjo teisės priimti sprendimų UAB koncerno „MG Baltic“ vardu ar kontroliuoti bendrovės vykdomos veiklos. Atstovas nurodė ir tai, kad UAB koncernas „MG Baltic“ nebuvo suinteresuotas kaltinime nurodytais R. K. veiksmais ir iš jų negalėjo gauti jokios naudos ir interesų patenkinimo (t. 112, b. l. 112–135, 146–147, 148). R. K. paaiškino, jog jis, kaip fizinis asmuo, negalėjo atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“ ar kontroliuoti jo veiklos, taip pat veikti UAB koncerno „MG Baltic“ naudai (t. 112, b. l. 87–100, 146–147; t. 139, b. l. 46–49; t. 160, b. l. 85).

724. Nepaisant tokių juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo argumentų, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme. Nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ ėjo vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „MG Baltic“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, jau buvo aptartos šio procesinio sprendimo 144–153 punktuose, todėl išsamiai iš naujo nekartojamos.

725. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinės (patronuojamosios) įmonės yra UAB „MG Baltic Investment“, UAB „MG Baltic Media“, UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (UAB koncerno „MG Baltic“ nepriklausomo auditoriaus išvada, konsoliduotosios ir bendrovės finansinės ataskaitos bei metinis pranešimas 2015 m. gruodžio 31 d.; t. 99, b. l. 111–134). UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos įmonių grupės yra UAB „MG Baltic Trade“, UAB „MG Baltic Investment“, UAB „MG Baltic Media“, UAB „Mediafon“, UAB „MG valda“, UAB „Minvista“ (UAB koncerno „MG Baltic“ nepriklausomo auditoriaus išvada, konsoliduotosios finansinės ataskaitos bei metinis pranešimas 2016 m. gruodžio 31 d.; t. 99, b. l. 135–155). UAB koncerno „MG Baltic“ dukterinė (patronuojamoji) įmonė UAB „MG Baltic Investment“ bylai aktualiu laikotarpiu valdė 99,98 proc. UAB „Mitnija“ akcijų (nuo 2019 d. balandžio 23 d. valdė 100 proc. akcijų). Nuo 2015 m. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ akcininke buvo UAB „MG Baltic Media“, kuri yra UAB „MG Baltic Investment“ dukterinė (patronuojamoji) įmonė ir priklauso UAB koncernui „MG Baltic“ (t. 99, b. l. 185).

726. Šioje byloje nustatyta, jog R. K. nuo 2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu (t. 84, b. l. 20–27); 2009 m. rugsėjo 1 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi, 2013 m. birželio 5 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG Baltic Media“ valdybos pirmininku (registruotas nuo 2013 m. liepos 22 iki 2017 m. birželio 8 d.), 2017 m. gegužės 22 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG Baltic Media“ valdybos nariu (t. 84, b. l. 68–77); 2009 m. gruodžio 7 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi, įgaliojimų pabaigos data – 2017 m. rugsėjo 27 d. (registruotas nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. spalio 3 d.); 2013 m. lapkričio 6 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Alfa Media“ valdybos nariu (registruotas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. sausio 17 d.). 2016 m. lapkričio 4 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Alfa Media“ valdybos nariu (registruotas nuo 2017 m. sausio 17 d.) 2009 m. spalio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Alfa Media“ valdybos pirmininku (registruotas nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.). 2016 m. lapkričio 4 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Alfa Media“ valdybos pirmininku (registruotas nuo 2017 m. sausio 17 d.) (t. 84, b. l. 81–89); 2012 m. balandžio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos nariu (registruotas nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gegužės 12 d.), 2016 m. balandžio 13 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos nariu (registruotas nuo 2016 m. gegužės 12 d.). 2012 m. balandžio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku (registruotas nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gegužės 12 d.), 2016 m. balandžio 13 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku (registruotas nuo 2016 m. gegužės 12 d.) (t. 84, b. l. 53–64).

727. Tokie bylos duomenys patvirtina, jog R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“, taip pat kitų koncerno valdomų bendrovių valdybos narys bei valdybos pirmininkas, be to, ėjo UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus pareigas. Pagal 2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatus bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas, bendrovės vadovu yra prezidentas, stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma (6.1 papunktis); bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai (6.2 papunktis); bendrovės valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybą 4 metų laikotarpiui iš 6 narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas (7.1 papunktis). Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, valdymo struktūrą ir pareigybes, taip pat kitus klausimus (7.5.1–7.5.7 papunkčiai), analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą ir kt. (7.6.1–7.6.6 papunkčiai), taip pat priima kitus sprendimus (7.7.1–7.7.8 papunkčiai), renka ir atšaukia bendrovės vadovą (8.1 papunktis), sprendžia dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo (11.3 papunktis) (t. 99, b. l. 44–54). Pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatus Bendrovės valdyba turi visas teises, galias ir funkcijas, kurias jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas. Valdyba taip pat atsako už bendrovės strateginę kryptį ir pagrindinius sprendimus, turinčius įtakos jos finansinei ir verslo padėčiai, (4.5 papunktis) bei priima kitus sprendimus ir kontroliuoja koncerno veiklą (4.5.1–4.5.7 papunkčiai), taip pat sprendžia dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo (5.1 papunktis). Valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose (4.6 papunktis), balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą (4.7 papunktis). Valdybos sprendiniais savo veikloje vadovaujasi bendrovės vadovas (4.8 papunktis), kuris yra renkamas ir atšaukiamas bendrovės valdybos (4.9 papunktis) (t. 99, b. l. 2, 44–53, 107–109).

728. Byloje nustatyta, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas buvo D. J. M. (t. 99, b. l. 2, 38, 86). Pagal 2004 m. liepos 21 d. UAB koncerno „MG Baltic“ įstatus bendrovės prezidentas vadovauja administracijai, kuri vykdo ir organizuoja bendrovės ūkinę veiklą (8.2.1 papunktis), atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže (8.2.4 papunktis), išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios priklauso jo kompetencijai (8.2.8 papunktis; t. 99, b. l. 44–53).

729. Nors R. K. su UAB koncernu „MG Baltic“ nesiejo teisiniai darbo santykiai, jam nebuvo suteiktas oficialus įgaliojimas atstovauti juridiniam asmeniui, būtina atsižvelgti į tai, kad R. K. veiksmai, susiję su koncernui finansiškai aktualių klausimų sprendimu bei bendradarbiavimu su politinės partijos Darbo partijos atstovu V. G., buvo žinomi ir toleruojami vienintelio koncerno akcininko ir prezidento D. J. M.. Tokią išvadą leidžia daryti neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu užfiksuoti R. K. ir V. G. pokalbiai, R. K. ir D. J. M. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kratų metu rasti ir paimti R. K. bei D. J. M. užrašai.

730. Tai, kad R. K. veikė UAB koncerno „MG Baltic“ interesais ir apie tai buvo žinoma koncerno vieninteliam akcininkui ir prezidentui D. J. M., atspindi 2015 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotas R. K. ir V. G. pokalbio turinys (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42; t. 4, b. l. 69–89; specialisto išvada Nr. 11-292(17), t. 12, b. l. 2–12, 13–31). Šio pokalbio metu R. K. bei V. G., be kitų klausimų, aptarė ir būsimo (įvykusio 2015 m. lapkričio 9 d.) UAB koncerno „MG Baltic“ vadovo ir R. K. bei Darbo partijos atstovų – partijos pirmininko ir V. G. susitikimą, kuriame planavo aptarti abipusiškai naudingas jų bendradarbiavimo aplinkybes. Šio pokalbio metu V. G. R. K. prašė galimybės susitikti su Z. (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadovė Z. S.). Į tai R. K. atsakė: „Galim su Z.“, pridūrė: „Mes, vat keliaudami su D.i palietėm tą bendrą temą“ (D.s – UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir vadovas), tęsė: „Galim su Z.. Galim, sakykim, sėst kokios vakarienės. Dabar labai sunku pasakyt, nes nežinom, kaip jūsų formalųjį pirmininką vertint.“ V. G. paklausus: „Ta prasme?“, R. K. patikslino: „Su pirmininku, be pirmininko? Su tavim, dar su kuo?“, V. G. atsakė: „Galim.“ Į tai R. K. pastebėjo: „Ne, ne. Čia pats kaip vertini?“ Ir pridūrė: „Mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių įsiliejant naujiems žmonėm, kurio... Kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą.“ V. G. atsakė: „Galim kartu ir su juo, aš ir šefas.“ R. K. nurodė: „Mums jis nebūtinas. Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut.“ V. G. atsakė: „Gerai. <...> Pasigalvojam.“ Vėliau tęsdamas pokalbį V. G. nurodė: „Mes šią savaitę norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaizduojam. <...> Ir mes norim, lapkričio mėnesį turėsim jau pradėt... norim pradėt šiek tiek judėti“, ir išsakė pageidavimą spalio mėnesį susitikti su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove dėl Darbo partijos rinkimų reklamos transliacijos. R. K. atsakė: „Čia galit, galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau?“ V. G. atsako: „Čia jau nuo jūsų priklauso. Jūs čia valdžia šitoj vietoj.“ R. K. pabrėžia: „Ne, tai mes norim korporatyviai pažiūrėt. Logiškai būtų pavakarieniaut... O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju.“ V. G. atsako: „Tai padarom labai paprastai. Kada jums, sakykit, patogu vakarienė? Aš tada derinu, kas galėsim vakarienėj būt iš mūsų pusės. Ir tada jūs... jūs susižiūrit.“ R. K. atsako: „Galim ir trise vakarieniaut, /supranti/...Mums ne problema.“ V. G. nurodo: „Tai žiūrėk, aš pasiderinsiu.“ R. K.: „Tu pats žiūrėk.“ V. G.: „Tiesiog jūs pasakykit kada. Nes man būtų gerai spalio pirmoj vat pusėj. <...> Nes aš tada galėčiau, žinai, visą strategiją... nes mes ten turim žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda... finansiniai... mes ten dotacijas gaunam... norim paleist... sudarinėt kontraktus. Paleist ten /.../... ir visą kitą. Tai vienas dalykas. Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom, kaip su jumis kalbam ir... bendraujam ir visą kitą. Tai aš maždaug... dar turiu porą savaičių paleisti, žinai, vat galima, tada su Z. susėsti... apsitarti, ką jinai mato, kur... kur, kaip geriau, tada... lapkričio pradžioj aš turiu jau... visas žinias ...ir lapkričio vidury aš galiu startuot. Man būtų toks grafikas...“ R. K. pritaria: „Labai liuks.“ V. G. tęsia: „... super. Super. Taip neskubant, bet... ir nestovint vietoj, žinai.“ R. K. atsako: „Gerai. Tai aš, kadangi... principiniai, man reikia /.../ sužinot darbotvarkę, tai, o kadangi aš po pie... po pietų turiu, turiu su juo pasitarti, tai aš tau atmesiu sms‘u <...> O ten nuspręsim. Mes galim būt dviese, galim būt trise, žinai. Dviese būsim tikrai. O tu jau ten pasirink. Tiesiog pats geriau matai vidinę partinę virtuvę ir...“ V. G. atsako: „Nu, gerai. Ne, pas mus su V. nėra jokių problemų... Ta prasme, mes viską... derinamės, koordinuojamės. Susiskirstę esam sritim... Bet... kartais, žinai, supranti...“ R. K. nurodo: „Man atrodo jis šiek tiek kosmose, ta prasme, pakilęs dėl to... taip...“ V. G. tęsia: „Supranti, kas yra gerai? Nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad... aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino... žinai... ir po to visiems... visiems atrodo... kad, žinai... kad kažkur tais, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. Tai kartais aš specialiai net... <...> bent jau paklausiu, ar jūs norite dalyvauti tam, kad... pamatytų, kad tai nėra kažkas tai ... nežemiškų dalykų.... ir po to, žinai, man lengviau reikia lygiai taip pat, nu, žinai, būna man reikia su jais kalbėt, sakyt, klausykit, chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai... tai tada visi žino, kodėl mes laikomės. Ne, ne kažkokia mistika yra... ir panašiai, tai... dėl to aš... <...> taip kartais žiūriu, tiktais tiek, kad, žinai, pas jį grafikai būna visi ten /skraidantys/... tai jis jau kartais sako – klausyk, sako, davai... aš žinau, kad tu tą darai, kad tu čia susitinki... kad tu čia dirbi... ir mes nesukam galv/ų/, žinai.“ Atsakydamas į R. K. klausimą apie Darbo partijos vadovo dienotvarkę V. G. nurodo: „<...> antradienį išskrenda, ketvirtadienį vėlai vakare grįžta. Tai penktadienį /įprastai/ jau būna. <...> Bet, žinai…kaip sakyt…įprastai dėl to nebūna jokių problemų, žinai, jisai žino… Nu, /vot/ kad... kad veiksmas vyksta, kad juda... ir... jam tai nekelia... jokių problemų. Tai... tai dėl to galim prie jo taip ne... nepulti būtinai derintis, bet, jeigu bus proga... tai jis gal ir prisijungs. <...> žinai, kartais nesinori sukurti per daug tokių... Kaip sakai, visi po to galvoja – o kas čia vyksta... o kas čia darosi, žinai. Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito, sakau, (nusijuokia). R. K. sako: „<...> Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, bet pa... objektyviai jūs esat mūs... mūsų artimi ir sąjūdiečiai. Tai va tie sąjūdžio kosmonautai, kur nu... nutolę... kaip antai... koks G., pavyzdžiui, arba... Š. gal ne taip toli nuto... nutolęs, tai... tai jo supratimu niekas... Čia M. nieko neveikia Vilniuje. Niekas nevyksta. <...>... pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai... /.../... Jo, jis ramiai sau daro ką nori arba nedaro to, ko reikia. Man tai jo, tai tas toks... <...> kaip tas, tas... tas čia žinojimas kartu yra ir... arba jautimas yra svarbus.“ V. G. atsako: „Na, mes, kaip sakyt, mes niekada nenorim... per daug išplėsti to rato dėl to, kad čia, žinai, irgi nėra tikslo to. Bet... <...> yra, žinai, komandinis dalykas ir ta prasme... tai yra, žinai, toj komandoj... <...> žaidėjai, kurie, nu... Supranti? Žinai, kaip sakau... Būna...nu, neduok Dieve, pavyzdžiui, susergi ar kažką tais... kažkur tais iškrenti. Ir po to būna, supranti, kažkas vyksta, o tu... Ir kai visa sistema, daugiau niekas, nieko nežino... Tai, supranti, tada prasideda kažkokie nesusipratimai, visą kitą... Aš, sakau, palaukite. Čia, žinai, aš vat /.../ Aš jum galiu va... taip nuo organizacijos kalbėtis. Tai, sakau, organizacija po to turi lygiai taip pat turėt, žinai... tęstinumą ir supratimą, žinai, vienodą. Tai dėl to.“ Toks pokalbio turinys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog R. K. dar iki pokalbio su V. G. su koncerno prezidentu D. J. M. aptarė būsimą susitikimą su Darbo partijos atstovu V. G.: „Mes, vat keliaudami su D.i palietėm tą bendrą temą.“ Taip pat R. K. nurodė, jog susitikime su juo (R. K.) ir koncerno prezidentu V. G. gali dalyvauti su partijos pirmininku ar be jo: „Mums jis nebūtinas. Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut“, „Galim ir trise vakarieniaut, /supranti/...Mums ne problema.“ R. K. nurodė ir tai, kad „tai aš, kadangi... principiniai, man reikia /.../ sužinot darbotvarkę, tai, o kadangi aš po pie... po pietų turiu, turiu su juo pasitarti, tai aš tau atmesiu sms‘u <...> O ten nuspręsim“. Tai rodo, kad buvo organizuojamas susitikimas, kuriame iš UAB koncerno „MG Baltic“ pusės turėjo dalyvauti šios bendrovės prezidentas bei R. K., o iš Darbo partijos pusės – V. G., vienas ar kartu su partijos pirmininku.

731. Apie tai, jog koncerno vieninteliam akcininkui ir prezidentui D. J. M. buvo žinoma, kad R. K. bendraudamas su politinės partijos Darbo partijos atstovu V. G. veikė koncerno interesais, leidžia spręsti ir 2015 m. spalio 14 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio turinys (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-44; t. 4, b. l. 122–133; specialisto išvada Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17) (t. 12, b. l. 57–69, 70–81). Susitikimo metu R. K. ir V. G. derino būsimo Darbo partijos ir UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų susitikimo laiką. Taip pat šio pokalbio metu aptarti galimi būsimų Seimo rinkimų rezultatai bei galimi koalicijos partneriai. R. K. nurodė: „ <...> racionaliausia koalicija su, iš to išplaukiančiais, <...> privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums tai, <...> jūs, socdemai ir liberalai. Tai aišku, mūsų požiūriu yra ideali. Čia aš truputį pasidalinau, ta prasme, vidinėm diskusijom. Mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali...“ V. G. sutiko: „<...> būtų pakankamai. Jeigu žiūrint į dabartinius vat reitingus... Tas vat, dabar ateina, tai būtų pakankamai stabili.“ Tai rodo, jog būsimų Seimo rinkimų rezultatai ir būsima valdančioji koalicija buvo svarbi UAB koncernui „MG Baltic“, apie tai buvo diskutuojama koncerno viduje (R. K. nurodė: „Pasidalinau, ta prasme, vidinėm diskusijom“).

732. 2015 m. lapkričio 9 d. įvyko UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. ir R. K. bei V. G. susitikimas (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-53; t. 5, b. l. 3–56; specialisto išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83–99, 100–161). Šio pokalbio metu R. K. reziumuodamas „proginį susitikimą“ teigiamai apibūdino UAB koncerno „MG Baltic“ ir Darbo partijos bendradarbiavimą: „<...> iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš <...> vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai <...> apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį <...>, tokių stambesnių, aš nekalbu <...> ką mes einamųjų nuveikėm, <...>, ar nuveikę, ar nuveiksim.“ R. K. išvardijo rūpimus klausimus – „Ignalinos uždarymą“, „B devyniolika, ypač – B dvidešimt penki“, „dar su S. D. vieną kadenciją padirbėtumėm“, taip pat ir „Kelio Vilnius–Utena“ projektą. R. K. nurodė V. G. ir tai, kad „<...> jūsų programa, verslo atžvilgiu mums kaip ir tinkama. Ta prasme, jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten ne tai, kad verslo partneriai, bet liberalaus požiūrio partija <...> vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė. Nes nelabai randam, ta prasme, kito modelio.“ Vėliau buvo aptarta ir būsimo atsilyginimo tema, R. K. pasakė: „<...> nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku...“ V. G. atsakė: „Pagalbos... <...> Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. Tai ačiū irgi, mums... Ir aišku... ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida <...> Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/.“ Taigi pokalbio dalyviai aptarė tiek UAB koncernui „MG Baltic“ aktualius klausimus, tiek prašomą atlygį už koncernui palankų V. G. veikimą. Be to, šio pokalbio metu ir pats koncerno prezidentas D. J. M. nurodė: „<...> mūsų verslas niekad nebuvo ir nebus politika <...> ir politikoj mes niekad neturėsim <...> tokių interesų, kad <...> už kitus kažką daryti. <...> puikiai suprasdami <...>, kad turim gerą supratimą vieni kitų, žiauriai darbingą ir įdomią partnerystę, mes nuoširdžiai linkim <...>“ (t. 5, b. l. 49–52; t. 12, b. l. 153–157). Toks pokalbio turinys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vieninteliam akcininkui ir prezidentui D. J. M. buvo žinomos koncerno ir politinės partijos Darbo partijos atstovo V. G. korupcinio pobūdžio bendradarbiavimo aplinkybės. Koncerno prezidentas ne tik tai toleravo, bet ir aiškiai tam pritarė. Akivaizdu, jog R. K., kreipdamasis į V. G. su atitinkamais prašymais už kyšį teisėtai veikti vykdant įgaliojimus, taip pat prašydamas paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai darė ne tik juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, bet ir atstovaudamas juridiniam asmeniui BK 20 straipsnio 2 dalies prasme.

733. Aplinkybės, jog UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentui ir vieninteliam akcininkui D. J. M. buvo žinomi ir aktualūs R. K. kuruojami koncernui finansiškai palankūs klausimai, užfiksuotos ir D. J. M. bei R. K. susirašinėjimo SMS žinutėmis metu. 2015 m. spalio 1 d., tuomet, kai Seimo vakariniame posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) svarstymas ir nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 27, 37, 50–66), nuo 16.27 val. iki 18.43 val. užfiksuotas R. K. ir D. J. M. susirašinėjimas SMS žinutėmis. 16.27 val. D. J. M. prašė R. K.: „Duok zinia kuo baigsis.“ 16.37 val. R. K. atsakė: „Ok, parašysiu po 18.30“. 18.38 val. R. K. D. J. M. informavo: „Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu.“ Vėliau 18.41 val. parašė: „Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai.“ 18.43 val. D. J. M. atsakė: „Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė“ (t. 8, b. l. 17, 18). Vėliau, kai 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuojant dėl pritarimo Seimo nario Š. G. teiktai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai, šiai pataisai nebuvo pritarta, 2015 m. lapkričio 5 d. 16.27 val. D. J. M. klausė R. K.: „Tai čia gavosi ar golas?“ 2015 m. lapkričio 6 d. 12.30 val. D. J. M. R. K. uždavė klausimą: „G. komentaras buvo ir pozicija?“ R. K. 12.30 val. atsakė: „Ne“ (t. 8, b. l. 104, 105). Atlikus kratą R. K. darbo kabinete rasti R. K. užrašai, kuriuose, be kitų aplinkybių, nurodyta ir tai, kad „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“; „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „MG istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70–71, 76, 81, 104–108). Tokie R. K. užrašai taip pat patvirtina, jog jis veikė žinant ir tokiems veiksmams pritariant UAB koncerno „MG Baltic“ vadovui.

734. Tai, kad UAB koncerno „MG Baltic“ prezidentui ir vieninteliam akcininkui D. J. M. buvo aktualūs Seime svarstomo Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013, valstybinės žemės sklypo, esančio Tujų g. 2, Vilniuje, nuomos klausimai, patvirtina kratos (t. 18, b. l. 4–7), atliktos D. J. M. darbo kabinete, rasti jo užrašai: darbo knygoje-kalendoriuje tarp kitų ranka darytų užrašų įrašyta „2.) NŽT“; „6.) PPP“; „⁓169 €“ ir „Utenos pl. (apibraukta)“ (t. 18, b. l. 141, 144, 145).

735. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis liudytojo UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. parodymais, kad jam (D. J. M.) nebuvo žinoma, kaip su Seime svarstomais įstatymų projektais yra susijęs R. K., jog jis pats nesidomėjo Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Taip pat, kad jam nežinoma, jog R. K. bendrautų su politikais. Liudytojas D. J. M. aiškino, jog R. K. jam neatsiskaitinėdavo apie atliktus veiksmus, susijusius su Seime svarstomomis įstatymų pataisomis. Jokių su tuo susijusių pavedimų R. K. nėra davęs. Nors liudytojas nurodė, kad prieššventiniame susitikime-vakarienėje su Darbo partijos atstovu V. G., kuriame turėjo dalyvauti ir partijos pirmininkas V. M., jis (D. J. M.) dalyvavo kaip kviestinis svečias, tačiau prieštaraudamas pats sau vėliau nurodė, jog už vaišes sumokėjo jis (D. J. M.). Liudytojas tvirtino, jog koncernas neturėjo intereso paveikti Darbo partiją. Jam nežinoma, apie kokią pagalbą susitikimo metu kalbėjo V. G. (t. 122, b. l. 84–93, 124–127).

736. Apie tai, kad koncerno prezidentui D. J. M., priešingai nei teigia jis pats, buvo neabejotinai žinoma apie R. K. palaikomus ryšius su parlamentinių partijų politikais, taip pat ir neteisėtą tokių ryšių pobūdį, leidžia spręsti neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu užfiksuotas R. K. ir tuomečio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo D. B. bei R. K. ir tuomečio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus R. Ž. pokalbių turinys. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pokalbio metu R. K. D. B. nurodė: „O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme. Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm yra pakankamai svarbūs. Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą... Tiesiog įdėsim, ta prasme. Nes mes paprastai jau <...> turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai. Ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia. Tą turėk galvoj.“ To paties pokalbio metu R. K. nurodė: „<...> Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „PPP“ šitą“ <...> „Tai, (necenzūrinis žodis), paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž.. Nu, (necenzūrinis žodis), galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėti su P.. Nu, (necenzūrinis žodis), nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 18-14-11; t. 4, b. l. 1–47). Tokia aplinkybė rodo, kad R. K. siekiant „prastumti“ Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius–Utena projektą, apie šį procesą žinojo ir UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas R. M.. Tai rodo, jog R. K. sprendė su koncernui priklausančios bendrovės „Mitnija“ veikla bei finansiniu naudingumu susijusius klausimus. O tai leidžia spręsti ir apie paties koncerno „MG Baltic“ siekį per valdybos narį R. K. daryti įtaką Seime svarstant ir priimant koncernui naudingą nutarimą. 2015 m. spalio 5 d. pokalbio metu R. Ž. paklausė R. K.: „Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“ Į tai R. K. atsakė: „Mes taip su D. esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-113; t. 4, b. l. 98–99). Tokie bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog R. K., nusikalstamai veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, veikė ne vien kaip savarankiškas fizinis asmuo, o palaikomas koncerno vienintelio akcininko ir prezidento D. J. M..

737. Byloje nustatytas ir UAB koncerno „MG Baltic“ finansinis suinteresuotumas Pelno mokesčio įstatymo pataisomis, dėl kurių atitinkamai paveikti Seimo pirmininkę V. G. prašė R. K.. Bylos duomenimis, koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „Mitnija“ ir UAB „Vilniaus prekyba“ 2016 m. sausio 6 d. pasirašė 14 020 000 Eur vertės statybos rangos darbų sutartį (t. 73, b. l. 75–97). Nors UAB „Vilniaus prekyba“ (bendrovės, kuriai Pelno mokesčio įstatymo pataisos buvo aktualios) atstovė D. D., su R. K. aptarinėjusi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus (kuo vėlesnį jų įsigaliojimą), jų svarstymą Seime, neigė už šio įstatymo pataisas kam nors atsilyginusi, taip pat neigė, jog šiuo klausimu prašiusi R. K. paslaugų (t. 118, b. l. 8–13), tačiau tokie liudytojos D. D. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Tai, jog Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729 priėmimas nusikėlė į 2016 m. Seimo pavasario sesiją, 2015 m. gruodžio 23 d. R. K. aptarė su D. D. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-98, t. 9, b. l. 41–53). 2015 m. gruodžio 23 d. pokalbio metu R. K. D. D. išreiškia padėką: „<...> ačiū už paskutinę ranką. <...> esu skolingas didelę paslaugą, <...>, nežinau, pastebėjai ar ne, bet tas bendras klausimas šitoj sesijoj neįvyko, nusikėlė į pavasarį. <...> Tai tiesiog mum kada reikia aptarti klausimą vėlgi ko mes norim ir kaip veiksime“ (t. 9, b. l. 52–53). Liudytoja D. D. nurodė, kad posakis „paskutinės rankos teisė“ suprantamas taip, kad, vykstant konkursui ir visiems jau pateikus pasiūlymus, kuriai nors įmonei leidžiama pagerinti savo pasiūlymą. R. K. šios teisės paprašė galbūt 2015 m. rudenį–žiemą. Kalbant apie bendrus reikalus ir jai pačiai užsiminus, kad bus statomas „Maximos“ biuras Naugarduko gatvėje, R. K. pasakė, kad jam atrodo, jog jie dalyvauja konkurse ir gal jie gali pagerinti savo pasiūlymą. Į tai atsakė „kodėl ne“, nes „Vilniaus prekybai“ tai būtų naudinga.

738. Akivaizdu, jog pelninga UAB „Mitnija“ veikla buvo aktuali koncernui kaip patronuojančiajai bendrovei. Šiuo atveju, kaip minėta, R. K. prašymu UAB „Mitnija“ laimėjo UAB „Vilniaus prekyba“ organizuotą statybos darbų konkursą ir pasirašė daugiau nei 14 mln. Eur vertės kontraktą. Taigi nors R. K. nebuvo su UAB koncernu „MG Baltic“ bei koncerno valdoma UAB „Mitnija“ susijęs teisiniais darbo santykiais, jis aktyviai rūpinosi šios bendrovės, o kartu ir koncerno finansine nauda.

739. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog R. K. veikė UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais už kyšį siekdamas, kad V. G. paveiktų žemės ūkio ministrę, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams dėl koncerno valdomai UAB „MG valda“ reikiamo valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos sutarties sudarymo. UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama UAB „MG valda“, įgyvendinanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektus, sklype, Tujų g. 2, Vilniuje, įsigijusi statinius ir siekusi sudaryti 72 600 kv. m valstybinės žemės nuomos sutartį veikiant teisėtai pageidaujamo ploto valstybinės žemės sklypo išsinuomoti negalėjo, nes esamų pastatų eksploatacijai ankstesne valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota valstybinės žemės ploto dalis buvo per didelė. Iškilusios kliūtys buvo susijusios su ateityje UAB koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos UAB „MG valda“ planuotos finansinės naudos gavimu.

740. Taip pat byloje surinkti ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai patvirtina UAB koncerno „MG Baltic“ finansinį interesą dėl Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetų paskirstymo. R. K. buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu, UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi bei valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos nariu bei valdybos pirmininku. Bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra ir UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ buvo suD.si paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikė visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą paslaugas. UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ ir UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ taip pat buvo suD.sios sutartį, pagal kurią UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teikė reklamos paslaugas UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ atstovaujamiems klientams, šiuo atveju Nacionalinei mokėjimo agentūrai, per kurią iki tol, kol Žemės ūkio ministerija sudarė visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą viešinimo paslaugų teikimo sutartį, buvo vykdomas šios programos viešinimas. Šiuo atveju UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos bendrovės siekė ir toliau gauti finansinę naudą, teikdamos reklamos, susijusios su visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir „Info TV“ bei interneto svetainėse.

741. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas žinojo ir neprieštaravo R. K. veiksmams, susijusiems su jo (R. K.) už neteisėtą atlygį per politinės partijos Darbo partijos atstovą V. G. veikiamu koncernui tiesiogiai ir netiesiogiai finansiškai palankių sprendimų priėmimu tiek Seime, tiek kitose valstybės institucijose. Akivaizdu, jog R. K. neveikė vien kaip savarankiškas fizinis asmuo ar juo labiau neveikė savavališkai. BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, atlikdamas papirkimo bei prekybos poveikiu veiksmus, R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ ėjo vadovaujamas pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors UAB koncerno „MG Baltic“ vadovu buvo D. J. M., tačiau R. K., kaip šio koncerno valdybos narys, taip pat kitų koncerno valdomų bendrovių valdybos narys bei vienos jų generalinis direktorius, pasiūlydamas, pažadėdamas, susitardamas duoti ir duodamas politinės partijos Darbo partijos atstovui V. G. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį (12 100 Eur, užmaskuotus kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinės reklamos transliacijai, 15 000 Eur, užmaskuotus kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“) veikė juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ vardu, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog UAB koncernas „MG Baltic“ padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos).

742. Nepaisant nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog objektyvūs bylos duomenys (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas bei UAB koncerno „MG Baltic“ įstatai; t. 84, b. l. 20–27, 96–98, 99–103) nepatvirtina juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės – R. K. buvus šio juridinio asmens viceprezidentu. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB koncerno „MG Baltic“ interneto svetainėje nurodomos R. K. pareigos – UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Vis dėlto vien bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija, kuri prieštarauja Juridinių asmenų registro duomenims, negali būti aplinkybe, leidžiančia pripažinti, jog R. K. buvo koncerno viceprezidentu. Todėl iš juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ nusikalstamų veikų aprašymo šalinama aplinkybė, kad veikų padarymo metu R. K. ėjo UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidento pareigas.

743. Teisėjų kolegija nepasisako dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą prokuroras nurodė tik apeliaciniame skunde. Šia aplinkybe nebuvo grindžiamas juridiniam asmeniui pareikštas kaltinimas, ji nebuvo nurodyta aprašant juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ pareikštą kaltinimą, ji nenurodyta ir prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotame prašyme pakeisti juridinio asmens UAB koncerno „MG Baltic“ nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

744. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos bylos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina ir juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

745. Bylos duomenys patvirtina, jog V. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas. Politinės partijos Darbo partijos 2015 m. gegužės 30 d. suvažiavime priimtas nutarimas, kuriuo V. G. patvirtintas pirmuoju Darbo partijos pirmininko pavaduotoju (t. 95, b. l. 131). Šio suvažiavimo metu patvirtintas Darbo partijos statutas, kurio 13.2 papunktyje numatyta, kad partijos pirmininko pavaduotojai tampa partijos valdybos nariais; 14.5 papunktyje – partijos pirmininko pavaduotojai tampa partijos tarybos nariais; 15.4 papunktyje – partijos pirmininko pavaduotojai tampa partijos prezidiumo nariais (t. 95, b. l. 133–143; t. 103, b. l. 172–182). Politinės partijos Darbo partijos taryba 2014 m. liepos 12 d. nutarimu V. G. patvirtino 2015 m. savivaldybių tarybų ir 2016 m. Seimo rinkimų štabo vadovu (t. 95, b. l. 128). Pagal politinės partijos Darbo partijos statutą partijos valdyba tarp prezidiumo posėdžių gali būti šaukiama partijos pirmininko skubiems, taktiniams partijos veiklos klausimams spręsti (13.1 papunktis). Valdybą sudaro: partijos pirmininkas, jo pavaduotojai ir kt. (13.2 papunktis); Sprendimai valdyboje priimami paprasta valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių balsų dauguma, dalyvaujant daugiau kaip pusei visų valdybos narių (13.3 papunktis); partijos taryba yra aukščiausias partijos valdymo organas, veikiantis tarp suvažiavimų. Partijos taryba yra atsakinga suvažiavimui. Partijos tarybai vadovauja ir jos darbą organizuoja partijos pirmininkas (14.1 papunktis); partijos taryba numato partijos politinės veiklos kryptis, organizuoja ir kontroliuoja partijos veiklą (14.3.1–14.3.27 papunkčiai); tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per pusę metų šaukia partijos pirmininkas (14.4 papunktis). Partijos tarybą sudaro: partijos pirmininkas, jo pavaduotojai, išrinkti partijos atstovai į Seimą ir Europos Parlamentą ir kt. (14.5 papunktis); tarybos sprendimai priimami paprasta tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei visų tarybos narių (14.7 papunktis); partijos prezidiumas – kolegialus valdymo organas, tarp partijos tarybos posėdžių sprendžiantis partijos politinių nuostatų įgyvendinimo ir veiklos klausimus (15.1 papunktis); partijos prezidiumas sprendžia įvairius partijos politinių nuostatų įgyvendinimo ir veiklos klausimus (15.3.1 papunktis), atlieka numatytas valdymo organo funkcijas (15.3.2 papunktis), organizuoja partijos veiklą bei atlieka kontrolės funkciją (15.3.3–15.3.18 papunkčiai); prezidiumą sudaro: partijos pirmininkas ir jo pavaduotojai, išrinkti partijos atstovai į Seimą ir kt. (15.4 papunktis); prezidiumui vadovauja ir jo darbą organizuoja bei posėdžiams pirmininkauja partijos pirmininkas (15.5 papunktis); prezidiumo posėdžius šaukia pirmininkas. Posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metų ketvirtį (15.6 papunktis); sprendimai prezidiume priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma (15.8 papunktis); prezidiumo sprendimai privalomi skyriams ir partijos nariams (15.9 papunktis).

746. Pagal pareikštą kaltinimą juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, padarė per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.

747. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje pripažino, kad V. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), t. y. už R. K. pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: asmenišką balsavimą „už“ priimant: Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), Seimo nario Š. G. teiktus pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimų, taip pat pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus (Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, jo pavaduotoją ir šio komiteto narius, žemės ūkio ministrę, Darbo partijos frakcijos Seime narius), kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, V. G. politinės partijos Darbo partijos naudai netiesiogiai iš R. K. priėmė 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinės reklamos transliacijai. Akivaizdu, jog 12 100 Eur kyšis buvo priimtas ir panaudotas Darbo partijos naudai ir interesais. Taip buvo sumažintos partijos išlaidos politinės reklamos transliacijai, vykdomai UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

748. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis V. G., kaip Darbo partijos narys, Seimo nariu buvo išrinktas 2008–2012 m. bei 2012–2016 m., taip pat ir 2020 m. (nuoroda: https: //www.vrk.lt/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatas Biografija_rkndId-2419152.html). Seimo pateikiamoje informacijoje apie Seimo narį V. G. nurodoma, jog 2006–2007 m. jis buvo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, nuo 2008 m. – Darbo partijos tarybos nariu (nuoroda: https://www.lrs.lt/SIPIS/portal/responsive/ static_pages/kad7/kadencija 2012.show7-p_r=15828&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=47932.html). Jau minėta, kad V. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narys, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas. Taigi ilgametė narystė politinėje partijoje ir statusas joje (V. G. buvo pagrindinių valdymo organų narys, partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas) leidžia daryti išvadą apie itin svarbų V. G. vaidmenį ir turimą įtaką Darbo partijoje, o kartu ir spręsti apie turėtą V. G. teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą BK 20 straipsnio 2 dalies prasme.

749. Juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovas advokatas V. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog V. G. neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus Darbo partijos vardu, atstovauti juridiniam asmeniui ar veikti Darbo partijos vardu. Taip pat V. G. neturėjo įgaliojimų kontroliuoti juridinio asmens veiklos. Nuolaidos partijos reklamos transliacijai klausimas nebuvo derinamas su partijos pirmininku (t. 112, b. l. 150–152). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas V. S. nurodė, jog dėl savo statuso ir subjektiškumo juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Fizinio asmens veikimas savaime negali būti siejamas su juridiniu asmeniu (t. 159, b. l. 134; t. 164, b. l. 59–65). Išteisintasis V. G., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat aiškino, jog Darbo partijos reklamos transliacijai suteikta nuolaida nebuvo aptariama ar derinama su partijos vadovu (t. 112, b. l. 156–182; t. 113, b. l. 16–36). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Darbo partijos pirmininkas V. M. paaiškino, jog V. G. buvo jo pirmuoju pavaduotoju ir vadovavo rinkimų štabui. V. G., kaip rinkimų štabo vadovas, buvo atsakingas už rinkimų kampaniją ir turėjo derėtis dėl reklamos kainų. Jis (V. M.) V. G. buvo iškėlęs tikslą reklamos paslaugas pirkti už įmanomai mažiausią, partijai naudingiausią kainą. Liudytojas nurodė, jog jam nežinoma apie V. G. ir R. K. tarpusavio santykius ar R. K. pageidavimus įstatymų leidybos ar kitose srityse (t. 119, b. l. 172–178). Liudytoja V. B., Darbo partijos narė, taip pat nurodė, jog V. G. buvo partijos rinkimų štabo vadovas, partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Kai partijos pirmininku buvo V. U., kuris buvo ir Europos Parlamento narys, kai kurių klausimų sprendimą pavesdavo pirmajam pavaduotojui (t. 119, b. l. 192–208). Liudytoja L. G. parodė, jog tuomet, kai ji buvo Darbo partijos pirmininkė, V. G. buvo jos pavaduotojas bei rinkimų štabo vadovas. V. G. informuodavo apie rinkimų kampanijos eigą. Rinkimų laikotarpiu partijos biudžetą planuodavo rinkimų štabas (t. 118, b. l. 49–59). Liudytojas K. D. teigė nežinantis apie UAB koncerno „MG Baltic“ suteiktą finansinę naudą Darbo partijai (t. 120, b. l. 184–190). Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato V. S., išteisintojo V. G., liudytojo V. M. parodymais, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

750. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma bei nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad V. G. veiksmai kyšininkaujant ir prekiaujant poveikiu buvo atliekami politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais, apie tokius V. G. veiksmus žinant ir neprieštaraujant partijos vadovui. V. G. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, t. y. jis ėjo vadovaujamas pareigas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme. Tokią išvadą pagrindžia neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu 2015 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotas V. G. ir R. K. pokalbio turinys. R. K. ir V. G. šio pokalbio metu aptarė būsimą (įvykusį 2015 m. lapkričio 9 d.) Darbo partijos atstovo V. G. ir UAB koncerno „MG Baltic“ vadovo D. J. M. bei valdybos nario R. K. susitikimą, skirtą esamoms ir būsimoms jų abipusiškai finansiškai naudingo bendradarbiavimo aplinkybėms aptarti (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-42; t. 4, b. l. 69–89; specialisto išvada Nr. 11-292(17); t. 12, b. l. 2–12, 13–31). Šio pokalbio metu derinant susitikimo dalyvių skaičių R. K. nurodė: „<...> nežinom, kaip jūsų formalųjį pirmininką vertint“, paklausė, ar susitikime dalyvaus partijos pirmininkas: „Su pirmininku, be pirmininko? Su tavim, dar su kuo?“, vėliau pridūrė: „Kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą.“ V. G. pasiūlė: „Galim kartu ir su juo, aš ir šefas.“ Taip pat šio pokalbio metu V. G. išsakė pageidavimą susitikti su UAB koncernui „MG Baltic“ priklausančios UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove, su kuria norėjo aptarti finansinius Darbo partijos rinkimų reklamos transliavimo klausimus. R. K. sutiko organizuoti susitikimą su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vadove ir pasiūlė šį susitikimą organizuoti jau po jų (R. K., D. J. M. bei V. G.) susitikimo: „Čia galit, galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau?“ Į tai V. G. atsakė, jog tai sprendžia UAB koncernas „MG Baltic“: „Čia jau nuo jūsų priklauso. Jūs čia valdžia šitoj vietoj.“ R. K. išsakė nuomonę, kad pirmiausia reikia susitikti koncerno ir partijos atstovams, o vėliau spręsti dėl nuolaidos Darbo partijos politinės reklamos transliacijai suteikimo: „Logiškai būtų pavakarieniaut... O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą, aš neabejoju.“ V. G. pasiūlė: „Tai padarom labai paprastai. Kada jums, sakykit, patogu vakarienė? Aš tada derinu, kas galėsim vakarienėj būt iš mūsų pusės. Ir tada jūs... jūs susižiūrit.“ R. K. atsako: „Galim ir trise vakarieniaut, /supranti/... Mums ne problema.“ V. G. nurodo: „Tai žiūrėk, aš pasiderinsiu.“ R. K. sako: „Tu pats žiūrėk“. V. G. atsako: „Tiesiog jūs pasakykit kada. Nes man būtų gerai spalio pirmoj vat pusėj. <...> Nes aš tada galėčiau, žinai, visą strategiją... nes mes ten turim žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda… finansiniai ... mes ten dotacijas gaunam... norim paleist... sudarinėt kontraktus. Paleist ten /.../... ir visą kitą. Tai vienas dalykas. Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir... bendraujam ir visą kitą. Tai aš maždaug... dar turiu porą savaičių paleisti, žinai, vat galima, tada su Z. susėsti... apsitarti, ką jinai mato, kur... kur, kaip geriau, tada... lapkričio pradžioj aš turiu jau... visas žinias ...ir lapkričio vidury aš galiu startuot. Man būtų toks grafikas...“ R. K. pritaria: „Labai liuks.“ V. G. tęsia: „... super. Super. Taip neskubant, bet... ir nestovint vietoj, žinai.“ R. K. atsako: „Gerai. Tai aš, kadangi... principiniai, man reikia /.../ sužinot darbotvarkę, tai, o kadangi aš po pie... po pietų turiu, turiu su juo pasitarti, tai aš tau atmesiu sms‘u <...> O ten nuspręsim. Mes galim būt dviese, galim būt trise, žinai. Dviese būsim tikrai. O tu jau ten pasirink. Tiesiog pats geriau matai vidinę partinę virtuvę ir...“ V. G. atsako: „Nu, gerai. Ne, pas mus su V. nėra jokių problemų... Ta prasme, mes viską... derinamės, koordinuojamės. Susiskirstę esam sritim... Bet... kartais, žinai, supranti...“ R. K. nurodo: „Man atrodo jis šiek tiek kosmose, ta prasme, pakilęs dėl to... taip...“ V. G. tęsia: „Supranti, kas yra gerai? Nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad... aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino... žinai... ir po to visiems... visiems atrodo... kad, žinai... kad kažkur tais, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. Tai kartais aš specialiai net... <...> bent jau paklausiu ar jūs norite dalyvauti tam, kad... pamatytų, kad tai nėra kažkas tai... nežemiškų dalykų... ir po to, žinai, man lengviau reikia lygiai taip pat, nu, žinai, būna man reikia su jais kalbėt, sakyt, klausykit, chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai... tai tada visi žino, kodėl mes laikomės. Ne, ne kažkokia mistika yra... ir panašiai, tai... dėl to aš... <...> taip kartais žiūriu, tiktais tiek, kad, žinai, pas jį grafikai būna visi ten /skraidantys/... tai jis jau kartais sako – klausyk, sako, davai... aš žinau, kad tu tą darai, kad tu čia susitinki... kad tu čia dirbi... ir mes nesukam galv/ų/, žinai.“ Taigi V. G. patvirtino, jog Darbo partijos pirmininkas žino apie jo (V. G.) veiksmus, susijusius su korupcinio pobūdžio abipusiškai naudingu bendradarbiavimu su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovu R. K.. Atsakydamas į R. K. klausimą apie Darbo partijos vadovo dienotvarkę, V. G. nurodė: „<...> antradienį išskrenda, ketvirtadienį vėlai vakare grįžta. Tai penktadienį /įprastai/ jau būna. <...> Bet, žinai... kaip sakyt... įprastai dėl to nebūna jokių problemų, žinai, jisai žino... Nu, /vot/ kad... kad veiksmas vyksta, kad juda... ir... jam tai nekelia... jokių problemų. Tai... tai dėl to galim prie jo taip ne... nepulti būtinai derintis, bet, jeigu bus proga... tai jis gal ir prisijungs. <...> žinai, kartais nesinori sukurti per daug tokių... Kaip sakai, visi po to galvoja – o kas čia vyksta... o kas čia darosi, žinai. Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito, sakau“ (nusijuokia). R. K. sako: „<...> Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, bet pa... objektyviai jūs esat mūs... mūsų artimi ir sąjūdiečiai. <...> Čia M. nieko neveikia Vilniuje. Niekas nevyksta. <...>... pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai... /.../... Jo, jis ramiai sau daro ką nori arba nedaro to ko reikia <...>.“ V. G. atsako: „Na, mes, kaip sakyt, mes niekada nenorim... per daug išplėsti to rato, dėl to, kad čia, žinai, irgi nėra tikslo to. Bet... <...> yra, žinai, komandinis dalykas ir ta prasme... tai yra, žinai, toj komandoj... <...> žaidėjai, kurie, nu... Supranti? Žinai, kaip sakau... Būna...nu, neduok Dieve, pavyzdžiui, susergi ar kažką tais... kažkur tais iškrenti. Ir po to būna, supranti, kažkas vyksta, o tu... Ir kai visa sistema, daugiau niekas, nieko nežino... Tai, supranti, tada prasideda kažkokie nesusipratimai, visą kitą... Aš, sakau, palaukite. Čia, žinai, aš vat /.../ Aš jum galiu va... taip nuo organizacijos kalbėtis. Tai, sakau, organizacija po to turi lygiai taip pat turėt, žinai... tęstinumą ir supratimą, žinai, vienodą. Tai dėl to.“ Taigi priešingai, nei aiškino juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos atstovas išteisintasis V. G. bei liudytojas V. M., šio pokalbio metu V. G., teigdamas „pas mus su V. nėra jokių problemų... Ta prasme, mes viską... derinamės, koordinuojamės. Susiskirstę esam sritim“, „jisai žino… Nu, /vot/ kad... kad veiksmas vyksta, kad juda... ir... jam tai nekelia... jokių problemų“, patvirtino, kad Darbo partijos pirmininkui V. M. žinoma apie jo (V. G.) korupcinio pobūdžio bendravimą su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovu R. K. ir toks bendravimas buvo toleruojamas. Be to, V. G. R. K. patvirtino, jog gali bendrauti Darbo partijos vardu: „Aš jum galiu va... taip nuo organizacijos kalbėtis.“ Taip pat svarbu, kad pokalbio metu pats R. K. išsakė abejones dėl Darbo partijos pirmininko D. M. statuso: „Nežinom, kaip jūsų formalųjį pirmininką vertint“; „kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą.“ Ir tai tik parodo, jog R. K. bendravo su V. G. kaip su Darbo partijos atstovu, kuris turi teisę atstovauti partijai, priimti sprendimus partijos vardu bei kontroliuoti jos veiklą.

751. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų bylos duomenų visumą, konstatuoja, jog juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija, veikdama per savo atstovą – vadovaujantį asmenį Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

752. Vadovaudamasi šiame nuosprendyje jau pirmiau aptartais argumentais (166 nuosprendžio punktas), teisėjų kolegija iš juridiniam asmeniui UAB koncernui „MG Baltic“ inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo šalina nuorodą į BK 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) bei BK 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), iš juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo šalina nuorodą į BK 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei BK 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

753. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens -UAB koncerno „MG Baltic“ padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) veikų aplinkybes:

754. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis“,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

755. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

756. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

757. Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo atstovą – vadovaujamas pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos narį, UAB „MG Baltic Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Alfa Media“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „MG Baltic“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 6 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveiktų, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, tai yra:

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“, kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis;

– paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d , kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

– paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 15 000 Eur, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „Mitnija“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Meno ir sporto projektai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“.

Tokia savo veika juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

758. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – politinės partijos Darbo partijos padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) veikų aplinkybes.

759. Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

– Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

– Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

– „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio g. 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia veika juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

760. Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Darbo partijos frakcijos Seime narį, Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o būtent:

Politinės partijos Darbo partijos naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Darbo partijos frakcijos Seime nario ir politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos Darbo partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, Darbo partijos frakcijos Seime nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, jo pavaduotojui ir šio komiteto nariams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 9 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 8 val. 30 min. iki apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 2 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B. paveikti, kad ji teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus, o būtent:

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis“;

– pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie pritartų pasiūlymui, kad „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projektu Nr. XIIP-3370(2)“ siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.;

– pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją,

– pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2 esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „MG Baltic“ patronuojamos UAB „MG Baltic Media“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą,

tiesiogiai politinės partijos Darbo partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur bei politinės partijos Darbo partijos naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesams atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – LNK, „Info TV“, BTV ir TV1 televizijose.

Tokia savo veika juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies (G. S. ir politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)

761. Šioje baudžiamojoje byloje G. S. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios partijos valdybos bei tarybos narys, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. piktnaudžiavo paminėtų pareigų tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais ir teisėmis, siekdamas gauti kitokios asmeninės ir turtinės naudos (neteisėto jo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinės veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo), taip sulaužė Seimo nario priesaiką, pažeidė valstybės politiko elgesio viešajame gyvenime principus, taip pat teisės aktų reikalavimus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos Seimas ir politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Taip pat kaltinimai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 bei 3 dalis pareikšti ir juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Juridinis asmuo iš esmės yra kaltinamas tuo, kuo ir fizinis asmuo, tačiau juridiniam asmeniui nėra inkriminuojama didelės neturtinės žalos padarymo politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui aplinkybė.

762. Pagal kaltinime G. S. inkriminuotas aplinkybes (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minimaliai buvo keičiamas kaltinimas, vietoj „2012–2016 m. kadencijos Seimą“ nurodant „2016–2020 m. kadencijos Seimą“) piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tokiais veiksmais: 1) 2015 m. spalio 29 d. G. S. su R. K. susitarė, kad UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas, taip neteisėtai finansuos G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio politinę veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą; 2) po šio susitarimo Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje balsavimo metu „susilaikė“, priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP‑2013(2); 3) 2016 m. sausio 11 d. G. S. su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į jo – G. S. faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų – į G. S. paramos fondo sąskaitą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti; 4) 2016 m. sausio 14–26 d. G. S. davė nurodymus VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. K.; 5) 2016 m. vasario 2 d. R. K. davė nurodymus iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos pervesti 10 000 eurų į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą ir 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą; 6) G. S. nurodymu 10 000 eurų buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui tarp rinkėjų didinti skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat apmokėjimui už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams organizuotą renginį „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“; 7) su G. S. žinia ir pritarimu 5 000 eurų, pervestų į G. S. paramos fondą, buvo planuojama panaudoti politinės kampanijos metu – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

763. Pirmosios instancijos teismas išteisino G. S., motyvuodamas tuo, kad, pirma, kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu (2015 m. spalio 29 d.–2016 m. birželio 3 d.) neteisėtas paramos priėmimas ar panaudojimas politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, kuo iš esmės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamas G. S., nebuvo kriminalizuotas. BK 175¹ straipsnis, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už minėtus veiksmus, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.; antra, kaltinime inkriminuotas paramos panaudojimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi; trečia, valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siejamas vien tik su parama politinei kampanijai finansuoti, o tai inkriminuojamu laikotarpiu nebuvo baudžiama; ketvirta, kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su G. S. žinojimu apie UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus (apie Š. G. užregistruotą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir apie Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą) ir šių politinių sprendimų naudą UAB koncernui „MG Baltic“, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, t. y. šios aplinkybės kaltinime yra tiesiog preziumuojamos; penkta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių inkriminuojamas paramos panaudojimo aplinkybes politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tik už planus panaudoti paramą asmuo negali būti baudžiamas; šešta, nenustačius piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos požymio, nenustatyti ir kiti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai (priežastinis ryšys, padariniai – didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos Seimui, taip pat didelė neturtinė žala politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui); septinta, išteisinus fizinį asmenį, išteisinamas ir juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

764. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, o politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir pažymi, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ir netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

765. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 ir 3 dalis yra priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, išskirtinai suteikė reikšmę vieniems įrodymams ir nepagrįstai nevertino kitų įrodymų, nesivadovavo netiesioginiais įrodymais, taip pat netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, ir tai turėjo esminę reikšmę teismo išvadoms dėl G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

766. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad G. S. ir politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos metu atliktų veiksmų protokoluose, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės specialistų išvados, Lietuvos Respublikos Seimo, VšĮ „Laisvės studijų centras“, G. S. paramos fondo rašytiniai dokumentai, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktos išvados bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

767. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Todėl nei Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, nei jos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą ir ignoruojant kitas konstitucines nuostatas bei jų sąsajas inter alia su Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą ir (arba) asmens teises ir laisves, ignoruojant šių konstitucinių nuostatų turinio tarpusavio santykį, konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip bendros visumos, esmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Pagal Konstituciją Seimo narys – Tautos atstovas turi tinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Seimo nario – Tautos atstovo veikla yra nepertraukiama. Seimo narys savo, kaip Tautos atstovo, mandatą turi naudoti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet ne savo ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

768. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Seimo narys, kaip Tautos atstovas, bendraudamas su kitais žmonėmis turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, orientuotais į Konstituciją ir jos saugomas vertybes, o ne savo ar sau artimų asmenų, politinių partijų ar organizacijų, interesų grupių arba kitų asmenų asmeniniais, privačiais ar grupiniais interesais, inter alia Lietuvos Respublikai priešingais kitos valstybės ar su ja susijusių asmenų interesais (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

769. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad Seimo nariai, dalyvaujantys vykdant Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijas, galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus, kad nebūtų sudaryta teisinių prielaidų Seimo nariams veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais interesais, šiuos asmeninius interesus iškelti aukščiau už visuomenės interesus, kad nebūtų sudaryta teisinių prielaidų Seimo nariams elgtis nesąžiningai, piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti, kaip Seimo nariai laikosi šių reikalavimų, ir kad Seimo nariai, jeigu jie nepaiso minėtų reikalavimų, būtų traukiami atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada).

770. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinės valdžios vykdymas, demokratijos stiprinimas, teisinės valstybės kūrimas, valstybės ir visuomenės reikalų tvarkymas neįmanomas be valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų įstaigų, organizacijų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas. Šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų sąžiningumas, pareigingumas, atsakingumas, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir kitų valstybės tarnybos principų laikymasis lemia žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, teisėtumo lygį visuomenės, valstybės gyvenime ir pan. Konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Priklausomai nuo valdžios institucijos jurisdikcijos, kompetencijos, hierarchinės padėties valdžios sistemoje, taip pat atitinkamos valdžios institucijos pareigūno ar tarnautojo įgyvendinamų funkcijų reikšmingumo, veiklos pobūdžio ir turinio, keliami reikalavimai tai veiklai, atsakomybės lygmuo nėra vienodas. Seimo nariai, kaip vienos iš trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų bei išrinktieji Tautos atstovai, minėtų reikalavimų privalo laikytis ypač preciziškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-696/2016).

771. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas, o kitas jo teises bei pareigas – ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Statuto 18 straipsnio, reglamentuojančio Seimo nario prievolę vengti interesų konflikto, 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, patvirtinto 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816, 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei (1 punktas), teisingumo (2 punktas), sąžiningumo (3 punktas), skaidrumo ir viešumo (4 punktas), padorumo (5 punktas), pavyzdingumo (6 punktas), nesavanaudiškumo (7 punktas), nešališkumo (8 punktas) ir atsakomybės (9 punktas) principais. Šio kodekso 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad privatūs interesai yra valstybės politiko turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos valstybės politiko priimamiems sprendimams ir (ar) politinei veiklai. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Seimo narys, be kita ko, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas), nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 punktas), priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas).

772. BK 228 straipsnio kontekste piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Šios veikos esmė yra ta, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas funkcijas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę ir turinį, menkina konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veikla gali tapti neteisėta ir užtraukianti baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veikla yra tokia, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareigybės aprašymui, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2012, Nr. 2K-432-696/2016). Iš tikrųjų jo veikloje dominuoja ne viešas, bet kažkoks kitoks interesas, pavyzdžiui, asmeninis arba savanaudiškas. Teismų praktikoje pažymėta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dispozicija yra paprastoji. Tačiau ji reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2012, Nr. 2K-P-1/2014). Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-697/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudimo, kylančio iš bendrųjų teisės principų, be kita ko, ir iš teisėtumo principo, pažeidimas yra pagrindas taikyti teisinę (taip pat ir baudžiamąją) atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

773. BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2007, Nr. 2K-104/2013). Taip pat šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra tikslas – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams, giminėms ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑265/2007), o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑577/2011, Nr. 2K-268/2012, Nr. 2K-180-976/2017).

774. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir (ar) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju dėl žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K‑7‑638/2005, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-102-699/2015). Be to, teismų praktikoje yra pažymėta, kad, vertinant, ar padaryta žala yra didelė, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, susijusias su pažeistų vertybių svarba, konkrečios valstybės tarnybos reikšme, kaltininko einamų pareigų vieta (kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma), padarytos veikos atgarsiais viešajame visuomenės gyvenime ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2014).

775. Didelės žalos požymis yra svarbus atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitų rūšių atsakomybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad drausminės atsakomybės taikymas nėra kliūtis kilti baudžiamajai atsakomybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018).

776. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išteisintasis G. S. nurodė, kad G. S. paramos fondas ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikė gana ilgą laikotarpį, jų veikla nebuvo susijusi su rinkimais ir partine veikla, „Pilietiškumo pamokų Lietuvos mokyklose“ renginio metu nebuvo kalbama apie politiką. Visa gauta parama buvo naudojama projektams ir administracijai išlaikyti, ji nebuvo skirta viešosioms diskusijoms organizuoti. Išteisintasis nurodė, kad balsavimo dėl byloje minimų įstatymų metu jis vadovavosi savo supratimu ir atsakomybe. Liberalų frakcija pritarė sisteminiam kredito įstaigų veiklos griežtinimui (kaip siūlė ir Lietuvos bankas), bet kartu jie manė, kad įstatymas neturi sužlugdyti teisėtai veikiančio verslo. Š. G. pataisa buvo vienas iš pasiūlymų, kuriuo mėginta mažinti perteklinę administracinę naštą ir padaryti įstatymą labiau subalansuotą. Išteisintasis pažymėjo, kad nei UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai, nei E. M., nei Š. G., nei niekas kitas iš partijos nedarė jam įtakos dėl balsavimo Seime. 2015 m. lapkričio 29 d. (tikriausiai turimas omenyje 2015 m. spalio 29 d. susitikimas. Teisėjų kolegijos pastaba) ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimų su R. K. metu jie, be kita ko, kalbėjosi apie teisėtą paramą G. S. paramos fondo ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ veiklai, taip pat ir dėl teisėtos paramos jam (G. S.) rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje. Susitikimų metu apie jokius UAB koncerno „MG Baltic“ ar R. K. svarbius sprendimus ar įstatymus nebuvo kalbėta, jokių prašymų nebuvo. Jis informavo V. T. ir R. M., kad jie kreiptųsi į R. K. dėl paramos, todėl pastarieji atliko visus tolesnius veiksmus – pateikė prašymus, pasirašė sutartis, paskirstė ir panaudojo lėšas. 2015 m. gruodžio mėn. vakarienės su D. J. M., R. K., R. R. ir E. M. metu buvo kalbėta įvairiomis temomis apie politiką, ekonomiką, taip pat ir apie kitais metais įvykstančius Seimo rinkimus (t. 122, b. l. 164–173).

777. Pirmosios instancijos teisme apklaustas išteisintasis G. S. savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 228 straipsnio 2 dalyje, nepripažino ir parodė, kad jis buvo Seimo narys, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos narys ir seniūno pavaduotojas. Tam tikru laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, taip pat valdybos ir tarybos narys. Jis pažinojo R. K. apie 20 metų, artimai nebendravo, bet epizodiškai susitikdavo. Jis žinojo, kad R. K. yra atsakingas už žiniasklaidos grupę, priklausiusią „MG Baltic“, tačiau tikslių pareigų nežinojo, tuo nesidomėjo. 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimų su R. K. metu kalbėjo apie teisėtą paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, skirtą šių įstaigų veiklai. Taip pat planavo kreiptis į R. K., kaip ir į kitus verslininkus, dėl teisėtos paramos rinkimuose į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tai darė savo iniciatyva. Pokalbiuose su R. K. buvo akcentuojama fizinių asmenų parama, kaip buvo įtvirtinta galiojusiuose teisės aktuose. Susitikimų metu nekalbėjo apie UAB koncernui „MG Baltic“ ar R. K. svarbius sprendimus ar įstatymus, buvo kalbama apie tai, kaip remti idėjų sklaidą ir kitas pilietines iniciatyvas. Po 2016 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. informavo VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovą R. M. ir G. S. paramos fondo vadovą V. T., kad šie kreiptųsi į R. K. dėl paramos, ir parama buvo suteikta. Jis paaiškino, kad kalbant apie paramą užsiminė apie interesų konflikto išvengimą ateityje dėl to, jog jei būtų paskirtas švietimo ministru, nebūtų galėjęs priimti sprendimų dėl paramą suteikusių įmonių. VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondas paramą naudojo veiklai, projektams, administracijai išlaikyti. 10 000 Eur parama, kurią gavo VšĮ „Laisvės studijų centras“, buvo skirta „Pilietiškumo pamokoms mokyklose“ organizuoti, taip pat padengti įstaigos vadovo darbo užmokesčio įsiskolinimą. Pilietiškumo pamokose nebuvo kalbama apie politiką, jose dalyvavę asmenys, turintys autoritetą mokinių akyse, kalbėjo apie sąmoningumą, pilietiškumą. Pilietiškumo pamokose dalyvaudavo jis (G. S.), P. A., E. M., R. Š. , kurie buvo pristatomi kaip Seimo nariai. Paramą gavusios organizacijos jokių sąsajų su tiesiogine partine veikla neturėjo. Šios lėšos nebuvo panaudotos 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. vykusiems renginiams organizuoti. Išteisintasis G. S. taip pat parodė, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ atsisakė projekto „Lyderių akademija“, skirto įvairiems mokymams organizuoti, nes mokymus pradėjo rengti VšĮ „Taikomosios politikos institutas“. Išteisintasis pažymėjo ir tai, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikla nebuvo derinama su politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininku ar jos valdyba. Renginys „Rudens šventė“ iš Lazdynų rinkimų apygardos, kurioje jis nebekandidatavo, nebuvo perkelta į kitą apygardą. Išteisintasis G. S. parodė ir tai, kad jam, kaip Seimo nariui, nebuvo daroma įtaka dėl balsavimo, sprendžiant Vartojimo kredito įstatymo projekto bei Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto priėmimo. UAB koncerno „MG Baltic“ atstovai su juo (G. S.) nėra kalbėję, prašę nė dėl vieno byloje minimo įstatymo. Apie vienų ar kitų įstatymų ar pataisų aktualumą UAB koncernui „MG Baltic“ jam (G. S.) nebuvo žinoma. Vartojimo kredito įstatymo pataisa buvo pristatyta frakcijoje, kurioje paprastai pirmininkauja frakcijos seniūnas, jo nesant – pavaduotojas. Bendra frakcijos pozicija buvo palaikyti kreditų įstaigų veiklos sugriežtinimą. Seimui nepritarus Š. G. inicijuotai pataisai, Seimo Liberalų frakcija balsavo už viso įstatymo priėmimą, ir tai patvirtina, kad Š. G. teikta pataisa nei jam (G. S.), nei kitiems frakcijos nariams nebuvo išskirtinė ar svarbi. Išteisintasis paaiškino, kad jis buvo susitikęs su Greitųjų kreditų asociacijos atstovu G. V., paskui elektroniniu laišku pastarajam nurodė, kad šiuo klausimu reikėtų bendrauti su Š. G.. Išteisintasis taip pat parodė, kad Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ idėja buvo gera, tačiau tiek jam (G. S.), tiek Liberalų frakcijos kolegoms numatyta suma, kurią valstybė įsipareigoja skirti, atrodė pernelyg didelė, todėl balsavimo metu jis susilaikė. G. S. parodė, kad tik 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios prieššventinės vakarienės, kurioje dalyvavo ir D. J. M., R. K., R. R., metu sužinojo apie ginčą dėl Jono Basanavičiaus paminklo vietos, šiuo klausimu nekalbėjo su R. Š. . Šiame susitikime apie paramą nebuvo kalbama, kalbėta apie politiką, ekonomiką, vyksiančius rinkimus. Po šio susitikimo iš E. M. sužinojo apie galimą teisėtą 50 000 Eur paramą partijai, kurią galėtų suteikti D. J. M., R. K. kaip fiziniai asmenys. Jis nežino, ar R. K. ir A. G. buvo pažįstami, tačiau susitikimo su A. G. metu suprato, kad A. G. kalbėjo apie R. K.. Išteisintasis G. S. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad šie jo parodymai surašyti tiksliai, išskyrus tai, kad jis konkrečiai nenurodė R. K. pareigų, kaip nurodyta apklausos protokoluose (t. 122, b. l. 173–191; t. 123, b. l. 1–19).

778. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes G. S. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi iš esmės pasireiškė tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (Seimo narys ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas) ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo (politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios partijos valdybos ir tarybos narys), balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“, su kurio atstovu R. K. susitarė dėl užmaskuotos juridinio asmens skiriamos paramos jo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, naudingų politinių sprendimų priėmimo (dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos balsavo „už“, o dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto „susilaikė“), siekdamas jo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog G. S. nėra inkriminuotas balsavimas ne pagal savo sąžinę. Priešingai, kaltinime nurodyta, kad jis kaltinimas Seimo nario mandato panaudojimu ne pagal paskirtį, t. y. savanaudiškais interesais.

779. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino G. S. veiksmus, balsuojant dėl Š. G. teiktos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra jokių įrodymų, jog G. S., dalyvaudamas balsavime dėl minėtų projektų, žinojo apie tai, kad projektai naudingi UAB koncernui „MG Baltic“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų, padaryta iš esmės įvertinus ir išskirtinę reikšmę suteikus vien išteisintųjų parodymams ir 2015 m. spalio 29 d. R. K. bei G. S. pokalbiui, tačiau neatsižvelgus ir nevertinus kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G. S. žinojo, jog Š. G. teikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa ir Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas yra svarbus R. K. kaip UAB koncerno „MG Baltic“ atstovui.

780. Byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, kad G. S. buvo Seimo narys ir Liberalų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, ir tai atitinka valstybės tarnautojo sąvoką (BK 230 straipsnio 1 dalis), taip pat jis buvo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, valdybos ir tarybos narys, ir tai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką (BK 230 straipsnio 3 dalis).

781. Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdžio metu G. S. balsavo „už“ Š. G. teiktą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (t. 40, b. l. 128–130); 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdžio metu G. S. „susilaikė“, balsuodamas dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2) (t. 35, b. l. 152, 154, 215–217).

782. Pasisakydamas dėl balsavimų Seimo posėdžių metu išteisintasis G. S. parodė, kad jis balsavo pagal savo įsitikinimus, niekas jo nieko neprašė nei dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos, nei dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto. Iš esmės tokias aplinkybes išteisintasis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pažymėdamas, kad nei E. M., nei niekas kitas jo neformaliai neprašė, balsuojant palaikyti minėtus teisės aktų projektus (t. 97, b. l. 9–11, 36–37, 45). Pirmosios instancijos teisme apklaustas išteisintasis R. K. taip pat nurodė, kad dėl šių projektų nebuvo jokių prašymų. Tokius išteisintųjų parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai nurodė, kad iš 2015 m. spalio 29 d. susitikimo metu užfiksuoto G. S. ir R. K. pokalbio matyti, jog šio pokalbio metu nebuvo tiesiogiai minima Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa ar Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas arba kalbama ir prašoma palankiai balsuoti dėl šių projektų Seime.

783. Byloje surinkti netiesioginiai įrodymai, sudarantys nuoseklią bei logišką grandinę, patvirtina būtent tai, kad G. S. buvo žinoma apie R. K. ir E. M. pokalbius ir R. K. prašymus, susijusius tiek su jų, kaip Seimo narių, tiek su jų politinėje partijoje einamomis pareigomis. Šiame nuosprendyje jau aptarti E. M. ir G. S. ryšiai su UAB koncernu „MG Baltic“ ir jo atstovu R. K. (52–59 ir 61 nuosprendžio punktai). Taip pat padaryta išvada, kad R. K., prašydamas palaikyti aptariamus teisės aktų projektus, veikė kaip UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas šio koncerno naudai ir interesais (144–153 nuosprendžio punktai). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau nustatyta šiame nuosprendyje (154 nuosprendžio punktas), pagal oficialius dokumentus R. K. nebuvo UAB koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, dėl to ši sąvoka šalintina iš kaltinimo.

784. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad G. S. žinojo apie tiesioginį R. K. ryšį su koncernu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, kritiškai vertindama pirmiau nurodytus G. S. parodymus ir atsižvelgdama į tai, kad pats G. S. patvirtino apie ilgalaikius savo santykius su R. K.. Todėl, esant tokiems byloje nustatytiems abiejų išteisintųjų santykiams, akivaizdu, kad G. S. bendrai žinojo apie R. K. veiklos pobūdį ir pareigas koncerne. Juolab kad, kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, vieno iš susitikimų metu buvo kalbama ir apie R. K. pareigas koncerne (G. S. nurodė: „O tai koks tavo, pavyzdžiui, aš dabar bandau įsivaizduot vieno iš... ė-ė... tokio koncerno vadovo režimas? Vis tiek tu nebevadovauji jokiom įmonėm. Tu esi kas?“ (t. 6, b. l. 9–10; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11‑1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 115–116).

785. Jau šiame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad apie minėtus projektus R. K. ne kartą kalbėjo su Liberalų frakcijos Seime seniūnu E. M., būtent jam išreikšdamas prašymą juos palaikyti (189–200, 217–222 nuosprendžio punktai). Taip pat įvertinus Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narių parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad E. M. darė neteisėtą poveikį tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui K. G., tiek ir kitiems šios frakcijos nariams dėl Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos balsavimo. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad toks poveikis buvo daromas dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“, kadangi iš esmės visi frakcijos nariai laikėsi nuomonės, kad šio projekto suma yra itin didelė, dėl to negalima jam pritarti (223 nuosprendžio punktas).

786. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. M. informuodavo G. S. apie savo (E. M.) ir R. K. pokalbių turinį, susijusį su R. K. prašymais, kuriuos dėl savo einamų pareigų jie galėjo padaryti, ir siūlomu finansavimu (taip pat ir atvirkščiai – G. S. informuodavo E. M.). 2016 m. sausio 11 d. susitikimo pokalbio stenograma patvirtina, kad E. M. pasakė G. S. apie 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu jo ir R. K. sutartą neteisėtą paramą (G. S. nurodė: „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję, prieš šventes kalbėjote ir tuo vedamas aš irgi norėčiau truputį aptarti... /.../.... <...>. Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 16; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 122). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. buvo žinomas ir E. M. išreikštas koncerno atstovo prašymas dėl Jono Basanavičiaus paminklo vietos. 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo, kuriame dalyvavo R. K., D. J. M., E. M., R. R. ir G. S., metu E. M. ir R. K. aptariant paminklo situaciją G. S. toks pokalbio turinys nebuvo naujiena, kadangi jis iš karto įsitraukė į pokalbį ir pradėjo pasakoti, kas šiuo klausimu jau padaryta. Iš šio pokalbio stenogramos matyti, kad G. S. paaiškino: „Mes praeitą penktadienį pas jį kabinete apie tai kalbėjom, tai... aš nežinau, jis sakė, kad nu, jūs lyg ir susišnekėjot. Gal čia tas, kad susitikimo...ė-ė... nežinau...su kokia mintim jis išėjo“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-67; t. 5, b. l. 136; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) 1 priedas; t. 11, b. l. 48). Toks pokalbio turinys atskleidžia, kad G. S. buvo informuotas apie paminklo pastatymo vietos klausimą, taip pat žinojo ir apie UAB koncerno „MG Baltic“ suinteresuotumą šiuo klausimu (G. S. paklausia: „O dabar dėl šito jūs norėtumėt, kad mes kažką truputi padarytumėm?..“, E. M. nurodo: „Ne, nu, tai reikia /normaliai/ /.../... <...>“, o R. K. replikuoja: „Visus metus nieko nedarot.“ G. S. atsako: „Ne, ne. Bet gerai. Dėl, dėl to paminklo vietos, šiuo atveju“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6‑14‑67; t. 5, b. l. 142; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11‑2663(16), 11-26(17) 1 priedas; t. 11, b. l. 53). Dar daugiau, įvertinus R. K. repliką „visus metus nieko nedarot“ ir G. S. atsakymą, akivaizdu ir tai, kad G. S. žinojo ir kitus R. K. prašymus, dėl kurių buvo kreiptasi į juos (E. M., G. S.) dėl jų einamų pareigų.

787. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai nepagrįstai nevertino byloje esančių liudytojų parodymų, patvirtinančių E. M. ir G. S. glaudų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat ir jų bendradarbiavimą su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis išstojo iš politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, nes suprato, kad šioje partijoje sprendimus priminėjo siauras asmenų ratas – G. S., E. M., E. G., R. Š. ir Š. G. (t. 116, b. l. 55; t. 80, b. l. 3). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad su koncerno atstovais bendravo E. M. ir G. S., be to, G. S. su E. M. bendravo artimai (t. 118, b. l. 178–190, 193–196). Spręsdama dėl liudytojo A. G. parodymų patikimumo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad jie iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. M. ir G. S. palaikė glaudžius santykius su koncerno atstovais (t. 68, b. l. 3). Be to, tokius liudytojo A. G. parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. J. (t. 121, b. l. 103–110; t. 122, b. l. 107–111) ir M. K. (t. 117, b. l. 73–79) parodymai apie koncerno atstovo R. K. bendravimą su politinės partijos Liberalų sąjūdžio nariais. Juolab kad ir patys išteisintieji R. K. ir G. S. savo bendravimo nevengė įvardyti kaip partnerystės, o tai reiškia abipusiškai naudingą bendravimą (2016 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. metu G. S. nurodė: „Vat, žinai, iš to... iš to kokią išvadą A. daro? Ne tik ir iš to tame tarpe, kokią sąmokslo teoriją, kad mes esam priklausomi nuo vienos verslo grupių.“ R. K. atsakė: „Mes manom, kad partnerystė yra geresnė forma negu... negu tokio pobūdžio...“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 15; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 121–122). Pirmiau aptarti duomenys patikimai patvirtina, kad G. S. ir E. M. nuolat bendravo su R. K., vienas apie kito bendravimą su koncerno atstovu žinojo ir tokį bendravimą iš esmės skatino. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, G. S. supažindino E. M. su R. K., o E. M., kalbėdamas apie „kalėdinę“ vakarienę su R. K., nurodė, kad joje turi dalyvauti ir G. S.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, E. M. neturėjo jokio pagrindo nesakyti G. S., kuris iš esmės su R. K. palaikė tokius pat santykius, kaip ir jis (E. M.) pats, apie R. K. prašymus dėl teisės aktų, kuriuos siekė įgyvendinti, t. y. paveikti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narius, kad jie balsuotų palankiai.

788. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S. žinojo apie R. K. prašymus dėl teikiamos Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto. Kaip jau minėta pirmiau, G. S. balsavo „už“ teikiamą Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą. Taigi G. S. balsavo taip, kaip norėjo R. K.. Taigi jis suvokė, jog jo balsavimas yra toks, kokio tikisi koncerno atstovas, t. y. koncernui naudingas. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, kaip šiuo atveju pasireiškė UAB koncernui „MB Baltic“ aptariamo sprendimo naudingumas, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra duomenų apie tokio sprendimo naudą koncernui. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudingas sprendimas yra toks, kokio prašė koncerno atstovas R. K.. Kaip jau šiame nuosprendyje paminėta, jis prašė palaikyti Š. G. pasiūlytą pataisą. Veikos kvalifikavimui kaip piktnaudžiavimu Seimo nario mandatu reikšmės neturi, dėl kokių priežasčių koncernas buvo suinteresuotas šios pataisos priėmimu ir pan.

789. Taigi šiame nuosprendyje toliau nustatytos aplinkybės apie G. S. susitarimą dėl neteisėtos paramos jo ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, leidžia daryti išvadą, kad G. S. balsavimas taip, kaip norėjo R. K., t. y. palaikant Š. G. pataisą, susijęs su savanaudiškais, privačiais interesais, siekiu palaikyti glaudžius santykius su minėtu asmeniu ir gauti turtinės naudos. Tai reiškia, kad G. S. savo kaip Seimo nario mandatą naudojo, pažeisdamas iš Konstitucijos kylančius principus, teisės aktuose, be kita ko, ir Seimo statute, įtvirtintus reikalavimus, kadangi veikė savanaudiškais tikslais ir interesais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Tai, kad Š. G. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa nebuvo priimta ar kad vien tik Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, būdami opozicijoje, negalėjo lemti koncernui teigiamo rezultato, nepaneigia padarytos išvados dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šiuo atveju pakanka vien to, kad G. S., naudodamasis Seimo nario mandatu ir balsuodamas už teisė akto projektą, veikė išimtinai savanaudiškais tikslais, siekdamas naudos iš konkretaus privataus subjekto. Tokiais savo veiksmais jis sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo principus.

790. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai kaltinime piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi laikomas ir G. S. balsavimas dėl Seimo nutarimo dėl projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto. Vien tik balsavimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, šiuo atveju svarbu tai, kokį sprendimą balsuodamas Seimo narys pasirenka, t. y. nusišalinti ar veikti privataus subjekto interesais, savanaudiškais tikslais. Kaip nustatyta, G. S. pasirinko balsavimo variantą „susilaikyti“, taigi jis nebalsavo „už“ ir pasirinko nepalaikyti UAB koncernui „MG Baltic“ norimo bei pageidaujamo sprendimo. Todėl aplinkybės, susijusios su balsavimu dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), yra nepagrįstai inkriminuotos G. S. ir šalintinos iš kaltinimo.

791. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, pažymi, kad G. S. iš esmės piktnaudžiavo valstybės tarnautojo, o ne valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybine padėtimi, dėl to aplinkybės, susijusios su valstybės tarnautojui prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pripažintinos perteklinėmis ir šalintinos iš kaltinimo.

792. Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinasis požymis yra tikslas, t. y. kad tokiais piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmais siekiama turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Pagal kaltinime inkriminuojamas aplinkybes G. S. siekė savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo, kuris iš esmės pasireiškė paramos suteikimu įstaigoms, kurių veikla buvo susijusi su politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ar jos atskirų narių veikla.

793. Visų pirma pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir dėl to nekyla ginčo, kad 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. vykusių susitikimų metu G. S. ir R. K. susitarė dėl paramos, o 2016 m. vasario 2 d. UAB „MG Baltic Media“ pervedė tokią paramą juridiniams asmenims – VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. restorane „(duomenys neskelbtini) “ įvyko R. K. ir G. S. susitikimas, kurio metu buvo aptarti su paramos gavimu susiję klausimai (pvz., R. K. nurodė: „<...> tau irgi bus, buvo <...> /padėdavom/, <...> /padėsim/ /mes/. Turi priemonių visokių, fondą turi. <...> reklamą kokią nors.“ G. S. sako: „<...> yra mini dalykai, kurie dabar dar nėra /tiesiogiai, žinai/ rinkiminiai.“ R. K. nurodo: „<...> tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. <...> Iš fizinių ir juridinių, tai nėra paprasčiausia. <...> kur jūs važinėjot po vizitus, pavyzdžiui?“) (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6‑14‑54; t. 4, b. l. 169–185; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11‑1120(17), 11-1139(17), 11-1140(17) 1 priedas; t. 10, b. l. 147–161). Tai, kad dėl paramos iš esmės buvo susitarta ir kad buvo planuojamas kitas susitikimas šiuo klausimu, patvirtina ir G. S. susirašinėjimas su VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovu R. M.. 2016 m. sausio 6 d. iš G. S. el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas el. laiškas R. M., kuriame nurodyta: „<...> Ar gavome įplaukų šiom dienomis? Pirmadienį susitinku su R. K., pajudės ir šis failas.“ Į šį el. laišką 2016 m. sausio 6 d. R. M. atsakė: „<...> Nei įplaukų, nei bandymų sukontaktuoti ar panašiai, dar nėra“ (t. 32, b. l. 40, 41, 50). 2016 m. sausio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ įvyko planuotas R. K. ir G. S. susitikimas, kurio metu buvo detaliau aptarti su paramos gavimu susiję klausimai, nurodytos konkrečios sumos, t. y. VšĮ „Laisvės studijų centras“ – 10 000 eurų, G. S. paramos fondui – 5 000 eurų, taip pat ir į specialią politinės kampanijos sąskaitą G. S. kaip kandidato veiklai finansuoti – 5 000 eurų (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 16–19; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11‑1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 122–124). Būtent po šio susitikimo G. S. informavo VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovą R. M. ir G. S. paramos fondo vadovą V. T. apie paramą bei nurodė jiems dėl jos kreiptis į R. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti R. M. (t. 117, b. l. 202–205; t. 118, b. l. 24–29) ir V. T. (t. 117, b. l. 103–106).

794. Bylos duomenys patvirtina, kad po minėto susitikimo, t. y. 2016 m. sausio 12 d., VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovas R. M. UAB „MG Baltic Media“ pateikė prašymą suteikti finansinę paramą vykdomiems projektams, kuriame nebuvo nurodytas konkretus prašomos paramos dydis (t. 81, b. l. 20). 2016 m. sausio 26 d. R. M. SMS žinute kreipėsi į R. K.: „Ar jus pasiekė, ir ar nieko netrūksta? R..“ R. K. atsakė: „Dokumentai visi, nieko netruksta. Netrukus susitvarkysiu iki galo. R.k“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-37; t. 8, b. l. 84–85). 2016 m. sausio 29 d. R. K., paskambinęs R. M., paprašė atsiųsti VšĮ „Laisvės studijų centras“ banko sąskaitos numerį (R. K. nurodė: „Klausyk, rašau dokumentus, žiūriu, sąskaitos apsižiūrėjau tavo nėra. Banko.“ R. M.: „Jo, ten ga...“ Tuomet R. K. paprašė: „Atmesi elektroniniu paštu“) (t. 8, b. l. 85). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, po minėto R. K. ir R. M. pokalbio tą pačią dieną (2016 m. sausio 29 d.) R. M. ((duomenys neskelbtini)) el. laišku R. K. ((duomenys neskelbtini)) nusiuntė VšĮ „Laisvės studijų centras“ rekvizitus („VšĮ „Laisvės studijų centras“ (duomenys neskelbtini), AB Swedbank a/s Nr. (duomenys neskelbtini), Įm. kodas (duomenys neskelbtini), Ne PVM mokėtojas, tel. (duomenys neskelbtini), El. paštas: (duomenys neskelbtini), Vadovas R. M., Pašto adresas: R. M., (duomenys neskelbtini)“) (t. 81, b. l. 67). 2016 m. vasario 1 d. R. K. ((duomenys neskelbtini)) el. laišku informavo R. M. ((duomenys neskelbtini)), kad kitą dieną parama bus pervesta: „Sveikas, R., Ryt gaudyk. Gero vakaro. R.“ (t. 81, b. l. 67). Taip pat nustatyta, kad UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV 16-3 dėl paramos suteikimo suteikta 10 000 eurų parama VšĮ „Laisvės studijų centras“ (t. 81, b. l. 19), kuri, kaip nustatyta remiantis operacijos išrašu, buvo pervesta 2016 m. vasario 2 d. (t. 81, b. l. 27). Tokias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. M., parodęs, kad G. S. jį informavo apie paramą, todėl jis parengė ir pateikė prašymą dėl paramos R. K., o paskui parama buvo pervesta (t. 117, b. l. 202–204; t. 118, b. l. 24–29).

795. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas tuometis G. S. paramos fondo direktorius V. T. parodė, kad G. S. informavo jį dėl 5 000 eurų paramos G. S. paramos fondui, dėl kurios jis turėjo su prašymu kreiptis į R. K. (t. 117, b. l. 103–106). Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. prašymą (t. 81, b. l. 7) prisidėti prie G. S. paramos fondo vykdomos veiklos ir skirti 5 000 eurų paramą tiesiogiai R. K. perdavė 2016 m. sausio 15 d. Tokias aplinkybes patvirtina R. K. ir V. T. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (2016 m. sausio 15 d. V. T. žinutė R. K.: „Sveiki, cia V. T.. Noreciau uzbegti trumpam. Ar tiktu siandien, kokia 11 val? Arba 14.15val? Pirmadieni 16:30. Koks laikas butu tinkamas?“ R. K. atrašė: „Sveikas, V.. Manau kad 11.15 tureciau but vietoj. R.k.“ Tuomet V. T. parašė: „Busiu 11.15 V.T.“) (t. 8, b. l. 81–82). Iš UAB „MG Baltic Media“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. IV 16-2 dėl paramos suteikimo matyti, kad UAB „MG Baltic Media“ suteikė 5 000 eurų paramą G. S. paramos fondui (t. 81, b. l. 6), kuri pagal operacijos išrašą buvo pervesta 2016 m. vasario 2 d. (t. 81, b. l. 18).

796. Tokių pirmiau nustatytų aplinkybių neneigia ir išteisintieji R. K. bei G. S.. Teisiamajame posėdyje apklaustas G. S. patvirtino, kad su R. K. 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. kalbėjo apie paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui. Po 2016 m. sausio 16 d. susitikimo su R. K. jis informavo VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovą R. M. ir G. S. paramos fondo vadovą V. T., kad pastarieji kreiptųsi į R. K. dėl paramos. Taip pat išteisintasis patvirtino, kad tokia parama buvo suteikta. Išteisintasis R. K. paaiškino, kad jis, kaip UAB „MG Baltic Media“ generalinis direktorius, paskyrė 10 000 Eur paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir 5 000 Eur paramą G. S. paramos fondui. Tačiau išteisintieji nesutinka su tuo, kad tokia parama buvo užmaskuota parama G. S. kaip politiko ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, kadangi jie kalbėjo apie teisėtą paramą, skirtą išimtinai VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondo veikloms, kurios niekaip nebuvo susijusios su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei artėjančiais rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Išteisintieji nurodo, kad buvo kalbama ir apie galimą fizinių asmenų paramą politinei kampanijai, tačiau visais atvejais buvo kalbėta apie teisėtą paramą. Tokius išteisintųjų parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pateisinti savo neteisėtą elgesį, kadangi tokius parodymus paneigia byloje surinkta įrodymų visuma – kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti R. K. ir E. M. bei R. K. ir G. S. pokalbiai, taip pat liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

797. Jau pirmiau šiame nuosprendyje, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuota, kad R. K., veikdamas kaip UAB koncerno „MG Baltic“ atstovas šio koncerno interesais ir naudai, buvo suinteresuotas juridinių asmenų paramos skyrimu politinėms partijoms, įskaitant ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, pasitelkiant su politinėmis partijomis susijusias viešąsias įstaigas, fondus, jaunimo organizacijas ir pan. Iš esmės tokiu būdu buvo sukurta schema, leidžianti apeiti iš teisės aktų kylantį reikalavimą, draudžiantį juridiniams asmenims remti politines partijas, ir politines partijas paremti neoficialiai (116 nuosprendžio punktas). 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimų metu R. K. ir G. S. būtent apie tokią schemą ir kalbėjo – kaip pasitelkiant viešąsias įstaigas paremti G. S. kaip politiko ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su artėjančiais rinkimais. Tokią išvadą patvirtina ir atliekant neviešo pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – užfiksuotas G. S. ir R. K. 2015 m. spalio 29 d. pokalbis, kurio metu pokalbio dalyviai aptaria artėjančių rinkimų kampanijos finansavimo klausimus (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-54; t. 4, b. l. 169–185; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. Nr. 11-1120(17), 11-1139(17), 11-1140(17) 1 priedas; t. 10, b. l. 147–161). Kaip matyti, šio pokalbio metu G. S. užsimena: „Dar viena tema, kuri, žinai su rinkimais susiję. Partija, kaip tokia, mes, nu, žinai, visai neblogai biudžetus renkamės ir <...> gyventojai atskirai neša ir /jums/ asmeniškai <...>, po tą vieną procentą sunešusiems.“ R. K. nurodo: „<...> tau irgi bus, buvo <...> /padėdavom/, <...> /padėsim/ /mes/. Turi priemonių visokių, fondą turi. <...> reklamą kokią nors.“ G. S. atsako: „<...> yra mini dalykai, kurie dabar dar nėra /tiesiogiai, žinai/ rinkiminiai.“ R. K. nurodo: „<...> tiesiogiai rinkiminiams mes per juridinius tiktai.“ R. K. tęsia: „<...> tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. <...> Iš fizinių ir juridinių, tai nėra paprasčiausia. <...> kur jūs važinėjot po vizitus, pavyzdžiui?“ G. S. atsako: „Jo, ką mes darom.... Ir toliau darom, bet, žinai, yra tiktais niuansas, moralinis tam tikras šituo aspektu, kad... Tai visos Lietuvos mastu mes šitą dalyką darom, bet.“ Taip pat šio pokalbio metu G. S. nurodo: „O jūsų atveju, gerai ten... mano vardu fondą turėsim, visokius kitus projektus darom čia, /.../ /M./ vadovaujamas Laisvės studijų centras“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-54; t. 4, b. l. 177–180; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1120(17), 11-1139(17), 11-1140(17) 1 priedas; t. 10, b. l. 154–161). Taigi, G. S. ir R. K. kalba apie paramą, susijusią su artėjančiais rinkimais, ir būtent esant tokiam kontekstui pasidalija mintimis, kaip galima panaudoti VšĮ „Laisvės studijų centras“. Akivaizdu, kad „Laisvės studijų centras“ ir paminimas būtent dėl to, kad jį galima panaudoti veiklai, padėsiančiai įgyvendinti rinkimų sumanymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuoseklus pokalbis paneigia išteisintųjų parodymus, kad jie atskirai kalbėjo tiek apie galimą paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondo veiklai, tiek apie būsimų rinkimų finansavimą. Akivaizdu, kad šiame pokalbyje buvo aptariama tik parama, susijusi su rinkimais, be kita ko, pasidalijant mintimis, kaip būtų galima pasinaudoti turimomis įstaigomis.

798. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui pervesta parama iš esmės buvo skirta G. S. kaip politiko ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansuoti. Tai patvirtina ir kitas išteisintųjų užfiksuotas pokalbis, įvykęs 2016 m. sausio 11 d. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 3–20; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17); t. 11, b. l. 109–125). Šio pokalbio metu G. S. nurodė: „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję. Prieš šventes kalbėjote... Ir tuo vedamas aš irgi norėčiau truputį aptart... /.../...“ G. S. tęsė toliau: „Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“ R. K. atsako: „Mes esam taip, mes esam taip sutarę, reiškias... Toliau aš... ė-ė... kaip čia pasakant, sau pasirašiau, tiksliau mes sau pasirašėm ė-ė.. tavo personaliją.“ G. S. sako: „Gerai.“ Taip pat šio pokalbio metu G. S. nurodo: „Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones.“ Toliau tęsia: „Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai /.../“, ir paaiškina: „Nes vat jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėti. To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks. Ir tada... čia yra klausimas, kaip ta... turėtų, /tas/ vykt.... Jeigu dabar mes, pavyzdžiui, turėtumėm... galvot, nu, pavyzdžiui... ė-ė... R. M. tai /.../ dešimt... nu, į tą Laisvės studijų centrą.“ Taip pat šio pokalbio metu kalbama ir apie pinigų pervedimą į G. S. paramos fondą. G. S. nurodo: „Ir toliau klausimas yra.. Šitam etape jeigu galima į mano fondą irgi turėti...“ Į tai R. K. sureaguoja: „Mhm“, tada G. S. tęsia: „Taip. Trys.“ Tačiau vėliau G. S. nurodo: „Aš tai pasakyčiau kitaip, galim tada penkis padaryt taip, o po to man jau kitam ciklui reikia.“ R. K. atsako: „Supratau, gerai“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 16; t. 6, b. l. 16–19; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17, 11-1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 122–124). Vertindama šio pokalbio turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad išteisintasis G. S., duodamas parodymus apie šį pokalbį, patvirtino, jog po „kalėdinės vakarienės“ E. M. jam pasakė, kad išėjus jam (E. M.) ir R. K. parūkyti jie kalbėjo apie finansinę paramą politinei partijai. Tokias aplinkybes R. K. ir E. M. neigė, tačiau G. S. tokias aplinkybes nuosekliai nurodė visų apklausų metu. Juolab kad aptariamo pokalbio metu G. S. R. K. paaiškino: „E. man truputį referavo, paprašė tęsti pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję.“ Taigi iš esmės pats išteisintasis G. S. paramą, kurios tikėjosi iš juridinio asmenio, siejo su rinkimais. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi ir tai, kad 2016 m. sausio 11 d. susitikimo metu G. S. nurodė, kad „šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones. Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai /.../ Nes vat jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėti. To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks“. Šio pokalbio metu G. S. iš esmės paaiškina, kaip jau šioje stadijoje galėtų būti panaudojamos piniginės lėšos veikloms, kurios naudingos ir reikšmingos jiems (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, G. S. ir kitiems šios partijos nariams). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad slapta užfiksuotuose pokalbiuose visais atvejais paramos panaudojimas siejamas su rinkimų programa įvertinant, kad turimos įstaigos tam tikslui tinkamos. Kad aptarta ir pervesta parama VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui iš esmės buvo užslėpta parama tiek G. S. kaip politikui, tiek Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, patvirtina ir aplinkybės, susijusios su planais dėl paramos panaudojimo ir su tokių planų realizavimu – paramos panaudojimu konkrečioms veikloms.

799. Nekyla abejonių, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikla buvo organizuojama, atsižvelgiant į artėjančius rinkimus, kuriuose planavo dalyvauti politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atmeta teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo R. M. parodymus, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ renginiai prieš jų organizavimą nebuvo derinami su Liberalų sąjūdžio vadovybe (t. 117, b. l. 202–204; t. 118, b. l. 24–29), bei išteisintojo G. S. paaiškinimus, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikla nebuvo susijusi su jo partine veikla ir rinkimais. Tokius parodymus paneigia byloje esanti medžiaga dėl šios viešosios įstaigos planuotų ir vykdytų veiklų, iš kurios akivaizdu, kad šios įstaigos veikla buvo derinama su politinės partijos veikla. G. S. ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovo R. M. elektroniniai laiškai patvirtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. gegužės mėn. buvo planuojama vykdyti tokias tris veiklas: „Liberalų lyderių akademija“ (mokymai), „Liberalų Vyriausybė“ (sesijos su ekspertais) ir „Pilietiškumo pamokos“ (t. 32, b. l. 38). 2015 m. rugsėjo 2 d. G. S. persiuntė E. M. R. M. el. laišką, nurodydamas: „Rytoj tarp štabo ir valdybos norėtume aptarti LSC darbus derinant juos su artėjančiu rinkimų ciklu“ (t. 32, b. l. 186). Tokie įrodymai paneigia versiją, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ nesusijusi su steigėjų politine veikla ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla. Priešingai, nustatyta, kad iš esmės šios įstaigos veikla buvo organizuojama, siekiant gauti naudos politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, t. y. didinti atskirų narių žinomumą, iš įstaigos lėšų organizuoti renginius, reikalingus ir reikšmingus politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Be to, kaip matyti iš pirmiau paminėtų įrodymų, įstaigos vadovas veiklą derino pirmiausia su G. S.. Be to, G. S. ieškojo paramos, priiminėjo sprendimus dėl turimų lėšų panaudojimo. VšĮ „Laisvės studijų centras“ vadovas R. M. būtent jį informuodavo apie finansinę padėtį. Nepagrįsti argumentai, kad G. S. minimą veiklą vykdė vien dėl to, jog buvo vienas iš steigėjų, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti steigėjai minėtais klausimais iš esmės nesirūpino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai kaltinime nurodyta, kad G. S. faktiškai valdė šios įstaigos veiklą.

800. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad partijos vadovybė buvo suinteresuota, jog viešųjų įstaigų, kurių steigėjai buvo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, veikla nesidubliuotų, o tai irgi patvirtina, jog tokios viešosios įstaigos buvo naudojamos, siekiant naudos politinei partijai ir jos nariams, o ne viešajam interesui. Iš 2015 m. gruodžio 3 d. G. S. el. laiško Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atsakingajam sekretoriui R. I. matyti, kad G. S., be kita ko, nurodė: „Jo (Š. G.. Teisėjų kolegijos pastaba) siūlomos veiklos dubliuojasi su LSC (VšĮ „Laisvės studijų centras“. Teisėjų kolegijos pastaba) vykdoma veikla ir jau darytais renginiais <...>. Kaip suprantu R., V. M. ir I. P. tokių planų nežino ir su LSC tai nederinta. <...>. Trumpai tai sakiau šiandien E., tad rašau ir tau. Jei sekretoriatas ruošia planą su skirtingais veikiančiais dariniais, tai su jais turi būti tariamasi, o ne statant prieš faktą. Atsiųsk prašau man (G. S.. Teisėjų kolegijos pastaba) ir R. lentelę apie partijos mokymų planą, kuri buvo išdalinta. Taip pat būtų gerai gauti ir Š. prezentaciją, kad ir kiti kolegos galėtų pamatyti ir įvertinti.“ Toliau tęsiant susirašinėjimą apie tokias veiklas 2015 m. gruodžio 4 d. G. S. el. laiške R. I. nurodo: „Noriu paprašyti, kad tokie dalykai būtų ne post factum koordinuojami, o iš anksto“ (t. 32, b. l. 39–40). Pirmosios instancijos teisme apklaustas išteisintasis Š. G. paaiškino, kad Liberalų sąjūdžio narių mokymų tikslas buvo pasiruošimas rinkimams, mokymus „Lyderių akademija“ vykdė VšĮ „Laisvės studijų centras“, tiksliai pasakyti jis negali, nes juos, jo nuomone, derino tuometis partijos sekretoriatas arba sekretoriato vadovas (t. 123, b. l. 43). Tai patvirtina, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybė dalyvavo, priimant sprendimus dėl viešųjų įstaigų veiklos. Be to, ir partijos nariai žinojo, kad tokias įstaigas gali pasitelkti veikloms, tiesiogiai susijusioms su artėjančiais rinkimais ar kitokia politine veikla. Tokią išvadą patvirtina ir 2016 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narės A. A. laiškas E. M. ir G. S.: „Manau, verta naujai pažvelgti į mūsų organizuojamas viešas diskusijas, kurios pasitarnautų dviem tikslams: 1. Didintų liberalių idėjų supratimą visuomenėje. 2. Suteiktų mūsų nariams galimybę dalyvauti ideologiškai grįstoje veikloje (dabar turime daug vakarėlių ir akcijų, mažiau turinio renginių). Šiais metais tokios diskusijos turėtų būti neatsiejamos nuo liberalų Vyriausybės, temas ir dalyvius būtų galima dėlioti pagal tai. <...> Manau, tai galėtų būti poros valandų renginiai po darbo valandų gražioje vietoje (pvz., Nacionalinėje dailės galerijoje), turint nedidelį teminį pranešimą ir po to diskusiją su liberalų veidais, ekspertais ir apžvalgininkais. R. nuomone, tokią iniciatyvą būtų galima įgyvendinti per Laisvės studijų centrą“ (t. 32, b. l. 189–190). Iš tokių įrodymų visumos akivaizdu, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ veikla buvo organizuojama, atsižvelgiant į artėjančius rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

801. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ 2016 m. kovo 24 d. renginys „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir 2016 m. balandžio 4 d. diskusija „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ buvo išimtinai susiję su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie 2016 m. kovo 24 d. renginį buvo paskelbta politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Liberalai“. Politinė partija įvardijama kaip šio renginio organizatorė. Be to, diskusijos dalyviai įvardijami kaip būsimi kandidatai į ministrus (2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės išvada Nr. 4-112 (1.12) ir priedai; t. 62, b. l. 21–83). Apie 2016 m. balandžio 4 d. renginį taip pat buvo paskelbta Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Liberalai“. Be to, A. G. ir G. S. buvo pristatomi kaip Liberalų Vyriausybės Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministrai (2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės išvada Nr. 4-112 (1.12) ir priedai, t. 62, b. l. 21–83). Pagal 2017 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole pateiktą informaciją aptariamų renginių metu buvo naudojamas ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio reklaminis plakatas (t. 82, b. l. 71–77). Be to, liudytojų parodymai patvirtina, kad šie renginiai buvo skirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams, be kita ko, siekiant juos viešinti, didinti žinomumą, taip pat organizuoti, ruošiantis artėjantiems rinkimams. Pirmosios instancijos teisme liudytoja ,,Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ renginio lektorė R. V. parodė, kad į diskusiją ją pakvietusi A. A. nurodė, jog šio renginio dalyviai yra partijos nariai ar būsimieji Seimo nariai (t. 140, b. l. 179–181). Iš esmės panašiai apie 2016 m. kovo 24 d. vykusio renginio organizavimą ir turinį parodė ir liudytojas šio renginio moderatorius R. V.. Liudytojas parodė, kad jis žinojo, jog šio renginio metu bus aptariami programiniai siūlymai, aptariami politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programinės idėjos, artėjant Seimo rinkimams (t. 140, b. l. 181–183). 2016 m. balandžio 4 d. vykusioje diskusijoje „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ dalyvavęs liudytojas M. G. patvirtino, kad šiame renginyje dalyvavo daug liberalų (t. 140, b. l. 186–188).

802. Išvadą, kad aptariami renginiai buvo organizuojami politinės partijos naudai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. Sp-24 pripažinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ „Laisvės studijų centras“ diskusijų „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (2016 m. kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2 670,07 Eur) (t. 111, b. l. 186–190).

803. Teisėjų kolegija, įvertinusi VšĮ „Laisvės studijų centras“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d., daro išvadą, kad iš UAB „MG Baltic Media“ gauti pinigai buvo naudojami sumokėti vadovo darbo užmokesčio įsiskolinimą, mokesčius, taip pat už 2016 m. kovo 24 d. renginio vietą ir maitinimo paslaugas (VšĮ „Laisvės studijų centras“ 2016 m. kovo 31 d. pervedė 315,22 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. kovo 31 d. pervedė 484 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei už 2016 m. balandžio 4 d. renginio maitinimo paslaugas (VšĮ „Laisvės studijų centras“ 2016 m. balandžio 12 d. pervedė 670,85 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 33, b. l. 184–195). Be to, banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad už 2016 m. balandžio 4 d. diskusijos „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę“ salės nuomą mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 2016 m. birželio 3 d., gavus paramas iš kitų juridinių asmenų (t. 33, b. l. 184–195). Tačiau tokia aplinkybė nepaneigia išvados, kad minėtas renginys buvo finansuojamas ir iš UAB „MG Baltic Media“ pervestų piniginių lėšų, iš kurių buvo padengta dalis 2016 m. balandžio 4 d. renginio išlaidų, o tai reiškia, kad 10 000 eurų gauta parama buvo reikšminga organizuojant ir šį renginį.

804. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kita dalis UAB „MG Baltic Media“ pervestų 10 000 eurų buvo panaudota, sumokant už sutartas paslaugas „Pilietiškumo pamokų mokyklose“ lektoriams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar šios lėšos buvo panaudotos G. S. ir kitų politinės partijos narių viešinimui ir žinomumo didinimui, nepagrįstai rėmėsi tik VRK darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16 Nr. 4-112 (1.12), kurioje nurodyta, kad pilietiškumo pamokos negali būti išimtinai vertinamos kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla (t. 62, b. l. 35–36, 44). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitoje VRK darbo grupės 2018 m. kovo 14 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio nurodytą informaciją. Iš tikrųjų šioje išvadoje darbo grupė siūlė nepripažinti, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ pilietiškumo pamokas organizavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interesais (t. 111, b. l. 33), ir tai VRK 2018 m. kovo 15 d. sprendimu dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio ir buvo padaryta (t. 111, b. l. 3). Tokią darbo grupės išvadą lėmė aplinkybės, kad į pilietiškumo pamokas buvo kviečiama VšĮ „Laisvės studijų centras“ vardu, jose nebuvo rodoma politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atributika, pamokų metu kalbėta apie pilietiškumą, patriotiškumą, jaunimo svarbą valstybės gyvenime (t. 111, b. l. 28). Tačiau, nagrinėjamoje byloje spręsdama dėl organizuotų pilietiškumo pamokų naudos politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos nariams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje išvadoje VRK darbo grupė nurodė ir tai, jog pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose galėjo būti susijusios su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, įskaitant dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimuose (t. 111, b. l. 27). Tokia išvada motyvuojama G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apklausų tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog nuo 18 metų mokiniai palaiko liberaliąsias idėjas ir yra linkę balsuoti už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Dėl to, jo nuomone, VšĮ „Laisvės studijų centras“ vykdomas projektas „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ prisidėjo prie jaunų žmonių aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose ir darė įtaką jaunų žmonių sąmoningumui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ dalininkai buvo vien tik Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, taip pat tik šios politinės partijos nariai išimtinai dalyvavo pamokose (t. 111, b. l. 27–28). Pažymėtina ir tai, kad VRK darbo grupė iš esmės vertino, ar pilietiškumo pamokos buvo organizuotos išimtinai politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios baudžiamosios bylos kontekste svarbu įvertinti platesnę naudą, kurią minėtos partijos atskiri nariai kaip politikai gavo iš renginių, kuriuos iš esmės patys ir organizuodavo. Sprendžiant dėl tokios naudos, iš esmės svarbu ne tik tai, apie ką buvo kalbama renginyje, bet ir koks šio renginio organizatorių tikslas. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sureikšmindamas iš esmės tik vieną VRK išvadą, bet neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus.

805. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai P. J., G. L., R. Š., dalyvavę bei skaitę paskaitas VšĮ „Laisvės studijų centras“ organizuotose „Pilietiškumo pamokose“, parodė, kad jose nebuvo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio simbolikos ir atributikos, šių pamokų metu buvo kalbama apie pilietiškumą, patriotiškumą, o ne politiką (t. 120, b. l. 172–174; t. 140, b. l. 173–178). Nors šių pilietiškumo pamokų metu nebuvo kalbama apie politiką, partijas, rinkimus, balsavimą už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ar konkrečius jo narius, tačiau tokio renginio organizavimo tikslas iš esmės buvo nukreiptas į naudą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir atskiriems jų nariams. Tai patvirtina ir tokios aplinkybės: renginių viešinimas vyko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio interneto svetainėje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (t. 111, b. l. 22); šias pamokas visais atvejais vedė ne vien tik atskiras lektorius, bet ir išimtinai politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai, paprastai G. S., tačiau keliose pamokose dalyvavo E. M. ir kiti žinomesni partijos nariai. Kai kada būtent tam regione, kuriame yra mokykla, žinomas politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys (pvz., A. K. – Varėnos r. esančiose mokyklose) (t. 111, b. l. 22; t. 81, b. l. 103–104). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. ir pirmininko pavaduotojas G. S. tokias pamokas vertino kaip naudingas jiems kaip politikams. Apie tai jie kalbėjo ir „kalėdinės“ vakarienės metu (G. S. nurodė: „Bet yra naujų... pavyzdžiui, nebalsavę... ateina prabalsuot ir jauni.“ <...> „Nu vat tas tyrimas gi rodė, kurį mes pasidarėm, kad nu... šituose dvejuose savivaldose ir ypač Europarlamento, buvo pirmąkart balsuojama...“ E. M. nurodė: „Bet tai gal čia labai didelę prasmę turi tas mūsų projektas, kur /mes čia/ jau... du metus...“ <...> „Kur varom tas pilietiškumo pamokas. Mes praktiškai, va, čia G. daugiausiai...“ Toliau G. S. nurodo: „Mes po dvidešimt tūkstančių per metus pasiekėm tiesioginiam kontakte vyresnių klasių moksleivių.“ E. M.: „Kurie... ir kada pradėjom važinėti, tai jau jie jau realiai dabar jau su balso teise yra. Nes, nu, kiek jiems buvo septyniolika, a ne?“ G. S.: „Septyniolika, aštuoniolika. Jie mokyklas baigia beveik devyniolikos dabar.“ <...> „Dvylika klasių bus. Tai tas segmentas gerai, bet... natūralu, kad čia, va, miksas įvairių ir... Kad nėra, kad, pavyzdžiui, vat, kaip R. sakai iš tų takelių tik vienas subėga... subėga į mūsų... arba nesubėga. Nu, gerai va L., nu, netraukia, ar ne? Charizmos nėra per daug, jo kaip ir nelabai yra, nes Seime ten tas pats K. ir kiti. Nu, čia aš manau, kad konservatoriams /.../ nėra... <...>“ (t. 5, b. l. 142, 149; t. 11, b. l. 59–60). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad toks renginys iš esmės prisidėjo prie G. S. ir kitų partijos narių žinomumo didinimo. Sprendžiant dėl tokio renginio naudos, atsižvelgiama ir į tai, kad tokio pobūdžio renginio vien tik pati politinė partija nebūtų galėjusi organizuoti, kadangi mokyklose draudžiami politinio pobūdžio renginiai. Kvietimuose buvo nurodytos politikų pareigos, apie patį renginį žinojo ne tik mokiniai, bet ir mokyklų darbuotojai, t. y. ir balsavimo teisę turintys asmenys, ir tai irgi prisidėjo prie dalyvavusių partijos narių žinomumo. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios įstaigos, kurių dalininkai ar steigėjai yra politikai, galėtų organizuoti tokius renginius, kuriuose žinomi žmonės kalba apie pilietiškumą ar kitas jaunimui ugdyti reikšmingas vertybes, tačiau tai turėtų būti organizuojama prisilaikant objektyvaus politinio nešališkumo bei išvengiant savireklamos sau kaip politikui. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šis renginys didino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narių žinomumą.

806. Apibendrindama byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš UAB „MG Baltic Media“ gauta 10 000 eurų parama buvo iš pradžių naudojama užtikrinant VšĮ „Laisvės studijų centras“, kuri naudinga partijai ir atskiriems jos nariams, normalią veiklą, sumokant už jau turimus įsipareigojimus (vadovo darbo užmokestis, mokesčiai), taip pat ir už renginių, kurie iš esmės naudingi politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir jos nariams, organizavimą. Aplinkybė, kad 2016 m. vasario 3 d. buvo gauta dar kita parama, nekeičia minėtų išvadų, kadangi būtent 10 000 eurų parama užtikrino, kad viešoji įstaiga toliau galėtų tinkamai vykdyti suplanuotas veiklas.

807. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nepagrįstai kaltinime inkriminuotas neteisėto veikimo laikotarpis nurodytas iki 2016 m. birželio 3 d., kadangi byloje nustatyta, kad paskutinis mokėjimas iš gautų 10 000 eurų buvo atliktas 2016 m. balandžio 12 d., sumokant už 2016 m. balandžio 4 d. renginio maitinimo paslaugas, o už 2016 m. birželio 3 d. paslaugas buvo sumokėta iš vėliau gautų pajamų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikslina veikimo laikotarpį ir nustato jį nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. kovo 24 d. vykusio renginio tikslus pavadinimas yra: „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (kaltinime nurodyta – „Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklas“), o 2016 m. balandžio 4 d. – diskusija iš tikrųjų pavadinta „Ar įmanoma Lietuvoje sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (kaltinime – „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“), dėl to kaltinimas patikslinamas.

808. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su paramos panaudojimu, iš esmės svarbios, įrodinėjant tikslą, dėl ko buvo piktnaudžiaujama tarnyba, t. y. siekį gauti naudą. Dėl to veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti siekį gauti naudą, veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kaip gauta nauda buvo realizuota. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas dėl G. S. paramos fondui pervestos paramos panaudojimo planų iš esmės yra netinkamas, nes pagal jį atsakomybė būtų taikoma už neįvykusius veiksmus. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar 5 000 eurų, kurie buvo pervesti G. S. paramos fondui, buvo planuojama panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti. Iš esmės byloje nustatyta, kad šias lėšas buvo planuojama panaudoti renginiams, skirtiems G. S. kaip politikui viešinti ir populiarinti. Tokią išvadą patvirtina liudytojų tuomečio G. S. paramos fondo vadovo V. T. ir R. B., kuri buvo Seimo nario G. S. padėjėja, parodymai, kurie sutampa tarpusavyje. Tokias pačias aplinkybes liudytojai nurodė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. T. parodė, kad 2016 m. rudens šventės, kuri organizuojama iš G. S. paramos fondo lėšų, vieta keitėsi, nes iš pradžių ji turėjo būti rengiama apygardoje, kurioje turėjo kandidatuoti G. S. (t. 117, b. l. 103–106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. patvirtino, kad fondo vykdomi projektai iš dalies padėdavo propaguoti G. S. kaip politiko vardą. 2016 m. sausio mėn. jis (V. T.) buvo susitikęs su R. B., kuri jam perdavė lapus, kuriuose buvo aprašyti situacijos įvertinimas ir galimų veiklų kontūrai. Taip pat jis parodė apie kitą susitikimą su R. B., kuri pasakė, kad priimtas sprendimas, jog G. S. kandidatuos kitoje apygardoje, o G. S. paramos fondas gali prisidėti sustiprinant G. S. matomumą visuomenėje, kalbėjo apie galimus renginius, tačiau jokie projektai nebuvo pradėti(t. 81, b. l. 41–42). Iš esmės tokias aplinkybes parodė ir liudytoja R. B.. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. B. parodė, kad G. S. paramos fondas organizuodavo renginius – krepšinio varžybas, intelektines viktorinas, sporto šventes. G. S. dalyvaudavo šventėse, kaip Seimo narys bendraudavo su gyventojais. Ji teigė tiksliai nežinanti, kas apmokėdavo šventės sąskaitas, vėliau apklausos metu patvirtino, kad sąskaitas iš tikrųjų apmokėdavo G. S. paramos fondas. Šiose šventėse G. S. kaip Seimo narys bendraudavo su gyventojais. 2016 m. nebuvo organizuojama tradicinė rudens šventė suplanuotoje apygardoje dėl to, kad G. S. turėjo kandidatuoti kitoje apygardoje. Šio renginio metu nebuvo partijos atributikos (t. 117, b. l. 106–107). Tokie parodymai sutampa ir su liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai liudytoja parodė, kad 2016 metais taip pat planavo organizuoti šventę Lazdynų apygardoje, kurioje turėjo kandidatuoti G. S., tačiau vėliau politinė partija priėmė sprendimą, kad minėtoje apygardoje kandidatuos ne G. S., o A. A., dėl to ir buvo atsisakyta rudens šventės Lazdynų apygardoje (t. 81, b. l. 50). Tokie iš esmės nuoseklūs liudytojų parodymai paneigia išteisintojo G. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. S. paramos fondo organizuojama rudens šventė niekaip nebuvo susijusi su rinkimais ir neturi jokios politinės potekstės. Juolab kad šventės organizavimo planai pasikeitė vien dėl to, kad pasikeitė G. S. apygarda, kurioje jis turėjo kandidatuoti. Tai tik patvirtina, kad renginiai buvo tikslingai planuojami, derinant juos su artėjančiais rinkimais. Taigi byloje įrodyta, kad G. S. paramos fondui skirtą paramą buvo planuojama panaudoti veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, t. y. G. S. kaip politiko veiklos viešinimui ir jo populiarinimui.

809. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S., piktnaudžiaudamas tarnyba, siekė ir gavo turtinės naudos, t. y. pagal R. K. įsakymus iš UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos UAB „MG Baltic Media“ buvo pervestos pinginės lėšos VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, kurios iš esmės buvo naudojamos ir jas siekiama panaudoti jo (G. S.) bei politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Pagal kaltinimą G. S. yra inkriminuota ne tik turtinė, bet ir kitokia asmeninė nauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, gautą turtinę naudą (gautą finansavimą) realizuojant iš esmės buvo gauta ir kitokia nauda, t. y. didinamas partijos ir jos narių žinomumas, populiarumas ir pan. Tačiau iš esmės visa kitokia asmeninė nauda buvo gauta, nes piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo siekiama gauti turtinės naudos ir ji buvo gauta bei naudojama. Dėl to kitokios asmeninės naudos požymio inkriminavimas yra perteklinis ir jis šalintinas iš kaltinimo.

810. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tam tikri kaltinime nurodyti veiksmai atitinka ne BK 228 straipsnio 2 dalies, o BK 175¹ straipsnio, kuris inkriminuojamu laikotarpiu negaliojo, nuostatas, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog kaltinime nurodyti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuo 2020 m. sausio 1 d. BK 175¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje. 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo šio straipsnio pakeitimai, „politinės partijos“ sąvoką pakeičiant į „politinės organizacijos“ ir „analitinio centro“ sąvokas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, kartu padaro kitų nusikalstamų veikų, paprastai jos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Iš esmės kituose BK XXXIII skyriaus straipsniuose yra įtvirtintos specialiosios normos BK 228 straipsnio atžvilgiu, dėl to nustačius jų požymius BK 228 straipsnis, kuriame įtvirtinta bendroji norma, neinkriminuojamas. Tačiau bendrosios ir specialiosios normų konkurencija galima tik tuomet, kai specialiojoje normoje yra visi bendrosios normos požymiai ir specialiosios normos visiškai pakanka veikai kvalifikuoti. Todėl tais atvejais, kai nekyla bendrosios ir specialiosios normų konkurencija, nustačius piktnaudžiavimo tarnyba ir kitos veikos požymius veiksmai kvalifikuojami kaip veikų, įtvirtintų keliuose straipsniuose, sutaptis. Todėl tai, kad nustatyti ir kitos veikos požymiai, nešalina piktnaudžiavimo tarnyba veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad veika, kuri įtvirtinta BK XXVI skyriuje esančiame BK 175¹ straipsnyje, kėsinamasi į politinių organizacijų, analitinių centrų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką, o subjektas turi atitikti tik bendruosius požymius (turi būti pakaltinamas ir sulaukęs 16 metų amžiaus). Todėl tais atvejais, kai tokius veiksmus atlieka valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, jo veika turi būti vertinama ne tik pagal BK 175¹ straipsnį, bet ir pagal BK 228 straipsnį, jei toks asmuo pasinaudoja savo tarnybiniu statusu, o tai reiškia, jog jis piktnaudžiauja tarnyba, kėsinasi į valstybės tarnybą ir viešuosius interesus.

811. Kaip jau minėta, piktnaudžiavimo tarnyba būtinasis požymis yra didelė žala. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje vertinant, ar buvo padaryta didelė neturtinė žala, ypatingą reikšmę turi G. S. eitų pareigų pobūdis ir pačios institucijos specifika, veiklos išskirtinumas. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Jau pirmiau paminėta Konstitucinio Teismo doktrina atskleidžia, kad Seimo nariams keliami itin aukšti etikos reikalavimai, o pareigų panaudojimas savanaudiškais tikslais neatitinka tokių reikalavimų ir yra netoleruotinas. Todėl tais atvejais, kai Seimo narys savo įgaliojimus, mandatą naudoja savanaudiškais tikslais, taip diskredituoja šios vienos iš aukščiausių institucijų vardą ir žalą padaro ne tik šiai institucijai (Seimui), bet ir valstybei. Be to, įvertintina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nustatyta, jog Seimo narys piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas gauti finansavimą, iš esmės susijusį su artėjančiais rinkimais, iš juridinio asmens, o tai pagal teisės aktus apskritai draudžiama. Be to, jau veikos darymo metu ir kitiems asmenims buvo žinoma apie politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybės veiksmus, susijusius su koncerno atstovo prašymais (G. V. žinojo apie situaciją su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais, R. K. bendravimą šiuo klausimu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovais, taip pat, kaip jau minėta, A. G. parodė, kad jis žinojo apie tokius ryšius, kad E. M., G. S. derino savo veiksmus su koncerno atstovu ir pan.). Taigi dalis visuomenės suvokė, kad Seimo narys veikia privatiems subjektams, taip iš esmės menkindamas Seimo kaip valstybės institucijos autoritetą. Galiausiai Seimo nario neteisėti veiksmai tapo žinomi ir platesnei visuomenei ir tai sumenkino Lietuvos Respublikos Seimo – Tauto atstovybės ir valdžios institucijos – autoritetą. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad dėl G. S. veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala tiek Seimui, tiek valstybei.

812. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jau pirmiau nuspręsta, jog aplinkybės, susijusios su valstybės tarnautojui prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kaip perteklinės šalintinos iš kaltinimo, taip pat įvertindama, kad piktnaudžiavimo tarnyba tikslas iš esmės buvo gauti naudos politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, veika buvo daroma šios partijos interesais, todėl šiuo atveju nepagrįstai inkriminuojama ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui padaryta žala. Dėl to tokia aplinkybė iš kaltinimo taip pat šalintina.

813. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. S. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje esančių įrodymų visuma nustatyti visi kvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias G. S. padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 228 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes:

814. Jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas, dėl politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos bei tarybos nario einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

jis (G. S.), nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini) “, jis (G. S.) su UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos nariu, UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į jo – G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, finansuos jo – G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K., jis (Seimo narys G. S.) balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingo politinio sprendimo priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą.

Atlikęs šį UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą veiksmą, jis (G. S.), 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, su R. K. aptarė neteisėto jo – G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų, pervestų 10 000 eurų į jo – G. S. faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų jo – G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos jo – G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (G. S.) nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ atstovą R. K., o šie jo – G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Paskui, vykdydamas susitarimą su juo – G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. IV 16-3 dėl paramos suteikimo pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. IV 16-2 dėl paramos suteikimo pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, jis (G. S.) gavo turtinės naudos – neteisėtai buvo finansuojama jo – valstybės politiko G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą veikla, nes mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. jo – G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui tarp rinkėjų didinti skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėti už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams organizuotą renginį „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“, o mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų, su jo – G. S. žinia ir pritarimu buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

Šiais veiksmais G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

– 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (...); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (...); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (...); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (...);

– Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

– 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

815. Pripažinus, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, spręstinas ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

816. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatęs G. S. veiksmuose piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamos veikos sudėties, dėl šios veikos padarymo išteisino ir juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodyta ne tik G. S., bet ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

817. Pagal juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotą kaltinimą G. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, turėjo teisę veikti ir veikė šio juridinio asmens vardu, individualiai turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.

818. Byloje ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintais įrodymais šiame nuosprendyje konstatuota, kad G. S., darydamas jam inkriminuotą piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 228 straipsnio 2 dalyje, veikė tiek savo, tiek politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai bei interesais, kadangi piktnaudžiaujant tarnyba buvo siekiama gauti turtinės naudos tiek jam pačiam, tiek politinei partijai. Taip pat nustatyta, kad tokia nauda buvo siejama su politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio planais dalyvauti rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Pirmiau nustatyta ir tai, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ gauta 10 000 eurų parama buvo panaudota išimtinai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir jos atskirų narių naudai ir interesais, o G. S. paramos fondo 5 000 eurų paramą buvo planuojama panaudoti G. S., kaip politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius ir kaip politiko, žinomumui didinti. Taigi byloje nustatytos šios BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn būtinos sąlygos – fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, veikiant juridinio asmens naudai bei interesais.

819. Pirmosios instancijos teismo posėdyje juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, neigdamas šio juridinio asmens kaltę, teigė, kad G. S. galimai neteisėti veiksmai neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę veiklą, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti politinės partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje. Taip pat nurodė, kad su politinės partijos vadovais ir partijos valdymo organais, šios politinės partijos 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seime frakcija nebuvo derinamas ar kitaip svarstomas klausimas dėl G. S. santykių su UAB koncernu „MG Baltic“ ir šio koncerno atstovais, taip pat nebuvo žinomi ir šio koncerno (jo atstovų) santykiai su VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondu. Atstovas nurodė ir tai, kad partijai iš esmės nebuvo žinoma apie UAB koncernas „MG Baltic“ kaltinime nurodytą paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui. VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondas buvo atskiri, savarankiški vienas kito atžvilgiu jokio teisinio ar sutartinio priklausomumo neturintys juridiniai asmenys. Partijai nebuvo žinoma, kaip buvo panaudotos piniginės lėšos, G. S. veikė išimtinai savo asmeniniais interesais ir naudai, nederino su vadovybe, kolegialiais valdymo organais paramos panaudojimo. Be to, su juridiniu asmeniu niekada nebuvo derinami kaltinimuose minimi G. S. veiksmai teisėkūros klausimais. Atstovas pažymėjo ir tai, kad jei būtų žinomi galimai neteisėti ir su politinės partijos įstatais ir ideologija nesuderinami ketinimai arba veiksmai, politinė partija būtų viešai pareiškusi nepasitikėjimą šiuo partijos nariu ir ėmusis priemonių dėl narystės pabaigos (t. 112, b. l. 142–145, 148–150). Tačiau teisėjų kolegija tokius išteisinto juridinio asmens atstovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.

820. Bylos duomenimis, G. S. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariu buvo nuo 2006 m. iki 2016 m., buvo vienas iš šios politinės partijos steigėjų, nuo 2008 m. vasario 9 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ėjo šios partijos pirmininko pavaduotojo pareigas, be to, byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo ir valdybos pirmininkas bei tarybos narys (t. 97, b. l. 96; t. 102, b. l. 109–120, 121–130, 131–142). 2013 m. lapkričio 22 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose nurodyta, kad partijoje veikia šie organai: suvažiavimas, taryba, valdyba, prezidiumas, pirmininkų sueiga, partijos pirmininkas, partijos etikos komisija, partijos kontrolės komisija, programos priežiūros taryba ir sekretoriatas (47.1–47.10 papunkčiai). Šiame nuosprendyje aptariant juridiniam asmeniui – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotą kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (dėl R. K. 8 700 eurų kyšio davimo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariui Š. G.), jau buvo pasisakyta apie šių kolegialių valdymo organų kompetenciją ir įgaliojimus, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad pagal partijos įstatus taryba yra aukščiausias partijos organas, veikiantis tarp suvažiavimų (56 punktas). Tarybą sudaro: partijos pirmininkas (57.1 papunktis), valdybos nariai (57.2 papunktis), partijos nariai – Seimo nariai (57.4 papunktis) ir kt. Taryba prižiūri, kaip valdyba, pirmininkas, skyriai laikosi partijos programos, įstatų bei suvažiavimo priimtų sprendimų; nustato skyrių veiklos regioninio koordinavimo ir atstovavimo tvarką; ne rečiau kaip kartą per metus išklauso valdybos veiklos ataskaitą ir ją tvirtina; valdybos teikimu tvirtina partijos rinkimų programas ir kt. (58.1–58.14 papunkčiai). Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus (59 punktas). Tarybos posėdžius šaukia partijos pirmininkas arba jo įgaliotas valdybos narys (60 punktas). Tarybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei tarybos narių (64 punktas). Valdyba yra kolegialus partijos valdymo organas (67 punktas). Valdybą sudaro partijos pirmininkas, suvažiavimo dvejų metų kadencijai išrinkti nariai ir dešimt regionų atstovų pagal tarybos nustatytą atstovavimo tvarką (68 punktas). Valdyba atsako už partijos veiklos organizavimą (69.1 papunktis), operatyviai reaguoja į politinę situaciją, priima reikiamus sprendimus, parengia ir skelbia politinius partijos pareiškimus ir pozicijas (69.2 papunktis), taip pat priima kitus sprendimus partijos vardu, atlieka kontrolės funkciją (69.3– 69.23 papunkčiai). Valdyba savo sprendimus priima posėdžiuose, kurie vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (70 punktas). Valdybos posėdžius šaukia, jų darbotvarkes bei pagal ją numatytų priimti sprendimų projektus teikia ir posėdžiams pirmininkauja partijos pirmininkas arba jo įgaliotas partijos pirmininko pavaduotojas (71 punktas). Valdybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei valdybos narių (72 punktas) (t. 102, b. l. 109–120). Taigi bylai aktualiu laikotarpiu G. S. buvo dviejų vienų iš svarbiausių politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kolegialių valdymo organų – valdybos bei tarybos – narys. Kaip jau minėta pirmiau, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose pavieniams valdybos ar tarybos nariams nebuvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai, tačiau G. S. partijoje taip pat buvo pirmininko pavaduotojas. Kaip matyti iš įstatų 89 punkto, partijos pirmininko nesant, jam atsistatydinus ar negalint eiti pareigų, jo pareigas eina partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, o jo nesant ar jam negalint eiti šių pareigų – valdybos paskirtas partijos pirmininko pavaduotojas. Įstatų 90 punkte įtvirtinta, kad partijos pirmininko pavaduotojai atsako už konkrečias partijos veiklos sritis. Taigi politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio įstatuose pavieniams valdybos ar tarybos nariams nebuvo suteikti išskirtiniai įgaliojimai, tačiau G. S. partijoje turima įtaka, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovybės pritarimas jam bei neteisėto jo elgesio toleravimas leidžia pagrįstai teigti, kad piktnaudžiavimo tarnyba metu G. S. galėjo veikti šio juridinio asmens vardu, jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, taigi atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo subjekto požymius.

821. Sprendžiant apie G. S. ryšį su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui taikymo prasme itin svarbu tai, kiek juridinio asmens – politinės partijos vadovybei buvo žinoma apie neteisėtus jo veiksmus bei tai, kaip tokie neteisėti veiksmai partijos vadovybės buvo vertinami. Kaip jau minėta, pats G. S. buvo pirmininko pavaduotojas, taigi jis iš esmės priklausė partijos vadovybei. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad tarp UAB koncerno „MG Baltic“ vieno iš vadovų R. K. bei politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio tuomečio pirmininko E. M. nagrinėjamu laikotarpiu buvo susiklostę korupcinio pobūdžio abipusės naudos siekimo santykiai, t. y. UAB koncernas „MG Baltic“ per atstovą R. K. tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais finansiškai rėmė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį mainais už R. K. pageidaujamus E. M. veiksmus tiek Seime, tiek kitose valstybės įstaigose priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus. Kaip jau nustatyta pirmiau (782–789 nuosprendžio punktai), G. S. žinojo apie korupcinio pobūdžio ryšius, siejusius E. M. su UAB koncerno „MG Baltic“ atstovu R. K., kaip ir politinės partijos pirmininkas E. M. žinojo apie savo pavaduotojo ryšius su minėto koncerno atstovu. Taigi, priešingai nei teigia politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, partijos vadovybei (partijos pirmininkui) buvo žinoma apie G. S. bendravimą su R. K. dėl neteisėtos paramos, skirtos iš esmės Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, susijusiai su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Jau pirmiau šiame nuosprendyje nustatyta (196, 206, 782–788 nuosprendžio punktai), kad G. S. apie koncerno suinteresuotumą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa sužinojo iš E. M., abu dalyvavo svarstant šią pataisą Seime ir balsavo „už“, taigi partijos pirmininkas žinojo apie G. S. piktnaudžiavimą Seimo nario tarnybine padėtimi. Įvertintina ir tai, kad pats G. S. patvirtino, jog būtent E. M. jam pasakė apie pažadėtą koncerno paramą. Iš 2016 m. sausio 11 d. vykusio R. K. ir G. S. susitikimo slapta užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad būtent E. M. pasakė G. S. apie 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu jo (E. M.) ir R. K. sutartą neteisėtą paramą. Dar daugiau, kaip nustatyta, pats partijos pirmininkas E. M. paprašė G. S. šiuo klausimu toliau kalbėtis su R. K. (G. S. R. K. nurodė: „E. man truputį referavo, paprašė tęsti pokalbį apie tai, ką jūs parūkyt išėję, prieš šventes kalbėjote ir tuo vedamas aš irgi norėčiau truputį aptarti... /.../...“ toliau G. S. paklausė: „Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“ Į tai R. K. atsakė: „<...> mes esam taip sutarę, <...> kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau mes sau pasirašėm <...> tavo personaliją.“ G. S. pasakė: „Gerai.“ R. K. tęsė toliau: „Tai ta prasme, nežinau, kaip nori, bet personaliai yra taip“ (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-50; t. 6, b. l. 16; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17) 2 priedas; t. 11, b. l. 122). Taigi akivaizdu, kad politinės partijos pirmininkas ne tik žinojo ir toleravo, bet ir skatino veiksmus, iš kurių tikėjosi naudos politinei partijai. Be to, teisėjų kolegija pasikartodama pažymi, kad G. S., būdamas šios politinės partijos pirmininko pavaduotojas, neabejotinai turėjo itin didelę įtaką, priimant sprendimus tiek dėl šios politinės partijos formuojamų idėjinių nuostatų, tiek dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kaip juridinio asmens organizacinės veiklos.

822. Nepagrįsti ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo teiginiai dėl VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondo gautos paramos ir šių įstaigų veiklos sąsajos su politine partija. Teisėjų kolegija jau pirmiau šiame nuosprendyje išdėstė motyvus (777–812 nuosprendžio punktai), kodėl pripažino, kad darydamas nusikalstamą veiką G. S. veikė savo ir juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais, taip pat kad minėtų įstaigų veikla buvo derinama su politinės partijos vadovybe ir ji buvo organizuojama atsižvelgiant į tai, kad politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis planavo dalyvauti rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą. Todėl šioje dalyje šių argumentų nebekartos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog šios partijos vadovybei buvo žinoma apie organizuojamus minėtų įstaigų renginius ir tokia veikla buvo skatinama, tikintis tokios veiklos rezultatų – kuo geresnių rezultatų rinkimuose (tiek bendrai pačios politinės partijos, tiek ir atskirų jos narių).

823. Taigi juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje požymius. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras kvalifikuodamas nusikalstamą veiką politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui nepagrįstai inkriminavo ir BK 228 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018 yra pasisakęs, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra numatytos BK 20 straipsnyje, todėl kvalifikuojant juridinio asmens nusikalstamą veiką, be BK specialiosios dalies straipsnių, kuriuose nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką, turi būti nurodytas ir BK 20 straipsnis. Taigi pagal formuojamą praktiką nuoroda į atitinkamą BK straipsnio dalį, kurioje nustatyta, kad už konkrečią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo, yra perteklinė. Todėl iš juridiniam asmeniui politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo šalintina nuoroda į BK 228 straipsnio 3 dalį.

824. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes:

825. Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoją G. S., dėl kurio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos bei tarybos nario einamų vadovaujamų pareigų turėjusį teisę veikti ir veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

Savo ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini) “, G. S. su UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „MG Baltic Investment“ valdybos nariu, UAB „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Alfa Media“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „MG Baltic“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusių VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G. S. paramos fondui, finansuos ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K., juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „MG Baltic“ naudingo politinio sprendimo priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą.

Atlikęs šį UAB koncernui „MG Baltic“ naudingą veiksmą, G. S. 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos, susijusios su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervestų 10 000 eurų į G. S. faktiškai valdomą, su politine partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu susijusią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą, ir taip neteisėtai finansuotų politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir G. S. veiklą, susijusią su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „Laisvės studijų centras“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „MG Baltic“ atstovą R. K., o šie G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „Laisvės studijų centras“ bei G. S. paramos fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Vėliau, vykdydamas susitarimą su G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. IV 16-3 dėl paramos suteikimo pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. IV 16-2 dėl paramos suteikimo pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, G. S. gavo turtinės naudos – buvo neteisėtai finansuojama jo atstovaujamo juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio bei valstybės politiko G. S. veikla, susijusi su rinkimais į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, nes mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į VšĮ „Laisvės studijų centras“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumui bei populiarumui didinti tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat sumokėti už politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariams organizuotus 2016 m. kovo 24 d. renginį „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ ir 2016 m. balandžio 4 d. renginį „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“, o mokėjimo nurodymu iš UAB „MG Baltic Media“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius, šios politinės partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtiems renginiams finansuoti.

Šiais veiksmais juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

– 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (...); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (...); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (...); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte tvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (...);

– Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

– 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

– 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių juridinio asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo, vadovaujančio asmens, valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais

826. Tiek išteisintųjų R. K. ir E. M. gynėjai, tiek prokuroras apeliaciniuose skunduose kelia klausimus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir šio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, susijusiais su kriminaline žvalgyba. Išteisintųjų gynėjai teigia priešingai, t. y. kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų, dėl to jais negalima vadovautis kaip įrodymais. Todėl, gynėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepagrįstai vertino kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenis, spręsdamas dėl byloje pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

827. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑94‑895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K-162-648/2023 ir kt.).

828. Byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčas, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00010‑16 buvo pradėtas pagal 2015 m. spalio 19 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją (t. 1, b. l. 1–4; t. 144, b. l. 160–161). Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. S8‑14‑1311 buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, kurioje iš pradžių tiriamieji buvo R. K., E. M. ir V. G., o vėliau ir G. S. (t. 144, b. l. 160–161, 164). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vada pradėti šį kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo kito kriminalinės žvalgybos tyrimo (atliekamo, be kita ko, ir dėl R. K.) dėl galimai rengiamų ar daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų mokesčių mokėjimo srityje, metu, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį Nr. ĮS4-186RN, gauta informacija apie galimai rengiamas ar daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas kitose – valstybės valdymo ir įstatymų leidybos – srityse. Iš STT 2015 m. spalio 19 d. pažymos apie kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje <...> gautą informaciją apie kitas galimas nusikalstamas veikas Nr. S8-14-1306 (toliau – ir pažyma) matyti, kad, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį Nr. ĮS4-186RN, R. K. atžvilgiu naudojant technines priemones specialia tvarka, kriminalinės žvalgybos metu buvo gauta patikimos ir patikrintos informacijos ne tik apie R. K., bet ir kitų asmenų (E. M. ir V. G.) galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse (t. 144, b. l. 156–159), todėl buvo nuspręsta pradėti kitą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (t. 144, b. l. 160–161). Byloje nustatyta ir tai, kad minėta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis buvo priimta, atsižvelgiant į informaciją apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas mokesčių mokėjimo srityje, gautą iš VSD (t. 4, b. l. 1–47; t. 4, b. l. 50). Į nagrinėjamą baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00010-16) pateikti tiek duomenys, surinkti 2015 m. spalio 19 d. pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, tiek duomenys, gauti kitame kriminalinės žvalgybos tyrime, atliekant veiksmus pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį Nr. ĮS4-186RN, tiek duomenys, surinkti kontržvalgybos metu, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi Nr. ĮS4-144S sankcionuotą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją teisėjų kolegija visų pirma toliau pasisako dėl 2015 m. spalio 19 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo ir jo metu surinktų duomenų leistinumo, kadangi būtent šis tyrimas buvo užbaigtas ikiteisminio tyrimo pradėjimu nagrinėjamoje byloje. Dėl duomenų, gautų vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kiek tai nesusiję su 2015 m. spalio 19 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio pagrindo patikrinimu ir kriminalinės žvalgybos trukme, teisėjų kolegija pasisakys atskirai, atsakydama į gynėjų ir prokuroro argumentus dėl BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo. Taip pat atskirai bus pasisakoma ir dėl vykdytos kontržvalgybos metu surinktos informacijos pripažinimo įrodymais.

Dėl faktinio ir teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo

829. R. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai patikrino, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas kriminalinei žvalgybai pradėti. Gynėjas pažymi ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nebuvo įtvirtinta neteisėta parama politinėms partijoms (BK 175¹ straipsnis) kaip pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. E. M. gynėjas advokatas R. Boiko, atkreipdamas dėmesį į netinkamą teismo nutarčių motyvavimą, taip pat teigia, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atlikti slaptus tyrimo veiksmus prieš jo ginamąjį. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai R. K. veiksmuose įžvelgė tik nusikalstamos veikos – neteisėto politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, įtvirtintos BK 175¹ straipsnyje, požymius. Prokuroro teigimu, byloje nustatytas R. K. ir E. M. korupcinis susitarimas, kurio esmė – „tu man, aš tau“, ir kyšio perdavimas. Prokuroras teigia, kad neidentifikavęs šių korupcijai būdingų požymių apygardos teismas padarė esminę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

830. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus); 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus).

831. Dėl teismo nutarčių, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, motyvavimo kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-180-976/2017). Slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad teisėjo sprendimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos priemones yra valinis veiksmas, paremtas pateikta specialiųjų subjektų medžiaga, tokia nutartis yra riboto naudojimo, nėra skundžiama, todėl reikalavimas nutartyse nurodyti faktinį pagrindą negali būti laikomas privalomu, jei yra pateikti duomenys kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑15-697/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką tam tikri netikslumai ar abstraktus teismo nutarčių, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, motyvavimas savaime nelemia esminio proceso pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-161-693/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti ne tik teismo nutarčių, bet ir STT prašymų bei prokuroro teikimų turinį. Tokių dokumentų turinys gali patvirtinti, kad buvo faktinis pagrindas sankcionuoti atitinkamus veiksmus, nepaisant to, jog jis nebuvo tinkamai atskleistas teismo nutartyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

832. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K‑313/2010, Nr. 2K-15-697/2018). Tačiau tam tikrais atvejais teismai privalo patikrinti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinį pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑161‑693/2019). Faktinis pagrindas tikrinamas tais atvejais, kai teismo nutartys, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai ar pratęsiamas jų sankcionavimas, nėra pakankamai motyvuotos.

833. Pagal teismų praktiką KŽĮ 8 straipsnio nuostatos laikomos faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K‑413/2011, Nr. 2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios pagal įstatymus jis ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑161‑693/2019, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-245-458/2020). Tokia informacija apie nusikalstamas veikas gali būti ir bendresnio pobūdžio, nes šis tyrimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminio tyrimo pradėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2013).

834. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad STT 2015 m. spalio 19 d. nutarimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą <...> Nr. S8-14-1311 (t. 144, b. l. 160–161) buvo priimtas, atsižvelgiant į STT 2015 m. spalio 19 d. pažymoje apie kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje <...> Nr. S8-14-1306 pateiktą apibendrintą informaciją apie galimai rengiamas ar daromas korupcinio pobūdžio veikas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse, gautą kito kriminalinės žvalgybos tyrimo metu vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, kuria, be kita ko, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas R. K. atžvilgiu dėl galimai rengiamų ar daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų mokesčių mokėjimo srityje (t. 144, b. l. 156–159). Byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinys (t. 4, b. l. 53–68, 69–89, 97–99, 100–111, 122–133) patvirtina, kad pažymoje apibendrintai nurodytas pokalbių turinys visiškai atitinka užfiksuotų R. K. ir E. M. (2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimas), R. K. ir R. Ž. (2015 m. spalio 5 d. susitikimas), R. K. ir V. G. (2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. ir 14 d. susitikimai) pokalbių turinį. Tai, kad tokioje STT pažymoje, be kita ko, pateiktas ir užfiksuotos informacijos vertinimas, aprašant galimai rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, nelaikytina jokiu pažeidimu. Priešingai, kriminalinės žvalgybos tyrimą atliekantys subjektai turi visus įgaliojimus atlikti pirminį užfiksuotos informacijos vertinimą, kadangi būtent jie priima pirminius sprendimus dėl tokios informacijos. Be to, procesiniuose dokumentuose (prašymuose sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus) informacija turi būti pateikiama taip, kad būtų atskleisti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, taigi tyrimą vykdę pareigūnai turi ne tik apibendrinti užfiksuotą informaciją, bet ir įvertinti, ar turima informacijos apie tokias veikas, dėl kurių galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nuspręsta, kad gauta informacija apie R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamas ar daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityse yra pakankama pradėti atskirą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, siekiant išsiaiškinti daromas nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis.

835. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šioje byloje buvo faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir STT pareigūnams kreiptis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo. Faktinis pagrindas išsamiai nurodytas ne tik pažymoje ir nutarime pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, bet ir iš dalies išslaptintame STT 2015 m. spalio 20 d. prašyme Nr. 3S-01-626 ir Generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 20 d. teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. S5-29RN (t. 115, b. l. 5–8, 52–55). STT 2015 m. spalio 20 d. prašyme dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. 3S-01-626 nurodyti ne tik BK numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos, įtvirtintos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių galimas kriminalinės žvalgybos tyrimas (R. K. galimai rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse; E. M. ir V. G. – BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse), bet ir pateikta išsami informacija apie tokių nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, nurodant galimą veikimo schemą, ir tai yra faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams pradėti (t. y. koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. K. <...> iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. J. M. <...> siekdamas koncernui „MG Baltic“ finansinės naudos, panaudojant valstybės ir Europos Sąjungos lėšas, taip pat užsitikrinant koncernui „MG Baltic“ politinių partijų palaikymą bei palankių ir finansiškai naudingų sprendimų bei įstatymų pataisų priėmimą valstybės, savivaldybės ir kitose institucijose, turint tikslą suformuluoti galimai neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kitų valstybės įstaigų valdymo organus, taip pat diskriminuoti kitas politines partijas, kaip įtariama, kurstys piktnaudžiauti, pažadės, susitars ir neteisėtai parems (duos kyšius) ar suteiks turtinės ar kitokios naudos politinėms partijoms Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, taip pat kitoms politinėms partijoms ir (ar) šių ir kitų politinių partijų vadovams, o Lietuvos Respublikos Seimo narys ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. M. ir Lietuvos Respublikos Seimo narys ir politinės partijos Darbo partijos frakcijos narys V. G., pasinaudodami savo einamomis pareigomis ir ryšiais, įtaka politinėms partijoms, valstybės politikams, kitiems valstybės tarnautojams ir jų priimamiems sprendimams, galimai pažadės, susitars ir (ar) priims neteisėtą atlygį iš koncerno „MG Baltic“ ar jų atstovų už tai, kad jie paveiks politines partijas, valstybės politikus ir kitus valstybės tarnautojus, įgyvendindami koncerno „MG Baltic“ vadovų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Seime inicijuojant ir priimant koncernui „MG Baltic“ palankias įstatymų pataisas, piktnaudžiaus tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės turtinės ir (ar) kitokios naudos sau ir (ar) atitinkamai politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ar politinei partijai Darbo partijai, veiks priešingai valstybės interesams, dėl to gali kilti didelė žala valstybei) (t. 115, b. l. 5–8). Tokia pati informacija nurodyta ir Generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 20 d. teikime dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. S5-29RN (t. 115, b. l. 52–55). Taigi šiuose dokumentuose aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie tiriamų asmenų galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, aprašant tiek baudžiamojo įstatymo straipsnius, tiek objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius. Tos pačios veikos, kaip faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti sankcionavimą, buvo nurodytos ir STT 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. prašymuose Nr. 3S‑01-22, 3S-01-157 ir Nr. 3S-01-240 (t. 115, b. l. 9–13, 19–25, 26–32) ir Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. teikimuose Nr. S5-05RN, Nr. S5‑13RN ir Nr. S5-17RN (t. 115, b. l. 55–72) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo R. K., E. M. ir V. G. atžvilgiu sankcionavimo ar jo pratęsimo, taip pat STT 2016 m. gegužės 10 d. prašyme Nr. 3S-01-269 ir Generalinės prokuratūros 2016 m. gegužės 10 d. teikime Nr. S5-22RN sankcionuoti slaptą pateikimą į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti jo apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus, juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, bei sankcionuoti automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sekimą (t. 115, 33–35; 73–75). STT 2016 m. sausio 19 d. prašyme ir Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 20 d. teikime pateiktas prašymas sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka bei sekimą ir naujo tiriamojo G. S. atžvilgiu, nurodant galimai jo rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyje, BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kurių veikimo schema iš esmės yra tokia pat, kaip ir E. M. bei V. G. galimai rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, t. y. kad jis (G. S.), pasinaudodamas savo einamomis pareigomis ir ryšiais, įtaka politinėms partijoms, valstybės politikams, kitiems valstybės tarnautojams ir jų priimamiems sprendimams, kaip įtariama, galimai pažadės, susitars ir (ar) priims savo ir (ar) politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai neteisėtą atlygį iš koncerno „MG Baltic“ ar jų atstovų už tai, kad jis paveiks politines partijas, valstybės politikus ir kitus valstybės tarnautojus, įgyvendindamas koncerno „MG Baltic“ vadovų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Seime inicijuojant ir priimant koncernui „MG Baltic“ palankias įstatymų pataisas, piktnaudžiaus tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės ir (ar) kitokios naudos sau ir (ar) politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, veiks priešingai valstybės interesams, dėl to gali kilti didelė žala valstybei (t. 115, b. l. 9–13, 55–59).

836. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš dalies išslaptintose Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartyse Nr. ĮS4-219 RN ir Nr. ĮS4-18 RN iš esmės nėra nurodyta duomenų apie kriminalinės žvalgybos faktinį pagrindą, o tik nukreipta į Generalinės prokuratūros teikimų turinį („patikrinti asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose“) ir bendrai nurodyta nusikaltimų kategorija – „apysunkiai ir sunkūs nusikaltimai“ (t. 116, b. l. 108–109, 112–113), o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartyse Nr. ĮS4-95 RN, Nr. ĮS4-113 RN ir Nr. ĮS4‑137 RN tik išvardyti baudžiamojo įstatymo straipsniai, kuriuose nustatyta atsakomybė už galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, visiškai neaprašant tokių veikų objektyviųjų požymių (t. 116, b. l. 114–123). Tai reiškia, kad nebuvo tinkamai užtikrintas reikalavimas teismo nutartyse išsamiai atskleisti faktinį pagrindą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti jų sankcionavimą. Tačiau toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, kaip teigiama gynėjų apeliaciniuose skunduose, kadangi, kaip pirmiau nustatyta, faktinis pagrindas išsamiai aprašytas STT prašymuose ir Generalinės prokuratūros teikimuose. Remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartys sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir pratęsti jų sankcionavimą buvo priimtos, esant faktiniam pagrindui sankcionuoti šiuos veiksmus ir pratęsti jų sankcionavimą. Taigi faktinis pagrindas pradėti ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą buvo korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 225 straipsnio 1–3 dalyse, BK 226 straipsnio 1–4 dalyse, BK 227 straipsnio 1–3 dalyse, BK 228 straipsnio 1–2 dalyse, kurios patenka į KŽĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą veikų, dėl kurių galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, sąrašą.

837. Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek gynėjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu galiojusiame KŽĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenumatyto BK 175¹ straipsnio, kuriame, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą politinių partijų finansavimą. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paremtas tik pavieniais STT prašymuose ir Generalinės prokuratūros teikimuose vartojamais žodžiais – „neteisėtai parems“, išimant juos iš bendro konteksto. Neįvertinta tai, kad šiuose prašymuose ir teikimuose paminėtas ir nepagrįstas atlygis. STT nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, STT prašymo ir Generalinės prokuratūros teikimo, kuriais kreiptasi dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir jų pratęsimo, turinys patvirtina, kad šiuose dokumentuose aprašyta schema, būdinga korupcinio pobūdžio veikoms, t. y. „tu – man, aš – tau“. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirminė turima informacija leido pagrįstai teigti, jog koncerno „MG Baltic“ valdybos narys R. K. pageidauja tam tikro elgesio iš Lietuvos Respublikos Seimo narių E. M. ir V. G., susijusio su jų, kaip Seimo narių, turimais įgaliojimais įstatymų leidybos ir valstybės valdymo srityse, o už tokį elgesį pastarieji iš jo galimai gauna tam tikrą neteisėtą naudą sau ar jų atstovaujamoms politinėms partijoms. Akivaizdu, kad parama buvo minima kaip kyšio pasireiškimo forma. Tokia kyšio pasireiškimo forma niekaip nekeičia teisinio veikų vertinimo, tokie veiksmai, susiję su kyšiu (nepagrįstu atlygiu už atitinkamą elgesį), pirmiausia turi būti vertinami kaip korupcinio pobūdžio veika, o ne kaip BK 175¹ straipsnyje nustatyta veika, susijusi su neteisėtu politinių partijų finansavimu, už kurią atsakomybė nustatyta tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Todėl atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad kriminalinė žvalgyba iš esmės buvo vykdoma dėl neteisėto politinių partijų finansavimo (BK 175¹ straipsnis) ir kad žodžiai „duos kyšius“ procesiniuose dokumentuose nurodyti tik siekiant pateisinti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

838. Byloje nustatytas ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartis, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ar pratęstas jų sankcionavimas, priėmė Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas B. K. ir šio skyriaus teisėjas B. Z. (t. 116, b. l. 108–109, 112–123). Kaip jau paminėta, vien tai, kad faktinis pagrindas išsamiai neaprašytas teismo nutartyse, nereiškia, jog šios nutartys yra neteisėtos. Šiaulių apygardos teismo nutartyse esantys motyvai leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga buvo pateikta slaptus tyrimo veiksmus sankcionavusiam teismui. Tai, kad prieš priimant sprendimą teismui pateikiamas ne tik teikimas, bet ir sprendimui priimti būtina kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, patvirtina ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10–15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-374, 27 punktas (t. 159, b. l. 96). Tai, kad šių reikalavimų buvo laikomasi, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų pareigūno R. Ž. (t. 144, b. l. 129), prokurorų I. M. (t. 144, b. l. 130, 132–134) ir E. V. (t. 144, b. l. 136–139) parodymai, kad visuomet tiek prokurorui, tiek teismui yra pateikiama sprendimo priėmimui aktuali ir reikalinga tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad slaptus tyrimo veiksmus sankcionavęs Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir šio skyriaus teisėjas sprendimą sankcionuoti slaptus tyrimo veiksmus ar pratęsti sankcionavimą priėmė, susipažinę su kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyse nėra pakartota Generalinės prokuratūros teikimuose nurodyta informacija ar nėra aprašyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenys, nereiškia, kad nutartys buvo priimtos nesant tam jokio pagrindo ir dėl to yra neteisėtos, kaip apeliaciniame skunde teigia E. M. gynėjas R. Boiko. Atmestini kaip nepagrįsti gynėjų argumentai, kad nei STT prašymuose, nei Generalinės prokuratūros teikimuose nebuvo nurodyta užfiksuota nauja informacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia informacija nurodoma sprendimą priimančiam subjektui pateikiamoje kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje, dėl to nėra būtina visais atvejais ją nurodyti ir prašymuose bei teikimuose.

839. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei savo apeliaciniuose skunduose teigia gynėjai, šioje byloje buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pradėti ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kurio metu buvo surinkta informacija, kuria remiantis nagrinėjamoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

840. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“ ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gavimo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu teisėtumas nekelia jokių abejonių. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2016 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. S2-7 buvo leista gauti detalius duomenis iš Lietuvos banko, finansinių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“ ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą (t. 115, b. l. 43–44), o 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Nr. S2-10 buvo leista gauti detalius duomenis iš Lietuvos banko, finansinių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“ ir VšĮ „Laisvės studijų centras“ ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą (t. 115, b. l. 45–46). Šios nutartys priimtos laikantis KŽĮ nuostatų, nutartyse atskleistas faktinis pagrindas, nurodant tiek baudžiamojo įstatymo straipsnius, kuriuose nurodytos veikos, dėl kurių galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek ir aprašyta turima informacija apie rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas. Be to, dėl šių kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumo gynėjai savo apeliaciniuose skunduose nepateikia jokių argumentų.

Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo

841. Atmestinas E. M. gynėjo advokato R. Boiko teiginys, kad iki 2016 m. balandžio 4 d., kai buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, be kita ko, R. K., E. M., V. G. ir G. S. atžvilgiu, t. y. elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą, vaizdo ir garso fiksuojančių techninių priemonių įrengimą lankomose viešosiose vietose, kuriose lankomasi, susitinkama ir (ar) kalbamasi su kitais asmenimis, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, lankomose viešosiose vietose, kuriose jis lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis, specialia tvarka panaudoti technines priemones buvo galima tik kartu atliekant kitą kriminalinės žvalgybos veiksmą – sekimą.

842. Iš byloje esančių iš dalies išslaptintų Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti, kad 2015 m. spalio 20 d. nutartimi buvo sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka R. K., E. M. ir V. G. atžvilgiu (t. 116, b. l. 108–109), o 2016 m. sausio 20 d. buvo pratęstas tokių priemonių sankcionavimas minėtų asmenų atžvilgiu, taip pat sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka G. S. atžvilgiu iki 2016 m. balandžio 20 d. (t. 116, b. l. 112–113). Taip pat nustatyta, kad 2016 m. balandžio 4 d. Šiaulių apygardos teismas iš naujo sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka R. K., E. M., V. G. ir G. S. atžvilgiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. (t. 116, b. l. 114–117). Šioje nutartyje techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka detalizuotas, nurodant tokius veiksmus – elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas; vaizdo ir garso fiksuojančių techninių priemonių įrengimas lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis; pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, lankomose viešosiose vietose, kuriose jie lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis. Tokie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai nurodyti ir 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria tiek techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, tiek sekimo taikymas buvo pratęstas (t. 116, b. l. 118–121).

843. Pagal kasacinio teismo praktiką techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka turinys ir leidžiamų atlikti veiksmų apimtis apibrėžti KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte, pagal kurį techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tais atvejais, kai sankcionuojamas bendrai techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nedetalizuojant veiksmų, reiškia, kad duotas plačiausias leidimas, pagal kurį galima atlikti visus veiksmus, numatytus KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas bylose, kuriose buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nedetalizuojant veiksmų, nenustatė pažeidimo ir laikė, kad veiksmai buvo sankcionuoti tinkamai, suteiktas plačiausias leidimas (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑208‑1073/2021, Nr. 2K-77-489/2022). Toks aiškinimas paprastai taikomas tais atvejais, kai techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuotas iki gynėjo apeliaciniame skunde cituojamos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 priėmimo.

844. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir bylose nuolat formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartys buvo priimtos, kai dar nebuvo išplėtota teismų praktika dėl būtinybės sankcionavimo nutartyse detalizuoti sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos veiksmų įgyvendinimo sąlygas. Be to, reikalavimas teismų nutartyse, duodant leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones, nurodyti kokius nors konkretesnius duomenis apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka nenustatytas ir KŽĮ. Todėl atmestini gynėjo argumentai, kad minėtomis nutartimis nebuvo leista vykdyti elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo. Gynėjas advokatas R. Boiko nurodo, kad ir ankstesnėje praktikoje teismai, sankcionuodami techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, savo nutartyse tokį panaudojimą detalizuodavo. Iš tikrųjų teismai nevienodai plačiai motyvuoja techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimą, į tai dėmesį atkreipia apeliaciniame skunde ir gynėjas advokatas R. Boiko. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje ir tokio pobūdžio sankcijos, kaip nagrinėjamoje byloje, laikomos atitinkančiomis teisės aktuose keliamus reikalavimus. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10–15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-374, 19 ir 20 punktus, galiojusius aptariamo sankcionavimo metu, tais atvejais, kai reikia atlikti tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, tik toks veiksmas ir nurodomas teikime, o jei norima plačiau taikyti – nurodoma bendrai, kad prašoma sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t. 159, b. l. 96). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančių teismo nutarčių aišku, kokius veiksmus ir prieš kokius asmenis buvo leista atlikti, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nutartimis buvo duotas leidimas tiek sekti asmenis, tiek jų atžvilgiu specialia tvarka naudoti technines priemones, o tai reiškia ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo bei veiksmų fiksavimą. Todėl visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudėtinga nustatyti minėtomis nutartimis sankcionuotų veiksmų ribas.

845. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. balandžio 4 d., kai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka R. K., E. M., V. G. ir G. S. atžvilgiu sankcionavimo buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą, dar nebuvo pasibaigęs Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytas ankstesnės sankcijos terminas, iki kurio pabaigos buvo galima taikyti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka minėtų asmenų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka R. K., E. M., V. G. ir G. S. atžvilgiu sankcionavimas iki 2016 m. balandžio 20 d. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai taikomų priemonių terminas nėra pasibaigęs, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka turi būti ne iš naujo sankcionuojamas, o tokio veiksmo taikymas turi būti pratęsiamas. Šiuo atveju techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka R. K., E. M., V. G. ir G. S. atžvilgiu sankcionavimas turėjo būti pratęsiamas, o ne dubliuojamas. Tačiau toks formalus pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu pažeidimu, kadangi tiek sankcionuojant, tiek pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtina įvertinti sankcionuojamų veiksmų poreikį. Be to, Šiaulių apygardos teismas buvo informuotas apie tai, kad tokie veiksmai jau buvo sankcionuoti ir kokia jų taikymo trukmė, o tai reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą sankcionuoti veiksmus, įvertino tolesnį poreikį taikyti tokius pačius veiksmus.

Dėl patekimo į E. M. automobilį sankcionavimo

846. E. M. gynėjas advokatas R. Boiko kelia klausimą dėl to, kad patekimas į jo ginamojo E. M. automobilį buvo atliekamas neturint tam teismo sankcijos, kadangi, gynėjo vertinimu, teismo sankcija buvo gauta jau po paties veiksmo atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia gynybos versija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

847. Byloje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į STT 2016 m. gegužės 10 d. prašymą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 115, b. l. 33–35), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas E. V. 2016 m. gegužės 10 d. su teikimu dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kad būtų sankcionuotas slaptas patekimas į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant atlikti jo apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, taip pat kad būtų sankcionuotas minėto automobilio sekimas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d. (t. 115, b. l. 73–75). Tą pačią dieną tokie veiksmai buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo B. Z. nutartimi (t. 116, b. l. 122–123). Byloje nėra detalių duomenų, nurodančių valandas ir minutes, kada tiksliai 2016 m. gegužės 10 d. buvo surašyti pirmiau paminėti dokumentai: prašymas, teikimas ir teismo nutartis. Tačiau byloje nustatyta, kada pareigūnai buvo užfiksuoti prie transporto priemonės ir kada į ją pateko. Pagal kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus pareigūnai prie transporto priemonės užfiksuoti 17 val. 15 min. (t. 7, b. l. 26), o pirmas patekimas į transporto priemonę įvyko 18 val. 00 min. (t. 7, b. l. 70). Teisėjų kolegija įvertina tai, kad pats veiksmas buvo atliekamas vakare, prašymas, teikimas ir teismo nutartis yra nedidelės apimties, iš esmės jų turinys sutampa, tokios apimties dokumentams parengti nereikia didelių laiko sąnaudų, todėl pakako laiko ne tik surašyti reikiamus dokumentus, bet ir sankcionavimo tikslais nuvykti į Šiaulių apygardos teismą. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10–15 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I‑374, 23 punkte įtvirtinta, kad teikimas paprastai rengiamas tą pačią dieną, kurią gautas kriminalinės žvalgybos subjekto prašymas (t. 159, b. l. 96). Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtinta, kad tokie dokumentai gali būti surašyti ir priimti tą pačią dieną (pvz., 2015 m. spalio 20 d. buvo priimtas tiek STT prašymas, tiek Generalinės prokuratūros teikimas, tiek ir Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nekyla jokių abejonių, jog teismo leidimas slaptai patekti į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą transporto priemonę buvo suteiktas iki patekimo į minėtą priemonę.

848. Atmestini advokato R. Boiko apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai sankcionavimui teikiamuose dokumentuose dėl patekimo į E. M. automobilį nurodė tokius duomenis, kurie laiko atžvilgiu galėjo būti žinomi tik patekus į automobilį. Dėl STT prašyme, Generalinės prokuratūros teikime ir Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytos informacijos išankstinio turėjimo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tokia informacija buvo užfiksuota 2016 m. gegužės 4 d. R. K. ir E. M. pokalbio metu (tiek apie naują alkoholio butelį, tiek apie perdavimo laiką) (t. 1, b. l. 17, 30; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. 11-1425(16) 2 priedas; t. 11, 141, 154–155). Byloje prieš tai surinktą informaciją sugretinus su minėto pokalbio metu užfiksuotais duomenimis buvo galima daryti patikimą išvadą, kad 2016 m. gegužės 10 d., tikėtina, bus perduodami pinigai, kurie gali būti slepiami alkoholio butelyje ar jo dėžutėje. Atsakydama į gynėjo R. Boiko argumentus, kad pokalbyje buvo paminėtas tik R. K. automobilis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėto pokalbio metu iš tikrųjų buvo užfiksuoti duomenys, kad atvažiuos R. K., tačiau buvo užfiksuota ir tai, kad R. K. E. M. prie Seimo rūmų paims, o tai reiškia, jog E. M. galimai atvyks savo automobiliu iki Seimo rūmų ir po susitikimo su R. K. grįš į savo automobilį. Be to, kaip nustatyta remiantis iš dalies išslaptintu STT prašymu, Generalinės prokuratūros teikimu ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi, E. M. naudojamas automobilis buvo nurodytas tik kaip tikėtina vieta, kurioje gali būti perduotas dalykas („gali būti saugomas“) (t. 115, b. l. 34, 74; t. 116, b. l. 122–123). Todėl pagrįstai siekiant patikrinti užfiksuotą informaciją buvo nuspręsta sankcionuoti patekimą į E. M. automobilį. Pasitvirtinusi STT prašyme, Generalinės prokuratūros teikime ir Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta informacija apie neteisėto atlygio perdavimą ir jo laikymo vietą savaime nereiškia, kad šis veiksmas buvo atliktas, neturint teismo leidimo patekti į transporto priemonę.

849. KŽĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad slaptas patekimas į transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas teikimo turinys, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta šio veiksmo trukmė, tačiau nėra jokio reikalavimo nurodyti tikslų tokių patekimų skaičių. Kitose aptariamo straipsnio dalyse taip pat nėra nustatytas slaptų patekimų skaičius. Taigi tokio veiksmo sankcionavimas turi būti suprantamas kaip teismo suteikta teisė kriminalinės žvalgybos subjektams teismo nutartyje nurodytu laikotarpiu ir tikslu patekti į transporto priemonę. Teismų praktikoje pažymėta, kad toks leidimas nelaikytinas vienkartiniu, nebent būtų priešingai nurodyta teismo nutartyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-699/2017). Atsižvelgiant į tokią praktiką, atmestinas gynėjo teiginys, kad buvo galima tik vieną kartą patekti į transporto priemonę. Kaip nustatyta, slaptas patekimas į transporto priemonę buvo sankcionuotas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d., nenurodant patekimų skaičiaus, taigi buvo sankcionuotas ne vienkartinis patekimas. Todėl pareigūnai du kartus (2016 m. gegužės 10 d. nuo 18 val. iki 18 val. 14 min. (t. 7, b. l. 69–71) ir 2016 m. gegužės 10 d. nuo 18 val. 53 min. iki 19 val. 8 min. (t. 1, b. l. 31–34) patekę į transporto priemonę suteiktos sankcijos ribų nepažeidė – veikė teisėtai.

850. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas gynėjo R. Boiko apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnai, sužymėdami pinigus, iš esmės atliko nusikalstamos veikos imitavimo veiksmą (KŽĮ 13 straipsnis), kuris nebuvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami tuomet, kai su teisėsaugos pareigūnų žinia leidžiama atlikti veiksmus, formaliai atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pareigūnai, vykdydami Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, apžiūrėjo surastus banknotus, dalį jų pažymėjo ir paliko taip, kaip jie buvo surasti, ir jiems leido tai padaryti suteikta teismo sankcija, kuria, be kita ko, buvo leista pažymėti kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus. Taigi jokios nusikalstamos veikos požymių pareigūnai neimitavo, pinigų nesukeitė ir neatliko jokių kitų veiksmų, leidžiančių teigti, jog tokiais veiksmais buvo prisidėta prie daromos nusikalstamos veikos ir atlikti veiksmai, formaliai atitinkantys nusikalstamos veikos požymius.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo

851. E. M. gynėjas advokatas R. Boiko ir R. K. gynėjai advokatai S. Slapšinskas bei G. Danėlius apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl neproporcingos kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės, kuria, jų vertinimu, buvo siekiama išprovokuoti nusikalstamas veikas, jas tiražuoti. Taip pat gynėjai teigia, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas laiku, t. y. iš karto nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tačiau prokuroras nesutinka su apygardos teismo išvada, kad kriminalinės žvalgybos trukmė buvo neproporcinga.

852. KŽĮ nėra detalizuota, kiek laiko valstybės institucijos gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama. KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, taip pat numatyti ir atvejai, kai šis laikotarpis gali būti neribotai pratęstas. Tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K‑195‑976/2022 ir kt.).‏‏‎ Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad pateisinama ilgesnė trukmė tais atvejais, kai susiduriama su sistemine korupcija, kuriai atskleisti reikia didesnių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti dalyvaujančių asmenų ratą, jų daromas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad teisės nuostatos, kuriomis nustatomas slaptas asmens stebėjimas, išimtiniais atvejais gali būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir kad nacionalinės institucijos turi plačią (nors ne neribotą) veiksmų laisvę, kai siekiama veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, laikantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų (2013 m. birželio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, pareiškimo Nr. 11625/07).

853. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, renkami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-475/2013). Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383, 7 punkte nurodyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių kriminalinės žvalgybos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

854. Atsakydama į gynėjų pirmiau pateiktus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad niekuo nepagrįstas gynėjo R. Boiko argumentas, kad į kriminalinės žvalgybos trukmę turi būti įskaičiuojami ir kontržvalgybos metu atliktų veiksmų trukmė, taip pat kriminalinės žvalgybos tyrimų, kurių duomenys į bylą buvo perduoti, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, trukmė. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos trukmės yra vertinamos konkretaus tyrimo aplinkybės, faktinis pagrindas, kokia buvo tyrimo eiga, kokia informacija buvo fiksuojama ir gaunama bei pan. Todėl kitų tyrimų trukmė neįskaičiuojama. Šioje vietoje pažymėtina, kad kitų kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenys į bylą pateikiami, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, taip įvertinamas tokių duomenų perdavimo tikslingumas, proporcingumas, suderinamumas su teise į privatų gyvenimą. Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2021 m. birželio 16 d. nutarimas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, kuriuo perduota kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija apie R. K. ir UAB „MG Baltic Investment“ pinigų pervedimus Lietuvos gydytojų teniso sąjungai (t. 144, b. l. 34–39), 2017 m. kovo 6 d. nutarimas, kuriuo perduota informacija, susijusi su E. M., surinkta nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. panaudojant technines priemones specialia tvarka ir 2016 m. rugsėjo 6 d. atliekant sekimą, sankcionuotus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi kitame kriminalinės žvalgybos tyrime, atliekamame dėl kitų asmenų (t. 7, b. l. 92–100), 2017 m. balandžio 26 d. nutarimas, kuriuo perduota informacija, susijusi su R. K., užfiksuota 2017 m. sausio 6 d. panaudojant technines priemones specialia tvarka, kurios sankcionuotos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi (t. 7, b. l. 103–110). Kaip matyti, iš kitų kriminalinės žvalgybos tyrimų į šią baudžiamąją bylą perduoti duomenys buvo užfiksuoti atliekant slaptus tyrimo veiksmus, nuo kurių sankcionavimo nebuvo praėję daug laiko. Byloje yra iš dalies išslaptintos minėtos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2017 m. sausio 5 d. nutartys atitinkamai sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka bei sekimą ir pratęsti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dėl galimų korupcinio pobūdžio veikų (t. 116, b. l. 124–128). Be to, gynėjams nekyla abejonių dėl tokių duomenų perdavimo į šią baudžiamąją bylą teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami dėl kitų veikų ar kitų asmenų daromų veikų, todėl gynyba visiškai nepagrįstai akcentuoja kituose kriminalinės žvalgybos tyrimuose atliekamus veiksmus ir jų trukmę. Kaip paminėta pirmiau, teisinis reglamentavimas leidžia tokias situacijas. Darytina išvada, kad pirmiau paminėti duomenys tinkamai, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, perduoti į nagrinėjamą bylą. Dėl kontržvalgybos trukmės teisėjų kolegija pažymi, kad tokia trukmė negali būti vertinama kartu su kriminalinės žvalgybos tyrimo trukme, kadangi skiriasi šių tyrimų tikslai ir paskirtis, o dėl duomenų, gautų kontržvalgybos metu (vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį), leistinumo teisėjų kolegija pasisakys toliau šiame nuosprendyje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsižvelgdamas į kitų tyrimų trukmę, ją įvertino netinkamai ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nepagrįstai ilgai.

855. Byloje esančiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, nustatyta, kad prieš R. K. kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., t. y. šiek tiek daugiau nei 8 mėn.; prieš E. M. – nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., t. y. beveik 7 mėn.; prieš V. G. – nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., t. y. šiek tiek daugiau nei 7 mėn.; prieš G. S. – nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d., t. y. 6 mėn. Teisėjų kolegija, skaičiuodama kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš R. K. trukmę, tokių veiksmų pradžią neatsitiktinai sieja su 2015 m. rugsėjo 1 d., kai prieš R. K. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriuos atliekant buvo surinkta informacija, kuri buvo faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą nagrinėjamoje byloje.

856. Apibendrindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas truko trumpiau nei vienerius metus, KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka terminas nebuvo viršytas. Tyrimo trukmę iš esmės lėmė objektyvios aplinkybės – teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tiriamomis veikomis, paaiškėjo ne iš karto vienu metu, bet palaipsniui. Kaip nustatyta, buvo užfiksuojama informacija, leidžianti daryti išvadas apie galimus R. K., E. M. ir V. G. korupcinius ryšius ir veikas įstatymų leidybos srityje bei valstybės valdyme, tačiau ji buvo nepakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų tokių korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti ir užfiksuotą informaciją apie naujo tiriamojo – G. S. dalyvavimą, rengiant ar darant nusikalstamas veikas. Byloje esantys kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai patvirtina, kad ir toliau atliekant slaptus tyrimo veiksmus buvo užfiksuojamos jau turimą informaciją papildančios aplinkybės, kurias teisėjų kolegija detaliai analizavo, pasisakydama dėl išteisintiesiems inkriminuotų kaltinimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo fiksuojami ne pavieniai veiksmai, o visa veikimo schema, kuri aiškėjo palaipsniui, užfiksuojant vis naują informaciją, papildančią ir detalizuojančią jau turimą informaciją. Nors šioje byloje siekiant išsiaiškinti veikimo schemą reikėjo laiko sąnaudų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pats kriminalinės žvalgybos tyrimas neužtruko pernelyg ilgai ir, gavus pakankamos informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti, jis iš karto ir buvo pradėtas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertindama tirtų korupcinio pobūdžio veikų latentiškumą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apygardos teismo išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė yra neproporcinga, taip pat atmeta ir gynėjų argumentus, kad nebuvo jokio pagrindo tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmų.

857. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo nepateisinamo laukimo laikotarpių, tikintis, kad asmenys neteisėtai pasielgs ateityje. Kaip paminėta pirmiau, buvo nuolat fiksuojama tyrimui reikšminga informacija, susijusi su tomis veikomis, kurios iš esmės nuo pat pradžių ir buvo tiriamos. Tuo tarpu išteisintojo R. K. gynėjo advokato G. Danėliaus cituojamoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K‑7‑85‑696/2016 susiklostė visiškai kitokia situacija, kai atliekant slaptus tyrimo veiksmus buvo užfiksuoti duomenys apie kelias atskiras laiko atžvilgiu nutolusias nusikalstamas veikas, vykdant operatyvinę veiklą buvo ilgų laikotarpių, kai apskritai nebuvo užfiksuojama jokia informacija, leidžianti daryti išvadas dėl rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos visiškai kitokios aplinkybės, pasyvių laikotarpių iš esmės nenustatyta, buvo nuolat fiksuojama informacija, papildanti jau turimą informaciją ir susijusi su veikomis, dėl kurių ir vyko kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl to gynėjo nurodyta kasacinė nutartis nelaikytina precedentu ir joje pateiktais išaiškinimais nėra jokio pagrindo vadovautis. Kaip nepagrįstas atmetamas ir išteisintojo E. M. gynėjo R. Boiko argumentas, kad tai, jog nustatomi nauji tiriamieji, nėra pagrindas tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimo dėl kitų asmenų. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad išsiaiškinti nusikalstamas veikas kartu darančius asmenis yra objektyvus ir aiškus pagrindas tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kita vertus, šioje byloje buvo siekiama ne vien išsiaiškinti kitus nusikalstamas veikas darančius asmenis, bet ir užfiksuoti bei išsiaiškinti tiriamų asmenų neteisėtus korupcinius tarpusavio ryšius bei veikimo schemą.

858. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo tęsiami, esant objektyvioms priežastims, dėl to nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais (provokuojančiais) daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi tik juos taikant buvo galima užfiksuoti informaciją apie galimai rengiamas ar daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus siekta ne pasunkinti asmenų, dėl kurių vykdomas tyrimas, teisinę padėtį ar juos kaip nors dirbtinai skatinti daryti naujas nusikalstamas veikas, o pašalinti abejones dėl veikimo schemos, nusikalstamos veikos požymių. Niekuo nepagrįstas ir apeliacinių skundų teiginys, kad nusikalstamas elgesys buvo išprovokuotas, nes jokie veiksmai, kuriais tiriamieji būtų skatinami ar provokuojami daryti nusikalstamas veikas, nebuvo atlikti. Išteisintieji patys laisvai pasirinko tokį elgesio modelį, koks buvo užfiksuotas, atliekant slaptus tyrimo veiksmus.

859. Nesutiktina su gynėjų advokato S. Slapšinsko ir advokato R. Boiko argumentais dėl konspiracijos, bendravimo su aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis nebuvimo. Priešingai, byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad kreipiantis dėl slaptų tyrimo veiksmų sankcionavimo pagrįstai nurodyti motyvai dėl konspiracijos, bendravimo su patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad korupcinio pobūdžio veikoms apskritai būdingas slaptumas, kai visos šalys yra suinteresuotos, kad apie tokį elgesį niekas nesužinotų ir jis neišaiškėtų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju bendraudami išteisintieji siekė išlaikyti tokį slaptumą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik veikimo schema, kai kyšiai buvo maskuojami, įforminant kaip nuolaidą ar paramą viešajai įstaigai, bet ir išteisintųjų elgesys (vengiama bendrauti telefonu, reikalai tvarkomi gyvų susitikimų metu (t. 9, b. l. 61), apie būsimus susitikimus neviešinama (t. 8, b. l. 74–75), esminiai klausimai aptariami taip, kad šalia nebūtų kitų žmonių (t. 5, b. l. 57–62; t. 6, b. l. 92–99), vartojami abstraktūs pasakymai. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien tai, jog susitikimai vyko viešosiose vietose, nereiškia, jog nebuvo siekiama išlaikyti veikimo slaptumo, t. y. laikytis konspiracijos. Be to, gynėjas advokatas R. Boiko visiškai nepagrįstai teigia, kad konspiracija turi būti aprašyta ir kaltinime. Byloje esanti medžiaga patvirtina ir tai, kad buvo bendraujama su aplinkos patikrintais, patikimais asmenimis, t. y. su tais, su kuriais buvo nuolat palaikomas ryšys, įvertinama, kokie asmenys gali dalyvauti susitikimuose, bei tai, ar bus įmanomas norimas ir siekiamas bendradarbiavimas su tokiais asmenimis.

860. Byloje esanti medžiaga paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas netinkamai, per vėlai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad užfiksavus faktines aplinkybes, pakankamas nustatyti nusikalstamos veikos požymius, iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tiek gynėjai nepagrįstai sieja ikiteisminio tyrimo pradžią su kaltinime inkriminuotu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad ne visuomet nusikalstamos veikos požymių nustatymas sutampa su šios veikos padarymo laiku, t. y. apie padarytos veikos požymius gali paaiškėti vėliau, nei buvo padaryta pati nusikalstama veika. Pakankama informacija apie R. K. ir E. M. padarytas nusikalstamas veikas buvo užfiksuota tik 2016 m. gegužės 10 d., kai, patekus į transporto priemonę, buvo surastas alkoholio butelis ir pinigai. Kitą dieną – 2016 m. gegužės 11 d. – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00010-16 dėl R. K. ir E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 1–4).

861. Teisinis reglamentavimas leidžia tokias situacijas, kai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vienų asmenų kriminalinės žvalgybos tyrimas tęsiamas dėl kito tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių kriminalinės žvalgybos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Todėl net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl R. K. ir E. M., dėl kitų tiriamų asmenų (V. G., G. S.) buvo pagrįstai tęsiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl R. K. ir V. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto, užfiksavus pakankamas faktines aplinkybes jam pradėti. Tokios aplinkybės iš esmės buvo gautos 2016 m. gegužės 19 d., kai buvo pateikti duomenys apie VšĮ „Meno ir sporto projektai“, o ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00011-16 buvo pradėtas 2016 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 123–126), t. y. praėjus vos kelioms dienoms nuo pakankamos informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti gavimo.

862. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, dėl to apeliacinių skundų teiginiai dėl ne laiku pradėtų ikiteisminių tyrimų atmetami kaip nepagrįsti.

863. Gynėjas R. Boiko savo apeliaciniame skunde nurodo, kad STT 2015 m. spalio 20 d. prašyme ir Generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 20 d. teikime, prašant sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus pirmą kartą, vartojamas žodis „padarydamas veikas“, ir tuo remdamasis daro išvadą, jog patys pareigūnai tokiu būdu konstatavo, jog nusikalstamos veikos jau padarytos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina tik rašymo apsirikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje toks žodis nėra vartojamas, o ir prašymo bei teikimo turinys neleidžia daryti išvados, jog juose buvo aprašytos baigtos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie neesminiai rašymo ar motyvavimo netikslumai neturi jokios įtakos pirmiau padarytai išvadai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti tinkamai.

864. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo abejoti ikiteisminių tyrimų dėl Š. G. ir G. S. pradėjimo teisėtumu. Byloje nustatyta, kad dėl Š. G. nebuvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 153–154), atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją. Dėl 2017 m. balandžio 3 d. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl G. S. pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nors dėl G. S. iš pradžių ir buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau šio tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes detalizuojantys su balsavimu už įstatymų pakeitimus susiję ir kiti duomenys, kurie ir buvo pagrindas dėl G. S. pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo gauti jau atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00010-16 (t. 1, b. l. 151). Taigi nors dalis reikšmingų duomenų buvo surinkta kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, tačiau šiuos duomenis papildantys ir detalizuojantys duomenys buvo gauti jau ikiteisminio tyrimo metu. Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad dėl G. S. ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas, atsižvelgiant vien tik į kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją.

865. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad iš dalies nebuvo laikytasi Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintos nuostatos, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, nustatyti KŽĮ 9–15 straipsniuose, negalimi pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kaip nustatyta, 2016 m. gegužės 11 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl R. K. ir E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš šiuos asmenis iš karto nebuvo nutraukti, kadangi 2016 m. gegužės 11 d., nuo 9 val. 47 min. 45 sek. iki 9 val. 54 min. 53 sek., buvo užfiksuotas E. M. ir R. I. pokalbis (t. 8, b. l. 129–130), taip pat 2016 m. gegužės 11 d., nuo 14 val. 30 min. iki 22 val. 45 min., E. M. buvo sekamas, panaudojant technines priemones specialia tvarka (t. 7, b. l. 86–90). Byloje nėra nustatyta tiksli valanda, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai, kad sekimas iš esmės buvo tęsiamas ir vėlai vakare, leidžia daryti išvadą, kad toks veiksmas iš tikrųjų buvo atliekamas jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, todėl jo metu užfiksuotais duomenimis nebuvo vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje. Toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas pripažinti neteisėtais tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą visą informaciją, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nes minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai truko gana trumpai, taip pat tą pačią dieną Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sankcionuotas E. M. sekimas, įtvirtintas BPK 160 straipsnyje (t. 29, b. l. 22–23).

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų surašymo ir jų turinio

866. E. M. gynėjas advokatas R. Boiko apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl ne laiku surašytų tyrimo veiksmų protokolų, atkreipdamas dėmesį į tai, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose nenurodytas jų surašymo laikas. Be to, gynėjas kelia klausimą, kad ne dėl visų atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų surašyti protokolai, o surašytuose protokoluose nėra gynybai palankių pokalbių stenogramų.

867. Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas gali būti surašomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo, ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir iki kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo, ir po jos išslaptinimo. Rekomendacijų 22 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išdėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti KŽĮ 19 straipsnio 2 dalies, BPK 179 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 14 ir 77 punktuose nustatytus reikalavimus. BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Taigi teisinis reglamentavimas nereikalauja, kad protokole turi būti nurodyta paties protokolo surašymo valanda. Taigi, protokole turi būti nurodytas ne protokolo surašymo, o paties tyrimo veiksmo tikslus laikas, o tai nagrinėjamu atveju visuose kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose ir nurodyta. Kaip nepagrįsti atmetami ir gynėjo argumentai dėl to, kad ne visa kriminalinės žvalgybos medžiaga pateikta į bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, jog jei kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos požymių ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminiam tyrimui reikšminga kriminalinės žvalgybos informacija kaip įmanoma greičiau pateikiama į baudžiamąją bylą. Taigi į bylą pateikiami tik tie protokolai, kuriuose užfiksuota bylai reikšminga informacija, taip pat ir pačiame protokole išdėstoma ne visa, o tik reikšminga, su byla susijusi informacija. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareigūnai būtų buvę suinteresuoti klastoti ar nuslėpti bylai reikšmingus tyrimo duomenis.

Dėl BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo

868. R. K. gynėjai advokatas S. Slapšinskas ir advokatas G. Danėlius bei E. M. gynėjas advokatas R. Boiko savo apeliaciniuose skunduose sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BPK 162 straipsnio nuostatos buvo pažeistos, kadangi baudžiamojoje byloje nėra aukštesniojo prokuroro nutarimo dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, surinktos informacijos panaudojimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau gynėjai neigia teismo išvadą, kad tai nėra esminis proceso pažeidimas. Prokuroras, skųsdamas teismo išvadą dėl BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo ydingumo, pažymi, kad šiuo atveju visa kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija, be kita ko, ir informacija, surinkta vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, buvo tinkamai perkelta į nagrinėjamą baudžiamąją bylą, todėl, prokuroro teigimu, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo BPK 162 straipsnio nuostatų pažeidimą. Prokuroro vertinimu, tokiu atveju, kai vieno kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija yra faktinis pagrindas pradėti kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą, visa informacija, įskaitant ir faktinį pagrindą pradėti naują kriminalinės žvalgybos tyrimą suD.sią informaciją, į baudžiamąją bylą perkeliama, vadovaujantis Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383, 5, 14–25 punktais, o ne BPK 162 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi gynėjų bei prokuroro apeliacinių skundų argumentus ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas BPK 162 straipsnio ir Rekomendacijų nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl informacijos, suD.sios faktinį pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą nagrinėjamoje byloje, turėjo būti priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas.

869. Byloje nustatyta, kad VSD Specialiųjų tyrimų tarnybai perdavė informaciją apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. įvykusių susitikimų tarp Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir R. K. metu užfiksuotų pokalbių turinį (t. 4, b. l. 1–47, 50; t. 143, b. l. 15). Atsižvelgdama į gautą informaciją STT 2015 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą, siekdama išsiaiškinti UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R. K. galimai rengiamas ar daromas su mokesčių sumokėjimo išvengimu susijusias nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 227 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse (t. 143, b. l. 17–18). Šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas, be kita ko, ir R. K. atžvilgiu (t. 3, b. l. 59–60; t. 116, b. l. 110–111). Vykdant minėtą Šiaulių apygardos teismo nutartį, buvo gauta informacija apie R. K., E. M. ir V. G. galimai rengiamas ar daromas kitas korupcinio pobūdžio veikas, susijusias su valstybės valdymo ir įstatymų leidybos sritimis (BK 226 straipsnio 1–4 dalys, BK 225 straipsnio 1–3 dalys, BK 227 straipsnio 1–3 dalys ir BK 228 straipsnio 1–2 dalys) (t. 144, b. l. 156–159). Siekdama patikrinti minėtą informaciją STT 2015 m. spalio 19 d. pradėjo naują kriminalinės žvalgybos tyrimą (t. 144, b. l. 160–161), būtent šio naujo tyrimo metu surinkus papildomus reikšmingus duomenis ir nustačius nusikalstamos veikos požymius 2016 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje (t. 1, b. l. 1, 2–4). 2015 m. spalio 19 d. pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija, įskaitant ir faktinį pagrindą pradėti naują kriminalinės žvalgybos tyrimą suD.sią informaciją, gautą vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, buvo perduota panaudoti ikiteisminiame tyrime, tiek pateikiant apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, tiek surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus (t. 1, b. l. 5–46; t. 3, 151–175). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrįstai ir informacija, gauta vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, vadovaujantis Rekomendacijų 19.1 ir 19.3 papunkčiais, buvo perkelta į baudžiamąją bylą Nr. 02-7-00010-16.

870. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad tiek pagal apygardos teismo, tiek išteisintųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose cituojamą kasacinio teismo išaiškinimą BPK 162 straipsnio nuostatomis turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (dabar – Kriminalinės žvalgybos įstatymą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K‑127-689/2020 ir pan.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokia kasacinio teismo praktika, neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, kai į baudžiamąją bylą buvo perduota ne iš visiškai atskiro ir su nagrinėjama byla nesusijusio tyrimo metu surinkta informacija (dėl tokių atskirų ir su nagrinėjama byla nesusijusių tyrimų metu surinktos informacijos ir buvo priimti byloje esantys aukštesniojo prokuroro M. J. nutarimai dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje), bet faktinį pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą nagrinėjamoje byloje suD.si informacija. Tokia informacija yra neatsiejamai susijusi su nagrinėjama baudžiamąja byla ir gali būti pateikiama kartu su kita reikšminga kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, vadovaujantis Rekomendacijų 17.1 papunkčiu ir 19 punktu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos BPK 162 straipsnio nuostatos.

871. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šioje byloje susidarė tokia situacija, kokia numatyta BPK 162 straipsnio nuostatose. Todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas dėl informacijos, surinktos vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, panaudojimo baudžiamojoje byloje. Priešingai, tokia informacija buvo perduota į baudžiamąją bylą tinkamai, laikantis BPK ir Rekomendacijų nuostatų.

872. Spręsdama dėl duomenų, surinktų atliekant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą, kurie buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, pripažinimo įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Visų pirma byloje yra išsamūs duomenys, pagrindžiantys faktinį pagrindą sankcionuoti tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus. Remiantis iš dalies išslaptinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, nustatyta, kad teismas sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą D. B. ir R. K. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad būtina nustatyti galimo piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu mechanizmą (t. 116, b. l. 110–111). Nors apygardos teismas išsamiai neatskleidė faktinio pagrindo, tačiau tai nereiškia, kad nutartis yra neteisėta, kadangi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinį pagrindą atskleidžia STT 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymas (t. 115, b. l. 2–4) ir Generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 1 d. teikimas (t. 115, b. l. 49–52), kuriuose tiek nurodyti BK straipsniai, tiek aprašyti objektyvieji veikų požymiai. Remiantis dokumentų turiniu nustatyta, kad kriminalinė žvalgyba buvo atliekama dėl KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų veikų, nes ji buvo atliekama dėl BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse, BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų veikų. Vien tai, kad šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo užfiksuota informacija, kuri tapo pagrindas pradėti kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl korupcinio pobūdžio veikų, nereiškia, jog nebuvo faktinio pagrindo. Informaciją apie galimai rengiamas ir daromas minėtas nusikalstamas veikas STT gavo iš VSD. Byloje nustatyta, kad VSD 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 perdavė kompiuterinę laikmeną Nr. 01007-RN su garso įrašo, kuriame užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. R. K. ir D. B. pokalbiai, kopijomis (t. 4, b. l. 50). Pažymėtina, kad vien tai, jog VSD raštas buvo gautas jau pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, nereiškia, jog pradedant tyrimą nebuvo faktinio pagrindo ir tyrimas buvo pradėtas netinkamai. Faktinį pagrindą sudaranti informacija nebūtinai turi būti rašytinė, ji gali būti perduota ir žodžiu. 2013 m. sausio 31 d. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir Generalinės prokuratūros susitarimo dėl bendradarbiavimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimo Nr. 17.9-284 5 punkte nustatyta, kad susitarimo šalys vykdydamos joms pavestas funkcijas gautą informaciją perduoda raštu, tačiau neatidėliotinais atvejais informacija gali būti perduota žodžiu arba kitokiu būdu, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas toks pranešimas turi būti įformintas raštu (t. 143, b. l. 139–141). Nagrinėjamu atveju kaip tik ir buvo laikomasi tokios tvarkos – iš pradžių informacija buvo perduota žodžiu, o po kelių dienų ji buvo pateikta ir raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią toks sankcionavimas laikytinas tinkamu, iš nutarties turinio matyti, kokius veiksmus buvo leista atlikti, t. y. visus įtvirtintus KŽĮ 2 straipsnio 22 dalyje. Taigi buvo tiek teisinis (nutartį priėmė KŽĮ nustatytas subjektas), tiek faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas. Be to, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį užfiksuota informacija buvo tikrinama pradėjus naują kriminalinės žvalgybos tyrimą, ją patvirtina ir BPK nustatyta tvarka surinkti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pirminio, tiek naujo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas buvo galimai rengiamos ar daromos korupcinio pobūdžio veikos, taigi veikų pavojingumas iš esmės nesiskiria, vienas iš išteisintųjų R. K. abiejuose kriminalinės žvalgybos tyrimuose buvo tiriamasis, didžioji dalis informacijos išimtinai susijusi tik su šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokios informacijos perdavimas į baudžiamąją bylą nesuderinamas su teise į privatumą.

873. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, tokius duomenis patvirtina BPK tvarka surinkti įrodymai. Dėl to visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokių duomenų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiau nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas leidžia daryti priešingą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis patvirtina duomenys, gauti atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus.

Dėl VSD pateiktos žvalgybos informacijos pripažinimo įrodymais

874. R. K. gynėjai advokatai S. Slapšinskas ir G. Danėlius pažymi, kad būtina patikrinti žvalgybos informacijos gavimo teisėtumą, kadangi tokia informacija buvo vada pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Gynėjas S. Slapšinskas teigia, kad teisės aktuose nebuvo tinkamai reglamentuojamas faktinis pagrindas pradėti kontržvalgybos tyrimą, be to, paties tyrimo trukmė buvo labai ilga. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Žvalgybos įstatymo 11, 13, 16, 17, 18 ir 23 straipsnių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 30 straipsniuose įtvirtintiems konstitucinės teisinės valstybės principams, gynėjas advokatas G. Danėlius daro išvadą, kad žvalgybos informacija neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir ja negali būti vadovaujamasi.

875. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė gynėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo atitikties Konstitucijai (t. 143, b. l. 126–131). Toks prašymas buvo atmestas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (t. 157, b. l. 135–147). Gynybos prašymas, kurio argumentai pateikiami ir apeliaciniame skunde, buvo atmestas dėl to, kad dalis keliamų klausimų nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla (teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos užtikrinimo), o kiti klausimai iš esmės yra susiję su duomenų pripažinimu įrodymais, o tai nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl to teisėjų kolegija toliau pasisako, ar VSD pateikti duomenys – žvalgybos informacija – gali būti pripažinti įrodymais nagrinėjamoje byloje.

876. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

877. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys buvo gauti. Duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei nepagrįstai buvo suvaržytos žmogaus teisės, panaudotas smurtas, pažeisti esminiai proceso principai ir pan. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.

878. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.) 20 skyriuje įtvirtinta, kad Valstybės saugumo departamento uždaviniai yra vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas yra stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes (ŽĮ 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d., kai buvo užfiksuota į baudžiamąją bylą pateikta žvalgybos informacija) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti. Žvalgybos informacija yra duomenys, gauti vykdant kontržvalgybą (ŽĮ 2 straipsnio 4 dalis). Kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia (ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad dauguma rizikos veiksnių yra tęstinio pobūdžio, dėl to ir kontržvalgyba gali tęstis ilgai, siekiant užtikrinti, kad rizikos veiksnys tik išliktų grėsmėmis ir nekiltų jokių padarinių. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad kontržvalgybos teisėtumas ir jo trukmė iš esmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje vertinama tik konkrečios į bylą pateiktos žvalgybos informacijos leistinumas.

879. Akivaizdu, kad paminėtuose įstatymuose įtvirtinti kontržvalgybos tikslai, uždaviniai, informacijos rinkimo pagrindai ir informacijos gavimo bei panaudojimo tikslai skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo. Tačiau kontržvalgybos metu surinktą informaciją įstatymo nustatyta tvarka leidžiama naudoti baudžiamajame procese. Tai patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad vien tai, jog informacija surinkta vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, taikant ten numatytus žvalgybos metodus, nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad informacija gauta neteisėtai. Be to, pagal Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą VSD turi teisę atlikti Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka teismo sankcionuotus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-719/2018, Nr. 2K‑7‑53‑489/2023).

880. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms buvo patikėta žvalgybos informacija, turi teisę tokią informaciją naudoti ir kriminalinės žvalgybos tyrimui ar baudžiamajam procesui. Tokia informacija teikiama oficialiu dokumentu Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui pradėti (ŽĮ 18 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas). Tokio perdavimo tvarka iš esmės detalizuojama 2013 m. sausio 31 d. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir Generalinės prokuratūros susitarime dėl bendradarbiavimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimo Nr. 17.9-284, kurio 3.4 papunktyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos kriminalinės žvalgybos padaliniams perduodama informacija apie rengiamas, daromas ar padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šio susitarimo 5 punkte nustatyta, kad susitarimo šalys vykdydamos joms pavestas funkcijas gautą informaciją perduoda raštu, tačiau neatidėliotinais atvejais informacija gali būti perduota žodžiu arba kitokiu būdu, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas toks pranešimas turi būti įformintas raštu (t. 143, b. l. 139–141).

881. ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas. Tokius veiksmus sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus (ŽĮ 13 straipsnio 2 dalis). Tokie veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių, tokių pratęsimų skaičius neribojamas (ŽĮ 13 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad pagal ŽĮ 13 straipsnio 6 dalį apygardos teismas, kiekvieną kartą dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą. Taigi kontržvalgybos veiksmai, kuriais ribojama teisė į privatų žmogaus gyvenimą, atliekami tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį, t. y. tokių veiksmų sankcionavimo būtinumą įvertina teismas. Išteisintojo R. K. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniame skunde cituoja Seimo kontrolieriaus pažymoje-ataskaitoje dėl R. K. skundo prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir dėl žmogaus teisių problemų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente pateiktus išaiškinimus. Tačiau teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius gynėjo argumentus, pažymi, kad Seimo kontrolieriaus pastabos, kuriomis apeliaciniame skunde remiasi gynėjas, išsakytos dėl kitų priemonių, kurios nėra sankcionuojamos teismo. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas, Seimo kontrolierius teigiamai vertino ir atkreipė dėmesį į tai, kad ŽĮ 13 straipsnyje įtvirtintas priemones, kurias taikant ir buvo surinkta į baudžiamąją bylą perduota informacija, sankcionuoja teismas ir yra įtvirtinti jų taikymo terminai (t. 140, b. l. 76–77). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoje byloje esanti kontržvalgybos metu surinkta informacija yra gauta vykdant būtent teismo sankcionuotus veiksmus.

882. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 STT perdavė kompiuterinę laikmeną Nr. 01007-RN su garso įrašo, kuriame užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. R. K. ir D. B. pokalbiai, kopijomis (t. 4, b. l. 50). STT 2017 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18‑14‑11 nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinis pagrindas – VSD 2017 m. vasario 22 d. raštas Nr. 18-1717 „Dėl informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, kuriuo informuojama, kad informacija gali būti naudojama baudžiamajame procese, VSD 2017 m. sausio 2 d. raštas Nr. 18-11 „Dėl informacijos išslaptinimo“, kuriuo informuojama, kad VSD 2016 m. gruodžio 30 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. (10)-14-5248 išslaptino STT 2015 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 19-1699 bei informaciją, esančią laikmenoje Nr. 01007-RN (t. 4, b. l. 1–47, 50). Iš 2017 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) Nr. 01007-RN, kurioje yra rinkmena pavadinimu „2015‑08‑07 (duomenys neskelbtini)“ su 2015 m. rugpjūčio 7 d. R. K. ir D. B. pokalbio garso įrašu, padarytu viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei rinkmena pavadinimu „2015-08-28“ su 2015 m. rugpjūčio 28 d. R. K. ir D. B. pokalbio garso įrašu, padarytu viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 4, b. l. 1–47). Tokie duomenys buvo gauti, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį Nr. ĮS4-144 S, kuria buvo pratęstas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas R. K. atžvilgiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. spalio 21 d. (t. 3, b. l. 125). Šiaulių apygardos teismo nutartis priimta dėl VSD 2015 m. liepos 15 d. teikimo dėl veiksmų sankcionavimo, kuriuo buvo kreiptasi dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo pratęsimo R. K. atžvilgiu. Toks prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad siekiama nustatyti, prognozuoti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos valstybės ekonominei galiai (t. 3, b. l. 123–124). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu VSD 2018 m. spalio 10 d. raštu dėl medžiagos pateikimo informavo, kad VSD, rekomendavus VSD Specialiajai ekspertų komisijai, priimtas sprendimas neišslaptinti likusios dalies informacijos, esančios VSD 2015 m. liepos 15 d. teikime Nr. 188-1234S (t. 113, b. l. 144).

883. Taigi į baudžiamąją bylą pateikta žvalgybos informacija buvo gauta atliekant teismo sankcionuotą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą (ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis iš dalies išslaptintų Šiaulių apygardos teismo nutarties ir VSD teikimo turinio nustatyta, kad pagrindas sankcionuoti veiksmus buvo grėsmės, kylančios Lietuvos Respublikos viduje ir galinčios turėti įtakos valstybės ekonominei galiai. Toks pagrindas įtvirtintas ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte kaip vienas iš pagrindų vykdyti kontržvalgybą, kuriam esant žvalgybos institucijos gali atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus (ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas gynėjo argumentas, kad kontržvalgyba šioje byloje buvo atliekama nesant tam jokio pagrindo. Tai, kad kontržvalgybos pagrindai skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo, paaiškinama tuo, kad, kaip jau minėta, skiriasi šių tyrimų tikslai. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad kontržvalgybos pagrindai turi būti formuojami taip, kaip kriminalinės žvalgybos atveju. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žvalgybos informacija buvo gauta teisėtais būdais, esant tiek teisiniam pagrindui (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis), tiek faktiniam pagrindui (ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas – grėsmės, galinčios turėti įtakos valstybės ekonominei galiai) atlikti veiksmus, kuriais buvo gauta aptariama žvalgybos informacija. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas, sankcionuodamas tokių veiksmų pratęsimą, įvertino tokio pratęsimo pagrįstumą ir proporcingumą, taigi buvo būtina tokius veiksmus pratęsti. Be to, į baudžiamąją bylą pateikti tik dviejų susitikimų pokalbiai, įvykę tą patį mėnesį (2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d.). Apie įvykusius susitikimus patvirtino ir juose dalyvavę asmenys. Tokia informacija buvo perduota į baudžiamąjį procesą laikantis teisės aktų nuostatų, t. y. VSD perdavė tokią informaciją STT žodžiu, o paskui ir raštu, išreiškė valią, kad tokia informacija būtų naudojama kriminalinės žvalgybos tyrimui pradėti ir baudžiamajame procese (ŽĮ 17 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai, 18 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas).

884. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSD pateikta žvalgybos informacija, surinkta gavus teismo sankciją, atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus. Tokie duomenys buvo tikrinami kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu BPK nustatyta tvarka renkant tyrimui reikšmingus duomenis, apklausiant tam tikrus asmenis ir kitais procesiniais veiksmais. Be to, tokius duomenis patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl skirtinų bausmių

885. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus R. K. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos); E. M. pripažinus kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį; V. G. pripažinus kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 226 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos); Š. G. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; G. S. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; juridinius asmenis: UAB koncerną „MG Baltic“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos); politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį; politinę partiją Darbo partiją – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, turi būti išspręstas ir bausmių šiems asmenims paskyrimo už šių nusikalstamų veikų padarymą klausimas.

886. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų, šiame įstatyme išdėstytų nuoseklia tvarka ir taip sudarančių bendrą bausmės paskirtį, visumą.

887. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

888. Baudžiamajame įstatyme už BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

889. BK 225 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

890. Už BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

891. Už BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

892. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

893. Už BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

894. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

895. Už BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą numatyta bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

896. Kaip matyti, baudžiamajame įstatyme už išteisintųjų įvykdytų nusikalstamų veikų padarymą numatytos gana griežtos bausmės, o už kai kurias iš jų – vienintelė terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra ne mažiau nei dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑287/2009).

897. Tuo tarpu pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K‑281‑746/2016, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija, ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K‑281‑942/2018, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-269-719/2019, Nr. 2K-179-719/2022).

898. Nagrinėjama byla yra didelės apimties, ją sudaro 164 bylos tomai, byloje buvo nagrinėjamos septynių asmenų, tarp jų ir trijų juridinių asmenų, nusikalstamos veikos, susijusios su kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu praturtėjimu. Byloje buvo atlikta daug laiko sąnaudų reikalaujančių procesinių veiksmų, apklausta daugiau nei 100 liudytojų (ikiteisminio tyrimo metu – apie 180 liudytojų), paskirta nemažai specialių žinių reikalaujančių tyrimų (fonoskopinis, ūkinės finansinės veiklos ir pan.). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. 2016 m. gegužės 12 d. R. K. buvo laikinai sulaikytas (t. 86, b. l. 1–3), nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. R. K. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas (t. 86, b. l. 119–123). Kaltinamasis aktas surašytas 2018 m. balandžio 17 d., baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui 2018 m. balandžio 18 d. Taigi ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi beveik dvejus metus. Jokių nepateisinamų ikiteisminio tyrimo institucijų delsimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2022 m. balandžio 19 d., taigi byla buvo išnagrinėta per ketverius metus. Bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra beveik šešeri metai. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo organizuoti 137 teisiamieji posėdžiai, didelė dalis šių posėdžių buvo numatyta visai darbo dienai. Iš jų 37 posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių: 1 posėdis neįvyko, neatvykus kaltinamajam G. S., 1 – įstojusiam naujam gynėjui A. Doroševui buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, 6 – dėl ligos ar kitų priežasčių negalint dalyvauti gynėjams, 8 – dėl teisėjų kolegijos narių teisėto nebuvimo darbe, 1 – į teismo posėdį neatvykus kviestiems liudytojams, 11 posėdžių – dėl šalyje paskelbto karantino, 7 – dėl kreipimosi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimą dėl V. G. teisinės neliečiamybės panaikinimo, V. G. dalyvavimo Seimo posėdyje sprendžiant jo teisinės neliečiamybės klausimą, 3 – gynėjų prašymu siekiant pasirengti gynybai prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimus bei baigiamosioms kalboms. Apeliacinės instancijos teisme byla gauta 2022 m. gegužės 16 d. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pateikti keturi apeliaciniai skundai. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso dalyvių skaičių, bylos apimtį, taip pat į itin didelį gynėjų užimtumą kitose baudžiamosiose bylose, siekdama kuo operatyvesnio baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, tik gavusi bylą 2022 m. birželio 14 d. surengė tvarkomąjį posėdį, kurio metu buvo suderintas intensyvus posėdžių grafikas. Apeliacinės instancijos teisme buvo surengti 33 teismo posėdžiai, iš kurių 7 neįvyko dėl teisėjų kolegijos narių teisėto nebuvimo darbe. Viso proceso trukmė iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – septyneri metai ir beveik šeši mėnesiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose trukmė, įvertinus proceso dalyvių skaičių, bylos apimtį, jos sudėtingumą, situaciją šalyje paskelbus karantiną, V. G. teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūrą, pateisinama objektyviomis aplinkybėmis. Todėl šiuo atveju gana ilga proceso trukmė nesudaro pagrindo švelninti išteisintiesiems skirtinų bausmių.

899. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. O vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). Taigi, šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnyje nenumatyta galimybė asmenims, padariusiems sunkius BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), nei atidėti bausmės vykdymą, nei taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

900. Tačiau pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu (2015 m. liepos 15 d.–2016 m. gegužės 12 d.) galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023 ir kt.). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K‑258-222/2018).

901. Šiuo teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkiems nusikaltimams (BK 227 straipsnio 2 dalis), o kitos – sunkiems nusikaltimams (BK 227 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 3 dalis) (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). E. M. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį (BK 189¹ straipsnio 1 dalis) bei du sunkius nusikaltimus (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis). V. G. – keturis sunkius nusikaltimus (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis). Š. G. ir G. S. – po vieną sunkų nusikaltimą (atitinkamai numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje bei 228 straipsnio 2 dalyje). Visos išteisintųjų įvykdytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčiniais aktyviais veiksmais, siekiant savanaudiškų tikslų. Išskyrus E. M. įvykdytas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, visi kiti išteisintųjų įvykdyti nusikaltimai buvo padaryti prieš valstybės tarnybą ir viešąjį interesą. Nusikalstamų veikų padarymo metu E. M., V. G., G. S. ir Š. G. buvo 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariai. Ir būtent pasinaudodami jiems suteiktu Lietuvos piliečių pasitikėjimu, Konstitucijos bei kitų įstatymų suteiktais įgaliojimais, kuriuos jie įgijo tik prisiekdami ištikimybę Lietuvos valstybei, išteisintieji, siekdami naudos sau, savo atstovaujamoms politinėms partijoms ar kitiems juridiniams asmenims, kyšininkavo, piktnaudžiavo turima padėtimi bei darė neteisėtą poveikį kitiems įtakingiems valstybės valdžios, savivaldos institucijų vadovams. Taigi išteisintieji E. M., V. G., G. S. ir Š. G., pamindami valstybės politikams keliamus itin aukštus moralės, sąžiningumo principus, naudodamiesi jiems suteiktomis viešosiomis teisėmis, už materialinę naudą tenkino ne visuomenės, tačiau stambaus verslo – UAB koncerno „MG Baltic“ interesus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokiu savo elgesiu išteisintieji E. M., V. G., G. S., Š. G., taip pat ir R. K. padarė itin didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, jos pilietinei visuomenei, kadangi jų atliktais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas daugeliu svarbiausių valstybės bei savivaldybės atstovaujamų institucijų – Seimu, ministerijomis, savivaldybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad E. M., V. G., G. S. ir Š. G. ėjo reikšmingas pareigas ir jų atstovaujamų partijų valdymo organuose, buvo jų lyderiai. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu V. G. buvo Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, partijos tarybos, valdybos ir prezidiumo narys, be to, buvo paskirtas partijos 2016 m. rinkimų štabo vadovu. E. M. ėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pareigas, be to, buvo partijos valdybos pirmininkas, tarybos narys. G. S. buvo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, šios partijos valdybos bei tarybos narys, o Š. G. šios partijos valdybos bei tarybos narys. Todėl šioje baudžiamojoje byloje pasitvirtinus kaltinimams dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo ne tik politinėms partijoms vadovavusiems išteisintiesiems, bet ir pačioms politinėms partijoms – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, itin didelė neturtinė žala buvo padaryta visai Lietuvos politinei sistemai. Būtent todėl byloje nagrinėjami įvykiai sukėlė platų itin neigiamą atgarsį visuomenėje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį nei rūšinį šių išteisintųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

902. Bylos duomenys pagrįstai leidžia spręsti ir tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, bet sistemingas, logiškas ilgalaikių ir glaudžių verslininko R. K. ir išteisintųjų Seimo narių E. M., V. G., Š. G., G. S. tarpusavio ryšių rezultatas. Iš bylos duomenų matyti, kad per R. K. ir E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpį, trukusį beveik aštuonis mėnesius, šie išteisintieji buvo susitikę aštuonis kartus. R. K. ir V. G. nusikalstami veiksmai tęsėsi beveik keturis mėnesius. Per šį laikotarpį R. K. su V. G. buvo susitikę net devynis kartus. R. K. ir Š. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis tęsėsi taip pat apie keturis mėnesius, o per juos išteisintieji buvo susitikę tris kartus. Be to nusikalstamus veiksmus jie derino ir SMS trumposiomis žinutėmis. Tuo tarpu G. S. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis – šeši mėnesiai, per kuriuos byloje užfiksuoti trys G. S. ir R. K. susitikimai. Beveik visų šių susitikimų su išteisintaisiais Seimo nariais iniciatorius buvo R. K.. Pažymėtina, kad E. M., V. G., G. S. ir Š. G. visus R. K. pasiūlymus susitikti su R. K. noriai priimdavo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad darydami nusikalstamas veikas išteisintieji akivaizdžiai laikėsi konspiracijos, t. y. R. K. su E. M., V. G., G. S. ir Š. G. mobiliojo ryšio telefonais beveik nebendraudavo, korupcinius susitarimus derindavo tik asmeninių susitikimų, dažniausiai vykusių viešosiose vietose, metu, pokalbiuose dažnai kalbėdavo aptakiai, jų metu stengdavosi neįvardyti konkrečių piniginių sumų, planuojamų veiksmų ir pan.

903. Skirdama bausmes už atskirus nusikaltimus R. K., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant byloje esančius duomenis apie R. K. asmenybę nustatyta, kad jis turi šeimą, dirba, anksčiau neteistas (t. 84, b. l. 1–2), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 84, b. l. 8–9). Minėtas nusikalstamas veikas R. K. padarė savanaudiškais motyvais siekdamas savo atstovaujamam verslui – UAB koncernui „MG Baltic“ naudingų politinių sprendimų. Bylos duomenimis, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu R. K. buvo viešai gerai žinomas stambaus Lietuvoje veikiančio verslo atstovas, todėl galima pagrįstai teigti, kad būtent pasinaudodamas savo turima įtaka, be kita ko, ir žiniasklaidoje, R. K. sąmoningai aktyviais veiksmais siekė artimų korupcinių ryšių su visuomenėje įtakingais politikais. Pagal bylos duomenis šiuo metu R. K. ir UAB koncerno „MG Baltic“ jokie teisiniai santykiai nebesieja. Atsižvelgdama į jau pirmiau paminėtas BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės paskyrimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, suteikiančios bent prielaidas svarstyti dėl šio BK straipsnio nuostatų taikymo. R. K. skirtinų bausmių nėra pagrindo švelninti ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių R. K. charakterizuojančių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą spręsti apie jo įvykdytų veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Priešingai, ypač aktyvus ir reikšmingas R. K. vaidmuo darant visas byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nustatyta jo asmeninė įtaka kaltinamiems Seimo nariams leidžia spręsti, kad jo, kaip asmens, pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Todėl įvertinusi visas šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. skiriant piniginę bausmę – baudą ir laisvės atėmimo bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskiriant terminuotą laisvės atėmimą. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.) numatytą nusikaltimą R. K. skirtina piniginio pobūdžio bausmė. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 2 dalyje bei 3 dalies 3 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatyta, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 1 000 MGL dydžio. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes R. K. skirtina bauda didesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Tuo tarpu už BK 227 straipsnio 3 dalyje (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), 226 straipsnio 3 dalyje (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), 227 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), 226 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), 227 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“) bei 226 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“) numatytus nusikaltimus R. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai, atsižvelgiant į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, artimi sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

904. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 3 dalyje (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), taip pat numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai) bei BK 227 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“) pirmiausia tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnėms iš bausmių apimant švelnesnes. Tuomet šios apėmimo būdu subendrintos bausmės bei bausmė, paskirta R. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių. Pažymėtina, kad paskyrus R. K. sankcijos vidurkius atitinkančias laisvės atėmimo bausmes bei šias bausmes subendrinus tarpusavyje tiek apėmimo, tiek dalinio bausmių sudėjimo būdais, galutinė R. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė žymiai viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatytą ketverių metų ribą, kai už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

905. R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (19 parų).

906. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. M., įvertina tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, E. M. susituokęs (visuomenės informavimo priemonių informacija. Teisėjų kolegijos pastaba), dirba, teisiamas pirmą kartą (t. 89, b. l. 143), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 89, b. l. 145–147). Kaip jau minėta, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu R. M. buvo ne tik Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, bet ir politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, valdybos pirmininkas bei tarybos narys. Taigi, būdamas šios politinės partijos lyderis, jis ne tik toleravo kitų partijos narių korupcinio pobūdžio ryšius su R. K., bet ir pats, veikdamas partijos vardu, palaikė su juo analogiškus santykius. BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas materialinės naudos ne tik sau, bet ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į aplinkybes, kad E. M. iš R. K. paėmė itin didelės vertės kyšį – net 106 200 eurų, bei į tai, kad jo namuose rasto turto, kurio išteisintasis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis, vertė žymiai viršija BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią 500 MGL dydžio ribą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 225 straipsnio 3 dalies, tiek BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, nenustatė. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių E. M. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad E. M. už nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje bei BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos mažesnės ar kitos rūšies, nei numatyta įstatyme, bausmės ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Taigi, įvertinusi visumą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje bei 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrus sankcijos vidurkius atitinkančias ar jiems artimas laisvės atėmimo bausmes.

907. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Tuomet prie šios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos E. M. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), E. M. taip pat negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi galutinė išteisintajam skirtina laisvės atėmimo bausmė viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą ketverių metų ribą.

908. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. G., jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prokuroro prašymas nepagrįstas. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta piniginė bausmė – 100 MGL (3 620,25 euro) dydžio bauda (t. 95, b. l. 144–145). Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis, kuriuo V. G. buvo nuteistas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, įsiteisėjo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nuosprendžiu pakeitus minėtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Todėl V. G. teistumas taip pat pradedamas skaičiuoti būtent nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio priėmimo dienos. O šioje baudžiamojoje byloje nustatytos V. G. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. sausio 22 d., t. y. dar iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. G. teistas nebuvo. Be to, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiems nusikaltimams. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už apysunkį nusikaltimą. V. G. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 100 MGL (3 620,25 euro) dydžio baudą sumokėjo 2016 m. vasario 14 d. (t. 95, b. l. 145), todėl jis buvo laikomas teistu iki 2019 m. vasario 14 d. Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu teistumas V. G. jau yra išnykęs ir jis laikomas neteistu.

909. Analizuojant kitus byloje esančius duomenis apie V. G. asmenybę nustatyta, kad jis vedęs, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra Seimo narys, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 95, b. l. 190–192). Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, buvo konstatuota, kad V. G. kartu su kitais byloje nuteistais asmenimis apgaulingai tvarkė Darbo partijos buhalterinę apskaitą (t. 95, b. l. 148–188). Taigi tiek praeityje V. G. įvykdyta nusikalstama veika, tiek šioje baudžiamojoje byloje konstatuoti korupciniai nusikaltimai nors savo pobūdžiu ir skiriasi, tačiau yra susiję su V. G. eitomis pareigomis Darbo partijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia spręsti, kad nors V. G. baudžiamasis procesas šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu jau buvo pradėtas, tačiau tai jo elgesiui prevencinės įtakos neturėjo. Be to, V. G. ir šiuo metu yra Darbo partijos narys, su šia politine partija dalyvavo ir buvo išrinktas į 2020–2024 m. kadencijos Seimą. Nusikalstamas veikas V. G. padarė siekdamas materialinės naudos tiek savo atstovautai Darbo partijai, tiek kitam juridiniam asmeniui. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį V. G. asmenybės pavojingumą. Todėl įvertinus visas šias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. skiriant vienintelę sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių V. G. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių V. G. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad V. G. už nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos mažesnės ar kitos rūšies, nei numatyta įstatyme, bausmės ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Todėl įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. už BK 225 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), 226 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), 225 straipsnio 3 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“) bei 226 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“) numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

910. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi V. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje bei 226 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai) bei BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnėms iš bausmių apimant švelnesnes. Tuomet šios apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Analogiškais motyvais, kaip ir R. K. bei E. M., V. G. taip pat netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

911. Skirdama bausmę Š. G. teisėjų kolegija įvertina tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, Š. G. išsituokęs, dirba, teisiamas pirmą kartą (t. 96, b. l. 43), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 96, b. l. 44–48). Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad Š. G. darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, tik prieš kelis mėnesius pirmą kartą buvo išrinktas Seimo nariu (nuosprendžio 61 punktas). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, Š. G. už padarytą nusikalstamą veiką parenkama bausmės rūšis – bauda. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 2 dalyje bei 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatyta, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 1 500 MGL dydžio. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, Š. G. skirtina bauda mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

912. Skirdama bausmę G. S. teisėjų kolegija įvertina tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis, nors ir nepripažino kaltės dėl savo padaryto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie kitų asmenų – R. K. ir E. M. – padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Anot prokuroro, tai vertintina kaip pagalba padedant išaiškinti nusikaltimus bei juose dalyvavusius asmenis ir toks G. S. elgesys pripažintinas kita jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo aspektu byloje esančius duomenis, sprendžia, kad G. S. parodymų turinys, jų nenuoseklumas nesudaro pagrindo tenkinti šios prokuroro apeliacinio skundo dalies. Analizuojant byloje esančius duomenis nustatyta, kad G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 11 d. bei 2016 m. gruodžio 12 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas parodė bylai reikšmingą aplinkybę, t. y. kad po 2015 m. gruodžio 16 d. vykusios UAB koncerno „MG Baltic“ bei politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vadovų kalėdinės vakarienės E. M. jį informavo, jog rūkant prie restorano R. K. pasakė, kad UAB koncernas „MG Baltic“ politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai skirs 50 000 eurų paramą (t. 97, b. l. 10, 29). Tokius parodymus G. S. iš esmės patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau teigė, kad E. M. apie 50 000 eurų paramą užsiminė tik kaip apie galimą, o ne R. K. jau pažadėtą (t. 122, b. l. 180–182; t. 123, b. l. 5–7). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors G. S. parodymai iš tiesų padėjo atskleisti 2015 m. gruodžio 16 d. kalėdinės vakarienės metu R. K. ir E. M. sudarytą susitarimą dėl piniginio kyšio, apytikslį jo dydį, tačiau jų vertinti kaip esminių, iš esmės atskleidusių R. K. ir E. M. padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes, nėra pagrindo. Pirmiausia, tokie G. S. parodymai tik patvirtino iki tol pareigūnų kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų R. K. ir E. M. susitikimuose įvykusių pokalbių turinį apie „finansinės paramos galimybę“, R. K. ir kitų UAB koncerno „MG Baltic“ vadovų 2015 m. gruodžio 16 d. vykusio pokalbio turinį apie „skaičių užsipiešimą“ su E. M.. Antra, nors duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie R. K. pažadėtą paramą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio veiklai, G. S. kategoriškai teigė, kad buvo kalbama tik apie teisėtą paramą, tačiau iš paties G. S. ir R. K. pokalbio, vykusio 2016 m. sausio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad G. S. buvo gerai suprantama, jog UAB koncerno „MG Baltic“ parama politinei partijai nėra teisėta. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad, duodamas parodymus apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus, G. S. nebuvo nuoširdus. Suprasdamas, kad jo nurodytos aplinkybės apie R. K. ir E. M. susitarimą dėl 50 000 eurų paramos iš esmės susijusios ir su jo paties įvykdyta nusikalstama veika, išteisintasis G. S. akivaizdžiai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nutylėti jam žinomą R. K. ir E. M. sudarytą korupcinį susitarimą dėl kyšio. Taigi šių duomenų visuma nesudaro pagrindo G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių apie R. K. ir E. M. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip tokių, kurios iš esmės padėjo išaiškinti kitų išteisintųjų padarytus nusikaltimus.

913. Vertinant G. S. asmenybę nustatyta, kad jis išsituokęs, dirba, galiojančių nuobaudų neturi (t. 97, b. l. 98–102), teisiamas pirmą kartą (t. 97, b. l. 97). Įvykdyta nusikalstama veika taip pat buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų. Vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. S. už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat skirtina piniginė bausmė – bauda, dydžiu artimesnė minimaliam baudos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), dydžiui. Byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti, nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą G. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

914. Prokuroras apeliaciniame skunde išteisintiesiems E. M., V. G., Š. G. ir G. S. kartu su bausme prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje, o R. K. – BK 68² straipsnyje. Šis prokuroro prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

915. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį ir taip padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

916. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 68¹ straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kaip baudžiamojo poveikio priemonė yra įtvirtintas viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, kurį teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą, nurodo, kokia teisė atimama <...> (1–3 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo taikyti jau po byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, t. y. 2017 m. spalio 5 d., įsigaliojusią BK 68¹ straipsnio 3 dalies redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), pagal kurią už šio kodekso XXXIII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų. Analogiškas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatytas ir šiuo metu galiojančioje BK 68¹ straipsnio redakcijoje (2023 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija). Vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios, todėl šiuo atveju taikytina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 68¹ straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią asmenims, padariusiems BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, buvo nustatytas trumpesnis viešųjų teisių atėmimo terminas.

917. BK 68¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmę sudaro terminuotas teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas ir ji gali būti paskirta tik tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiavimu viešosiomis teisėmis, kuris suprantamas kaip tyčinis pasinaudojimas viešosiomis teisėmis, neatitinkantis einamų pareigų interesų, padarytas savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, taip pat veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Šiuo atveju byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad E. M., V. G., Š. G. ir G. S. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarė būdami išrinkti 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariais. Jiems, kaip tautos atstovams, buvo suteiktos viešosios teisės, kuriomis jie privalėjo sąžiningai naudotis, tačiau byloje konstatuota, kad padarydami jiems inkriminuotas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas išteisintieji šiomis teisėmis akivaizdžiai piktnaudžiavo. Atlikdami jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, Konstitucijos bei kitų įstatymų jiems suteiktas teises bei įgaliojimus naudojo priešingai valstybės tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Be to, E. M., pasinaudodamas ne tik Seimo nario, bet ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko, tarybos nario, o V. G. – politinės partijos Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nario, Darbo partijos 2016 m. Seimo rinkimų štabo vadovo pareigomis, turima įtaka darė poveikį savo atstovaujamų politinių partijų nariams, frakcijų Seime nariams, be kita ko, byloje nagrinėjamu laikotarpiu ėjusiems ir aukštas pareigas atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybėje, Seime, Žemės ūkio ministerijoje. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. M., V. G., G. S. ir Š. G. kartu su paskirtomis bausmėmis turi būti paskirta ir BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ir skiriamas pareigas. Atsižvelgiant į išteisintųjų eitas pareigas, turėtus įgaliojimus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, E. M., V. G. ir Š. G. ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama maksimaliam įstatyme nustatytam terminui – penkeriems metams, o G. S. – prokuroro apeliaciniame skunde prašomam ketverių metų terminui.

918. Skiriant R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo įtvirtinta BK 68² straipsnyje, tačiau nuo 2023 m. spalio 26 d. šis BK straipsnis neteko galios (2023 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija), o minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas po pakeitimo reglamentuojamas BK 68¹ straipsnyje. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau aptariant BK 68¹ straipsnio taikymą E. M., V. G., Š. G. ir G. S. dėl viešųjų teisių atėmimo, R. K. taip pat taikytinos nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 68² straipsnio nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi tiek prokuroro prašoma taikyti šio BK straipsnio įstatymo Nr. XIII‑653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 26 d., tiek šiuo metu galiojančiame BK 68¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos sunkina R. K. teisinę padėtį, nes numato ilgesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

919. BK 68² straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustatyta, kad teismas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018). Taigi BK 68² straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. nagrinėjamu laikotarpiu buvo UAB koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, jam priklausė dalis koncerno valdomos UAB „MG Investment“ akcijų. Be to, R. K. vadovavo koncerno valdomam žiniasklaidos sektoriui: buvo UAB „MG Media“, UAB „Alfa Media“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, taip pat ėjo ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdybos pirmininko pareigas. Kaip jau ne kartą minėta šiame teismo nuosprendyje, R. K. pasinaudodamas savo turimomis pareigomis, įtaka ne tik žiniasklaidoje, bet ir kitose srityse, palaikydamas korupcinio pobūdžio santykius su Seimo nariais E. M., V. G., Š. G. ir G. S., veikė išimtinai siekdamas UAB koncernui „MG Baltic“ ar jo valdomoms bendrovėms palankių politinių sprendimų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, siekiant paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse, atėmimas. Atsižvelgiant į R. K. UAB koncerne „MG Baltic“ bei jo valdomose bendrovėse eitas pareigas ir turėtus įgaliojimus, R. K. ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama maksimaliam įstatyme nustatytam terminui – penkeriems metams.

920. Skirdama bausmes išteisintiesiems juridiniams asmenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į analogiškas aplinkybes kaip ir skiriant bausmę fiziniam asmeniui, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, juridinį asmenį apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. UAB koncernas „MG Baltic“ padarė vieną apysunkį (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir šešis sunkius (BK 227 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Visos įvykdytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje ar kitose jai reikšmingose srityse siekdavo ne tik teisėtais būdais, bet ir sąmoningai pasinaudodama savo valdybos nario R. K. turima įtaka žiniasklaidoje, jo pažintimis įvairiose visuomenės grupėse, be kita ko, ir politikoje, taip pat ir savo, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais. Be to, kaip jau minėta, šiomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta itin didelė žala Lietuvos valstybei, jos politinei sistemai. UAB koncerno „MG Baltic“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Vertinant juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad ši bendrovė anksčiau baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo, ši įmonių grupė, nors ir pakeitusi pavadinimą į UAB „MG grupė“, iki šiol vykdo veiklą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu UAB koncernas „MG Baltic“ buvo viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, kurios pagrindinės veiklos kryptys orientuotos į prekybą plataus vartojimo prekėmis ir drabužiais, žiniasklaidą, statybos sektorių bei nekilnojamojo turto plėtrą. Dalį savo veiklos UAB koncernas „MG Baltic“ vystė ir užsienio šalyse. Iš byloje esančių 2016 m. UAB koncerno „MG Baltic“ audito ataskaitų matyti, kad 2016 m. šią įmonių grupę sudarė 80 bendrovių, vidutinis darbuotojų skaičius joje buvo 3 716, pardavimų pajamos buvo 581 mln. eurų, o grynasis pelnas – daugiau nei 28 mln. eurų (t. 99, b. l. 135–155). Iš viešai prieinamos UAB koncerno „MG Baltic“ interneto svetainės matyti, kad UAB koncerną „MG Baltic“ šiuo metu sudaro 86 įmonės, kuriose dirba daugiau nei 3 800 darbuotojų, 2022 m. ši įmonių grupė deklaravo gavusi 832 mln. pajamų (el. šaltinis: https://mggrupe.lt/#about). Taigi šių duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ buvo ir yra pelninga, tebeauganti įmonių grupė. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iš UAB koncerno „MG Baltic“ atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 2 d. UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D. J. M. įsakymu įmonėje buvo patvirtintas etikos kodeksas, kuriame, be kita ko, įtvirtintos korupcijos prevencijos nuostatos (t. 142, b. l. 50–57). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB koncernui „MG Baltic“ už byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos piniginio pobūdžio bausmės – baudos. BK 47 straipsnio 2 ir 4 dalyse (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) juridiniams asmenims numatyta nuo 1 MGL iki 50 000 MGL dydžio baudą. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes UAB koncernui „MG Baltic“ už padarytus nusikaltimus skirtinos baudos, kurių dydžiai ar(duomenys neskelbtini) sni sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo bei bausmių sudėjimo būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

921. Skiriant bausmę juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis padarė keturis tyčinius sunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, 226 straipsnio 4 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis). Visi nusikaltimai baigti, padaryti savanaudiškais motyvais. Pagal bylos duomenis darydamas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis savo politinę veiklą siekė finansuoti ir iš įstatymais tiesiogiai uždraustų finansinių šaltinių. Vertindama politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio padarytą žalą, teisėjų kolegija, be jau pirmiau aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad ši politinė partija nagrinėjamu laikotarpiu buvo viena iš pagrindinių liberalias politines idėjas skleidusių politinių partijų Lietuvoje. Šios politinės jėgos įtaka ir visuomenės palaikymas taip pat buvo gana žymūs: 2008–2012 m. politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su koalicijos partneriais formavo Vyriausybę; 2012 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje surinko daugiau nei 117 tūkstančių rinkėjų balsų, o susumavus daugiamandatėje bei vienmandatėje laimėtus mandatus 2012–2016 m. kadencijos Seime turėjo 11 mandatų (el. šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=29461). Taigi daugiau nei 117 tūkstančių rinkėjų pasitikėdami politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio deklaruojamomis vertybėmis savo balsus šiai partijai atidavė, kad ši politinė jėga atstovautų jų politinėms pažiūroms aukščiausioje tautos atstovybėje – Seime. Tačiau, kaip matyti iš byloje konstatuotų faktinių aplinkybių, politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis per savo vadovus, pamindama aukštos moralės, sąžiningumo bei viešumo standartus, mainais už finansinę naudą susiklosčiusiose situacijose atstovavo ne savo rinkėjų, bet konkretaus privataus verslo – UAB koncerno „MG Baltic“ – interesams. Taigi, paaiškėjus korupcijos faktui, pirmiausia buvo pakirstas šios balsavimo teisę turinčios visuomenės dalies pasitikėjimas ne tik konkrečiais šios politinės partijos lyderiais, bet ir pačia politine partija, jos deklaruojamomis vertybėmis. Vertinant juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad ši politinė partija buvo įsteigta 2005 m., iki šiol aktyviai dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime. Politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, 2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose laimėjusi 13 mandatų, (naujas pavadinimas, pakeistas 2022 m. birželio 22 d., – politinė partija Liberalų sąjūdis) yra viena iš Seimo daugumą sudarančių politinių frakcijų, kartu su koalicijos partneriais formuojančių Vyriausybę. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje kaltais dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimu pripažinti išteisintieji E. M., Š. G. ir G. S. ne tik neina jokių vadovaujamų pareigų šioje politinėje partijoje, bet ir nėra jos nariai. Taigi, esant tokioms aplinkybėms BK 41 straipsnyje įvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui už atskiras nusikalstamas veikas skiriant piniginio pobūdžio bausmes – baudas. Nustatydama bausmių dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į politinių partijų paskirtį, jų galimybes savo veiklą finansuoti tik iš griežtai įstatyme įtvirtintų finansinių šaltinių, todėl sprendžia, kad politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos baudos mažesnės nei sankcijoje numatyti baudų vidurkiai. Juridiniam asmeniui – politinei partijai Liberalų sąjūdžiui skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalyse bei 5 dalies 1 punkte numatytomis bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo taisyklėmis.

922. Skiriant bausmę juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Politinė partija Darbo partija padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 225 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti siekiant finansinės naudos. Bylos duomenimis, ši politinė partija įsteigta 2003 m., iki šiol vykdo savo veiklą, yra viena iš parlamentinių Lietuvos partijų. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu Darbo partijos frakcija Seime turėjo net 29 mandatus, buvo Seimo daugumos partija ir su kitomis partijomis formavo Vyriausybę, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad tuo metu ji turėjo didelį rinkimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių palaikymą (el. šaltiniai: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=29461). Šis juridinis asmuo anksčiau teistas nebuvo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl jo buvo pradėtas baudžiamasis procesas, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-5-495/2013, kurioje Darbo partija buvo kaltinama padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016 konstatuota, kad veika, už kurios padarymą baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, buvo traukiamas ir juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija, atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet BK 220 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamasis persekiojimas nebegali būti tęsiamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų pasibaigimo. Todėl kasacinės instancijos teismas nusprendė, kad juridiniam asmeniui Darbo partijai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (t. 95, b. l. 148–188). Be to, šioje minėtoje byloje, be V. G., tuo metu buvusio atsakinguoju partijos sekretoriumi, dėl apgaulingos Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nuteisti ir šios politinės partijos pirmininkas bei iždininkė. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad ši politinė partija, jai vadovaujantys asmenys ir toliau toleravo neteisėtą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančią veiklą, tokios veiklos vykdymo politiką, o kartu ir šios politinės organizacijos kultūrą. Tokią išvadą tik patvirtina aplinkybė, kad po ikiteisminio tyrimo dėl V. G. šioje baudžiamojoje byloje pradėjimo Darbo partijos atsakingosios sekretorės 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. SD-155.1 V. G. buvo priimtas dirbti į svarbias partijos štabo vadovo pareigas trijų mėnesių laikotarpiui (t. 95, b. l. 129). Be to, V. G. ir šiuo metu yra šios politinės partijos narys, su šia politine partija dalyvavo ir buvo išrinktas į 2020–2024 m. kadencijos Seimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai už padarytas nusikalstamas veikas taip pat skirtinos piniginio pobūdžio bausmės – baudos, mažesnės nei sankcijose numatytų baudų vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Dėl turto konfiskavimo

923. Pripažinus išteisintuosius R. K., V. G. bei Š. G. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo spręstinas ir turto, įgyto iš nusikalstamų veikų, konfiskavimo klausimas.

924. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatyme nurodytais būdais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-368/2011). Kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-162-303/2017). Vienas iš turto konfiskavimo tikslų – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-156-303/2022).

925. Baudžiamojoje byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad E. M., darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, 2016 m. gegužės 10 d. savo ir vadovaujamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai tiesiogiai iš R. K. gavo 106 200 eurų bei 72 eurų 99 euro centų vertės degtinės butelio „Stumbras Millennium Oak Edition“ kyšį. Šie pinigai bei degtinės butelis su dėžute 2016 m. gegužės 12 d. buvo rasti kratos metu E. M. namuose bei jo automobilyje „Honda CR-V“. Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, ši 106 200 eurų suma pripažintina E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – rezultatu, todėl turi būti konfiskuojama. O R. K. E. M. perduotas degtinės butelis „Stumbras Millennium Oak Edition“ su dėžute, nors ir pripažintinas E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatu bei priemone piniginiam kyšiui maskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.

926. Pripažinus E. M. kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, iš jo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip šios nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-489/2020) valstybės nuosavybėn taip pat konfiskuotinos 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos – 135 290 eurų, saugomų Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje (t. 106, b. l. 30). Be to, šiuo nuosprendžiu konstatavus, kad 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. namuose metu rastos lėšos – 900 eurų, 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų – yra E. M. iš teisėtų pajamų įgytas turtas, bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi 690 eurų, 1 600 JAV dolerių bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų buvo grąžinti išteisintajam (t. 129, b. l. 152–154), likusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje saugoma pinigų suma – 210 eurų – grąžintina E. M..

927. Apeliaciniame skunde prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, taip pat prašo valstybės naudai iš V. G. išieškoti konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 100 eurų ir 15 000 eurų, iš viso 27 100 eurų, bei atitinkamai iš Š. G. – 8 700 eurų. Dėl tokio prašymo prokuroras jokių argumentų apeliaciniame skunde neišdėstė. Teisėjų kolegija prokuroro prašymą išieškoti kyšių vertę atitinkančias pinigų sumas iš V. G. bei Š. G. tenkina iš dalies.

928. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Priešingai nei E. M. inkriminuotų korupcinių nusikaltimų atveju, R. K. V. G. ir Š. G. duotų kyšių, užmaskuotų kaip parama juridiniams asmenims bei nuolaida Darbo partijos reklamai, nėra galimybės konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultato, todėl išieškotinos kyšių vertę atitinkančios pinigų sumos (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tačiau tokiu atveju teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-693/2019).

929. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, veikė ne savo, bet kitų asmenų, be kita ko, ir šiuo nuosprendžiu kaltu pripažinto juridinio asmens – Darbo partijos naudai. Nustatyta, kad vienu atveju V. G. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir netiesiogiai priėmė kyšį kaip 12 100 eurų nuolaidą Darbo partijos reklamai, o kitu – tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir netiesiogiai kaip kyšį priėmė 15 000 eurų paramą VšĮ „Meno ir sporto projektai“ naudai. Taigi tiesioginę naudą iš nusikalstamų veikų gavo ne V. G., bet juridiniai asmenys – Darbo partija bei VšĮ „Meno ir sporto projektai“. Todėl konfiskuojant kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą į tai turi būti atsižvelgta. Šiuo atveju sprendimas išieškoti bendrą kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 100 eurų – vien tik iš V. G. neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Pažymėtina, kad, nesant prokuroro prašymo išieškoti gautų kyšių vertę atitinkančios pinigų sumos ir iš naudą gavusių juridinių asmenų, teisėjų kolegija negali sunkinti šių juridinių asmenų teisinės padėties. Todėl įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad nors V. G. tiesioginės naudos iš nusikalstamų veikų ir negavo, bet būtent jis tarėsi su R. K. dėl kyšio už pastarojo pageidaujamų veiksmų atlikimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš V. G. išieškotina dalis bendros kyšių vertės – 27 100 eurų – atitinkanti pinigų suma, t. y. 8 000 eurų.

930. Š. G. atveju byloje konstatuota, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarė savo ir kito asmens – politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio naudai ir interesais. Taigi realią naudą iš nusikalstamos veikos gavo tiek Š. G., tiek dėl analogiško nusikaltimo šiuo nuosprendžiu nuteistas juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Todėl, nesant prokuroro prašymo išieškoti kyšio dalyko vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš šio juridinio asmens, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų sprendimas iš Š. G. išieškoti pusę – 4 350 eurų – Š. G. faktiškai vadovaujamam VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ R. K. perduoto 8 700 eurų kyšio.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

931. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išteisintieji politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovas advokatas R. Jurka 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. birželio 21 d. pateikė prašymą priteisti politinės partijos Liberalų sąjūdžio patirtas išlaidas – 86 211,65 euro – už šiai partijai advokato suteiktą teisinę pagalbą (t. 160, b. l. 22–73; t. 164, b. l. 15–32, 114); G. S. gynėjas advokatas R. Černius 2023 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą priteisti 4 616,15 euro teisinės pagalbos išlaidų (t. 161, b. l. 196–204), o juridinio asmens – Darbo partijos atstovas advokatas V. S. prašė iš valstybės Darbo partijai priteisti 30 380,11 euro jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų (t. 163, b. l. 127–195). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. birželio 21 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-11032, kurioje nurodyta, kad Š. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 5 543,33 euro ir prašo šias išlaidas išieškoti valstybės naudai (t. 164, b. l. 68–84). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas pagrįstas ir tenkintinas, o išteisintojo G. S. gynėjo, politinės partijos Liberalų sąjūdžio, politinės partijos Darbo partijos atstovų pareikšti prašymai atmestini.

932. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

933. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį, be kita ko, ir dėl Š. G. išteisinimo, apskundė ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam Š. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. Doroševas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į suteiktų teisinių paslaugų apimtį (baudžiamąją bylą sudaro 164 tomai, joje teisiami septyni asmenys, apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per 26 teismo posėdžius), išteisintojo turtinę padėtį (bylos duomenimis, Š. G. dirba), į tai, kad visi esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su Š. G. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, buvo patenkinti, sprendžia, kad yra pagrindas visiškai tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

934. Išteisintųjų juridinių asmenų – politinės partijos Liberalų sąjūdžio, politinės partijos Darbo partijos atstovų, G. S. gynėjo pareikšti prašymai iš valstybės priteisti teisinės pagalbos išlaidas yra nepagrįsti. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu prokuroro apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas ir išteisintieji G. S. bei juridiniai asmenys – politinė partija Liberalų sąjūdis ir politinė partija Darbo partija buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokiu atveju BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra taikomos ir išteisintųjų prašymai priteisti jų patirtas teisinio atstovavimo išlaidas nėra tenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria:

1) BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.);

2) BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

3) BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

4) BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

5) BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

6) BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai);

7) BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

1) BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

2) BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

3) BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

1) BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

2) BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

3) BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“);

4) BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Š. G. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

G. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Juridinis asmuo – UAB koncernas „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) išteisintas pagal:

1) BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.);

2) BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

3) BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

4) BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

5) BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai);

6) BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“);

7) BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Juridinis asmuo – politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) išteisintas pagal:

1) BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.);

2) BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

3) BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio);

4) BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Juridinis asmuo – politinė partija Darbo partija išteisintas pagal:

1) BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija);

2) BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.), ir paskirti jam bausmę – 600 MGL dydžio (22 596 eurų) baudą;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę –laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

3) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę –laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

4) nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

5) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

6) nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

7) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. K. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą R. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 500 MGL dydžio (18 830 eurų) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į R. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir atimti jam teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse, 5 (penkeriems) metams.

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

3) nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti E. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią apėmimo būdu subendrintą bausmę ir bausmę paskirtą E. M. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti iš E. M. 106 200 eurų (šimtą šešis tūkstančius du šimtus eurų) ir 135 290 eurų (šimtą trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų), iš viso 241 490 eurų (du šimtus keturiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt eurų).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 punktu, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dovanų maišelį su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje, 2016 m. gegužės 12 d. kratos protokolo priedas (t. 14, b. l. 77–82), esant prašymui, grąžinti teisėtiems savininkams, prašymo nesant, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dovanų maišelį su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą bei priemonę kyšiui maskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje saugomus pinigus – 210 eurų (du šimtus dešimt eurų) grąžintini E. M..

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

3) nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

4) nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. G. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. išieškoti valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (paimtų kyšių) vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 000 eurų (aštuonis tūkstančius eurų).

Š. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 500 MGL dydžio (18 830 eurų) baudą.

Paskirti Š. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Š. G. išieškoti valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (paimto kyšio) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 350 eurų (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų).

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 400 MGL dydžio (15 064 eurų) baudą.

Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68¹ straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir atimti jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 4 (ketveriems) metams.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pripažinti kaltu padarius:

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.), ir paskirti jam bausmę – 10 000 MGL dydžio (376 600 eurų) baudą;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – 25 000 MGL dydžio (941 500 eurų) baudą;

3) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – 25 000 MGL dydžio (941 500 eurų) baudą;

4) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – 18 000 MGL dydžio (677 880 eurų) baudą;

5) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – 15 000 MGL dydžio (564 900 eurų) baudą;

6) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – 20 000 MGL dydžio (753 200 eurų) baudą;

7) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai), ir paskirti jam bausmę – 18 000 MGL dydžio (677 880 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) paskirti subendrintą bausmę – 25 000 MGL dydžio (941 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) subendrintą bausmę – 18 000 MGL dydžio (677 880 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) subendrintą bausmę – 20 000 MGL dydžio (753 200 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą juridiniam asmeniui – UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir UAB koncernui „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – UAB „MG grupė“) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 000 MGL dydžio (1 129 800 eurų) baudą.

Juridinį asmenį – politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) pripažinti kaltu padarius:

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.), ir paskirti jam bausmę – 6 000 MGL dydžio (225 960 eurų) baudą;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – 8 000 MGL dydžio (301 280 eurų) baudą;

3) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio), ir paskirti jam bausmę – 8 000 MGL dydžio (301 280 eurų) baudą;

4) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 5 000 MGL dydžio (188 300 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 eurų ir degtinės butelio kyšio) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) subendrintą bausmę – 8 000 MGL dydžio (301 280 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią apėmimo būdu subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas juridiniam asmeniui – politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 8 700 eurų kyšio Š. G.) bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir politinei partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (naujas pavadinimas – politinė partija Liberalų sąjūdis) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 000 MGL dydžio (376 600 eurų) baudą.

Juridinį asmenį – politinę partiją Darbo partiją pripažinti kaltu padarius:

1) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – 8 000 MGL dydžio (301 280 eurų) baudą;

2) nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskirti jam bausmę – 6 000 MGL dydžio (225 960 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, juridiniam asmeniui – politinei partijai Darbo partijai paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti politinei partijai Darbo partijai galutinę subendrintą bausmę – 8 000 MGL dydžio (301 280 eurų) baudą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

R. K. gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus bei E. M. gynėjo advokato Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš Š. G. 5 543,33 euro (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 33 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

G. S. gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, juridinių asmenų – politinės partijos Liberalų sąjūdžio atstovo advokato Raimundo Jurkos ir politinės partijos Darbo partijos atstovo advokato V. Sviderskio prašymus iš valstybės priteisti išteisintųjų patirtas teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

LIETUVOS APELIACINIO TEISMO 2023 M. LAPKRIČIO 22 D. NUOSPRENDŽIO BYLOJE NR. 1A-40-307/2023

I . PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS BYLOS APLINKYBĖS 3

II. APELIACINIŲ SKUNDŲ ARGUMENTAI IR PROCESO DALYVIŲ PRAŠYMAI 71

III. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO IŠVADOS IR ARGUMENTAI 265

C. DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO JURIDINIAMS ASMENIMS – UAB KONCERNUI „MG BALTIC“ IR POLITINEI PARTIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS LIBERALŲ SĄJŪDŽIUI 331

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Š. G. įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas 350

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Seimo nutarimą dėl PPP (viešosios ir privačios partnerystės) projekto „Kelias Vilnius–Utena“ 367

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. veikimo bei R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams dėl balsavimo „už“ Seimo narių R. S. ir A. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime įregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑2627(2) 4 straipsnio 1 dalis 378

Dėl R. K. pageidaujamo E. M. poveikio Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. 388

Dėl E. M. papirkimo R. K. siekiant išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant ir kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus 406

Dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio – 106 200 eurų bei 72 eurų 33 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millennium Oak Aged Edition“ butelio 413

E. DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO JURIDINIAMS ASMENIMS – UAB KONCERNUI „MG BALTIC“ IR POLITINEI PARTIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS LIBERALŲ SĄJŪDŽIUI 459

F. DĖL E. M. INKRIMINUOTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS, NUMATYTOS BK 189¹ STRAIPSNIO 1 DALYJE 473

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – pageidaujamo Seimo nario V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP 2013(2), kuriame nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 Eur turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis 487

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir į Seimo 7-osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) 487

Dėl pageidaujamo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – Seimo nario V. G. balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos ir šio įstatymo nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d. 500

Dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektu Nr. XIIP-3370(02) siūlomi vartojimo rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. ir dėl poveikio Darbo partijos frakcijos Seime nariams, kad, Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d. 500

Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., kad ši Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir kurį perdavė įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8-ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją 531

Poveikis žemės ūkio ministrei V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „MG Baltic“ valdoma UAB „MG valda“ dėl Vilniuje, Tujų g. 2, esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos 559

Poveikis žemės ūkio ministrei V. B., kad ji teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „MG Baltic“ valdomoms UAB „Alfa Media“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus bei neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti toms pačioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetą 573

Dėl R. K. kaltinime pagal BK 227 straipsnio 3 dalį bei Seimo nariui V. G. kaltinime pagal BK 225 straipsnio 3 dalį inkriminuoto požymio „išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus“ 593

Dėl 12 100 Eur kyšio, užmaskuoto kaip nuolaida politinės partijos Darbo partijos politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „PHD“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „MG Baltic“ valdomai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – „LNK“, „Info TV“, „BTV“ ir „TV1“ televizijose. 596

Dėl 15 000 Eur kyšio, užmaskuoto kaip parama VšĮ „Meno ir sporto projektai“ 613

H. DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO JURIDINIAMS ASMENIMS – UAB KONCERNUI „MG BALTIC“ IR POLITINEI PARTIJAI DARBO PARTIJAI 639

I. DĖL BK 228 STRAIPSNIO 2 DALIES (G. S. IR POLITINĖ PARTIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS LIBERALŲ SĄJŪDIS) 665

J. DĖL KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS VEIKSMŲ TEISĖTUMO IR DUOMENŲ, GAUTŲ KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS METU, PRIPAŽINIMO ĮRODYMAIS 696

L. DĖL TURTO KONFISKAVIMO 734