Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda ir teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas trejiems metams.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu M. Š. ir J. J. , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jiems nutraukta pagal laidavimą, dėl jų kasacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2008 m. kovo 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, patarė J. J. kreiptis į M. Š. dėl netikro aukštesniojo mokslo diplomo pagaminimo J. J. vardu; 2008 m. kovo 7 d. telefonu paprašė M. Š. pagaminti J. J. vardu netikrą dokumentą, patvirtinantį, kad J. J. turi aukštesnįjį techninį išsilavinimą; J. J. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė aukštesniojo mokslo diplomo pavyzdį (J. J. sūnėno G. J. Šiaulių K. D. politechnikumo išduotą diplomą (duomenys neskelbtini), dėl to M. Š. , laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2008 m. kovo 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo bute adresu: (duomenys neskelbtini), nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“ ir skaitytuvu nuskaitė Šiaulių K. D. politechnikumo G. J. išduotą diplomą (duomenys neskelbtini) bei kompiuteriu panaikino visus rankraštinius įrašus, išskyrus komisijos narių parašus ir apvalaus antspaudo atspaudą, diplomo numeryje vietoj paskutinio skaičiaus „0“ įrašė skaičių „7“; tokiu būdu pakeisdamas dalį duomenų, išsaugojo jį skaitmeniniu formatu dviem skirtingais failų tipais, atitinkamai suteikė pavadinimą „LT-RU.pdf“ ir „LT-RU.tif“ ir 2008 m. kovo 17 d. Šiauliuose, savo darbovietėje UAB „Plamega“, perdavė šį netikrą dokumentą J. J. už 100 Lt; J. J. 2008 m. kovo 17-19 d., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), atspausdino šį dokumentą spalvotu spausdintuvu, lietuvių ir rusų kalbomis minėtame diplome padarė rankraštinius įrašus: įrašė savo vardą, pavardę, įstojimo ir baigimo metus, mokymosi įstaigą ir specialybę, kvalifikaciją, komisijos nutarimo datą, pripažintą kvalifikaciją, diplomo išdavimo vietą, datą ir registracijos numerį; tokiu būdu suklastotame diplome buvo įrašyta, kad J. J. 1982 m. neva baigė Šiaulių K. D. politechnikumą ir jam suteikta radiotechniko kvalifikacija; 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, J. J. šį žinomai suklastoto dokumento – Diplomo (duomenys neskelbtini) – kopiją panaudojo, pateikdamas UAB „Saugotyra“ adresu: (duomenys neskelbtini), bei išklausydamas Saugos darbe mokymosi kursą, siekė gauti Saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą. taigi R. N. tokiais savo veiksmais – patarimais bei prašymais – padėjo pagaminti netikrą dokumentą.

Be to, R. N. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, t. y. tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, t. y. būti nesavanaudišku, atsakingu ir pavyzdingu, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, taip pat pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus, reikalaujančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, taip pat pažeisdamas savo pareigybės aprašymo, patvirtinto vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-28 5.4.8, 6 ir 7 punktus bei pareigybės aprašymo, patvirtinto vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-38 10 ir 11 punktus, reikalaujančius laikytis tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nustatytos tvarkos, Valstybinės darbo inspekcijos vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, turėdamas kontroliuoti vadovo paskirtas įmones bei atlikti kitas, su darbų sauga ir sveikata susijusias funkcijas, būdamas priskirtas kontroliuoti ir tikrinti bei taikyti sankcijas UAB „Baltik Vairas“ už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas sau ir Z. G. naudos, 2007 m. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Baltik vairas“ patalpose, pokalbio su UAB „Baltik vairas“ direktoriumi D. Z. metu sutarė, kad Z. G. jubiliejaus proga nuo UAB „Baltik vairas“ bus nemokamai skirtas dviratis; po to, palaikydamas santykius su UAB „Baltik vairas“ už darbų saugą ir sveikatą atsakinga darbuotoja R. Č. , sutarė, jog ji D. Z. paprašys, kad ir R. N. būtų padovanotas dviratis; R. Č. suderinus ir gavus leidimą dovanoti dviratį ir R. N. , R. Č. ir D. Z. siekiant ateityje iš R. N. palankumo jam vykdant pavestas funkcijas, t. y. kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, 2007 m. lapkričio 29 d. apie 8 val. 12 min. R. N. kartu su Z. G. tarnybiniu automobiliu „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į UAB „Baltik vairas“, adresu: Šiauliai, Pramonės g. 3, ir dalyvaujant R. Č. bei UAB „Baltik vairas“ Klientų aptarnavimo centro vadovei G. S. , pastarajai konsultuojant, Z. G. išsirinko sau patinkantį dviratį, o R. N. , nesakydamas Z. G. , kad dviratį gaus ir jis, tik apžiūrėjo dviračius ir iš anksto sutarė su R. Č. , kad praneš jai apie pasirinktą dviračio modelį iš R. Č. duoto katalogo; po to, 2007 m. lapkričio 29 d., telefoninio pokalbio su R. Č. metu, R. N. paprašė pasikeisti jo pasirinktą dviratį į moterišką ir, siekdamas nuslėpti dviračio gavimo faktą, prašė nevežti dviračio į jo namus bei sutarė, kad dviratis bus atvežtas į R. Č. namus, iš kur jis vėliau šį pasiims; 2007 m. gruodžio 28 d. R. N. iš UAB „Baltik vairas“ nemokamai gavo anksčiau išsirinktą 26 colių dviratį „Panther Street Comfort“, kurio vertė ne mažiau kaip 427 Lt, pasiimdamas jį iš R. Č. namų, adresu: (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. N. , būdamas priskirtas kontroliuoti ir tikrinti bei taikyti sankcijas UAB „Šiaulių tauro energetika“ už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, savo dukros O. N. vardu registruotame name Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), įrengdamas ir rekonstruodamas ūkinį pastatą ir jame esančią pirtį, 2007 m. sausio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1 su jo kontroliuojama UAB „Šiaulių tauro energetika“ dėl elektros instaliacijos dukrai O. N. priklausančiame pastate, pagal kurią darbai turėjo būti padaryti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2007 m. kovo 14 d. ir už darbus apmokėta 400 Lt, tačiau neva už dalinius darbus R. N. 2007 m. vasario 9 d. apmokėjo tik 200 Lt ir tokiu būdu, prisidengdamas minėta sutartimi, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos savo dukrai O. N. , ir toliau nemokamai naudojosi UAB „Šiaulių tauro energetika“ darbuotojo V. A. , dirbančio elektriku, paslaugomis, kuris, vykdydamas UAB „Šiaulių tauro energetika“ darbų vykdytojo G. M. ir direktoriaus pavaduotojo G. M. , siekusių ateityje iš R. N. palankumo jam vykdant pavestas funkcijas, t. y. kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, nurodymus, minėtoje sodyboje ne mažiau kaip du kartus – 2007 m. gruodžio 7 d. ir 2007 m. gruodžio 13 d. – darbo valandomis, gaudamas darbo užmokestį iš UAB „Šiaulių tauro energetika“, atlikinėjo įvairius elektros instaliacijos darbus minėtame objekte: atrinko ir sujungė prieš tai neteisingai sujungtus elektros laidus, sudėjo jungiklius, garaže ir pirtyje pakabino šviestuvus, pirtyje prijungė pirties krosnį, o prie elektros srovės elektrinį vandens šildytuvą, sprendė hidroforo apšildymo šaltu paros metu klausimą ir sumontavo daviklį.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. N. , būdamas priskirtas kontroliuoti ir tikrinti UAB „Šiaulių tauro kalvis“, o nuo 2007 m. balandžio 2 d. UAB „Kalvis“, kuris perėmė išregistruotos UAB „Šiaulių tauro kalvis“ teises ir pareigas, bei taikyti sankcijas už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, savo dukros O. N. vardu registruotame name Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), įrengdamas ir rekonstruodamas ūkinį pastatą ir jame esančią pirtį bei tvarkydamas kiemo statinius, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos savo dukrai O. N. , laikotarpiu nuo 2007 m. pabaigos iki 2008 m. balandžio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, nemokamai naudojosi UAB „Kalvis“ darbuotojo J. J. , dirbančio meistru-kontrolieriumi, paslaugomis, kuris UAB „Kalvis“ gamybos direktoriaus A. T. , siekusio ateityje iš R. N. palankumo jam vykdant pavestas funkcijas, t. y. kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, leidimu minėtoje sodyboje ne mažiau kaip du kartus 2007 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. gruodžio 13 d. darbo valandomis, gaudamas darbo užmokestį iš UAB „Kalvis“, ir ne mažiau kaip du kartus 2008 m. sausio 5 d. ir 2008 m. balandžio 2 d. savo laisvalaikio metu, siekdamas atsilyginti R. N. už jo pagalbą gaunant netikrą aukštesniojo mokslo diplomą, o vėliau ir saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą taip pat siekdamas ateityje iš R. N. palankumo šiam vykdant pavestas funkcijas, t. y. kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, nemokamai atlikinėjo įvairius darbus minėtame objekte: tvarkė garažo durų spyną, savo darbovietėje, naudodamas darbovietės medžiagas ir įrankius, suvirino, o vėliau virš dviejų ūkinio pastato durų pritvirtino stogelių nuo lietaus rėmelius, naudodamas darbovietės – UAB „Šiaulių tauro kalvis“ – duotą skardą, kurios matmenys 79 x 138 cm, vertė 29,14 Lt, ir darbovietės įrankius, apskardino pirtį ir garažą jungiančias duris prieš tai jas apšiltinęs, suremontavo šulinio stogelį.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. N. , būdamas priskirtas kontroliuoti, tikrinti bei taikyti sankcijas UAB „Žemaitijos statyba“ už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, savo dukros O. N. vardu registruotame name, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), , įrengdamas ir rekonstruodamas ūkinį pastatą ir jame esančią pirtį, 2007 m. rugsėjo-lapkričio mėn., tikslus laikas nenustatytas, paprašė jo kontroliuojamos UAB „Žemaitijos statyba“ direktoriaus pavaduotojo E. J. padaryti preliminarią sąmatą dėl pirties įrengimo darbų dukrai O. N. priklausančiame pastate, po to, E. J. apžiūrėjus objektą ir UAB „Žemaitijos statyba“ sudarius lokalinę sąmatą, pagal kurią už darbus be medžiagų, buvo apskaičiuota bendra suma – 17 949,63 Lt; R. N. nesitenkindamas apskaičiuota darbų verte, dėl to nepasirašydamas sutarties dėl darbų atlikimo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos savo dukrai O. N. , paprašė, kad E. J. padėtų įsirengiant pirtį, pakonsultuotų, prižiūrėtų ir koordinuotų darbus; E. J. , žinodamas, kad R. N. dirba darbo inspektoriumi ir tikrino UAB „Žemaitijos statyba“, siekdamas išlaikyti gerus santykius ir ateityje iš R. N. palankumo jam vykdant pavestas funkcijas, t. y. kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, sutiko atlikti darbų vadovo darbą įrengiant pirtį; taip laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. sausio mėn., tikslus laikas nenustatytas, nemokamai organizavo, koordinavo, prižiūrėjo pirties įrengimo darbus R. N. dukrai O. N. priklausančiame pastate, konsultavo perkant statybines medžiagas, R. N. susirastiems darbininkams nurodydavo darbų atlikimo technologiją.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. N. , būdamas priskirtas kontroliuoti ir tikrinti bei taikyti sankcijas UAB „Elga“ už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, atlikdamas ir organizuodamas įvairius darbus savo dukros O. N. vardu registruotame name Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), palaikydamas santykius su UAB „Elga“ už darbų saugą ir sveikatą atsakingu darbuotoju J. M. , laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. vasario 28 d., tikslus laikas nenustatytas, sutarė, kad J. M. suorganizuos jam brokuotų tvoros elementų, kurių kaina yra dvigubai mažesnė nei įprastinė ir kurie paprastai parduodami tik UAB „Elga“ darbuotojams, po to, J. M. suderinus brokuotų tvoros elementų pardavimą su UAB „Elga“ direktoriumi J. V. , J. M. ir J. V. siekiant palaikyti gerus santykius su R. N. ir ateityje iš jo siekiant palankumo vykdant pavestas funkcijas – kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos savo dukrai O. N. , 2008 m. kovo 7 d. gavo brokuotų tvoros elementų: 54 suvirintus vielos tinklus, kurių išmatavimai 5/1600 x 2500, vieneto kaina 50 Lt be PVM, 57 stulpelius L-2000, kurio vieneto kaina 20 Lt be PVM, ir 114 tvorų apkabų, kurios vieneto kaina 3,5 Lt be PVM, iš viso gavo tvoros elementų už 5002,02 Lt su PVM ir jie tą pačią dieną buvo pristatyti į R. N. dukros O. N. vardu registruotą sodybą Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), t. y. R. N. įsigijo minėtus tvoros elementus pigesne kaina, net ne tokia, kokia būtų UAB „Elga“ darbuotojams, bet 538,08 Lt pigiau, nei buvo apskaičiuota pradinė kaina parduodant tokius elementus UAB „Elga“ darbuotojams; siekdamas nuslėpti savo piktnaudžiavimą tarnyba, UAB „Elga“ rašant PVM sąskaitą faktūrą, pateikė savo dukros O. N. duomenis, nurodydamas jos pavardę M., kurios ji nėra oficialiai pasikeitusi, taip apsunkindamas galimybę nustatyti jo piktnaudžiavimo faktą.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. N. , būdamas priskirtas kontroliuoti ir tikrinti bei taikyti sankcijas S. V. IĮ už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuodamas šią įmonę, vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę bei atlikdamas kitas jo pareigybei priskirtas funkcijas, palaikydamas santykius su S. V. IĮ savininku S. V. , kuris verčiasi statybų priežiūra, ir pastarajam būnant statybos techniniu prižiūrėtoju statant Šiaulių „Impuls“ sporto ir pramogų parką, kuris priklauso UAB „Minoleta“, o parko veiklos operatoriumi yra UAB „Neo aljansas“, 2008 m. kovo-balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, žinodamas, kad S. V. nemokamai naudojasi Šiaulių „Impuls“ sporto ir pramogų parko paslaugomis, paprašė, kad šisir jam suorganizuotų nemokamas paslaugas minėtame parke, S. V. ir UAB „Neo aljansas“ savininkams siekiant palaikyti gerus santykius su R. N. ir ateityje, iš jo siekiant palankumo vykdant pavestas funkcijas – kontroliuojant darbų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei siekdamas sau turtinės naudos, 2008 m. balandžio 10 d. buvo įrašytas į UAB „Minoleta“ sąrašą ir nemokamai gavo 3 mėn. trukmės abonementą naudotis Šiaulių „Impuls“ sporto ir pramogų parko paslaugomis, kurio vertė 552 Lt.

Tokiais veiksmais, nesilaikydamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nevengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, sistemingai piktnaudžiaudamas tarnyba ir, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, savo nesąžiningu elgesiu R. N. iškraipė valstybinės institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos – veiklos principus, savo neteisėtu elgesiu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei įmonių ir pavienių asmenų pasitikėjimą valstybine institucija – Valstybine darbo inspekcija, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Kasatorius nurodo, kad epizode UAB ,,Kalvis“ padarytos teismų išvados neatitinka tikrovės. Teigia, kad J. J. yra senas, geras jo draugas, kartu leisdavo laisvalaikį. Kadangi buvo gabus meistras, tai draugiškai pagelbėdavo smulkiuose darbuose. R. N. atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. aiškiai nurodė, jog tuos darbus dirbdavo po darbo valandų ir poilsio dienomis, o vieną kartą 3 val. darbo metu, tačiau viską darė iš bičiulystės, o ne už kokį nors atlygį. Kasatorius teigia, kad J. J. jautė dėkingumą už tai, kad jis jį UAB ,,Kalvis“ rekomendavo kaip gerą specialistą ir jis buvo priimtas į darbą. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad J. J. siekė jam atsilyginti už jo pagalbą gaunant netikrą aukštesniojo mokslo diplomą, o vėliau ir saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą bei siekdamas ateityje jo palankumo vykdant jam pavestas funkcijas, nes tuomet dar net nebuvo kalbos apie J. J. ketinimą dirbti darbų saugos specialistu. Pažymėtina, kad 2011 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu J. J. į teisėjo klausimą, ar jo darbai R. N. dukros sodyboje susiję su diplomo padarymu, J. J. aiškiai atsakė, kad nesusiję, ir jie buvo padaryti prieš diplomo istorijos atsiradimą. Taip pat kasatorius nurodo, kad jokio pagrindo neturi nuosprendžio teiginys, jog A. T. , UAB „Kalvis“ gamybos direktorius, siekė jo palankumo, pažymint, kad jis nebuvo susijęs su darbų sauga bendrovėje ir, kaip darbo inspektorius, negalėjo daryti jokios įtakos jo atliekamame darbe. Be to, kasatorius nurodo, kad A. T. teismui buvo paaiškinęs, jog įmonėje yra įprasta darbuotoją išleisti darbo metu, bendrovei jokia žala dėl to nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, kasatorius mano, kad teismas paprastus buitinius santykius, darydamas įvairias prielaidas, palaikė nusikaltimu. Dėl to kasatorius laiko, kad teismo padaryta išvada, jog „kaltinamasis nemokamai naudojosi minėtos įmonės paslaugomis, o įmonė nemokamai suteikė paslaugas, siekdama kaltinamojo palankumo ateityje dėl užimamų jo pareigų“, neturi jokio faktinio pagrindo, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardyti įrodymai tik patvirtina jo ir J. J. privačius ryšius, o ne jo, kaip VDI pareigūno, ir UAB „Kalvis“ santykius, ir tai neįrodo jokios kaltės.

Dėl epizodo su UAB ,,Žemaitijos statyba“ kasatorius pažymi, kad jis nebuvo priskirtas kontroliuoti bei taikyti sankcijas UAB ,,Žemaitijos statyba“ nei pagal ekonominę veiklą, nei pagal priskirtą teritoriją. Nurodo, kad E. J. jam buvo pažįstamas kaip draugo A. J. sūnus ir būtent dėl asmeninės pažinties, o ne dėl tarnybinių santykių jis paprašė E. J. konsultacijų statybos srityje. R. N. pažymi, kad santykiai niekaip nebuvo susiję su UAB „Žemaitijos statyba“ ir jis negalėjo daryti jokios įtakos E. J. pareigoms priskirtai veiklai, nes E. J. tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose, o teiginiai apie palankumo siekimą yra tik prielaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. J. , apklausiamas teisme parodė, jog padėjo ne dėl R. N. užimamų pareigų ir kad jis net nežinojo, kas yra bendrovę kontroliuojantis darbo inspektorius.

Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagal kratos metu rastą sąmatą, kuri netenkino R. N. , pagal kurią darbų iš UAB „Žemaitijos statyba“ neužsakė, padaryta išvada, kad E. J. vadovavo būtent sąmatoje nurodytiems darbams, esą tokie darbai „realiai buvo atlikti“. Kasatorius visa tai laiko akivaizdžiu faktų iškraipymu ir jo tariamos kaltės grindimu prielaidomis, nes E. J. jam tik retkarčiais duodavo patarimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje minimą 2007 m. UAB „Žemaitijos statyba“ inspektavimą R. N. laiko atsitiktinio pobūdžio. Kaip jis pats nurodo, važiuodamas pamatė akivaizdžius pažeidimus individualaus namo statybvietėje ir surašė darbus vykdžiusiai UAB „Žemaitijos statyba“ direktoriui N. S. reikalavimą pašalinti pažeidimus; kad jo draugo sūnus E. J. dirba šioje bendrovėje sužinojo gerokai vėliau ir tai niekaip nesusiję su jo einamomis pareigomis VDI.

R. N. pažymi, kad S. V. IĮ UAB ,,Neo aljansas“ niekada nebuvo paskirtas kontroliuoti. Su S. V. jie yra seni bičiuliai, todėl nei jam, nei UAB „Neo aljansas“ nebuvo jokio reikalo siekti jo palankumo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos nutartyje minimas 2004 m. S. V. IĮ patikrinimas buvo atliktas siuvykloje, šis skyrius seniai likviduotas. Kasatorius nurodo, kad jam nebuvo pavestas UAB „Neo aljansas“ ar UAB „Minoletas“ tikrinimas, jis nepažįsta minėtų bendrovės savininkų ar direktorių, niekada nėra jų prašęs sporto klubo abonemento. R. N. pažymi, kad abonemento neprašė, kaip nurodyta, o S. V. senos pažinties sumetimais pasiūlė lankyti baseiną su nemokamu abonementu, nes gerai žinojo, kad jis (R. N. ) vargsta dėl stuburo ligų. Pažymėtina, kad teisme S. V. patvirtino, kad pasiūlė abonementą per savo plepumą. Būtent jis paskambino ir pasiūlė tą abonementą baseinui. Kasatorius nurodo, kad jis nežino, iš kur S. V. gavo minimą abonementą, o užfiksuotas pokalbis, kad jis jam lieka skolingas, nereiškia jokio jo tarnybinio palankumo, nes jo (R. N. ) ir S. V. santykiai visiškai nesusiję su jo tarnyba. Kasatoriaus nuomone, teismo išvada, kad jis „žadėjo“ S. V. įmonei palankumą ateityje yra tiesiog faktų iškraipymas.

R. N. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padėjus pagaminti netikrą dokumentą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį kaltinimą pripažino įrodytu. Kasatorius pažymi, kad teismui parodė, jog su M. Š. J. J. supažindino dėl to, kad jis jo klausė, ar jis nepažįsta žmogaus, gerai dirbančiu kompiuteriu. Jokios kalbos su J. J. apie diplomo gaminimą nebuvo. Kaip nurodo kasatorius, jis pats su M. Š. kalbėjosi dėl darbo saugos dokumentų (instrukcijų) paruošimo presui, nes M. Š. ir anksčiau jam yra daręs tokius dokumentus. Pažymėtina, kad M. Š. teismui parodė, jog dėl diplomo pagaminimo su R. N. nekalbėjo, o J. J. parodymai apie tai, kad nuteistasis neva žinojęs apie gaminamą netikrą diplomą, yra netiesa. Kasatorius įsitikinęs, kad J. J. tokius parodymus davė patyręs STT ir prokurorų spaudimą, siekdamas apsaugoti nuo atsakomybės savo seserį I. J. ir dukrą J. P. , kurios, kaip matyti iš visos diplomo istorijos, buvo aktyvios dalyvės. Nurodoma, kad I. J. perdavė savo broliui J. J. sūnaus diplomą, kurio pagrindu ir buvo gaminamas netikras dokumentas, o J. J. dukra atspausdino M. Š. pagamintą diplomo blanką ir padarė jame rankraštinius įrašus. Teigiama, kad tai jos patvirtino teisme, tačiau atsakomybėn nepatrauktos, o nuosprendyje nurodyta, kad pats J. J. atliko šiuos veiksmus. Kasatoriaus pažymėtina, kad teisme J. J. parodė, jog jo pokalbio su M. Š. jis negirdėjo, o visi teisme ištirti įrodymai rodo, kad jis nedalyvavo diplomo gaminimo procese, todėl išvada, kad jis žinojo apie M. Š. ir J. J. susitarimą dėl netikro diplomo pagaminimo, neturi jokio faktinio pagrindo, telefoniniai pokalbiai, į kuriuos teismas daro nuorodą, buvo ne apie diplomą, o apie instrukcijas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė atsiliepime į nuteistojo R. N. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokurorės pažymėta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gegužės 10 d. priėmė teisėtą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, pripažindamas R. N. kaltu padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, o Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. N. apeliacinį skundą, pagrįstai 2012 m. vasario 9 d. nutartimi jį atmetė. Baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus tiek taikant OVĮ, tiek sprendžiant kvalifikavimo, tiek kitus skundo argumentus. Aptariant šešis nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, epizodus yra nurodyta, kokius norminius aktus nuteistasis kaip valstybės tarnautojas pažeidė, todėl jo pretenzijos į tai, kad kaltinimas jam nėra aiškiai suprantamas, yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal kasatoriaus gynybines pozicijas yra visiškai akivaizdu, jog jis suvokė, kuo buvo kaltinamas. Visais jam inkriminuojamų veikų atvejais, jis piktnaudžiavo tiesiogiai savo kaip darbo inspektoriaus pareigomis ar pareigų statusu (netiesiogiai). Vertinant R. N. veiksmus, pažymėtina, kad padarytų veikų visetas padarė didelės žalos valstybei, šeši faktai per gana trumpą laikotarpį 2007 m. pabaiga-2008 m. pradžia, siekiant naudos (gaunant dovanas bei pigias statybos paslaugas) iš fizinių ar juridinių asmenų, vienaip ar kitaip yra susijęs su jo kaip Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigomis, ir tai teismai teisingai įvertino kaip piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos. Nurodoma, kad net tais atvejais, kai buvo pasirašytos rangos sutartys dėl darbų atlikimo, pirkimo-pardavimo sutartys, teismai teisingai įžvelgė nusikalstamų veikų sudėtis, nes Valstybės tarnybos įstatymas įsakmiai nurodo vengti viešų ir privačių interesų konflikto, to R. N. nepadarė (sutartis su UAB „Elga“ dėl tvoros pirkimo, rangos sutartis su UAB „ Šiaulių tauro energetika“ dėl elektros instaliacijos). Prokurorės pažymėtina, kad teismas pagrįstai pripažino, jog padaryti nusikalstami veiksmai yra tęstinio pobūdžio, veika materiali, baigta, objektyvieji požymiai pasireiškė pavojinga veika - piknaudžiavimu tarnybine padėtimi, pavojingais padariniais - didelės žalos valstybei kilimu, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu, išvardyti norminiai aktai, kuriuos nuteistasis pažeidė savo veiksmais, pagrįstai nurodyta, kad nesąžiningu elgesiu R. N. iškraipė valstybės institucijos - Valstybinės darbo inspekcijos veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės tarnautojo garbę bei orumą, pasitikėjimą valstybine institucija. Subjektyvusis nusikalstamų veikų požymis - turtinės naudos siekimas ir gavimas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Prokurorės teigimu, abiejų instancijų teismai priėmė teisingus sprendimus dėl inkriminuoto BK 24 straipsnio 6 dalies, 300 straipsnio 1 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20, 320 ir 376 straipsnių nuostatų taikymo

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti ją ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Iš kasacinio skundo turinio (kuriame, pakartojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių reikalavimus, kurių, kasatoriaus nuomone, nebuvo laikomasi) matyti, kad kasatorius, teigdamas, jog jo kaltumas padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodytas, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo teises ar kitaip sutrukdžiusiais teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nenustatė. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, jog vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir jeigu teismas nusprendžia apeliacinius skundus atmesti, pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus priimamoje nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, priimtoje nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Vienas esminių reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui, yra tai, kad jis turi būti pagrįstas teismo posėdyje ištirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimą įvertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. BPK atskirai reglamentuoja tam tikrų rūšių įrodymų gavimo tvarką, todėl, tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo pažeistos tokios normos. Kasatoriaus argumentai dėl slaptų operatyvinių veiksmų neteisėtumo ir jų rezultatų neatitikties įrodymams keliamų reikalavimų atmestini. Kasatorius minėtų įrodymų neteisėtumą grindžia tuo, kad neteisingai aiškintos OVĮ nuostatos, dėl to neteisėtai rinkta informacija apie jį ir jo dukrą, ir tai nepagrįstai pripažinta tinkamais įrodymais byloje, taip neva pažeistos BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos. Į šį kasatoriaus argumentą plačiai ir išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo atlikta klausimo analize ir konstatuoja, kad kasatoriaus pateikti argumentai nepagrindžia minėtų slaptų operatyvinių ar ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo ir jų metu gautų įrodymų neleistinumo.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius ginčija apygardos teismo nutartį, teigdamas, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio BK straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.

Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dispozicija yra paprastoji. Tačiau ji reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Šiuo atveju teismų aiškiai nustatyta, kokius bendro pobūdžio teisės aktus bei kokius specialius teisės aktus, kurie susiję su konkrečias pareigas einančio valstybės tarnautojo įgaliojimais R. N. pažeidė kaip valstybės tarnautojas. R. N. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi, nesilaikydamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nevengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, sistemingai piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, savo nesąžiningu elgesiu iškraipė valstybinės institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos – veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei įmonių ir pavienių asmenų pasitikėjimą valstybine institucija – Valstybine darbo inspekcija, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. jis, naudodamasis savo einamomis pareigomis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos iš jo inspektuojamų įmonių, kurioms jis turėjo administracinius įgaliojimus (tikrinti, bausti), naudojosi šių įmonių nemokamomis paslaugomis, o R. N. nemokamų paslaugų tiekimą, turto perdavimą nemokamai ar sumažintomis kainomis organizuodavo įmonės vadovai ir įmonės darbuotojai, kurie buvo atsakingi įmonėse būtent už darbo saugą, arba įmonės suteikė paslaugas nemokamai, siekdamos jo palankumo ateityje dėl jo einamų pareigų. Šešiuose R. N. veikos epizoduose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka konstatuojant, kad R. N. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir kad jis nepagrįstai pripažintas atsakingu už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padėjus pagaminti netikrą dokumentą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį kaltinimą pripažino įrodytu, atmestini. Kasaciniame skunde nuteistasis R. N. šiuo klausimu vėl iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal R. N. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Kasatorius akcentuoja liudytojų M. Š. bei J. J. parodymus, kaip nepatvirtinančius jo ginčijamos aplinkybės, nurodo apie kitų kaltinančių įrodymų nebuvimą arba esą melagingus liudytojo J. J. parodymus, kurie duoti patyrus STT ir prokurorų spaudimą, siekiant apsaugoti nuo atsakomybės savo seserį I. J. ir dukrą J. P. . Tačiau teismų sprendimuose padarytos išvados, kad R. N. padėjo patarimais bei prašymais įvykdyti nusikaltimą – suklastoti dokumentą, patvirtintas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinka įrodymų turinį. Nuteistojo paaiškinimai neigiant veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes paneigti faktais, nustatytais teisėtais būdais gautų duomenų, kurių pakankamumas ir patikimumas įvertinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. N. kaltė padėjus suklastoti dokumentą grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes R. N. veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. N. kasacinį skundą.