Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjos Vitalijos Smolenskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, o būtent: 2010 m. liepos 8 d. pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje, dėl savanaudiškų paskatų, pripažindamas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles (toliau – kriminalinės subkultūros taisyklės) bei jų laikydamasis, siekdamas tarp bausmę atliekančių nuteistųjų įgyti didelę įtaką bei užsitikrinti nuteistųjų lyderio poziciją, taip pat disponuoti nusikalstamu būdu gautomis piniginėmis lėšomis, iš anksto susitaręs su nuteistaisiais A. K., A. O. ir E. P. bendrai daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus (neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas realizuoti nuteistiesiems, prievartauti iš nuteistųjų turtą, žaloti nuteistuosius), nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų pavasario (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau - Pataisos namuose) organizavo (įkūrė) nusikalstamą susivienijimą, įtraukdamas į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistuosius A. Z., R. P., A. K., S. D., A. L., R. G., R. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio tvarka), D. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), D. V., T. M., E. Z. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), E. Ž. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), M. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), G. Ž., A. G., D. R., (duomenys neskelbtini) pataisos namų- atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B., suburdamas juos bendrai nusikalstamai veiklai, nustatydamas vidinės tvarkos taisykles, galiojančias tiek nusikalstamo susivienijimo dalyviams, tiek ir kitiems Pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nustatydamas nusikalstamos veiklos kryptis, susivienijimo struktūrą, paskirstydamas nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis, nuo įkūrimo iki 2017 metų vidurio kartu su A. K. ir A. O., nuo 2015 metų balandžio - ir su A. Z., o nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ir su R. P., vadovavo nusikalstamam susivienijimui. A. R., kartu su bendrininkais vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, periodiškai rengė Pataisos namuose šio susivienijimo vadovų ir dalyvių bei kitų nuteistųjų pasitarimus, kurių metu propaguodamas Pataisos namuose kriminalinės subkultūros taisykles ir jų laikydamasis, sprendė pagrindinius Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų klausimus, taip pat atliko šiuos veiksmus: siekdamas užtikrinti nusikalstamo susivienijimo nuteistųjų lyderių pozicijų išsaugojimą ir nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, nuteistųjų kontrolę, susivienijimo dalyvių daromos nusikalstamos veiklos saugumą, tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių padalino vaidmenis ir užduotis, paskyrė atsakingu už karantiną ir duomenų apie naujai atvykusius nuteistuosius surinkimą ir perdavimą bei šių nuteistųjų įtikinėjimą bausmę atlikti Pataisos namų 1-ame lokaliniame sektoriuje - A. D.; atsakingais už duomenų apie naujai atvykusius nuteistuosius surinkimą ir perdavimą, šių nuteistųjų įtikinėjimą bausmę atlikti Pataisos namų 1-ame lokaliniame sektoriuje - A. K. ir R. P.; atsakingu už 2-ojo būrio 1-ąją brigadą - E. P.; atsakingu už nusikalstamo susivienijimo veiklos apsaugą nuo Pataisos namų administracijos teisėtų veiksmų - (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą E. B.; atsakingais už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – R. P., A. K.; atsakingais už disponavimą draudžiamais daiktais - V. T., S. D.; panaudodamas psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą pats bei susivienijimo dalyvių pagalba paskyrė atsakingais už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei draudžiamais daiktais - A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. R., D. R., G. Ž., M. M., A. G., A. G.; buvo atsakingas už 1-ojo lokalinio sektoriaus 2-ąjį būrį ir šio būrio 1-ąją brigadą; atsižvelgdamas į atvykusių į Pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų turtinę padėtį, gyvenamąją vietą, ryšius ir priklausymą konkrečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupei, skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas „kastomis“, į konkrečius būrius ar brigadas, suteikdamas paminėtoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijas dėl geresnių buvimo Pataisos namuose sąlygų arba blogindamas jų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas; sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos Pataisos namuose klausimus - leido ar draudė užsiimti tam tikra nusikalstama (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turto prievartavimas) ar kitokia uždrausta veikla (judriojo ryšio priemonių, alkoholio ir pan. draudžiamų daiktų platinimas), asmeniškai ir kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių pagalba nuolatos palaikė kriminalinės subkultūros taisyklių laikymosi drausmę Pataisos namuose, baugino šių taisyklių nesilaikančius nuteistuosius, sprendė dėl fizinių bausmių taikymo ir asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei nuteistuosius taikė fizines bausmes nuteistiesiems, be kitų būdų naudojant ir metalines lazdas, elektros laidus bei kitus fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius; nurodė nuteistiesiems pasigaminti ir brigados patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius; leisdavo įrengti 2-o būrio patalpose slėptuves, laikyti jose narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitus draudžiamus daiktus, taip pat ir skirtus žmogui žaloti; asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius reikalavo iš Pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių piniginių lėšų įmokėjimą ir panaudojimą, asmeniškai ar per kitus susivienijimo dalyvius ir nuteistuosius baudė pinigų nesumokėjusius asmenis fizinėmis bausmėmis, pažeminimu į žemiausias nuteistųjų grupes, vadinamas „duchų, gaidžių kastomis“; sprendė tarp nuteistųjų kylančius konfliktus. A. R., vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių naudai, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodamas ir stiprindamas Pataisos namų nuteistųjų lyderių poziciją bei siekdamas pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, taip pat siekdamas nusikalstamai praturtėti iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prekybos Pataisos namuose draudžiamais daiktais, nuteistųjų turto prievartavimo, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, tai yra dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą; 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, tai yra dėl savanaudiškų paskatų organizavo ir padarė bejėgiškos būklės M. J. nužudymą kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimą kankinant ir itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės K. V. ir M. M.; 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tai yra dėl savanaudiškų paskatų organizavo ir padarė P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą; 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu; 181 straipsnio 3 dalyje, t. y. organizavo didelės vertės svetimo turto prievartavimą panaudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant fizinį smurtą. Šiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

- 2014 m. gruodžio 22 d. atvykusį į Pataisos namų karantiną E. A. pasitikęs A. D., veikdamas pagal numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą, surinko duomenis apie nukentėjusįjį ir perdavė juos A. K., po ko įkalbėjo E. A. prašytis atlikti bausmės į 1-ąjį lokalinį sektorių. Pataisos namų administracijai 2014 m. gruodžio 30 d. paskyrus E. A. atlikti bausmę 1-o lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio 1-oje brigadoje ir pastarajam ten atvykus, jį pasitikęs A. Z. nuvedė nukentėjusįjį į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą pas A. K.. Pastarasis, dalyvaujant A. Z., naudodamas psichinę prievartą -pagrasinęs, kad nesumokėjus nurodytos sumos nukentėjusysis taps jų tarnu, nuteistųjų žargonu vadinamu „duchu“, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkių naudai perduoti turtą, reikalaudamas iš E. A. sumokėti 4 000 eurų, po ko nustatė kelių dienų terminą sprendimui priimti ir, tęsdamas psichinės prievartos naudojimą, tuo laikotarpiu uždraudė E. A. nuo rytinio iki vakarinio patikrinimo būti 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose. Po dviejų dienų A. K. ir A. Z. 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose vėl naudodami psichinę prievartą - pagrasinę, kad nesumokėjus nurodytos sumos nukentėjusysis taps jų tarnu, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkių naudai perduoti turtą, reikalaudami sumokėti 4 000 eurų, o E. A. atsisakius mokėti ir būti tarnu, A. K. panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį kumščiu E. A. į veidą, po ko išvarė iš patalpos. Po pusvalandžio A. K. nurodymu E. A. vėl užėjus į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą, nukentėjusįjį A. K., A. Z. ir E. P. sumušė, suduodami daugybinius smūgius rankomis, o E. P. ir mūvėdamas bokso pirštines, į galvą ir kūną, nuo ko nukentėjusysis kelis kartus neteko sąmonės, po ko E. A. pažemino, nurodydami šiam būti asmeniniu A. O. tarnu. Tęsdami A. K. ir kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikalstamą sumanymą prievartauti turtą, bauginti ir žeminti už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas susimokėjusius ar mokėti atsisakiusius nuteistuosius, A. O., A. Z. patys bei pasitelkę kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus nuteistuosius, E. A. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 metų rugsėjo 10 d., nurodytą laikotarpį būnant nukentėjusiajam A. O. tarnu, 1-ame lokaliniame sektoriuje nuolat naudojo fizinį smurtą - mušė nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, plakė elektros laidais, taip pat naudojo psichinį smurtą, grasindami susidorojimu. Po to, kai 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje E. A. dėl patiriamo nuolatinio psichinio ir fizinio smurto išėjo iš 1-ojo lokalinio sektoriaus ir kreipėsi pagalbos į Pataisos namų administraciją, apie tai sužinojęs A. Z., Pataisos namų administracijos pastate pagrasino nukentėjusįjį pažeminti, paversti nuteistųjų žargonu vadinamu „gaidžiu“. 2015 metų rugsėjo 10 d. Pataisos namų administracijai paskyrus E. A. atlikti bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, tą pačią dieną lauke einant į valgyklą R. P., demonstruodamas nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių autoritetą ir realizuodamas A. Z. nukentėjusiajam išsakytą grasinimą, už tai, kad E. A. išėjo iš 1-ojo lokalinio sektoriaus, nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pažeminti nukentėjusįjį apipilant jį skysčiu, ką pastarieji ir padarė;

- 2014 m. gruodžio 29 d. atvykusį į Pataisos namų karantiną G. B. pasitikęs A. D., veikdamas pagal numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą, surinko duomenis apie nukentėjusįjį ir perdavė juos A. K.. Pataisos namų administracijai 2015 m. sausio 5 d. paskyrus G. B. atlikti bausmę 1-ojo lokalinio sektoriaus 3-io būrio 3-ioje brigadoje ir pastarajam ten atvykus, jį pasitikęs E. P. nurodė apsigyventi 2-ojo būrio 1-oje brigadoje, po ko nuvedė nukentėjusįjį į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą pas A. K.. Pastarasis, dalyvaujant E. P., A. Z., R. P., naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudamas iš G. B. sumokėti 1 400 eurų už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas 1-ame lokaliniame sektoriuje, nes kitur nukentėjusysis bus mušamas. G. B. sutikus mokėti, R. P. padavė lapelį su banko sąskaitų numeriais. Kelių dienų bėgyje E. P. padavė G. B. judriojo ryšio telefoną susisiekimui su giminaičiais dėl pinigų pervedimo organizavimo. Mėnesio laikotarpiu G. B. per savo artimuosius pervedė dalį reikalaujamos sumos – apie 700 eurų į vieną iš R. P. nurodytų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų banko sąskaitų, o likusią dalį – apie 700 eurų, dalimis perdavė A. Z., leisdamas pastarajam apsipirkti Pataisos namų prekybos vietoje, nukentėjusiajam sumokant už prekes. Tęsdamas savo ir kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikalstamą sumanymą prievartauti turtą, bauginti ir žeminti už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas susimokėjusius ar mokėti atsisakiusius nuteistuosius, 2015 metų kovą 1-ojo būrio 4-os brigados patalpose A. K., naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkių naudai perduoti turtą, reikalaudamas iš G. B. sumokėti 2 000 eurų ir pagrasino, jog nesumokėjus pinigų, G. B. taps kitų nuteistųjų tarnu, nuteistųjų žargonu vadinamu „duchu“. G. B. atsisakius mokėti ir tarnauti, A. K. panaudojo fizinį smurtą - sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą ir pareiškė, kad nuo šiol G. B. yra tarnas. G. B. pranešus apie tai E. P., pastarasis nurodė būti jo asmeniniu tarnu. Bausmės atlikimo 1-ame lokaliniame sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2015 m. liepos 9 d. G. B., būdamas E. P. tarnu, pastarojo bei A. K., A. Z., R. P. buvo verčiamas Pataisos namuose neteisėtai disponuoti nusikalstamo susivienijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, be to E. P., A. Z., A. L., o šių nurodymu -ir kitų nuteistųjų, nuolat buvo mušamas suduodant daugybinius smūgius kumščiais, metaliniu strypu, elektros laidais, gumine lazda į įvairias kūno vietas;

- 2015 m. vasario 12 d. atvykusį į Pataisos namų karantiną M. N. pasitikęs A. D., veikdamas pagal numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą, surinko duomenis apie nukentėjusįjį ir perdavė juos A. K., po ko įkalbėjo M. N. prašytis atlikti bausmės į 1-ąjį lokalinį sektorių. Pataisos namų administracijai 2015 m. vasario 17 d. paskyrus M. N. atlikti bausmę 1-ojo lokalinio sektoriaus 4-ojo būrio 1-oje brigadoje ir pastarajam ten atvykus, jį pasitikęs R. P. nuvedė nukentėjusįjį į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą pas A. K.. Pastarasis, nurodęs R. P. išeiti, dalyvaujant E. P., pareiškė M. N., kad šis neturi jokio užtarimo ir nustatė kelių dienų terminą sprendimui priimti bei tuo laikotarpiu uždraudė M. N. nuo rytinio iki vakarinio patikrinimo būti 4-ojo būrio 1-os brigados patalpose. Po pokalbio E. P. nuvedė M. N. į 4-ojo būrio 1-ąją brigadą, kur M. N. A. K. ir E. P. buvo leista tik nakvoti. Po dviejų dienų A. K. nurodymu M. N. buvo pakviestas į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą, kur jo laukė E. P. ir A. K.. Pastarasis, naudodamas psichinę prievartą – tik sutikimo atveju leidęs nukentėjusiajam gyventi 2-ojo būrio 1-oje brigadoje, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudamas iš M. N. sumokėti 5 000 eurų už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas 1-ame lokaliniame sektoriuje bei nustatė kelių savaičių pinigų surinkimo terminą. M. N. sutikus mokėti, A. K. davė jam judriojo ryšio telefoną susisiekimui su giminaičiais dėl pinigų pervedimo organizavimo, o E. P. nuvedė nukentėjusįjį į 2-o būrio 1-ą brigadą, kur apgyvendino bei padavė lapelį su banko sąskaitos numeriu. M. N., vykdydamas reikalavimą, per savo artimuosius per du kartus - 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 18 d. pervedė į nurodytą banko sąskaitą J. P. vardu 400 eurų. Tęsdamas savo ir kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikalstamą sumanymą prievartauti turtą, bauginti ir žeminti už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas susimokėjusius ar mokėti atsisakiusius nuteistuosius, 2015 metų kovo mėnesio viduryje, antroje dienos pusėje, A. K. išsivedė M. N. iš 2-ojo būrio 1-os brigados į 2-ojo būrio prausyklą, kur kartu su E. P., panaudodami fizinį smurtą – suduodami daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis į veidą ir kūną bei panaudodami psichinę prievartą – grasindami pažeminti nuteistųjų tarpe, pakartotinai atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudami iš M. N. sumokėti 5 000 eurų ir nustatydami 2 savaičių mokėjimo terminą. Po dviejų dienų A. K. ir E. P. 2-ojo būrio prausykloje dar kartą panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodami kiekvienas po ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kūną. M. N. pažadėjus reikalaujamą pinigų sumą sumokėti, A. K. ir E. P. davė laiko pinigams surinkti. 2015 m. balandžio mėnesio viduryje A. K. ir E. P. 2-ojo būrio prausykloje dar kartą panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu - suduodami kiekvienas po kelis smūgius kumščiais M. N. į veidą, taip pat panaudodami psichinę prievartą - nurodydami, kad gali nukentėti M. N. tėvai, atvirai vertė nukentėjusįjį savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudami sumokėti 5 000 eurų. A. K. nurodė, jog jam išėjus į laisvę reikalavimas susimokėti nesikeičia ir pinigų gavimą kontroliuos A. Z. ir E. P.. 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje M. N. dėl patiriamo fizinio smurto ir psichinės prievartos išėjus iš 1-ojo lokalinio sektoriaus ir 2015 m. balandžio 29 d. perkėlus nukentėjusįjį į 3-ą lokalinį sektorių, 2015 m. gegužės antroje pusėje, tačiau iki 2015-05-24, E. P. ir R. P. 3-ojo lokalinio sektoriaus teritorijoje sutikę M. N., pakartojo reikalavimą sumokėti 5 000 eurų, pažadėjo perduoti lapelį su banko sąskaitos numeriu. Po dviejų savaičių E. P. ir R. P. 3-ojo lokalinio sektoriaus teritorijoje, o kiek vėliau ir A. O. pasivaikščiojimo lauke metu, grasindami pavartoti fizinį smurtą bei panaudodami psichinę prievartą - grasindami nukentėjusįjį pažeminti, vėl pakartojo reikalavimą sumokėti 5 000 eurų. M. N. dėl nuolatinių grasinimų ir patiriamos psichinės prievartos buvo priverstas prašytis perkeliamas iš 3-ojo lokalinio sektoriaus, po ko 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo perkeltas atlikti bausmę į kitą Pataisos namų valdybą;

- 2015 m. balandžio 2 d. atvykusį į Pataisos namų karantiną P. S. pasitikęs A. D., veikdamas pagal numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą, surinko duomenis apie nukentėjusįjį ir perdavė juos A. K.. Pataisos namų administracijai paskyrus P. S. atlikti bausmę 1-ojo lokalinio sektoriaus 3-io būrio 1-oje brigadoje ir pastarajam ten atvykus 2015 m. balandžio 9 d., jį pasitikęs nuteistasis nuvedė į virtuvę, iš kur A. K. pasikvietė nukentėjusįjį į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą. Ten A. K., panaudodamas psichinę prievartą - pagrasinęs, kad neįvykdžius reikalavimo nukentėjusysis bus pažemintas iki tarnų (nuteistųjų žargonu vadinamų „duchų“) ar pažemintųjų (nuteistųjų žargonu vadinamų „gaidžių“), atvirai vertė P. S. savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudamas jo sumokėti iki 2 000 eurų už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas 1-ame lokaliniame sektoriuje. P. S. sutikus mokėti, A. K. padavė lapelį su banko sąskaitos numeriu. Kelių dienų bėgyje P. S. gavo judriojo ryšio telefoną susisiekimui su giminaičiais dėl pinigų pervedimo organizavimo, po ko 2015 m. balandžio 24 d. P. S. per savo artimuosius į A. K. nurodytą banko sąskaitą J. P. vardu pervedė 1 500 eurų. Sumokėjus reikalaujamą pinigų sumą, A. K. nurodė P. S. apsigyventi 2-ojo būrio 1-oje brigadoje;

- 2015 m. kovo 27 d. atvykusį į Pataisos namų karantiną E. V. pasitikęs A. D., veikdamas pagal numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą, surinko duomenis apie nukentėjusįjį ir perdavė juos su šia nusikalstama veika nesusijusiam R. L.. Nusikaltime nedalyvaujantis, pažįstamų prašymą globoti E. V. vykdantis R. L. pokalbio telefonu metu įkalbėjo nukentėjusįjį prašytis Pataisos namų administracijos atlikti bausmę 1-ame lokaliniame sektoriuje. Pataisos namų administracijai paskyrus E. V. atlikti bausmę 1-ojo lokalinio sektoriaus 2-o būrio 1-oje brigadoje ir pastarajam ten atvykus 2015 m. balandžio 1 d., jį pasitikęs R. L. nuvedė į 3-ojo būrio 1-ąją brigadą, kur E. V. gyveno kelias dienas, po ko perėjo į 2-ojo būrio 1-ąją brigadą. Gavęs duomenų apie E. V. artimųjų turtinę padėtį, A. K. po kelių dienų pasikvietė nukentėjusįjį į 1-ojo būrio 4-ąją brigadą, kur dalyvaujant A. O. ir su daromu nusikaltimu nesusijusiam R. L., grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas, kad neįvykdžius reikalavimo nukentėjusysis nebeturės ramaus gyvenimo 1-ame lokaliniame sektoriuje, atvirai už priskyrimą aukštesnei nuteistųjų grupei, vadinamai „bachurų kastai“ ir geresnes gyvenimo sąlygas vertė E. V. savo ir bendrininkų naudai perduoti turtą, reikalaudamas iš jo sumokėti 10 000 eurų. E. V. sutikus mokėti, A. K. davė laiko susisiekti su artimaisiais. E. V. telefonu susisiekus su giminaičiais ir paprašius perduoti pinigus A. K. nurodytiems asmenims, E. V. netrukdomai atliko laisvės atėmimo bausmę 2-ojo būrio 1-oje brigadoje. Tokiu būdu jis - nusikalstamo susivienijimo vadovas A. R., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. K., A. O., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014 - 2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės - ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą. Šiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, A. R. kaltinamas tuo, jog tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 22 d., neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje iš savo brolio L. R. įgijo pastarojo vardu registruotą B kategorijos šaunamąjį ginklą – pistoletą WALTHER CCP 9x19 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniais ir didelį kiekį šaudmenų - 51 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių, skirtų 9 mm kalibro pistoletams (A, B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams), kuriuos nuo įgijimo iki 2016 m. lapkričio 22 d. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje - name adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtą šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat A. R., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 22 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį šaudmenų: 86 vnt. pramoninės gamybos 4 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, skirtų C kategorijos ginklams; 9 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių revolverinių šovinių (su CS užtaisu), skirtų C kategorijos ginklams; 3 vnt. pramoninės gamybos .35 kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu, skirtų A kategorijos ginklams, kuriuos nuo įgijimo iki 2016 m. lapkričio 22 d. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje -name adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtus šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

8. Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, savo gyvenamojoje vietoje - name adresu (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. lapkričio 22 d. laikė: žinomai netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. vardu; žinomai netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) I. L. vardu; žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. T. vardu; žinomai netikrą Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. vardu, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. 2016 m. lapkričio 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims buvo tęsiamas.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

11. Kaltinamojo A. R. gynėja V. Smolenskienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir paskirti A. R. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

11.1. Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 4 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo - pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai šioje byloje yra ypatingai svarbu, nes asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kai buvo apribotos jo konstitucinės teisės ir laisvės, o taip pat ir veiksmai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, būdamas valstybės priežiūroje ir kontrolėje. Be to,

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Jėščius prieš Lietuvą yra nurodęs, kad „net ir tokiu atveju, kai yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis yra padaręs nusikalstamą veiką, tai dar nėra pakankamas pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą“. Pagal nuoseklią šio teismo praktiką galioja prezumpcija paleidimo iš suėmimo naudai. (sprendimas byloje Balčiūnas v. Lithuania ir kt.). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, teisminėms institucijoms nesuteikiamas pasirinkimas tarp kaltinamojo bylos nagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką ir jo paleidimo proceso metu. Iki nuteisimo jis turi būti laikomas nekaltu, ir svarstomos nuostatos tikslas iš esmės yra reikalavimas jį paleisti iš karto, kai tik jo besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (sprendimas byloje MC Kay v. the United Kingdom ir kt.)

11.2. Skunde gynėja nurodo, kad A. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos nuo 2011 metų pavasario, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2013 metais, kuomet jis atlikinėjo bausmę iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai už gerą elgesį, turėdamas paskatinimus ir neturėdamas nuobaudų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, kuriuose jis esą organizavo ir darė labai sunkius nusikaltimus.

11.3. Skunde gynėja nurodo ir tai, jog BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai suformuluoti kaip spėjimas ar prognozė, kad kaltinamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtų pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teismo išvados grindžiamos galimu nusikalstamų veikų darymu atliekant laisvės atėmimo bausmę, veikiant kartu su kitais bendrininkais - nusikalstamo susivienijimo nariais, savo veiksmus ir įtaką prieš kitus nuteistuosius grindusiais įkalinimo įstaigoje veikusios subkultūros elgesio taisyklėmis. Gynėja nurodo, kad ne A. R. sukūrė pataisos namuose egzistavusias subkultūros elgesio taisykles. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad A. R. yra kaltinamas galimai nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam kol byla neišnagrinėta ir nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo kaltės. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai pripažino BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, kurį konstatavo formaliai atsižvelgdamas į kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų sunkumą ir bylos specifiką. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad dalis nukentėjusiųjų bei liudytojų toliau atlieka bausmę pataisos namuose, neleidžia manyti, kad kaltinamajam netaikant suėmimo, būtų sudarytos realios galimybės trukdyti bylos nagrinėjimą, siekiant paveikti skirtingose įstaigose kalinamus ir teisme dar neapklaustus nukentėjusiuosius ar liudytojus. Kaltinimas A. R. grindžiamas asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, tačiau visi jie buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl joks neteisėtas poveikis neįmanomas. Tai, kad išleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų A. R. telefonu bendravo su ten bausmę atliekančiais asmenimis, taip pat neleidžia manyti, kad pakeitus suėmimą švelnesne kardomąja priemone, jis trukdys procesui. Būdamas laisvėje jis neturėtų jokios galimybės kontaktuoti su įkalinimo įstaigose esančiais liudytojais ar nukentėjusiaisiais.

11.4. Gynėjos nuomone, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas A. R. pažeidžia ne tik proporcingumo principą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

12. Teismo posėdyje gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

13. Kaltinamojo A. R. gynėjos skundas atmetamas.

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

15. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. R. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiųjų, kitų kaltinamųjų, apklaustų įtariamasis, taip pat liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

16. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. R. suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindus – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punktas).

17. Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

17.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas, kaltinamasis A. R. gali trukdyti procesui. Darydamas tokią išvadą teismas įvertino kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nusikalstamos veikos padarytos pataisos įstaigoje, kur dalis nukentėjusiųjų bei liudytojų ir toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagal pareikštą kaltinimą A. R. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui. Akivaizdu, kad nusikalstamo susivienijimo vadovas turėjo įtaką kitiems nuteistiesiems. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir tai, kad bylos kaltinamieji, paleisti iš pataisos įstaigos ir toliau palaikė ryšius, telefonu bendravo su pataisos namuose likusiais nuteistaisiais bei suimtais asmenimis. Tokios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad paleistas iš suėmimo A. R. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, o tai neabejotinai turėtų esminės įtakos A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviam nagrinėjimui teisme. Byla perduota teismui, tačiau įrodymų tyrimas nėra pradėtas, todėl tai, kad liudytojai, nukentėjusieji, buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, neleidžia teigti, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išnyko ar apygardos teismo buvo nustatytas nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje pakanka objektyvių duomenų apie tai, kad A. R. turėtų realią galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje neapklaustų asmenų parodymų turinį.

18. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

18.1. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. R., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas, naujus nusikaltimus jis kaltinamas padaręs laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, kurį subūrė ir jam vadovavo pats kaltinamasis A. R.. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, susijusių su turto prievartavimu, neteisėtu disponavimu laibai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

19. Kaltinamajam A. R. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomoji priemonė yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

20. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam A. R. termino pratęsimo. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinus A. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą, pobūdį, teisėjų kolegija nemato galimybės taikyti kaltinamajam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Šiuo metu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, kurios taikymas kaltinamajam A. R. yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau A. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. R. gynėjos Vitalijos Smolenskienės skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.