- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1S-75-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Ernesta Montvidienė, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,
dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 181 straipsnio 1 dalyje (A. G. turto prievartavimas). Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 46-54, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą, t. 55, b. l. 83-103.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad šiuo metu neįžvelgia jokių kitų racionalių ir efektyvių priemonių galinčių užtikrinti, kad asmeniui, kuris galimai net ir atlikdamas bausmę pataisos namuose sugebėjo ilgą laiką sistemingai daryti itin pavojingas nusikalstamas veikas, parinkus kurią nors švelnesnę kardomąją priemonę būtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. apriboti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą ir galimą poveikį kalinamiems nukentėjusiesiems ir liudytojams.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis R. P. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta. Teismas pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartis priimta neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į teismų praktiką. Svarstant dėl kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo privalu tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Smirnova prieš Rusiją nurodė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas tiriant ikiteisminio tyrimo faktus, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Šioje byloje taip pat konstatuota, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas. Argumentai už ir prieš paleidimą neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis nepripažįstą padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikalstamų kategorijoms. Nekaltumo prezumpcija yra ir procesinė garantija, kuria siekiama apsaugoti į baudžiamojo proceso veikimo sritį patekusį įtariamąjį (kaltinamąjį). Taikant BPK normas turi būti garantuota, kad nusikalstama veika bus išaiškinta, tačiau procesinėmis prievartos priemonėmis negali būti siekiama nubaudimo, perauklėjimo ir panašių tikslų, kurių siekiama skiriant kriminalines bausmes. Kaltinamojo nuomone, jis jau dabar atlieka (dar nepaskirtą) laisvės atėmimo bausmę kalėjimo sąlygomis. Taip apsunkinama jo kaip suimtojo ir tuo pačiu nuteistojo teisinė padėtis.
4.2. Skunde kaltinamasis teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėmė procesinį sprendimą, kuris neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. senato nutarimo Nr. 50 išaiškinimus, skiriant suėmimą teismas privalo ne tik nurodyti suėmimo pagrindą, bet ir motyvuoti kiekvieno iš pagrindų buvimą, tai reiškia, jog suėmimo skyrimo pagrindai negali būti suprantami kaip abstrakti galimybė, jog įtariamasis/kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teisėjas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai.
4.3. Kaltinamojo nuomone, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo Vilniaus apygardos teismas neatskleidė ir nemotyvavo, suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos nebuvo išnagrinėtos itin kruopščiai, kaip tai numato BPK 127 straipsnio 4 dalis. Apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė atsižvelgdamas vien į pareikšto kaltinimo sunkumą. Skunde nurodoma ir tai, kad M. N. parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų, jie yra prieštaringi, teismas negalėjo vadovautis jo parodymais, šis asmuo tūrėtų būti apklausiamas pakartotinai. Teismas, nemotyvavęs suėmimo skyrimo, pažeidė BPK 122 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.4. Kaltinamasis tvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų , rodančių, jog jis būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Teisiamajame posėdyje iš 12 nukentėjusiųjų 9 jau apklausti, likę 3 nukentėjusieji yra susiję su nužudymo epizodu, kuris jam (R. P.) nėra inkriminuotas. Skunde kaltinamasis nurodo, kad M. N. jo kameroje tvarko elektros instaliaciją, atlieka kitus elektros darbus, tad jokių kliūčių trukdyti procesui jis neturi net laikomas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis M. N. darė spaudimą nukentėjusiajam E. A.. M. N. pripažino, jog bendrauja su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, kurie jam į (duomenys neskelbtini), prieš pat apklausą atnešė parodymų protokolus. Kadangi jis (R. P.) nepadarė kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, tad trukdyti procesui neturi tikslo. Be to, iš suplanuotų 52 teismo posėdžių yra įvykę tik 11, tai leidžia teigti, kad bylos nagrinėjimas vyksta vangiai. Į bylos nagrinėjimą vengia atvykti kaltinimo liudytojai.
4.5. Skunde nurodoma ir tai, kad vien aplinkybė, jog asmuo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą šiuo pagrindu, turėjo kruopščiai patikrinti ar kaltinamajam pagrįstai pareikšti kaltinimai, ar juos patvirtina faktiniai bylos duomenys. Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis buvo teistas vieną kartą, iki nuteisimo turėjo darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuolat bendrauja ir palaiko ryšius su mama, broliu, sūnumi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jis nėra kaltinamas padaręs nė vieno BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyto apysunkio nusikaltimo.
4.6. Skunde kaltinamasis pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Nurodo, kad nėra išskirtinių priežasčių tokį ilgą laiką laikyti jį suimtą, kai jis dar nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką, net labai sunkių, smurtinių ar seksualinių nusikaltimų padarymu kaltinamiems asmenims taikomos švelnesnės kardomosios priemonės (nutartys bylose Nr. 1S-392-483/2016, 1S-246-387/2017, 1S-4-518/2017, 1S-245-307/2017). Jam teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis gali atlikti pataisos namuose.
4.7. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą turi būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė. Proporcingumo principas reikalauja įvertinti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius griežtesnes priemones, bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo. Kaltinamasis pabrėžia, kad pirmiausia turi būti tikrinama švelniausių procesinės prievartos priemonių panaudojimo galimybė. BPK 122 straipsnio 3 dalis numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Jam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, negali būti pateisinamas proporcingumo principo įgyvendinimu, nes pasiektas rezultatas procese, nėra tiek reikšmingas lyginant su jo patiriamais suvaržymais.
4.8. Kaltinamojo nuomone, teismas priimdamas nutartį, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, neįvertino jo ir gynėjo išdėstytų aplinkybių, neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir nelaikė jų svarbiais, taip pat neatsižvelgė į EŽTT praktiką, be to, netinkamai taikė BPK 119 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą nutartį.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiamoje nutartyje nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos išsamiai išanalizuoti ir argumentuoti.
7. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., M. N. ir kt.), liudytojų (R. L., D. P., A. D. ir kt.) parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo R. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
8. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8.1. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
8.2. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog R. P. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ir taip trukdyti nustatyti tiesą byloje. Apygardos teismas, spręsdamas dėl šio pagrindo egzistavimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal pareikštą kaltinimą R. P. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose galimai organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Tai leidžia teigti, kad jo padėtis prieš kitus nuteistuosius buvo išskirtinė. Šiuo metu dalis teisiamajame posėdyje dar neapklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų atlieka laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose ir užima skirtingas nuteistųjų subkultūros kastas. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad dalis nukentėjusiųjų bijodami galimo poveikio, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu būdu, be to, dalis nukentėjusiųjų nurodė neduosiantys parodymų. Taigi kaltinamąjį R. P. sugrąžinus į pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo, kiltų reali grėsmė, kad jis gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo vykdymui. Jo padėtis prieš kitus nuteistuosius leidžia teigti, kad jis turėtų realią galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje dar neapklaustų asmenų (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų turinį. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai R. P. pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, daroma išvada, kad trukdymo procesui pavojus šioje proceso stadijoje vis dar egzistuoja, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
8.3. Suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad R. P. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Pagal jam pareikštus kaltinimus, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai buvo padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, o jo vaidmuo buvo itin svarbus. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. P., sugrąžintas į pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tai, kad R. P. teistas vieną kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, nėra pakankamas pagrindas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo panaikinimui ir nepaneigia skundžiama nutartimi nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.
9. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamajam R. P. netaikant kardomosios priemonės – suėmimo nebus užkirstas kelias tiek trukdyti procesui, tiek daryti naujas nusikalstamas veikas. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų. Išskirtinėmis priežastimis pateisinančiomis tolimesnį suėmimo taikymą yra kaltinamojo pavojingumas visuomenei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas (jis kaltinamas visuomenei itin pavojingų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų visuomenės saugumui ir kt., galimu padarymu), bei ypatingas šios bylos sudėtingumas ir itin didelė apimtis. Be to, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis iki suėmimo paskyrimo atlikinėjo pataisos namuose, negali būti pagrindas panaikinti pratęstą kardomąją priemonę suėmimą. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, t. y. grąžintas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, kaltinamasis imsis veiksmų, kuriais sieks pakenkti teisingumo vykdymui bei darys naujus nusikaltimus.
10. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties. Šios bylos didelę apimtį, ypatingą sudėtingumą, o tuo pačiu proceso trukmę lemia galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kaltinamųjų ir kitų proceso dalyvių skaičius. Nusikaltimai galimai padaryti veikiant nusikalstamam susivienijimui specifinėje vietoje – pataisos namuose, atliekant bausmes už kitas nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta, kad jos nagrinėjimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinamojo R. P. teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam R. P. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.