Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.4.; 1.1.7.2.2.; 1.2.19.1.1.; 1.2.19.1.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.

2018 m. liepos 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 75 MGL (2850 Eur) bauda. Baudą paskirta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš P. S. valstybės naudai konfiskuota 50 Eur, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

P. S. nuteistas už tai, kad jis savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, 2015 m. gegužės 11 d., apie 9.22 val., savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. Š. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad pastarajam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nefiksuojant ir kaip nedarbingumo priežasties nenurodant alkoholio vartojimo. Veikdamas pagal susitarimą, 2015 m. gegužės 11 d., apie 9.48 val., tose pačiose patalpose P. S. nurodė jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai – (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko 2017 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dėl ilgą laiką vartoto alkoholio sutrikdytos sveikatos būklės išduoti V. Š. trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus, nefiksuojant V. Š. alkoholio vartojimo. Vykdydama P. S. nurodymą (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko 2017 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tą pačią dieną ligoninės patalpose, užpildė V. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, paciento apžiūros protokolą ir atliko kraujo tyrimus bei nenustatinėjant alkoholio kiekio kraujyje ir nustatant sveikatos būklės sutrikimą dėl opaligės, išdavė nedarbingumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su priimtu skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, nes apygardos teismas jį priėmė neištyręs visų esminių baudžiamosios bylos aplinkybių. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi duomenimis, kurių nėra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apeliantas aptardamas savo parodymus apie tai, kad jis grąžino V. Š. 50 Eur teigia, jog apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tokius jo parodymus atmetė ir vadovavosi V. Š. parodymais. Tačiau teismas netyrė ir nevertino ar V. Š. parodymai yra patikimi, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę buvusią 2015 m. gegužės 11 d. ir jo galimybę suvokti ir prisiminti nurodytos dienos įvykius. Apeliantas pažymi, kad jis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog 2015 m. gegužės 11 d. V. Š. sveikatos būklė buvo sunki ir jam reikėjo skubios medicininės pagalbos. Tai patvirtino liudytojai D. J. ir A. L.. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina padaryti įrašai asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. patvirtino, jog tiriamos dienos įvykių jis neprisimena, o dalis jo atsiminimų yra iš jam ikiteisminio tyrimo metu parodytos vaizdinės medžiagos, kuri buvo padaryta P. S. darbo kabinete. Nuteistasis aptardamas V. Š. parodymus teigia, kad jo parodymų turinys patvirtina nuteistojo teiginį, kad tos dienos įvykių dėl sveikatos būklės V. Š. neprisimena, todėl galima tikėti tokiais V. Š. parodymais, kad jis neprisimena kas vyko už P. S. kabineto ribų. Taigi, V. Š. nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad po jų susitikimo ir pokalbio jo darbo kabinete, jis ligoninės patalpose susitikęs V. Š. jam grąžino 50 Eur. Baudžiamojoje byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo padarytas jo darbo kabinete tik patvirtina, kad nuteistasis buvo išėjęs iš savo darbo kabineto ir būdamas ligoninės patalpose turėjo galimybę perduoti V. Š. 50 Eur. Teisminio tyrimo metu surinktais ir patikrintais duomenimis nėra paneigti jo parodymai dėl 50 Eur grąžinimo V. Š., todėl apkaltinamasis nuosprendis jam turi būti panaikintas.Nuteistasis aptardamas teismų praktiką dėl privalomumo teismui imtis priemonių, kad byla būtu ištirta visapusiškai ir teisingai, taip pat dėl privalomumo ištirti ar kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys neprieštarauja duomenų atitikties ir leistinumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2008, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-176/2014) teigia, jog nagrinėjamoje byloje yra pateikta tik Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria P. S. nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta pirminio dokumento, kuriuo prieš P. S. būtų leista pradėti vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Neištyrus ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti esant tam faktiniam ir teisiniam pagrindui, negalima spręsti apie šių veiksmų pratęsimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-303/2015). Argumentus dėl nurodytų aplinkybių, gynėjas buvo išdėstęs ir pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas šių duomenų netikrino, jų neanalizavo ir išvados, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas vykdyti prieš nuteistąjį kriminalinės žvalgybos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytus atitinkamus tyrimo veiksmus, nepagrindė. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindą patvirtina kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 05-0005-15 pateikti duomenys, kurioje P. S. įtariamas padaręs kitas nusikalstamas veikas. Pasak nuteistojo, teismas pateikdamas tokius argumentus pripažino, kad jis prašomų duomenų neišreikalavo, netyrė, nevertino ir dėl jų savo išvados nepadarė, nes jų nėra nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad tokie duomenys yra kitoje baudžiamojoje byloje ir kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas prieš nuteistąjį pradėti bei tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Apeliantas nurodo, kad BPK nuostatos nedraudžia teismui remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti pateikti į nagrinėjamą bylą ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, kad tinkamai būtų užtikrinama teisė į proceso rungtyniškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-23-976/2015). Bylą nagrinėjantis teismas nesiaiškino ar šiuo atveju prieš nuteistąjį teisėtai buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, kiek ilgai jie buvo taikyti, ar taikytos priemonės buvo adekvačios ir proporcingos siekiamiems tikslams. Pasak nuteistojo, tik tada būtų galima spręsti apie taikomų priemonių pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apygardos teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė sprendimą, neištyręs visų esminių bylos aplinkybių, kaip tai yra numatyta BPK 20 straipsnyje.Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo leista slapta patekti į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), slapta patekti į P. S. darbo kabinetą, atliekant jo apžiūrą, daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti, apžiūrėti ir juos pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, leisdamas P. S. darbo kabinete atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nutarties rezoliucinėje dalyje labai konkrečiai nurodė, kokius veiksmus galima slapta atlikti jo kabinete. Tarp teismo leistų P. S. kabinete atlikti slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų nėra numatyta teisė jame įrengti specialią slaptą techniką, fiksuojančią kabinete vykstantį veiksmą, vaizdą ir garsą. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis daro išvadą, kad visi duomenys, gauti jo kabinete neteisėtai įrengtų specialių slaptų techninių priemonių pagalba, turi būti pripažinti kaip gauti pažeidžiant įstatymą, todėl teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį negalėjo jais vadovautis. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi kaip prejudiciniu faktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis teigia, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti naudojamos kaip prejudicija nagrinėjamoje byloje ir juo labiau negali tapti motyvu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kiekviena byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o teismo nuosprendis grindžiamas tik tiesiogiai ištirtais įrodymais. Teismo kitoje byloje padarytos išvados dėl V. Š. veiksmų, negali būti perkeltos į nagrinėjamą bylą ir tapti vienu iš motyvų priimant apeliantui apkaltinamąjį nuosprendį. BPK normos ir teisminė praktika reikalauja, kad teismas savo išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, grįstų tik konkrečioje byloje teismo ištirtais, išnagrinėtais ir įvertintais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-222/2017).Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį dėl P. S. paskirtos bausmės ir jam paskirti 135 MGL (5084,1 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse.Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą dėl P. S. kaltės, taip pat teisingai parinko bausmės rūšį, tačiau nustatydamas baudos dydį ir neatimdamas teisės dirbti vadovaujamą darbą valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse, nepakankamai atsižvelgė į BK 41, 54 ir 67 straipsniuose nustatytą bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, skyrimo pagrindus ir sąlygas bei BK 68² straipsnyje įtvirtintą teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymą.Prokuroras aptardamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-25-942/2015, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017) dėl bausmės skyrimo nuteistajam teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės, nepakankamai atsižvelgė į P. S. užimtas pareigas ir elgesį nusikaltimo darymo metu bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, apibūdinantį jo asmenybę ir tikimybę, kad baudžiamojo įstatymo tikslai bus pasiekti. Toks bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas lemia pagrindinių bausmės skyrimo principų, teisingumo ir bausmės individualizavimo principų pažeidimą.Sprendžiant klausimą dėl bausmės ir jos dydžio reikia vertinti ne tik nuteistojo amžių ir tai, kad jis išlaiko kitus šeimos narius, bet taip pat reikia atsižvelgti ir į kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos vertinant visumoje su kitomis bausmės rūšį ir dydį apsprendžiančiomis aplinkybėmis. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis P. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl negalima teigti, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys bei laikysis įstatymų. Prokuroro teigimu priešingai, baudžiamojo proceso metu nustatytos nuteistąjį P. S. apibūdinančios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl jam paskirtos bausmės teisingumo. Prokuroro teigimu, P. S. paskirta 75 MGL dydžio bauda vertinama kaip per švelni, net ir atsižvelgiant į nedidelės vertės kyšio dydį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei atsiradusius padarinius. Be to, šioje byloje asmeniui, piktnaudžiavusiam savo kaip ligoninės vadovo įgaliojimais ir padariusiam korupcinio pobūdžio nusikaltimą, pažeidusiam nepriekaištingos reputacijos, nepriekaištingo elgesio ir profesinės veiklos teisėtumo reikalavimus, nebuvo paskirta baudžiamo poveikio priemonė, susijusi su jo kaip vadovo profesinės veiklos apribojimu. Pasak prokuroro, teismo sprendimas P. S. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės uždraudžiančios dirbti vadovaujamą darbą, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo, todėl yra neteisinga. Prokuroro teigimu, įvertinus tai, kad nusikaltimą P. S. padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo, kaip vadovo įgaliojimais, jam turi būti atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybės ar savivaldybės institucijose (BK 68² straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. S. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Petrauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl operatyvinio tyrimo veiksmų teisėtumo ir jų metu gautų įrodymų leistinumo

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. S. teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo konkrečiai nurodyta kokius slaptus veiksmus galima atlikti nuteistojo darbo kabinete. Tarp teismo leistų P. S. darbo kabinete atlikti slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų nėra numatyta teisė jame įrengti specialią slaptą techniką, fiksuojančią kabinete vykstantį veiksmą, vaizdą ir garsą. Todėl pasak nuteistojo jo darbo kabinete slapta garso ir vaizdo įrašymo įranga įrengta neteisėtai, neturint leidimo tokiam veiksmui. Nuteistojo teigimu, dėl pirmiau aptartų aplinkybių apygardos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, į bylą pateiktus P. S. darbo kabineto vaizdo įrašus ir dėl to surašytus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi Nr. S6-281 (išslaptinta), vadovaudamasis kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 straipsniais, sankcionavo: susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, naudojant technines priemones specialia tvarka; techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka; slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir slaptą patekimą į P. S. darbo kabinetą, atlikti jo apžiūrą, daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti, apžiūrėti ir juos pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 rugpjūčio 6 d. (t. 1, b.l. 19). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų slaptų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Leidimas atlikti slaptus veiksmus turi būti kuo tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-180-976/2017). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartą Panevėžio apygardos teismo pirmininko priimtą nutartį ir nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką, priimdama sprendimą nesivadovauja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktais 2015 m. rugsėjo 18 d. kriminalinės žvalgybos protokolais bei duomenimis gautais iš vaizdo įrašo, kurie buvo gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus P. S. darbo kabinete, nes iš aptartos Panevėžio apygardos teismo pirmininko priimtos nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog leidimas panaudoti technines priemones suformuluotas aptakiai, neapibrėžiant kur, kokiose vietose ir kokiomis aplinkybėmis galimas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje apsiribojama vien nurodymu, kad galimas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Tuo tarpu aiškiai nurodyta kokius slaptus veiksmus galima atlikti P. S. darbo kabinete. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2015 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinės dalies negalima daryti išvados, jog kriminalinės žvalgybos veikos subjektams buvo duotas leidimas įrengti P. S. darbo kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą. Vertinant pirmiau aptartas aplinkybes, kad teisėjų kolegija priimdama sprendimą byloje nesivadovauja kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, kiti nuteistojo skundo argumentai dėl faktinio pagrindo buvimo atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus teisiškai nėra reikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kitus baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuosprendį dėl P. S. kaltės, prieina prie išvados, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį įrodymus vertino kaip visumą, lygino iš įvairių šaltinių gautus duomenis, vertino tiek kaltinančius įrodymus, tiek ir, nuteistojo bei gynybos manymu, teisinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neteisingai vertino šiuos atskirus įrodymus ir jų visumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo šioje byloje nuteistajam apimtį.

Dėl BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad V. Š. būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nefiksuojant ir kaip nedarbingumo priežasties nenurodant alkoholio vartojimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis P. S., kad V. Š. 2015 m. gegužės 11 d. atvykęs į P. S. darbo kabinetą, padavė jam 50 Eur, kuriuos jis paėmė ir ligoninės gydytojų paprašė, kad šie V. Š. suteiktų reikalingą gydymą jo vadovaujamoje įstaigoje (t. 2, b. l. 64-65). Nurodytas aplinkybes nuteistasis P. S. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 116-117). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas V. Š. parodė, kad jis 2015 m. gegužės 11 d. atvykęs į pažįstamo gydytojo P. S. darbo kabinetą, padavė jam 50 Eur, kad šis jam padėtų dėl jo sveikatos problemų, nes tuo metu labai blogai jautėsi. Pinigus P. S. padavė norėdamas šiam atsidėkoti, kad jam būtų suteiktas gydymas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1, b.l. 111-112, t. 2, b.l. 63). Nuteistasis P. S. tvirtino, kad V. Š. tą pačią dieną ligoninėje 50 Eur grąžino (t. 2, b.l. 64-65). Apie tai, kad grąžino pinigus P. S. parodė tik pirmosios instancijos teisme. Šie nuteistojo P. S. teiginiai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės, nes yra paneigti nuosekliais liudytojo V. Š. parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme liudytojas V. Š. nors ir nurodė, kad tiriamo įvykio dieną jautėsi silpnai, tačiau kategoriškai teigė, kad P. S. duotų pinigų jam niekas negrąžino (t. 2, b.l. 65). Tai, kad V. Š. tiriamo įvykio dieną buvo sąmoningas ir orientavosi aplinkoje patvirtina ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto V. G. 2016 m. balandžio 5 d. apžiūros protokole ir baudžiamojoje byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) protokole nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. gegužės 11 d. ligoninėje apžiūrint V. Š., apie jo bendrą būklę nurodyta – sąmoningas, vyzdžiai vidutinio pločio, orientacija laike nesutrikusi, eisena normali, kalba nesutrikusi (t. 1, b.l. 40-41, 43). Taip pat liudytoja D. J. patvirtino, kad tiriamo įvykio dieną V. Š. neatrodė neblaivus ir nuo jo alkoholio kvapo nesijautė (t. 2, b.l. 63-64). Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo V. Š. parodymais ir nėra pagrindo teigti, kad V. Š. neatsimena tariamo pinigų grąžinimo, apie kurį pirmosios instancijos teisme parodė nuteistasis. Apeliaciniame skunde, siekiant sumenkinti V. Š. parodymų reikšmę, nepagrįstai pabrėžiamas jo nurodytų tam tikrų aplinkybių nevisiškas konkretumas akcentuojant, kad V. Š. dėl savo sveikatos būklės tiriamos dienos aplinkybių neprisimena.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi kaip prejudiciniu faktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nes kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojas V. Š. tiesiogiai buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, išvados dėl P. S. kaltės pagrįstos ne kitos bylos duomenimis, o tiesiogiai pirmosios instancijos teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje įvertintais įrodymais.Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad P. S. būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, pirmiau nurodytomis aplinkybėmis vykdydamas įgaliojimus iš V. Š. priėmė kyšį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. S. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad V. Š. būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nefiksuojant ir kaip nedarbingumo priežasties nenurodant alkoholio vartojimo. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų ir suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad P. S. priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad V. Š. būtų atliktas sveikatos patikrinimas išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Pakeičiant P. S. veikos kvalifikavimą yra siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad perkvalifikavus P. S. veiką, jam pareikštame kaltinime nurodomos faktinės aplinkybės nepasikeičia.Vertinant pagal BK 225 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies požymius, veikų atribojimui aktualu tai, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia savo įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų, o BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad už kyšį valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeis teisės aktus ar viršys įgaliojimus. Liudytojas V. Š. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis 2015 m. gegužės 11 d. atvykęs į pažįstamo gydytojo P. S. darbo kabinetą, jautėsi silpnai, jam skaudėjo skrandį, ryte vėmė krauju, jam buvo būtina medicininė pagalba. Mano, kad skrandžio skausmai jam buvo nuo streso, nervinių situacijų, o taip pat ir dėl alkoholio vartojimo. Jis norėjo gydytis namuose, todėl prašė, kad jam būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Alkoholį vartojo dieną prieš ateidamas į ligoninę. Atvykęs į ligoninę jis jautėsi blaivus, tačiau jam buvo silpna (t. 1, b.l. 111-112, t. 2, b.l. 63). Liudytojai D. J. ir A. L. patvirtino (t. 1, b.l. 63-64, t. 2, b.l. 63-65), kad 2015 m. gegužės 11 d. į P. S. darbo kabinetą atvykusiam V. Š. buvo būtina medicininė pagalba. Liudytojos D. J. teigimu, pagal buvusią situaciją visi veiksmai, susiję su V. Š. apžiūra, tyrimais, nedarbingumo pažymėjimo išrašymu, buvo atlikti teisėtai, pagrįstai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Jeigu V. Š. pirmiausia būtų atvykęs į priėmimo skyrių, o ne pas ligoninės vadovą P. S., medicininė paslauga jam būtų suteikta tokia pačia tvarka. Nedarbingumo pažymėjimas V. Š. buvo išduotas pagrįstai, teisėtai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Liudytoja D. J. patvirtino, kad V. Š. skundėsi skrandžio skausmais ir kraujavimu. V. Š. jai nurodė, kad buvo kelionėje, kur vartojo alkoholį ir aštrų maistą. Tiriamo įvykio dieną V. Š. neatrodė neblaivus ir nuo jo alkoholio kvapo nesijautė. Liudytojai D. J. ir A. L. taip pat parodė, kad asmeniui kreipusis į gydymo įstaigą prieš išduodant nedarbingumo pažymėjimą nėra privaloma kiekvieną kartą atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui nustatyti. Taip pat ir Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356) 45 punkte numatyta, kad tik asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje ir (duomenys neskelbtini) protokole nurodyta, kad V. Š. 2015 m. gegužės 11 d. 9.50 val. apžiūrėtas Priėmimo skyriuje, pacientas skundžiasi intensyviu skausmu, jį pykina, jis vėmė su kraujo priemaišomis, skausmai – dvi dienos, sustiprėjo 2015 m. gegužės 11 d. 6.00 val. ryto. Diagnozė – gastrozofaginio refliukso liga: erozinis ezofagitas su kraujavimu (dėl opaligės) (t. 1, b.l. 42, 43). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2015 m. gegužės 11 d. buvo surašytas pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (serija (duomenys neskelbtini)) apdraustajam V. Š. dėl ligos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. (t. 1, b.l. 60). Kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų ir baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 11 d. į ligoninę atvykusiam V. Š. buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Nenustatyta, kad P. S. D. J. būtų nurodęs patikrinti V. Š. sveikatą ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą nesant tam pagrindo. Nenustatyta ir tai, kad V. Š. sveikata sutriko vien tik dėl alkoholio vartojimo ir, kad nepagrįstai jam buvo nustatyta diagnozė – gastrozofaginio refliukso liga: erozinis ezofagitas su kraujavimu (dėl opaligės). Taip pat nenustatyta, kad V. Š. tiriamo įvykio dieną buvo neblaivus ir, kad tikrindama sveikatą D. J. turėjo įtarti ir nustatyti V. Š. neblaivumo laipsnį bei tai įrašyti asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje ir nedarbingumo pažymėjime. Pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad P. S. suprato, jog jis iš V. Š. priėmė kyšį už V. Š. nukreipimą gydytis pas D. J. išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Tokia P. S. veika atitinka kyšininkavimą, numatytą BK 225 straipsnyje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negali būti konstatuojama, kad P. S. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, nes P. S. priėmė atlygį už visiškai konkrečius tarnybinius veiksmus (būdamas ligoninės direktoriumi pasirūpino paciento priežiūra ir tinkamu jo gydymo užtikrinimu), savo įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų, tačiau neturėdamas teisės imti už tai jokio atlygio. Tokie P. S. veikimai dėl asmens, kuris kreipėsi medicininės pagalbos (išskyrus veiksmus dėl pinigų paėmimo) pripažįstami teisėtu veikimu, vykdant įgaliojimus. Toks aiškinimas atitinka ir suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-94-511/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad P. S. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Pripažįstama, kad P. S. priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. P. S. pripažįstamas kaltu dėl to, kad jis savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, 2015 m. gegužės 11 d., apie 9.22 val., savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. Š. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad pastarajam būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Veikdamas pagal susitarimą, 2015 m. gegužės 11 d., apie 9.48 val., tose pačiose patalpose P. S. nurodė jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai, kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko 2017 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išduoti V. Š. trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą ir atlikti kraujo tyrimus bei surašyti reikiamus dokumentus. Vykdydama P. S. nurodymą, (duomenys neskelbtini) vedėja, kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko 2017 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tą pačią dieną ligoninės patalpose užpildė V. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, paciento apžiūros protokolą ir atliko kraujo tyrimus ir nustatant sveikatos būklės sutrikimą dėl opaligės, išdavė nedarbingumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.

Dėl bausmės

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam paskirtu baudos dydžiu. Teigia, kad nustatydamas baudos dydį pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo kodekso normas. Apeliacinės instancijos teismui, P. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį sprendžiamas jam skiriamos bausmės klausimas. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teisėjų kolegija paskirdama bausmę P. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį, tyčinį korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. S. yra neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 155-159), teigiamai charakterizuojamas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento (t. 2, b.l. 67), yra vyresnio amžiaus, nedirba (yra pensininkas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad priimto kyšio suma yra nedidelė – ji nedaug viršija nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytos 1 MGL dydžio sumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo veiką perkvalifikavus iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, bausmės tikslai bus pasiekti P. S. paskiriant tokią pačią bausmę - baudą ir tokio paties dydžio, tai yra 75 MGL (2824,5 Eur) baudą, nors ji ir žymiai mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi iki 2017-10-06) numatytas šios bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis, nėra aiškiai per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, paskirta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis P. S. yra vyresnio amžiaus, nedirba (yra pensininkas), nustatomas ilgesnis terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). P. S. paskirtos 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio baudos sumokėjimui nustatomas šešių mėnesių terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad P. S. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti vadovaujantį darbą valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse atėmimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinusi ir tai, kad P. S. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką atlikdamas profesines pareigas, P. S. kartu su bausme paskiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti vadovaujamą darbą (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse atėmimą trejiems metams (BK 68² straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tuo prokuroro apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

P. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 75 MGL (2824,5 Eur) bauda. Nustatyti, kad P. S. jam paskirtą baudą turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu P. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybinėse ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar įmonėse trejiems metams.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.